Lietuvos Respublikos Seimas  English (Home)  

LLS spaudoje balandžio 8-13 d.

“Milijoną kainuojantis patriotizmas”

(apie Gintaro Steponavičiaus iniciatyvą pakeisti valstybinės vėliavos kėlimo tvarką)

“Kauno diena”, Stasys Gudavičius, balandžio 8 d. Lietuvos įstatymais įtvirtinta taisyklė per valstybines šventes bei kai kurias atmintinas dienas prie visų pastatų iškelti vėliavas šalies biudžetui kainuoja ne vieną šimtą tūkstančių litų. Seime jau svarstomi siūlymai iš esmės atsisakyti šio įpareigojimo. Tačiau yra ir nemažai tokio pasiūlymo priešininkų, teigiančių, kad valstybė privalo deramai pagerbti išskirtines istorines dienas, skiepyti patriotizmą ir neskaičiuoti su tuo susijusių išlaidų.

Keliolikos dienų sąrašas

Šiuo metu galiojantis įstatymas "Dėl Lietuvos valstybės vėliavos" nustato, kad per Nepriklausomybės dieną - Vasario 16-ąją bei kitomis Vyriausybės nustatytomis dienomis prie visų šalies pastatų iškeliama valstybės vėliava. Kai kuriomis dienomis vėliavos iškeliamos su gedulo ženklu. Be vasario 16-osios, Vyriausybė yra nustačiusi dar keturiolikos dienų per metus sąrašą, kai vėliavos turi būti iškeltos.

Tai turi būti daroma sausio 1-ąją - Lietuvos vėliavos dieną (pažymint 1918 metais įvykusį trispalvės iškėlimą Vilniaus Gedimino pilyje), sausio 13-ąją - Laisvės gynėjų dieną, vasario 24-ąją - Estijos nepriklausomybės dieną, kovo 11-ąją - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, taip pat liepos 6-ąją - Valstybės (Mindaugo karūnavimo) dieną, liepos 15-ąją - Žalgirio mūšio dieną, rugsėjo 1-ąją - Laisvės dieną (pažymint okupacinės kariuomenės išvedimą 1993 metais), spalio 25-ąją - Konstitucijos dieną, lapkričio 18-ąją - Latvijos nepriklausomybės dieną, lapkričio 23-iąją - Lietuvos karių dieną.

Su gedulo ženklu vėliavos iškeliamos birželio 14-ąją - Gedulo ir vilties dieną, birželio 15-ąją - Okupacijos ir genocido dieną, rugpjūčio 23-iąją - Juodojo kaspino dieną ir rugsėjo 23-iąją - Lietuvos žydų genocido dieną. Vėliavas šiomis dienomis turi iškelti visų valstybės ir savivaldybių įstaigų bei institucijų pastatų administracijos, taip pat privačių pastatų savininkai.

Numatytos baudos

Vėliavų iškėlimu prie miestų daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriose dar neįsteigtos bendrijos, rūpinasi seniūnijos. Lietuvoje iš viso yra apie 25 tūkstančius namų, ant kurių nustatytomis dienomis turi būti iškeltos valstybinės vėliavos.

Biudžete nėra atskiros eilutės, skirtos išlaidoms valstybinių vėliavų gamybai, saugojimui, iškėlimo ir nuėmimo darbams švenčių dienomis atlikti. Tačiau apie atitinkamas išlaidas galima spręsti iš vieno pavyzdžio.

Vilniaus miesto Karoliniškių seniūnijos ūkio skyriuje "Kauno dieną" informavo, kad kiekvieną kartą iškeliama daugiau kaip 150 vėliavų. Seniūnijos biudžete nėra numatyta, kiek lėšų skiriama vėliavų priežiūrai, saugojimui, iškėlimui ir nuėmimui, taip pat su tuo susijusioms transporto išlaidoms. Tačiau, ūkio skyriaus specialistų skaičiavimu, tam kasmet išleidžiama ne mažiau kaip 5-6 tūkstančiai litų. Tokiu būdu per visą Lietuvą atitinkamos išlaidos galėtų siekti nuo 900 tūkstančių iki vieno milijono litų per metus. Prie šių išlaidų priskiriamos ir lėšos nusidėvėjusių bei pavogtų vėliavų nurašymui bei naujų pagaminimui. Beje, viena nauja vėliava su kotu bei gedulo juostele kainuoja apie 150 litų. Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta, kad už vėliavos neiškėlimą skiriamos baudos nuo 50 iki 100 litų.

Įregistravo pataisas

Seime jau kurį laiką yra įregistruoti liberalo Gintaro Steponavičiaus pataisų projektai, kuriais siūloma gerokai sušvelninti administracines baudas dėl vėliavos neiškėlimo valstybinių švenčių metu. Pasiūlyta taikyti įspėjimus už vėliavos neiškėlimą, o baudas sumažinti, nustatant, kad jų dydis gali svyruoti nuo 30 iki 50 litų.

"Vėliavos kėlimas mūsų visuomenėje vis dar teikia ne pačius geriausius jausmus, nes pagal įstatymą už vėliavos neiškėlimą yra skiriama bauda. Kokia tai šventė, jeigu už jos nešventimą, tai yra vėliavos neiškėlimą prie savo namo, yra baudžiama?" - retoriškai klausia G.Steponavičius.

Jis "Kauno dienai" sakė manąs, kad vėliavos "laisvoje šalyje turi būti keliamos laisvai, be baimės ir be sankcijos".

Pasak G.Steponavičiaus, reikalavimo kelti valstybinę vėliavą savo piliečiams nebruka dauguma demokratiškų valstybių. "Modernios, savo piliečių apsisprendimo laisvę, kada kelti valstybės vėliavą savo valdose, gerbiančios šalys - Jungtinės Amerikos Valstijos, Izraelis, Vokietija, Čekija, Vengrija, Švedija, Olandija, Lenkija, Suomija bei daugelis kitų - tokio reikalavimo savo piliečiams nekelia", - tvirtina liberalas.

Jis nesiūlė panaikinti prievolės seniūnijoms kelti valstybės vėliavas prie gyvenamųjų namų. "Tačiau įstatymu būtų nustatyta, kad privatūs gyvenamieji namai vėliavas gali iškelti savo nuožiūra. Kai visuose daugiabučiuose bus įkurtos bendrijos, jos pačios spręstų, kada ir kaip kelti vėliavą. Tokiu būdu seniūnijos nebūtų įpareigotos turėti šimtus vėliavų, jas saugoti, kelti ir nuleidinėti švenčių dienomis", - sakė G.Steponavičius.

Paskutiniame įstatymo projekto variante atsižvelgta į Vyriausybės pateiktas pastabas. "Pagal Konstitucijos 15 straipsnį vėliavos naudojimą nustato įstatymai, todėl, priėmus siūlomą nuostatą, valstybės vėliavos iškėlimas prie įmonių, įstaigų, organizacijų pastatų bei gyvenamųjų namų būtų įstatyme visai nereglamentuojamas ir tai neatitiktų Konstitucijos nuostatos", - nurodoma Vyriausybės rašte Seimui. Todėl įstatymo projekte išliko nuostata, kad vėliava prie visų šalies pastatų keliama Vasario 16-ąją, o kitomis dienomis - Vyriausybei nutarus.

Priėmus šią nuostatą Seime, Vyriausybė turės peržiūrėti sąrašą dienų, kada vėliavos keliamos, ir greičiausiai jį patrumpins.

Nestinga prieštaraujančiųjų

G.Steponavičiaus projektams pritarė Lietuvos žmogaus teisių centras. Tačiau jam gerokai paprieštaravo kai kurios visuomeninės organizacijos. "Lietuvos Sąjūdis negali sutikti su projektu dėl patriotinių ir valstybinių sumetimų", - pabrėžė Sąjūdžio tarybos pirmininkas Romas Batūra.

Vėliava, pasak jo, yra vienas svarbiausių valstybingumo simbolių, valstybinio ir pilietinio dvasingumo išraiška. "Bet pastaruoju metu iš Lietuvos trispalvės vis atviriau šaipomasi televizijų laidose, bulvarinėje spaudoje. Siūlomas įstatymo projektas yra pataikavimas tiems, kurie nejautė pagarbos nei Lietuvos valstybei, nei jos simboliams", - įsitikinęs R.Batūra.

“Telšių rajono savivaldybėje vėl klibinama mero kėdė”

“Respublika”, Nijolė Veršinskienė, balandžio 8 d. Telšių rajono savivaldybėje nerimsta aistros dėl mero posto. Opozicijoje esanti Liberalų frakcija netikėtai pareikalavo neteisėtu pripažinti prieš savaitę vykusį Tarybos posėdį ir iš naujo balsuoti dėl mero skyrimo.

Kovo 29-ąją vykusiame Telšių rajono tarybos posėdyje atsistatydino meras socialliberalas Danielius Rupšys. Tą pačią dieną jaunuoju meru išrinktas socialdemokratas Vytautas Urbonavičius, iki tol ėjęs Telšių apskrities viršininko pavaduotojo pareigas.

Opozicijoje esantys liberalai kreipėsi į Vyriausybės atstovą Telšių apskrityje Juozą Vengalį, prašydami buvusį posėdį pripažinti neteisėtu. Liberalų teigimu, buvo pažeistas Telšių rajono tarybos veiklos reglamentas, kad apie posėdžio laiką bei svarstyti parengtus klausimus Tarybos nariams bei gyventojams būtų pranešta prieš tris dienas. Šiuo atveju apie posėdį pranešta tik prieš dieną.

Kaip “Respublikai” sakė rajono Tarybos Liberalų frakcijos seniūnas Žilvinas Šilgalis, liberalai tikisi pasiekti, kad visi praėjusį penktadienį priimti sprendimai bei mero rinkimai būtų pakartoti.

Ž.Šilgalis prisiminė atvejį, kai praėjus pusmečiui po savivaldybių rinkimų, interpeliaciją tuometiniam merui D.Rupšiui inicijavo centristai ir konservatoriai. Opozicijai tuomet pavyko surinkti reikiamų balsų merui atstatydinti, tačiau tas pats Vyriausybės atstovas šį atstatydinimą užprotestavo. Teigta, kad opozicija pažeidė numatytą tvarką ir raštu nepateikė mero atstatydinimo motyvų.

“Mes tuomet atsitraukėme, nes pripažinome, kad tvarką pažeidėme. Kaip bus dabar? Juk reglamentas, kurį patvirtino pati Taryba, tikrai pažeistas”, - tvirtino Ž.Šilgalis.

“Politikai savo ginčus buvo perkėlę į krepšinio aikštę”

“Lietuvos rytas”, “Lietuvos žinios”, balandžio 8 d. Aršios grumtynės tarp Lietuvos valdančiųjų ir opozicinių partijų užvakar vyko krepšinio aikštėje. Vilniuje, Š.Marčiulionio krepšinio mokykloje, aštuntą kartą vyko Centro sąjungos organizuotas politinių partijų turnyras.

Finale pirmoji "Valdančiųjų" komanda, kuriai atstovavo socialdemokratai ir socialliberalai, po dramatiškos kovos 71:70 privertė pasiduoti pagrindinę "Nevaldančiųjų" ekipą. Joje žaidė liberalai, konservatoriai ir modernieji krikščionys demokratai.

Nugalėtojų gretose rungtyniavo Seimo narys socialliberalas Gintautas Šivickas - buvęs ilgametis Lietuvos krepšinio lygos (LKL) žaidėjas, kurį laiką atstovavęs ir Kauno "Žalgiriui".

Trečioji vieta atiteko antrajai "Nevaldančiųjų" komandai, kurią sudarė centristai ir nuosaikieji konservatoriai. Šioje ekipoje žaidė dar vienas buvęs žalgirietis Gediminas Budnikas.

Aikštėje savo meistriškumą demonstravo daug žinomų politikų: Artūras Paulauskas, Gediminas Kirkilas, Juozas Olekas, Eugenijus Gentvilas, Gintaras Steponavičius, Kęstutis Glaveckas, Algis Čaplikas, Arvydas Vidžiūnas, Gediminas Vagnorius.

“Parlamentarą apskundė liberalas iš Kėdainių”

“Lietuvos rytas”, Tadas Ignatavičius, Kristina Ivaškevičienė, balandžio 9 d. Seimo Ekonomikos komiteto vadovas Viktoras Uspaskichas vėl atsidūrė parlamentarų etikos sargų akiratyje. Seimo Etikos ir procedūrų komisijai parlamentarą apskundė Liberalų sąjungos Kėdainių skyriaus pirmininkas verslininkas Romualdas Valevičius. Seimo narys įtariamas viešųjų ir privačių interesų konfliktu, taip pat neteisėtai darant spaudimą Generalinei prokuratūrai.

Tokių įtarimų kilo paaiškėjus, kad V.Uspaskichas, kaip Seimo narys, kreipėsi į prokuratūrą dėl ilgus metus užtrukusio finansinio ginčo tarp dviejų bendrovių - "Notra" ir "Vikonda". Jos bemaž prieš aštuonerius metus bendradarbiavo vaistų tiekimo srityje. Pastarajai bendrovei daugelį metų vadovavo V.Uspaskichas, o "Notrai" - R.Valevičius.

"Vikonda" bandė bylinėtis

1995-aisiais "Vikonda" ir "Notra" pasirašė bendros veiklos sutartį. Pagal ją "Vikonda" 100 proc. finansavo vaistų prekybos programą ir į "Notros" sąskaitą pervedė 360 tūkst. litų. Sutartyje buvo numatyta, kad gautas pelnas abiem bendrovėms turėjo būti padalytas lygiomis dalimis. Tačiau "Notra" į "Vikondos" sąskaitą nepervedė jai priklausančios pelno dalies. Po to "Vikonda" bandė bylinėtis.

Prokurorams - klausimai

Generalinės prokuratūros vadovams adresuotuose V.Uspaskicho raštuose prašoma ištirti, ar pareigūnai pagrįstai atsisakė iškelti bylą R.Valevičiui. Parlamentaras taip pat prašo informuoti jį ir apie kitų su šiuo asmeniu susijusių bylų tyrimą.

V.Uspaskichas ir "Vikondos" atstovai tvirtina, kad R.Valevičius iki šiol negrąžina skolos. Tačiau kėdainietis jam reiškiamus kaltinimus neigia. Etikos ir procedūrų komisijos vadovas Algimantas Salamakinas teigė, kad V.Uspaskichas prokurorams pateikė dešimtis skundų dėl neva nusikalstamos R.Valevičiaus veiklos: "Tačiau dauguma skundų buvo atmesti. Dėl vieno vyksta tyrimas".

A.Salamakinas kol kas nenorėjo plačiau komentuoti V.Uspaskicho veiksmų. "Bet akivaizdu, kad parlamentaras neturi teisės naudotis dabartiniu savo statusu ir oficialiais Seimo nario blankais prašydamas, kad prokuratūra tirtų jos įmonės reikalus", - teigė komisijos vadovas.

Tvirtino turįs teisę

Tuo tarpu V.Uspaskichas įsitikinęs, kad kaip Seimo narys turi teisę teikti paklausimus prokurorams. Paklaustas apie galimą viešųjų ir privačių interesų konfliktą, parlamentaras atsakė: "Manęs tai neliečia".

Socialliberalų frakcijos narys kaltino A.Salamakiną pakursčius R.Valevičių rašyti skundą: "A.Salamakinas jam advokatauja. Jie abu buvo mano oponentai per rinkimų kampaniją".


“Liberalai paragino premjerą suvaldyti savo patarėją”

“Lietuvos rytas”, “DELFI”, balandžio 9 d. Seimo Liberalų frakcija prašo premjerą Algirdą Brazauską atsakyti, ar jo patarėjo Arvydo Juozaičio "kiršinantys visuomenę pareiškimai" atitinka oficialią Vyriausybės poziciją, ir jei ne - viešai nuo jų atsiriboti.

Laišką A.Brazauskui vakar išsiuntęs Liberalų frakcijos Seime seniūno pareigas laikinai einantis Gintaras Steponavičius remiasi praėjusią savaitę žiniasklaidoje pasirodžiusiais Lietuvos tautines mažumas esą įžeidžiančiais premjero patarėjo pareiškimais.

Remdamiesi žiniasklaida, liberalai teigia, kad praėjusią savaitę Vyriausybėje surengtame pasitarime apie Lietuvos pristatymą šių metų Frankfurto knygų mugėje A.Juozaitis protestavo dėl to, kad "skiriama per daug dėmesio žydų temai, todėl Lietuvos paviljono atidarymo iškilmėse turėtų pasirodyti ne žydų ir rusų kilmės Viačeslavo Ganelino, Vladimiro Čekasino bei Vladimiro Tarasovo trio, o Lietuvos folkloro atstovė Veronika Povilionienė".

Seimo liberalai savo laiške pabrėžia: "Toks jūsų patarėjo pareiškimas kertasi su esminėmis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis, garantuojančiomis apsaugą nuo tautinės, rasinės diskriminacijos kurstymo".

Jie prašo premjerą atsakyti, ar pastaruoju metu A.Juozaičio viešai reiškiama pozicija tautinių mažumų klausimais atitinka jo vadovaujamos Vyriausybės oficialią politiką. "Jeigu ne, prašome viešai atsiriboti nuo tokių pareiškimų ir suvaldyti jums pavaldaus pareigūno išsišokimus", - ragina liberalai.

"Liberalams kelia nerimą, kad jūsų patarėjas A.Juozaitis jau ne pirmą kartą pagarsėja kaip neatsakingų ir visuomenę šokiruojančių viešų pareiškimų autorius", - teigiama laiške.

Premjeras A.Brazauskas šią savaitę atostogauja Egipte. Darbe jis bus kitą pirmadienį. Premjero atstovė spaudai Nemira Pumprickaitė BNS sakė bendraujanti su juo telefonu, tačiau vargu ar Vyriausybės vadovas komentuosiąs jam adresuotą laišką, kurio nėra pats matęs.

A.Brazauskui anksčiau jau yra tekę aiškintis dėl kategoriškos savo patarėjo kritikos apie JAV vaidmenį kovoje su tarptautiniu terorizmu, Lietuvos mokyklų reformą, pastangas atstatyti istorinio žydų geto fragmentus Vilniaus senamiestyje.


“Lietuviams priimtiniausias Prezidentas būtų A.Brazauskas”

“Lietuvos žinios”, balandžio 9 d. Lietuvos gyventojai šalies prezidentu labiausiai norėtų matyti išsilavinusį ir išmanantį politikos bei valstybės reikalus žmogų, ir kaip tinkamiausią prezidentą įvardija dabartinį premjerą Algirdą Brazauską. Tai rodo Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" atliktos apklausos duomenys.

Tinkamiausias prezidentas vyras, apklaustųjų manymu, būtų dabartinis premjeras Algirdas Brazauskas, šaliai jau vadovavęs 1993-1998 metais. Už jį pasisako 24 procentai apklaustųjų. Antrąją vietą užima dabartinis šalies vadovas Valdas Adamkus (17,5 procento), trečiąją - Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Kazys Bobelis (8,5 procento).

Ketvirtojoje vietoje yra Seimo pirmininkas, socialliberalų lyderis Artūras Paulauskas, kurį remia 7,5 proc. apklaustųjų. Už penktojoje vietoje esantį Liberalų demokratų partijos vadovą Rolandą Paksą pasisako 5,4 proc. apklaustųjų, šeštąją vietą užima vienas konservatorių lyderių Andrius Kubilius, kurį remia 4,6 proc. apklaustųjų.

Toliau seka buvęs ambasadorius Londone Justas Vincas Paleckis (4,2 proc.), Lietuvos liberalų sąjungos vadovas Eugenijus Gentvilas (2,5 proc.), socialdemokratai Vytenis Andriukaitis (2,4 proc.) bei Česlovas Juršėnas (2,1 proc.), premjero patarėjas Arvydas Juozaitis (2,1 proc.).

Mažiau nei 1 procentas apklaustųjų balsuotų už konservatorių lyderį Vytautą Landsbergį (0,8 procento), Lietuvos laisvės sąjungos vadovą Vytautą Šustauską (0,7 procento), Seimo Ekonomikos komiteto pirmininką Viktorą Uspaskichą (0,7 procento), parlamentarą Julių Veselką (0,3 procento).

Kaip tinkamiausią vadovauti Lietuvai politikę moterį daugiausia apklaustųjų (43,2 procento) nurodė ekspremjerę, Valstiečių ir Naujosios demokratijos sąjungos pirmininkę Kazimierą Danutę Prunskienę. Už dabartinę socialinės apsaugos ir darbo ministrę Viliją Blinkevičiūtę pasisakytų 6,1 procento apklaustųjų, už finansų ministrę Dalią Grybauskaitę - 2,8 procento. Mažiau kaip 1 procentas apklaustųjų balsuotų už buvusią Seimo narę centristę Rūtą Rutkelytę (0,4 procento), buvusią Laisvosios rinkos instituto vadovę Eleną Leontjevą (0,4 procento), parlamentarę poetę Dalią Teišerskytę (0,3 procento). Dabartinio Prezidento Adamkaus žmona Alma Adamkienė sulauktų tik 0,1 procento apklaustųjų palaikymo.

Svarbiausia būsimojo Lietuvos prezidento savybe apklaustieji nurodo jo išsilavinimą (86,2 procento apklaustųjų). 83,6 procento apklausoje dalyvavusių gyventojų mano, kad prezidentas turi išmanyti politikos ir valstybės reikalus, 82,5 procento teigia, kad jis turėtų būti ryžtingas ir aktyvus. Būsimojo prezidento gera sveikata, išvaizda ir amžius reikšmės turi 42,8 procento apklaustųjų.

Apklausos duomenimis, net 85,6 procento respondentų mano, kad renkantis kandidatą į prezidentus jiems labiau rūpėtų asmeninės savybės, o ne lytis. Tai, kad prezidentu turėtų būti būtent vyras, mano tik 9,3 procento apklaustųjų. Pirmenybę būtent moteriai atiduotų 0,1 procento respondentų.

“Liberalų frakcijai vadovaus jauniausias Seimo narys”

BNS, balandžio 10 d., spauda – balandžio 11 d. Didžiausios opozicinės parlamentinės Liberalų frakcijos seniūnu išrinktas 27 metų parlamentaras Eligijus Masiulis.

E.Masiulis yra įrašytas į Lietuvos rekordų knygą kaip jauniausias Seimo narys. Į Seimą jis balotiravosi, būdamas 25-erių - peržengęs žemiausią amžiaus ribą, leidžiamą kandidatuoti į parlamentą.

Balsuojant slaptai, jog kandidatūrą parėmė 15 iš 23 Liberalų frakcijos narių. 7 frakcijos nariai balsavo už jo konkurentą Raimundą Palaitį. Vienas frakcijos narys balsavime nedalyvavo, nes buvo išvykęs į užsienį.

Liberalų frakcijos seniūno poste E.Masiulis pakeitė Seimo pirmininko pavaduotoją Gintarą Steponavičių, kuris atsistatydino, motyvuodamas savo užimtumu. Iki šiol jis laikinai ėjo Liberalų frakcijos seniūno pavaduotojo pareigas.

G.Steponavičius šias pareigas ėjo nuo praėjusių metų lapkričio, kai iš seniūno posto atsistatydino rinkimus į Lietuvos liberalų sąjungos (LLS) pirmininko rinkimus pralaimėjęs ekspremjeras Rolandas Paksas.

“Įstatymų gaminimo fabrikui – užkardos”

“Lietuvos rytas”, Tadas Ignatavičius, balandžio 10 d. Skirtingoms politinėms jėgoms priklausantys parlamentarai liberalas Klemensas Rimšelis ir socialliberalas Algimantas Indriūnas pasiūlė riboti galimybes teikti įstatymų pataisas.

Šūsnis naujų pataisų priimamiems įstatymams vos ne kasdien siūlantys parlamentarai, teikdami savo siūlymus, turėtų pateikti ir ne mažiau kaip dešimties Seimo narių parašus. Tik turėdami tokią paramą pataisas teikiantys politikai jas galėtų įregistruoti Seimo sekretoriate. Seimo statuto pataisas ketinantys užregistruoti K.Rimšelis ir A.Indriūnas dabar patys renka dešimties parlamentarų parašus.

Projektai - į šiukšliadėžę

Anot K.Rimšelio, šiuo siūlymu siekiama pagerinti parlamente priimamų dokumentų kokybę ir apsisaugoti nuo vienasmenių iniciatyvų. "Dabar neretai būna, kad teikiamomis pataisomis suinteresuotas vos vienas politikas. Nepaisant to, jos svarstomos komitetuose, nagrinėjamos teisininkų. Sugaištama nemažai laiko, o galiausiai jos atsiduria šiukšlių dėžėje", - kalbėjo liberalas.

Dažnai pataisos teikiamos net ne įstatymams, o jų pataisoms. K.Rimšelio nuomone, tai išbalansuoja Seime svarstomą įstatymą: "Dokumentas tampa sudėtingas, padrikas. Dažnai net nepastebime, kad paliekame klaidų, kurias vėliau vėl tenka taisyti".

Gerina statistikos rodiklius

Kai kuriais atvejais už parlamentui svarstyti pateikiamų įstatymų pataisų slypi akivaizdūs vieno ar kito Seimo nario ar jo atstovaujamos grupės interesai. Daugeliu atvejų įstatymų pataisas parlamentarai teikia dėl statistikos, norėdami atkreipti visuomenės dėmesį.

"Taip siekiama parodyti, kad Seime nesėdi tuščiai, neva esi produktyvus. Bet dažnai tokios pataisos būna beprasmės", - teigė K.Rimšelis.

Susirūpino ir vadovai

Susirūpinimą dėl Seime priimamų įstatymų kokybės pavasario sesijos pradžioje pareiškė ir parlamento vadovai.Seimo vadovas Artūras Paulauskas apgailestavo, kad negreitai galės džiaugtis Didžiosios Britanijos politikų darbo krūviu, kai per metus yra priimama vos penkiolika naujų įstatymų.

Parlamento vicepirmininkas Česlovas Juršėnas priminė, kad Anglijos karalienė per 50 karaliavimo metų pasirašė apie 3 tūkst. parlamento priimtų teisės aktų, tuo tarpu du Lietuvos prezidentai Algirdas Brazauskas bei Valdas Adamkus tiek įstatymų pasirašė per mažiau nei 10 metų.

"Mes tebesame įstatymų gamybos fabrikas. Reikėtų kai kur tą fabriką pristabdyti", - sakė Seimo vicepirmininkas.

“K.Bobelis – Prezidento rinkimų maratono lyderis”

“Lietuvos žinios”, balandžio 10 d. Krikščionių demokratų lyderis Kazys Bobelis ir prezidentas Valdas Adamkus yra palankiausiai vertinami visuomenės veikėjai, rodo apklausa.

Apklausą kovo 22-30 dienomis atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos bei viešosios nuomonės tyrimų kompanija "Baltijos tyrimai".

Lietuvos krikščionių demokratų partijos vadovo K.Bobelio populiarumas per mėnesį pakilo 3 punktais ir kovą sudarė 68 proc. V.Adamkaus reitingas yra toks pat, tačiau jo populiarumas per mėnesį pakilo 1 punktu. Nepalankiai K.Bobelį vertina 21 proc. apklaustųjų, o V.Adamkų - 26 proc.

Trečioje vietoje liko Socialdemokratų partijos lyderis, premjeras Algirdas Brazauskas, kurio populiarumas per mėnesį išliko nepakitęs ir kovą sudarė 59 proc. Ketvirtoje vietoje yra Valstiečių ir Naujosios demokratijos sąjungos pirmininkė Kazimiera Prunskienė, kurios rėmėjų skaičius per mėnesį pakilo 7 punktais ir sudaro 57 proc.

Penktoje vietoje yra Naujosios sąjungos (socialliberalų) partijos vadovas, Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, kurio populiarumas per mėnesį išliko nepakitęs ir kovą sudarė 45 proc.

Šeštoje vietoje yra centristas Kęstutis Glaveckas, kurį palankiai vertina 44 proc. apklaustųjų, tai yra 5 punktais daugiau nei praėjusį mėnesį, septintoje - vienas socialdemokratų lyderių Česlovas Juršėnas, kurio populiarumas per mėnesį taip pat pakilo 5 punktais ir kovą sudarė 43 proc.

Aštuntoje vietoje liko Lietuvos liberalų sąjungos lyderis Eugenijus Gentvilas, pasitikėjimas kurio pakilo 3 punktais ir kovą sudarė 42 proc.

Devintoje vietoje atsidūrė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Viktoras Uspaskichas, kurio populiarumas išliko nepakitęs ir kovą sudarė 42 proc. Populiariausių visuomenės veikėjų dešimtuką užbaigia Liberalų demokratų partijos vadovas Rolandas Paksas, kurį palankiai vertina 40 proc. apklaustųjų, tai yra 2 punktais daugiau nei vasarį.

Toliau populiariausių visuomenės veikėjų rikiuojasi signatarė Nijolė Oželytė (38 proc.), socialdemokratas Vytenis Andriukaitis (35 proc.), liberalas Artūras Zuokas (33 proc.), krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius (32 proc.), socialdemokratas Aloyzas Sakalas (32 proc.), buvęs Centro sąjungos pirmininkas Romualdas Ozolas (29 proc.), konservatorius Andrius Kubilius (29 proc.), parlamentaras Julius Veselka (28 proc.), jaunalietuvis Stanislovas Buškevičius (25 proc.), nuosaikusis konservatorius Gediminas Vagnorius (21 proc.), Seimo vicepirmininkas Gintaras Steponavičius (19 proc.).

“Tautos išrinktieji įsivėlė į skundų karą”

“Respublika”, Vytautas Bruveris, balandžio 11 d. Seime nekyla triukšmas dėl neįvykusios socialliberalo Kęstučio Kuzmicko kelionės pas prieštaringos reputacijos rusų oligarchą Vladimirą Bryncalovą.

Pastaruoju metu skandalas įgavo naują pagreitį. Savo partijos narį ginantys socialliberalai vieną po kito Seimo Etikos ir procedūrų komisijai pradėjo apskundinėti Seimo Liberalų frakcijos narius. Kaip žinoma, Seimo vicepirmininkas Gintaras Steponavičius parlamento vadovybėje protestavo prieš K.Kuzmicko kelionę į Maskvą bei apskundė parlamentarą Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.

Todėl šią savaitę socialliberalų akiratyje atsidūrė net keli liberalai. K.Kuzmickas Etikos ir procedūrų komisijai apskundė Audrių Klišonį ir Juozą Matulevičių, kurie neva piktybiškai nelanko jo vadovaujamo Sveikatos reikalų komiteto posėdžių.

Etikos sargams buvo apskųstas liberalas Gintaras Babravičius. Seimo vicepirmininkui Artūras Skardžiui užkliuvo, kad prašydamas komandiruoti jį į Monte Karle vyksiančią kompanijos IBM konferenciją apie elektroninį verslą G.Babravičius pateikė Seimo valdybai pakvietimus, kuriuose jis buvo kviečiamas kaip asmuo, o ne Seimo narys. Liberalas teigė, kad Lietuvos atstovų pakvietimas į tokį renginį yra garbė. “Tai, kad aš asmeniškai kviečiamas, paprasčiausiai reiškia, jog IBM nedomina kita 140 Seimo narių”, - sakė G.Babravičius. Liberalas pareiškė manąs, jog tokiu būdu socialliberalų lyderiai mėgina nukreipti dėmesį nuo savo bėdų.

“Liberalai nepatenkinti “Lietuvos dujų” akcijų pardavimo tvarka”

“Verslo žinios”, balandžio 11 d. Lietuvos liberalų sąjungos lyderio Eugenijaus Gentvilo nuomone, neoficialiai įvardyta 166 mln. Lt. kaina, kurią strateginis investuotojas siūlo už 34 proc. bendrovės “Lietuvos dujos” akcijų, yra per maža. Ponas Gentvilas sakė, kad ši kaina būtų pateisinama, jeigu akcininkų sutartyje strateginiam investuotojui būtų iškelti maksimalūs reikalavimai.

“Bet aš netikiu, kad tokie reikalavimai bus iškelti, todėl pasiūlyta kaina yra per maža”, - sakė E.Gentvilas. Neoficialiomis žiniomis, strateginis investuotojas – Vokietijos bendrovių “E.ON Energy” ir “Ruhrgas” konsorciumas – žada sumokėti 150 mln. Lt, jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pakeis dujų kainų skaičiavimo tvarką.

“Parlamento rinkimuose triumfuotų socialdemokratai”

“Lietuvos žinios”, balandžio 11 d. . Jeigu įvyktų rinkimai į Seimą, dauguma rinkėjų balsuotų už Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP), o į parlamentą pagal proporcinę sistemą patektų tik 5 partijos.

Tai rodo ketvirtadienį dienraštyje "Lietuvos žinios" paskelbta visuomenės nuomonės apklausa, kurią atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija "Baltijos tyrimai".

Anot apklausos, už premjero Algirdo Brazausko vadovaujamą LSDP Seimo rinkimuose balsuotų 19,8 proc. apklaustųjų, t.y. beveik trimis procentiniais punktais daugiau nei vasarį. Antrojoje vietoje - 10,9 proc. - parlamentaro Kazio Bobelio vadovaujama partija "Lietuvos krikščionys demokratai" (1,3 proc. punkto daugiau nei vasarį).

Trečiojoje pozicijoje - buvusio ūkio ministro Eugenijaus Gentvilo vadovaujama Liberalų sąjunga, už kurią balsuotų 7,4 proc. apklaustųjų (0,4 proc. punkto daugiau nei vasarį).

Šiuo metu valdančiąją daugumą su socialdemokratais sudaranti Seimo pirmininko Artūro Paulausko vadovaujama Naujoji sąjunga (socialliberalai) Seimo rinkimuose gautų 6,3 proc. balsų (1,1) proc. punkto daugiau nei vasarį).

Pagal proporcinę sistemą į Seimą patektų ir parlamentaro Kęstučio Glavecko vadovaujama Lietuvos centro sąjunga, kuri gautų 5,3 proc. balsų, 1 proc.punkto daugiau nei vasarį.

Likusios partijos į Seimą pagal proporcinę sistemą nebūtų išrinktos. Arčiausiai 5 proc. privalomojo slenksčio priartėjo praėjusį mėnesį įsteigta ekspremjero Rolando Pakso Liberalų demokratų partija, kuriai balsus atiduotų 4,1 proc. apklaustųjų.

“Vilniaus vairas - trijų liberalų rankose”

“Lietuvos rytas”/”Sostinė”, Saulius Chadasevičius, balandžio 11 d. Naujuoju Vilniaus mero pavaduotoju tapo Vitas Mačiulis. Vakar šiai kandidatūrai pritarė sostinės taryba.

Liberalo V.Mačiulio kandidatūrą miesto tarybai pateikė jos pirmininkas Artūras Zuokas.

Už naująjį vicemerą balsavo 35, "prieš" pasisakė vos 4 deputatai. Penki balsavimo biuleteniai pripažinti negaliojančiais. Dabartinis sostinės vadovo liberalo A.Zuoko pirmasis pavaduotojas Algimantas Vakarinas - irgi liberalas.

Gelbės jaunimą nuo narkotikų

Vicemeru tapęs V.Mačiulis kuruos miesto savivaldybės Sveikatos ir socialinės apsaugos, Kultūros, švietimo ir sporto, Personalo ir valdymo, iš dalies - ir Teisės departamento veiklą.

"Savo darbu miesto taryboje V.Mačiulis įrodė, kad išmano šias sritis", - įsitikinęs A.Zuokas.

Jis užsiminė V.Mačiulį asmeniškai pažįstantis jau ketverius metus. "Galiu pasakyti, kad tai žmogus, kuriuo galima pasitikėti", - deputatus tikino meras.

Vakar į tarybos tribūną įkopęs V.Mačiulis stengėsi kalbėti glaustai, todėl apsiribojo bendromis frazėmis. Naujasis vicemeras savo kuruojamose srityse žadėjo siekti gerinti valdymą, efektyviau naudoti lėšas, supaprastinti įvairias biurokratines procedūras. Viena konkretesnių nuostatų - įtraukti jaunimą į sportą, kad šis nelinktų į narkotikus.

Vicemero nebuvo du mėnesius

Vilnius be vicemero, o meras A.Zuokas be pavaduotojo gyveno net du mėnesius.

Buvęs mero pavaduotojas Juozas Imbrasas užsitraukė nemalonę kategoriškai pasisakęs prieš Vilniaus savivaldybės sutartį dėl šilumos tinklų nuomos bendrovei "Dalkia". Pasitikėjimą praradęs politikas Vilniaus tarybos sprendimu iš pareigų buvo nušalintas vasario 13 dieną.

Nusivylė buvusiu pavaduotoju

Ligi šiolei naujasis vicemeras V.Mačiulis vadovavo miesto tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komitetui. Mero pavaduotojo ir komiteto pirmininko pareigos nesuderinamos. Kas bus paskirtas naujuoju Kultūros, švietimo bei sporto komiteto pirmininku, kol kas neaišku.

Šiuo metu liberalas V.Mačiulis yra ir sostinės valdybos narys. "Savo pavaduotoju norėčiau matyti žmogų iš valdybos - tokį, kuris puikiai žino miesto reikalus, kuriam nereikės laiko su jais susipažinti", - dar vasario mėnesį yra sakęs A.Zuokas.

Taip pat jis ne kartą yra pakartojęs, kad J.Imbraso kuruotose veiklos srityse buvo susikaupę daugiausia problemų. "J.Imbrasas tvarkėsi neefektyviai. Pasitaikė piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi atvejų. Taip pat pareigūnams stigo iniciatyvos, noro spręsti problemas", - piktinosi Vilniaus vadovas.

A.Zuokas vardijo konkrečius atvejus - J.Imbrasas vilkino miesto centre esančių poliklinikų reformą, pro pirštus žiūrėjo į šių metų pradžioje savivaldybę sukrėtusį municipalinių butų pirkimo skandalą, jo vadovaujama komisija permokėjo įsigyjant kurą miesto šilumos tinklų įmonei.

“Liberalų frakcija griežtai smerkia antisemitinius pareiškimus”

BNS, balandžio 11 d. Didžiausia parlamentinė opozicinė Lietuvos liberalų sąjunga pareiškė griežtai smerkianti radikalios Lietuvos laisvės sąjungos antisemitinį pareiškimą dėl valdžios ketinimų grąžinti žydų bendruomenei prieškaryje turėtą išlikusį turtą.

Skandalingomis gatvės akcijomis ir antisemitiniais pareiškimais pagarsėjusi Laisvės sąjunga antradienį, minint Pasaulinę holokausto aukų dieną, apkaltino Lietuvos valdžią "keliaklupsčiavimu žydams" dėl ketinimų atkurti žydų bendruomenių nuosavybę bei istorinio žydų geto fragmentus Vilniaus senamiestyje. "Žydų "fragmentai" pradės kilti Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir kituose miestuose bei miesteliuose. Lietuvos verslininkai bankrutuos, o dirbantieji taps žydų vergais", - pareiškė Laisvės sąjunga. Šiai partijai vadovauja savo antisemitiniais pareiškimais pagarsėjęs parlamentaras Vytautas Šustauskas.

"Liberalų sąjungos valdyba išreiškia didelį susirūpinimą, kad neatsakingi pareiškimai yra akivaizdus tautinio nepakantumo kurstymo pavyzdys. Tokie pareiškimai kiršina visuomenę, kelia nereikalingą įtampą bei gali išprovokuoti neigiamą tarptautinės bendruomenės reakciją Lietuvos atžvilgiu", - teigiama liberalų pareiškime, kurį pasirašė partijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas.

"Gėda ir nejauku, kad Laisvės sąjungos pareiškimas buvo paskelbtas minint Pasaulinę holokausto aukų dieną", - pažymima jame.

Savo ruožtu liberalai taip pat pareiškė nepritarią "žiniasklaidoje išdėstytoms Lietuvos tautines mažumas įžeidžiančioms premjero Algirdo Brazausko patarėjo kultūros klausimais Arvydo Juozaičio mintims".

Premjero patarėjas yra pareiškęs nepasitenkinimą, jog tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje Lietuvos atstovai ketina per daug dėmesio skirti žydų temai.

“Seimo vadovybė pritarė liberalo kandidatavimui į Konvento dėl ES ateities prezidiumą”

BNS, balandžio 11 d. Seimo vadovybė pritarė opozicinės Liberalų frakcijos nario Alvydo Medalinsko kandidatavimui į Konvento dėl Europos Sąjungos (ES) ateities prezidiumą.

Liberalas yra Seimo delegacijos Konvente narys, atstovaujantis parlamento mažumai.

Jo kandidatūrą į prezidiumą pasiūlė Konvento Liberalų grupė, į kurią yra susibūrę ES valstybių ir valstybių kandidačių delegacijų nariai, atstovaujantys liberalioms partijoms. Kandidatus į prezidiumą ketina pasiūlyti ir kitos partinės Konvento grupės. Konvento prezidiume ES valstybių kandidačių atstovui yra skirta viena vieta.

Kas užims šią vietą, bus nuspręsta slaptu balsavimu, kuriame dalyvaus tik ES valstybių kandidačių delegacijų nariai. Jeigu A.Medalinskas būtų išrinktas į Konvento prezidiumą, jam tektų atstovauti visų ES valstybių kandidačių interesams.

"Tai būtų tam tikras Lietuvos pripažinimas", - pažymėjo Seimo pirmininko pavaduotojas Vytenis Andriukaitis, Lietuvos delegacijoje Konvente atstovaujantis parlamento daugumai.

Tuo pačiu parlamentarui tektų ir gerokai dažniau vykti į Briuselį posėdžiauti. Tam prireiktų ir papildomų lėšų. Šiuo metu Lietuvos delegacija į Konvento posėdžius vyksta kas mėnesį.

“Liberalai kaltina daugumą alkoholio rinką liberalizuojančių pataisų vilkinimu”

BNS, balandžio 11 d. Opozicinė Liberalų frakcija ketvirtadienį nepritarė kitos savaitės Seimo posėdžių darbotvarkei, nes į ją nėra įtrauktas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, liberalizuojančių alkoholio rinką, priėmimas.

Liberalai ketvirtadienį kreipėsi į Seimo pirmininką Artūrą Paulauską, prašydami paaiškinti, kodėl vilkinamas šio įstatymo priėmimas. "Tai - akivaizdžiai tendencingas Seimo daugumos elgesys. Galima įtarti, kad Seimo daugumos tarpe yra žmonių, siekiančių savų ar grupinių interesų privatizuojant tokią svarbią Lietuvos ekonomikai alkoholio pramonę", - teigiama liberalų pareiškime.

Kai kurių Liberalų frakcijos narių, nenorėjusių būti įvardytais, manymu, pataisų priėmimas yra vilkinamas todėl, kad ketinantys privatizuoti alkoholio įmones verslininkai dar nepasidalijo įtakos sferų.

Pateikdamas nutarimą dėl kitos savaitės Seimo posėdžių darbotvarkės, Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas aiškino, jog projekto priėmimas atidedamas todėl, kad nėra aiškios jo priėmimo pasekmės. Pasak jo, nėra atsakyta į pagrindinį klausimą: "kiek alkoholio rinkos liberalizavimas atneš nuostolių biudžetui - kelias dešimtis ar kelis šimtus milijonų litų".

"Į šitą klausimą aiškaus atsakymo nebuvo. Tikimės, jog jis su Vyriausybės pagalba bus pateiktas ir jis bus toliau nagrinėjamas", - pažymėjo jis.

Seimas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms po svarstymo pritarė balandžio 2 dieną.

Pataisomis numatoma liberalizuoti alkoholio pramonę nuo 2003 m. liepos 1 dienos, iki tol privatizuojant valstybei priklausančias alkoholio gamybos įmones.

“A.Brazauskas – populiariausias kandidatas į Prezidentus”

“Lietuvos žinios”, balandžio 12 d. Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis, premjeras Algirdas Brazauskas antrą mėnesį lieka palankiausiai vertinamu kandidatu būsimuose prezidento rinkimuose, rodo apklausa.

Jeigu prezidento rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, už 69-erių metų A.Brazauską balsuotų 18,6 proc. respondentų. Tai yra 4,1 punkto daugiau nei praėjusį mėnesį. Apklausos, kurią atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija "Baltijos tyrimai", rezultatus, penktadienį skelbia dienraštis "Lietuvos žinios".

Už antrąjį pagal apklaustųjų paramą kandidatą 75-erių metų prezidentą Valdą Adamkų balsuotų 15 proc. apklaustųjų. Praėjusį mėnesį už jį būtų balsavę 14,2 proc. apklaustųjų.

Trečiojoje vietoje - partijos "Lietuvos krikščionys demokratai" lyderis, parlamentaras Kazys Bobelis, kurio gerbėjų skaičius per mėnesį sumažėjo 0,4 punkto ir kovą sudarė 11 proc.

Ketvirtoje vietoje toliau lieka Naujosios sąjungos (socialliberalų) lyderis, Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, už kurį kovą būtų balsavę 6,8 proc. apklaustųjų, tai yra 2,2 punkto mažiau nei vasarį.

Į penktą vietą pakilo Liberalų sąjungos pirmininkas Eugenijus Gentvilas (5 proc.), šeštoje vietoje liko Valstiečių ir Naujosios demokratijos sąjungos pirmininkė, parlamentarė Kazimiera Prunskienė (4,8 proc.), septintoje - Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Viktoras Uspaskichas (4,3 proc.).

Į dešimtuką taip pat pateko Liberalų demokratų partijos lyderis, parlamentaras Rolandas Paksas (4,2 proc.) ir Centro sąjungos lyderis, parlamentaras Kęstutis Glaveckas (4 proc.).

“LLS taryba patvirtino E.Gentvilą partijos kandidatu į prezidentus”
BNS, balandžio 12 d., “Kauno diena” - balandžio 13 d. “Respublika” – balandžio 15 d. Penktadienį Alytuje posėdžiavusi Lietuvos liberalų sąjungos (LLS) taryba vienbalsiai patvirtino partijos pirmininko Eugenijaus Gentvilo kandidatūrą į šalies prezidentus. Jo kandidatūrą tarybai kovo mėnesį pasiūlė partijos valdyba. Tuomet daugiau norinčių pretenduoti į partijos kandidatus į prezidentus nebuvo.

Galutinį sprendimą dėl partijos kandidato į prezidentus ketina priimti balandžio 20 dieną Vilniuje šaukiamas LLS kongresas. E.Gentvilas praėjusį spalį surengtuose LLS pirmininko rinkimuose nugalėjo ekspremjerą Rolandą Paksą.




Naujausi pakeitimai - 2002 04 26.
Jolita Baušytė

*

LR Seimas