Lietuvos Respublikos Seimas  English  

2000-2004 m. kadencijos Seimo narė

Kazimira Danutė PRUNSKIENĖ

Kazimira Danutė PRUNSKIENĖ*

Seimo narė nuo 2000 10 19 iki 2004 11 14.
Išrinkta Molėtų - Švenčionių (Nr. 54) apygardoje,
iškėlė Naujosios demokratijos partija
Kandidato puslapis
 
Asmeninis elektroninis paštas: Kazimira.Prunskiene@lrs.lt, kaprun@lrs.lt
Asmeniniai puslapiai

  • Ekonomikos komitetas Komiteto narė (nuo 2000 10 24 iki 2004 02 11)
  • Socialinių reikalų ir darbo komitetas Komiteto narė (nuo 2004 02 12 iki 2004 11 14)
  • Europos reikalų komitetas Komiteto narė (nuo 2000 11 09 iki 2004 11 14)
  • Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų komisija Komisijos pirmininkė (nuo 2001 01 26 iki 2004 11 14)
  • Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų komisija Komisijos narė (nuo 2001 01 25 iki 2001 01 25)
  • NATO reikalų komisija Komisijos narė (nuo 2000 12 14 iki 2002 06 03)
  • Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcija Frakcijos seniūnė (nuo 2000 10 25 iki 2004 11 14)
  • Komisija Konstitucijos pataisoms rengti Komisijos narė (nuo 2001 03 13 iki 2004 11 14)
  • Seniūnų sueiga, narė (nuo 2000 10 24 iki 2004 11 14)
  • Lietuvos Respublikos Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Rusijos Federacija grupės ir Kaliningrado srities Dūmos parlamentarų forumas, narė
  • Tarpparlamentinių ryšių su Kazachstano Respublika grupė, pirmininkė
  • Tarpparlamentinių ryšių su Vokietijos Federacine Respublika grupė, narė
  • Tarpparlamentinių ryšių su Prancūzijos Respublika grupė, narė
  • Geros kaimynystės ryšių su Baltarusijos Respublika parlamentinė grupė, narė
  • Tarpparlamentinių ryšių su Rusijos Federacija grupė, narė
  • Tarpparlamentinių ryšių su Japonija grupė, narė
  • Tarpparlamentinių ryšių su Ispanijos Karalyste grupė, narė
  • Tarpparlamentinių ryšių su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste grupė, narė
  • Tarpparlamentinių ryšių su Izraelio Valstybe grupė, narė
  • Tarpparlamentinių ryšių su Lenkijos Respublika grupė, narė
  • Tarpparlamentinių ryšių su Graikijos Respublika ir Kipro Respublika grupė, pirmininko pavaduotoja
  • Tarpparlamentinių ryšių su Portugalijos Respublika grupė, narė
  • Seimo delegacija Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos jungtiniame parlamentiniame komitete, narė (nuo 2000 11 09 iki 2004 11 14)
Buvo išrinkta į 1996 - 2000 Seimą.
Buvo išrinkta į 1990 - 1992 Aukščiausiąją Tarybą - Atkuriamąjį Seimą.

Biografija

Kazimira Danutė PRUNSKIENĖ

Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo Akto signatarė

Gimė 1943 m. vasario 26 d. Švenčionių rajono Vasiuliškių kaime.

1949–1956 m. mokėsi Švenčionių rajono Kaltanėnų septynmetėje (dabar – pagrindinė) mokykloje, nuo 1956 m. – Vilniaus 1–ojoje vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1960 m.

1960 m. įstojo į Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos (dabar – Ekonomikos) fakultetą, kurį 1965 m. baigė ir įgijo ekonomistės specialybę.

1970–1971 m. studijavo šio fakulteto aspirantūroje. 1971 m. apgynė ekonomikos mokslų kandidatės (dabar – ekonomikos mokslų daktarės) disertaciją.

1986 m. apgynė ekonomikos mokslų daktarės (dabar – habilituotos socialinių mokslų daktarės) disertaciją.

1964–1965 m. dirbo Vilniaus namų statybos kombinate ekonomiste.

1965–1986 m. – Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakulteto dėstytoja, vyresnioji dėstytoja, nuo 1978 m. – docentė.

1981–1986 m. dirbo mokslinį darbą Vengrijos universitetuose, 1982–1983, 1986, 1988 m. – VFR universitetuose. 1982–1983 m. jai paskirta A. von Humboldto fondo (VFR) stipendija.

1986–1988 m. – Lietuvos žemės ūkio ekonomikos instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui, 1988–1989 m. – Liaudies ūkio vadovaujančių darbuotojų ir specialistų kvalifikacijos kėlimo instituto rektorė.

1989–1990 m. – Lietuvos TSR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotoja.

1993 m. įsteigė individualią įmonę „K.Prunskienės konsultacinė firma” („K.Prunskienė-Consulting”). Iki 1996 m. buvo jos prezidentė ir verslo konsultantė.

Nuo 1996 m. dirba nepagrindinėje darbovietėje – Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorė.

1989 m. Šiaulių teritorinėje rinkimų apygardoje išrinkta TSRS liaudies deputate. 1989–1990 m. dirbo Tarybų Sąjungos Aukščiausiojoje Taryboje ir TSRS liaudies deputatų kongrese.

1990–1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatė, išrinkta Verkių rinkimų apygardoje Nr. 5. Kandidate 1990 m. iškėlė Lietuvos persitvarkymo sąjūdis. Aukščiausiojoje Taryboje–Atkuriamajame Seime dirbo Ekonomikos komisijoje.

1996–2000 m. – VII Seimo narė, išrinkta Molėtų–Švenčionių rinkimų apygardoje Nr. 54. Kandidate į Seimą 1996 m. iškėlė Lietuvos moterų partija (dabar – Naujosios demokratijos partija). Seime dirbo Ekonomikos komitete, buvo Nepriklausomos frakcijos seniūnė.

1990–1991 m. – Ministrė Pirmininkė pirmojoje (XXII) Vyriausybėje.

1997–1998 m. – Molėtų rajono savivaldybės tarybos narė.

1991–1994 m. – Europos politinių studijų centro konsultacinės tarybos narė, 1993–1996 m. – Tarptautinio ekonominių reformų ir bendradarbiavimo komiteto Bonoje narė. Nuo 1994 m. – Baltijos moterų krepšinio lygos prezidentė. Nuo 1995 m. – Moterų–pasaulio lyderių tarybos (prie Harvardo universiteto, JAV) narė. Nuo 1998 m. – Parlamentarų–lyderių fondo valdybos narė. Nuo 1999 m. – Tarptautinės informatizacijos akademijos akademikė, Tarptautinės menedžmento akademijos tikroji narė. Europos moterų organizacijų matronato narė.

Nuo 1991 m. – Lietuvos–Europos instituto, visuomeninės mokslinės ne pelno organizacijos, prezidentė. Nuo 1992 m. – Lietuvos moterų asociacijos prezidentė. Nuo 1998 m. – Ekonominės strategijos ekspertų tarybos koordinatorė, dirba makroekonomikos srityje. Ekonomistų klubo prezidentė.

1988 m. – viena iš Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įkūrėjų. 1988–1990 m. buvo šio judėjimo iniciatyvinės grupės, Tarybos narė.

Nuo 1980 m. iki 1990 m. kovo 10 d. – TSKP narė.

1995 m. – viena iš Lietuvos moterų partijos steigėjų. Nuo 1995 m. vasario 25 d. iki 1998 m. – šios partijos pirmininkė. 1998 m. perrinkta atsinaujinusios ir pavadinimą pakoregavusios Naujosios demokratijos/Moterų partijos pirmininke. Nuo 2000 m., pakeitus partijos pavadinimą, – Naujosios demokratijos partijos pirmininkė.

1991 m. Romoje (Italija) už politinę veiklą atkuriant Lietuvos nepriklausomybę apdovanota Minervos prizu. 2000 m. – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordino kavalierė, apdovanota Gedimino ordinu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu. 2001 m. už ypatingus nuopelnus Vokietijos Federacinei Respublikai apdovanota Nuopelnų ordino Didžiuoju nuopelnų kryžiumi su žvaigžde.

Keliolikos knygų autorė. Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė per 300 mokslinių ekonomikos darbų. 1992–1997 m. – leidinio „Lithuania Today” redaktorė. Skaitė daug pranešimų tarptautinėse konferencijose, forumuose, kongresuose.

Aktualiausios jos išleistos knygos ir publikuoti straipsniai politine tematika:

Gintarinės ledi išpažintis. – Vilnius: Politika, 1991. – 158 p.

Leben für Litauen. – Frankfurt/Main, Berlin, Ullstein, 1992.

Užkulisiai. – Vilnius: Politika, 1992. – 80 p.

Iššūkis drakonui. – Kaunas: Europa, 1992. – 112 p.

Išsivadavimo kaina. – Vilnius: Politika, 1993. – 192 p.

Laisvėjimo ir permainų metai. – Vilnius: Viltis, 1995. – 135 p.

Markt Baltikum: Geshäfts- und Investionsratgeber für die Praxis. – Freiburg, Berlin: Rudolf Haufe Verlag, 1995.– 225 S.

Transformation, Co-operation, and Conversion. – Ed. by K. Prunskienė, E. Altvater. – Dordrecht, Boston, London: Kluwer Academic Publishers, 1996. – 146 p.

Intellectual Property Rights in Central and Eastern Europe: The Creation of Favourable Legal and Market Preconditions. – Ed. by K.Prunskienė, E.Altvater. – Amsterdam: IOS Press, Ohmsha, 1998. – 188 p. – (NATO ASI Series 4: Science and technology Policy – Vol.25).

Straipsnis „The Mechanisms of Regional and International Co-operation in the Spheres of Science and Technology” knygoje „East-West Scientific Co-operation: Science and Technology Policy of the Baltic States and International Co-operation”. – Ed. by K.Prunskienė, E.Altvater. – Dordrecht: Kluwer Academic Publishers, 1997. – P. 7-14. – (NATO ASI Series 4: Science and Technology Policy – Vol. 15).

Straipsnis „Santarvės Vyriausybė: veiklos prioritetai, kliūtys ir nuveikti darbai” knygoje „Pirmoji Vyriausybė, 1990-1991”. – Vilnius: Pradai, 2000. – Sudarytojai Vaidotas Antanaitis, Leonas Ašmantas, Kostas Birulis, Darius Kuolys. – P. 331-346.

Straipsnis „Lietuvos ateities vizijos fragmentai: politikės ekonomistės požiūris” knygoje „Valstybės kūrimo drama: krizė ir vizijos”. – Vilnius: Margi raštai, 2000. – P. 157-190.

Straipsnis „Prospects for Economic Relations between Lithuania and Russia” leidinyje „Lithuanian Foreign Policy Review”. – 2000. – No 2 (6). – P. 205-212.

Straipsnis „Lietuvos ekonomikos potencialo ir jos konkurencingumo Europos Sąjungoje ugdymas” knygoje „Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. 16”. – Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2000. – P. 95-105.

Straipsnis „Pirmoji Vyriausybė ir svarbiausi jos uždaviniai” knygoje „Atgimusi Lietuva 1990-2000”. – Vilnius: Baltijos pranešimai, 2001. – Sudarytojas Stanislovas Balčiūnas. – P. 134-139.

Skaito paskaitas „Lietuvos ekonomikos transformavimo raida”, „Užsienio investicijos ir tarptautinis marketingas”, „Europos integracijos ekonominės ir socialinės pasekmės”, „Ateities ekonominės strategijos prioritetai” Vilniaus Gedimino technikos universitete. Taip pat skaito paskaitas visuomenei įvairiuose universitetuose, klubuose, susitikimuose, konferencijose.

Profesinės ir politinės veiklos prioritetai: makroekonominės reformos, verslo sąlygų gerinimas, Europos integraciniai procesai; taip pat angažuojasi kaimo socialinio atgimimo, moterų ir vaikų teisių bei galimybių, narkomanijos prevencijos ir kt. srityse.

Rūpinasi humanitarinės pagalbos organizavimu.

Pomėgiai – moksliniai darbai, publicistika, dalykinės ir pažintinės kelionės, knygos, muzika, teatras, buvimas gamtoje, uogavimas, grybavimas, plaukiojimas ežere ir baseine, važinėjimas dviračiu.

Moka vokiečių, rusų kalbas (laisvai) ir gali susikalbėti anglų, portugalų kalbomis.

Išsituokusi.

Turi tris vaikus. Dukra Rasa Vaitkienė – Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto absolventė, dirba verslo konsultante. Dukra Daivita Jackevičienė – Manheimo universiteto (Vokietija) sociologijos specialybės absolventė, dirba J.W.Goethe’ės instituto Vilniaus filiale projektų vadybininke. Sūnus Vaidotas Prunskus studijuoja verslo vadybą Kauno technologijos universitete, verslininkas.




*

LR Seimas