Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininko Artūro Paulausko kalba 2001 birželio 14 d. Seimo plenariniame posėdyje

 

Pone Prezidente, gerbiamieji Seimo nariai ir svečiai!

XX amžiaus istorijos lentynos pilnos prieštaringiausių dalykų. Tai techninės pažangos, informacinių technologijų šimtmetis ir kartu ne pavienių egzekucijų, bet ištisų tautų naikinimo, maišymo ir pjudymo metai. Didžiųjų tremčių pradžios 60-ųjų metinių sukaktis mums suteikia progą ir teisę įvertinti mūsų patyrimą regioninio ir pasaulinio saugumo kontekste, pabrėžti savo demokratinės raidos laimėjimus, atsakyti į klausimą - ar Lietuvos gyventojai savo valstybėje jau yra saugūs?

Parlamento koridoriuose pastebime septynių pirmosios Respublikos buvusių Seimo vadovų portretus, iš kurių vienas buvo ir valstybės Prezidentu. Ir visi jie patyrė okupantų represijas taip, kaip ir ūkininkai, mokytojai, gydytojai, studentai - kartu su savo tauta. Toks tragiškas parlamentarų patyrimas - tai priminimas mums, dabartiniams politikams, apie bendrą atsakomybę dalytis viskuo su tais, prieš kuriuos esame atsakingi, taip pat ir už bendrai priimamus sprendimus.

1941 - aisiais prasidėję lietuvių vežimai gyvuliniuose vagonuose iš tikrųjų buvo slaptų politinių susitarimų pasekmė, kuomet nacistinis Reichas ir komunistinė Sovietų sąjunga pasidalijo gretimas valstybes. Kai tauta išeina tokią skaudžią, tragišką pamoką, nulėmusią tūkstančiams vyrų ir moterų gyvenimus be optimistinės ateities, be civilizuotų sąlygų, - dabar ji turi būti apsisprendusi, kaip kurti savo saugumą, kaip įgyvendinti saugumo strategiją. Šiandien akivaizdu, kad tik atvira, aktyvių, veiklių ir savarankiškų žmonių visuomenė bus laisva ir saugi. Juk vien deklaruoti laisvę, nepriklausomybę nepakanka - tikrovėje reikia daug pastangų šioms sąvokoms subrandinti, diegiant demokratinės santvarkos principus.

Politinės valdžios išbandymas ir išlaikymas pirmiausia pagrindžiamas skaidrumu, aktyvumu, perspektyvos įžvalgumu. Ir užsienio, ir vidaus politikoje tai vienodai svarbu.

Manau, istorinė mūsų praeities politikų atsakomybė, kai parlamento veikla buvo ganėtinai ribota, liks neįvardyta, jei bandysime išvengti nesmagių išvadų, nepatogių istorinių temų. Keleri metai prieš Antrąjį pasaulinį karą parodo, kad politinis neryžtingumas, beveik nuolaidžiai valdžios priimti paeiliui net trys ultimatumai iš esmės sumenkino pilietinę sąmonę, sumenkino pasipriešinimo ryžtą. Toms šalims, kurios bandė spręsti Lietuvos Respublikos likimą, vietoj griežto protesto buvo skelbiama "neutraliteto politika".

Taigi mes dabar žinome, kaip svarbu siekti, kad pasaulyje būtų paisoma principo - nieko apie mus be mūsų. Aktyvi kūryba šalies vidaus politikoje neatsietina nuo ryžtingo dalyvavimo tarptautiniuose santykiuose - ir atvirkščiai: tariamieji "neutralitetai" šiuolaikiniame pasaulyje reikštų iš esmės ne ką kita kaip nusišalinimą nuo svarbių reikalų. Tad džiaugiuosi, kad dar šį vakarą turėsiu progos kartu su Seimo delegacijos nariais padėkoti Čekijos parlamentarams, kitiems politikams, ir ypač - jos Prezidentui už paramą Baltijos valstybėms, už deklaruojamą pasauliui priminimą apie moralinę NATO šalių atsakomybę dėl Ribentropo-Molotovo pakto pasekmių, už Vaclavo Havelo paskelbtą įsitikinimą, kad kitais metais Šiaurės Alanto Aljanso viršūnių susitikime Prahoje būsime pakviesti į šią saugumo organizaciją.

Mes tiriame praeitį ir mes pajėgūs teisingai ją įvertinti be keršto nuotaikų, bet su užuojauta bei moraline ir socialine kompensacija už patirtas tremtinių skriaudas.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų pajus, kad valstybės saugumo prioritetai yra susiję su demokratinių visuomenės santykių stiprinimu, jeigu įsitikins reformų sparta ir nauda bendros gerovės labui. Ši saugios valstybės kūryba niekuo nesiskirs nuo demokratinių šalių pasaulio, kai laikysimės principo, kad mūsų, politikų veikla turi būti skaidri ir suprantama visuomenei, kai bus ieškoma kompromisų ir derinamos nuostatos ne ambicijoms tenkinti, bet naudingoms reformoms įgyvendinti. Tik suformavę pasitikėjimo atmosferą politiniame gyvenime, galėsime tikėtis, kad ji sklistų ir tarp rinkėjų.

Saugus būstas, darbas, investicijos - tai mūsų bendri tikslai Lietuvoje. Siekdami jų, priimsime ir įgyvendinsime tokius įstatymus, kurie yra suprantami ir panašiai perskaitomi Vakarų Europoje. Kartu su ja mes turime kurti vienodai suprantamą saugų gyvenimą.




Naujausi pakeitimai - 2001 06 14.
Valdas Sinkevičius



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas