Lietuvos Respublikos Seimas  English (Home)  

LLS spaudoje balandžio 22-27 d.

“Liberalai pradėjo žygį į Prezidentūrą”
Visi laikraščiai, balandžio 22 d. Praėjusį šeštadienį Liberalų sąjungos kandidatu į Prezidentus sutartinai patvirtintas partijos vadovas Eugenijus Gentvilas sieks tapti dešiniųjų jėgų lyderiu. "Aš turiu pasiekti, kad tapčiau populiariausiu, nekvestionuojamu dešiniųjų kandidatu. Esu įsitikinęs, kad turiu tokią galimybę", - po Vilniuje vykusio partijos kongreso pareiškė E.Gentvilas.

Liberalų kandidatas į Prezidentus neabejojo savo pergale, jei jam pavyktų patekti į antrąjį rinkimų turą.

Vardijo savo privalumus

Mero, ministro bei laikinojo premjero patyrimo turintis liberalų lyderis po partijos kongreso tryško energija ir vardijo savo privalumus. E.Gentvilas tikino, jog visus darbus dirbo jausdamas atsakomybę: "Man niekas negalėtų priekaištauti, kad dirbau atsainiai, nebendraudavau su žmonėmis".

Liberalų kandidatas pareiškė neketinąs užsiimti populizmu, kuris jo reitingus galėtų kilstelėti aukštyn: "Neketinu meluoti sau ir kitiems. Melavimo politika daug kartų buvo išbandyta kitų politikų, tačiau tai nepasiteisino. Dabar žmonės pradeda tai suprasti ir pritarti. Tai ir skatina dalyvauti Prezidento rinkimuose".

Partijos lyderio perspektyvomis Prezidento rinkimuose neabejojo ir Liberalų sąjungos rinkimų štabo vadovas Seimo narys Gintautas Babravičius: "Mūsų kandidatas turi labai normalias galimybes, nes neigiamai jo atžvilgiu nusiteikusių žmonių skaičius yra mažiausias tarp politikų".

Nebenori būti mulkiai

Iki šiol liberalai savarankiškai nedalyvavo Prezidento rinkimuose. Per praėjusius Prezidento rinkimus Liberalų sąjunga rėmė Artūrą Paulauską, kuris pralaimėjo dabartiniam šalies vadovui Valdui Adamkui.

Prieš kongresą liberalų lyderiai aptarinėjo galimybę artėjančiuose Prezidento rinkimuose paremti V.Adamkų, tačiau iš pastarojo nesulaukė jokių žinių. "Neturime būti mulkiai ir laukti, kol kas nors ką nors pasakys. Negalime nieko nedaryti ir laukti iki lapkričio, kol V.Adamkus apsispręs", - šeštadienį atvirai dėstė E.Gentvilas.

Per praėjusius Prezidento rinkimus V.Adamkų rėmę centristai šįkart apsisprendė juose dalyvauti savarankiškai ir kandidatu iškelti savo lyderį Kęstutį Glavecką.

Nuspręsti turės visuomenė

Nepaisant to, Liberalų kongresas šeštadienį priėmė rezoliuciją, kuria dešiniuosius paragino tęsti bendro kandidato paieškas. Liberalai siūlo sprendimus dėl bendro dešiniųjų kandidato priimti atsižvelgiant į rinkėjų nuomonę, o ne į užkulisinius susitarimus tarp pretendentų.

E.Gentvilo teigimu, dabar liberalams ne itin palankūs visuomenės apklausų rezultatai prieš rinkimus gali keistis: "Apklausos bus atliekamos dažniau ir kels mažiau abejonių. Dabar politikų reitingai nuolat šokinėja, todėl sunku kalbėti apie jų patikimumą".

Pagal liberalų pasiūlymą, mažesnį rinkėjų palankumą turintys politikai turėtų atsisakyti dalyvauti rinkimuose ir savo paramą perduoti didžiausią palankumą pasiekusio pretendento naudai.

"Tai turėtų įvykti kaip galima vėliau. Galbūt net likus kelioms dienoms iki rinkimų", - aiškino E.Gentvilas.

Partijos kolega lipa ant kulnų

Tačiau dėl įtakos dešiniųjų politinių jėgų sparne kovojančiam E.Gentvilui dar gali tekti susirungti ir su prezidentinių ambicijų neslepiančiu savo partijos kolega Algimantu Matulevičiumi.

Jis pastaruoju metu aktyviai važinėja po šalies rajonus ir teigia jau turįs 3 tūkstančius jį remiančių rinkėjų parašų.

E.Gentvilas šeštadienį gyrė liberalo aktyvumą: "Norėčiau, kad tokių aktyvių žmonių partijoje būtų daugiau. A.Matulevičius ieško šansų, kaip išpopuliarėti ir tapti kandidatu. Neatmetu tokios galimybės, tačiau A.Matulevičius, norėdamas kandidatuoti, turėtų išspręsti savo santykius su partija. Geriausia išeitis būtų laikinai sustabdyti narystę partijoje".

Liberalai veržiasi į kaimus

E.Gentvilas šeštadienį džiugiai pareiškė, kad partijoje įvykusi trumpalaikė krizė baigėsi. Kandidatu į Prezidentus patvirtintas E.Gentvilas dalijo užduotis skyriams. "Kiekvienam kaimui - po liberalą", - su tokiu šūkiu jis paragino eiti į savivaldybių rinkimus ir daugiau bendrauti su žmonėmis. Šeštadienį liberalai išsirinko ir pirmąjį partijos pirmininko pavaduotoją. Ekspremjerui Rolandui Paksui anksčiau priklausęs postas atiteko sostinės merui Artūrui Zuokui.

E.Gentvilo pavaduotoju taip pat išrinktas laikinai šias pareigas ėjęs buvęs Šiaulių meras Arvydas Salda.

“Partijų bandymui susijungti - naujos kliūtys”

“Lietuvos rytas”, BNS, balandžio 22 d. Liberalų sąjungos ir Centro sąjungos bendradarbiavimas dėl artėjančių savivaldybių tarybų rinkimų stringa.Centristai siekia, kad Vilniuje būtų sudarytas bendras kandidatų sąrašas, kuriame būtų per pusę centristų ir liberalų.

Pastarieji, keletą kartų iš eilės tvirtai laimėję savivaldybių rinkimus ir turintys didžiausią frakciją Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, skeptiškai vertina tokį centristų pageidavimą. Be to, liberalai reikalauja, jog centristai duotų tvirtus įsipareigojimus po rinkimų sudaryti bendrą frakciją, o ateityje susijungtų su liberalais į vieną partiją.

"Tikslas nėra bendri sąrašai. Tikslas yra partijų susijungimas, o visa kita - tik priemonė. Centristų siūlymas dėl bendrų sąrašų sudarymo man primena raginimą gyventi susimetus. Susituokime, o tuomet - jau bendras ūkis", - sakė Liberalų sąjungos pirmininko pavaduotojas Vilniaus meras Artūras Zuokas. Kai kurie liberalai nuogąstauja, jog po rinkimų centristai gali sudaryti koaliciją su kitomis partijomis.

Centro sąjungos pirmininko pavaduotojas, derybinės grupės vadovas Algis Čaplikas pripažino, jog derybos dėl bendradarbiavimo savivaldybių rinkimuose yra įstrigusios: "Procesas vyksta, bet pasigirti kokiais nors konkrečiais rezultatais negalime".

Tačiau jis neigė, jog pagrindinė derybų sąlyga yra susitarimas dėl Vilniaus savivaldybės tarybos. "Visa mūsų susitarimo problema yra Prezidento rinkimai", - pažymėjo centristas.Centristai, kaip ir liberalai, ketina kelti savo atskirą kandidatą į Prezidentus, todėl nė viena partija nėra nusiteikusi jungtis prieš Prezidento rinkimus.

Liberalų sąjungos pirmininko pavaduotojas ir derybinės grupės vadovas Klemensas Rimšelis teigė, jog derybas dėl bendrų sąrašų sudarymo apsunkina ir nežinia, ar bus priimtos socialdemokratų pasiūlytos pataisos dėl lyčių kvotų sąrašuose.

“Diena prieš demokratijos laidotuves”

“Lietuvos rytas”, Rimvydas Valatka, balandžio 22 d. Du parlamentarai K.Rimšelis ir A.Indriūnas pasiūlė apriboti Seimo narių teisę teikti įstatymų ir jų pataisų projektus.

Nerandi savo pataisoms dar devynių bendraminčių, nesiplėšyk, miegok parlamentinės meškos miegu nors ir visus ketverius metus, tavo projektai vis tiek nebus svarstomi. Pasiūlymo autorių nuomone, tai apribotų abejotinų projektų pateikimą ir Seimo narių laiko gaišinimą. Čia tai bent.

Dar neįpusėjo pirmosios savo kadencijos Seime, o du ponai jau yra taip nusiplūkę, kad nebepajėgia net įstatymų svarstyti. Kukliai nuleiskime akis ir grąžydami rankas paklauskime, ką gi tuomet rimšeliai ir indriūnai veiks Seime? Užpuldinės policininkus kaip garbus Vilniaus universiteto profesorius ar tik triaukš V.Uspaskicho agurkėlius su degtinėle Seimo restorane?

Vienas išminčių, pasiūliusiųjų uždrausti Seimo nariui dirbti tiesioginį parlamentaro darbą, yra socialliberalas, kitas - liberalas. Iš socialliberalo ką paimsi? Ar apie demokratiją, ar apie autokratiją - jam toks pat turgus. Bet jei jau liberalas užsimojo kirviu, taikydamasis nukirsti vieną sparną demokratijai, jokių iliuzijų neliko: į Lietuvą ateina demokratijos mirtis. Reikalavimas atimti iš Seimo nario įstatymų leidybos teisę pažeidžia esminius tautos atstovavimo principus.

Bet ištarus "a", kodėl nepasakius ir "b". Logiškai galvojant, ir dešimties parlamentarų siūlomas įstatymo projektas gali būti tik Seimo ponų laiko gaišinimas, jei visas dešimtukas - iš opozicijos. Seimo dauguma vis tiek projektą atmes, tad kam gaišti laiką? Ar nebūtų gražu, jei K.Rimšelis ir A.Indriūnas nesustotų pusiaukelėje, pasiūlytų pataisos pataisą, kuri visai opozicijai uždraustų teikti įstatymo projektus. Kairieji pasiūlė, kairieji balsavo, kairieji įvykdė.

“Maskva pakišo koją ir parlamento valdybai”

Visi dienraščiai, balandžio 23 d. Etikos ir procedūrų komisija nustatė, jog rengdamasis kelionei į Maskvą Sveikatos reikalų komiteto vadovas socialliberalas Kęstutis Kuzmickas pažeidė Seimo vadovybės priimtus teisės aktus.

K.Kuzmickas Seimo valdybai nepateikė oficialaus Rusijos Dūmos Sveikatos komisijos kvietimo, vizito programos ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pritarimo šiai kelionei. Nepaisant to, valdyba K.Kuzmicko kelionei pritarė. Buvo patenkintas parlamentaro prašymas padengti kelionės, viešbučio ir draudimo išlaidas, taip pat sumokėti dienpinigius.

Vakar Etikos ir procedūrų komisijos nariai taip pat pripažino, kad ir Seimo valdyba, pritardama šiai komandiruotei, pažeidė savo pačios priimtą nutarimą dėl parlamentarų kelionių į užsienį. Kur kas sunkiau komisijos nariams buvo susitarti, ar K.Kuzmicko veiksmuose, paaiškėjus jo ketinimams susitikti su Rusijos farmacijos magnatu Vladimiru Bryncalovu, nebuvo interesų konflikto.

Daugelis komisijos narių siūlė šio klausimo iš viso nesvarstyti, nes kelionė neįvyko. Bet socialliberalas Algimantas Indriūnas primygtinai reikalavo, jog sprendime būtų įrašyta nuostata, esą K.Kuzmickas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo. Tačiau daugumos komisijos narių balsais šis siūlymas buvo atmestas.

Seimo vicepirmininkas Gintaras Steponavičius tvirtino, kad K.Kuzmickas suklaidino valdybą, ir neabejojo, jog jį nuo kelionės sulaikė žiniasklaidos susidomėjimas: "Jeigu nebūtų kilęs triukšmas, šiandien K.Kuzmicką pasitiktume prie lėktuvo trapo".

Rusijos oligarchas K.Kuzmicką kvietė atvykti derėtis dėl jo bendrovės gaminamų vaistų įregistravimo Lietuvoje ir jų pristatymo.

"Tai aiškus komercinis siūlymas. Keista, jog to nematė Seimo valdyba. Atrodo, kad žuvis genda nuo galvos, o Seimas - nuo valdybos", - kalbėjo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos narys Aleksandras Poplavskis.

“At politiko pečių – skolų akmuo”

“Lietuvos rytas”, “Respublika”, balandžio 24 d. Parlamento Sveikatos reikalų komiteto pirmininko, Socialliberalų partijos nario Kęstučio Kuzmicko politinę karjerą sudrebino į viešumą iškilusi dar viena skandalinga istorija.

Prieš penkerius metus dabartinis politikas iš vilniečio verslininko Kęstučio Milaševičiaus pasiskolino 150 tūkstančių litų, tačiau iki šiol visų jų nesugrąžina. Šią skolą nesėkmingai bando atsiimti našlė likusi Kristina Milaševičienė. Moteris tvirtina, kad mirus jos vyrui K.Kuzmickas pradėjo išsisukinėti nuo įsipareigojimų.

K.Milaševičienės teigimu, dabar ginčijama suma siekia 70 tūkst. litų. Visus kitus pinigus per didelius vargus moteriai iš K.Kuzmicko pavyko išsireikalauti. "K.Kuzmickas skolą man grąžindavo nenoriai, po kelis tūkstančius dolerių. Vis man aiškindavo turįs finansinių sunkumų, tačiau žadėjo atsiskaityti. Kiek spėriau skolos reikalai pajudėjo tik prieš Seimo rinkimus", - kalbėjo K.Milaševičienė.

"Lietuvos ryto" klausimai apie skolą vakar suglumino politiką. Parlamentaras neneigė, jog iš K.Milaševičiaus skolinosi pinigų, bet tikino visą skolą grąžinęs.

Sveikatos reikalų komiteto pirmininko K.Kuzmicko veikla nėra patenkinta ir Seimo opozicija. Vakar net trys opozicinės frakcijos Seimo vadovui Artūrui Paulauskui pasiūlė apsispręsti dėl K.Kuzmicko galimybių toliau vadovauti komitetui.

Liberalų, konservatorių ir Jungtinės frakcijų kreipimesi teigiama, kad K.Kuzmicko elgesys daro gėdą visam Lietuvos Seimui.

 

 

 

“Valdančioji koalicija siekia pajungti nepriklausomą žiniasklaidą”

BNS, balandžio 24 d. Lietuvos liberalų sąjungos (LLS) pirmininkas Eugenijus Gentvilas tvirtina, jog Seimui pateikta nauja Telekomunikacijų įstatymo redakcija liudija dabartinės šalies valdžios norą kontroliuoti elektroninės žiniasklaidos rinką, perimant licencijų išdavimo kontrolę.

Trečiadienį BNS surengtoje spaudos konferencijoje E.Gentvilas teigė, jog elekomunikacijų įstatymas turėtų liberalizuoti telekomunikacijų rinką, tačiau, pasak jo, šiam tikslui įstatyme
skiriama mažiausiai vietos. Daugiausia dėmesio naujoje įstatymo redakcijoje, anot liberalų lyderio, skiriama žiniasklaidos priemonių licencijavimo
tvarkai.


Pasak E.Gentvilo, įstatymu teisė išduoti licencijas elektroninėms žiniasklaidos priemonėms iš esmės perduodama Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT). "Susisiekimo ministro skiriamas RRT vadovas taps asmeniu, kuris reguliuos ir dalys licencijas elektroninės žiniasklaidos priemonėms. Akivaizdu, kad vietoj nuo valdžios nepriklausomos visuomeninės institucijos galią priimti sprendimus, kam skirti licencijas, faktiškai įgyja susisiekimo ministras", - sakė liberalų vadovas.


Šiuo metu licencijas žiniasklaidos priemonėms skirsto visuomeninė organizacija Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), o RRT nustato ir prižiūri technines sąlygas. E.Gentvilo nuomone, teikdama naują įstatymo redakciją valdančioji koalicija bando dar iki Lietuvos įstojimo į ES ir
šio
Seimo kadencijos pabaigos savo tikslams pajungti elektroninės žiniasklaidos priemones.


"Tai yra vienas pavojingiausių dalykų Lietuvos žiniasklaidą reguliuojančių įstatymų priėmimo istorijoje, kai žiniasklaidos priemonės faktiškai tampa priklausomos nuo susisiekimo ministro, bet
realiai - nuo valdančiosios koalicijos", - tvirtino LLS vadovas.

“Tarnautojai suskirstyti į klases”

“Lietuvos rytas”, BNS, balandžio 24 d. Seimas vakar priėmė naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymą, reglamentuojantį priėmimą į valstybės tarnybą ir atleidimą iš jos, kilimą karjeros laiptais ir atlyginimus.

Valstybės tarnautojai bus skirstomi į tris lygius bei 20 kategorijų. Taip pat įvedamos trys kvalifikacinės valstybės tarnautojų klasės. Žemiausiai kategorijai nustatytas pareigybinio atlyginimo koeficiento dydis 2,35, o aukščiausiai - 13. Atlyginimas apskaičiuojamas atitinkamą koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos, kuri dabar yra 430 litų.

Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudarys pareiginė alga, priedai bei priemokos. Priedų ir priemokų suma negalės viršyti 70 proc. algos. Jie bus mokami už darbo stažą, kvalifikacinę klasę arba kategoriją, laipsnį ir diplomatinį rangą. Kiekvienais metais valstybės tarnautojo veikla turės būti įvertinta. Nuo to priklausys jo tarnybinis paaukštinimas ir atlyginimas.

Projektą pristačiusio vidaus reikalų ministro Juozo Bernatonio teigimu, naujasis įstatymas yra aiškesnis, geriau reguliuos valstybės tarnybą, skatins valstybės tarnautojus efektyviau dirbti, kelti kvalifikaciją, didins jų atsakomybę.

Tuo tarpu opozicinių frakcijų atstovai naujajam įstatymui nepritarė dėl per didelių atlyginimų, socialinių garantijų valstybės tarnautojams, jų išskirtinumo darbo rinkoje.

Liberalus stebino įstatymo nuostata, leidžianti valstybės tarnautojams gauti pašalpas iš darboviečių netekus turto, siūlymas valstybės tarnautojams leisti turėti iki 3 mėnesių trukmės nemokamas atostogas per metus bei socialdemokratų nenoras sugriežtinti valdininkų atsakomybę už valstybei ar jos piliečiams padarytą žalą.

Naujajame įstatyme numatyta, kad, valstybės tarnautojui padarius tyčinę žalą, iš jo algos bus atskaičiuojama 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio suma (apie 6500 litų), o likusią turės padengti institucija, kurioje jis dirba, iš savo biudžeto.

“Liberalai kėlė sąlygas daugumai”

“Lietuvos rytas”, BNS balandžio 24 d., “Respublika” balandžio 25 d. Didžiausios opozicinės Liberalų frakcijos atstovai įspėjo, jog gali blokuoti Konstitucijos 119 straipsnio pataisos priėmimą, jeigu valdančioji dauguma nesės prie derybų stalo ir neatsiims savo siūlymo dėl savivaldybių rinkimų datos paankstinimo.

Socialdemokratai siūlo 2003 m. vasario-kovo mėnesiais numatytus savivaldybių tarybų rinkimus surengti kartu su šių metų gruodį vyksiančiais Prezidento rinkimais.

Vakar rytiniame Seimo posėdyje pateikus Socialdemokratinės koalicijos frakcijos inicijuotas Savivaldybių rinkimų įstatymo pataisas, liberalai paprašė padaryti šių pataisų priėmimo pertrauką.

Šia įstatymo pataisa, susijusia su Lietuvos integracija į ES, nuolatiniams administracinio vieneto gyventojams, neturintiems Lietuvos pilietybės, suteikiama galimybė rinkti ir būti išrinktiems į savivaldybių tarybas bei pailginama savivaldybių tarybų kadencija iki 4 metų.

Seimas sausio pabaigoje po pirmojo balsavimo pataisai pritarė, bet ji įsigalios tik tada, kai jai bus pritarta antrą kartą. Konstitucijos pataisai priimti reikia ne mažiau kaip 96 balsų. Valdančioji dauguma be opozicijos paramos tiek balsų gali nesurinkti.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas buvo žadama po pertraukos pateikti vakariniame Seimo posėdyje, tačiau tai nebuvo padaryta.


“Virš Seimo nario galvos - vis daugiau debesų”

Visi dienraščiai, balandžio 25 d. Socialliberalų lyderis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas paprašė Naujosios sąjungos frakcijos Seime apsvarstyti opozicinių partijų pasiūlymą atstatydinti iš Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pareigų socialliberalą Kęstutį Kuzmicką.

Trys opozicinės - Liberalų, Tėvynės sąjungos - konservatorių ir Jungtinė - frakcijos pasiūlė A.Paulauskui inicijuoti K.Kuzmicko atstatydinimą, nes šio parlamentaro veikla diskredituoja Seimą. Anksčiau atsistatydinti K.Kuzmickui yra pasiūlęs ir Seimo Etikos bei procedūrų komisijos pirmininkas socialdemokratas Algimantas Salamakinas.

Pats A.Paulauskas nėra linkęs imtis iniciatyvos atleisti K.Kuzmicką, nes tai neįeina į Seimo pirmininko įgaliojimus. Be to, anot Seimo vadovo, Sveikatos reikalų komiteto pirmininko padaryti pažeidimai ruošiantis vykti komandiruotėn į Maskvą nėra tokie šiurkštūs, kad būtų verti atleidimo iš posto.

Vakar "Lietuvos rytas" pranešė, jog Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas taip pat delsia grąžinti mirusio pažįstamo žmonai 70 tūkst. litų skolą. K.Kuzmickas teigia skolą grąžinęs laiku, bet to patvirtinančių dokumentų neturi.

Liberalų frakcijos nariai kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją prašydami išsiaiškinti, ar K.Kuzmickas nepažeidė įstatymų ir nenuslėpė nuo visuomenės 70 tūkstančių litų siekiančios savo skolos. Deklaruodami savo turtą, Seimo nariai privalo nurodyti ir turimas skolas

“Seime - būsimos pensijų reformos posūkis”

“Lietuvos rytas”, balandžio 26 d. Parlamento Socialinių reikalų ir darbo komitetas pasiūlė Vyriausybei patobulinti jos pateiktą Pensijų reformos įstatymo projektą, numatant būsimą pensijų reformą pradėti ne nuo privalomojo, o savanoriško kaupiamojo pensijų draudimo įvedimo. Toks sprendimas priimtas valdančiųjų socialdemokratų ir socialliberalų atstovų balsais.

Opozicijoje esantys konservatoriai ir liberalai tai įvertino kaip pensijų reformos stabdymą.

"Privalomojo kaupiamojo pensijų draudimo įvedimas pareikalaus gerokai didesnių lėšų, o pasikeitus politinei valdžiai Lietuvoje, reforma gali žlugti, jeigu ji pasirodys per didelė našta", - kalbėjo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas.

Pagal Vyriausybės pateiktą projektą, nuo 2004 m. 5 proc. iš dabar "Sodrai" mokamų lėšų būtų pervedama į privalomojo kaupiamojo draudimo pensijų fondus.

Finansų ministerijos skaičiavimais, per pirmuosius dvylika reformos metų "Sodros" biudžetas per metus vidutiniškai netektų pajamų, prilygstančių 0,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o šiam trūkumui kompensuoti reikėtų apie 7,5 mlrd. litų.

Seimo komitetas siūlo jau nuo 2003 m. įvesti savanorišką kaupiamąjį pensijų draudimą, paskatinant jį įvairiomis mokesčių lengvatomis bei suvienodinant apmokestinimo sąlygas įmokoms į pensijų fondus ir už kaupiamąjį gyvybės draudimą.

Komiteto siūlymu tam tikrą dalį savanoriško kaupimo įmokų asmenims, kurių darbo užmokestis neviršija 6000 litų, mokėtų valstybė.

Liberalų frakcijos atstovai mano, jog savanoriškas kaupiamasis pensijų draudimas neveiks, nes pensijų fondai nesurinks pakankamai lėšų, reikalingų savo veiklai plėtoti. "Jeigu dabartinė valdžia nesiims ryžtingų reformų, dabartinę socialinio draudimo sistemą gali ištikti krachas", - įspėjo Liberalų frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.

“Liberalai ragina A.Paulauską sustabdyti Seimo diskreditavimą”

 

“Kauno diena”, ELTA, balandžio 26 d. Lietuvos liberalų sąjungos pirmininkas Eugenijus Gentvilas siūlo Seimo pirmininkui ir Naujosios sąjungos lyderiui Artūrui Paulauskui kuo greičiau sustabdyti Seimo diskreditavimą ir atsakingiau įvertinti savo partijos nario Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Kęstučio Kuzmicko elgesį.

“Seimo pirmininkas aiškina, jog pagal parlamento statutą jis neturi teisės keisti komiteto pirmininkų, tačiau kažkodėl jis vengia prisiimti atsakomybę už K.Kuzmicko elgesį kaip Naujosios sąjungos lyderis”, - stebisi E.Gentvilas.

Pasak Liberalų sąjungos pirmininko, jam keisti A.Paulausko samprotavimai, kad pastarųjų savaičių K.Kuzmicko elgesys yra nepakankamas pagrindas jam atsistatydinti. “Jeigu kuris nors Liberalų sąjungos narys per keletą pastarųjų savaičių taptų net kelių skandalų herojumi, aš jam jau seniai būčiai pataręs pasitraukti. Manau, taip pasielgtų kiekvienos savo reputaciją branginančios partijos lyderis”, - sakė E.Gentvilas.

 




Naujausi pakeitimai - 2002 05 02.
Jolita Baušytė

*

LR Seimas