Lietuvos Respublikos Seimas  English (Home)  

Seimo Liberalų frakcija:02 04 8-12d.

Balandžio 9d. Seimo nariai po svarstymo pritarė (už 47, 9 prieš, 4 susilaikė) Liberalų frakcijos nario G.Steponavičiaus pateiktam Įstatymo” Dėl Lietuvos valstybės vėliavos” 3, 5, 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma panaikinti įpareigojimą privatiems asmenims Lietuvos Respublikoje Vyriausybės nustatytomis dienomis iškelti valstybės vėliavą prie gyvenamųjų bei kitų privačių pastatų.

Balandžio 10d. Seimo narys liberalas Raimundas Šukysregistravo Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (IXP-1518).

Siūloma nustatyti, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą, padarytas neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotikų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų asmens, užtraukia vairuotojams baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (šiuo metu numatyta alternatyvi sankcija).

 

Balandžio 10d. TV laidoje “Spaudos klubas” dalyvavo Seimo nariai E.Masiulis, A.Paulauskas, J.Razma, P.Popovas, T.Birmontienė, P.Ragauskas. Tema: už ką ir kaip turėtų atsakyti valdžia?

Balandžio 10d. Seime vyko Seimo nario, LLS šešėlinės Vyriausybės ūkio ministro PranoVilko spaudos konferencija “ Ar “Lietuvos dujos” parduodamos už gerą kainą?”. Dalyvavo LLS pirmininkas Eugenijus Gentvilas.

LLS pirmininko E.Gentvilo teigimu, anksti teigti kokia bus galutinė “Lietuvos dujų” akcijų paketo kaina, tačiau labai tikėtina, jog už 34% strateginis investuotojas sumokės tik minimalią kainą – 116 mln.litų.

E.Gentvilas pažymėjo, jog dar visai neseniai viena “Lietuvos dujų” akcija vertybinių akcijų biržoje kainavo 1,8 - 2.10 lito, tačiau vakar jos kaina nukrito iki 1,4 lito. “Dėl to stebėtis nereikėtų nes, jei strateginis investuotojas už 34% “Lietuvos dujų” akcijų sumokės tik 116 mln. litų, faktiškai viena akcija bus parduodama už nominalią vertę - po litą, - mano E.Gentvilas.

LLS pirmininko teigimu, jam susidaro įspūdis, kad A.Brazausko Vyriausybė šiuo metu siekia privatizuoti “Lietuvos dujas” už bet kokia kainą negalvodama apie ateitį. “Tačiau reikia neužmiršti, kad iš už privatizavimą surinktas lėšas reikės finansuoti pensijų reformą, mokėti kompensacijas gyventojams už nekilnojamąjį turtą, grąžinti nuvertėjusius indėlius. Galima jau dabar prognozuoti, kad šiems valstybės įsipareigojimams pinigų pritrūks”, - sako E.Gentvilas.

Jo manymu, galimybės gauti daugiau pinigų už “Lietuvos dujas” žlugo dėl to, kad dabartinė Vyriausybė nesilaiko praėjusių metų vasarą 12 partijų susitarimo, remiantis kuriuo Vyriausybei turėjo likti ne 24, kaip bus dabar, o 34 proc. “Lietuvos dujų” akcijų.

“Žinoma, negalime atmesti galimybės, kad “Lietuvos dujos” privatizuojamos labai pigiai, nes Vyriausybė investuotojams užkrovė daug įsipareigojimų. Tačiau apie tai sunku kalbėti nemačius valstybės interesus turinčios ginti akcininkų sutarties, kurią turės pasirašyti Vyriausybė ir investuotojas. Tenka tik apgailestauti, kad šios sutarties turinį žino vos keli žmonės, nors žinant “Lietuvos dujų” strateginę reikšmę taip neturėtų būti”, - įsitikinęs E.Gentvilas.

E.Gentvilas apgailestavo, jog šiandieninė pardavimo schema atveda prie to, kad esminiais klausimais susitars dujų tiekėjas ir strateginis investuotojas “Ruhrgas”, o Vyriausybė liks nuošalyje su savo 24% ir vėliau pabandžius parduoti vertybinių popierių biržoje negaus 2,5 karto brangiau už vieną akciją, kaip kad gavo latviai parduodami “Latvijas gaze” akcijas (Latvija pardavusi per vertybinių popierių biržą likusią dalį akcijų, gavo už kiekvieną akciją 2,5 karto didesnę sumą, negu pardavusi tiesioginiais sandoriais).

Balandžio 9d. ir 11d. Seimo plenariniame posėdyje buvo svarstomas Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija). Liberalų frakcijos poziciją pristatė Eligijus Masiulis ir Klemensas Rimšelis.

E.Masiulio teigimu, šiame įstatymo projekte galima įžvelgti ir tam tikrų teigiamų aspektų: atsisakoma valstybės tarnybos rezervo, supaprastinami karjeros tarnautojų tarpusavio santykiai, jų santykiai su vadovybe, kai kurie įstatymo aspektai yra kur kas suprantamesni bei aiškesni, palyginti su dabar galiojančiu.

Tačiau liberalų frakcijos seniūnas apgailestavo, jog tokiame svarbiame įstatymo projekte nebuvo siekiama bendro politinio susitarimo, neatspindėtos visos įvairių parlamentinių frakcijų ir partijų nuostatos.

Naujasis įstatymo projektas yra skirtas vien tik valdininkams neįrašant kitų kategorijų, kurios gauna atlyginimą iš biudžeto, iš mokesčių mokėtojų pinigų, t.y. pedagogai, medikai, kitos profesinės grupės. E.Masiulio teigimu, tai yra kritikuotinas dalykas.

Kritikuotina - atlyginimų sistema. Pagal naująjį projektą visiškai neaišku kiek kas gauna, už ką gauna, neaiški darbo užmokesčio skaičiavimo sistema. Dar didesnis pavojus yra tas, jog Vyriausybė nori įgyti teisę pati tvirtinti valstybės tarnautojų pareigybinius aprašymus ir kategorijas, t.y. koeficientus, perimti darbo užmokesčio skaičiavimą į savo rankas. E.Masiulio nuomone, valstybės mokami atlyginimai turėtų būti Seimo objektas ir būtent Seime turi būti tvirtinamos kategorijos ir konkretūs koeficientai, o ne perduotos šios teisės Vyriausybei.

K.Rimšelio teigimu, Valstybės tarnybos įstatymo projektas, lyginant su dabar egzistuojančiu įstatymu, yra tam tikra prasme geresnis. Visų pirma, pritarta opozicijos pasiūlymui, jog stojant į valstybės tarnybą nebūtų reikalaujamas darbo stažas valstybės tarnyboje – tai suteiks galimybę patekti jauniems specialistams, baigusiems magistratūrą ir turintiems universitetinį išsilavinimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsisakyta pakaitinių darbuotojų, kurie priimami be konkurso, iki bus suorganizuotas konkursas tam tikroms pareigoms užimti. Tai užkirs galimybę be konkurso priimtam asmeniui, personaliai jam suformuoti konkurso sąlygas.

Bet vis dėlto, anot K.Rimšelio, kritikuotina yra vertinimo sistema ir tai, kad įvedamos trys valstybės tarnautojų klasės. Tuo pačiu metu vienas valstybės tarnautojas, gaudamas tam tikrą kategoriją ir eidamas panašias pareigas, gali būti trečios klasės valstybės tarnautojas, o kitas – aukščiausios, pirmos klasės valstybės tarnautojas; todėl bus susiduriame su pavadavimo problema. Pagrindinė problema kalbant apie vertinimo sistemą, anot K.Rimšelio, yra ta, jog vertina pats įstaigos vadovas ir po to yra sudaroma vertinimo komisija. Vertinimo komisijos narys taip pat yra tas pats įstaigos vadovas.

Liberalų frakcija skeptiškai įvertino Seimo pirmininko A.Paulausko pasiūlymą įtraukti į Valstybės tarnybos įstatymą 8 politikų ir valstybės tarnautojų etikos principus: pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, nesavanaudiškumas, padorumas, nešališkumas, atsakomybė, viešumas ir pavyzdingumas. K.Rimšelio teigimu, šitas normas galima kaip nori taip traktuoti. “Kaip filosofinės kategorijos, jos gali įvelti daug dviprasmybių valstybės tarnyboje ir sukelti nemažai konfliktų"”.

 

Balandžio 11d. Seimo vadovybė pritarė Liberalų frakcijos nario Alvydo Medalinsko kandidatavimui į Konventą dėl Europos Sąjungos (ES) ateities prezidiumą.

Jo kandidatūrą į prezidiumą pasiūlė Konvento Liberalų grupė, į kurią susibūrę ES valstybių ir valstybių kandidačių delegacijų nariai, atstovaujantys liberalioms partijoms. Kandidatus į prezidiumą ketina pasiūlyti ir kitos partinės Konvento grupės. Konvento prezidiume ES valstybių kandidačių atstovui yra skirta viena vieta. Kas užims šią vietą, bus nuspręsta slaptu balsavimu, kuriame dalyvaus tik ES valstybių kandidačių delegacijų nariai.

Jeigu A.Medalinskas būtų išrinktas į Konvento prezidiumą, jam tektų atstovauti visų ES valstybių kandidačių interesams – tai reikštų tam tikrą Lietuvos pripažinimą.

Balandžio 11d. Seimo nariai E.Masiulis, K.Rimšelis, S.Lapėnas, R.Vaštakas, A.Poplavski, D.Mikutienė, J.Olekas, A.Indriūnas, A.Ramanauskas, V.Fiodorov užregistravo Seimo statuto “Dėl Seimo statuto 9 ir 135 straipsnių papildymo “ projektą (IXP-1523).

Seimo Statuto 9 straipsnio 6 punktas patikslinamas, kad Seimo narys įstatymų projektus gali teikti kartu su kitais Seimo nariais, o pasiūlymus dėl įstatymų teikti individualiai. 135 straipsnio 1 dalis papildoma nuostata, kad Įstatymų projektus pateikia Seimui ne mažesnė kaip 10 Seimo narių grupė. Sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip ¼ visų Seimo narių grupė.

Iniciatorių teigimu, pagrindinis įstatymo projekto tikslas – pasiekti, jog Seimo narių teikiami Seimui projektai būtų labiau pagrįsti ir motyvuoti, neturėtų individualaus pobūdžio, būtų paremti 10 Seimo narių grupės, tuo pačiu tam tikru mastu apriboti atsitiktinių įstatymų projektų teikimą.

Balandžio 11d. TV laidoje “Požiūris” dalyvavo Seimo nariai J.Čekuolis ir A.Melianas. Tema: darbo santykiai ir Seime šiuo metu svarstomas Darbo kodeksas.

Liberalų frakcija po svarstymo nepritarė Darbo kodekso projektui, kuris nutobulintas a la “profsąjungietiškai”. Liberalų nuomone, priėmus minėtą projektą, visų pirma, kentės darbuotojai, kvalifikuota darbo jėga, kuri nori būti mobili, lanksti, turėti galimybių tartis ir susitarti sau palankesnėmis sąlygomis, be to, bus stabdomos investicijos, naujų darbo vietų kūrimasis. Liberalai kvietė Seimą ieškoti kompromisų ir žengti koja kojon su Lietuvos gyvenimo realijomis, kad šitos realijos neatsiliktų ir nuo pasaulinių tendencijų.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Parengė Jolita Baušytė

Liberalų frakcijos seniūno referentė

Tel.: (22) 39 63 51

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 




Naujausi pakeitimai - 2002 04 26.
Jolita Baušytė

*

LR Seimas