Lietuvos Respublikos Seimas

PRANEŠIMAS APIE SEIMO KONTROLIERIŲ ĮSTAIGOS VEIKLĄ 2000 METAIS

Seimo kontrolierių pozityvi veikla ir jų pasiekimai įgyvendinant konstitucinį uždavinį - nagrinėti skundus dėl piktnaudžiavimo ir biurokratizmo – išdėstyti Seimo kontrolierių metinėje ataskaitoje. Kadangi pagal įstatymą Žmogaus teisių komiteto pranešimo tikslas – siūlymai Seimo kontrolierių įstaigos veiklai pagerinti, tai pranešime daugiausia dėmesio kreipiama į problemas ir jų sprendimo kelius.

1. Seimo kontrolierių įstaigos vieta nacionalinėje Žmogaus teisių apsaugos institucijų sistemoje.

Nacionalinę Žmogaus teisių apsaugos sistemą sudaro valdžios įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos. Pastarųjų įtaka dar nėra pakankama, todėl visokeriopai skatintina.Valstybinę žmogaus teisių apsaugą vykdo teismai, kontrolės institucijos (Seimo kontrolierių įstaiga, Vaiko teisių apsaugos bei Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Nacionalinė vartotojų teisių taryba, kai kurios kitos kontrolės tarnybos) policija ir kitos teisėsaugos institucijos.

Specifinė žmogaus teisių apsaugos sritis yra valstybės vykdomos žmogaus teisių gynimas visuomenės santykiuose su valdžios įstaigomis. Šiuo atveju kalbame apie sudėtingą dalyką: apie valdžios sugebėjimą kontroliuoti pačią save. Tam, kad tokia kontrolė būtų įmanoma, mūsų šalies, kaip ir kitų demokratinių valstybių, Konstitucijoje yra įtvirtinti valdžių padalijimo ir teismo nepriklausomumo nuo kitų pareigūnų, o taip pat nuo politikų principai. Pagal Konstituciją žmogus gali apskųsti teismui, bet kurios valdžios įstaigos veiksmus. Kad žmonių skundų dėl pareigūnų veiksmų nagrinėjimas būtų kvalifikuotesnis ir spartesnis, mūsų šalyje veikia specialūs administraciniai teismai. Siekiant sudaryti sąlygas iki teismo pačiai valdžiai išspręsti ginčus, sukurtos administracinių ginčų komisijos. Vyriausioji administracinių ginčų komisija veikia gerai, tačiau apskričių ir savivaldybių komisijoms nėra nei teisinių, nei finansinių prielaidų efektyviai veikti. Šiam klausimui reikalingas atskiras nagrinėjimas.

Valdžia turi pasirūpinti visais mechanizmais, užtikrinančiais, kad būtų įgyvendinamas konstitucinis principas: "valdžia tarnauja žmogui". Vyriausybės lygmenyje šio principo įgyvendinimą turėtų prižiūrėti Vidaus reikalų ministras su jam pavaldžiomis viešojo administravimo priežiūros tarnybomis. Kad šių tarnybų veikla yra būtina ir skatintina, rodo tūkstančiai skundų Seimui dėl valstybės tarnautojų neveiklumo ir piktnaudžiavimų. Seimas negali tiesiogiai nagrinėti tų skundų ir priiminėti dėl jų sprendimų. Todėl, vadovaujantis Konstitucijos 73 straipsniu, buvo įkurta Seimo kontrolierių įstaiga. Jos konstitucinė paskirtis yra ne visų skundų ir ne ginčų tarp žmogaus ir valdžios įstaigų nagrinėjimas, o žmonių gynimas nuo dviejų valdžios ydų: pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo. Tačiau vien tų blogybių konstatavimu žmogaus teisės neapginamos. Todėl Seimo kontrolieriams suteikti įgaliojimai siūlyti valdžios įstaigoms pašalinti pažeidimą, nubausti kaltus pareigūnus, ir atlyginti žmogui padarytą žalą. Be to, Seimo kontrolierius gali pateikti teismui pareiškimą, kad būtų atlyginta žala nuo pareigūnų nukentėjusiam žmogui ir kad kaltas pareigūnas būtų atleistas iš pareigų. Kartu su šiais svertais Seimo kontrolierių rankose yra dar vienas labai stiprus ginklas. Jeigu ginant žmogų nuo biurokratizmo ir piktnaudžiavimų, susiduriama ne tik su pavaldinių, bet ir su ministrų ir kitų aukštų, Seimui ir Prezidentui atskaitingų, vadovų biurokratizmu ar kitokių teisės reikalavimų nepaisymu, Seimo kontrolierius turi teisę kelti klausimą, dėl šių pareigūnų neteisėtų veiksmų, o Seimas ir Prezidentas turi nagrinėti tokią informaciją ir priimti sprendimą. Todėl galime daryti išvadą, kad įstatymas Seimo kontrolieriams suteikia labai svarius įgalinimus kovoje prieš biurokratizmą ir piktnaudžiavimą. Deja, Seimo kontrolieriai nenaudojo aukščiau paminėtų svertų. Žmogaus teisių gynimo sistemoje nėra Seimo kontrolierių įstaigą dubliuojančių institucijų. Todėl, jei Seimo kontrolieriai nesikreipė į teismą ginti žmones nuo biurokratizmo, tai jokie kiti pareigūnai to irgi nepadarė. O tai reiškia, kad žmonės buvo palikti patys vieni kovoti teisme prieš piktnaudžiaujančius pareigūnus. Kaip matyti, iš Seime gaunamų laiškų, daugelis žmonių galvoja, kad tai nelygi kova ir prašo, kad jiems padėtų Seimas. Konstitucija draudžia Seimo nariams teikti reikalavimus teismui, kad ir pačiu kilniausiu tikslu. Tačiau Seimas gali parlamentinės priežiūros keliu patikrinti, ar viską, gindamas žmogų nuo pareigūnų piktnaudžiavimo, padarė Seimui atskaitinga institucija - Seimo kontrolierių įstaiga.

2. Lietuvos Respublikos Seimo ir Žmogaus teisių komiteto įgalinimai Seimo kontrolierių atžvilgiu.

Įstatymas suteikia Seimui teisę svarstyti Seimo kontrolierių ataskaitą ir priimti atitinkamą sprendimą. Prireikus Seimas gali svarstyti žmogaus teisių komiteto teikiamą nutarimą dėl nepasitikėjimo kuriuo nors Seimo kontrolieriumi. Žmogaus teisių komitetui, be to, Statutas suteikia teisę svarstyti Seimui adresuojamus skundus dėl Seimo kontrolierių darbo, teikti Seimui pasiūlymus dėl Seimo kontrolierių įstaigos struktūros, etatų ir finansavimo, svarstyti Seimo kontrolierių pateiktą medžiagą apie ministrų ir kitų Seimui atskaitingų pareigūnų padarytus pažeidimus ir teikti Seimui dėl to išvadą. Kaip buvo pažymėta, Seimo kontrolieriai nepateikė Komitetui svarstyti medžiagos dėl Seimui atskaitingų pareigūnų nusižengimų, todėl tokio pobūdžio klausimai komitete nebuvo svarstomi. Deja, Komitetas turėjo svarstyti kitokio pobūdžio medžiagą - skundus dėl Seimo kontrolierių vengimo spręsti žmonių pareiškimus arba dėl, interesantų manymu, neteisingų Seimo kontrolierių sprendimų. Žmogaus teisių komitetas žiūri į tuos skundus kaip į signalus apie Seimo kontrolierių įstaigos veiklos trūkumus, tačiau nenagrinėja jų dalykinės pusės, t.y., nenagrinėja, ar Seimo kontrolierius teisingai įvertino interesanto skundžiamas aplinkybes ir ar teisingai taikė teisės normas, priimdamas sprendimą vieno ar kito asmens naudai. Toks vertinimas būtų administracinio ginčo sprendimas, o tai yra teismo kompetencija. Tiesa, Seimo kontrolierių įstaigos vadovė, Žmogaus teisių komitetui pristatydama Seimo kontrolierių ataskaitą, nurodė, kad žmonėms be pagrindo yra suteikta teisė skųsti Seimo kontrolierių sprendimus arba atsisakymą priimti sprendimą. Savo ataskaitoje Seimo kontrolieriaus įstaigos vadovė nurodė, kad Seimo kontrolieriaus sprendimu pažeistos žmogaus teisės galėtų būti "atkurtos demokratiniu būdu", tačiau nenurodė, kaip toks būdas galėtų atrodyti praktikoje. Europos teisės departamentas, Teisės institutas ir kiti ekspertai pateikė Komitetui išvadą, kad tiek pagal Lietuvos Konstituciją, tiek pagal tarptautinę teisę, žmogus turi teisę apskųsti teismui bet kokio pareigūno veiksmus, jei mano, kad tais veiksmais pažeidžiamos jo teisės. Todėl Žmogaus teisių komitetas, gavęs žmonių skundą dėl Seimo kontrolierių veiksmų ar neveikimo, išaiškina žmonėms jų teisę skųstis teismui.

3. Seimo kontrolierių metinė ataskaita.

Įstatymas nekelia specialių reikalavimų Seimo kontrolierių metinei ataskaitai, tačiau nurodo, kad ji turi būti paskelbta ir svarstoma Seime. Iš to darytina išvada, kad metinė ataskaita turėtų būti tokios apimties, kad be žymesnių nuostolių biudžetui ją galima būtų paskelbti visuomenei ir tokios struktūros, kad ją dalykiškai galėtų svartyti Seimas. Pageidautina, kad vietoj visų gautų skundų aprašymo ataskaitoje būtų Seimui aktuali informaciją: kokios yra konkrečiai piktnaudžiavimo ir kokios biurokratizmo apimtys, kokios kiekvieno iš šių reiškinių priežastys bei sąlygos ir kokias priemones Seimo kontrolieriai siūlo Seimui, kad tos priežastys būtų pašalintos. Konstitucija ir įstatymas įpareigoja Seimo kontrolierius tirti skundus dėl dviejų svarbiausių pareigūnų nusižengimų: dėl piktnaudžiavimo ir biurokratizmo. Įstatymas nustato, kokią pareigūnų veiką Seimo kontrolieriai gali pripažinti biurokratizmu ir kokią - piktnaudžiavimu. Todėl Seimui svarbu būtų gauti informaciją apie šias dvi kategorijas pažeidimų: kokia būklė pagal Seimo kontrolieriams gaunamus skundus ir apskritai šalyje. Ataskaita galėtų būti orientuota ne tiek į kiekybinius (skundų skaičius ir aprašymus), o į kokybinius rodiklius (kokios minėtos pažeidimų – biurokratizmo ar piktnaudžiavimo kategorijos labiau paplitusios vienoje ar kitoje valdymo srityje).

Įstatymas reikalauja, kad Seimo kontrolierių įstaigos metinė ataskaita būtų už praėjusius kalendorinius metus. Tačiau ataskaitos duomenys teikiami už laikotarpį nuo 2000 02 13 iki 2001 02 12. Jeigu juose būtų konkreti informacija apie pareigūnų piktnaudžiavimą ir biurokratizmą, juos sunku būtų palyginti su teisėsaugos institucijų, nagrinėjančių pareiginių nusikaltimų piktnaudžiavimo bylas, teikiama informacija. Pageidautina, kad ataskaitoje būtų informacija apie Seimo kontrolierių įstaigos kolektyvinio organo – Seimo kontrolierių įstaigos valdybos – veiklą, nes įstatyme nurodyta, kad būtent šioje valdyboje Seimo kontrolieriai sprendžia svarbiausius Seimo kontrolierių veiklos klausimus.

Kadangi įstatymas Žmogaus teisių komitetą įpareigoja teikti Seimui pranešimą ne tik apie Seimo kontrolierių, bet apie visas Seimo kontrolierių įstaigos veiklą, pageidautina, kad ataskaitoje atsispindėtų informacija apie šią įstaigą (struktūra, etatai, funkcijos , programos, pajamos ir išlaidos).

4. Seimo kontrolierių veikla.

4.1 Kovos prieđ biurokratizmŕ ir piktnaudţiavimŕ aktualumas.

Piktnaudţiavimas ir biurokratizmas yra pavojingi reiđkiniai. Jei jie yra nepersekiojami, tai sudaro prielaidas korupcijai.

Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad piktnaudţiavimas – tokie pareigūno veiksmai ar neveikimas, kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus bei kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t.t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų (keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t.t.). taip pat tokie pareigūno veiksmai, kai viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama. Biurokratizmas – tokia pareigūno veikla, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės sistemingai laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti žinyboms pavaldžius dalykus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t.t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai. Beveik visi piktnaudţiavimo ir biurokratizmo poţymiai apibrėžti Seimo kontrolierių įstatyme, yra išvardinti ir Baudžiamajame kodekse: 285 straipsnyje – Piktnaudžiavimas tarnyba, 287 straipsnyje – Tarnybos įgaliojimų viršijimas ir 288 straipsnyje – Tarnybos pareigų neatlikimas. Už biurokratizmą baudžiamoji atsakomybė kyla kai juo padaroma didelė žala. Už piktnaudžiavimą baudžiamoji atsakomybė kyla visada, nes piktnaudžiavimo apibrėžime abejuose įstatymuose numatytas tas pats požymis – savanaudiškumas. Baudžiamajame kodekse nurodomas galimas dar vienas alternatyvinis požymis – žala valstybės interesams ar kitiems asmenims.

Kaip minėjome, iš žmonių skundų galima būtų spręsti, jog tokių veikų, kokios įvardintos minėtuose Seimo kontrolierių įstatymo ir Baudžiamojo kodekso straipsniuose daug. Tačiau iš Generalinės prokuratūros Žmogaus teisių komitetui pateiktų duomenų matyti, kad pagal minėtų pareigūnų nusikaltimų straipsnius perduotų teismui bylų skaičius sumažėjo beveik du kartus: 1999 metais buvo 48, o 2000 – 26. Tame tarpe bylų dėl piktnaudžiavimo skaičius sumažėjo nuo 32 iki 11, o dėl tarnybos pareigų neatlikimo nuo 5 iki 2. Tokia tendencija neatitinka nei Seimo kontrolierių ataskaitoje pateiktos informacijos apie didžiulį piktnaudžiavimo ir biurokratizmo atvejų skaičių, nei socialinių apklausų rezultatų, rodančių piliečių nepasitikėjimo valdžios įstaigomis mąstą.

 

 

4.2 Seimo kontrolierių įtaka stabdant biurokratizmą ir piktnaudžiavimus.

Sunku patikėti, kad per praėjusius metus pareigūnai tik 2 kartus nerūpestingai atliko pareigas tuo, padarydami didelę žalą asmenims. Seimo kontrolieriai, kurie būtent ir nagrinėja skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo, praėjusiais metais pripažino, kad 690 skundų buvo pagrįsti.

Teismui perduotų pareiginių bylų skaičius yra labai mažas, lyginant su Seimo kontrolierių nustatytais atvejais. Dar daugiau, iš Seimo kontrolierių ataskaitos nematyti, kad bent viena iš tų keliolikos bylų buvo iškelta ir perduota teismui Seimo kontrolierių iniciatyva. Kaip minėjome Seimo kontrolieriai nefiksuoja biurokratizmo ir piktnaudžiavimo atvejų. Seimo kontrolierių veikla turi didelę įtaką stabdant biurokratizmą ir piktnaudžiavimą. Per metus jie išnagrinėja apie pusantro tūkstančio skundų iš kurių beveik pusę pripažįsta pagrįstais. Įtaka būtų dar didesnė, jei sprendimuose Seimo kontrolieriai nurodytų konkrečiai kuo nusižengė pareigūnas – biurokratizmu ar piktnaudžiavimu, ar yra žala žmonėms, valstybei. Seimo kontrolierių vaidmuo, kovojant prieš biurokratizmą ir piktnaudžiavimus dar labiau išaugtų, o pareigūnai labiau vengtų daryti nusižengimus, jei Seimo kontrolieriai išnaudotų du iki šiol jų nepanaudotus svertus: pareikšti ieškinį teisme dėl kaltų piktnaudžiavimu ar biurokratizmu pareigūnų atleidimo iš pareigų, o taip pat dėl moralinių materialinių nuostolių žmonėms kompensavimo. Tais atvejais, kai yra padaryta didelė žala žmogui, medžiaga perduotina tardymo organams ( Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnis 1 punktas). Galbūt, ne visais atvejais bus pagrindas nuteisti. Žinojimas, kad Seimo kontrolieriai pagal žmonių skundus inicijuoja bylas tardyme ir teisme, drausmintų pareigūnus, sprendžiančius žmonių problemas, ir verstų juos geriau atlikti konstitucinę pareigą – tarnauti žmogui.

4.3 Seimo kontrolierių bendradarbiavimas su kitų kitomis žmogaus teises ginančiomis institucijomis.

Seimo kontrolieriai vykdo savo veiklą savarankiškai ir yra nepriklausomi nuo kitų institucijų. Seimo kontrolierių santykius su Seimu ir teismu teisinio reguliavimo ypatybės buvo aptartos aukščiau.

Sudėtingiausia sritis – Seimo kontrolierių teisiniai santykiai su teisėsaugos institucijomis, kurios kelia ir perduoda teismui bylas dėl pareigūnų piktnaudžiavimo. Konstitucija nustato, kad, būtent, Seimo kontrolieriai tiria piliečių skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo. Išeitų, kad policija ar prokuratūra, gavusios piliečių skundus dėl dviejų minėtų veikų, neturėtų kelti baudžiamos bylos tol, kol skundų neištirs Seimo kontrolieriai. Sunku pasakyti, ar vien dėl šios priežasties teik mažai keliama paminėtų bylų, tačiau bet kuriuo atveju suinteresuotoms institucijoms reikėtų surasti tokį sutarimą dėl minėtos Konstitucijos normos taikymo, kuris netrukdytų kovai prieš biurokratizmą ir piktnaudžiavimus.

Seimo kontrolieriai aktyviai bendradarbiauja su tarptautinėmis ombudsmenų organizacijomis, o taip pat su Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, ginančiomis žmogaus teises. Tačiau labiausiai Seimo kontrolierių veikla funkciniu-teisiniu požiūriu persipina su kitomis pareigūnų veiksmus tiriančiomis ir vertinančiomis organizacijomis – Vyriausiaja tarnybinės etikos komisija, administracinių ginčų komisijomis, Vyriausybės atstovais apskrityse. Būtų gerai jei šios institucijos ir Seimo kontrolierių įstaiga bendradarbiautų, aptardamos, kaip išvengti dubliavimo ir kaip pasiekti, kad valstybės tarnyba labiau atitiktų etikos ir teisės reikalavimus.

 

5.Seimo kontrolierių įstaigos kaip institucijos veiklos problemos.

Seimo kontrolierių įstaigą sudaro Seimo kontrolieriai, Seimo kontrolierių įstaigos valdyba, Seimo kontrolierių padėjėjai, taip pat kiti padaliniai, kuriuos tvirtina įstaigos valdyba. Seimo kontrolierių įstaigos padalinių funkcijas, darbuotojų kompetenciją turėtų nustatyti įstaigos reglamentas. Pagal Statuto 70 straipsnį Seimo Žmogaus teisių komitetas turėtų teikti Seimui pasiūlymus dėl Seimo kontrolierių įstaigos struktūros, etatų ir finansavimo. Ryšium su tuo Žmogaus teisių komitetas prašė Seimo kontrolierių įstaigos vadovės pateikti įstaigos etatų sąrašą, struktūrą, pajamas bei išlaidas. Deja, šių duomenų Komitetui nepavyko gauti. Seimo kontrolierių įstaigos struktūros ir darbuotojų bei jų telefono numerių sąrašo nėra nei įstaigos interneto puslapyje, nei leidiniuose, kuriuose spausdinama informacija apie valdžios įstaigas.

Žmogaus teisių komitetui taip pat nepavyko gauti duomenų apie vieną iš svarbiausių įstaigos kolektyvo veiklos teisinių pagrindų – reglamentą. Komiteto žiniomis, šis įstaigos darbuotojų funkcijas nustatantis dokumentas iki šiol nėra patvirtintas. Įstaigos interneto puslapyje taip pat nėra duomenų nei apie reglamentą, nei apie įstaigos darbuotojų funkcijas. Pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės įstaigų įstatymą šie duomenys turėtų būti prieinami visiems piliečiams. Kadangi reglamentą tvirtina ir kitus svarbiausius Seimo kontrolierių veiklos klausimus sprendžia įstaigos valdyba, Žmogaus teisių komitetas, ruošdamasis pranešimui apie Seimo kontrolierių įstaigos veiklą, prašė įstaigos vadovės duoti galimybę susipažinti su valdybos nutarimų kopijomis. Tokia galimybė nebuvo suteikta. Įstaigos interneto puslapyje valdybos nutarimai netalpinami.

Dėl minėtų priežasčių Žmogaus teisių komitetas negali įvykdyti Seimo Statuto reikalavimų ir pateikti Seimui pasiūlymus dėl Seimo kontrolierių įstaigos struktūros, etatų ir šios įstaigos funkcijų finansavimo.

Seimo kontrolierių įstaigoje dirba virš 50 darbuotojų. Atsižvelgiant į tai, kad savo kanceliarijas formuoja dar dvi kontrolierių tarnybos – vaiko teisių bei moterų ir vyrų lygių teisių, - svarstytina, ar šiuos naujus kontrolierius kartu su Seimo kontrolieriais negalėtų aptarnauti viena kanceliarija. Taip būtų pigiau ir patogiau žmonėms.

Kaip matyti iš aukščiau pateiktų pavyzdžių, Seimo kontrolierių įstaigos kaip institucijos veikloje galima įžvelgti dvi vadovavimo problemas: viešumo stokos ir kolektyvinių sprendimų reikšmės neįvertinimo. Seimo kontrolierių įstaigos vadovė daug dėmesio skiria savo ir kitų Seimo kontrolierių veiklos populiarinimui ir tai yra gerai. Tačiau žmonės turi teisę ne tik į tą informaciją, kurią įstaiga siūlo, bet ir į tą, kurią įpareigoja teikti įstatymai. Tai ypač svarbu tokiai institucijai, kuri reikalauja iš kitų pareigūnų laikytis įstatymų.

Seimo kontrolierių įstaiga leidžia biuletenius apie reikšmingesnius Seimo kontrolierių sprendimus, kovojant prieš biurokratizmą. Tie biuleteniai, o taip pat metinėje ataskaitoje pateikti duomenys apie konkrečių skundų nagrinėjimą yra nemažai informacijos teikiantys dokumentai. Tačiau būtų gerai, kad visuomenei ir pareigūnams būtų prieinami ne tik bylų aprašymai, bet ir patys Seimo kontrolierių sprendimai. Šiuo požiūriu viešumo būtų galima pasimokyti iš kitos gyventojų skundus nagrinėjančios institucijos – Vyriausios administracinių ginčų komisijos. Ši įstaiga pilnus visų sprendimų tekstus teikia visuomenės susipažinimui tiek pačioje įstaigoje, tiek jos interneto puslapyje. Kitos pareigūnų veiksmus nagrinėjančios institucijos – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos – sprendimai taip pat yra prieinami plačiai visuomenei.

Seimo kontrolierių sprendimų prieinamumas, prisidėtų prie pažeidimų profilaktikos ir pareigūnų mokymo, nes visi šalies pareigūnai galėtų perskaityti sprendimą, o tuo pačiu - ir Seimo kontrolierių teisinius motyvus, paskatinusius vienaip ar kitaip vertinti pareigūnų veiksmus. Vidaus reikalų ministerija, kuruojanti viešojo administravimo reikalus, bendradarbiaudama su Seimo kontrolierių įstaiga, galėtų nustatyti, kaip efektyviau panaudoti Seimo kontrolierių sprendimus pareigūnų mokymui, bei piliečių teisių pažeidimų viešojo administravimo srityje prevencijai. Šiam tikslui galėtų būti naudojami ir Seimo kontrolierių įstaigos valdybos posėdžiai, kuriuose, kaip nurodyta įstatyme, turėtų būti sprendžiami svarbiausi Seimo kontrolierių veiklos klausimai. Tie posėdžiai galėtų būti vieši - juose galėtų dalyvauti kitų institucijų, suinteresuotų pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo mažinimu, atstovai.

6. Žmonių skundų dėl biurokratizmo ir piktnaudžiavimo efektyvaus sprendimo problemos.

Bendras skundų skaičius - virš pusantro tūkstančio - liudija apie tai, kad dar labai daug žmonių valdžios įstaigas laiko biurokratiškomis ir piktnaudžiaujančiomis. Ta prasme Seimo kontrolierių įstaigos pateikti duomenys atitinka įvairių visuomenės apklausų rezultatus. Tiesa, vertinant biurokratizmo ir piktnaudžiavimo paplitimą pagal Seimo kontrolierių metines ataskaitos duomenis, reikia atsižvelgti į du dalykus. Pirma, Seimo kontrolieriai pagrįstais pripažino tik 45,6% skundų. Antra, iš ataskaitos ir iš informacijos apie sprendimus, pripažinusius skundus pagrįstais, neaišku, kiek kartų buvo nustatyta piktnaudžiavimo ir kiek biurokratizmo atvejų. Kaip jau minėta patys sprendimų tekstai nėra viešai pateikiami, tačiau iš jų aprašymo matyti, kad skundai laikomi pagrįstais, kai, Seimo kontrolierių manymu, pareigūnai savo veikloje neteisingai taikė teisės aktus. Ši Seimo kontrolierių veikla iš dalies yra lyg administracinių ginčų tarp piliečių ir valdžios institucijų sprendimas. Šia veikla Seimo kontrolieriai padeda žmonėms ginti savo interesus. Kaip minėjome, pagal šalies įstatymus veikia speciali institucijų sistema administraciniams ginčams spręsti - administracinių ginčų komisijos ir administraciniai teismai. Savivaldybių sprendimų pagrįstumą, be to, prižiūri Vyriausybės atstovai apskrityse. Visos šios institucijos skirtingai nei Seimo kontrolieriai, gali priimti privalomus sprendimus. Tačiau jos negali spręsti, ar buvo biurokratizmas ar piktnaudžiavimas - tai yra Seimo kontrolierių kompetencijoje. Todėl žmonių teisės būtų greičiau ir efektyviau apgintos, jei Seimo kontrolieriai nustatę, kad valdžios įstaigos žmonių problemas sprendžia neteisingai, bet pareigūnų veiksmuose neradę piktnaudžiavimo ir biurokratizmo,- perduotų tokius klausimus nagrinėti paminėtoms institucijoms. Jos yra kompetentingos priimti sprendimus dėl administracinių ginčų.. Dabar gi dažnai pasitaiko, kad Seimo kontrolieriai įdeda daug darbo ir sugaišta daug laiko, tačiau žmogaus teisės lieka neapgintos, nes Seimo kontrolieriai neturi teisės priimti sprendimo dėl administracinio ginčo. Žmogaus teisių komitetas svarstė administracinio teismo atsiųstą nutartį, kurioje buvo nurodyta, kad Seimo kontrolierė ilgai sprendė teismui žinybingą ginčą, nepaaiškino žmogui, kad reikia kreiptis į teismą, ir todėl žmogus praleido terminą savo teisėms ginti teisme. Seimo kontrolieriai peržengia savo kompetenciją, be abejo, ne iš blogos valios. Jeigu iš piliečio skundo nesimato, kad jo tyrimas yra, pavyzdžiui, teismo kompetencijoje, tai visai suprantama, kad tokį skundą pradedama tirti. Kita vertus, piliečiui nepadedama ir pakenkiama, jei jam nepaaiškinama, kur iš tikrųjų reikia skųstis ir pradedami tirti tokie pareigūnų sprendimai, kuriuos tirti Seimo kontrolieriams įstatymas nesuteikia teisės. Pavyzdžiui, įstatymas draudžia Seimo kontrolieriams tirti teisėjų veiklą, teismo nuosprendžių, sprendimų, prokurorų, tardytojų ir kvotėjų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Nepaisant to, Žmogaus teisių komitetas susidūrė su ne vienu Seimo kontrolierių sprendimu, kuriuo siekiant apginti nuteistojo, kaltinamojo ar kito asmens teises baudžiamojoje byloje, ne tik buvo nagrinėjami ir vertinami teismo ir parengtinio tyrimo organų sprendimai, bet ir siūloma į šią veiklą įsijungti Žmogaus teisių komiteto ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariams.

Seimo komitetai to nepadarė, nes procesinių teisėjų ar tardytojų sprendimų vertinimas yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Mes siūlome Seimo kontrolierių įstaigai laikytis Konstitucijos, kuri draudžia ne tik Seimo nariams, bet ir pareigūnams, įskaitant Seimo kontrolierius, kištis į teismų darbą. Ši mūsų pozicija paremta ne tik įstatymo reikalavimu, bet, visų pirma, siekiu, kad valdžios įstaigos realiai padėtų žmogui. Jeigu, pavyzdžiui, nukentėjusiajam nepaaiškinama, kaip skundžiami tardytojų sprendimai ir jis nukreipiamas į jokių teisinių sprendimų negalinčius priimti valstybės tarnautojų ar politikų kabinetus, nukentėjusiojo teisės lieka realiai neapgintos. Dar daugiau, jei išaiškės, kad baudžiamoji byla išnagrinėta politikams ar pareigūnams darant spaudimą, galima sulaukti priešingų rezultatų (Lietuva su tuo jau susidūrė Europos žmogaus teisių teisme).

Kaip jau buvo minėta, priimdami sprendimus dėl piliečių skundų, Seimo kontrolieriai nė karto nepasinaudojo įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą dėl nusižengusio pareigūno atleidimo iš pareigų ir dėl žalos išieškojimo žmogaus naudai. Tokie Seimo kontrolierių veiksmai būtų labai efektyvūs stabdant biurokratizmą ir piktnaudžiavimus ir apginant pareigūnų pažeistas žmogaus teises. Pareigūnų – Seimo kontrolierių - kreipimasis į teismą parodytų, kad valdžia siekia įgyvendinti konstitucinę nuostatą – tarnauti žmogui, kad valdžios atstovų nuskriaustą žmogų pati valdžia stengiasi apginti.

Mūsų manymu, kreipimaisi į teismą nesumažintų Seimo kontrolierių autoriteto. Pažymėtina, kad, pavyzdžiui, Vyriausybės atstovų apskrityse arba Vyriausios tarnybinės etikos komisijos įtaka nesumažėja dėl to, kad šios institucijos, gindamos visuomenės, teisėtumo ir tarnybinės etikos interesus, kreipiasi su pareiškimais į teismą. Kita vertus, šiuo atveju turėtų rūpėti ne prestižas, o valdţios nuskriausto žmogaus teisių atstatymo interesas.

 

 

7. Pasiūlymai Seimui dėl teisinių prielaidų efektyvesnei Seimo kontrolierių veiklai.

Žmogaus teisių komitetas siūlo Seimui, atsižvelgus į Seimo kontrolierių metinę ataskaitą ir šį pranešimą, priimti Seimo nutarimą, kuriame būtų iš esmės teigiamai įvertinta Seimo kontrolierių veikla. Atsižvelgiant į šiame pranešime ir Seimo kontrolierių ataskaitoje nurodytus trūkumus ir problemas, siūloma Seimo nutarimu patvirtinti priemones šiems trūkumams pašalinti ir problemoms išspręsti. Šias priemones galima suskirstyti į kelias kategorijas:

1. Pasiūlymai Vyriausybei ir jos institucijoms, besirūpinančiomis valstybės tarnybos reguliavimu, įvertinti trūkumus šioje tarnyboje ir numatyti priemones, kurios sumažintų biurokratizmŕ ir piktnaudţiavimŕ.

2. Seimo nurodymai Seimo Žmogaus teisių ir Teisės ir teisėtvarkos komitetams išnagrinėti, kokių sprendimų reikia, kad institucijos, kovojančios prieš biurokratizmą ir piktnaudžiavimą, galėtų efektyviau veikti.

3. Seimo pasiūlymai Seimo kontrolierių įstaigai, siekiant padaryti įstaigos veiklą atviresnę visuomenei, o piliečių skundus dėl biurokratizmo ir piktnaudžiavimo nagrinėjimą – efektyvesniu.

Konkrečios siūlomos priemonės yra išdėstytos teikiamame Seimo nutarimo projekte.

 

 

 

Šis Pranešimas patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto 2001-06-06 posėdyje

 

 

 

 

 

Komiteto pirmininkas Gediminas Dalinkevičius

 




Naujausi pakeitimai - 2001 06 06.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Žmogaus teisių komitetas  >   Ataskaitos

LR Seimas