Lietuvos Respublikos Seimas  English (Home)  

LLS spaudoje balandžio 02-06d.

“Liberalai ir konservatoriai per rinkimus į prezidento postą gali remti bendrą kandidatą”

“Respublika”, Vytautas Bruveris, balandžio 2 d. . Liberalų ir Konservatorių partijos prezidento rinkimuose gali iškelti bendrą kandidatą, teigia dienraštis "Respublika".

Dienraščio teigimu, tokio dvišalio susitarimo projektui jau pritarta Konservatorių partijos viduje, tuo tarpu liberalai dar dvejoja dėl principinės savo pozicijos šiuo klausimu.

Abi partijos jau yra paskelbusios, kad prezidento rinkimuose kels savo lyderius - konservatoriai - ekspremjerą Andrių Kubilių, liberalai - buvusį laikinąjį premjerą Eugenijų Gentvilą. Kol kas skelbiama, kad bendru abiejų partijų kandidatu jau pirmajame prezidento rinkimų ture gali tapti tas politikas, kuris, baigiantis rinkimų maratonui, bus populiaresnis tarp rinkėjų.

Su liberalais tarėmės, jog prieš pirmą rinkimų turą turėtų likti vienas kandidatas, o iki tol garbingai konkuruojame", - "Respublikai" sakė A.Kubilius.

Pasak jo, Konservatorių partija jau apsvarstė tokio susitarimo projektą ir jam iš esmės pritarė. Konservatoriai kitoms dešiniosioms partijoms siūlė surengti vadinamuosius pirminius rinkimus, partijų rinkėjams balsuojant, kas galėtų būti geriausias dešiniųjų kandidatas visuotiniuose rinkimuose. Tuo tarpu liberalai laikosi nuomonės, jog bendras abiejų partijų kandidatas galėtų būti nustatytas surengus kelias visuomenės nuomonės apklausas.

Liberalų lyderis E.Gentvilas santūriai komentuoja galimą susitarimą su konservatoriais. Pasak dienraščio, jis kelis kartus pabrėžė, jog šis susitarimas yra tik "svarstymų stadijos", ir tikino, kad prie jo galės prisijungti ir kitos dešiniosios partijos.

“Parlamentaras sveikina mezgamą strateginę partnerystę su Ukraina, bet neskuba džiaugtis jos sėkm

BNS, balandžio 2 d. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, opozicinės Lietuvos liberalų sąjungos (LLS) frakcijos narys Alvydas Medalinskas sveikina mezgamą Lietuvos ir Ukrainos strateginę partnerystę, tačiau mano, jog tarpvyriausybinis ir tarpparlamentinis bendradarbiavimas priklausys nuo to, kas suformuos valdančiąją daugumą šios šalies parlamente.

"Idėja, jog Lietuvai būtina atkreipti dėmesį į Ukrainą, yra labai sveikintina. Mūsų politikos žemėlapyje Ukraina buvo "išsitrynusi", - teigė jis antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje.

A.Medalinsko nuomone, Ukrainos įtraukimas į Lietuvos ir Lenkijos vykdomą regioninę politiką Baltarusijos atžvilgiu gali gerokai padidinti tokios politikos sėkmę. "Ukrainos vaidmuo Lietuvos ekonomikai, verslo ryšiams galėtų būti daug svarbesnis negu šiandien", - pažymėjo jis.

Tačiau Seimo Užsienio reikalų komiteto nario nuomone, Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo perspektyvos paaiškės po to, kai bus suformuota nauja dauguma Ukrainos parlamente. "Jeigu Ukrainoje valdžioje bus proeuropietiški politikai, akivaizdu, kad tokio bendradarbiavimo taryba tarp Lietuvos ir Ukrainos parlamentų ir vyriausybių gali labai sėkmingai veikti, tačiau jeigu Ukrainoje dominuos prokomunistinių kairiųjų arba oligarchų vyriausybė, tai toks bendradarbiavimas gali būti stipriai apsunkintas", - pažymėjo liberalas.

Praėjusį ketvirtadienį Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ir Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma Kijeve pasirašė deklaracijoje, kurioje numatoma įkurti Lietuvos ir Ukrainos Prezidentų tarybą, kuri rinktųsi ne rečiau kaip kartą per metus ir svarstytų svarbiausius dvišalio ir regioninio bendradarbiavimo klausimus.

Sveikindamas mezgamą strateginę partnerystę su Ukraina, A.Medalinskas taip pat atkreipė dėmesį, jog Lietuvos prezidento vizitas galėjo būti išnaudotas rinkimų kovoje.

"Vertinant prezidento (V.Adamkaus - BNS) iniciatyvą, kai kas galėtų pasakyti, kad jis buvo paskutinis užsienio valstybės vadovas, kuris paspaudė ranką Ukrainos prezidentui Leonidui Kučmai prieš pat įvykstant rinkimams, žinant faktą, kad juose dalyvauja prezidento remiamas rinkiminis blokas. Kai kas galėtų pasakyti, kad prezidentas savotiškai sudalyvavo rinkiminėje kampanijoje Ukrainoje", - teigė liberalas.

Praėjusią savaitę prezidento atstovė spaudai Violeta Gaižauskaitė, paklausta, ar V.Adamkaus vizitas į Kijevą nėra kaip nors susijęs su šiais rinkimais, sakė, kad "vizitai vyksta tuomet, kai dėl jų susitaria prezidentai, neatsižvelgiant į tai, kokie rinkimai kokioje šalyje vyksta

“Opozicijos atstovams priimtina prezidento išsakyta Lietuvos ateities vizija”
Visi laikraščiai, balandžio 3 d. Seimo opozicinių partijų - Lietuvos liberalų sąjungos, Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių), Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungos - atstovai giria prezidento metinį pranešimą, tuo tarpu Centro sąjungos lyderis jame pasigedo aiškumo.

"Principinga, drąsi ir neapsiribojanti vien Lietuvos varpinės požiūriu kalba. Pranešimas, kuriame buvo mėginta labai aiškiai pasakyti: reformų sparta ir ryžtingumas, paremtas aiškia politine valia, turi būti suderintas su ilgalaikiu sutarimu tiek tarp politinių partijų, tiek tarp svarbiausių valstybės institucijų", - BNS sakė didžiausios opozicinės Liberalų frakcijos seniūnas, Seimo pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius. Jis pažymėjo, kad "prezidentas taip pat nenusišalina nuo šitos atsakomybės. Manau, kad jo, kaip institucijos, vaidmuo turėtų išlikti pakankamai aktyvus".

Konservatorių pirmininko pirmasis pavaduotojas, šios partijos frakcijos Seime seniūnas ir kandidatas į prezidentus Andrius Kubilius V.Adamkaus kalboje įžvelgė idėjų bendrumą.

"Prezidentas labai panašiai kaip ir mes mato ilgalaikės vizijos svarbą šiandieninėje Lietuvoje. Mes labai panašiai brėžiame jos kontūrus", - BNS sakė A.Kubilius.

Jo nuomone, "prezidentas labai aiškiai įvardijo politinės valios stoką, kaip vieną iš priežasčių, kodėl daugelis reformų šiandien stringa". "Bendros vizijos matymas ir labai aiškus prioritetų įvardijimas padėtų užpildyti tą politinės valios stoką", - pažymėjo konservatorius.

A.Kubilius atkreipė dėmesį ir į prezidento kalboje išsakytą kritišką požiūrį į socialinę politiką. "Čia prezidentas pastebėjo daug svarbių dalykų, pavyzdžiui, jog socializmo tobulinimas negali būti vienas iš ateities raidos žingsnių", - teigė Tėvynės sąjungos - konservatorių seniūnas.

Opozicinės Centro sąjungos (CS) lyderis Kęstutis Glaveckas prezidento metiniame pranešime pasigedo aiškumo. "Paprastiems žmonėms perskaičius prezidento metinį pranešimą nebus visiškai aišku, kokios yra jų galimybė gauti darbą, kiek liks pinigų jų kišenėse, koks bus jų saugumas", - BNS sakė K.Glaveckas.

“Lietuvos rytas”: Liberalų sąjungos lyderis Eugenijus Gentvilas teigė, kad Prezidento pranešimas buvo gana kritiškas valdančiajai daugumai. Ekspremjero nuomone, tai buvo aktualu visoms vyriausybėms, nepaisant jų politinės pakraipos.

Tačiau šįkart liberalų lyderis pasigedo metiniame pranešime minėtų problemų sprendimo būdų. "Galbūt tai nėra Prezidento reikalas", - svarstė E.Gentvilas. Jis tvirtino, kad liberalams yra artimas V.Adamkaus požiūris į būtinybę sparčiau vykdyti ūkio ir socialines reformas.

E.Gentvilas taip pat pritarė šalies vadovo pozicijai, kad svarbiais klausimais būtinas visuomenės bei opozicijos pritarimas. "Dabartinė valdančioji dauguma tai ignoruoja", - tvirtino liberalų lyderis.

“Liberalai ragina Prezidentą vetuoti daugumos ketinimus įsitvirtinti ministerijose”

BNS, balandžio 3 d., “Respublika” – balandžio 4 d. Opozicinė Liberalų frakcija Seime trečiadienį paragino prezidentą Valdą Adamkų vetuoti kovo pabaigoje valdančiosios daugumos balsais priimtas Vyriausybės įstatymo pataisas, numatančias panaikinti daugumą politinio pasitikėjimo pareigybių ministerijų vadovybėse.

Kaip pranešė Liberalų frakcijos spaudos tarnyba, liberalai mano, jog šios pataisos, priešingai nei teigia valdančioji dauguma, ne depolitizuos ministerijų valdymą, o suteiks galimybę aukštus postus ministerijose ilgam laikui užimti valdančiųjų partijų atstovams.

Pataisomis keičiama ministerijų valdymo struktūra, paliekant tik vieną politinio pasitikėjimo ministrą, o vadovavimą ministerijos administracijai perduodant karjeros valstybės tarnautojui - valstybės sekretoriui.

Įsigaliojus pataisoms, viceministrai, kurie dabar yra politinio pasitikėjimo figūros, bus atleidžiami. Ministras galės pasirinkti iš esamų viceministrų vieną, kuris taps politinio pasitikėjimo pareigūnu, o likusieji viceministrai galės pretenduoti užimti ministerijos valstybės sekretoriaus arba jo pavaduotojų vietas, ir tapti ilgalaikiais valstybės pareigūnais.

Liberalų manymu, naujoji tvarka "valstybei yra žalinga", nes likusiems viceministrams nesuradus naujo darbo valstybės tarnyboje, turės būti išmokėtos išeitinės kompensacijos, kurių suma gali siekti kelis šimtus tūkstančių litų.

Pataisos buvo priimtos kovo 26 dieną Seimo plenariniame posėdyje, už jas balsavus Socialdemokratinės koalicijos, Naujosios sąjungos (socialliberalų) ir Nepriklausomos frakcijų nariams.

Anot liberalų, tuometinės LDDP dominuojamas 1992-1996 metų kadencijos Seimas ministerijose jau buvo bandęs įvesti socialdemokratų dabar proteguojamą tvarką, tačiau 1996 metais Seimo rinkimus laimėję konservatoriai ją vėl pakeitė ir viceministrų pareigybėms buvo sugrąžintas politinio pasitikėjimo statusas.

Anot liberalų pranešimo, kadangi įstatymo neparėmė ir kitos opozicinės jėgos, "visai realu", kad po kitų parlamento rinkimų nauja politinė dauguma vėl bandys pakeisti Vyriausybės įstatymą ir grąžinti senąją tvarką.

"Galima teigti, kad dabartinės Seimo daugumos siūloma ministerijų valdymo reforma nebus ilgalaikė ir efektyvi, o tik įves sumaištį ministerijų darbe", - rašoma Liberalų frakcijos seniūno Gintaro Steponavičiaus laiške valstybės vadovui.

“Liberalų frakcija Seime rinks naują vadovą”

“Kauno diena”, “Lietuvos rytas”, balandžio 4 d. Trečiadienį iš savo pareigų atsistatydino didžiausios parlamentinės opozicinės Liberalų frakcijos seniūnas Gintaras Steponavičius.

Atsistatydinimą jis motyvavo savo užimtumu. G.Steponavičius yra Seimo pirmininko pavaduotojas. "Kelių pareigų derinimas ilgai tęstis negali. Reikia leisti pasireikšti ir kitiems frakcijos nariams", - savo atsistatydinimo motyvus aiškino G.Steponavičius.

Jis laikinai eis frakcijos seniūno pareigas iki kitą trečiadienį numatytų naujo seniūno rinkimų. Šį trečiadienį vykusiame frakcijos posėdyje į seniūnus buvo pasiūlytos Raimundo Palaičio, Eligijaus Masiulio ir Audriaus Klišonio kandidatūros. Pastarasis atsisakė kandidatuoti.

G.Steponavičius frakcijos seniūno pareigas ėjo nuo praėjusių metų lapkričio, kai iš šių pareigų atsistatydino Lietuvos liberalų sąjungos (LLS) pirmininko rinkimus pralaimėjęs ekspremjeras Rolandas Paksas.

“Seimo narys – oligarcho tinkle”

“Lietuvos rytas”, “Respublika”, “Lietuvos žinios”, balandžio 4 d. Didžiausia Rusijos farmacijos bendrovė "Brincalov A" koją į Lietuvos farmacijos rinką pamėgino įkelti padedama Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko socialliberalo Kęstučio Kuzmicko. Šios bendrovės savininkas - Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Vladimiras Brincalovas,

Šie Rusijos deputato ketinimai paaiškėjo vakar Seimo valdyboje svarstant K.Kuzmicko prašymą komandiruoti jį į Maskvą. Jau pritarus šiai kelionei kilo skandalas, po kurio parlamento komiteto vadovui teko keisti planus ir teisintis.

Socialliberalas Seimo valdybai nurodė, jog yra kviečiamas apsilankyti Dūmoje bei aptarti rudenį vyksiančio jo vadovaujamo komiteto susitikimo su Rusijos deputatais programą.

Parlamento valdyba K.Kuzmicko prašymui neprieštaravo, todėl nusprendė padengti politiko kelionės, viešbučio, draudimo išlaidas bei išmokėti dienpinigius - iš viso 1812 litų.

Tačiau po šio valdybos sprendimo Seime kilo skandalas. Etikos ir procedūrų komisijos vadovas Algimantas Salamakinas, susipažinęs su K.Kuzmicko kelionės į Maskvą dokumentais, susisiekė su parlamento pirmininku Artūru Paulausku. A.Salamakinas informavo, kad K.Kuzmicko veiksmai prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų įstatymui: "Interesų konfliktas toks akivaizdus, kad akivaizdžiau jau negali būti".

Netrukus po šitokio perspėjimo K.Kuzmickas pranešė A.Salamakinui, kad į Maskvą nebevyksta. Seimo narys pareiškė šį sprendimą priėmęs ne dėl kilusio skandalo: "Tuo metu turiu dalyvauti valdžios etikos kursuose".

Abejonių dėl komiteto pirmininko kelionės į Maskvą sukėlė Seimo valdybai įteiktas Rusijos farmacijos magnato V.Brincalovo laiškas, adresuotas K.Kuzmickui. Iš šio laiško matyti, kad balandžio 8-9 dienomis K.Kuzmickas turėtų lankytis V.Brincalovui priklausančioje farmacijos įmonėje. Rusijos Dūmos narys Lietuvos parlamentarui pasiūlė susipažinti su jam priklausančios farmacijos įmonės produkcija. V.Brincalovas neslepia norįs, kad jo įmonės vaistais būtų prekiaujama Lietuvoje, ir pateikia siūlymą derėtis dėl jų įregistravimo bei pristatymo.

Liberalų pozicija: Apie skandalu virtusius K.Kuzmicko planus vykti į Maskvą žiniasklaida sužinojo iš Seimo valdybos nario, Seimo pirmininko pavaduotojo Gintaro Steponavičiaus. “Man kelia nuostabą įtakingų Rusijos verslininkų, spaudoje vadinamų magnatais, naudojimasis savo, Dūmos deputato vardu. Tačiau tai – Rusija. Kyla klausimas, kaip ant tokių kabliukų, nesuderinamų su politiko veikla, pakimba mūsų Seimo nariai”, - “Respublikai” teigė G.Steponavičius.

Balandžio 4-ąją Seimo vicepirmininkas kreipėsi į parlamento Etikos ir procedūrų komisiją, prašydamas nuspręsti, ar Seimo vadovybę klaidinęs K.Kuzmickas nepažeidė tarnybinės etikos.

“Politikui grėsmingesnė teisėsauga nei užpuolikai”

“Lietuvos žinios”, Jolanta Petrulienė, balandžio 4 d. Naujametę naktį du paauglius peršovusiam Telšių politikui (liberalui – M.Č.) Žilvinui Šilgaliui niekaip nepavyksta įrodyti savo tiesos. Šiaulių apygardos prokuratūros vadovo nuomone, Telšių prokurorai, bandžiusį šeimą apginti ir apsiginti telšietį laikydami įtariamuoju, yra teisūs.
31 metų Telšių politiko Žilvino Šilgalio, naujametę naktį nuo įsisiautėjusių jaunuolių gynusio šeimą ir iš teisėtai laikomo pistoleto peršovusio dviem vaikinams kojas, bylą peržiūri Šiaulių apygardos prokuratūra. Tikrinama, ar Telšių prokuratūra bylą tiria objektyviai.
Šilgaliui vasarį iškelta baudžiamoji byla dėl tyčinio apysunkio kūno sužalojimo. Kaltinimai jam nepateikti. Tirdami šią bylą pareigūnai neatsižvelgė į sužalojimo aplinkybes - jie nereagavo į paties Šilgalio pareiškimą dėl užpuolimo, nepatraukė jaunuolių baudžiamojon atsakomybėn.
Anksčiau apklaustas kaip liudytojas, Šilgalis vasario viduryje buvo iškviestas kaip įtariamasis. Nieko nežinodamas apie jam inkriminuojamą nusikaltimą, Šilgalis atsisakė duoti parodymus. Nuo to laiko, anot vyriškio, jo nė karto neapklausė, nekvietė į prokuratūrą.
Telšių politikas vakar LŽ sakė iki šiol nesuprantąs, kodėl pareigūnai nepasidomėjo tuoj po įvykio parašytu jo pareiškimu dėl užpuolimo. Dar labiau politikas nustebo, kad jo žmona ir draugai, nukentėję nuo paauglių, apklausai buvo iškviesti kaip liudytojai, o ne kaip nukentėjusieji.
Tik tada, kai Šilgalio žmona ir draugai parašė prašymą pripažinti juos nukentėjusiais, tai buvo padaryta. Tačiau toks pat politiko prašymas nebuvo patenkintas.
Tyrimą, kai byla dėl kūno sužalojimo ir būtinosios ginties ribų peržengimo tapo baudžiamąja byla dėl tyčinio apysunkio kūno sužalojimo, Šilgalis apskundė. Vyriškis du kartus rašė skundus Generalinei prokuratūrai, prašė jo bylą peržiūrėti aukštesnėse instancijose ir nuo bylos nušalinti Telšių prokurorą Arūną Laukaitį. Politikas gavo atsakymą, kad bylą patikrins Šiaulių apygardos prokuratūra. Vėliau atėjo dar vienas raštas, kuriame nurodoma, jog nėra priežasties prokurorą Laukaitį nušalinti nuo bylos.
Vakar Šiaulių apygardos prokuratūros vadovas Anatolijus Mirnas LŽ sakė, kad, jo manymu, Telšių prokurorai Šilgalio bylą tiria objektyviai, tardymą atlieka tinkamai. Tačiau, atsižvelgiant į Generalinės prokuratūros rekomendacijas, byla gali būti perduota Šiaulių apygardai arba kitos apylinkės prokuratūrai.

“Liberalas ragina stiprinti Prezidento galias”

BNS, balandžio 4 d. Opozicinės Liberalų frakcijos Seime narys Algimantas Matulevičius trečiadienį parlamentinei Konstitucijos pataisų rengimo komisijai įteikė Konstitucijos pataisų projektą, kuriose siūloma stiprinti prezidento galias.

Pataisose liberalas siūlo suteikti prezidentui galias skelbti referendumą, be Seimo pritarimo atleisti premjerą, paleisti Seimą, jeigu šis du kartus nepritaria premjero kandidatūrai arba pakartotinai pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe.

Įstatymų projektams ruošti ir svarstyti, išvadoms dėl jų reikšti A.Matulevičius siūlo įsteigti Valstybės Tarybą. Pasak jo, tokia institucija buvo numatyta ir 1938 m. Konstitucijoje. Taip pat jis siūlo uždrausti Seimo nariams eiti ministrų pareigas, o teisę pavaduoti prezidentą perduoti premjerui. Dabar tokią teisę turi Seimo pirmininkas.

"Prezidentas bus Vyriausybės stabilumo garantas. Dabar vyriausybės yra nestabilios, nes partijos silpnos, o viską daro saujelė intrigantų", - ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė A.Matulevičius.

Jo teigimu, dabar visuotinai renkamas prezidentas iš esmės atlieka tik reprezentacines funkcijas, kai tuo tarpu valstybę praktiškai valdo piliečių tiesiogiai nerenkamas premjeras.

Jei siūlomos valstybės valdymo reformos nebus įgyvendinamos, A.Matulevičiaus prognozėmis, Lietuvos po kelių metų laukia tokia ekonominė krizė, kokia neseniai ištiko Argentiną, ir radikalių jėgų sustiprėjimas Seime.

"Galite iš mano pasiūlymų šaipytis, bet man svarbiausia, ką žmonės galvoja", - teigė liberalas. Pasak A.Matulevičiaus, siūlyti stiprinti prezidento galias jį paskatino susitikimuose su rinkėjais išsakytos mintys.

“Klaipėdos liberalams nepavyko išklibinti socialliberalo vicemero kėdės”BNS, balandžio 4 d. Klaipėdos savivaldybės tarybos Liberalų frakcijai nepavyko įrodyti, kad miesto mero pavaduotojas socialliberalas Narsutis Dumbauskas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Viena iš N.Dumbausko kuruojamų veiklos sričių yra sporto įstaigos. Vicemeras yra ir privataus dviračių sporto klubo "Klaipėda" prezidentas.

Liberalai kovo mėnesį kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), teigdami, kad metų pradžioje Liberalų ir kitų Klaipėdos miesto tarybos frakcijų atstovai bei Sporto skyriaus specialistai lankėsi savivaldybei priklausančiame Dviračių treke.

Klaipėdos politikai "buvo nustebinti", kad šios savivaldybės sporto įstaigos patalpomis daugiausiai naudojasi dviračių sporto klubas "Klaipėda", kuriam vadovauja N.Dumbauskas.

Anot liberalų pranešimo, šiomis patalpomis sporto klubas naudojasi nemokamai, nes nėra jokių sutarčių tarp šio privataus klubo ir savivaldybės. Be to, dviračių treke yra kabinetas, kurio raktus, pasak treko darbuotojų, turi tik N.Dumbauskas.

Liberalų frakcija teigia, kad valstybės pareigūnas N.Dumbauskas pasielgė neetiškai, todėl negali eiti užimamų pareigų. Liberalų frakcijos pirmininkas Vytautas Grubliauskas prašė Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją išnagrinėti šį liberalų skundą.

VTEK nustatė, kad Klaipėdos mero pavaduotojas N.Dumbauskas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo viešojoje tarnyboje įstatymo, nes visuomeninių organizacija sporto klubas "Klaipėda" nuo 1997 metų savo veiklą yra sustabdęs, todėl neturi poreikio naudotis ir nesinaudoja dviračių treko patalpomis. Be to, komisijos išvadose teigiama, kad įstatymai nedraudžia asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, dalyvauti ir visuomeninių organizacijų veikloje.

Gavęs komisijos išvadas, ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje Socialliberalų frakcijos miesto taryboje pirmininkas Antanas Bosas teigė, kad toks liberalų poelgis yra "ilgalaikė politinių oponentų diskreditavimo kampanija".

A.Bosui "darosi akivaizdu", kad miesto taryboje atsirado politinė frakcija, kuri naudojasi "bet kokiomis priemonėmis", siekdama savo "trumpalaikių politinių tikslų".

Pasak A.Boso, socialliberalai smerkią tokius politinės kovos metodus ir ragina kitas Klaipėdos miesto tarybos partijas ir frakcijas atsiriboti nuo panašių veiksmų, trikdančių tarybos darbą.

“Frakcijos neišsklaidė Prezidento abejonių”

“Lietuvos rytas”, balandžio 5 d. Pusšimtis viceministrų ir trylika ministerijų sekretorių dar kurį laiką turės gyventi nežinioje, nes Prezidentas Valdas Adamkus kol kas nepaskelbė, ar pasirašys Vyriausybės įstatymo pataisas. Joms įsigaliojus, ministerijose liktų tik po vieną viceministrą, iš dabartinių pareigų būtų atleisti ministerijų sekretoriai.

Ketvirtadienį V.Adamkus, parlamente susitikęs su frakcijų atstovais, apgailestavo, kad valdančioji dauguma ir opozicija neranda sutarimo dėl valstybės tarnybos reformos: "Gaila, aš galiu tik tiek pasakyti, kad šitame kambaryje šiandien tarp pozicijos ir opozicijos visiško sutarimo nebuvo pasiekta".

Prezidentas pasiūlė Seimui savą ministerijų struktūros pertvarkymo schemą, kuri skiriasi nuo tos, kuri numatyta Seimo priimtose Vyriausybės įstatymo pataisose. Prezidento pasiūlytoje schemoje nėra viceministro politinės pareigybės, o vietoj ministerijos sekretorių siūloma įsteigti valstybės sekretoriaus pavaduotojų pareigybes.

Susitikime dalyvavęs vidaus reikalų ministras Juozas Bernatonis teigė, kad Prezidento schemai Vyriausybė ir valdančioji dauguma pritartų: "Kai bus pasirašytos Vyriausybės įstatymo pataisos, mes esame pasirengę skubos tvarka teikti šalies vadovo siūlomas pataisas".

Svarstant Vyriausybės įstatymo pataisas Seime opozicija piktinosi, jog keisdama politinio pasitikėjimo viceministrus į karjeros tarnautojus - valstybės sekretorius ir sekretorius - dabartinė dauguma siekia įtvirtinti valdžioje jiems palankius žmones. Keičiantis ministrams, valstybės karjeros tarnautojai, skirtingai nei politinio pasitikėjimo tarnautojai, nesikeičia.

Liberalų frakcijos seniūno pareigas Laikinai einantis Gintaras Steponavičius teigė, esą valstybės tarnybos reforma vykdoma be sistemos ir fragmentiškai: "Vyriausybės įstatymo pakeitimai primena istoriją, kai yra filmas be aiškaus scenarijaus ir generalinės linijos, o epizoduose šmėkščioja socialdemokratų ir socialliberalų veikėjai".

“VRM rūmuose pasiilgta antpečių”

“Respublika”, balandžio 5 d. Neseniai civiline tapusios Vidaus reikalų ministerijos vadovai svajoja susigrąžinti antpečius ir visas jų teikiamas privilegijas. Be to, ministerijoje bręsta planai suteikti kuo daugiau galios politiniams vadovams tiesiogiai kontroliuoti visą vidaus reikalų sistemą.

Tuo pasipiktino Prezidentas Valdas Adamkus. Jo pareiškė, kad valstybės vadovas prieštarauja planams sukarinti Vidaus reikalų ministeriją. Prezidentūros atstovai komentavo Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtą "Tarnybos vidaus reikalų viešojo saugumo sistemoje (pajėgose) statuto" projektą, kuris numato galimybę visiems VRM darbuotojams gauti karinius laipsnius.

Kartu prezidento atstovai atmetė vidaus reikalų ministro Juozo Bernatonio spaudoje išsakytus teiginius, neva prezidentas buvo suklaidintas, nes projektas tėra juodraštis. Pasak prezidento atstovės spaudai Violetos Gaižauskaitės, prezidento nuomone, viceministro Jono Liaudansko vadovaujamos darbo grupės parengtas projektas neatitinka reformų principų, numatančių statutinių institucijų bepolitizavimą ir decentralizavimą, taip pat - policijos savarankiškumo įtvirtinimą. "Tai būtų žingsnis atgal", - pažymėjo V.Gaižauskaitė.

Statuto projekte įtvirtinama VRM kontrolė jėgos struktūroms, nors iki šiol buvo siekiama, kad VRM taptų civiline žinyba. Pasak spaudos, projekte numatyta, kad VRM dirbantys pareigūnai - net vairuotojai bei valytojai - galės gauti karinius laipsnius, kad kiekvienai VR centrinei įstaigai vadovaus generalinis komisaras. Šiuo metu tik policija turi generalinį komisarą, kurį skiria ir atleidžia prezidentas.

Atsakydamas į kritiką, VR ministras Juozas Bernatonis teigė, kad kaip ministras "turi teisę kontroliuoti visą sistemą ir tai yra mano pareiga".

Liberalų komentaras: šešėlinis LLS VRM ministras Klemensas Rimšelis: “Tai reiškia, jog politikai tiesiogiai kišis į departamentų darbą – galbūt net žodiniais įsakymais. Tuo būdu bus susilpnintas departamentų vadovų institucija. Tačiau visada buvo kalbama apie didesnį sistemos decentralizavimą ir jos savarankiškumą. Kai kuriose Vakarų šalyse policininkai net nežino vidaus reikalų ministro pavardės.” K. Rimšelis nebuvo linkęs rimtai vertint J.Bernatonio patikinimų, jog į viešumą iškilęs statuto projektas tėra juodraštis. “Man atrodo, kad tai liudija bendrą tendenciją – siekį politizuoti visą sistemą per tokio pavaldumo principą”.

“Liberalų gretas papildė ragana”

“Lietuvos rytas”, balandžio 5 d. Vyriausioji Lietuvos ragana Vilija Lobačiuvienė ne juokais išgąsdino liberalus - pareiškė norą stoti į Liberalų sąjungą (LS). Kai kurie vyriškiai baisiai sunerimo: "To dar betrūko! Ar ragana tik nesugadins partijos įvaizdžio?"

Pagaliau Eugenijaus Gentvilo vadovaujami liberalai prisiminė, kad jie turi būti liberalių pažiūrų: "Gerai, priimam į savo gretas ir raganą". O kam raganai partija? "Noriu dalyvauti politiniame šalies gyvenime, - sakė V.Lobačiuvienė. - Daugelis žmonių juo yra nusivylę ir mano, kad viską turi tvarkyti kas nors kitas. O kas tas kitas? Jie patys. Būtent jie tame gyvenime turi dalyvauti, jį reguliuoti, dirbti". Anot V.Lobačiuvienės, į Seimą rinkome asmenybes, o dabar jų nebeliko.

"Socialinė liberalų programa man labai įdomi, ruošiuosi prisidėti ją įgyvendinant, - sakė Vyriausioji Lietuvos ragana V.Lobačiuvienė. - Kadangi esu organizatorė iš prigimties, noriu važinėti po šalį ir kelti žmonėms dvasią, įtikinti juos, kad nuo jų pačių darbo miestelyje arba kaime daug kas priklauso".

V.Lobačiuvienė tikisi įkurti ir alternatyviosios medicinos centrą, kur geriausi specialistai netradicinėmis priemonėmis gydytų žmogaus fizinį, dvasinį ir mentalinį kūną.

"Seniai sergu ta idėja, seniai tokiam centrui ieškau patalpų, - sakė ragana Vilija. - Ne sau namą noriu susiręsti, o žmonėms, kuriems reikalinga pagalba. Daugybė žmonių, išbandę oficialiąją mediciną, nori gydytis netradiciniais metodais. Tačiau supratau, kad be partijos paramos to nepadarysiu".

Vyriausiajai šalies raganai įstojus į Liberalų sąjungą, vos ne pragaras kilo ir jos "raganyne" - Okultinių studijų centre. Mažiau Viliją pažįstantys žmonės davė jai pylos. Žmonės būgštauja, kad ji mes savo veiklą, išduos savo idealus, kuriems tarnavo visą gyvenimą, išeis į Seimą ir susiteps politika, o jie praras savo lyderę. Tačiau dauguma į šį raganos žingsnį pažiūrėjo liberaliai.

"Nežinau, kiek veiklos turėsiu partijoje, - sakė V.Lobačiuvienė. - Dabar reikia domėtis partijų tarpusavio rietenomis ir konkrečiais darbais. Nepaliksiu savo darbo - tai mano gyvenimas, kuriam atidaviau septyniolika metų. Okultinių studijų centras Vilniuje kaip veikė, taip ir veiks. Ne tik savo raganaitėms, o ir kitiems žmonėms toliau skaitysiu paskaitas. Gydysiu gal mažiau, tik pačius sunkiausius ligonius".

“Seimo liberalų frakcija bando išversti iš posto K. Kuzmicką”

“Respublika”, ELTA, balandžio 6 d. Penktadienį Liberalų frakcija kreipėsi į Seimo Pirmininką Artūrą Paulauską, prašydama nagrinėti klausimą, ar Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas

socialliberalas Kęstutis Kuzmickas gali toliau vadovauti komitetui. Liberalai kaltina K. Kuzmicką viešųjų ir privačių interesų konfliktu, politinės etikos pažeidimais.

Į skandalą K. Kuzmickas šią savaitę pateko dėl planuotos komandiruotės į Maskvą, ten numatytų susitikimų su prieštaringos reputacijos Rusijos Dūmos deputatu ir farmacijos pramonės magnatu Vladimiru Bryncalovu.

Liberalų frakcija įžvelgia K. Kuzmicko veiksmuose viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo pažeidimus, bandymus suklaidinti Seimo vadovus.

K. Kuzmickas Seimo valdybai kaip oficialią savo kelionės į Rusiją priežastį nurodė ketinimus Rusijos Dūmoje aptarti rudenį planuojamo Seimo Sveikatos reikalų komiteto bei Rusijos Federacijos Dūmos sveikatos komisijos narių susitikimo programą.

Tuo tarpu liberalams abejonių dėl komiteto pirmininko kelionės skaidrumo į Maskvą sukėlė Rusijos farmacijos magnato V.Bryncalovo laiškas, adresuotas K.Kuzmickui, kuriame Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas buvo pakviestas balandžio 8-9 dienomis apsilankyti V.Bryncalovo įmonėje ir suderinti jos gaminamų vaistų tiekimo ir registracijos reikalus Lietuvoje. Iš laiško turinio, kaip rašoma Liberalų frakcijos pareiškime, aiškiai matyti, kad Rusijos Dūmos

narys Lietuvos parlamentarui siūlo susipažinti su ja priklausančios farmacijos įmonės produkcija, pats V.Bryncalovas neslepia norįs, kad jo įmonės vaistais būtų prekiaujama Lietuvoje, ir pateikia siūlymą derėtis dėl jų įregistravimo bei pristatymo.

Liberalai įtaria, kad K. Kuzmicko planuota komandiruotė yra tik viena iš jo "veiksmų grandinės dalių". Savo įtarimus opozicinė frakcija grindžia ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto

pirmininko žodžiais, pasakytais spaudos konferencijoje apie galimybes pirkti pigesnius rusiškus vaistus. "Tokie Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Kęstučio Kuzmicko pasisakymai spaudos konferencijos metu bei jo elgesys, siekiant pridengti savo asmeninę kelionę susitikti su Rusijos farmacijos magnatu V.Bryncalovu prieštarauja valstybės interesams, pažeidžia ne tik Lietuvos Respublikos Seimo statuto ir Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas, bet ir politinės etikos principus", - daro išvadą Seimo

Liberalų frakcija.

“Politikų pietūs apaugo netikėtomis versijomis”

“Lietuvos rytas”, Tadas Ignatavičius, balandžio 5 d.

R.Paksas metėsi į kairę?

Liberalų demokratų partijos lyderis ekspremjeras Rolandas Paksas bei premjeras Algirdas Brazauskas trečiadienį pietavo kartu. To užteko, kad politikai imtų diskutuoti, kodėl įvyko šis susitikimas, spėlioti, apie ką jame buvo kalbama.

Viena versijų - R.Paksas pietų metu pareiškė apie Liberalų demokratų partijos siekį prisijungti prie dabartinės valdančiosios socialdemokratų ir socialliberalų koalicijos. Premjero aplinkos tvirtinimu, A.Brazauskas teigė, esą R.Paksas pasiūlė aptarti Seimo Nepriklausomos frakcijos galimybes dalyvauti koalicijos veikloje. "Teisingas sprendimas", - citavo premjerą "Lietuvos ryto" šaltinis.

Teigiama, kad už dešimties Seimo Nepriklausomos frakcijos narių paramą R.Paksas neva siekia parlamento vicepirmininko posto. Dėl šio posto jau kurį laika verda aistros. Socialdemokratai neva linkę pritarti R.Pakso kandidatūrai. Tuo tarpu socialliberalai, bijodami ekspremjero konkurencijos, sutinka šį postą atiduoti Daliai Kutraitei-Giedraitienei.

Nėra neįmanomų dalykų

Liberalų demokratų partijos vadovas vakar išsigynė pasisiūlęs tapti socialdemokratų partneriu. "Ką norėjau pasakyti, jau pasakiau", - į klausimą apie pateiktą pasiūlymą jautriai sureagavo R.Paksas.

Buvęs premjeras tai pavadino gandais. "Mes tokių dalykų nesvarstome, turime ir kitų darbų. Tačiau politikoje nėra neįmanomų dalykų", - pabrėžė R.Paksas, paklaustas, ar realu, kad Seimo Nepriklausoma frakcija gali įsitraukti į valdančiosios koalicijos veiklą.

Jis taip pat pakartojo, kad liberalai demokratai rems projektus, atitinkančius šios partijos programą: "Nepriklausomai nuo to, kokios partijos atstovas juos pateiks".

Socialliberalai neapsisprendę

Seimo vadovas Artūras Paulauskas vakar "Lietuvos rytui" pareiškė galįs tik spėti, kad R.Paksas pateikė siūlymą tapti koalicijos partneriais. "Reikėtų svarstyti, - teigė socialliberalų lyderis, paklaustas apie Seimo Nepriklausomos frakcijos galimybes tapti valdančiosios koalicijos partnere. - Politikoje viskas įmanoma".

A.Paulauskas tvirtino, kad po Naujosios politikos koalicijos žlugimo kilę asmeniniai nesutarimai su buvusiu liberalų lyderiu neturėtų būti kliūtis bendradarbiauti.

"Tačiau R.Pakso pareiškimai apie Ignalinos atominę elektrinę, mirties bausmės grąžinimą, požiūris į Europos Sąjungą prieštarauja socialliberalų pozicijai. Dėl to galėtų iškilti sunkumų ieškant sutarimo", - teigė Seimo vadovas.




Naujausi pakeitimai - 2002 04 26.
Jolita Baušytė

*

LR Seimas