Lietuvos Respublikos Seimas  English (Home)  

Seimo Liberalų frakcija: 02 06 10 – 14d.

Birželio 10d. Liberalų frakcijos narys Saulius Lapėnas pateikė pasiūlymą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektui (IXP-1574(2))

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=168259&Condition2=

Birželio 10d. Liberalų frakcijos narys Rimvydas Vaštakas pateikė pasiūlymus Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123, 124, 124(1) , 127, 130, 130(2) , 131, 262, 269, 270, 295, 304, 329 ir 339(2) straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 188(16) straipsniu įstatymo projektui (IXP-1553)

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=168226&Condition2=

Birželio 10d. Liberalų frakcijos narys Gintautas Babravičius pateikė Pasiūlymą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo projektui (IXP-1347(2))

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=168335&Condition2=

Birželio 10d. neeiliniame Seimo posėdyje po svarstymo pritarta
119 Konstitucijos straipsnio pataisą lydinčiam konstitucinio įstatymo projektui

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=167738&Condition2=)

Jame numatyta nauja pataisos taikymo formulė. Projektu siūloma nustatyti, kad Konstitucijos pataisoje numatyta teisė užsienio piliečiams dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose bus pradėta taikyti nuo ketverių metų kadencijos savivaldybių tarybų antrųjų rinkimų. Vadinasi, priėmus Seime Konstitucijos 119 straipsnio pataisą ir pailginus savivaldybių tarybų kadenciją nuo trejų iki ketverių metų, artimiausiuose savivaldybių tarybų rinkimuose užsienio piliečiai dar negalės dalyvauti. Tokia teisė atsirastų 2007 metais, renkant vietos valdžią.

Liberalų frakcija po svarstymo pritarė Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo taikymo tvarkos Konstitucinio įstatymo projektui.

119 Konstitucijos straipsnio pataisos ir ją lydinčio įstatymo priėmimas Seime numatomas birželio 20 d.

Birželio 10d. Liberalų frakcijos narys A.Poplavski įregistravo Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos "Dėl nuosavybės teisių į žemę, atstatymo tvarkos pažeidimų Vilniaus apskrityje" sudarymo" projektą (IXP-1694).

Birelio 13d. po pateikimo buvo nutarta sudaryti komisiją iš 9 narių padėčiai žemės grąžinimo klausimu Vilniaus apskrityje ištirti.

Parlamentaras taip pat parengė ir įregistravo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisos projektą (IXP-1675). Ja pasiūlyta atsisakyti įstatyme esančių terminų prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir jas įrodančių dokumentų pateikti.

Pasak A.Poplavskio šiuo metu Lietuvos Valstybinis Archyvas yra gavęs apie 600 piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų išdavimo. Galima tikėtis, kad tokių prašymų kiekis birželio mėnesį dar padidės. Daugumai tų piliečių Archyvas tiesiog nesuspės išduoti išvadų, dėl ko jie nesuspės patenkinti įstatymo nustatytų reikalavimų ir tokiu būdu negalės įstatymo nustatytu laiku susigražinti jų arba jų tėvų neteisėtai nusavintą arba nacionalizuotą nuosavybę. Neabejotina, kad daug pretendentų ir savininkų net nespėjo pateikti prašymų dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Teisinėje ir demokratinėje valstybėje tokia situacija yra neleistina.

Pagal dabar galiojančią nuostatą piliečiai prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo turėjo paduoti iki 2001 metų gruodžio 31 d., o jas įrodančių dokumentų pateikimo paskutinis terminas - šių metų liepos 1 d.

Kadangi Piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas reglamentuoja Lietuvos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, A. Poplavskio nuomone, prašymų ir kitų dokumentų pateikimo terminų nustatymas yra laikytinas teisiniu nihilizmu, faktiškai įteisinančiu piliečių turto nacionalizavimą.

A. Poplavskio nuomone, kol žemėtvarkos tarnybų darbas yra taip prastai organizuotas, iš viso netikslinga įstatyme įtvirtinti kokių nors terminų.

"Šimtai žmonių skundžiasi biurokratiška, supainiota žemės grąžinimo tvarka", sakė A. Poplavskis.

Birželio 13d. po pateikimo nutarta Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisos projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti.

Birželio 10d. prie Seimo rūmų protesto akciją surengę smulkieji verslininkai reikalavo nežlugdyti smulkaus verslo, atšaukti Vyriausybės nutarimą dėl patentininkų.
Savo kreipimesi į Lietuvos Prezidentą Valdą Adamkų, Seimo Pirmininką Artūrą Paulauską ir Ministrą Pirmininką Algirdą Brazauską jie pažymėjo, kad informacijos nebuvimas, skirtingos nutarimo dėl patentininkų interpretacijos, nuostatų neišaiškinimas ir jų nepagrįstumas fizinius asmenis patentininkus atvedė į visišką aklavietę. Akcijos dalyvių nuomone, Vyriausybės nuta
rimas dėl patentų išdavimo tvarkos neduoda nei ekonominio efekto, nei biudžeto papildymo.
Smulkieji verslininkai taip pat išreiškė nepasitenkinimą dėl prekių ženklinimo taisyklių ne maisto prekėms, ragino panaikinti kaip ekonomiškai nepagrįstą Prekyviečių
mokesčio įstatymą.
Mitinge kalbėjęs Seimo narys liberalas Saulius Lapėnas pareiškė, kad liberalai prisideda prie smulkiųjų verslininkų reikalavimų Vyriausybei atšaukti gegužę skubotai priimtą nutarimą dėl buhalterinės apskaitos įvedimo patentininkams.
Liberalų manymu, šiuo nutarimu Vyriausybė suduos skaudų smūgį sunkius laikus gyvenantiems smulkiesiems verslininkams, nes jie dar nėra pasiruošę nuo šių metų birželio 1 dienos deklaruoti prekių likučius ir vesti sudėtingą buhalterinę apskaitą.

Birželio 10d. Liberalų frakcijos iniciatyva įvyko susitikimas su teisingumo ministru Vytautu Markevičiumi ir teisingumo viceministru Gintaru Švedu.

Susitikime aiškintasi ŽIV, narkomanijos plitimo įkalinimo įstaigose priežastys, jų prevencijos klausimai, Teisingumo ministerijos veiksmai, siekiant įvesti tvarką nuteistųjų laikymo vietose.

Frakcijos narius domino ar nepasikartos tokie protrūkiai kaip Alytuje kitose įkalinimo įstaigose, ar ministras yra pasiruošęs ryžtingiausioms priemonėms, kad būtų sustabdytas narkomanijos plitimas, prašė pakomentuoti teiginį, jog narkotikų nešėjai “turi stogus” iš vadovybės, norėjo sužinoti ministro atsakomybės lygį, domino ministro požiūris į galimą kalėjimų statuso keitimą, kaip dabar esančios valstybinės institucijos, į privačius kalėjimus, akcentavo baudžiamosios politikos problemą ir kt.

Liberalų frakcijos netenkino teisingumo ministro atsakymai apie susidariusią kritišką padėtį šalies įkalinimo įstaigose ir jos sprendimo būdus, tačiau frakcija nutarė neskubėti rengti interpeliacijos ministrui, stebėti Teisingumo ministerijos veiklą ir jei 1-2 mėn. laikotarpiu padėtis įkalinimo įstaigose nepasikeis grįžti prie šio klausimo sprendimo.
Abejotinas liberalams pasirodė Teisingumo ministerijos parengtas priemonių planas krizei šalies į
kalinimo įstaigose įveikti. Planas stokoja konkretumo, jame nėra tikslių priemonių įgyvendinimo datų.


Birželio 11d. Liberalų frakcijos narys Raimundas Palaitis pateikė Pasiūlymą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektui (IXP-1574(2)

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=168408&Condition2=

 

Birželio 11d. Seime vyko Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininko pavaduotojo

Gintauto Babravičiaus spaudos konferencija “ Elektroninio parašo įstatymas priimtas – kas toliau?”.

G.Babravičiaus teigimu, Lietuva viena pirmųjų dar 2000 metų liepą priėmė Elektroninio parašo įstatymą, tačiau iki šiol jis dar nepradėjo veikti oficialių paslaugų rinkoje. “Viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje nefunkcionuoja elektroninis parašas, - nebuvo paskirta parašo priežiūros institucija”, - teigė Liberalų frakcijos narys.

Iki šių metų birželio 31 dienos Informacinės visuomenės plėtros komitetas turi parengti ir pateikti Vyriausybei tvirtinti elektroninio parašo priežiūros tvarkos, reikalavimų elektroninio ryšio įrangai projektus.

Birželio 11d. Seimas apsvarstęs parlamentinių komitetų išvadas dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo projekto, nusprendė padaryti jo svarstymo pertrauką.

Liberalo Seimo Pirmininko pavaduotojo G.Steponavičiaus teigimu, šis įstatymas nieko nauja neduos, tik sukels begalinius ginčus. Jam abejonių kelia tiek neigiamos viešosios informacijos apibrėžimo kriterijai, tiek numatoma įstatymo įgyvendinimo kontrolės sistema.

Diskusijoje Seimo narys pasirėmė savo šeimos patirtimi. Pažymėjęs, jog pagal įstatymą neigiamą poveikį darančia informacija yra laikoma tokia informacija, kuri kelia baimę ir siaubą, G.Steponavičius sakė” Aš galiu jums atvirai pasakyti, kad mano sūnus, įsijungęs teletabius, išsigąsta, nes jie yra ufonautai”.

G.Steponavičius taip pat nuogąstavo, jog įstatymu gali būti įvesta informacijos cenzūra.

Įstatymo projekte numatoma pavesti Žurnalistų etikos inspektoriui kontroliuoti įstatymo įgyvendinimą bei skirti administracines baudas viešosios informacijos rengėjams, platintojams, jų savininkams, žurnalistams bei kitiems asmenims už šio įstatymo pažeidimą.

Birželio 11d. Seimas bendru sutarimu priėmė Liberalų frakcijos seniūno Eligijaus Masiulio užregistruotą Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 11 straipsnio ir 2 priedėlio papildymo įstatymo projektą (IXP-1012(2SP). Nuo kitų metų pradžios aukštųjų mokyklų rektoriai ir jų šeimos nariai privalės deklaruoti savo turtą ir pajamas.

E.Masiulio teigimu, šiuo metu galiojantis įstatymas įpareigoja deklaruoti savo turtą ir pajamas visų rūšių įmonių, išskyrus individualias, vadovus, nors labai dažnai tas įmones valdo keli žmonės, turintys visai menkas lėšas. Tuo tarpu aukštųjų mokyklų vadovai, kurie paprastai valdo dešimtis milijonų valstybės ir privačių lėšų, neturi deklaruoti savo pajamų.

Pasak iniciatoriaus, pajamų deklaravimo problema tapo ypač aktuali pastaraisiais metais, sparčiai didėjant studentų skaičiui ir daugėjant į aukštąjį mokslą pritraukiamų lėšų. Be to, E.Masiulio teigimu, kuriantis privačioms mokykloms bei kolegijoms, tapo būtina apsaugoti švietimo sritį nuo nereikalingų įtarinėjimų bei apkalbų bei padaryti ją kiek galima skaidresnę.

“Patys aukštųjų mokyklų vadovai yra įtakingi visuomenės veikėjai, todėl jų skaidrumas ir nepriekaištingas elgesys visuomenės akyse yra ne ką mažiau svarbus negu politikų ar valdininkų”,- mano E.Masiulis.


Birželio 12d. Seime vyko Liberalų frakcijos nario Rimvydo Vaštako spaudos konferencija “ Ar ilgai žmonės vadins Lietuvą durnių laivu?”. Dalyvavo LLS pirmininkas Eugenijus Gentvilas.
LLS pirmininkas E.Gentvilas pakvietė visus Lietuvos piliečius į bendrą žygį prieš mūsų gyvenimą kartinančius absurdus, kvailiausius reikalavimus, reglamentavimus. Liberalų sąjunga laukia žmonių pranešimų apie visus oficialiai įteisintus absurdus ir neabejoja, kad bendromis pastangomis absurdus galima įveikti.

Pasak E. Gentvilo, Lietuva primena nuolat perdažomą, tačiau skęstantį laivą, iš kurio į kitus kraštus ar tiesiog į nebūtį pasitraukia piliečiai.

"Lietuvos laivas turi skylių. Pagrindinės Lietuvos bėdos - nevykdomos reformos. Tačiau laivo dugne yra ir mažų skylučių, kurias pavadinčiau absurdais", sakė E. Gentvilas. Neliesdamas esminių reformų klausimų, liberalų lyderis kalbėjo apie kvailus reikalavimus, trukdančius gyvenimą, gadinančius valstybės ir piliečio santykius, mažinančius piliečio pasitikėjimą tiek valdžia, tiek pačia valstybe, todėl ne vienas žmogus ir vadina valstybę "durnių laivu" .
"Tokių absurdų dėka Latvijos dviratininkas Juris Silovas nuteistas kalėti penkerius metus už tai, kad vežė savo uždirbtus pinigus", - piktinosi spaudos konferencijoje Eugenijus Gentvilas. Anot jo, galima sulaukti tokios pačios bausmės už tyčinį nužudymą, kurios minimali riba yra tie patys penkeri metai, dar mažiau praleisti už grotų už išžaginimą.

"Nei prokurorui, nei teisėjui nė motais, kad savo veiksmais verčia Lietuvą pajuokos objektu", sakė E. Gentvilas.

Spaudos konferencijoje E.Gentvilas pateikė visą virtinę absurdų pavyzdžių.
"Kodėl netgi pati mažiausia uždaroji akcinė bendrovė, turinti galbūt tik du darbuotojus, privalo juos papuošti darbuotojų identifikacinėmis kortelėmis? Kodėl juodu rašalu išrašytą receptą reikia neštis namo, nes galioja tik mėlynu išrašytas receptas? Kodėl pasieniečiui neužtenka šalia esančių tėvų patvirtinimo, jog abu sutinka, kad vaikas išvyktų į užsienį, ir kam jam dar reikalingas notaro patvirtinimas? Gal pats akių ir ausų neturi? Kodėl netgi panaikinus privalomą gyvenamosios vietos registraciją be jos neįmanoma užregistruoti automobilio?", - klausė LLS pirmininkas, ragindamas piliečius pratęsti šią absurdų virtinę.

E.Gentvilo įsitikinimu, bendromis pastangomis visas kvailystes įmanoma įveikti, tam nereikia didelių politinių susitarimų, reformų.

"Prisiminkime, kaip buvo panaikintas idiotiškas reikalavimas moterims pristatyti ginekologo pažymą norint gauti vairuotojo pažymėjimą. Užteko išvilkti tokį absurdą į dienos šviesą, ir netrukus jis buvo tyliai numarintas. Todėl užteks mums visiems parodyti truputį aktyvumo, ir mūsų gyvenimo nebetrumpins niekam nesuprantami draudimai", sakė E. Gentvilas. Anot jo, pradžioje užlopius "mažutes absurdų skylutes nereiks Lietuvos vadinti "durnių laivu", o kaimynai nebadys pirštu, stebėdamiesi, kas ten Lietuvoje dedasi".

Akcijos metu visi Lietuvos žmonės kviečiami savo aptiktus absurdus siųsti E. Gentvilui į Lietuvos liberalų sąjungos būstinę (adresas: Vilniaus g.22/1, 2600 Vilnius).

 

Birželio 13d. Seimas po pateikimo pritarė (už 43, prieš 8, susilaikė 10) Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (IXP-1461), kuriuo siūloma nustatyti, kad merai, kaip ir savivaldybių tarybų nariai, būtų renkami slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose.
Tokią Konstitucijos pataisą parėmė 37 įvairioms frakcijoms atstovaujantys parlamentarai. Jos projektą pateikė Liberalų frakcijos narys Algimantas Matulevičius.

A.Matulevičiaus nuomone, tiesioginiai merų rinkimai sudarys teisines sąlygas vietos savivaldos institucijų veiklos stabilumui bei padidins šių institucijų autoritetą visuomenėje, suaktyvins pačią visuomenę. Tiesioginių merų rinkimų įteisinimas, būtų labai gera atsvara kai kuriems savivaldybėse esantiems nesklandumams. Pasak Seimo nario, merus piliečiai rinktų tiesiogiai, partijos galėtų juos kelti. Konstitucijos pataisą pateikęs A. Matulevičius sakė, kad tai reglamentuotų lydintys įstatymai, pavyzdžiui, Mero rinkimų, pakoreguotas Savivaldybių tarybų rinkimų ir kiti, kuriuos dar būtina priimti.

Projekte siūloma pirmuosius merų rinkimus surengti kartu su eiliniais savivaldybių tarybų rinkimais.
Tiesioginis vietos savivaldos organų vadovų rinkimas yra įtvirtintas visoje eilėje valstybių, pvz., Japonijoje, Italijoje, Ispanijoje, Vengrijoje. Prieš keletą metų Norvegijoje, siekiant padidinti rinkėjų aktyvumą, buvo pradėtas eksperimentas, leidžiantis piliečių balsavimu rinkti merus.
Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą numatyta svarstyti Seimo rudens sesijoje.
Beje, birželio 12d. vykęs Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimas priėmė nutarimą, kuriame siūloma Seimui, Vyriausybei, politinėms partijoms svarstyti tiesioginių merų rinkimų klausimą.

Savo paramą tiesioginių merų rinkimų idėjai deklaravo šiame suvažiavime kalbėję Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus, Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas, politinių partijų lyderiai.

Šalies vadovo nuomone, tiesioginiai merų rinkimai būtų logiškas žingsnis stiprinant vietos bendruomenes. Lietuvos Prezidentas V.Adamkus pareiškė, kad tai svariai sustiprintų savivaldą.

Birželio 13d. Seimas po pateikimo pritarė Liberalų frakcijos rezoliucijos, raginančios Vyriausybę sudaryti sąlygas smulkiojo verslo plėtrai, projektui

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=168462&Condition2=

Rezoliucijos tekstą bendru parlamentarų sutarimu nutarta dar redaguoti.


Birželio 13d. Seimas po pateikimo pritarė Liberalų frakcijos narių Dalios Teišerskytės ir Rimvydo Vaštako užregistruotam Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma iki 1 darbo dienos (šiuo metu terminas yra iki 3 darbo dienų) sutrumpinti eksperto atvykimo terminą į autoįvykio vietą apžiūrėti sugadinto ar sunaikinto turto.

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps1?RegKodas=ixp-1669&NuoMetai=1883&NuoMenuo=01&NuoDiena=01&IkiMetai=2002&IkiMenuo=12&IkiDiena=31&Organizacija=&DokTipas=&Kalba=Lietuvi%F8&PavZodis=&TekstZodis=&LeidPav=&LeidMetai=&LeidNr=&EilNr=&TezRadio=3&SubmitButton=Ie%F0koti

Šį įstatymo projektą numatyta svarstyti Seimo rudens sesijoje.


Birželio 13d. Seimo Pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius užregistravo Seimo nutarimo "Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos Seimo lėšoms taupyti sudarymo" projektą

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=168657&Condition2=

Šią iniciatyvą parėmė 38 Seimo nariai.

Liberalų manymu, Seimas, kurio metinis biudžetas siekia 54 milijonus litų, turėtų parodyti pavyzdį kitoms valstybės institucijoms, kaip mažinti valstybės valdymo išlaidas.
Taupant mokesčių mokėtojų pinigus Seimo kanceliarija galėtų sumažinti biurokratinį aparatą, atsisakyti Seimui nebūdingų funkcijų ir privilegijų, pavyzdžiui, poilsio namų, garažų, pirčių išlaikymo, paslėpto maitinimo subsidijavimo.

Liberalų teigimu, parlamento vadovybei reikėtų neatidėliotinai apsispręsti ir dėl maitinimo paslaugų perdavimo į privačias rankas konkurso būdu. Šiuo metu maitinimo paslaugas parlamentui teikia valstybinė įmonė "Greminta".

Liberalai nepritaria Seimo vadovybės siūlymui kitų metų parlamento biudžetą padidinti iki 62 milijonų litų ir ragina parlamento daugumą inicijuojant papildomas išlaidas ieškoti vidinių resursų.

Birželio 13d. Liberalų frakcijos narys Audrius Klišonis pateikė Pasiūlymą Bausmių vykdymo kodekso patvirtinimo įstatymo projektui (IXP-1526(2))

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=168522&Condition2=

 

Birželio 13d. Seimas po pateikimo atmetė Liberalų frakcijos parengtą rezoliuciją, kurioje Vyriausybė raginama siekti palankesnių bendrovės "Lietuvos dujos" privatizavimo sąlygų (http://www3.lrs.lt/cgi-bin/getfmt?C1=w&C2=168385).Už rezoliucijos projektą balsavo 12 parlamentarų, prieš buvo 10, o susilaikė 5. Gegužės 17d. Valstybės turto fondas bei Vokietijos kompanijų "Ruhrgas" ir "E.ON Energie" konsorciumas pasirašė "Lietuvos dujų" 34 proc. akcijų paketo pardavimo sutartį. Konsorciumas įsipareigojo už akcijas sumokėti 116 mln. litų ir dar 70 mln. litų investuoti išperkant naujos "Lietuvos dujų" emisijos akcijas. Iki šių metų pabaigos dar 34 proc. "Lietuvos dujų" akcijų planuojama parduoti dujų tiekėjui. Vyriausybės rankose po privatizavimo liks 24,36 proc. "Lietuvos dujų" akcijų.

Birželio 13d. Seimo plenariniame posėdyje opozicinės darbotvarkės metu Liberalų frakcija inicijavo diskusiją “Telekomunikacijų rinkos liberalizavimas Lietuvoje”. Diskusijoje pasisakė Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas pavaduotojas liberalas Gintautas Babravičius, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius Tomas Barakauskas, Informacinės visuomenės plėtros komiteto Elektroninių paslaugų ir komunikacijų skyriaus vedėjas A.Stanislovaitis, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos atstovas G.Songaila, Asociacijos “Infobalt” valdybos narys Mindaugas Jablonskis, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Jonas Liniauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentė G.Steponavičienė.

G.Babravičius pažymėjo, kad paskutinį kartą diskusijos apie telekomunikacijų rinką vyko Seime 1997-1998 metais, kai buvo priimamas dabar galiojantis Telekomunikacijų įstatymas ir kai buvo diskutuojama dėl bendrovės “Lietuvos Telekomo” privatizavimo. Apmaudu, kad kalbant apie telekomunikacijų rinkos liberalizavimą, dažniausiai pasitaiko tokie stereotipiniai įvertinimai ir ginčai, gerai ar blogai buvo privatizuotas “Lietuvos Telekomas”, fiksuoto ryšio tarifai dideli ar maži, pagrįsti ar nepagrįsti. G.Babravičiaus teigimu, kur kas svarbiau, kad įstatymais ir nuo valstybės tiesiogiai nepriklausomų institucijų pastangomis (Lietuvoje pagrindinė institucija - Ryšių reguliavimo tarnyba) būtų sudarytos lygios sąlygos visiems rinkos dalyviams. Dar daugiau - šioje telekomunikacijų sityje ypač paradoksaliai persipina ir visi laisvosios rinkos principai, ir griežtų taisyklių ir reglamentų buvimas. Ši sritis yra ypač imli investicijoms, šioje srityje ypač konkretūs ir techniniai, ir technologiniai reikalavimai, ypač konkrečios ir jau seniai įsigaliojusios tarpvalstybinės sutartys, tarpvalstybiniai susitarimai.

G.Babravičiaus teigimu, įsivaizdavimas, kad telekomunikacijų rinkos liberalizavimas prasidės 2003 m. sausio 1 d. turi tokią pat sąsają kiek Antrojo pasaulinio karo formali pabaiga. 2003 m. sausio 1 d. nustoja formaliai galioti “Telekomo” monopolis tam tikroms paslaugoms, bet visi norintys investuoti į šią sritį, norintys teikti paslaugas net ir dabar nežino, kada bus paskelbtos ir įsigalios naujojo periodo taisyklės, iš esmės nėra suformuluota ir tiksliai išreikšta ilgalaikė valstybės politika šioje srityje.

Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius Tomas Barakauskas pažymėjo, kad telekomunikacijų rinka yra ta sudedamoji šalies rinkos dalis, kuri artimiausiu metu diktuos visos šalies plėtros tempą, jos sėkminga plėtra sudarys pagrindines prielaidas Lietuvos valstybei įsilieti į pasaulio ekonomiką, sukurti informacinę visuomenę. Jis palygino telekomunikacijas su kelių infrastruktūra: nėra kelių, nėra automobilių, nėra keleivių. Lygiai taip pat dėl telekomunikacijų: nėra išplėtotos infrastruktūros, nėra pakankamai naujų paslaugų, nėra vartotojų, nėra ir informacinės visuomenės.

T.Barakauskas atkreipė dėmesį į tai, kad iš valstybės pozicijų telekomunikacijų rinkai liberalizuoti iš esmės būtinos 2 prielaidos: 1. tinkamos teisinės bazės sukūrimas, 2. teisinės bazės efektyvus įgyvendinimas.

Kalbėdamas apie teisinės bazės sukūrimą, prelegentas pažymėjo, kad pagrindinė šios bazės sudedamoji dalis yra Telekomunikacijų įstatymas. Įstatymas turi sudaryti lygias galimybes visiems ūkio subjektams veikti telekomunikacijų rinkoje. Antras esminis momentas – teisės verstis komunikacijų veikla supaprastinimas, sudaryti kiek galima mažiau kliūčių į rinką ateiti naujiems dalyviams, kurių naujas kapitalas, naujos paslaugos, sudaryti jiems lygias teises, aiškias, apibrėžtas žaidimo taisykles konkuruoti toje rinkoje ir šia efektyvia konkurencija sukurti naujas, kokybiškas, pigias ir prieinamas vartotojui paslaugas. Teisės verstis komunikacijų veikla supaprastinimas visų pirma sietinas su teisinėmis procedūromis, t.y. bendrųjų leidimų sistema. Be to, svarbu nustatyti labai aiškias, skaidrias ir detalias procedūras, kokiu būdu resursai suteikiami rinkos dalyviams.

T.Barakauskas atkreipė dėmesį į abonento teisę išlaikyti telefono numerį. Tai nuostata, kuri leidžia abonentui laisvai rinktis kitą paslaugų teikėją, išlaikant savo numerį, kartu kuriant rinkoje aiškią konkurencinę aplinką ir nesusiejant abonento su vienu ar kitu paslaugos teikėju. Sudaromos prielaidos vienu metu naudotis skirtingų paslaugų teikėjų paslaugomis, t.y. abonentas, turėdamas tą pačią abonentinę liniją, turi galimybę naudotis ne vien, tarkim, didžiausio operatoriaus paslaugomis, bet gali laisvai rinktis ir kitų operatorių paslaugas.

Detalus Europos Sąjungos teisę atitinkantis ir didelę įtaką rinkai turinčių operatorių reguliavimas, užtikrins realią visų rinkos dalyvių, neatsižvelgiant į jų dydį, galimybę lygiai konkuruoti rinkoje, kurioje tradiciškai didele dalimi laimi monopolinės struktūros. Šiuo reguliavimu yra siekiama tokių tikslų: sukurti sąlygas lengviau atsirasti naujiems rinkos dalyviams, veikti rinkoje ne tiktai dideliems, jau įsitvirtinusiems operatoriams, bet ir mažesniems, tam tikra prasme nišiniams operatoriams arba kitiems naujiems rinkos dalyviams. Per tai atsirastų kainų mažėjimas, kokybės gerėjimas, telekomunikacijų plėtra. Kalbėdamas apie Telekomunikacijų įstatymo įgyvendinimą T.Barakauskas pabrėžė tai, kas yra patvirtinta tose šalyse, kuriose seniai egzistuoja liberali rinka. Pavyzdžiui Skandinavijos šalyse yra aiškiai apibrėžtas Ryšių reguliavimo tarnybos, kaip nepriklausomos institucijos, vaidmuo liberalizuojant rinką. Tarnyba turi turėti administracinius gebėjimus, turi būti nepriklausoma nuo politinių sprendimų, vadovautis labiau ekonominiais kriterijais, priimdama savo sprendimus, turėti nepriklausomą finansavimą, pakankamą techninę bazę, gerai apmokytus specialistus. T.Barakausko nuomone, naujojo Telekomunikacijų įstatymo paskutinioji redakcija turėtų padėti neblogus pagrindus galutinai liberalizuoti rinką. Jis pažadėjo, kad dirbdama kartu su kitomis institucijomis, Ryšių reguliavimo tarnyba sieks dėti visas pastangas, kad sprendimai būtų kiek galima efektyviau įgyvendinami ir garantuotų liberalią rinką, užtikrinančią kuo platesnį geriausios kokybės paslaugų pasirinkimą Lietuvos vartotojams.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto Elektroninių paslaugų ir komunikacijų skyriaus vedėjas A.Stanislovaitis informavo apie darbo grupės, naujos Telekomunikacijų įstatymo redakcijos projektui parengti, veiklą. Jo teigimu, darbo grupė įvertino, stengėsi atsižvelgti į visas pastabas, gautas iš įvairių institucijų, organizacijų, turėjo daug susitikimų su operatoriais. Į operatorių pasiūlymus, tarpusavyje suderintus ir pateiktus kaip bendrus, įstatymo projekte yra atsižvelgta. Projekto redakcija buvo įvertinta Pasaulio banko eksperto, kuris pareiškė savo nuomonę dėl atskirų nuostatų. Taip pat išversta redakcija buvo nusiųsta Europos Komisijos ekspertams. Su jais buvo surengti keli susitikimai, gautos jų išvados ir pakoreguota šio įstatymo redakcija. Šiandien esminių pastabų Europos ekspertai neturi, nors dar planuojamas vienas jų atvykimas į Lietuvą.

Asociacijos “Infobalt” valdybos narys Mindaugas Jablonskis informavo, kad asociacija pradėjo rengti bendrą poziciją šiuo klausimu ir pateikė tam tikrus komentarus, kuriuos yra išsakę kai kurie “Infobalt” nariai.

Jo teigimu, tikslinga yra nustatyti išankstinius papildomus reikalavimus operatoriams. Šią nuostatą palaiko tiek Europos Sąjungos šalys, tiek ir privatūs operatoriai, sakantys, kad išankstinių papildomų reikalavimų nustatymas turi būti labai gerai pasvertas ir labai tiksliai nustatytos rinkos, kurioms tai nustatoma. Netgi Europos Sąjungos šalys atskirus, papildomus reikalavimus savo operatoriams įveda nuo 2004 m., kalbant apie mobilius operatorius ir numerių galimybės išsaugojimą. “Infobalt” atstovas siūlė neaplenkti pačios Europos Sąjungos tose srityse, kuriose rinka yra labai konkurencinga, kartu ir gerai pasverti, išanalizuoti tą rinką, kurioje reikia stiprinti konkurenciją.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentė Guoda Steponavičienė priminė, kad liberalizmas pirmiausia reiškia laisvas kainas ir jų pagrindu vykstančią konkurenciją. Telekomunikacijų įstatymo projektas nieko panašaus nenumato. Priešingai, jame numatyta visokių lygių, būdų ir tipų reguliavimų pradedant kainodaros principais ir baigiant pačios mažmeninės kainos ribų nustatymu didelę įtaką rinkoje turinčiam subjektui. Ji atkreipė dėmesį, kad tokiu subjektu tapti yra labai lengva, užtenka turėti 25% rinkos. Šis dydis bus juokingas kai Lietuva įstos į bendrąją rinką - toks priverstinis įmonių smulkinimas bus didelė “meškos paslauga” jų konkurencingumui bendrojoje rinkoje. Diegiantiems naujas paslaugas tai ypač aktualu, nes, kai atsiranda paslauga, paprastai ji užima 100% rinkos.

Parengtą įstatymą, kaip ir visą senąjį Europos Sąjungos telekomunikacijų reguliavimo paketą, G.Steponavičienės teigimu, reikėtų vadinti ne telekomunikacijų liberalizavimu, o demonopolizavimu, nes naikinamos išskirtinės teisės nacionaliniam “Lietuvos Telekomui” teikti fiksuoto ryšio paslaugas. Tačiau konkurenciją siekiama sukurti administracinėmis priemonėmis, privalomais detaliais reikalavimais. Konkurencijos pagrindas yra laisvos kainos, kurias teikia paslaugos teikėjų informacija, ko nori vartotojai, ir veiklos laisvė, kuri yra stimulas verslui plėtotis, ieškoti naujų formų ir kitų dalykų, nes šiaip verslas visai neprivalo stengtis, jeigu jis iš to negauna naudos.

Prelegentė pažymėjo, kad Europos Sąjungos šalyse įdiegus senąjį reguliavimo paketą, į kurį šiuo metu Lietuva orientuojasi, konkurencija fiksuoto ryšio rinkoje iš esmės neatsirado, išskyrus vieną kitą šalį. Lietuvoje praleidžiama dar viena proga priimti sprendimą, kuris būtų naudingas vartotojams ir verslui mainais už patogią svetimos patirties kartojimo rolę, net ir tada kai kitos šalys patyrė, jog ta patirtis nėra labai vykusi.

 

 

 

Parengė:

Jolita Baušytė

Liberalų frakcijos seniūno referentė

Tel.: (8 5) 239 63 51

Mob.(8 650) 63543




Naujausi pakeitimai - 2002 09 08.
Jolita Baušytė

*

LR Seimas