Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininko kalba Estijos Riigikogu rūmuose

2001 m. birželio 5 d.

 

Ekscelencija Pirmininke,

mieli kolegos, ponios ir ponai,

Pirmiausiai leiskite padėkoti Jums, pone Pirmininke, už suteiktą man galimybę pasakyti klabą Estijos Parlamente. Man, kaip Lietuvos Parlamento vadovui, tai tikrai didelė garbė. Ir būtent dėl to, kad parlamentarizmo tradicija puoselėja pagarbą įstatymui ir paprastam žmogui, užtikrindama, kad žmonių balsas būtų išgirstas. Man labai malonu kreiptis į Jus iš šios tribūnos ir pasidalinti tuo, kas šiandien aktualu ir bendra mums, Lietuvai ir Estijai.

Prieš dešimtmetį, bendromis jėgomis mūsų piliečiai stovėdami petys į petį, kovojo dėl vieno, bendro, taip seniai puoselėto tikslo – nepriklausomybės atgavimo. Tikslui tapus realybe, prasidėjo permainų metas grindžiamas nauju demokratinės brandos etapu, kuris tebesitęsia iki šiol. Kultūros, ekonomikos ir politikos sferose nauja politikų karta pasirinko reformas, žmogaus teisių apsaugą, ji atsivėrė laisvos rinkos privalumams, laisvo pasirinkimo ir laisvos konkurencijos teisėms visose gyvenimo srityse.

Praeitais metais, didelės permainos įvyko ir naujai išrinktame Lietuvos Respublikos Seime. Šį kartą rinkėjų valia lėmė, kad daugumos koaliciją buvo pavesta suformuoti Socialliberalams ir Liberalams. Į valdžią atėjo naujos, pilnos energijos ir tikėjimo reformomis, politinės jėgos.

Galiu užtikrintai pasakyti, kad praėjo tie laikai, kuomet valdančioji partija Lietuvos Seime turėjo daugumą ir jos vienos pakakdavo priimti arba atmesti svarstomą įstatymą ar jo pataisą. Koalicinė vyriausybė - tai naujas reiškinys Lietuvos politiniame gyvenime. Manau, kad eidami visuomenės demokratėjimo link, mes žengėme dar vieną žingsnį į priekį.

Dabartiniame Parlamente norėdami priimti sprendimus, esame priversti konsultuotis, ieškoti bendro sutarimo ir atrasti kompromisus. Juk būtent diskusijose gimsta tikroji tiesa.

Tačiau kalbėdamas apie permainas, noriu pasakyti, kad yra dalykų, kurie praktiškai nekinta per visus dešimt Lietuvos nepriklausomybės metų. Tai mūsų siekis kuo greičiau integruotis į Vakarų valstybių bendruomenę.

Užsienio politika buvo ir yra sritis, kuri mažiausiai keitėsi nepriklausomai nuo to, kaip keitėsi politinių jėgų santykis. Praeitų metų spalio mėnesį įvykę demokratiniai rinkimai, dar kartą patvirtino, kad visos Lietuvos politinės jėgos pritaria, kad Lietuvos strateginiai prioritetai nekinta: mes norime tapti Šiaurės Atlanto sutarties Organizacijos (NATO) nare, siekiame integracijos į Europos Sąjungą, stengiamės plėtoti kuo geresnius santykius ir ekonominius ryšius su kaimyninėmis valstybėmis.

Deklaruodamos vienybę, praėjusio mėnesio viduryje, 12 Lietuvos partijų pasirašė susitarimą, kuriuo sutarė visokeriopai remti ilgalaikę krašto apsaugos sistemos plėtrą. Kiek anksčiau Lietuvos parlamentinės jėgos pasirašė susitarimą dėl vienybės, spartinant integracijos į Europos Sąjungą procesus. Narystė Šiaurės Atlanto Aljanse ir Europos Sąjungoje Lietuvai yra lygiaverčiai, vienas kitą papildantys tikslai. Kaip ir jūsų šalis, mes intensyviai ruošiamės abiejų organizacijų narystei.

Lietuva ir Estija iš tiesų turi daug bendro – tuo pat metu ėmėmės nepriklausomybės ir savo valstybių atkūrimo, dabar sparčiai einame modernizacijos keliu, siekiame ekonominės gerovės ir saugumo garantijų mūsų žmonėms. Todėl narystė Europos Sąjungoje ir NATO - tai mūsų valstybių bendras tikslas.

Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie Baltijos šalių nevienalytiškumą, istorijos, ir mentaliteto skirtumus. O juk mes siekiame tų pačių tikslų – kuo spartesnės integracijos į euroatlantines struktūras. Puikiai suprantame, kad idėjinius interesus anksčiau ar vėliau pakeičia pragmatiškesni politiniai ir ekonominiai interesai. Kiekviena šalis stodama į tarptautines organizacijas bus vertinama individualiai, pagal jos padarytą pažangą ir jos indėlį į bendros gerovės užtikrinimą.

Europos Komisijos Ataskaita Lietuvą kaip ir Estiją pripažino veikiančia rinkos ekonomika. Vadinasi mes einame teisinga linkme. Tęsdami integraciją, mes laikomės reformų nuoseklumo. Juk nuo to priklauso tiek derybų dėl narystės Europos Sąjungoje eiga, tiek Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą data. Kaip vasario mėnesį Rygoje vykusiame susitikime pareiškė trijų Baltijos valstybių Prezidentai, viliamės, kad mūsų šalys drauge dalyvaus kituose Europos Parlamento rinkimuose, kurie vyks 2004 m. ir kad Europos Sąjungos Taryba Gioteborge numatys derybų pabaigos datas su toliausiai pažengusiomis šalimis.

Nors dar nesame ES nare, jau dabar siekiame, kad Lietuva būtų lygiavertė Europos Sąjungos partnerė. todėl aktyviai bendradarbiaujame tokiose srityse kaip ES Bendrosios užsienio ir saugumo politikos formavimas ir nuosekliai laikomės bendradarbiavimo su tą patį tikslą turinčiomis šalimis principo tam, kad prisidėtume prie saugumo ir stabilumo užtikrinimo Europoje.

To paties principo laikomės ir siekdami narystės Šiaurės Atlanto Aljanse. NATO šalims narėms svarbu ne vien moraliniai ar istoriniai imperatyvai, bet ir šalių kandidačių būsimas indėlis į saugumo užtikrinimą kontinente.

Todėl kelyje į NATO iškyla du svarbiausi uždaviniai: pirma, nuosekliai daryti "namų darbus", įgyvendinant prisiimtus įsipareigojimus. Ir antra - užtikrinti politinę NATO valstybių paramą. Nes didžiausią įtaką mūsų šalių narystei turės šalių narių politinė valia. Juk kandidatus į naujas nares skelbsime ne mes - ne Lietuva ar Estija. Esu įsitikinęs, kad palaikydami vieni kitus mūsų visų bendrų interesų labui, turėtume ne vien dalintis savo patirtimi, bet savo bendradarbiavimu viešai pabrėžti Baltijos šalių vieningumą. Lietuva aiškiai pasisako už visų trijų Baltijos šalių narystę NATO kiekvieną vertinant individualiai. Neabejoju, kad mums visiems labai svarbu, kad Europoje būtų ištrintos “raudonosios linijos”, kuriant vieningą ir nedalomą Europą.

Mieli kolegos, netrukus minėsime tragiškiausią įvykį mūsų šalių istorijoje – pirmųjų masinių trėmimų 60-metį, kuriais buvo pažymėta mūsų valstybių Sovietinė okupacija. Todėl mūsų bendra liūdna patirtis skatina mus kuo glaudžiau bendradarbiauti, kad tokie įvykiai mūsų istorijoje niekuomet nebepasikartotų.

Šiame procese labai svarbus parlamentinis bendradarbiavimas, kuris akivaizdžiai įtakoja ir mūsų šalių vyriausybių poziciją. Praeitą savaitę įvykęs jungtinis Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos posėdis Rygoj, ir Vilniuje ką tik pasibaigusi NATO Parlamentinės Asamblėjos sesija pademonstravo tokio bendradarbiavimo svarbą.

Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės šalių Tarybos posėdis – tai dar vienas imperatyvas gilinti ryšius tarp šių dviejų institucijų politinio, ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo labui. Mūsų vyriausybės jau eina tuo keliu – tradicinis 5 plius 3 formato bendradarbiavimas įgijo naują kokybę tapęs Šiaurės Baltijos 8-iais.

Išskirtiniu įvykiu laikyčiau Vilniuje surengtą NATO Parlamentinės Asamblėjos sesiją. Tai didžiausias parlamentarų forumas, kuris pirmą kartą istorijoje buvo surengtas Sovietinės okupacijos jungą nusikračiusioje šalyje. Aš tvirtai tikiu, kad NATO Parlamentinė Asamblėja Baltijos šalims padėjo žengti dar vieną žingsnį į priekį bendro mūsų tikslo – narystės NATO – linkui.

Asamblėjos metu priimta deklaracija, remianti NATO plėtrą, raginimas išlaikyti atvirų durų politiką visoms demokratiškoms šalims, kurios atitinka NATO narystės kriterijus tai patvirtinimas, kad jokia kita šalis neturi veto teisės naujų narių priėmimui į Šiaurės Atlanto Aljansą. Deklaracijos tekstas davė naują impulsą Aljanso plėtrai, o diskusijos dėl NATO plėtros, pažymėtos Baltiškąja dimensija, yra visų mūsų bendrų pastangų rezultatas.

Baltijos valstybių bendri veiksmai yra labai svarbus veiksnys Baltijos jūros regiono saugumui ir stabilumui užtikrinti. Kiekviena atskirai – mes to nepadarysime.

O visi drauge mes galėsime didžiuotis ne tik stiprėjančiais saitais gynybinio bendradarbiavimo srityje ir sėkmingai vykdomais bendrais kariniais projektais, bet ir aktyvėjančia prekyba, augančiu investuotojų susidomėjimu mūsų rinkomis ir spartėjančiais kultūriniais mainais.

Sakoma, kad konkurencija gimdo pažangą, tačiau nepamirškime, kad konkuruodamos Baltijos valstybės turi žiūrėti bendrų interesų. Noriu pabrėžti, kad Lietuva yra pasirengusi tęsti politines ir ekonomines konsultacijas tam, kad diskusijose surastume visiems priimtinus bendrus sprendimus, kuriuos remtų mūsų šalių piliečiai – mūsų rinkėjai. Turime bendromis jėgomis spręsti energetikos, sienų pralaidumo, infrastruktūros, gynybinius ir švietimo klausimus, bei suvienyti mūsų visų interesus bendram tikslui – mūsų žmonių socialinei ir ekonominei gerovei, bei jų saugumui užtikrinti.

Gerbiamieji, prisidėdami prie vieningo modernaus ir integruoto pasaulio kūrimo, kuriame vienodai yra suprantami įstatymai, taikomi vienodi saugumo ir gerovės kriterijai, mes norime, kad Lietuvos ir Baltijos šalių gyventojų saugumo jausmas stiprėtų kuriant visuomenės gerovę, nuosekliai siekiant užsibrėžtų tikslų drauge su kaimyninėmis šalimis ir su pasaulio tarptautinėmis ekonomikos ir saugumo struktūromis. Dėkui už dėmesį.




Naujausi pakeitimai - 2001 06 05.
Vida Genovaitė Nacickaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas