Lietuvos Respublikos Seimas  English  

2000-2004 m. kadencijos Seimo narys

Vytautas LANDSBERGIS

Vytautas LANDSBERGIS*

Seimo narys nuo 2000 10 19 iki 2004 06 22.
Išrinktas pagal sąrašą,
iškėlė Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai)
Kandidato puslapis
 
Asmeninis elektroninis paštas: Vytautas.Landsbergis@lrs.lt, vyland@lrs.lt
Asmeniniai puslapiai

  • Užsienio reikalų komitetas Komiteto narys (nuo 2000 10 24 iki 2004 06 22)
  • Europos reikalų komitetas Komiteto narys (nuo 2001 09 20 iki 2004 03 24)
  • Tėvynės Sąjungos - konservatorių frakcija Frakcijos narys (nuo 2000 10 20 iki 2004 06 22)
  • Komisija Konstitucijos pataisoms rengti Komisijos narys (nuo 2001 03 13 iki 2004 06 22)
  • Tarpparlamentinių ryšių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis grupė, narys
  • Tarpparlamentinių ryšių su Izraelio Valstybe grupė, narys
  • Tarpparlamentinių ryšių su Kanada grupė, narys
  • Seimo delegacija Baltijos Asamblėjoje, narys (nuo 2000 11 03 iki 2004 06 22)
  • Seimo 2003 metų delegacija Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, nario pavaduotojas (nuo 2001 12 21 iki 2002 11 18)
  • Seimo delegacija Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjoje, narys (nuo 2003 04 10 iki 2004 06 22)
  • Seimo stebėtojų Europos Parlamente delegacija, narys (nuo 2003 04 17 iki 2004 06 22)
Buvo išrinktas į 1996 - 2000 Seimą.
Buvo išrinktas į 1992 - 1996 Seimą.
Buvo išrinktas į 1990 - 1992 Aukščiausiąją Tarybą - Atkuriamąjį Seimą.

Biografija

Vytautas LANDSBERGIS

Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo Akto signataras

Gimė 1932 m. spalio 18 d. Kaune architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir akių gydytojos Onos Jablonskytės-Landsbergienės šeimoje.

Baigė Kauno vidurinę mokyklą, J.Gruodžio muzikos mokyklą.

1950 m. įstojo į Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar – Lietuvos muzikos akademija), kurioje 1955 m. baigė fortepijono specialybę.

1969 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „M.K.Čiurlionio kompozitoriaus kūryba”.

1994 m. apgynė habilituoto humanitarinių mokslų daktaro disertaciją.

1952–1957 m. dirbo M.K.Čiurlionio muzikos mokykloje mokytoju, 1955–1957 m. – Lietuvos valstybinėje konservatorijoje koncertmeisteriu, 1957–1974 m. – Vilniaus pedagoginiame institute (dabar – Vilniaus pedagoginis universitetas) dėstytoju, docentu, 1974–1978 m. – Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultete (dabar – Klaipėdos universiteto Menų fakultetas).

1978–1990 m. – Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar – Lietuvos muzikos akademija) profesorius.

1953 m. – Lietuvos šachmatų čempionato prizininkas. 1952–1956 m. – Lietuvos šachmatų rinktinės narys.

1989 m. Panevėžio teritorinėje rinkimų apygardoje išrinktas TSRS liaudies deputatu. 1989 m. dirbo Tarybų Sąjungos liaudies deputatų I ir II suvažiavimuose.

1990–1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatas, išrinktas Kniaudiškių rinkimų apygardoje Nr. 54. Kandidatu 1990 m. iškėlė Lietuvos persitvarkymo sąjūdis. Nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. lapkričio 25 d. – Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, pagal Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą – aukščiausias valstybės pareigūnas (valstybės vadovas). 1990–1991 m. buvo Konstitucijos metmenų rengimo komisijos, Valstybinės derybų su SSRS delegacijos pirmininkas.

1990–1992 m. buvo vienas iš Baltijos Valstybių Tarybos vadovų.

1992–1996 m. – Seimo narys, išrinktas pagal Sąjūdžio koalicijos sąrašą. Seime dirbo Užsienio reikalų komitete. Buvo Seimo opozicijos išrinktas lyderis.

1996–2000 m. – VIII Seimo narys, išrinktas Kauno kaimiškojoje rinkimų apygardoje Nr. 66. Kandidatu į Seimą 1996 m. iškėlė Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai).

Nuo 1996 m. lapkričio 25 d. iki 2000 m. spalio 19 d. – Seimo Pirmininkas.

1997 m. pradžioje inicijavo Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių Asamblėjos įsteigimą.

Ilgai buvo Lietuvos kompozitorių sąjungos valdybos ir sekretoriato narys. Dabar – šios sąjungos narys.

1991 m. Norvegų tautos Taikos premijos pagrindu įsteigė V.Landsbergio fondą, kuris rūpinasi vaikų invalidų globa ir gydymu bei jaunaisiais menininkais. 1992 m. inicijavo Tremtinių grįžimo fondą.

Nuo 1995 m. – tarptautinio M.K.Čiurlionio vargonininkų ir pianistų konkurso pirmininkas.

M.K.Čiurlionio draugijos pirmininkas, Lietuvos šachmatų federacijos garbės prezidentas, JAV Komunizmo aukų memorialo fondo tarptautinės tarėjų tarybos narys.

1988 m. birželio 3 d. išrinktas į Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinę grupę, Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime 1988 m. spalio 22-23 d. – į Sąjūdžio Seimą ir šio Seimo tarybą. Nuo 1988 m. lapkričio 25 d. iki 1990 m. balandžio 21 d. – Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininkas. Nuo 1991 m. gruodžio 15 d. – Lietuvos Sąjūdžio garbės pirmininkas.

1993 m. gegužės 1 d., įkūrus politinę partiją Tėvynės sąjungą (Lietuvos konservatorius), išrinktas šios sąjungos pirmininku (perrinktas 1995 m. ir 1998 m.).

Išleido 12 knygų apie muzikos ir kultūros istoriją, 8 politinių tekstų knygas, autobiografiją (lietuvių, vokiečių, anglų kalbomis), eilėraščių rinkinį. Kiti kūrybos darbai: muzikos įrašai garso plokštelėse ir kompaktinėse plokštelėse (CD), M.K.Čiurlionio ir kitų lietuvių kompozitorių kūrinių redaguoti leidimai, parengti M.K.Čiurlionio paveikslų albumai.

Dėstė fortepijono specialybę ir skaitė muzikos istorijos paskaitas Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultete, Vilniaus pedagoginiame institute.

1975 m. už monografiją „Čiurlionio kūryba”, 1988 m. už monografiją „Česlovo Sasnausko gyvenimas ir darbai” apdovanotas LTSR premija.

1991 m. apdovanotas Norvegų tautos Taikos, Prancūzijos Ateities fondo (Fondation du Future), JAV Vydūno fondo premijomis, Didžiosios Britanijos Tarptautinio laisvės fondo apdovanojimu. 1992 m. jam įteiktas Vokietijos Hermann Ehlers prizas, 1994 m. – Katalonijos kultūros fondo 9–oji tarptautinė Ramon Llull premija, 1998 m. – Vibo Valentia (Italija) tarptautinė Liudijimo premija.

1997 m. apdovanotas Prancūzijos Garbės Legiono Didžiuoju ordinu, 1998 m. – Vytauto Didžiojo I laipsnio ordinu ir Norvegijos Karališkojo nuopelnų ordino Didžiuoju kryžiumi, 1999 m. – Lenkijos Didžiojo kryžiaus ordinu, Maltos ordino Nuopelnų ordino Didžiuoju kryžiumi, Graikijos garbės ordino Didžiuoju kryžiumi, Komunizmo aukų memorialo fondo Trumeno ir Reigano laisvės apdovanojimu, 2001 m. – Latvijos Trijų žvaigždžių II laipsnio ordinu.

1991 m. – Čikagos Loyolos universiteto (JAV) teisės garbės daktaras, 1992 m. – Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos garbės daktaras. Ogdeno Weberio universiteto (JAV) humanitarinių mokslų garbės daktaras. 1992 m. nominuotas į Yalio universiteto (JAV) teisės daktarus.

1997 m. tapo Klaipėdos universiteto garbės daktaru bei Lietuvos katalikų mokslų akademijos nariu, 1998 m. – Vilniaus Gedimino technikos universiteto garbės nariu, 2000 m. – Lietuvos teisės universiteto, Helsinkio universiteto (Suomija) garbės daktaru bei Kardifo universiteto (D.Britanija) garbės nariu, 2001 m. – Sorbonos universiteto (Prancūzija) garbės daktaru.

Pomėgiai – literatūra, šachmatai, grybavimas.

Moka anglų, lenkų, rusų kalbas.

Žmona Gražina Ručytė-Landsbergienė – pianistė, Lietuvos muzikos akademijos profesorė.

Turi tris vaikus. Dukros Jūratė ir Birutė – muzikės. Sūnus Vytautas – literatas ir filmų režisierius.




*

LR Seimas