Lietuvos Respublikos Seimas  English  

2000-2004 m. kadencijos Seimo narys

Stanislovas BUŠKEVIČIUS

Stanislovas BUŠKEVIČIUS*

Seimo narys nuo 2000 10 19 iki 2004 11 14.
Išrinktas Kalniečių (Nr. 15) apygardoje,
iškėlė "Jaunosios Lietuvos", naujųjų tautininkų ir politinių kalinių sąjunga
Kandidato puslapis
 
Asmeninis elektroninis paštas: Stanislovas.Buskevicius@lrs.lt, stbusk@lrs.lt

  • Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas Komiteto narys (nuo 2000 10 24 iki 2004 11 14)
  • Mišri Seimo narių grupė, narys (nuo 2000 11 03 iki 2004 11 14)
  • Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija Komisijos narys (nuo 2001 04 24 iki 2004 11 14)
  • Tarpparlamentinių ryšių su Čečėnijos Respublika Ičkerija grupė, pirmininkas
  • Tarpparlamentinių ryšių su Austrijos Respublika grupė, narys
  • Tarpparlamentinių ryšių su Armėnijos Respublika grupė, narys
  • Tarpparlamentinių ryšių su Gruzijos Respublika grupė, narys
  • Tarpparlamentinių ryšių su Čekijos Respublika grupė, narys
  • Tarpparlamentinių ryšių su Lenkijos Respublika grupė, narys
  • Tarpparlamentinių ryšių su Tibetu grupė, narys
  • Tarpparlamentinių ryšių su Turkijos Respublika grupė, narys
  • Tarpparlamentinių ryšių su Vengrijos Respublika grupė, narys
  • Seimo parlamentinė ryšių su Baltarusijos Respublikos XIII-šaukimo Aukščiausiąja Taryba ir demokratinėmis jėgomis grupė, narys
Buvo išrinktas į 1996 - 2000 Seimą.

Biografija

Stanislovas BUŠKEVIČIUS

Gimė 1958 m. rugsėjo 14 d. Kaune.

1977 m. baigė Kauno politechnikumą (dabar – Kauno aukštesnioji technikos mokykla).

1985 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo ekonomisto specialybę.

1979–1987 m. Kauno įmonėse dirbo darbininku, meistru, prekių žinovu, vyresniuoju inžinieriumi, sociologu.

1988–1990 m. Kauno medicinos institute (dabar – Kauno medicinos universitetas) dėstė Vakarų politinės ekonomijos kursą. KGB inspiravus, iš šio instituto pašalintas už politinę veiklą.

1988 m. lapkričio mėnesį pasirašė „Jaunosios Lietuvos” manifestą, kuriuo reikalavo nepriklausomos ir demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimo. 1989–1990 m. organizavo tarnybos okupacinėje kariuomenėje boikotą – masinį sovietinių karinių bilietų ir prirašymo liudijimų grąžinimą į Maskvą. 1990 m. organizavo komunistinių stabų Kaune – paminklų V.Kapsukui, F.Dzeržinskiui, keturiems komunistams – nugriovimą.

Vienas iš kryžiaus 1941 m. birželio sukilimo prieš rusų okupantus dalyviams atminti pastatymo Kauno miesto kapinėse organizatorių. Parašų rinkimo, kad būtų atkurtas teisėto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo, priimto 1939 m., galiojimas, organizatorius.

1992 m. Prancūzijos žmogaus teisių asociacijos kvietimu gilino tarptautinio bendradarbiavimo žinias Paryžiuje.

1993–1996 m. dirbo valstybės konsultantu jaunimo klausimais.

1996–2000 m. – VII Seimo narys, išrinktas Kalniečių rinkimų apygardoje Nr. 15. Kandidatu į Seimą 1996 m. iškėlė Lietuvių nacionalinė partija „Jaunoji Lietuva”. Seime dirbo Nacionalinio saugumo (vėliau – Nacionalinio saugumo ir gynybos) komitete, įregistravo per 20 įvairių įstatymų, nutarimų projektų ir pasiūlymų.

1995–1996 m. – Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, visuomeninės Kovos su korupcija komisijos pirmininkas.

Po aštrių jo kalbų prieš mafiją, KGB ekonominių struktūrų įsigalėjimą bei korumpuotus Kauno teisėsaugininkus 1994 m. kovo 23 d. pasikėsinta į jo gyvybę. Apie šį įvykį informavo tik „Kauno dienos” laikraštis ir „Jaunosios Lietuvos” laikraštis „Tautos valia”. Nei pasikėsinimo vykdytojų, nei organizatorių Kauno policija iki šiol nerado.

Dar būdamas paauglys, 1972 m. gegužės mėnesį dalyvavo demonstracijose, vykusiose po R.Kalantos susideginimo. Vėliau draugams ir pažįstamiems platino antisovietinę literatūrą. Nebuvo nei pionierius, nei komjaunuolis, nei komunistas.

Nuo 1988 m. – „Jaunosios Lietuvos” ir Naujųjų tautininkų sąjungos (anksčiau – Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva”, Lietuvių nacionalinė partija „Jaunoji Lietuva”) narys. Dabar – šios sąjungos pirmininkas.

Aktualiausia išleista knyga apie jį politine tematika – „Jaunoji Lietuva. Kelias į laisvę” (Kaunas: Lietuvių nacionalinė partija „Jaunoji Lietuva”, 1997).

Anksti pradėjo domėtis Lietuvos istorija. Dar domisi filosofija, religija, psichologija, žiniasklaidos situacija.

Pomėgiai – grožinė literatūra, sportas, muzika, kinas.

Moka anglų, rusų kalbas.

Žmona Jūratė.

Turi tris vaikus – sūnų Stasį, dukras Mildą ir Agnę.




*

LR Seimas