Lietuvos Respublikos Seimas  English (Home)  

LLS spaudoje balandžio 15-20 d.

“Liberalai rengė lenininę talką”

“Lietuvos žinios”, balandžio 15 d. Rima Beinoravičienė. Savaitgalį klaipėdiečiai liberalai susirinko į Atgimimo aikštę, sovietmečiu vadintą Lenino vardu. Prie miniatiūrinės proletariato vado skulptūrėlės jie paskelbė miesto švarinimo darbų pradžią.

Kadaise Lenino vardu vadintoje aikštėje uostamiesčio liberalai surengė nesankcionuotą mitingą. Aiškintis, iš kur Atgimimo aikštėje vėl atsirado sovietmečio simbolis, atskubėjo Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius. Tačiau pamatęs, kokio dydžio paminklą atstatė liberalai, meras nusiramino. Politikai juokavo, kad tradicinės, anksčiau leninine vadintos talkos tradicija gyvuoja iki šiol. Tad kodėl gi neprisiminus laikų, kai vykstantys į miesto švarinimo darbus klaipėdiečiai organizuotai rinkdavosi prie didžiojo vado paminklo, o vėliau draugiškai tampydavo rąstus.
Liberalai šeštadienį tvarkė Melnragės mišką, tampė išvartytus medžius. Jų lyderis Eugenijus Gentvilas tvirtino, jog talka visuomet buvo laikoma didele švente, todėl jis mielai prisijungęs prie šios tradicijos. Po talkos Melnragės miške Gentvilas išvyko valyti nuosavo miško.
Liberalai tvirtino, kad miesto švarinimo akcija labai reikšminga ir reikalinga bei apgailestavo, kad prie jų neprisijungė klaipėdiečiai.

“Masiulis gins vartotojus”

“Lietuvos žinios”, balandžio 15 d. Rima Beinoravičienė. Nusipirkęs nekokybiškus batus Seimo narys Eligijus Masiulis ketina inicijuoti Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisas siūlydamas bausti nekokybiškas prekes parduodančius prekybininkus
Savaitgalį LŽ sutiktas Klaipėdoje Seimo narys pasiguodė einąs bartis į vieną garsiausių avalynės parduotuvių, priklausančių dideliam prekybos tinklui Lietuvoje. Masiulis tvirtino, jog nupirkti batai suplyšo po dviejų savaičių. Parlamentaras sakė pirmą kartą gyvenime patyręs tokią nuoskaudą ir pyktį. "Jaučiuosi apgautas, - sakė jis. - Eisiu tartis ir prašysiu suplyšusius batus pakeisti naujais arba grąžinti pinigus". Seimo narys tvirtino anksčiau niekada neturėjęs tokių problemų. Jis teigė tik dabar supratęs, kaip nemalonu eiti į prestižine laikomą parduotuvę ir maldauti grąžinti vėjais išleistus pinigus.
Seimūnas žadėjo artimiausiu metu siūlyti Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisas, kuriose būtų numatytos nemenkos baudos prekiaujantiesiems nekokybiškomis prekėmis. Lietuvos įstatymai numato vartotojų teisių apsaugos mechanizmą, tačiau jis praktiškai neveikia. Net jei pirkėjas, įsigijęs nekokybišką prekę, atneša ją į parduotuvę dar nesibaigus garantiniam terminui ir pateikia pirkimo kvitą, pinigus jam grąžina toli gražu ne visi prekybininkai. Dažniausiai vartotojams siūloma brokuotą prekę sutaisyti parduotuvės sąskaita, rečiau - pakeisti prekę kita ir tik išimtiniais atvejais pirkėjui grąžinami pinigai.

“Centro dešinieji nesusitaria”

Keturios opozicinės partijos yra sukūrusios bendradarbiavimo tarybą, tačiau jos veikla nėra efektyvi

“Kauno diena”, balandžio 15 d., Stasys Gudavičius. Stringa dešiniojo centro partijų bendradarbiavimas būsimuose Prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimuose. Liberalai, konservatoriai, modernieji krikščionys demokratai ir centristai niekaip neranda bendros kalbos nei dėl būsimo kandidato į valstybės vadovus, nei dėl bendrų kandidatų sąrašų rinkimuose į savivaldybes, nei dėl tam tikrų programinių nuostatų.

Nori suderinti vertybes

Keturios opozicinės partijos, priklausančios centro dešinės politiniam flangui, yra sudariusios Politinio bendradarbiavimo tarybą (PBT), kurioje sprendžiami aktualūs klausimai. Pastaruoju metu PBT posėdžiuose itin dažnai prabylama apie partijų bendradarbiavimą per artėjančius Prezidento ir savivaldybių rinkimus, kurie, atrodo, įvyks vieną dieną - gruodžio 22-ąją.

Liberalų sąjungos pirmininkas Eugenijus Gentvilas "Kauno dienai" pripažino, kad dar nėra jokių konkrečių susitarimų tarp dešiniojo centro partijų dėl galimo bendro kandidato į Prezidentus ar bendrų kandidatų sąrašų į savivaldybes. "Nelabai tokių susitarimų ir gali būti, nes dar nesame sutarę net dėl tam tikrų vertybinių dalykų. Kitaip tariant, negalime kalbėti apie keliamus žmones, kol nėra bendro programinio pagrindo", - tvirtino E.Gentvilas.

Jis teigė, kad per balandžio mėnesį visos keturios partijos turėtų pateikti savo pastebėjimus, kokias vertybes per būsimuosius rinkimus turėtų ginti dešiniojo centro jėgos.

Bendro kandidato, atrodo, nebus

Anksčiau būta pranešimų, kad liberalai ir konservatoriai svarsto galimybę pasirašyti susitarimą, įpareigojantį iš Prezidento rinkimų kovos pasitraukti tą partijos kandidatą, kuris prieš pirmąjį valstybės vadovo rinkimų turą bus mažiau populiarus. "Esame tokią formulę pasiūlę visoms dešiniojo centro politinėms jėgoms, ne vien tik konservatoriams. Tačiau kartoju - galima bus galutinai sutarti, kai bus aiškios bendros programinės nuostatos", - kalbėjo E.Gentvilas.

Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) numatę Prezidento rinkimuose iškelti šios partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo Andriaus Kubiliaus kandidatūrą. Jis tvirtina, kad konservatoriai iš esmės sutinka su liberalų pasiūlyta formule ir pasirengę ja vadovautis rinkimų kampanijos metu.

Centristai į šį pasiūlymą žvelgia gerokai skeptiškiau. "Kokiais kriterijais vadovaujantis galėtų būti nustatyta, kad vienas kandidatas yra mažiau populiarus nei kitas? Ar turėtume skaičiuoti visų laikraščiuose paskelbtų reitingų vidurkius?"- retoriškai klausė Centro sąjungos valdybos pirmininkas Algis Čaplikas.

Jis "Kauno dienai" tvirtino, kad birželio mėnesį įvyksiančiame centristų suvažiavime kandidatu į Prezidentus bus iškeltas partijos lyderis Kęstutis Glaveckas. "Aišku, negalima atmesti galimybės, kad situacija pasikeis, ir mes paremsime kitą kandidatą, bet apie tai dabar visiškai nekalbama", - pastebėjo A.Čaplikas.

Modernieji krikščionys demokratai užsispyrę laikosi nuomonės, kad Prezidento rinkimuose turi būti keliamas dabartinis šalies vadovas Valdas Adamkus. Tačiau į šią idėją kitos partijos žiūri skeptiškai pirmiausia todėl, kad Prezidentas apie savo apsisprendimą, ar dalyvaus rinkimuose, dar nepaskelbė ir vargu ar paskelbs iki rudens. Tuo tarpu rengtis rinkimams reikia jau dabar.

Centristas nelaimingas

Būta kalbų ir apie tai, kad liberalai ir centristai kai kuriose savivaldybėse suderės dėl bendrų kandidatų sąrašų. "Tai nėra absoliuti formuluotė. Išties, yra galimybių, kad kai kuriose savivaldybėse kelsim bendrą su centristais kandidatų sąrašą. Tačiau, manau, kad tai nebus masinis reiškinys. Didesnė tikimybė, kad vietos valdžios rinkimuose dalyvausime atskirais sąrašais, bet rengdami bendras rinkimų kampanijos akcijas, paskelbę apie savo bendradarbiavimą po rinkimų. Galbūt kai kur bus remiamas vienas kandidatas į merus", - samprotavo E.Gentvilas.

Tuo tarpu centristai piktinasi tuo, kad liberalai iš esmės nutraukė derybas su jais dėl bendrų sąrašų savivaldybių rinkimuose. Jos nevyksta jau porą mėnesių. "Man nežinoma, kodėl taip atsitiko", - kalbėjo A.Čaplikas.

Jis nemano, kad dešiniojo centro partijos dar turi atskirai kalbėti ir derinti programines nuostatas: "Argi jos nėra aiškios?".

Apskritai A.Čaplikas gana liūdnai kalba apie centro dešiniųjų partijų bendradarbiavimo perspektyvas. "Sunkiai vyksta procesas. Tikriausiai reikia dar vienų pralaimėtų rinkimų, kad taptų aišku, jog bendri žingsniai, o ne vien bendri pareiškimai yra tikra vertybė, kuria turi remtis centro dešinieji", - sakė Centro sąjungos valdybos pirmininkas

“Priekaištai premjero patarėjui supykdė jo žmoną”

“Lietuvos rytas”, balandžio 15 d., Tadas Ignatavičius Narystę Liberalų sąjungoje sustabdžiusi Laima Juozaitienė tikisi, kad partijos vadovybė viešai atsiprašys jos vyro premjero patarėjo Arvydo Juozaičio. Pareiškimą apie narystės Liberalų sąjungoje sustabdymą Vilniaus miesto tarybos narė L.Juozaitienė paskelbė šeštadienį. Tai - atsakas į partijos vadovų Eugenijaus Gentvilo bei Gintaro Steponavičiaus kritiką A.Juozaičio adresu.

Pasak penkerius metus Lietuvos liberalų sąjungai priklausančios L.Juozaitienės, kritiški liberalų vadovų pareiškimai prasilenkia su tiesa ir padorumu: "Jie mano vyro veiklą pradėjo vertinti pagal žiniasklaidos pranešimus ir jų komentarus. Esu sena partijos narė, į ją atėjusi ne su naująja banga. Todėl man ypač skaudu, kad artimiausi žmonės, dėl kurių aš ir atėjau į šią partiją, per daug sau leidžia". L.Juozaitienė atnaujintų narystę Liberalų sąjungoje tik tuo atveju, jeigu šios partijos vadovai viešai atsiprašytų jos vyro.

Bandys ieškoti kompromiso

Liberalų sąjungos vicepirmininkas G.Steponavičius apgailestavo, kad L.Juozaitienė partijos valdybos sprendimus vertina asmeniškai. Pasak G.Steponavičiaus, daug abejonių keliantys aktyvios Liberalų sąjungos narės vyro pareiškimai negali kliudyti partijai kritikuoti atskirų valdžios pareigūnų veiksmų.

Tuo tarpu Vilniaus meras Artūras Zuokas vakar pareiškė, kad kritiką A.Juozaičiui Liberalų sąjungos vadovybė galėjo išdėstyti kitais būdais, nebūtinai viešai. Su L.Juozaitiene telefonu vakar bendravęs sostinės vadovas teigė, kad miesto tarybos narė neketina visiškai pasitraukti iš partijos ir liberalų frakcijos: "Manau, mes rasime kompromisą ir L.Juozaitienė galės sėkmingai dirbti liberalų frakcijoje".

Kaltino kurstant nesantaiką

Praėjusią savaitę Liberalų sąjungos vadovybė premjero patarėją A.Juozaitį apkaltino kurstant tautinę nesantaiką. Komentuodamas radikalių politikų antisemitinius pareiškimus, liberalas G.Steponavičius apgailestavo, kad į šį chorą įsitraukė ir vykdomosios valdžios pareigūnas: "Darosi simptomiška ar sistemiška, kai asmeninės pažiūros painiojamos su einamomis pareigomis, ir daroma žala ne sau pačiam, bet visam valdžios prestižui, nekalbant apie tarptautinius atgarsius".

Tokį Liberalų sąjungos valdybos pareiškimą paskatino A.Juozaičio ketinimai apriboti žydų ir rusų kilmės menininkų atstovavimą Lietuvai tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje.


“Politikei – “Gintarinė bruknė”

R.Dapkutė pripažinta labiausiai pasiklydusia madoje

“Lietuvos rytas”, balandžio 15 d., Jūratė Sprindžiūnaitė. Praėjusio penktadienio vakare sostinės klube "Ultra Imperial" buvo išrinkta labiausiai madoje pasiklydusi moteris. Daugiausia balsų atiteko verslininkei ir politikei Ritai Dapkutei. Bet rinkimų organizatoriai jai neįteikė juvelyro Algio Mikučio sukurtos originalios segės "Gintarinė bruknė". R.Dapkutė į renginį neatvyko.

Šalyje rengiama daug stilingiausių ir gražiausių moterų rinkimų. Tačiau moters, nepaisančios mados tendencijų, rinkimai įvyko pirmą kartą. Pretendentes gauti "Gintarinę bruknę" nuo kovo 21 iki balandžio 12 dienos siūlė radijo stoties "Radiocentras" klausytojai ir klubo "Ultra Imperial" lankytojai.

Iš dažniausiai minėtų pavardžių buvo sudarytas žinomų moterų dešimtukas. Į jį pateko dainininkės Laima Žemaitytė, Gintarė Karaliūnaitė, Džordana Butkutė, Rūta Lukoševičiūtė, visuomenės veikėja Auksė Aukštikalnienė, Prezidento atstovė spaudai Violeta Gaižauskaitė, žurnalistė Edita Mildažytė, aktorė Nijolė Oželytė, verslininkė ir politikė Rita Dapkutė bei filmų įgarsintoja Inga Valinskienė. Pretendentės buvo kviestos į šventinį vakarą, tačiau pasipuošusi ekstravagantiška šukuosena į jį atėjo tik R.Lukoševičiūtė.

Vienintelę ir labiausiai vertą gauti iš sidabro, aukso ir gintaro sukurtą segę iš šio dešimtuko rinko komisija, kurioje buvo politikas, protokolo ir etiketo žinovas Arminas Lydeka, dizaineriai Seržas Gandžumianas ir Ieva Ševiakovaitė, fotografas Saulius Paukštys, menininkės Eglė Babilaitė-Sitas ir Ieva Babilaitė bei mikrochirurgas Renaldas Vaičiūnas.

R.Dapkutei segę turėjęs įteikti A.Lydeka pridūrė: "Jeigu būtų surengti labiausiai madoje pasiklydusio vyro rinkimai, norėčiau gauti tokį nuostabų apdovanojimą. Juk ši nominacija - paspirtis atskleisti kažkur giliai užslėptas savo galimybes".


“Politikas į valdžią grįžo ir vedęs, ir išsiskyręs”

“Lietuvos rytas”, balandžio 16 d. Dalia Musteikytė, Tadas Ignatavičius, Ramunė Sotvarienė. Sugrįžęs iš slaptų vienos savaitės atostogų Egipte 69 metų premjeras Algirdas Brazauskas pamėgino slopinti skandalą, kuris kilo paaiškėjus, kad Raudonosios jūros gaiva Hurgados kurorte jis mėgaujasi kartu su ilgamete savo drauge 53 metų Kristina Butrimiene. Vakar rytą premjeras pranešė apie ketinimus vesti antrąkart. Dar viena A.Brazausko paskelbta pribloškianti žinia - jis ir jo draugė yra seniai oficialiai išsiskyrę. Žinia, kad A.Brazauskas išsiskyręs, labiausiai pribloškė Juliją Brazauskienę. Ji iki šiol buvo įsitikinusi, kad yra A.Brazausko žmona. Praėjusią savaitę duodamas interviu "Lietuvos rytui" Antanas Butrimas apie K.Butrimienę taip pat kalbėjo kaip apie savo žmoną.

Buvo klastojama biografija

Tuo, kad A.Brazauskas tebebuvo vedęs, iki vakar dienos neabejojo niekas. Praėjusių metų liepą tapęs Vyriausybės vadovu A.Brazauskas teigė, jog yra vedęs. Toks šeimyninis statusas buvo nurodomas visose oficialiose premjero anketose.

"Lietuvos ryto" žiniomis, Civilinės metrikacijos biure yra užfiksuota, jog A.Brazauskas įregistravo ištuoką beveik prieš dvejus metus - 2000-ųjų gegužės pradžioje. Tuomet jis nėjo jokių pareigų, o buvo kadenciją baigęs Prezidentas, kitaip sakant, pirmasis šalies pensininkas.

A.Brazausko draugė Vilniaus "Draugystės" viešbučio vadovė K.Butrimienė, kaip yra nurodoma, oficialiai išsituokė tais pačiais metais per dabartinio premjero gimtadienį - rugsėjo 22 dieną. Susipainiojęs tarp tiesos ir netiesos Vyriausybės vadovas bandė mėtyti pėdas. Dar vakar 11 valandą 50 minučių Vyriausybės interneto svetainėje paskelbtoje A.Brazausko anketoje buvo teigiama: "Vedęs, turi dvi dukras". Tačiau 12 valandą 25 minutės Vyriausybės vadovas jau buvo be žmonos. Vienas paskutinio sakinio žodis staiga pradingo. Daug sunkiau premjerui bus panaikinti deklaracijose užfiksuotus viešo melo pėdsakus. Tapęs premjeru socialdemokratų lyderis deklaravo turtą, pajamas ir interesus kartu su žmona, kurios, pasirodo, jau nebebuvo. Tačiau vakar savo pareiškime A.Brazauskas tvirtino: "Manau, kad nesu nusižengęs jokiems viešumo reikalavimams".

Liberalų frakcijos reakcija

Seimo vicepirmininkas liberalas Gintaras Steponavičius teigė, kad, būdamas vienas aukščiausių šalies pareigūnų, A.Brazauskas elgėsi neatsakingai. Nors G.Steponavičius tvirtino gerbiąs premjero teisę į asmeninį gyvenimą, tačiau jis mano, kad A.Brazauskas neturėjo nuo visuomenės slėpti esąs išsiskyręs.

"Premjeras su J.Brazauskiene pasirodydavo kaip su žmona. Jo pareiškimas sukelia dvilypį įspūdį. Visi manė, kad A.Brazauskas vedęs ir turi šeimą, bet tik dabar paaiškėjo, kad taip nėra. Manau, kad premjeras elgiasi nenuosekliai. Toks pareiškimas turėjo būti gerokai anksčiau", - įsitikinęs Seimo vicepirmininkas.

Liberalo nuomone, socialdemokratų lyderio veiksmai greičiau demonstruoja jo ketinimus nedalyvauti rinkimuose: "Premjeras savo asmeninius rūpesčius šiandien kelia aukščiau nei savo aukščiausios prabos politines ambicijas".

Seimo Liberalų frakcijos vadovas Eligijus Masiulis pažymėjo, kad A.Brazauskas jau ne kartą demonstruoja prastas geografijos žinias.

Politikas prisiminė, kad prieš tapdamas premjeru į Maskvą su įtakingu verslininku Bronislovu Lubiu išskridęs A.Brazauskas visuomenei melavo esąs Kaune: "Dabar situacija panaši. Visuomenė ne tik neturi informacijos, bet dar yra ir klaidinama. Aš neįsivaizduoju, kad, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos premjeras savaitei išvyktų iš šalies, o jos gyventojai nežinotų, kuriame pasaulio krašte jis yra".

“Pramonė pajuto mokesčių smūgius”

 

“Lietuvos žinios”, balandžio 18 d. Valdas Lopata. Aukštas 2001 metų eksporto lygis pirmaisiais šių metų mėnesiais grėsmingai sumažėjo. Politikai pritaria verslininkų teiginiams, kad daugiausiai tam įtakos turėjo mokesčių įmonėms didėjimas.
"Tik devynis mėnesius dirbanti dabartinė Vyriausybė sugebėjo padidinti jau penkis mokesčius", - vakar sakė Lietuvos liberalų sąjungos (LLS) lyderis Eugenijus Gentvilas, įvardydamas, jo nuomone, didžiausią Lietuvos eksporto mažėjimo priežastį. Taip pat paminėtas nepakankamas narystės Pasaulio Prekybos Organizacijoje (PPO) pranašumų panaudojimas ir kelios mažesnės problemos, dėl kurių 2002 metų pradžioje Lietuvos eksportas sumažėjo 4, o importas padidėjo 6 procentais.
Gentvilo teigimu, mažėjanti eksporto ir didėjanti importo apimtis rodo šalies ūkio disbalansą ir ekonominį valstybės silpnumą. "Visi suprantame, kad importuojant mūsų gyventojai moka už darbą, daromą kitų šalių darbuotojų, o eksportuodami prekes gauname pinigus, kuriuos sumoka užsienio gyventojai", - sakė LLS pirmininkas. Jo teigimu, rinkos analitikai ir finansų specialistai kalba apie įvairias trumpalaikes eksporto sumažėjimo priežastis, pavyzdžiui, dėl "Mažeikių naftos" dalinės rekonstrukcijos.
"Šiek tiek prie nemalonios statistikos tai prisideda. Tačiau pirmas dalykas, stabdantis eksportą, yra mokesčiai, kurie didina įmonių produkcijos ir paslaugų savikainą", - tvirtino Gentvilas. Be didesnių akcizų ir žemės nuomos mokesčio bei investuojamo kapitalo mokestinių lengvatų panaikinimo, LLS vadovas paminėjo ir nepanaudojamus Lietuvos narystės PPO pranašumus. Pernai birželį organizacijos nare tapusi Lietuva, Gentvilo nuomone, daugiau stengiasi apsaugoti vietos gamintojus išlaikydama importo muitus, tačiau nesinaudoja organizacijos teikiamomis galimybėmis skatinti šalies eksportą.
LLS vadovas taip pat priminė pramonininkų laukiantį žemės nuomos mokesčio padidėjimą. Jo tvirtinimu, yra daug dramatiškų pavyzdžių, kai bendrovės sužino, kad vietoj dabar mokamų 10 tūkstančių litų reikės pakloti keliskart daugiau, ir tai gali tapti jų bankroto priežastimi.
Apie šio mokesčio taikymą Lietuvos pramonininkų konfederacijos nariai su Finansų ministerijos atstovais ir finansų ministre Dalia Grybauskaite diskutavo jau keletą kartų. Kadangi šio mokesčio taikymą daugiausia reguliuos savivaldybės, vakar Vilniaus verslininkai dėl šios priežasties susitiko su miesto meru Artūru Zuoku. Siekiant paskatinti verslo plėtrą Vilniuje ir sudaryti palankesnes sąlygas jau veikiančioms įmonėms, susitikime nutarta sudaryti darbo grupę, kuri parengtų žemės mokesčio nustatymo tvarką sostinėje.
Apskaičiuota, kad žemės nuomos mokesčio tarifui padidėjus nuo 3 iki 6 procentų žemės nuomos mokestis 2002 metais už sklypus, naudojamus ūkinei ir komercinei bei kitai veiklai, padidėtų vidutiniškai apie keturis kartus. Zuoko teigimu, gerai dirbančioms ir teritoriją tvarkančioms įmonėms Vilniaus savivaldybė žemės nuomos mokestį planuoja sumažinti net keturis kartus (palikti iki 2002 metų sausio 1 dienos galiojusį 3 procentų tarifą).

“Parlamentarai ieško pinigų šventei”

“Lietuvos rytas”, “Vakarų ekspresas”, balandžio 17 d. Klaipėdoje į Seimą išrinktas parlamentinės Liberalų frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis prašo Vyriausybės paremti Klaipėdos miesto jubiliejaus šventės organizavimą.

Šią iniciatyvą parėmė dar 27 parlamentarai, kurie atstovauja įvairioms Seimo frakcijoms. Tarp pasirašiusiųjų yra ir parlamentarų iš Klaipėdos - Vaclovas Stankevičius, Valentinas Greičiūnas, Jurgis Utovka ir kiti. 750 metų jubiliejų Klaipėdos miestas švęs šių metų rugpjūčio 1-4 dienomis.

Į miesto šventę pakviesti Baltijos regiono valstybių prezidentai, valstybių vadovai, su Lietuvos uostamiesčiu susigiminiavusios užsienio miestų delegacijos iš 14 šalių.E.Masiulio teigimu, daugybės svečių iš užsienio įspūdžiai iš Klaipėdos ir visos Lietuvos padės garsinti šalies vardą pasaulyje.

“Politikai neslepia norų kontroliuoti LRT”

“Lietuvos rytas”, balandžio 17 d. Tadas Ignatavičius. Valdančioji šalies parlamento dauguma surado pretekstą, kaip prieš artėjančius Prezidento rinkimus atsikratyti Lietuvos radijui ir televizijai (LRT) vadovaujančio konservatorių eksministro Valentino Milaknio.Juo tapo iš LRT tarybos pasitraukęs žurnalistas Eduardas Eigirdas. Jį į tarybą praėjusios kadencijos Seime pasiūlė tuomet opozicijai priklausę centristai.

Parlamente, kuris turėtų pasiūlyti kitą opozicijos atstovą į LRT tarybą, šią savaitę pradėta svarstyti galimybė parengti naujus šios tarybos formavimo principus. Valdančiosios daugumos ketinimus keisti tarybos formavimo principus patvirtino Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vadovas Rolandas Pavilionis. Seimo nario teigimu, pasitraukus vienam komisijos nariui parlamento vadovybei pasiūlyta apsispręsti - ar vietoj atsistatydinusio tarybos nario skirti kitą opozicijos atstovą, ar parengti naujus LRT tarybos sudarymo principus.

R.Pavilionis antradienį pripažino, kad yra siūlymų atsisakyti opozicijos atstovų LRT taryboje. "Kadangi Seimas ir LRT taryba renkama skirtingu metu, niekada nepavyks pasiekti balanso, visuomet bus painiavos", - aiškino komiteto vadovas.

R.Pavilionis neslėpė, kad toks pasiūlymas gali sukelti neigiamą opozicijos reakciją.

"Tačiau būtų logiška, kad pasikeitus politinei situacijai pasikeistų ir taryba. Kiekviena valdžia siekė ir sieks, kad jos balsas būtų girdimas", - pareiškė R.Pavilionis.

Opozicinių frakcijos reakcija: Seimo konservatorių frakcijos seniūno Andriaus Kubiliaus nuomone, ketinimus pakeisti LRT tarybos formavimo principus socialdemokratai su socialliberalais brandino jau seniai: "Nepavykus Lietuvos radijo ir televizijos vadovybės kontroliuoti telefonu, valdančioji dauguma mėgina tai daryti kitu būdu".

Seimo Liberalų frakcijos vadovas Eligijus Masiulis teigė, kad valdančiosios daugumos noras perimti LRT vairą prieš artėjančius rinkimus tampa akivaizdus: "Noras iš LRT tarybos išstumti opozicijos siūlomus narius - pats šiurkščiausias jos teisių varžymo pavyzdys. Tai prieštarauja demokratijos taisyklėms, ir opozicija tam priešinsis".

Centro sąjungos lyderis Kęstutis Glaveckas vakar neabejojo, kad, nusprendus keisti LRT tarybos formavimo principus, naujoji būtų sudaroma pagal valdančiosios daugumos scenarijų: "Perversmas rengiamas tyliai ir be durtuvų".


 

“Socialliberalas neužleidžia buto”

“Lietuvos rytas”, balandžio 17 d. Tadas Ignatavičius Opozicija Seimo Etikos ir procedūrų komisijai apskundė dar vieną socialliberalą. Į parlamentarų etikos sergėtojų rankas šį kartą pateko iš prestižinėje sostinės Stiklių gatvėje esančio buto nenorintis išsikraustyti Seimo narys Eduardas Šablinskas. Jis - ir Vilniaus miesto tarybos narys.

Liberalų ir konservatorių atstovai Seime įtaria, kad, savavališkai užimdamas Vilniaus savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas, E.Šablinskas pažeidžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą. Padėti iškeldinti E.Šablinską iš buto Stiklių gatvėje vakar Vilniaus vadovas Artūras Zuokas paprašė ir Seimo pirmininką bei socialliberalų lyderį Artūrą Paulauską.

Sostinės mero teigimu, butas Stiklių gatvės 5-ajame name yra užimtas savavališkai, o nepajėgdama iškeldinti Seimo nario, savivaldybė negali baigti pastato remonto. E.Šablinskas su kitais ieškovais nesėkmingai bandė legalizuoti šių patalpų užėmimą per teismą.Tačiau Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismas jų prašymą sudaryti patalpų nuomos sutartis 1999 metų birželį atmetė.

Tokį teismo sprendimą nepakeistą paliko ir Vilniaus apygardos teismas, ir Aukščiausiasis Teismas.A.Zuokas tvirtina, kad, nepaisant daugkartinių savivaldybės raginimų, patalpos iki šiol užimtos, o į pasiūlymus tartis dėl kitų patalpų išnuomojimo E.Šablinskas nereaguoja.

Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnai taip pat įtaria gyvenamųjų namų bendriją, kuri įregistruota E.Šablinsko adresu, klastojant sutartis su elektros bei vandens tiekėjais.

Naujosios sąjungos frakcijos narys E.Šablinskas Vilniaus mero elgesį vertina kaip politinį persekiojimą už kritiką. Jis kreipėsi į šalies Generalinę prokuratūrą, prašydamas ištirti ir teisiškai įvertinti jam viešai inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus.


“Šalies vadovo siūlymai atsimušė į Seimo daugumą”

“Lietuvos rytas”, balandžio 17 d. Seimas atmetė šalies vadovo Valdo Adamkaus veto Vyriausybės įstatymo pataisoms. Vyriausybės įstatyme numatoma vietoj šiuo metu esančių kelių politinio pasitikėjimo viceministrų ministerijose palikti po vieną viceministrą, o vietoj likusiųjų įsteigti karjeros tarnautojų - valstybės sekretorių ir sekretorių pareigybes.Keičiantis politinei šalies valdžiai, karjeros valstybės tarnautojai neprivalo atsistatydinti.

Dabartinis politinio pasitikėjimo pareigūnas Vyriausybės kancleris tampa karjeros valstybės tarnautoju, o premjero politinio pasitikėjimo tarnautojams vadovaus naujai steigiamas vyriausiasis premjero patarėjas.

Prezidentas siūlė visus politinio pasitikėjimo viceministrus pakeisti lygiaverčiais karjeros valstybės tarnautojais - valstybės sekretoriais. V.Adamkus taip pat siūlė įtraukti į konkurso komisijų, kurios spręs dėl pretendentų tinkamumo užimti valstybės sekretorių pareigas, sudėtį partijų atstovus. Valdančiosios Seimo daugumos atstovai šiame šalies vadovo pasiūlyme teigė įžvelgią tik norą politizuoti karjeros valstybės tarnautojų skyrimą.

Liberalų frakcijos reakcija: Opozicija, ne kartą pareiškusi, kad valdančioji dauguma ministerijose siekia įtvirtinti savo aplinkos žmones, vakar pripažino, jog ir Prezidento pasiūlymai nebuvo tobuli.

Liberalų frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis prognozavo, kad šios Vyriausybės įstatymo pataisos sukels suirutę ministerijose: "Kol premjeras šoks vestuvinę pasiutpolkę, jo pavaldiniai stumdys ministerijose kėdes iš vienos vietos į kitą. Ar tikrai mums reikia šlubuojančios Vyriausybės?"

Seimo dauguma atmetė galimybę sukurti modernią bei stabilią valstybės tarnybą ir atvėrė kelią partiniam "valymui" - taip vakarykštį Seimo sprendimą įvertino V.Adamkus. Valdančiosios daugumos priimtos Vyriausybės įstatymo pataisos, valstybės vadovo nuomone, neleis pertvarkyti viešąjį administravimą taip, kad būtų įtvirtinta efektyvi, depolitizuota ir visuomenės pasitikėjimą turinti valstybės tarnyba.

“Karo lakūnai paskraidino parlamentarus”

Visi dienraščiai, balandžio 18 d. Išvažiuojamąjį posėdį vakar Šiauliuose surengę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai šį miestą pasiekė ne automobiliais, o lėktuvu.

Politikus į provinciją atgabeno Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų 1-osios aviacijos bazės transporto lėktuvas An-26. Skrydis iš Vilniaus į Šiaulius truko apie 40 minučių.

Aviacijos bazės vadas majoras Audronis Navickas "Lietuvos rytui" tvirtino, kad politikų pasiskraidymas mokesčių mokėtojams nekainavo, nes komiteto narių vizitas buvo suderintas su lakūnų kariniu parengimu.Lėktuvo įgula per metus, kad neprarastų įgūdžių, privalo skraidyti 90-120 valandų.

Nebando įtikti politikams

Krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius "Lietuvos rytui" vakar tvirtino, jog iš Vilniaus į Šiaulius skraidinant parlamentarus nesiekta jiems įtikti. Ministras tikino, kad specialiai šiai išvykai lėšų iš biudžeto nebuvo skirta.

Kai kurie parlamentarai iš viso nebuvo skridę Karinių oro pajėgų lėktuvais. "Dabar jie turėjo progą išbandyti mūsų karių techniką. Lėktuvas, kuriuo skrido parlamentarai, dalyvauja tarptautinėse taikos palaikymo operacijose", - teigė L.Linkevičius.

Skrajūnus aplenkė automobiliu

Tačiau kai kurie Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai ignoravo siūlymą į Šiaulius skristi lėktuvu. Šešėlinės Vyriausybės krašto apsaugos ministras liberalas Algirdas Gricius į Šiaulius vakar važiavo automobiliu. Anksčiau iš Vilniaus išvykęs parlamentaras džiaugėsi Šiaulius pasiekęs net valanda greičiau už skridusius lėktuvu.

Tačiau A.Gricius vakar tikino, kad ši kelionė automobiliu nebuvo protestas: "Žinoma, juokinga, kai Lietuvoje iš vieno miesto į kitą skrendama lėktuvu. Tačiau aš į lėktuvą nesėdau dėl kitos priežasties".

Liberalą suerzino skrydis

Vakarykštis Seimo narių skrydis į 200 kilometrų nuo Vilniaus esančius Šiaulius papiktino Vilniuje likusius politikus. Seimo Liberalų frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis pareiškė, jog tokiais savo veiksmais Krašto apsaugos ministerija erzina visuomenę.

Parlamentaras priminė pernai pasiektą politinį susitarimą dėl 2 proc. lėšų skyrimo krašto apsaugos reikmėms: "Tačiau visuomenei gali susidaryti įspūdis, kad kariuomenei visiškai nesvarbu, kaip panaudojamos lėšos".

“Opozicija stebės ministerijų kėdžių stumdymą”

“Lietuvos rytas”, “Lietuvos žinios”, balandžio 18 d.Seimo Liberalų frakcija siūlys parlamento opozicinėms partijoms suburti monitoringo grupę, stebėsiančią socialdemokratų ir socialliberalų daugumos vykdomas pertvarkas šalies ministerijose. Tokios iniciatyvos liberalai ėmėsi po to, kai antradienį Seimo dauguma atmetė Prezidento Valdo Adamkaus veto Vyriausybės įstatymo pataisoms.

Pagal šias pataisas, ministerijose liks tik po vieną politinio pasitikėjimo statusą turintį viceministrą, tuo tarpu likusius pakeis karjeros valstybės tarnautojais tapsiantys valstybės ir ministerijų sekretoriai. Jie į darbą bus priimti konkurso būdu.

"Liberalai mano, kad pasinaudodama naująja tvarka, valdančioji Socialdemokratų partija ir Naujoji sąjunga (socialliberalai) ministerijose sieks įdarbinti savo atstovus. Todėl kuriama monitoringo grupė sieks, kad konkursai ministerijose vyktų skaidriai, ir informuos visuomenę apie abejotinus kairiųjų sprendimus", - teigė Liberalų frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.

Kairiųjų norą aukštus postus išdalyti LSDP nariams arba su šia partija susijusiems asmenims, jo nuomone, įrodo pastarųjų mėnesių praktika. Pavyzdžiui, balandžio pradžioje premjero Algirdo Brazausko potvarkiu Valstybinio mokslo ir studijų fondo direktoriumi buvo paskirtas Sovietų Sąjungos komunistų partijos struktūrose dirbęs Sigitas Renčys.


“Valdyba sužlugdė liberalo planus”

“Lietuvos rytas”, balandžio 18 d. Seimo valdyba pakartotinai nepritarė liberalo Gintauto Babravičiaus komandiruotei į Monako Kunigaikštystę. Čia kompiuterių bendrovė IBM rengią konferenciją elektroninio verslo klausimais.

Seimo pirmininko pavaduotojas socialliberalas Artūras Skardžius teigė, jog šiuo metu yra svarbesnių užsienio kelionių, kurioms reikia skirti lėšų. Kaip pavyzdį jis nurodė Seimo narių dalyvavimą Konvente dėl ES ateities.

Be to, A.Skardžiaus teigimu, liberalas nebuvo atsiskaitęs už kai kurių kitų komandiruočių išlaidas ir dar nepateikė visų ankstesnių kelionių ataskaitų. G.Babravičius neigė, kad Seimui yra skolingas už keliones, bet pripažino, jog nėra pateikęs visų ataskaitų.

Šią savaitę Seimo Etikos ir procedūrų komisija A.Skardžiaus prašymu skubos tvarka svarstė, ar G.Babravičiaus kelionė į IBM konferenciją nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto. Pažymėjusi, jog šiai kelionei pritarė ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas, komisija neįžvelgė kokių nors pažeidimų.

“Liberalai ir centristai užsistojo smulkiuosius verslininkus”

“Lietuvos rytas”, balandžio 18 d. Centristai ir liberalai siūlo atšaukti nuo šių metų pradžios įsigaliojusias Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas, kurios numato papildomą individualių įmonių savininkų apmokestinimą. Jų nuomone, tai yra smulkiuosius verslininkus diskriminuojantis mokestis.

Seimo nario centristo Virginijaus Martišausko teigimu, nuo metų pradžios stipriai padidėję mokesčiai žlugdo smulkųjį verslą, lemia daugelio individualių įmonių bankrotą arba uždarymą, o kartu ir bedarbių daugėjimą, skatina šešėlinės ekonomikos plėtrą.

Valdančiosios daugumos valia nustatytas neproporcingai didelis papildomas mokestis neatitinka, parlamentaro teigimu, jų skelbiamų programinių nuostatų dėl smulkiojo bei vidutinio verslo rėmimo.

Nuo šių metų pradžios, įsigaliojus naujam įstatymui, individualių įmonių savininkai, be įmokų bazinei pensijai gauti, privalo draustis ir papildomai pensijos daliai, mokėdami įmokas, sudarančias 15 proc. socialinio draudimo įstaigoms deklaruojamų pajamų.

Seimo Liberalų frakcijos narys Saulius Lapėnas kompetencijos stoka kaltina tokių įstatymo pataisų rengėjus. "Negalima priiminėti įstatymų ir jų pakeitimų be ekonominių finansinių pasekmių analizės", - teigė jis vakar spaudos konferencijoje.

Parlamentaro teigimu, valdančioji dauguma, deklaruodama palankių sąlygų verslui sukūrimą, elgiasi visiškai priešingai.

V.Martišauskas, kalbėdamas apie smulkiojo verslo laidojimo procedūrą, sakė, kad per pirmus tris šių metų mėnesius įmonių registro tvarkytojams pateikta dvigubai daugiau prašymų išregistruoti individualias įmones, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pavyzdžiui, Kaune - 340 (pernai - 180), Alytuje - 110 (pernai - 65).

“Papildomų biudžeto lėšų užteko ir bibliotekai”

“Lietuvos rytas”, balandžio 19 d. Seimas ketvirtadienį patikslino 2002 metų valstybės ir savivaldybių biudžetą. Dėl priimtų įstatymų pataisų iš apskričių biudžetų į savivaldybių biudžetus perkelta 52,5 mln. litų. Iš jų 45 mln. litų skirta melioracijai, 7,02 mln. litų - žemės ūkio priežiūrai, 494 tūkst. litų - statybų priežiūrai.

Taip pat nedidinant bendrųjų išlaidų padidinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos bei Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbo užmokesčio fondai. Vidaus reikalų ministerijos prašymu 220 tūkst. litų sumažintos ministerijos išlaidos informacijos technologijų plėtrai ir ši suma skirta pastato Trakuose remontui. Šiame pastate ketinama įkurdinti šiais metais numatomo surengti pasaulio jaunių irklavimo čempionato organizatorius.

Seimo nariai nepritarė liberalo Gintaro Steponavičiaus siūlymui valdymo išlaidų sąskaita 20 mln. litų padidinti išlaidas bendrojo lavinimo mokykloms bei tokią pat sumą skirti žemės reformai finansuoti.

“Per valstybės šventes kelti vėliavos nebūtina”

“Lietuvos rytas”, “Respublika”, balandžio 19 d. Nuo šiol privatiems asmenims valstybės vėliavą būtina iškelti tik Vasario 16-ąją. Tai ketvirtadienį nustatė Seimas, pakeisdamas įstatymą "Dėl Lietuvos valstybės vėliavos".

Kitų valstybinių švenčių dienomis iškelti valstybės vėliavą privalės tik valstybinių įstaigų ir organizacijų vadovai, o piliečiai ir privačios įstaigos savo nuožiūra galės spręsti - kelti valstybės vėliavą ar ne. Pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Aloyzo Sakalo, Lietuvos gyventojai taip pat galės iškelti vėliavą prie savo namų asmeninių švenčių, pavyzdžiui, vestuvių, gimtadienio proga.

Priimtos įstatymo pataisos taip pat numato galimybę iškelti užsienio valstybių vėliavas.

Šias pataisas inicijavęs liberalas Gintaras Steponavičius mano, kad jos užtikrins žmogaus teisę į privataus elgesio laisvę ir panaikins reikalavimą privalomai minėti Vyriausybės nurodytas šventes: "Žmonės yra pakankamai subrendę, kad jais galėtume pasitikėti ir suteikti jiems galimybę sąmoningai apsispręsti".

Seimo konservatorių frakcijos nariai Rasa Juknevičienė ir Vytautas Landsbergis pasipiktino tuo, kad siūloma panaikinti Lietuvos piliečiams pareigą iškelti valstybės vėliavą. Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Seimo narys Kazys Bobelis apkaltino įstatymo pataisų iniciatorius tuo, kad jie nori sužlugdyti Lietuvos valstybingumą ir mūsų tautinę praeitį.


“Šiaulių miestas - vis dar be mero”

Visi dienraščiai, balandžio 19 d. Vakar Šiaulių miesto tarybai nepavyko išsirinkti atstatydintos merės Vidos Stasiūnaitės įpėdinio - reikiamos balsų persvaros nesurinko nei socialdemokratas Vaclovas Volkovas, nei liberalas Vytautas Giedraitis.

Už 55 metų V.Volkovą balsavo 14, o 47 metų V.Giedraitį mero poste norėjo matyti 10 tarybos narių. Iš viso taryboje - 31 narys. Pakartotiniai miesto mero rinkimai turi įvykti per savaitę.

"Pirmiausia reikėjo tarpusavyje susitarti, o po to mane versti", - po neįvykusių rinkimų tribūnoje ironizavo V.Stasiūnaitė. Dėl mero posto varžęsi abu kandidatai anksčiau dirbo vienoje darbovietėje.

Didžiausios kolegų paramos sulaukęs verslininkas V.Volkovas 1984-1988 m. buvo Lietuvos komunistų partijos Šiaulių miesto pirmasis sekretorius. Antras kandidatas, "Romuvos" mokyklai vadovaujantis V.Giedraitis, 1984-1988 m. buvo šios partijos Šiaulių miesto biuro narys.

Beveik pusvalandį tarybą įtikinėjęs, kad yra tinkamiausias kandidatas į mero postą, V.Volkovas bandė menkinti konkurentą pažymėdamas, jog mokykla ir miestas - du skirtingi dalykai. Socialdemokratas prisiminė, kad atstatydinta merė lygino neveiklius valdininkus su pernykščiais kopūstais ir morkomis: "Niekada nemaišysiu darbo su sodininkyste".

 

 

“Liberalai peikia Seimo nutarimo projektą dėl celiuliozės gamyklos”

 

“Verslo žinios”, balandžio 19 d. Seimo liberalai vienareikšmiškai vertina nutarimo dėl celiuliozės gamyklos statybos projektą, kurį ketvirtadienį svarstė Seimas. Anot jų, net ir priėmus dokumentą, tai neskatins investicijų į Lietuvą.

Liberalų frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis ir frakcijos narys Rimvydas Vaštakas sako, kad Vyriausybės siūlymas suteikti mokestines lengvatas dar neesamam investuotojui ir planai baigti šią 3 mlrd. Lt vertinamą statybą 2007 m. kvepia nostalgija penkmečio planams, o ne konstruktyviu sprendimu spręsti medienos perdirbimo problemas.

Anot liberalų, Vyriausybė pirmiausia turėtų bendrai gerinti sąlygas investuotojams, o ne naudoti mokesčių mokėtojų pinigus šio projekto rengimui finansuoti. Liberalai teigia, kad Vyriausybė pirmiausia turėtų svarstyti jau pateiktus vietos medienos perdirbėjų investicinius pasiūlymus dėl gamybos plėtimo ir sudaryti jiems geresnes sąlygas.

Pono Masiulio manymu, AB “Klaipėdos mediena” siūlymas per 2 metus pastatyti naują medienos perdirbimo fabriką Visagine ir taip padėti spręsti didėjančią nedarbo problemą šiame regione turėtų sulaukti valstybės dėmesio ir paramos.

 

“Alkoholio privatizavimas – įtarinėjimų šaknys”

“Verslo žinios”, Gražina Liukaitytė, balandžio 19 d. Finansų ministerija penktadienį turėtų pateikti Seimo daugumos užprašytus duomenis apie alkoholio rinkos liberalizavimo pasekmes ir valstybės biudžeto nuostolius, kurie atsiras liberalizavus rinką.

Seimo valdančiosios daugumos atstovai tvirtina, kad būtent ši nežinia paskatino stabdyti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų svarstymą. Šios pataisos atvertų kelią alkoholio rinkos liberalizavimui ir panaikinti stipriųjų gėrimų gamybos valstybės monopolį. Toks liberalizavimas numatytas nuo kitų metų liepos.

Seimo Liberalų frakcija, pasipiktinusi valdančiosios daugumos delsimu, pareiškė, kad jis naudingas tam tikrų grupių interesams, kurios turi planų vienaip ar kitaip prisidėti prie alkoholio įmonių privatizavimo.

Socialdemokratas Algirdas Butkevičius baiminasi, kad Lietuvoje su alkoholio rinka neatsitiktų taip, kaip Estijoje, kur, anot jo, nesutvarkius reglamentų, suklestėjo alkoholinių gėrimų iš pigaus nekokybiško spirito gamyba, o biudžeto pajamos sumažėjo apie 12 kartų.

Liberalų frakcijos nariai teigia nematą priežasčių, dėl ko turėtų būti vilkinamas alkoholio įmonių privatizavimas, nes tai žadėjo visos Vyriausybės. “Kažkodėl per vidurį svarstymo padaryta pertrauka, to dar nėra buvę. Aišku, jog vyksta dalybos –m procesą stabdo interesų grupės, kurios nenori, kad šis įstatymas būtų priimtas šiuo metu”, - sako Seimo narys Domininkas Velička.

“Kai pasidarė aišku, kad privatizuoti įmones reikės, buvo išmestas inkaras. Socdemai pasigedo ekonominio pagrįstumo, tačiau juk apie tai kalbama beveik metus. Kita vertus, niekas negali pasakyti, kaip bus po privatizavimo – kiek bus pelno. Bet ar tai galima skaičiuoti nuo lubų?”, - klausė Seimo narys.

Ponas Velička, prognozuoja, kad ilgiau padelsus rinkos liberalizavimas gali būti vykdomas iki 2004 m. – tuomet, atsidūrusios ES, keturios lietuviškos įmonės “bus išmestos į laisvą rinką be jokio pasirengimo”.




Naujausi pakeitimai - 2002 04 23.
Jolita Baušytė

*

LR Seimas