Lietuvos Respublikos Seimas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2000 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

 

 

Turinys

I. Įvadas 3 psl.

II. Pagrindiniai duomenys apie ministerijų veiklą 4 psl.

II.1. Aplinkos ministerija 4 psl.

II.2. Finansų ministerija 12 psl.

II.3. Krašto apsaugos ministerija 18 psl.

II.4. Kultūros ministerija 32 psl.

II.5. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 40 psl.

II.6. Susisiekimo ministerija 57 psl.

II.7. Sveikatos apsaugos ministerija 62 psl.

II.8. Švietimo ir mokslo ministerija 71 psl.

II.9. Teisingumo ministerija 80 psl.

II.10. Užsienio reikalų ministerija 81 psl.

II.11. Ūkio ministerija 90 psl.

II.12. Vidaus reikalų ministerija 98 psl.

II.13. Žemės ūkio ministerija 118 psl.

III. Veiklos prioritetai 129 psl.

IV. Vyriausybės programos vykdymas 133 psl.

IV.1. Dešimtosios Vyriausybės programos vykdymas 133 psl.

IV.2. Vienuoliktosios Vyriausybės programos vykdymas 219 psl.

Priedai. Vyriausybės institucijų vykdomos programos 225 psl.

P1. Aplinkos ministerija 225 psl.

P2. Finansų ministerija 233 psl.

P3. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 240 psl.

P4. Susisiekimo ministerija 251 psl.

P5. Sveikatos apsaugos ministerija 256 psl.

P6. Teisingumo ministerija 259 psl.

P7. Žemės ūkio ministerija 261 psl.

P8. Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 266 psl.

P9. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 286 psl.

P10. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 288 psl.

P11. Lietuvos archyvų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 290 psl.

P12. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija 293 psl.

P13. Lietuvos respublikos Ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 298 psl.

P14. Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 300 psl.

P15. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 303 psl.

P16. Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 308 psl.

P17. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 310 psl.

 

I. Įvadas

Ši Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 metų veiklos ataskaita yra pirmoji, kurią Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos Seimui pagal Seimo Statuto 207 straipsnyje nustatytą tvarką.

Ataskaita susideda iš kelių skirtingo pobūdžio dalių.

II-ojoje dalyje pateikiami pagrindiniai duomenys apie ministerijų veiklą bei padėties valstybėje apžvalga, parengta pagal atskiras valstybės gyvenimo sritis. Šie duomenys ir apžvalga parengti pagal atskirų ministerijų pateiktas metines veiklos ataskaitas.

III-ojoje dalyje, kaip ir numatyta Seimo Statuto 207 straipsnio pirmojoje dalyje, pateikti ir aptarti pagrindiniai artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetai.

IV-ojoje dalyje įvertintas Vyriausybės programos vykdymas.

2000 metais dirbo dvi Vyriausybės. Nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2000 m. lapkričio 8 d. dešimtajai Lietuvos Respublikos Vyriausybei vadovavo Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, nuo 2000 m. lapkričio 9 d. iki 2000 m. gruodžio 31 d. vienuoliktajai Vyriausybei vadovavo Ministras Pirmininkas Rolandas Paksas. Todėl 2000 metais skirtingais laikotarpiais buvo vykdomos dviejų skirtingų Vyriausybių programos. Dešimtosios Vyriausybės programos vykdymas buvo detalizuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 12 28 nutarimu Nr.1497 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999–2000 metų veiklos programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo”. Šioje ataskaitoje įvertintas vykdymas tų priemonių, kurių vykdymo terminas buvo numatytas arba kurios realiai buvo vykdomos 2000 metais.

Vienuoliktosios Vyriausybės programa buvo detalizuota Vyriausybės 2001 02 09 nutarimu Nr.149 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo”. Iki šio nutarimo priėmimo vienuoliktoji Vyriausybė vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmųjų 100 dienų veiklos priemonių planu, patvirtintu 2000 11 22 Vyriausybės posėdyje, protokolas Nr.52, įrašas sąraše 9. Šioje ataskaitoje iš 100 dienų veiklos priemonių plano įvertintas vykdymas tų priemonių, kurių vykdymo terminas buvo numatytas arba kurios realiai buvo vykdomos 2000 metais

Abiejų Vyriausybių priemonių planuose išlaikyta originali šių planų struktūra ir priemonių numeracija. Įvesti papildomi stulpeliai, atspindintys priemonių vykdymo rezultatus, tačiau panaikinti stulpeliai, kuriuose buvo įvardinti atsakingi vykdytojai. Priemonių vykdymo rezultatai pateikti pagal Vyriausybės kanceliarijos patarėjų turimą medžiagą.

Prieduose pateiktos kai kurių ministerijų ir Vyriausybės įstaigų ataskaitos apie jų 2000 metais vykdytas programas.

II. Pagrindiniai duomenys apie ministerijų veiklą

II.1. Aplinkos ministerija

0. Įvadas

Aplinkos ministerija, kaip vienas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės padalinių, yra pagrindinė institucija, formuojanti šalies aplinkos apsaugos, miškų ūkio, gamtos išteklių naudojimo, geologijos ir hidrometeorologijos, teritorijų planavimo, statybos, gyventojų apsirūpinimo būstu valstybės politiką bei koordinuojanti jos įgyvendinimą.

Aplinkos ministerija (ir jai pavaldžios institucijos), įgyvendindama jai nustatytus uždavinius, naudodamasi aplinkos stebėjimų duomenimis, mokslo institucijų išvadomis, atsižvelgdama į visuomenės nuomonę, bendradarbiaudama su apskričių administracijų ir savivaldos institucijomis bei vadovaudamasi turimais strateginiais dokumentais ir formuodama teisinę bazę, yra atsakinga už:

  • aplinkos formavimą remiantis subalansuotos plėtros principais;
  • prielaidų racionaliam gamtos išteklių naudojimui, apsaugai ir atkūrimui užtikrinti sudarymą;
  • visuomenės informavimą apie aplinkos būklę bei galimus jos pokyčius;
  • statybų ir statybų verslo plėtrą bei gyventojų aprūpinimą būstu;
  • prielaidų švariai ir saugiai aplinkai, atsižvelgiant į Europos Sąjungos normas ir standartus, užtikrinti sudarymą.

Nuosekliai įgyvendindama Lietuvos aplinkos apsaugos strategiją, Aplinkos apsaugos teisės normų derinimo su Europos Sąjungos reikalavimais strategiją, Lietuvos Respublikos visuomenės aplinkosauginio švietimo strategiją ir veiksmų programą, Valstybinio aplinkos monitoringo programą, valstybės remiamą programą “Būstas” bei kitas programas, Aplinkos ministerija vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, Teritorijų planavimo, Statybos, Gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis, Jūrinės aplinkos apsaugos, Cheminių medžiagų ir preparatų, Vandens, Aplinkos monitoringo, Laukinės gyvūnijos, Laukinės augalijos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999–2000 m. veiklos programos įgyvendinimo priemonėmis bei Vyriausybės patvirtintais strateginiais tikslais (prioritetais) 2001-2003 metams.

Atsižvelgiant į aukščiau išvardintuose strateginiuose dokumentuose suformuluotas nuostatas, nustatytas toks pagrindinis tikslas – sukurti šalies gyventojams švarią aplinką, užtikrinti racionalų gamtos išteklių naudojimą, išsaugoti kraštovaizdžio savitumą ir biologinę įvairovę, pagerinti statybų ir gyventojų aprūpinimo būstu sąlygas; sukurti narystei Europos Sąjungoje reikalingas teisines prielaidas aplinkos sektoriuje.

Šiam tikslui įgyvendinti buvo vykdomos 25 programos. 12 iš jų vykdė Aplinkos ministerija, 4 – Miškų ir saugomų teritorijų departamentas prie Aplinkos ministerijos, 3 – Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, 3 – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, 3 – Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Vyriausybės 2000 12 15 nutarimu Nr.1454 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 11 08 nutarimo Nr. 1388 “Dėl Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos panaikinimo” dalinio pakeitimo” Aplinkos ministerijai buvo perduotos Lietuvos standartizacijos departamento, Valstybinės metrologijos tarnybos ir Nacionalinio akreditacijos biuro steigėjo funkcijos. Minėtos institucijos 2000 m. vykdė 9 programas.

1. Integracijos į ES apžvalga

Aplinkos apsaugos acquis sudaro apie 300 teisės aktų, kurių tekstų bendra apimtis siekia 20 000 puslapių. Šios srities reikalavimai pripažinti kaip vieni iš brangiausiai įgyvendinamų Europos Sąjungos reikalavimų. Aplinkos apsaugos acquis nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę bei jų įgyvendinimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis daug žmogiškųjų ir finansinių išteklių bei kruopštaus planavimo. Atsižvelgdama į tai, Aplinkos ministerija skiria nemažai dėmesio ES reikalavimams perkelti ir įgyvendinti.

Planuojant integracijos procesą, Aplinkos ministerija vadovaujasi nuostata, kad visi Europos Sąjungos aplinkosauginiai reikalavimai turi būti perkelti ir įgyvendinti iki 2003 12 31 išskyrus tuos, dėl kurių derybose dėl narystės ES yra prašoma pereinamųjų laikotarpių. Pereinamųjų laikotarpių aplinkos apsaugos srityje prašoma labai didelių įgyvendinimo kaštų reikalaujančioms direktyvoms (pvz.: Miestų nuotekų valymo direktyva (91/271/EEC), Sąvartynų direktyva (1999/31/EC), Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyva (94/62/EC)) įgyvendinti.

2. Derybų su ES procesas

Aplinkos ministerija yra atsakinga už 22 derybinį skyrių “Aplinka”. Tai, kad derybos dėl aplinkos skyriaus buvo pradėtos dar 2000 m. antrame pusmetyje, galima vertinti kaip išskirtinį Lietuvos pastangų ir pažangos šiame sektoriuje pripažinimą. Lietuva buvo vienintelė iš Helsinkio grupės valstybių, su kuria Europos Sąjunga nutarė jau 2000 m. pradėti nagrinėti šį sudėtingą derybinį skyrių. Lietuvos parengtoje Aplinkos derybinėje pozicijoje buvo numatyta, kad Lietuva prašys aštuonių pereinamųjų laikotarpių. Ilgiausių pereinamųjų laikotarpių – iki 2015 m. – buvo numatyta siekti miestų nuotėkų valymo direktyvos (91/271/EEC), geriamojo vandens direktyvos (98/83/EC) ir sąvartynų direktyvos (1999/31/EC) nuostatų įgyvendinimui. Šiek tiek trumpesnio pereinamojo laikotarpio – iki 2011 m. – buvo prašoma Nitratų direktyvos (91/676/EEC) reikalavimų įgyvendinimui. Tuo tarpu, dėl pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvos (94/62/EC), gamtinių buveinių direktyvos (92/43/EEC) bei laukinių paukščių apsaugos direktyvos (79/409/EEC) nuostatų įgyvendinimo buvo numatyta siekti pereinamojo laikotarpio iki 2010 metų.

Derybas 22 derybiniame skyriuje “Aplinka” Lietuva sieks iš esmės pabaigti 2001 m. pirmame pusmetyje, Švedijos pirmininkavimo laikotarpiu.

3. Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programa (NAPP)

Aplinkos ministerija buvo atsakinga už 26 priemonių, numatytų 2000 m. Acquis įgyvendinimo priemonių plano (AĮPP) aplinkos apsaugos dalyje, vykdymą, o taip pat turėjo parengti 29 teisės aktus, numatytus 2000 m. Teisės derinimo priemonių plano (TDPP) aplinkos apsaugos dalyje. Laiku Aplinkos ministerija įvykdė 25 Acquis įgyvendinimo priemonių 2000 m. plano aplinkos apsaugos dalies priemones (96 % priemonių) bei 20 Teisės derinimo priemonių 2000 m. plano aplinkos apsaugos dalies priemonių (apie 70 % priemonių).

4. Lietuvos ir ES teisės aktų derinimas

Kai kuriose aplinkos apsaugos sektoriaus srityse nacionalinės teisės derinimas su ES reikalavimais jau yra užbaigtas. 2000 m. buvo baigtas acquis reikalavimų perkėlimas į nacionalinę teisę poveikio aplinkai vertinimo bei laisvo prieinamumo prie informacijos apie aplinką srityse.

5. ES reikalavimų įgyvendinimas

Šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas aplinkosauginių teisės aktų įgyvendinimo priežiūros institucijų stiprinimui. 2000 metais buvo pradėtas vykdyti PHARE institucinio pajėgumo stiprinimo projektas, kuris padės identifikuoti Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių struktūrų atliekamo aplinkosauginio administravimo silpnąsias puses ir pateiks išvadas ir rekomendacijas dėl aplinkos apsaugos sistemos stiprinimo.

Pagal atliktą kaštų įvertinimo studiją, didžiausią dalį investicijų reikės skirti ES reikalavimų įgyvendinimui vandens apsaugos ir atliekų tvarkymo srityse. Vien tik Miestų nuotekų valymo direktyvos (91/271/EEC) reikalavimų įgyvendinimui reikės investuoti apie 290 milijonų eurų.

Pagrindiniai Geriamo vandens direktyvos 98/83/EC įgyvendinimo kaštai susiję su labiausiai Lietuvoje paplitusiomis geriamo vandens problemomis - dideliu geležies kiekiu gamtiniuose šaltiniuose ir bloga vandentiekio tinklų būkle. Išankstiniais skaičiavimais tam, kad būtų pilnai įgyvendinti direktyvos reikalavimai, reikės investuoti apie 200 mln. eurų.

Išankstiniais skaičiavimais tam, kad būtų visiškai įgyvendinta Nitratų direktyva (91/676/EEC) (tai visų pirma susiję su ūkių modernizavimu įrengiant mėšlo ir srutų kaupimo bei įterpimo įrangą) turės būti investuota apie 268 milijonų eurų.

Siekiant įgyvendinti Sąvartynų direktyvos (1999/31/EC) reikalavimus, pirmojo šios direktyvos įgyvendinimo etapo metu reikės uždaryti esamus didžiuosius sąvartynus ir įrengti 12 naujų, visus acquis reikalavimus atitinkančių, regioninių sąvartynų. Išankstiniais skaičiavimais regioninėms sistemoms reikės apie 95 milijonų eurų. Antrojo Sąvartynų direktyvos įgyvendinimo etapo metu pagrindiniai investiciniai projektai bus siejami su vidutinių ir mažų sąvartynų uždarymu dvejose, vėliausiai sukurtose regioninėse sistemose. Iš viso vidutinio dydžio ir mažų sąvartynų uždarymui reikės apie 32 milijonus eurų.

Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvos (94/62/EC) įgyvendinimui Aplinkos ministerija parengė Komunalinių atliekų perdirbimo strateginį planą. Šiame plane įvertinta esama situacija, numatytos priemonės direktyvos reikalavimams įgyvendinti, įvertinti reikalingi kaštai. Numatoma, kad šios direktyvos reikalavimams įgyvendinti iš visuomeninių fondų prireiks apie 10 milijonų eurų.

Taip pat nemažai lėšų prireiks ir Lakiųjų organinių junginių emisijos kontrolės, saugant ir paskirstant benziną terminaluose bei degalinėse direktyvos (94/63/EC) reikalavimams įgyvendinti. Pagal parengtą preliminarią direktyvos įgyvendinimo programą, reikalavimų įgyvendinimo kaštai sudarys apie 10 milijonų eurų.

6. Aplinkos kokybė

Vykdant Vyriausybės programą 2000 m. toliau mažėjo aplinkos tarša.

Panaši padėtis ir su aplinkos oro tarša. 2000 m. į aplinkos orą išmesta 90 545 t įvairių teršalų, t.y. 29 466 t mažiau nei 1999 m. Tai sietina su gamybos apimčių mažėjimu, skystojo kuro ir švaresnio kuro - dujų vartojimo santykio pasikeitimu bei geresniu teršalų gaudymo įrangos darbu.

Pagal Vyriausybės veiklos programos įgyvendinimo priemones 2000 m. buvo priimtas Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas.

7. Aplinkos monitoringas

1999 m. aplinkos kokybės stebėjimai Lietuvoje buvo pradėti vykdyti pagal naują Valstybinę aplinkos monitoringo programą (toliau - programa), parengtą 1999 - 2004 metams.

Atsižvelgiant į 1999 m. patirtį, 2000-tiesiems metams buvo parengtas naujas veiksmų planas 1 mln. 116 tūkst. Lt. Tačiau iš biudžeto tebuvo skirta 334 tūkst. Lt. Iš jų 254 tūkst. Lt buvo panaudoti 1999 m. kreditoriams įsiskolinimams padengti. 2000 m. aplinkos monitoringo darbams vykdyti teliko 80 tūkst. Norint ir toliau vykdyti pagrindinius aplinkos būklės stebėjimus iš Privatizavimo fondo skirta 300 tūkst. Lt. Iš jų pirmajam pusmečiui - tik 30 tūkst. Lt. Tik metų pabaigoje skirtas finansavimas sustabdė daugelį monitoringo darbų ir stebėjimai nebuvo vykdomi. Teko palaipsniui nutraukti dalį nuolatinių oro kokybės stebėjimų rankinėse miestų stotelėse, sumažinti jūros, požeminio vandens monitoringo apimtis, visiškai nutraukti stebėjimus Dzūkijos kompleksiško monitoringo stotyje. Praktiškai nebuvo vykdomas augmenijos ir gyvūnijos monitoringas.

Valstybinės aplinkos monitoringo programos Priežiūros komisija praėjusių metų pradžioje pateikė savo išvadas apie esamą monitoringo finansavimą ir konstatavo, kad VAMP vykdymas 1999 m. buvo nepatenkinamas. Per 2000 m. situacija nepagerėjo, tik pablogėjo. Palyginti su 1998 m. aplinkos monitoringo finansavimas sumažėjo apie 2,5 karto.

8. Teritorijų planavimas

Seimas 2000 05 09 priėmė Teritorijų planavimo įstatymo 2, 17 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr.VIII-1669. Įstatyme įteisinti atvejai, kada planuojant veiklą žemės sklype nebūtina rengti detaliųjų planų, o pakanka rengti tik statybos ar kitus projektus. Tokiu būdu sutaupomos lėšos, sutrumpėja statybos procesas.

Seimas 2000 10 12 priėmė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2, 4, 9, 14, 17, 20, 21, 22, 23, 24, 26 ir 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. VIII-2041. Įstatymo pakeitimai ir papildymai yra susiję su detaliojo planavimo procedūrų atlikimo terminų sutrumpinimu.

9. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas

2000 metais buvo parengti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano preliminarūs sprendiniai bei pradėti rengti bendrojo plano sprendiniai 2020 ir 2010 metams.

Bendrajame plane įvertintos šalies ekonominės plėtros pagal prioritetus teritorijų panaudojimo galimybės, saugant gamtos ir kultūros vertybes, numatant valstybinės svarbos infrastruktūros plėtrą; sudarytas pagrindas rengiamiems šalies ir regionų plėtros planams bei programoms; sudarytos pagrindinės prielaidos integruotis į ES struktūras.

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą numatoma parengti 2001m. IV ketvirtį. Siekiama suformuoti valstybės teritorijos panaudojimo ilgalaikę politiką. Tai bus kartu atitikmuo kitų valstybių analogiškiems dokumentams.

10. Teritorijų planavimo duomenų banko ir Teritorijų planavimo dokumentų registro kūrimo darbai

2000 metais buvo atnaujinti Teritorijų planavimo duomenų banko duomenys, sukuriant šešias naujas duomenų bazes pagal naujai įsteigtas savivaldybių teritorijas (Pagėgių, Rietavo, Kalvarijos, Elektrėnų, Kazlų Rūdos ir Druskininkų). Taip pat sukurtos dešimties Lietuvos miestų (Kauno, Alytaus, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Klaipėdos, Neringos, Druskininkų, Birštono, Palangos) bendrųjų planų pagrindinio brėžinio geografinės duomenų bazės. Tuo pačiu buvo tęsiami Lietuvos teritorijos bendrojo plano sprendinių duomenų bazių kūrimo darbai. Sukurtos šios Lietuvos Respublikos bendrojo plano grafinių dalių naujos duomenų bazės: "Lietuvos makroregioninė plėtra", "Teritorijos erdvinės plėtros koncepcija", "Teritorijos funkciniai prioritetai", "Regioninių reglamentų teritorinė sistema", "Rezervuojamos valstybės poreikiams teritorijos".

11. Būsto politikos įgyvendinimas

Įgyvendinant strateginius būsto politikos tikslus, siekiama šalies gyventojams sudaryti palankesnes sąlygas apsirūpinti tinkamu būstu (perkant, statant ar atnaujinant bei modernizuojant turimą būstą).

Statistikos departamento duomenimis, 2000 m. pastatyti 4 367 butai, kurių bendrasis naudingasis plotas – 498,8 tūkst. kvadratinių metrų (1999 m. - 4 254 butų ir atitinkamai 521,3 tūkst. kvadratinių metrų). Iš jų vienbučių gyvenamųjų namų – 2 180, kurių bendrasis naudingasis plotas -315,5 tūkst. kvadratinių metrų. Investicijų į gyvenamųjų namų statybą dydis, palyginti su 1999 m., pakito labai nežymiai ir tai sąlygoja bendri ekonominiai veiksniai. Į gyvenamųjų namų statybą 2000 metais buvo investuota 477,5 mln. litų (1999 metais – 450,8 mln. litų, 1998 m. - 476,0 mln. litų) ir jų lyginamoji dalis visų investicijų atžvilgiu sudarė 9,2 procento (1999 m. buvo 7,3 % , 1998 m. - 7,4 % , 1995 m. - 15,0 % ). Investicijos į gyvenamąją statybą nesumažėjo, nors gyventojų pajamų lygis nekyla ir šalies finansų rinkoje vis dar stokojama ilgalaikių kreditinių išteklių, be to, mažėja valstybės ir savivaldybių investicijos į socialinio būsto fondo plėtrą. 2000 m. savivaldybių būsto fondas papildytas tik 180 butų. Valstybės lėšų tam skirta tik apie 6 mln. litų. Savivaldybių butų fondo lyginamoji dalis tesudaro 2,4 procento visos šalies būsto fondo struktūros. Būsto programai įgyvendinti metinės investicijos savivaldybių būsto fondo plėtrai turėtų siekti 140 - 180 mln. litų, o ilgalaikių kreditinių išteklių suma - 200 - 250 mln. litų.

11. Statybos techninis normavimas

Aplinkos ministerija yra atsakinga už Europos Tarybos 1988 12 21 direktyvos 89/106/EEC “Dėl valstybių narių įstatymų, reglamentų ir administracinių nuostatų, susijusių su statybos produktais, suvienodinimo” (toliau - Statybos produktų direktyva), jos priedų ir ją papildančių aiškinamųjų dokumentų (994/C62/01) nuostatų įgyvendinimą. Pagrindinės Lietuvos Respublikos statybos techninio normavimo, projektavimo ir statybos kryptys, suderintos (harmonizuotos) su minėta Direktyva, įteisintos organizaciniame tvarkomajame statybos techniniame reglamente STR 1.01.01 :1996 “Normatyvinių statybos techninių dokumentų sistema, jų rengimas ir tvirtinimas”.

Aplinkos ministerija 2000 m. savo jėgomis parengė ir patvirtino 15 normatyvinių statybos techninių dokumentų, reglamentuojančių dujų sistemų įrengimą pastatuose, pastato šilumos suvartojimą, statinio projekto aplinkos apsaugos dalies parengimą, potencialiai pavojingų hidrotechnikos statinių techninės būklės įvertinimą, statybos produktų sertifikavimą, dviračių transporto infrastruktūrą, plokščių sutapdintų stogų remonto būdus, naujų medžiagų panaudojimą.

Būtina pažymėti, kad šiuo metu nėra bendrų Europos Sąjungos normatyvinių dokumentų, nustatančių statybos reikalavimus – visos šalys turi nacionalinius dokumentus, atitinkančius Statybos produktų direktyvos šešių esminių statinio reikalavimų nuostatas. Šios nuostatos bus detalizuojamos (statybos produktų ir darbų atveju) nacionaliniuose dokumentuose, nurodytuose Europos Sąjungos institucijų parengtuose ir patvirtintuose (harmonizuotuose) standartuose, kurių šiuo metu dar nėra. Juos numatoma parengti iki 2010 m. Kol bus parengti minėti standartai, Europos Sąjungoje naudojami techniniai liudijimai, prilyginami šiems standartams. Ši dokumentų kategorija Lietuvoje įteisinta organizaciniu tvarkomuoju statybos techniniu reglamentu STR 1.03.03:1999 “Techniniai liudijimai. Rengimas ir tvirtinimas”.

12. Gamtos ištekliai ir apsauga

Įgyvendinant Laukinės augalijos įstatymą, kuris priimtas 1999 m., Gamtos išteklių skyrius 2000 m. parengė 12 poįstatyminių teisės aktų, patvirtintų aplinkos ministro ir kitų suinteresuotų ministrų įsakymais ir vieną Vyriausybės nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos laukinės augalijos valstybės registro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo”.

2000 06 27 priėmus Žuvininkystės įstatymą, buvo perskirstytos funkcijos tarp Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos, todėl Žemės ūkio ministerija pageidavo kai kurių programos pakeitimų. Dėl šios priežasties programų patvirtinimas atidėtas 2001 metų trečiam ketvirčiui.

Siekdami reglamentuoti su žemės gelmių išteklių naudojimu ir pažeistų žemių rekultivavimu susijusius klausimus ir įgyvendinti Išnaudotų karjerų, durpynų ir kitaip pažeistos žemės naudojimo programą, parengtas ir patvirtintas Išnaudotų karjerų naudojimo pagal tikslinę paskirtį planas.

13. Miškai ir saugomos teritorijos

2000 m. šalyje kirtavietėse pasodinta 7769,2 ha miško želdinių, iš jų – 758 ha privačių miškų savininkų. Didinant šalies miškingumą buvo apželdoma žemės ūkiui netinkamos žemės. 2000 m. šiose žemėse įveista 893,9 ha naujų želdinių, iš jų – privačiose žemėse 71,4 ha.

Manoma, kad, užbaigus žemės reformą, šalyje būtų galima apželdyti mišku apie 0,5 mln. ha žemės ūkiui netinkamų ir nenaudojamų laisvo žemės fondo ir privačių savininkų žemių. Tačiau šių žemių apželdinimui visiškai neskiriamos biudžeto lėšos. Įgyvendinant Vyriausybės 2000-2004 metų veiklos programos priemones, reikėtų kasmet įveisti 1500-2000 ha naujų miškų. Tam iš valstybės biudžeto bei kitų valstybės finansavimo šaltinių ir paramos fondų reikėtų skirti apie 5 mln. Lt.

2000 metais skirtas nemažas dėmesys miškų būklei gerinti, racionaliau naudoti miškų išteklius. 1999 metų pabaigoje praūžęs uraganas “Anatolijus” išvertė ir išlaužė 579 tūkst. m3 medienos. Kad neišplistų antriniai miško kenkėjai (žievėgraužiai), dėl uragano atsiradusios vėjavartos ir vėjalaužos iškirstos iki pavasario. 2000 metais visų rūšių kirtimais šalyje pagaminta 5355,7 tūkst. m³ likvidinės medienos arba 425,4 tūkst. m³ daugiau negu 1999 metais. Miško kirtimo padidėjimą lėmė tai, kad vis daugiau miškų grąžinama miško savininkams ir labai didėja kirtimo apimtys šiuose miškuose. Miškų urėdijų ir nacionalinių parkų miškuose 2000 m. iškirsta 3932,2 tūkst. m³ medienos, iš jos – pagrindiniais kirtimais 2216,4 tūkst. m³, tarpiniais kirtimais 1715,8 tūkst. m³. Vyriausybės patvirtinta pagrindinių kirtimų norma (2300 tūkst. m3) neišnaudota 83,6 tūkst. m³, t. y. 3,6 %. Likviduojant 1999 metų pabaigoje praėjusios audros padarinius, žymiai padidėjo sanitarinių kirtimų apimtis (2000 metais sanitariniais kirtimais iškirsta 1146,1 tūkst. m3 medienos arba 320,8 tūkst. m3 daugiau negu 1999 metais), todėl pagrindiniuose kirtimuose spygliuočių iškirsta 42,8 tūkst. m³ mažiau negu patvirtinta kirtimo norma (995 tūkst. m³), o minkštųjų lapuočių kirtimo norma (1267,5 tūkst. m³) neišnaudota 39,5 tūkst. m³ arba 3,1%. Pagrindinių kirtimų biržėse išsaugota 435 ha vertingų medžių rūšių pomiškio.

14. Žemės gelmės

Lietuvos geologijos tarnyba 2000 m. vykdė tris valstybines programas, kurių pagrindinis tikslas buvo gauti naujus duomenis apie žemės gelmes, racionaliai ir efektyviai panaudoti išžvalgytus išteklius, aprūpinti geologine informacija visuomenę ir taip prisidėti prie šalies ekonominės plėtros bei gamtos apsaugos problemų sprendimo.

2000 m. išduoti 36 leidimai naudoti žemės gelmių išteklius, sudaryta 50 išteklių naudojimo sutarčių. Atšaukti leidimai dėl 7 telkinių išteklių naudojimo ir nutrauktos 9 naudojimo sutartys. 2000 12 31 galiojančius leidimus naudoti kietųjų naudingųjų iškasenų ir mineralinio vandens išteklius turėjo 186 subjektai (įmonės), iš jų 10 įmonių – naudoti mineralinio vandens išteklius, 20 įmonių – naudoti durpių išteklius. Išduota 15 leidimų užsiimti žemės gelmių (geologiniu) tyrimu. Metų pabaigoje leidimus užsiimti atskiromis tyrimo rūšimis turėjo 45 įmonės.

2000 m. pabaigoje Žemės gelmių registre buvo įregistruota 29 810 objektų. Žemės gelmių išteklių registre įregistruota 734 naudingųjų iškasenų, požeminio vandens ir žemės gelmių šiluminės energijos telkiniai. Gręžinių registre 2000 12 31 yra įregistruoti 19006 (fiziškai egzistuojantys) gręžiniai. 2000 m. į Gręžinių registrą įrašyta 331 ir išregistruota 105 gręžiniai. Žemės gelmių tyrimų ir ištirtumo registre 2000 12 31 buvo įregistruotos 8 705 žemės gelmių tyrimo darbų ataskaitos ir 1 365 žemės gelmių tyrimo darbai. Per 2000 m. lankytojams išduota apie 4000 ataskaitų.

Valstybiniai geologiniai tyrimai buvo vykdomi pagal programą “Geologija – visuomenei” (patvirtintą Vyriausybės 1993 03 18 nutarimu Nr.183). 2000 m. šioje programoje buvo vykdomi 72 praktinių geologinių tyrimų projektai, iš jų 19 projektų užbaigta ir pateiktos jų galutinės ataskaitos. Valstybinis geologinis M 1:50 000 kartografavimas buvo plėtojamas pajūryje, šiaurės ir centrinėje Lietuvoje.

Užbaigtas kvartero darinių geologinis kartografavimas M 1:50 000 Šilutės plote, paruoštas šio ploto inžinerinis geologinis žemėlapis. Šilutės, Kėdainių, Šėtos ir Babtų plotuose atliktas naudingųjų iškasenų kartografavimas.

Sudaryti Alytaus, Kauno ir Šiaulių apskričių naudingųjų iškasenų sąvadai ir M 1:200 000 naudingųjų iškasenų žemėlapiai.

15. Žuvų ištekliai

2000 metais priimtas Žuvininkystės įstatymas, kurį rengiant dalyvavo Žuvų išteklių departamentas. Parengtos ir patvirtintos Vandens įstatymo pataisos.

Žuvų išteklių departamentas kompiuterinėje duomenų bazėje registravo ir pagal savivaldybių teikiamus duomenis atnaujino informaciją apie vandens telkinių nuomą žvejybai. 1999 12 31 744 nuomininkams buvo išnuomoti 1 057 ežerai ir 393 tvenkiniai (58 489,78 ha arba 52% bendro ploto) bei 83 upės arba jų atkarpos. Per 2000 m. buvo nutrauktos 66 vandens telkinių nuomos sutartys mėgėjiškai žūklei ir 30 sutarčių - verslinei žūklei, bei sudarytos naujos sutartys dėl 55 vandens telkinių (615,5 ha) nuomos mėgėjiškai ir dėl 12 vandens telkinių (145,4 ha) nuomos verslinei žūklei.

Per 2000 m. buvo užfiksuoti du žuvų žuvimo atvejai. Dėl vandens telkinių užterštumo kenksmingomis medžiagomis žuvys žuvo Šilutės r. Šyšos upėje (žuvininkystei padaryta žala 53 100,93 Lt) ir Kelmės r. Karklėnų tvenkinyje (žala – 10 606,26 Lt). 2000 m. suderintas Klaipėdos uosto gilinimo darbų poveikio žuvų migracijoms, nerštavietėms bei žuvų mitybinei bazei sumažinimo priemonių planas.

16. Hidrografinio tinklo valdymas ir reguliavimas

2000 m. įgyvendinant programą parengti ir Vyriausybės 2000 09 19 nutarimu Nr.114 patvirtinti Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro nuostatai.

Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos hidrografinio tinklo tinkamą hidrologinį režimą, patikimą hidrotechnikos statinių būklę, parengtas potencialiai pavojingų hidrotechnikos statinių techninės būklės įvertinimo reglamentas STR 1.12.03:2000. Vadovaujantis aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 22-97 “Metodiniai nurodymai gamtosauginiam vandens debitui nustatyti”, 2000 m. atlikti 475 kontroliniai gamtosauginio debito matavimai, tuo pasiekta, kad ir sausu metų laiku būtų užtikrintas bent minimalios ekosistemos gyvenimo sąlygos.

Vykstant natūraliems aplinkos pokyčiams ir žmogaus veiklai, vandens telkiniai užauga, seklėja. Siekdami atgaivinti ežerus, tvenkinius bei atstatyti gamtos ištekius, paruoštas nykstančių ežerų sąrašas, nustatant prioritetus jų atgaivinimo požiūriu. 2000 m. atlikta 57 projektų vertinimas poveikio aplinkai vertinimo požiūriu, atlikta ekspertizė ir patvirtintos 26 tvenkinių naudojimo ir priežiūros taisyklės.

Per 2000 metus atlikti tyrimai, parengtas nykstančių ir pelkėjančių ežerų sąrašas, parengti pasiūlymai dėl jų atgaivinimo galimybių nustatant prioritetus, taip pat baigti inventorizuoti senieji hidrotechnikos statiniai, parengti pasiūlymai dėl jų tolesnio panaudojimo galimybių.

17. Lietuvos standartizacijos departamentas

2000 m. departamentas savo veiklą vykdė pagal 3 programas:

1. LST valdymas. Vadovaujantis Europos Komisijos rekomendacijomis, Departamentas parengė ir 2000 04 11 Seimas priėmė Standartizacijos įstatymą Nr. VIII-1618, kuriame nustatyti pagrindiniai nacionalinės standartizacijos tikslai ir principai, Lietuvos standartų rengimo ir taikymo tvarka, standartų ir techninių reglamentų ryšys, Lietuvos standartizacijos asociacijos steigimo ir veiklos pagrindinės nuostatos, nacionalinės standartizacijos finansavimo šaltiniai. Standartizacijos įstatymo tikslas yra įtvirtinti teisinius pagrindus svarbiausiems nacionalinės standartizacijos tikslams ir pagrindiniams principams, atitinkantiems Europos Sąjungoje taikomus standartizacijos tikslus ir pagrindinius principus, įgyvendinti. 2000 m. išplatinta Respublikos vartotojams 13004 Lietuvos standartai. Dalyvauta trijose darbo grupėse rengiant Lietuvos Respublikos derybinę poziciją Lietuvos Respublikai integruojantis į ES: Laisvas prekių judėjimas, Laisvė teikti paslaugas ir Išoriniai santykiai.

2. Standartizacijos programa. Europos standartai priimti Lietuvos standartais, tarpe jų 590 darnieji (harmonizuoti) (1999 m. atitinkamai 780, iš kurių 650 Europos standartų priimta Lietuvos standartais). PHARE programos pagalba pavyko žymiai padidinti Europos standartų perėmimo tempus. Pagal šią programą Europos standartų vertimui į lietuvių kalbą buvo išversti 505 Europos standartai (19 820 psl.) 482,3 tūkst. EUR sumai, t.y. 1 697,2 tūkst. Lt. 2001 01 01 Lietuvos standartų fondą sudaro 5 009 Lietuvos standartai, iš kurių 3 644 (72,7 %) priimti Europos standartai, tame tarpe 1080 darnieji (harmonizuoti) Europos standartai ir 535 (10,7 %) priimti tarptautiniai standartai.

3. Informacijos centro organizavimas. Informacijos srityje perkelti į Lietuvos nacionalinę teisę trys tarptautiniai dokumentai:

1. Pasaulinės prekybos organizacijos Techninių prekybos kliūčių sutartis;

2. Europos Tarybos ir Parlamento direktyva 98/37/EB, nustatanti informacijos apie standartus ir techninius reglamentus teikimo tvarką,

3. Europos Tarybos ir Parlamento direktyva 98/48/EB, nustatanti informacijos apie teisės aktus, reglamentuojančius informacinės visuomenės paslaugų teikimo ir naudojimo tvarka, Tuo tikslu parengtas ir 2000 12 22 priimtas Vyriausybės nutarimas Nr.1482 Dėl keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus, informacinės visuomenės paslaugų teikimo, atitikties įvertinimo procedūrų teisės aktus ir šių dokumentų projektus.

18. Nacionalinis akreditacijos biuras

1. Akreditavimas. Per 2000 m. akredituotos 5 bandymų laboratorijos; 6 kalibravimo laboratorijos; 1 gaminių sertifikavimo įstaiga; 1 kontrolės įstaiga. Iki 2001 01 01 Nacionalinis akreditacijos biuras akreditavo 34 bandymų laboratorijas; 21 kalibravimo laboratoriją; 6 gaminių sertifikavimo įstaigas; 1 kontrolės įstaigą.

2. Lietuvos atitikties įvertinimo sistemos dokumentų rengimas. Parengti šie akreditacijos dokumentai: AD 5.3 “Bandymų ir kalibravimo laboratorijų akreditavimas. Nuostatai”, pakeitę SD 5.3:1997; AD 5.4 “Gaminių sertifikavimo įstaigų akreditavimas. Nuostatai’’, pakeitę SD 5.4:1997; AD 5.6 “Kontrolės įstaigų akreditavimas. Nuostatai”, pakeitę SD 5.6:1997; AD 5.8 “Darbuotojų sertifikavimo įstaigų akreditavimas. Bendrieji reikalavimai”; AD 5.9/1K “Kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų sertifikavimo įstaigų akreditavimas. Bendrieji reikalavimai” 1-sis keitimas.

3. Kokybės sistemos tobulinimas. PHARE PRAQ III projekto apimtyje ekspertų grupė iš Vokietijos ir Šveicarijos atliko Nacionalinio akreditacijos biuro veiklos, jo vidinės kokybės sistemos įvertinimą EN 45003 ir EN 45010, reglamentuojančių reikalavimus bandymų bei kalibravimo laboratorijų ir sertifikacijos įstaigų akreditacijos įstaigoms, atitikčiai. Buvo pateiktos pastabos bei pasiūlymai tolesniam kokybės sistemos tobulinimui. Pateikta rekomendacija dėl biuro įvertinimo (kurį atliktų EA ekspertų grupė), siekiant biurui prisijungti prie EA Daugiašalių pripažinimo susitarimų.

4. Veikla, susijusi su EA naryste. 1999 m. birželio 1-3 d.Venecijoje (Italija) vykusios EA Generalinės Asamblėjos metu Nacionalinis akreditacijos biuras buvo priimtas EA tikruoju nariu.

5. PRAQ III programos įgyvendinimas. Atliktas biuro veiklos parengtinis įvertinimas įstaigų konsultavimu.

19. Valstybinės metrologijos tarnyba

ES prekių įpakavimo direktyvų 75/106/EEB, 75/107/EEB, 76/211/EEB ir 80/232/EEB įgyvendinimas. Parengtos temperatūros, galinio ilgio matų, laiko/dažnio, skysčių ir dujų tūrio ir debito matavimo vienetų valstybinės susietumo schemos. Parengta 120 matavimo priemonių patikros metodikos. Vyriausybės 2000 11 08 nutarimu Nr.1380 Valstybinei metrologijos tarnybai pavesta atstovauti Lietuvos Respublikai Generalinėje svorių ir matų konferencijoje. Tai suteikia galimybę pasirašyti Daugiašalę sutartį dėl nacionalinių matavimo etalonų ir kalibravimo bei matavimo liudijimų, išduotų nacionalinių metrologijos institutų, tarpusavio pripažinimo. Kuriami ir išlaikomi šie etalonai: skysčių (dujų) tūrio/debito ir greičio vienetų, temperatūros, varžos, galinio ilgio ir laiko/dažnio. Rengiama dokumentacija minėtiems valstybės etalonams įteisinti. Pradėta kurti metrologijos chemijoje programa.

 

II.2. Finansų ministerija

0. Įvadas

Kadangi 2000 metų biudžetas buvo parengtas dar 1999 metais pagal nepakeistą Biudžetinės sandaros įstatymą ir nesant patvirtintos strateginio planavimo metodikos, ministerijos patvirtintos programos faktiškai atspindėjo jai pavestų funkcijų vykdymą. Rengiant biudžeto projektą 2001 metams, jis iš esmės keitėsi, nes buvo įteisinti strateginio planavimo ir programinio biudžeto rengimo principai. Todėl 2000 metų programos buvo iš esmės peržiūrėtos ir sujungtos į tris ilgalaikes programas, jas susiejant su Vyriausybės patvirtintais prioritetais biudžetui rengti, suformuojant programų tikslus, uždavinius, priemones, vertinimo kriterijus bei numatant laukiamus rezultatus.

2000 metais Finansų ministerija vykdė daug reformų. Patvirtintas Biudžeto sandaros įstatymas, parengta strateginio planavimo metodika, aktyviai vykdoma biudžeto procesų reforma, konkretūs darbai reformuojant nebiudžetinius fondus. Tuo pat metu, jausdama Rusijos krizės pasekmes ekonominei plėtrai bei siekdama laikytis pasirašyto su TVF Memorandumo įsipareigojimų, Finansų ministerija siekė vykdyti Vyriausybės prisiimtą griežtą fiskalinę politiką, riboti išlaidas pagal surenkamas pajamas.

1. Valstybės biudžeto pajamos

Vadovaujantis Ūkio ministerijos prognozėmis bei priimtais mokesčių įstatymų pakeitimais, buvo prognozuota, kad į valstybės biudžetą 2000 metais pagal patikslintą planą bus surinkta 5846,9 mln. Lt. 2000 metais į valstybės biudžetą surinkta 5781,3 mln. litų (su valstybės institucijų ir kontroliuojančių organizacijų specialiųjų lėšų įmokomis). Valstybės biudžetas negavo 65,6 mln. litų, arba 1,1 proc., prognozuotų pajamų.

2000 metais mokesčių, kurie tarp valstybės biudžeto pajamų sudaro didžiausią lyginamąją dalį, surinkta mažiau negu prognozuota. PVM patikslintas planas buvo 3453,7 mln. litų, surinkta mažiau 34,3 mln. litų, arba 1 proc., akcizų patikslintas planas buvo 1260,3 mln. litų, surinkta mažiau 50,7 mln. litų, arba 4 proc., juridinių asmenų pelno mokesčio patikslintas planas – 300 mln. litų, surinkta 11,7 mln. litų, arba 3,9 proc., daugiau nei prognozuota, tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčių patikslintas planas – 152,7 mln. litų, surinkta mažiau 9,7 mln. litų, arba 6,4 proc. prognozuotų pajamų.

Pridėtinės vertės mokestis sudaro didžiausią valstybės biudžeto pajamų užduoties dalį – 59 procentus Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto įstatyme numatytų gauti pajamų. Per 2000 metus į valstybės biudžetą gauta 3419 mln. litų įplaukų iš pridėtinės vertės mokesčio. Tarp jų iš gamintojų – 1318 mln. litų, iš importuotojų – 2101 mln. litų.

2000 metais įmonių parduotos produkcijos apimtys, tarp jų ir eksportuotos produkcijos apimtys, palyginti su 1999 metais, didėjo, tačiau tai neigiamai veikė PVM pajamų surinkimą į biudžetą. Per 2000 metus, palyginti su praėjusiais metais, mūsų šalies eksportas išaugo 28,1 proc., o importas - 13 proc. PVM buvo surenkama mažiau ir todėl, kad sumažėjo vartojimas vidaus rinkoje dėl nedidelės gyventojų perkamosios galios, išaugusio nedarbo bei mažėjančio darbo užmokesčio.

Buvusiai prekių eksporto ir importo tendencijai pakeisti prielaidas sudarė ne tik rinkos sąlygų keitimasis, bet ir Vyriausybės bei ūkio subjektų pastangos stiprinant Lietuvos gaminių konkurencingumą, skatinant eksportą. Nenumatytas euro kurso smukimas sumažino ir prekių, kurios importuojamos iš eurozonos šalių ir kurioms taikomas muitinės vertės sandorio metodas, muitinę vertę (esant mažesnei prekių vertei, apskaičiuojami mažesni mokesčiai).

Sumažėjus namų ūkių vidutinėms išlaidoms, pramonės šakos pasinaudojo užsienio rinkomis, taikydamos įvairias bendradarbiavimo formas. Vienas iš verslo būdų – įvežti prekes perdirbti ir po to jas reeksportuoti (šiuo atveju muitai ir mokesčiai muitinei nemokami).

Akcizų patikslintas planas 2000 metams buvo 1260,3 mln. litų. Per 2000 metus į valstybės biudžetą gauta 1209,6 mln. litų įplaukų iš akcizų. Tarp jų iš gamintojų – 1098 mln. litų, iš importuotojų – 111,6 mln. litų.

Analizuojant pagrindines priežastis, nulėmusias 2000 metų akcizo mokesčio užduoties neįvykdymą, galima įvardinti AB “Mažeikių nafta” produkcijos sumažėjusias realizavimo apimtis Lietuvos vartotojams. Lietuvos gyventojai naftos produktų pirko mažiau dėl padidėjusių degalų kainų – nuo 1999 m. sausio iki 2000 metų lapkričio benzino kainos išaugo apie 30 proc. Be to, dėl didelio skirtumo tarp benzino ir suskystintų dujų automobiliams kainų (1,0-1,2 Lt už litrą ) 2000 metais išaugo suskystintų dujų automobiliams pardavimo apimtis.

2000 metais akcizo mokesčio mažiau nei 1999 metais sumokėjo ir BĮ “Philip Morris Lietuva”, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad BĮ UAB “Philip Morris Lietuva” iki 2000 01 01 buvo iš anksto sumokėjusi 42,5 mln. litų šio mokesčio.

2000 metais susiklostė tokia situacija, kad šalies įmonės, gaminusios vynus, nebegalėjo konkuruoti su įmonėmis, gaminusiomis alų ir stipriuosius alkoholinius gėrimus. Prieš metus sumažinus akcizą už stipriuosius alkoholinius gėrimus, pakito alkoholinių gėrimų vartojimo struktūra – krito silpnų alkoholinių gėrimų paklausa ir daugiau kaip dvigubai išaugo stipriųjų gėrimų paklausa. Sumažėjus vyno-šampano gaminių pardavimo apimčiai ir atpigus stipriesiems alkoholiniams gėrimams, SPAB “Alita”, siekdama išnaudoti gamybos pajėgumus bei norėdama išvengti prastovų, tapo bendrove degtindare.

Alaus rinka 2000 metais išaugo 13 proc. Tačiau 2000 metais sumažėjo daugelio alaus daryklų pelnas, kadangi rinkos augimas kai kuriais atvejais buvo pasiektas mažinant kainas.

2000 metais įplaukų iš akcizų iš importuotojų surinkta 111,6 mln. litų, arba 14,5 mln. mažiau nei planuota. Kai kurių akcizais apmokestinamų prekių apimtys, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo: alkoholinių gėrimų – 16 proc., alaus - 26 proc., tabako gaminių – 33 proc., variklių benzino – 63 proc.

Juridinių asmenų pelno mokesčio patikslintas planas buvo 300 mln. litų. Pajamų iš juridinių asmenų pelno mokesčio per 2000 metus į valstybės biudžetą įplaukė 311,7 mln. litų. Patikslintas planas įvykdytas 103,9 proc., arba gauta 11,7 mln. litų viršplaninių pajamų. 2000 m. juridinių asmenų pelno mokesčio užduoties vykdymą nulėmė kelių didžiausių Lietuvos mokesčių mokėtojų sumokėtos šio mokesčio sumos (SPAB “Lietuvos energija” sumokėjo 21029 tūkst. litų, VĮ “Ignalinos atominė elektrinė” – 16379 tūkst. litų, SPAB “Vilniaus šilumos tinklai” –15445 tūkst. litų, UAB “Omnitel” – 14742 tūkst. litų.

Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčių patikslintas 2000 metų planas buvo 152,6 mln. litų. Planas įvykdytas 93,6 proc., arba į biudžetą negauta 9,7 mln. litų pajamų. Tam įtakos turėjo importo muitais apmokestinamų prekių apimčių sumažėjimas. Per 2000 metus, palyginti su praėjusiais metais, preliminariais Muitinės departamento duomenimis, apmokestinamų importo muitais prekių apimtys sumažėjo 24 proc. Muitų įplaukos ir toliau mažėja atsisakant galiojančiose laisvosios prekybos sutartyse numatytų muitų arba laipsniškai juos mažinant.

Konsulinio mokesčio 2000 m. patikslintas planas buvo 12,5 mln. litų. Planas įvykdytas 106,8 proc., arba gauta papildomai 850 tūkst. litų pajamų. 1999 m. bevizio režimo įvedimas su Šengeno valstybėmis turėjo didelės įtakos konsulinio mokesčio mažėjimui (nuo vasario 1 d. įsigaliojo bevizis režimas su Austrija, nuo vasario 16 d. – su Italija, nuo balandžio 7 d. – su Ispanija). Nuo 1999 04 01 į visas ES valstybes, išskyrus Beneliukso šalis, lietuviai gali keliauti be vizų, pasienio postuose pateikę tik galiojantį pasą. Nuo 1999 11 01 įsigaliojo bevizis režimas su Belgija, Nyderlandais, Liuksemburgu, nuo lapkričio 30 d. panaikintas abipusis vizų režimas su Graikija, Ispanija, Portugalija.

Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius 2000 m. patikslintas planas buvo 53 mln. litų. Per 2000 metus planas įvykdytas 110 proc., arba gauta papildomai 5,3 mln. litų pajamų dėl išaugusios žalios naftos kainos pasaulinėje rinkoje.

Mokesčio už aplinkos teršimą patikslintas planas buvo 2,3 mln. litų, į biudžetą negauta 272 tūkst. litų, nes sumažėjo atskaitymai į biudžetą nuo šio mokesčio įplaukų bei pasikeitė mokėjimo terminai. 1999 metais šį mokestį įmonės mokėjo 4 kartus, o dabar jos gali mokėti du kartus metuose (lapkričio 30 d. ir sausio 30 d.). Šio mokesčio įplaukos mažėja dėl to, kad dalis įmonių įdiegė technines priemones taršai iš stacionarių taršos šaltinių mažinti.

2. Valstybės biudžeto išlaidos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto 2000 m. išlaidų planas sudarė 6646,9 mln. litų. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės biudžeto pajamų planas buvo neįvykdytas (įvykdyta 98,9 proc.), iš valstybės biudžeto pervesta asignavimų valdytojams ir valstybės biudžete numatytoms priemonėms finansuoti 6542,7 mln. litų, arba 98,4 proc. numatytų lėšų, iš kurių panaudota 6534,1 mln. litų, t.y. 8,6 mln. litų mažiau. Iš šios sumos 7,6 mln. litų nepanaudojo gautų valstybės biudžeto asignavimų ir nustatyta įstatymuose tvarka grąžino į valstybės biudžetą:

Vyriausioji rinkimų komisija – 259,5 tūkst. litų;

Darbo saugos centras – 181,5 tūkst. litų;

Vyriausioji administracinių ginčų komisija – 117,4 tūkst. litų;

Mokestinių ginčų komisija – 273,6 tūkst. litų;

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba – 351,7 tūkst. litų;

Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija – 1107,3 tūkst. litų;

Ūkio ministerija – 313,4 tūkst. litų;

VĮ “Lietuvos paštas” – 301,0 tūkst. litų;

Dzūkijos nacionalinis parkas – 154,2 tūkst. litų;

Žemaitijos nacionalinis parkas – 304,8 tūkst. litų;

Ginklų fondas – 276,1 tūkst. litų;

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie

susisiekimo ministerijos – 735,4 tūkst. litų.

Šalies mastu valstybės biudžeto asignavimų panaudota 98,3 proc., išlaidos buvo 112,8 mln. litų mažesnės nei numatyta valstybės biudžete. Iš jų žemesnį už bendrą valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo procentą sudarė krašto apsaugos funkcijos išlaidos – 93,8 proc., mineralinių išteklių gavybos, pramonės ir statybos funkcijos išlaidos – 93,5 proc., transporto ir ryšių funkcijos – 86,7 proc.

2000 m. asignavimams darbo užmokesčiui buvo iš viso numatyta 1957,6 mln. litų, o panaudota 1912,3 mln. litų, arba 45,3 mln. litų mažiau.

Struktūriniu požiūriu didesnės nei planuota buvo viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos išlaidos – 0,2 punkto, sveikatos apsaugos – 0,1 punkto, socialinės apsaugos, globos ir rūpybos – 0,1 punkto, žemės ūkio – 0,1 punkto, o mažesnės – krašto apsaugos – 0,4 punkto, transporto ir ryšių – 0,1 punkto ir kitos išlaidos.

Nors 2000 m. finansuojant valstybės biudžeto išlaidas asignavimų valdytojams lėšos buvo pervedamos pagal jų paraiškas, neviršijant sąmatų, kai kurie iš jų pažeidė 2000 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą:

Viršijo patvirtintą darbo užmokestį kitų programos vykdymui skirtui išlaidų sąskaita Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija – 49,8 tūkst. litų, Kultūros ministerija – 33,8 tūkst. litų, Vilniaus miesto 4-tas apylinkės teismas – 28,2 tūkst. litų, Geografijos institutas – 11,0 tūkst. litų, Statistikos departamentas – 10,3 tūkst. litų, Žemės ūkio ministerija – 8,6 tūkst. litų, Vilniaus apskrities viršininko administracija – 7,2 tūkst. litų, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas – 6,6 tūkst. litų, Lietuvos šaulių sąjunga – 5,4 tūkst. litų, Valstybinė veterinarijos tarnyba – 3 tūkst. litų, Lietuvos medicinos biblioteka – 2,9 tūkst. litų, Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija – 2,8 tūkst. litų, Aplinkos ministerija – 0,8 tūkst. litų, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba – 0,5 tūkst. litų.

Viršijo nepaprastąsias išlaidas paprastųjų išlaidų sąskaita Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos – 54,9 tūkst. litų, Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžios įstaigos – 36,3 tūkst. litų (iš viso), iš jų Kauno lengvosios pramonės ir paslaugų verslo mokykla – 23,0 tūkst. litų,Vilniaus aukštesnioji technikos mokykla – 11,0 tūkst. litų, Kauno apskrities viršininko administracija – 21,5 tūkst. litų ir kt.

Valstybės biudžeto deficitas 2000 m. buvo 752,8 mln. litų, arba 47,2 mln. litų mažesnis nei planuota.

Per 2000 m. asignavimų valdytojų kreditorinis įsiskolinimas sumažėjo (neįskaitant paskolų, kurioms grąžinti numatomos lėšos 2001 m. ir vėlesnių metų biudžetuose) 203,7 mln. litų ir iš viso 2001 01 01 sudarė 116,4 mln. litų, o debitorinis įsiskolinimas padidėjo 41,5 mln. litų ir 2001 01 01 sudarė – 106,2 mln. litų.

Valstybės biudžeto asignavimus gaunančios įstaigos ir organizacijos 2000 m. neracionaliai naudojo lėšas ūkinėms medžiagoms ir raštinės reikmenims, kurui, degalams ir tepalams, mašinų atsarginėms dalims įsigyti.

Pavyzdžiui, ūkio medžiagų ir raštinės reikmenų likutis metų pabaigoje visose įstaigose sudarė 44,5 mln. litų, arba 90,8 proc. per apyskaitinius metus sunaudotos sumos

3. Visa valstybės skola

2000 metais Vyriausybė, vykdydama griežtą fiskalinę politiką, sumažino valstybės grynojo skolinimosi limitą iki 1600 mln. litų (palyginti su 1999 m. 2900 mln. litų limitu) ir toliau mažino valstybės skolinimosi mastus. Pagal 2000 12 31 būklę valstybė buvo įsiskolinusi vidaus ir užsienio kreditoriams iš viso 12724,7 mln. litų ir visa skola sudarė 28,3 proc. prognozuojamo BVP (44900 mln. litų), o užsienio skola – 22 proc.

Siekiant sumažinti skolos valdymo riziką, buvo ilginama valstybės skolinių įsipareigojimų trukmė.

Visa ilgalaikė skola 2000 m. pabaigoje buvo 11573,7 mln. litų, arba 91 proc. valstybės skolos, trumpalaikė skola (įsipareigojimai, kurių trukmė neviršija vienerių metų) – 1151 mln. litų, t.y. sumažėjo iki 9 proc. valstybės skolos. Didžiąją trumpalaikės skolos dalį – 91,2 proc. – sudarė trumpalaikiai 1050 mln. litų vertės Vyriausybės vertybiniai popieriai (VVP), išplatinti vidaus rinkoje.

Gerėjant padėčiai vidaus finansų rinkose, buvo mažinamas skolinimasis užsienyje, atitinkamai didinant skolinimosi vidaus rinkoje dalį.

Valstybės vidaus skola (kartu su įsipareigojimais, dėl kurių suteiktos valstybės garantijos) per metus padidėjo 473,2 mln. litų ir metų pabaigoje buvo 2827,4 mln. litų, arba 6,3 proc. prognozuojamo BVP.

Metų pabaigoje vidaus skola pagal kreditorius pasiskirstė taip:

Lietuvos komerciniams bankams – 1690,8 mln. litų;

finansų institucijoms ir privatiems asmenims – 1064,1 mln. litų.

kitoms valstybės valdymo institucijoms – 72,5 mln. litų;

Valstybės užsienio skola (kartu su paskolomis, dėl kurių suteiktos valstybės garantijos) per metus išaugo nuo 9715 mln. litų iki 9897,3 mln. litų ir 2000 metų pabaigoje sudarė 22 proc. prognozuojamo BVP.

Metų pabaigoje užsienio skola pagal kreditorius pasiskirstė taip:

užsienio komerciniams bankams ir finansų institucijoms – 6195,8 mln. litų, arba 62,6 proc. visos užsienio skolos;

tarptautinėms plėtros organizacijoms (Pasaulio bankui, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui, Europos bei Šiaurės investicijų bankams ir kitoms tarptautinėms organizacijoms) – 1930,2 mln. litų, arba 19,5 proc. visos užsienio skolos;

užsienio šalių valdymo institucijoms (Europos bendrijai, Europos investicijų bankui ir kt.) – 1003,8 mln. litų, arba 10,1 proc. visos užsienio skolos;

Tarptautiniam valiutos fondui – 767,5 mln. litų, arba 7,8 proc. visos užsienio skolos.

Tiesioginiai valstybės įsipareigojimai (prisiimti valstybės vardu litais ir užsienio valiuta) padidėjo 975 mln. litų ir buvo 10541,7 mln. litų.

Tiesioginė vidaus skola (valstybės įsipareigojimai litais) 2000 metų pabaigoje buvo 2762 mln. litų, arba 21,7 proc. visos valstybės skolos. Vidaus skolos struktūrą sudarė VVP – 2483,1 mln. litų, skola akcinei bendrovei Lietuvos taupomajam bankui – 65,1 mln. litų ir Lietuvos Respublikos įstatymų pripažinta valstybės skola – 213,9 mln. litų.

Praėjusiais metais valstybė pasiskolino litais išplatinusi VVP: 1857,8 mln. litų vertės iždo vekselių, 132,4 mln. litų vertės taupymo lakštų, 815,2 mln. litų vertės obligacijų ir tikslinių VVP. Per tą patį laikotarpį buvo išpirkta 1998,1 mln. litų vertės iždo vekselių, 54,1 mln. litų vertės taupymo lakštų ir 349 mln. litų vertės tikslinių VVP.

Trumpalaikiai VVP (iždo vekseliai ir taupymo lakštai) metų pabaigoje sudarė 1050 mln. litų, arba 38 proc. visos tiesioginės vidaus skolos; ilgalaikiai įsipareigojimai (obligacijos, paskolos ir kiti) – 1712 mln. litų, arba 62 procentus.

2000 metais valstybė, siekdama sumažinti trumpalaikės skolos dalį, padidino išleidžiamų VVP, kurių trukmė viršija 1 metus, apimtį, pirmą kartą išleido 3 metų trukmės obligacijų bei užsienio kapitalo rinkose išplatino pirmosios litais nominuotos emisijos 5 metų VVP. Tačiau pailgėjus išleidžiamų VVP trukmei palūkanos už jas krito, kas rodo investuotojų pasitikėjimą vyriausybės vykdoma ekonomine politika.

Tiesioginė užsienio skola (valstybės įsipareigojimai užsienio valiuta) 2000 metais augo ne taip staigiai, kaip 1999 metais, kai valstybė turėjo skolintis dėl investicijų į AB “Mažeikių nafta”. Per metus tiesioginė užsienio skola išaugo 364 mln. litų ir 2000 12 31 siekė 7779,8 mln. litų, arba 61,1 proc. visos valstybės skolos.

Gruodžio mėnesį valstybei išpirkus užsienio rinkoje išplatintus trumpalaikius VVP, visi tiesioginiai valstybės įsipareigojimai užsienio valiuta (obligacijos ir paskolos) metų pabaigoje buvo ilgalaikiai.

2000 metais valstybė pasiskolino užsienio valiuta 1620,3 mln. litų ir 955,7 mln. litų grąžino užsienio kreditoriams. Pagrindinės skolos priemonės, naudojamos 2000 metais skolinantis užsienio rinkose ir bankuose, buvo obligacijos ir ilgalaikės paskolos: valstybė pasiskolino 1209,4 mln. litų, išplatinusi obligacijų, ir 410,9 mln. litų – pasirašiusi sutartis dėl ilgalaikių paskolų su tarptautinėmis plėtros organizacijomis bei užsienio šalių vyriausybėmis.

Kadangi didesnė dalis 2000 metais užsienyje pasiskolintų lėšų – apie 1450 mln. litų – buvo gauta eurais, ši skolos dalis (kartu su eurozonos valiutomis) 2000 metų pabaigoje padidėjo iki 53,9 proc. visos tiesioginės užsienio skolos. Kita didelė dalis teko paskoloms ir obligacijoms, gautoms JAV doleriais – 32,8 proc. visos tiesioginės užsienio skolos. Skola Tarptautiniam valiutos fondui specialia valiuta (SST) sudarė 9,9 proc., skola kitomis valiutomis – 3,4 proc. visos užsienio skolos.

Per metus buvo išpirkta 141 mln. litų trumpalaikių užsienyje išplatintų VVP, grąžinta 108 mln. litų paskolų – Tarptautiniam valiutos fondui, 17 mln. litų – Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui, 37 mln. litų – Pasaulio bankui bei 652,7 mln. litų – kitoms tarptautinėms organizacijoms ir komerciniams kreditoriams.

Metų pabaigoje valstybė buvo skolinga užsienio valiuta: užsienio komerciniams bankams ir finansų institucijoms – 4446,9 mln. litų; Pasaulio bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankams, Europos bei Šiaurės investicijų bankams ir kt. – 1796,7 mln. litų; užsienio šalių valdymo institucijoms – 768,7 mln. litų; Tarptautiniam valiutos fondui – 767,5 mln. litų.

Netiesioginiai valstybės įsipareigojimai (paskolos, dėl kurių suteiktos valstybės garantijos litais ir užsienio valiuta) sumažėjo 320 mln. litų ir buvo 2183 mln. litų.

Netiesioginė vidaus skola (valstybės garantijos, suteiktos litais) 2000 m. gruodžio pabaigoje buvo 65,4 mln. litų ir sudarė 0,5 proc. visos skolos. Per metus ji sumažėjo 137,6 mln. litų.

2000 m. gruodžio pabaigoje skolininkai, dėl kurių valstybė suteikė garantijas litais, buvo skolingi: Lietuvos komerciniams bankams – 61,6 mln. litų; kitiems kreditoriams – 3,8 mln. litų. Lietuvos komerciniams bankams daugiausia buvo skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (SODRA) – 20 mln. litų.

Negrąžintos trumpalaikės paskolos sudarė 11,2 mln. litų, arba 17,1 proc. netiesioginės vidaus skolos.

Netiesioginė užsienio skola (valstybės garantijos, suteiktos užsienio valiuta) 2000 12 31 sudarė virš 2117,5 mln. litų, arba 16,7 proc. visos valstybės skolos. Trumpalaikė skola buvo 89,8 mln. litų, t.y. 4,2 proc. visų įsipareigojimų užsienio valiuta, kurių įvykdymą garantavo valstybė; ilgalaikė – 2027,7 mln. litų, t.y. 95,8 proc. visų įsipareigojimų užsienio valiuta, kurių įvykdymą garantavo valstybė.

Per metus valstybė suteikė garantijų dėl 691,08 mln. litų paskolų užsienio valiuta. Didžiausios paskolos, kurių įvykdymo riziką 2000 m. prisiėmė valstybė, buvo suteiktos: 178,6 mln. litų VĮ “Valstybinio jūrų uosto direkcija” paskolų, 159,1 mln. litų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SODRA) paskolų, 76,6 mln. litų VĮ “Ignalinos atominė elektrinė” paskolų, 42,7 mln. litų SP UAB “Vilniaus vandenys” paskolų ir dėl 30,0 mln. litų AB ”Lietuvos avialinijos” paskolų.

2000 metais kreditoriams buvo grąžinta užsienio valiuta apie 636,3 mln. litų paskolų su valstybės garantija, iš jų apie 231,3 mln. litų trumpalaikių ir 347,9 mln. litų ilgalaikių paskolų komerciniams kreditoriams bei 57,1 mln. litų – tarptautinėms organizacijoms ir užsienio šalių valdymo institucijoms.

Vykdant valstybės garantinius įsipareigojimus už finansinių sunkumų turinčius skolininkus: UAB “Šiaulių aerouostas”, AB “Lietuvos tara”, AB “Inkaras”, AB “Oruva” ir kitus, iš 112 mln. litų numatytų valstybės biudžete probleminėms paskoloms, užsienio kreditoriams buvo grąžinta 80,0 mln. litų paskolų ir sumokėta 23,5 mln. litų palūkanų.

Metų pabaigoje skolininkai, dėl kurių valstybė suteikė garantijas užsienio valiuta, buvo skolingi: užsienio komerciniams bankams, firmoms ir finansų institucijoms – 1421,5 mln. litų; Lietuvos komerciniams bankams – 327,4 mln. litų, užsienio šalių valdymo institucijoms – 235,1 mln. litų; Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui – 90,6 mln. litų, Europos investicijų bankui – 33,0 mln. litų, kitoms tarptautinėms finansų institucijoms – 9,9 mln. litų.

Valstybės skolinimosi limitų laikymasis 2000 metais.

2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme buvo nustatytas 1600 mln. litų valstybės grynojo skolinimosi limitas (paimtos paskolos atėmus gražintąsias). Faktinis 2000 m. valstybės grynasis skolinimasis buvo 777,1 mln. litų.

2000 metais buvo laikomasi Vyriausybės nustatytų skolą ribojančių rodiklių ir limitų:

4. Skolą ribojantys rodikliai ir limitai 2000 12 31

 

Vyriausybės nustatytas dydis

Faktinis dydis

valstybės užsienio skolos dalis iš visos skolos, proc.

85,0

77,8

valstybės išlaidų palūkanoms už paskolas dalis iš metinių valstybės biudžeto pajamų, proc.

15,0

11,9

trumpalaikės skolos dalis iš visos skolos, proc.

25,0

9,0

UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo įsipareigojimai, mln. litų

240,50

215,75

UAB draudimo įmonės "Lietuvos eksporto ir importo draudimas" įsipareigojimai, mln. litų

30,0

12,6

 

II.3. Krašto apsaugos ministerija

1. Lietuvos kariuomenės pajėgumų plėtotė

Stiprinant Lietuvos nacionalinį saugumą, toliau buvo rengiama kariuomenė, įskaitant jos aktyvųjį rezervą, gynybai, o piliečiai – visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui. 2000 metais parengtas ir priimtas Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymas, įtvirtinantis Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai principus bei pagrindus.

Nuolat buvo analizuojamos išorinės grėsmės ir pavojai Lietuvos saugumui. Praėjusiais metais buvo patvirtintas Žvalgybos įstatymas, kuriuo sudaromos teisinės prielaidos efektyviai Lietuvos Respublikos žvalgybos tarnybų veiklai užtikrinant nacionalinį saugumą, nustatant, mažinant ir šalinant grėsmes bei rizikos veiksnius, kylančius iš užsienio.

Praėjusiais metais patvirtinta Karinė gynybos strategija numato kariuomenės panaudojimo atvejus ir pagrindines plėtros kryptis.

2000 metais kariuomenė buvo plėtojama remiantis Valstybinėmis ilgalaikėmis saugumo stiprinimo programomis, nustatančiomis kariuomenės plėtros priemones ir etapus 10 metų bei Gynybos gairėmis, nurodančiomis pagrindinius prioritetus 3 metams.

Karinį tranzitą geležinkeliu per Lietuvos Respublikos teritoriją vykdė tik Rusijos Federacija. Grubių Lietuvos įstatymų ir kitų teisinių aktų pažeidimų nebuvo. 2000 metais buvo sugriežtintos karinio tranzito taisyklės.

Lietuvos kariuomenę 2000 m. sudarė:

  • Motorizuotoji pėstininkų brigada “Geležinis vilkas” (4 pėstininkų batalionai);
  • Motorizuotoji pėstininkų brigada “Žemaitija” (3 pėstininkų batalionai);
  • Karinės oro pajėgos;
  • Karinės jūrų pajėgos;
  • Krašto apsaugos savanorių pajėgos;
  • Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas;
  • Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas;
  • J.Vitkaus inžinerijos batalionas, įskaitant Karo inžinerijos mokyklą;
  • Aprūpinimo daliniai: Aprūpinimo departamentas, Transportavimo tarnyba, Arsenalas, Karo medicinos tarnyba, Karių reabilitacijos centras, Karo kartografijos centras;

  • Mokymo ir doktrinų valdyba bei karių mokymo įstaigos: Didžiojo Lietuvos etmono J.Radvilos mokomasis pulkas, Divizijos generolo St.Raštikio puskarininkių mokykla, Generolo Adolfo Ramanausko karių profesinis tobulinimo centras ir Centrinis poligonas;
  • Karo policija;
  • Kitos tarnybos.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Civilinės saugos departamentas, Mobilizacijos departamentas pavaldūs krašto apsaugos ministrui.

2000 metais Lietuvos kariuomenėje pradėta kurti:

  • Lauko pajėgų štabą;
  • Artilerijos batalioną;
  • Karinių oro pajėgų priešlėktuvinės oro gynybos batalioną;
  • Karo kartografijos centrą.

Krašto apsaugos sistemoje personalo skaičius per 2000 metus išaugo nežymiai nuo 12313 iki 12672 (įskaitant Lietuvos karo akademijos kariūnus).

1.1. Valstybės sausumos teritorijos apsauga

Sausumos pajėgos, sudaromos profesionalios ir privalomosios karo tarnybos pagrindais, buvo rengiamos valstybės sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai užtikrinti. 2000 metais buvo baigta formuoti motorizuotųjų pėstininkų “Žemaitijos” brigada. Sausumos pajėgas sudaro trys batalionai, pavaldūs tiesiogiai kariuomenės vadui ir motorizuotųjų pėstininkų brigada “Geležinis vilkas”, į kurią įeina 4 batalionai bei motorizuotųjų pėstininkų “Žemaitijos” brigada, į kurią įeina 3 batalionai.

2000 m. vyko paruošiamieji darbai Artilerijos batalionui steigti. Artilerijos batalionas bus dislokuotas Rukloje, Jonavos rajone. Tai jau ketvirtas batalionas tiesiogiai pavaldus kariuomenės vadui.

2000 m. įsigyta technika, karinė įranga ir ginkluotė:

    • M113 šarvuočiai, daugiatiksliai MTLB šarvuoti transporteriai.
    • NATO kalibro automatiniai šautuvai ir kulkosvaidžiai, granatsvaidžiai, įvairių kalibrų ir modifikacijų šaudmenys, nevaldomos raketos, sprogmenys, minosvaidžiai ir minos, prieštankinių raketų komplektas, naktinio matymo optiniai prietaisai, signalinės ir imitacinės priemonės, metalo detektorius, šaudyklų įranga.

Lietuvos sausumos pajėgų vienetai buvo rengiami kolektyviniams veiksmams. Motorizuotųjų pėstininkų batalionuose vyko štabų treniruotės, taktiniai mokymai su kovine šaudyba, taip pat aprūpinimo (logistikos) pratybos, artilerijos pratybos su danų instruktoriais, medicininės logistikos specializuotos pratybos. Lietuvos kariai dalyvavo bendrose pratybose su Italijos kariais Centriniame poligone.

1.2. Valstybinės oro erdvės stebėjimas ir apsauga

Siekiant užtikrinti efektyvesnį oro erdvės stebėjimą ir karinę apsaugą, buvo plėtojami Regioninio oro erdvės stebėjimo ir koordinavimo centro (ROESKC) pajėgumai, diegiama ir modernizuojama oro erdvės stebėjimo įranga, didinamas Karinių oro pajėgų kovinis pasirengimas, plečiama infrastruktūra.

2000 metų pradžioje Lietuvos Respublikos oro erdvė buvo stebima radarais, išdėstytais radiolokaciniuose postuose Rokuose, Juodkrantėje, Degučiuose, Ignalinoje, Šiauliuose. Metų pradžioje visi radiolokaciniai postai, išskyrus Ignalinos, perduodavo radiolokacinę informaciją Karinių oro pajėgų vadavietei, kur informacija buvo apdorojama ir analizuojama. 2000 metais pradėta transliuoti skaitmeninę radiolokacinę informaciją iš radiolokacinio posto Ignalinoje į Karinių oro pajėgų vadavietę.

1.2.1. Priešlėktuvinės oro gynybos sistemos kūrimas

Priešlėktuvinė oro gynyba – vienas svarbiausių krašto apsaugos sistemos plėtros prioritetų, todėl 2000 metais pradėtas kurti karinių oro pajėgų Priešlėktuvinės oro gynybos batalionas. Batalionas pradėtas komplektuoti personalu ir aprūpintas gauta iš Švedijos ginkluote, technika ir šaudmenimis.

1.2.2. Karinių oro bazių plėtra

Karinėse oro pajėgose 2000 metais perskirstytos funkcijos tarp Pirmosios aviacijos bazės, dislokuotos civiliniame – kariniame oro uoste Šiauliuose, ir antrosios aviacijos bazės Panevėžyje.

1.3. Teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos kontrolė ir apsauga

Karinės jūrų pajėgos saugo ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą ir išskirtinę ekonominę zoną panaudojant kranto radarų sistemą ir patruliuojančius laivus. Siekiant efektyvesnės teritorinės jūros kontrolės, būtina toliau plėtoti kranto radarų sistemą, diegti pakrantės stebėjimo kamerų sistemą. Liko neišspręstas Būtingės terminalo apsaugos klausimas. 2000 metais buvo bandyta Jūros stebėjimo centrą prijungti prie uosto apžvalgos kamerų sistemos, tačiau uosto radarai nebuvo prijungti prie Karinių jūrų pajėgų stebėjimo centro dėl lėšų trūkumo.

1.4. Krašto apsaugos savanorių pajėgų plėtra

Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP), kurios sudaromos profesionaliosios, savanorių ir privalomosios karo tarnybos pagrindais, organizavo karių savanorių rengimą, vykdė šaukimą į privalomąją karo tarnybą (palaipsniui ši funkcija perduodama Karo prievolės administravimo tarnybai prie KAM), saugojo strateginius valstybės objektus.

Savanorių pajėgose yra 10 rinktinių ir 2 eskadrilės, kuriose 2000 metais tarnavo apie 12000 karių savanorių. KASP yra 130 kuopų, sujungtų į 36 batalionus. Papildomai yra 19 rajonų teritorinės gynybos štabų ir 2 miestų teritorinės gynybos štabai, kuriuose yra tik po 1 arba 2 karių savanorių kuopas. Per 2000 metus rinktinių, eskadrilių, batalionų, rajonų ir miestų teritorinės gynybos štabų ir kuopų skaičius nepakito.

1.5. Pasirengimas mobilizacijai

2000 metais pradėta rengti Mobilizacijos programą, kurios tikslas – sukurti tokią valstybės mobilizacijos sistemą, kurią įgyvendinus būtų visiškai pasirengta sklandžiai ir organizuotai pertvarkyti valstybę iš taikos į karo padėtį, bei mobilizacijos doktriną, kuri numatys krašto apsaugos sistemos institucijų – Karo prievolės administravimo tarnybos, Mobilizacijos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vienetų sąveiką, rengiantis mobilizacijai.

Iš viso 2000 metais buvo kviestas 72381 šauktinis, iš jų pripažinta tinkamais – 6971, tinkamų su apribojimais – 3392. Pašaukta į privalomąją karo tarnybą – 5810, iš kurių, į Krašto apsaugos ministeriją – 4272, o į Vidaus reikalų ministeriją – 1538.

Siekiant užtikrinti efektyvią gynybą agresijos atveju, būtina turėti mobilizacinį rezervą. 2000 metais vyko tik individualus mobilizacinio rezervo rengimas, kolektyvinis rengimas nebuvo vykdomas dėl nepakankamo finansavimo.

2000 metais mobilizacinio rezervo būrių vadai buvo rengiami individualiai pagal vadų kursų mokymo programą. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai mokėsi rezervo būrių vadų kursuose mokymo centruose, įsteigtuose kariuomenės padaliniuose.

1.6. Kariuomenės logistikos sistemos kūrimas

2000 metais patvirtintos Lietuvos kariuomenės logistikos sistemos plėtros gairės. Siekiama sukurti logistikos struktūrą, kuri būtų pajėgi vykdyti šiuolaikinės kariuomenės poreikius atitinkančios logistikos funkcijas bei būtų suderinama su NATO pajėgų logistikos sistema.

2000 m. pagal NATO standartus buvo toliau tobulinama karinių operacijų medicininė parama, karo medicinos personalo rengimas ir mokymas bei plėtojama karių sveikatos priežiūros įstaigų sistema, atsižvelgiant į Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos reformą.

Lietuvos kariuomenėje 2000 metais buvo plėtojama karinių operacijų medicininė parama. Tai medicininių ir organizacinių priemonių kompleksas, taikomas ginkluotosiose pajėgose ir užtikrinantis karių sveikatą, būtiną karinėms užduotims vykdyti, bei jų grąžinimą į rikiuotę po ligos ar sužeidimo. Patvirtinta Karinių operacijų medicininės paramos doktrina – 2000, kurios tikslas – sudaryti prielaidas medicinos sistemai veikti karo ir krizių metu. Doktrina nurodo karo medicinos sistemos struktūrą, tikslus ir uždavinius, medicinos paramos vienetų pagrindinius veiklos principus bei taisykles konfliktų, karo ir taikos meto tarptautinėse operacijose bei medicinos pagalbos teikimo standartą.

1.7. Karių švietimo ir mokymo sistemos tobulinimas

Karių švietimo ir mokymo sistemos tobulinimas yra vienas iš svarbiausių kariuomenės plėtotės prioritetų. Nuo kvalifikuoto kiekvieno kario pasirengimo kariuomenėje priklauso efektyvus vadovavimas ir valdymas. 2000 metais toliau buvo kuriama vientisa karių mokymo sistema.

Praktiniai Lietuvos kariuomenės dalinių kariniai mokymai ir pratybos nuolat vyko Centriniame poligone. 2000 metais karinių poligonų naudojimas teisiškai reglamentuotas Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų valdymo ir naudojimo nuostatuose.

Bazinis karinis rengimas vyksta Mokomajame pulke. 2000 metais buvo pradėta formuoti 4 mokomąjį batalioną. Bazinį karinį trijų mėnesių kursą baigė 2117 karių, t.y. 987 šauktiniais daugiau negu 1999 metais. 255 kariai nebaigė mokymo kurso ir buvo išleisti į atsargą dėl sveikatos sutrikimų, šeimyninių aplinkybių ir baudžiamosios bylos iškėlimo.

2000 metais pradėta rengti Lietuvos karininkų korpuso rengimo ir profesinio tobulinimo koncepcija. Šios koncepcijos metmenys yra išdėstyti “Ilgalaikėje generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos plėtros programoje”, kuri numato karininkų rengimo ir profesinio tobulinimo reikalavimus, mokymo etapus ir programas. Kariūnų skaičius per metus išaugo nuo 423 iki 477.

Pernai buvo tęsiama Lietuvos karo akademijos reforma: pertvarkyta Akademijos valdymo struktūra, peržiūrėtos ir nustatytos naujos padalinių funkcijos, reorganizuoti kariūnų padaliniai į vieną batalioną, peržiūrėta ir sudaryta nauja kariūnų rotacijos sistema.

Rengiant karininkus yra atskirtas karinis rengimas nuo universitetinio. Šiam tikslui pasiekti yra parengtos trys universitetinių studijų programos – personalo vadybos, inžinerinės vadybos ir tarptautinių santykių bei pradėtos rengti bazinio karininkų rengimo ir kapitonų kursų programos.

Puskarininkių trūkumas yra aktuali problema Lietuvos kariuomenėje, todėl sėkmingas jos sprendimas priklauso nuo puskarininkių rengimo sistemos tobulinimo. 2000 m. įvairius kursus Divizijos generolo St.Raštikio puskarininkių mokykloje baigė 762 kariai. 1999 m. – 664 jaunesnieji vadai ir 165 kariai specialistai.

Siekiant suvienodinti mokymo standartus kariuomenėje, 2000 m. Karo inžinerijos mokykla buvo atskirta nuo Inžinerijos bataliono ir priskirta Mokymo ir doktrinų valdybai, kuri rengia ir koordinuoja mokymo programų vykdymą. Iš viso kursus baigė 114 karių specialistų.

Kariams buvo sudarytos sąlygos kelti kvalifikaciją kursuose Gen. Adolfo Ramanausko karių profesinio tobulinimo centre, Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke, Latvijos Adažių poligone ir Lietuvos centriniame poligone. 2000 m. įvairius šaudymo, mokymų planavimo, karo teisės instruktorių kursus baigė 263 kariai.

Integruojantis į NATO, svarbu, kad kariuomenėje kariai mokėtų vieną iš oficialių NATO kalbų, todėl 2000 metais toliau buvo tęsiamas anglų kalbos mokymas ir testavimas pagal NATO STANAG 6001 sistemą.

2000 metais buvo tikrinamas karininkų anglų kalbos mokėjimo lygis. 2000 m. anglų kalbos kursus baigė 560 karių ir civilių tarnautojų. Iš jų: I lygio – 335, II lygio – 198, III lygio – 27. 1999 m. kursus baigė 462 kariai ir civiliai tarnautojai.

1.8. Kariuomenės dalyvavimas tarptautiniuose mokymuose ir pratybose

Karių dalyvavimas tarptautiniuose mokymuose neabejotinai yra didelė investicija tiek siekiant narystės NATO, tiek kuriant profesionaliai parengtą kariuomenę.

Visų Lietuvos kariuomenės rūšių kariai dalyvavo PTL pratybose ir pratybose PTL dvasia. Paminėtinos PTL pratybos “Cooperative Banners 2000”, kuriose dalyvavo pėstininkų būrys, štabo karininkai, Karinių oro pajėgų MI-8 ir An-26 įgulos, fregatos “Žemaitis” ir laivo “Vėtra” kariai. Kituose mokymuose ir pratybose dalyvavo 10 kariūnų ir 46 sausumos, karinių oro, karinių jūrų pajėgų, aprūpinimo dalinių, Civilinės saugos departamento kariai. Pratybose PTL dvasia dalyvavo 109 sausumos kariai, karinių jūrų pajėgų laivas “Sudūvis”, fregata “Aukštaitis” ir 17 karių iš įvairių dalinių.

1.9. Karinė teisėsauga

2000 metais buvo pradėtas formuoti Karo policijos štabas ir Karo policijos Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos įgulos, tačiau jos negali tinkamai vykdyti pavestų uždavinių, nes trūksta parengto personalo.

Karo policija 2000 metais sulaikė 5 karius už grubius Lietuvos kariuomenės Drausmės statuto pažeidimus, 19 civilių, darančių nusikaltimus, ir perdavė juos civilinei policijai.

2000 metais karo policijos personalo skaičius padidėjo nežymiai. Pernai tarnavo 20 profesinės karo tarnybos karių ir vienas civilinės tarnybos tarnautojas. Karo policijoje buvo organizuoti teoriniai mokymai kariams, taip pat lauko pratybos. Buvo tikrinamos karių žinios. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas teisinėms žinioms bei karinio patruliavimo įgūdžiams gilinti, Krašto apsaugos statutams nagrinėti.

1.10. Lietuvos mokslinio, gamybinio ir techninio potencialo panaudojimas krašto apsaugos poreikiams

2000 metais aktyvėjo Lietuvos mokslininkų ir krašto apsaugos sistemos bendradarbiavimas. Lietuvos mokslinio, gamybinio ir techninio potencialo panaudojimas krašto apsaugos poreikiams yra svarbus tiek taupant biudžeto lėšas, tiek suteikiant galimybes Lietuvos mokslininkams realizuoti projektus, gaunant finansavimą iš NATO. Moderniai įrangai iš Vakarų valstybių įsigyti reikia skirti daug lėšų, o Lietuva nepajėgi finansuoti.

Parengta mokslo ir technologijų plėtros 2001-2003 m. programa, pagal kurią numatyta skirti lėšas keturių svarbiausių, dalyvaujančių NATO programose, Lietuvos mokslo centrų mokslinei techninei bazei atnaujinti. Bendradarbiavimui su Lietuvos mokslo ir pramonės atstovais plėtoti prie Krašto apsaugos ministerijos 2000 m. buvo suformuota Karo mokslo ir technologijų kolegija ir taryba, kuri suaktyvintų veiklą su NATO mokslo komiteto padaliniais, NATO Tyrimų ir technologijų agentūra (RTO) bei NATO ginkluotės direktorių konferencija (CNAD).

Lietuvoje buvo organizuota kai kurių gynybos paskirties gaminių gamyba. Lietuvos įmonėje “Stigma” (Panevėžyje) pradėta gaminti įvairaus kalibro šaudmenų dėtuvės. Įmonėje “Elsis” (Kaune) pradėtos gaminti modernios nešiojamos taktinės radijo stotys L-3501. Taktinės radijo stotys gaminamos pagal THOMSON technologiją ir visiškai atitinka NATO šalių techninius reikalavimus.

Bendradarbiaujant su Kauno technologijos universiteto Gynybos technologijų instituto mokslininkais pagaminti ir sumontuoti lazeriniai šaulių treniruokliai LT-2 dviejuose krašto apsaugos sistemos padaliniuose.

1.11. Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos būklė

Siekiant apsaugoti gyventojus nuo nelaimių taikos ir karo metu, 2000 metais Civilinės saugos ir gelbėjimo sistema buvo tobulinama, vadovaujantis Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos plėtotės programa.

Krašto apsaugos ministerija, įgyvendindama šią programą, kūrė Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos teisinę bazę, tęsė gyventojų perspėjimo, informavimo bei valdymo sistemos pertvarkymą, civilinės saugos pajėgų formavimą, jų aprūpinimą įranga ir rengimą veiksmams ekstremalių situacijų atvejais.

2000 metais buvo toliau formuojamas civilinės saugos priemonių valstybės rezervas. Įsigyta priemonių už 1,2 mln. litų.

1.12. Visuomenės rengimas valstybei ginti

2000 metais buvo paremta Šaulių sąjungos, Lietuvos skautų sąjungos ir Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos veikla. Šaulių sąjunga organizavo 127 jaunųjų šaulių vasaros karinę stovyklą, kurioje jaunieji šauliai buvo mokomi karybos pradmenų, orientavimosi vietovėje, pilietinio pasipriešinimo būdų ir metodų. Lietuvos skautų sąjunga gavo finansavimą programai “Jaunimo rengimas ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui”, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacija – “Rezervo karių karinis – patriotinis ugdymas”.

2000 metų pabaigoje įsteigtas Valstybinis pilietinis pasipriešinimo rengimo centras, tačiau veikti dar nepradėjo. Iki tol piliečių ugdymu ir rengimu visuotinam pilietiniam pasipriešinimui rūpinosi gen. A. Ramanausko karių profesinio tobulinimo centras.

Pilietinio pasipriešinimo rengimo kursuose dalyvavo profesinės karo tarnybos kariai, ryšių su visuomene specialistai ir rezervo kariai, Šaulių sąjungos nariai, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai. 2000 metais kursuose dalyvavo 153 klausytojai (1999 m. – 111). Paruošta 30 pagrindinių mokymo temų, kurios apima juridinių nacionalinio saugumo dokumentų, valstybės vidaus ir išorės pavojų analizę, visuomenės informavimą, ūkio pasirengimą agresijos ar okupacijos atveju, pagalbos visuomenei nagrinėjimą, pasirengimą pilietiniam pasipriešinimui organizaciniais, techniniais klausimais.

2. INTEGRACIJA Į NATO

Lietuvos Respublikos integracija į NATO yra vienas iš svarbiausių Vyriausybės saugumo politikos tikslų. Krašto apsaugos ministerija 2000 metais aktyviai bendradarbiavo su NATO bei atskiromis šios organizacijos valstybėmis narėmis, siekiant paramos Lietuvos integracijai į NATO. Ruošdamiesi narystei Aljanse, toliau įgyvendinome Lietuvos pasirengimo narystei NATO programoje 1999-2000 m. numatytas užduotis.

2000 metais Krašto apsaugos ministerijos atstovai dalyvavo Euro-Atlanto Partnerystės tarybos (EAPC) gynybos ministrų susitikimuose, kuriuose pristatyti Lietuvos veiksmai integruojantis į Aljansą.

2.1. Narystės veiksmų planas

NATO šalių atstovai konstatavo, kad Lietuva padarė žymią pažangą, įgyvendindama 1999 – 2000 m. Lietuvos pasirengimo narystei NATO programą. Teigiamai įvertintas Lietuvos indėlis į tarptautines taikos palaikymo operacijas Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Kosove, akcentuoti geri ir stabilūs santykiai su kaimynais, aktyvios regioninės iniciatyvos. NATO valstybių atstovai taip pat paminėjo sritis, į kurias Lietuva turėtų atkreipti dėmesį.

2000 10 13 Vyriausybė pritarė Lietuvos integracijos į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją koordinavimo komisijos prie Vyriausybės parengtai metinei Lietuvos pasirengimo narystei NATO programai 2000-2001 metams, kurioje yra apibrėžti Lietuvos pasirengimo narystei NATO tikslai, uždaviniai bei jų įgyvendinimo planai. Programoje numatyti Lietuvos pasirengimo narystei NATO tikslai penkiose srityse: politinėje-ekonominėje, gynybos (karinėje), išteklių, saugumo ir teisinėje.

2.2. Dalyvavimas planavimo ir peržiūros procese (PARP)

Lietuva 2000 metais toliau dalyvavo planavimo ir peržiūros procese (PARP), kurio pagrindinis tikslas – siekti kuo gilesnės sąveikos su NATO ir NATO standartų atitikimo. PARP vyksta etapais, pirmiausia kiekvieno jų identifikuojamos sritys, kuriose per atitinkamą laikotarpį numatoma pasiekti sąveikumą su NATO bei numatomi papildomai reikalingi pajėgumai. Sąveikumas įgyvendinamas palaipsniui: pirmiausia NATO standartai ir procedūros yra įdiegiamos PARP identifikuotuose daliniuose, o vėliau, remiantis pastarųjų patirtimi, - ir visose karinėse pajėgose. 2000 metais sąveikumo su NATO pajėgomis didinimo prioritetai buvo šie:

    • anglų kalbos mokymas;

    • NATO doktrinos bei procedūros;
    • konsultavimas, vadovavimas ir kontrolė;
    • logistika;
    • oro erdvės stebėjimas.

Iki 2000 m. pabaigos įgyvendinta daugiau nei pusė PARP II etapo sąveikumo sričių. 7 PARP II etapo sąveikumo sritys neįgyvendintos iš dalies dėl reikalingų dokumentų iš NATO trūkumo (neplatinami), taip pat dėl ribotų finansinių išteklių, apmokyto personalo, specialistų trūkumo. Kitos 9 PARP II etapo sąveikumo sritys ir visi Pradiniai Partnerystės Tikslai (PPT) buvo performuluoti į Partnerystės tikslus (PT) ir jų įgyvendinimo laikotarpiai atitinkamai pakoreguoti. 2000 metais buvo sudaryta Partnerystės tikslų įgyvendinimo struktūra. Kiekvienam PT buvo sudarytas įgyvendinimo planas, paskirti projektų vadovai ir koordinatoriai.

2000 m. spalio pabaigoje NATO buvo įteiktas dokumentas “Lietuvos atsakymai į bendrą Partnerystės taikos labui (PTL) sąveikumo klausimyną – 2000”. Šio dokumento pagrindu NATO buvo ruošiamas Lietuvos dalyvavimo PTL ir PARP įvertinimas.

Lietuvoje lankęsi užsienio valstybių ir NATO atstovai teigiamai įvertino Lietuvos kariuomenės sąveikumo su NATO pajėgomis didinimo pažangą. Vizito į Lietuvą metu tuometinis aukščiausias jungtinių pajėgų Europai vadas generolas W.Clark pareiškė, kad Lietuvos kariuomenė daro akivaizdžią ir sparčią pažangą bei išreiškė padėką Lietuvai už jos paramą ir indėlį į NATO vadovaujamas taikos įvedimo ir palaikymo operacijas Balkanuose.

2.3. Dalyvavimas Individualioje partnerystės programoje

Lietuva siekia parengti karius, galinčius veikti kartu su NATO šalių ir partnerių kariuomenėmis, ir turėti pakankamai personalo užpildyti Lietuvai skirtas darbo vietas NATO institucijose. Lietuvos ir NATO individuali partnerystės programa suteikia Lietuvos krašto apsaugos personalui galimybes tobulintis įvairiose srityse ir tuo pačiu rengtis darbui NATO. Lietuva kasmet sudaro programą iš NATO ir šalių partnerių pasiūlytų renginių (seminarų, susitikimų, mokymų, įvairaus lygio vizitų ir pan.).

2.4. Kariuomenės vienetų dalyvavimas taikos palaikymo operacijose

Tarnyba tarptautinėse operacijose Vakarų valstybių padaliniuose duoda gerų įgūdžių ir patirties Lietuvos kariams: misijų metu susipažįsta su Vakarų valstybių operacijų procedūromis, įranga, organizacinėmis struktūromis, taip pat keliami anglų kalbos vartojimo įgūdžiai.

2000 metais Lietuvos kariai dalyvavo NATO vadovaujamose misijose Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Kosovo provincijoje, Jugoslavijos Federacinėje Respublikoje. NATO SFOR misijoje Bosnijoje dalyvavo 19 Lietuvos karių BALTCON-3 sudėtyje. Jį pakeitė BALTSQN-1, kuriame tarnavo 2 Lietuvos kariai. 74 Lietuvos karių pagrindu buvo sudarytas BALTSQN-2, kuris Danijos Lenkijos kovinės grupės sudėtyje dalyvavo SFOR misijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje.

Lietuva 2000 metais siuntė tris karinius vienetus į NATO vadovaujamas taikos palaikymo operacijas Kosovo provincijoje, Jugoslavijos Federacinėje Respublikoje. KFOR misijoje Lenkijos šturmo bataliono sudėtyje iš viso tarnavo 90 Lietuvos karių.

2.5. Dalyvavimas NATO karinėje struktūroje

Siekiant užtikrinti aktyvų bendradarbiavimą su NATO, Lietuva siunčia civilius stažuotis, o karius dirbti PTL karininkais NATO štabuose. NATO/PTL partnerytės koordinavimo centre toliau dirba Lietuvos ryšių karininkas. Taip pat buvo skirtas 1 Lietuvos karininkas dirbti NATO pajėgų regioniniame Šiaurės štabe – AFNORTH ir 1 civilis tarnautojas į NATO Tarptautinį štabą – IS.

2.6. Standartizacija

Buvo parengtas naujų Standartizacijos krašto apsaugos sistemoje nuostatų projektas, nustatantis tvarką taikant NATO standartizacijos dokumentus ir leidinius. Standartizacijos tikslas – nustatyti krašto apsaugos sistemos norminių dokumentų, reglamentuojančių šalims narėms ir jų ginkluotosioms pajėgoms NATO keliamus reikalavimus, parengimo ir įdiegimo būdus bei metodus.

Pernai Lietuvai leista dalyvauti NATO standartizacijos komiteto veikloje, taip pat bendradarbiauta su NATO karinės standartizacijos agentūra (MAS), Nacionalinės ginkluotės direktorato konferencija (CNAD), Vyriausiųjų NATO logistikos konferencija (SNLC), kitais NATO komitetais, dirbančiais standartizacijos ir sąveikumo su NATO srityse, dalyvauta šių komitetų posėdžiuose (daugiausia Lietuvai šių komitetų posėdžiuose atstovavo Lietuvos karinės misijos prie NATO atstovas, iš Lietuvos dalyvauta 4 šių komitetų posėdžiuose).

2.7. Dalyvavimas NATO programoje “Mokslas taikai”

2000 metais NATO finansavo tris Vilniaus Universiteto mokslininkų, dalyvaujančių programos “Mokslas taikai”, projektus, kurių bendras finansavimas sudarė 2,41 mln. Lt.

Pernai NATO atrinko į II etapą 6 naujus projektus iš Lietuvos mokslo institucijų. Iš 137 pasiūlymų, kurie pateko į II atrankos etapą, yra po vieną iš Lietuvos žemės ūkio instituto, Chemijos instituto, Vilniaus Universiteto ir Biochemijos instituto bei 2 projektai iš Puslaidininkių fizikos instituto.

2.8. Dalyvavimas NATO Partnerystės ginkluotės projektų bendradarbiavimo programoje

Pagal NATO Partnerystės ginkluotės projektų bendradarbiavimo programą 1999 metais buvo pateikti ir gavo NATO pritarimą du Lietuvos mokslininkų projektai: Lazerinis šaulių treniruoklis ir Minų ieškiklis

2.9. Krizių valdymo sistemos kūrimas

Krizių valdymo klausimas buvo įtrauktas į Lietuvos pasirengimo narystei NATO programą (1999-2000). Pagal šią programą 2000 m. gegužės 29-30 d.d. Vilniuje įvyko regioninis krizių valdymo seminaras, kurio metu buvo aptarti NATO ir ES krizių valdymo mechanizmai, regiono valstybių krizių valdymo patirtis ir analizuojama Lietuvos krizių valdymo koncepcija.

Tolesnės konsultacijos krizių prevencijos bei Lietuvos nacionalinės krizių valdymo sistemos koncepcijos įgyvendinimo klausimu numatomos metinėje Lietuvos pasirengimo narystei NATO programoje (2000-2001).

2000 04 26 Vyriausybės posėdyje buvo pritarta Nacionalinės krizių valdymo sistemos koncepcijos projektui. Projektas parengtas remiantis NATO krizių valdymo vadovu ir valstybėse veikiančių panašių sistemų patirtimi. Lietuvos krizių valdymo sistemos pagrindinė paskirtis – krizių prevencija renkant informaciją apie vykstančius procesus, juos analizuojant, informuojant aukščiausias valdžios institucijas apie egzistuojančią padėtį, galimas grėsmes ir teikiant siūlymus dėl krizei išvengti reikalingų veiksmų.

2000 11 08 Vyriausybė patvirtino Nacionalinės krizių valdymo koncepcijos įgyvendinimo priemones. Jame numatyta sukurti krizių valdymo sistemą iki 2002 metų pabaigos.

3. BENDRADARBIAVIMAS TARPTAUTINĖSE ORGANIZACIJOSE

3.1. Dalyvavimas Jungtinių tautų organizacijos veikloje

2000 m. Lietuvos įsipareigojimai JTO Nuolatinės parengties pajėgų (NPP) sistemai išliko tokie patys kokie numatyti 1998 01 13 pasirašytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir JTO tarpusavio supratimo memorandume dėl Lietuvos dalyvavimo JTO NPP sistemoje. NPP tikslas - JTO Saugumo Tarybai priėmus sprendimą, nedelsiant pasiųsti taikos palaikymo (įvedimo) pajėgas į konflikto vietą. Lietuva nuolatinėje parengtyje laikė 24 pareigūnų grupę (20 policininkų, 4 štabo karininkus ir karinius stebėtojus).

2000 m. Lietuva toliau prisidėjo prie JTO pastangų sureguliuoti Balkanų krizę. Devyni civiliai Lietuvos policininkai dalyvavo JTO misijoje Kosovo provincijoje, o iki 2000 m. balandžio mėnesio du Lietuvos civiliai policininkai dalyvavo JTO misijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje.

Taip pat buvo pateikta 1999 m. rugsėjo – 2000 m. lapkričio mėn. nacionalinė ataskaita pagal tam tikrų įprastinių ginklų konvencijos 2-ąjį pataisytą protokolą.

3.2. Dalyvavimas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos veikloje

Praėjusiais metais Lietuva toliau plėtojo iniciatyvas karinio-politinio pasitikėjimo stiprinimo srityje. Lietuva pasiekė susitarimą su Rusija dėl dvišalių saugumą ir pasitikėjimą stiprinančių priemonių: dėl abipusės papildomos kvotos, pasikeičiant karinės informacijos įvertinimo vizitais pagal 1999 m. Vienos dokumentą bei pasikeitimo informacija apie Lietuvos ginkluotąsias pajėgas ir ginkluotės lygius bei Rusijos Federacijos karinius dalinius Kaliningrado srityje pagal Įprastinės Ginkluotės Europoje (CFE) Sutarties reikalavimus. 2000 m. Lietuva parengė tokią informaciją pagal CFE sutarties reikalavimus perduoti Rusijai.

Padidėjus įtampai Gruzijos su Rusijos Federacija pasienyje, 1999 12 15 ESBO misijos Gruzijoje mandatas buvo praplėstas, suteikiant jai Gruzijos – Rusijos Federacijos sienos monitoringo funkciją. Nuo misijos pradžios iki 2000 m. pabaigos šioje misijoje sėkmingai dirbo 2 Lietuvos kariniai ekspertai.

2000 m. Lietuvos atstovai įvykdė 2 regiono inspekcijas (Lenkijoje ir Vokietijoje – šioje šalyje Lietuvos inspektorius dirbo Suomijos inspektavimo grupėje). 2000 m. Lietuvoje regiono inspekcijas įvykdė Prancūzija bei Didžioji Britanija (kartu su Vokietijos inspektoriumi), įvertinimo vizitą – Portugalija.

4. DVIŠALIS BENDRADARBIAVIMAS IR TARPTAUTINIAI PROJEKTAI

2000 metais toliau plėtotas dvišalis bendradarbiavimas gynybos srityje su Čekija, Danija, Didžiąja Britanija, Estija, Italija, JAV, Kanada, Latvija, Lenkija, Nyderlandais, Norvegija, Prancūzija, Rumunija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Vengrija, Vokietija. Pasirašyti susitarimai dėl dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje su Bulgarija ir Ukraina, užmegzti santykiai su Gruzija, pirmą kartą Lietuvoje lankėsi aukšto rango Kinijos gynybos štabo ir Ispanijos gynybos ministerijos delegacijos.

4.1. Bendradarbiavimas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis

JAV rėmė Lietuvos siekius integruotis į NATO. JAV Valstybės Sekretorės padėjėjo Europos reikalams pavaduotojas vizito Vilniuje metu pažymėjo, kad integruodamasi į NATO, Lietuva yra “teisingame kelyje” ir tai reikia tęsti. Jis kvietė ir toliau daryti “namų darbus”, atkreipti dėmesį į detales, rengiant Lietuvos pasiruošimo NATO veiksmų planą, ieškoti Lietuvos rėmėjų, užmegzti naujus ryšius Vašingtone. Akcentuota, kad naujų narių priėmimas į NATO – politinis sprendimas ir bus vertinamas ne tik karinis pasirengimas, bet ir politinė ir ekonominė situacija, investicijos į šalies ūkį.

2000 m. JAV toliau rėmė Lietuvos krašto apsaugos sistemą, skirdamos 4,6 mln. JAV dolerių pagal Užsienio valstybių karinio finansavimo programą, 700 tūkst. JAV dolerių – pagal Tarptautinio karinio švietimo ir mokymo programą (IMET).

4.2. Bendradarbiavimas su Kanada

Lietuva ir Kanada sėkmingai bendradarbiauja karinėje srityje - nuo 1994 metų kasmet pagal MTAP programą skiriamos vietos anglų (10) ir prancūzų (4) kalbos kursuose, vyksta gynybos resursų valdymo, logistikos, taktikos, karių ir civilių santykių ir kitokie karininkų rengimo kursai, taip pat Kanados Pearson taikos palaikymo pajėgų mokomajame centre organizuojami taikos palaikymo pajėgų karininkų kursai.

4.3. Bendradarbiavimas su Vakarų Europos Valstybėmis

Vokietija, kaip ir kitos Vakarų valstybės, rėmė Lietuvos kariuomenės plėtrą: neatlygintinai perdavė laivą minų medžiotoją ex “Marburg”, šarvuočių M-113 (dalis jų skirta atsarginėms dalims), 20 mm patranką laivui “Vėtra” ir papildomai patrankų atsarginėms dalims.

Du Didžiosios Britanijos patarėjai Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdyboje padėjo tobulinti karių mokymo ir švietimo sistemą. Jie prisidėjo prie puskarininkių ir karininkų rengimo sistemos tobulinimo. Kitas Didžiosios Britanijos patarėjas padėjo Lietuvos krašto apsaugos sistemoje diegti Planavimo, programų ir biudžeto sudarymo sistemą, kuri leis efektyviai planuoti ir valdyti krašto apsaugai skiriamus resursus ir tokiu būdu pasiekti maksimalių rezultatų su minimaliomis išlaidomis.

Krašto apsaugos ministras su vizitu lankydamasis Prancūzijoje, Prancūzijos Gynybos ministrui įteikė Slaptos informacijos apsaugos sutarties projektą. Prancūzija pritarė tokios sutarties pasirašymui, nes ji padės plėsti abipusį bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityse.

Per 2000 m. su Prancūzijos pagalba Lietuvos kariuomenėje buvo įdiegta automatizuota NATO kodifikavimo sistema ir apmokytas personalas (pagal NATO programą BASELOG).

2000 m. Lietuvoje pirmą kartą lankėsi Ispanijos Karalystės gynybos ministerijos delegacija. Susitikimų metu buvo aptarti Euroatlantinės saugumo politikos klausimai, NATO plėtra (MAP, PARP), dialogas su Rusija gynybos srityje, dvišalio bendradarbiavimo plėtros klausimai, aptartas dvišalis Lietuvos – Ispanijos susitarimas gynybos srityje.

Aktyviai bendradarbiavo Lietuvos ir Italijos kariuomenės: 2000 m. rugsėjo 1 d. - spalio 16 d. Lietuvoje antrą kartą Pabradės poligone surengtos “Baltico-2000” pratybos, kuriose dalyvavo Italijos ir Lietuvos kariai. Bendros pratybos svarbios Lietuvos kariams, įrodant gebėjimą veikti kartu su NATO valstybės karinėmis pajėgomis.

Šveicarija neatlygintinai, kaip ir ankstesniais metais, skyrė vietų Tarptautiniuose saugumo politikos bei Europos saugumo politikos kursuose Ženevos saugumo politikos centre; mokė Lietuvos atstovą demokratinės ginkluotųjų pajėgų kontrolės, padėjo rengti Lietuvos kariuomenės karininkus kuopų vadų, batalionų vadų ir bataliono lygio štabų karininkų kursuose bei puskarininkių instruktorius Šveicarijos puskarininkių mokykloje; teikė metodinę paramą tobulinant Lietuvos kariuomenės vadovavimo personalui (leadership) doktriną ir principus. Taip pat rėmė Lietuvos kariuomenės plėtrą: perdavė Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnybai sunkvežimių “Unimog S”.

4.4. Bendradarbiavimas su Šiaurės šalimis

Šiaurės šalys yra patikimos Lietuvos partnerės dvišaliuose santykiuose bei nuoseklios interesų rėmėjos tarptautinėje aplinkoje. Politinė bei materialinė-techninė Šiaurės šalių parama Lietuvai visada yra reikšminga ir vertinama.

Vilniuje įvyko JAV, Baltijos ir Šiaurės valstybių gynybos ministrų susitikimas (5+3+1), kurio metu Lietuvoje pirmą kartą apsilankė JAV gynybos sekretorius W.Cohen. Susitikime buvo aptarti saugumo Baltijos jūros regione klausimai, NATO plėtra, kiti aktualūs saugumo ir gynybos klausimai. JAV gynybos sekretorius savo pranešime didelį dėmesį skyrė JAV – Rusijos santykių perspektyvoms. Diskusijose Lietuva ne kartą buvo minima kaip viena geriausiai NATO narystei pasirengusi kandidatė.

Svarbi Šiaurės šalių parama Lietuvai integruojantis į NATO. Danija propagavo galimai greitesnį Lietuvos įsijungimą į NATO bei rėmė priemones šiam tikslui pasiekti: per sustiprintą PTL programą, bendradarbiavimą su NATO per regioninius štabus, dažnesnes individualias konsultacijas, dalyvavimą NATO veikloje. Padedant Danijai, atidarytos taktinio treniruoklio klasės Lietuvos karių profesinio tobulinimo centre, pradėtas įgyvendinti artilerijos bataliono projektas.

Danija perdavė Lietuvos kariuomenei kompaktinį diską su Baltijos šalių teritoriją aprėpiančiu skaitmeniniu žemėlapiu Vector Map Level 1. Šis skaitmeninis 1:250 000 mastelio žemėlapis sudaro dalį (vieną kompaktinį diską iš 234) visą pasaulį apimančios geografinių duomenų bazės, kuri sudaryta pagal NATO standartus. Minėtos duomenų bazės tik vieno disko sudarymas kainuoja apie milijoną JAV dolerių.

Norvegija taip pat teikė didelę reikšmę kariniam valstybių bendradarbiavimui. Ji yra viena pagrindinių šalių donorių. Aktyviai dalyvaujant Norvegijai buvo įrengtas Oro erdvės stebėjimo ir koordinavimo centras Karmėlavoje, sudėtinė BALTNET projekto dalis. Norvegija yra viena iš iniciatorių ir aktyviausių rėmėjų BALTSEA forume, kurio tikslas - koordinuoti Baltijos valstybių kariuomenėms teikiamą paramą.

Nebūdamos NATO narėmis, Švedija ir Suomija tradiciškai palankiai reaguodavo į Lietuvos siekius tapti NATO nare. 2000 m. Švedija pažadėjo per artimiausius 5 metus Baltijos valstybėms suteikti gynybinę pagalbą už 500 mln. SEK .

2000 m. su Švedijos ekspertų parama buvo baigta kurti teisinė bazė integruotai civilinei - karinei oro eismo vadybos sistemai (ATMAS). Švedija neatlygintinai perdavė priešlėktuvinės ginkluotės (priešlėktuvinių patrankų L-70, taktinių vadovavimo ir kontrolės radarų ir kitos įrangos dviems priešlėktuvinės gynybos batalionams aprūpinti), medicininės įrangos.

Lietuvos kariuomenėje dirbo Danijos ir Suomijos kariniai patarėjai. Pastarasis padėjo kurti kariuomenės mobilizacijos doktriną. Danijos karinis patarėjas padėjo plėtoti karinius poligonus.

4.5. Bendradarbiavimas su Vidurio Europos valstybėmis

Pasirašyta Lietuvos ir Čekijos Respublikos tarpvyriausybinė sutartis dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos. Čekija 2000-2002 m. laikotarpiui perėmė NATO “Contact Point Embassy” Vilniuje funkciją bei suteikė paramą Lietuvos kariuomenei: perdavė karinės įrangos siuntą, kurios pagrindą sudaro granatsvaidžiai RPG-7.

Lietuvos santykiai su Lenkija, kaip strategine partnere, buvo intensyviai plėtojami. 2000 m. Varšuvoje įvyko Lenkijos ir Lietuvos konsultacijos bendradarbiavimo su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi klausimais ir politinės-karinės konsultacijos saugumo klausimais, kurių metu buvo aptarta Lietuvos Pasirengimo narystei NATO programa, NATO plėtimasis, CFE klausimai. Lietuvos atstovai pristatė Lietuvos pasirengimo narystei NATO programą 2000-2001 bei pakomentavo, kaip buvo įgyvendinta praėjusių metų programa, atsižvelgiant į NATO “Progress report” pastabas ir rekomendacijas. Lenkijos atstovams buvo pasiūlyta, šalia Čekijos, ir galbūt Jungtinės Karalystės, įsijungti į Lietuvos visuomenės informavimo bendrais saugumo ir narystės NATO klausimais programą.

Lietuva toliau bendradarbiavo su Lenkija gynybos srityje. 2000 m. parengta Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl bendradarbiavimo gynybos srityje ir pasirašytas protokolas, 2000 m. dvišalio bendradarbiavimo plano papildymas, pagal kurį Lenkija 2001-2003 metais suteiks galimybę Lietuvos karininkams nemokamai mokytis ir studijuoti Lenkijos karinėse mokymo institucijose.

2000 10 22 vykusio Lietuvos krašto apsaugos ministro ir Lenkijos krašto apsaugos ministro susitikimo metu Lenkijos atstovai pasiūlė siųsti LITPOLBAT į NATO vadovaujamą tarptautinę taikos palaikymo operaciją Kosove. Buvo pabrėžta, jog Lenkija pirmenybę teikia dalyvavimui NATO, bet ne JT tarptautinėse misijose. Lietuvos atstovai iš principo sutiko svarstyti šį pasiūlymą. Lietuva pradėjo įvertinti tokios lietuviškosios LITPOLBAT dalies išskleidimo misijoje (2001 m.pusei metų) išlaidas.

Lietuvos atstovai pareiškė, kad suinteresuoti aktyviau bendradarbiauti su trišaliu Lenkijos-Danijos-Vokietijos sausumos pajėgų korpusu. Buvo išsakyta mintis, ateityje integruoti LITPOLBAT į šį trikampį. Lenkijos atstovai patikino, jog ateityje LITPOLBAT galės aktyviau bendradarbiauti su trikampio sausumos pajėgų korpusu, tačiau Lenkijos sprendimai turi būti suderinti su Danija ir Vokietija. Jau yra priimtas sprendimas siųsti Lietuvos karininką į trišalio Lenkijos-Danijos-Vokietijos sausumos pajėgų korpuso štabą NORTHEAST Šcecine stažuotis.

2000 m. Lenkija perdavė lietuviškajai LITPOLBAT daliai įrangos ir ginkluotės už 1 milijoną JAV dolerių, t.y. šarvuotų transporterių MTLB, šturmo šautuvų BERYL ir kitą techniką.

2000 metais įvyko 7 LITPOLBAT pratybos, iš kurių 4 buvo štabų mokymai, kitos – žvalgybos būrio, medicinos kuopos ir bataliono pratybos.

4.6. Bendradarbiavimas su Baltijos valstybėmis

Baltijos šalių gynybos ministrai 2000 metais pasirašė bendrą komunikatą, kuriame numatoma toliau stiprinti trišalį bendradarbiavimą gynybos srityje rengiantis narystei NATO, intensyviai aiškinti bendrą poziciją ir politiką NATO sąjungininkams.

2000 m. buvo aktyviai įgyvendinami Baltijos karinio bendradarbiavimo projektai: regioninės oro erdvės stebėjimo sistemos – BALTNET, karinių minų paieškos laivų eskadros – BALTRON, Baltijos taikos palaikymo bataliono – BALTBAT, Baltijos gynybos koledžo – BALTDEFCOL. Šie projektai plėtojami remiantis kasmet atnaujinamais ir tikslinamais trišaliais bendradarbiavimo planais.

2000 06 06 Lietuvoje (Karmėlavoje) buvo oficialiai atidaryti BALTNET mokymo centras bei pagrindinis BALTNET sistemos vienetas - Regioninis oro erdvės stebėjimo koordinacinis centras (ROESKC), kuriame pradėjo dirbti Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariškiai.

Nuo 2000 m. liepos ROESKC dirba 24 val. per parą. Duomenys iš Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje esančių karinių ir civilių radarų yra perduodami į ROESKC, kuriame yra suformuojamas Baltijos regiono vaizdas. Šis vaizdas yra persiunčiamas į Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje esančius nacionalinius Karinių oro pajėgų centrus. ROESKC ne vien suteiks patikimą karinę informaciją, tačiau šis oro erdvės kontrolės tinklas tarnaus ir taikiems tikslams – jis padės išvengti aviakatastrofų, o joms ištikus – koordinuoti gelbėjimo operacijas.

2000 m. BALTNET mokymo centre įvyko 2 Estijos, Latvijos ir Lietuvos specialistų rengimo kursai, kuriuos pravedė Norvegijos ir Danijos specialistai. Pradėta tikrinti, kaip BALTNET patalpos atitinka NATO saugumo reikalavimus. Užtikrinus, kad saugumo reikalavimai yra atitinkami, galimas BALTNET prijungimas prie integruotos NATO oro erdvės stebėjimo ir gynybos sistemos.

2000 05 26 buvo pasirašyti dvišaliai Lietuvos, Latvijos ir Estijos susitarimai dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos. Ši sutartis reikalinga BALTNET projektui vykdyti.

Bendra Baltijos valstybių karinių jūrų laivų eskadra – BALTRON 2000 m. vykdė užduotis pagal metinį veiklos planą. Didžiausios BALTRON pratybos 2000 m. buvo “BALTOPS” ir “Amber Sea”. Taip pat BALTRON laivai drauge su Švedijos KJP dalyvavo minų paieškos operacijoje “MCOPLAT” Rygos įlankoje. BALTRON veikloje dalyvavo Lietuvos KJP minų paieškos laivas “Sūduvis” ir štabo laivas “Vėtra”.

Bendras Baltijos valstybių taikos palaikymo batalionas – BALTBAT 2000 m. mokėsi pagal pėstininkų bataliono programą ir yra pagal NATO standartus parengtas dalyvauti tarptautinėse taikos operacijose. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai patvirtino BALTBAT plėtros programą 2000-2005 metams, pagal kurią, kiekvienoje iš šalių bus sukurta po vieną BALTBAT struktūrą ir standartus atitinkantį batalioną, kurie galėtų užtikrinti ilgalaikį BALTBAT dalyvavimą tarptautinėse operacijose. Drauge su nacionalinių batalionų formavimu, Baltijos šalys yra pasiryžusios ir toliau dalyvauti tarptautinėse operacijose, siųsdamos BALTBAT pėstininkų kuopas. Rengiant BALTBAT tarptautinėms operacijoms 2000 metais įvyko 8 junginio pratybos.

BALTDEFCOL koledžas – galimybė Lietuvai pagal vakarietiškus standartus parengti vyresniuosius karininkus. Baltijos gynybos koledžas 2000 m. vasarą išleido pirmąją studentų laidą, kurioje buvo 8 Lietuvos karininkai. Nuo 2000 m. rugpjūčio mėn. koledže studijuoja 10 Lietuvos karininkų.

4.7. Bendradarbiavimas su Ukraina

Pasirašytas susitarimas tarp Lietuvos ir Ukrainos dėl karinio bendradarbiavimo. Šio susitarimo preambulėje fiksuota, jog Lietuvos siekis tapti NATO nare ir ypatinga Ukrainos partnerystė su NATO prisideda prie Europos tarptautinio saugumo. Taip pat minėtame susitarime fiksuotas abiejų šalių požiūris į Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos svarbų vaidmenį užtikrinant tarptautinį saugumą ir stabilumą.

5. Krašto apsaugos teisinės bazės plėtojimas

Vadovaujantis Seimo 1999 m. balandžio 22 d nutarimu “Dėl nacionalinio saugumo sistemos plėtrai reikalingų įstatymų sąrašo” Nr. VIII-1151, 2000 metais buvo priimti visi numatyti nurodytame dokumente įstatymai krašto apsaugos stiprinimo srityje:

  1. Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymas (2000 07 17 įstatymas VIII-1856)
  2. Žvalgybos įstatymas (2000 07 17 įstatymas VIII-1861)
  3. Karių materialinės atsakomybės įstatymas (2000 07 17 įstatymas VIII-1857)
  4. Kovinių ginklų naudojimo krašto apsaugos sistemoje statuto patvirtinimo įstatymas (2000 04 13 įstatymas VIII-1621)
  5. Praėjusiais metais taip pat priimtas Tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymas (2000 07 17 įstatymas VIII- 1860, papildant Kariuomenės vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir pratybose, taip pat tarptautinių pratybų rengimo Lietuvos teritorijoje įstatymą, pakeistas įstatymo pavadinimas)

    2000 metais buvo priimti šie įstatymų papildymai ir pakeitimai krašto apsaugos stiprinimo srityje:

  6. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 14 skyriaus antrojo skirsnio pakeitimo įstatymas (2000 06 29 įstatymas VIII- 1778)
  7. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 11, 20, 21, 25, 36, 38, 39, 40, 42, 63, 71, 72, 73, 74, 75, 771 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas (2000 05 09 įstatymas VIII-1668)
  8. Karo prievolės įstatymo 8 ,11, 13, 14, 17, 20, 29, 30, 31, 32, 33, 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo II1 skyriumi įstatymas (2000 07 17 įstatymas VIII-1863)
  9. Civilinės saugos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymas (2000 07 04 įstatymas VIII-1794)

2000 metais priimti šie svarbiausi Vyriausybės nutarimai krašto apsaugos srityje:

  1. Vyriausybės 2000 02 23 nutarimas Nr.206 “Dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo valstybės institucijose ir prievolininkų materialinio aprūpinimo tvarkos patvirtinimo”;
  2. Vyriausybės 2000 02 23 nutarimas Nr.207 “Dėl karo prievolininkų prašymų atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą nagrinėjimo komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo”;
  3. Vyriausybės 2000 09 21 nutarimas Nr.1126 “Dėl Lietuvos karių tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose sąlygų”;
  4. Vyriausybės 2000 07 10 nutarimas Nr.805 “Dėl civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto patvirtinimo”;
  5. Vyriausybės 2000 07 21 nutarimas Nr.879 “Dėl krašto apsaugos sistemos operatyvinių tarnybų karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų tarnybos apmokėjimo sąlygų”;
  6. Vyriausybės 2000 05 12 nutarimas Nr.545 “Dėl Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų”;
  7. Vyriausybės 2000 02 21 nutarimas Nr.187 “Dėl civilinių institucijų pareigūnų funkcijų atlikimo karinėse teritorijose”;
  8. Vyriausybės 2000 11 07 nutarimas Nr.1359 “Dėl pilietinio pasipriešino rengimo centro prie Krašto apsaugos ministerijos įsteigimo”.

2000 metais buvo patvirtinta eilė KAS dalinių nuostatų norminiais Krašto apsaugos ministro įsakymais:

Karo medicinos tarnybos nuostatai;

Motorizuotos pėstininkų brigados “Geležinis vilkas” nuostatai;

Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono nuostatai;

Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų nuostatai;

Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų nuostatai;

Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų nuostatai.

6. Krašto apsaugos ministerijos finansavimas

Krašto apsaugos sistemos finansavimo strategijos įstatyme nustatyta, kad išlaidos krašto apsaugai 2000 metais turi sudaryti 1,7 - 1,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis šiuo įstatymu, patvirtino 2000 metams Krašto apsaugos ministerijai iš visų finansavimo šaltinių 644047,4 tūkst. Lt (be civilinės saugos funkcijos išlaidų), arba 1,45 proc. BVP, bei 215521 tūkst. Lt, arba 0,48 proc. BVP išlaidų, susijusių su krašto apsauga kitoms institucijoms. Iš viso krašto apsaugai buvo patvirtinta 859568,4 tūkst. Lt, arba 1,93 proc. BVP (44525 mln. Lt).

2000 metais išlaidos buvo koreguojamos, taip pat buvo patikslinta krašto apsaugos išlaidų struktūra atsižvelgiant į NATO gynybos išlaidų apibrėžimą, kuris buvo taikomas ir rengiant 2001 metų biudžeto projektą.

Atsižvelgiant į paskutines bendrojo vidaus produkto augimo prognozes (2000 metų BVP išaugo 2,9 proc.), 2000 m. išlaidos krašto apsaugai sudarė 795786,6 tūkst.lt. arba 1,77 proc. BVP (44900 mln. lt) ir pasiskirstė taip:

  • Krašto apsaugos ministerijos išlaidos be civilinės saugos funkcijos, iš visų finansavimo šaltinių – 596018,8 tūkst. Lt, arba 1,33 proc. BVP;
  • Krašto apsaugos išlaidos per kitas institucijas -199767,8 tūkst. Lt, arba 0,44 proc. BVP.

Krašto apsaugos ministerija 2000 metais vykdė keturiolika programų, tačiau iki galo jų nebuvo galima įvykdyti dėl 1999 m. didelių kreditorinių įsiskolinimų, perėjusių į 2000 metus, kuriuos reikėjo sumokėti iš 2000 metams patvirtintų asignavimų, bei dėl nepakankamo finansavimo. Programoms skirtos lėšos panaudotos 93,4 proc.

Krašto apsaugos ministerijos 2000 metų išlaidos (596018,8 tūkst. Lt) pagal sritis pasiskirstė taip:

  • personalui išlaikyti panaudota 340174,5 tūkst. Lt, arba 57,0 proc.
  • eksploatacinėms ir remonto išlaidoms 110085,3 tūkst. Lt, arba 18,5 proc.
  • statyboms išleista 87569,8 tūkst. Lt, arba 14,7 proc.;
  • ilgalaikiam turtui įsigyti – 58189,2 tūkst. Lt, arba 9,8 proc.

2000 m. Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) buvo vykdomi 54 investiciniai projektai. 2000 m. patvirtintoje Valstybės investicijų 2000-2002 metų (2000 metų) programoje KAM investicijoms buvo numatyta skirti 141841 tūkst.Lt, iš kurių 43260 tūkst. Lt – pagrindinių priemonių įsigijimams ir 98581 tūkst.Lt – statyboms. Patikslinus valstybės investicijų programą, KAM investicijoms buvo patvirtinta 135946 tūkst.Lt: pagrindinių priemonių įsigijimams – 45170 tūkst.Lt, statyboms – 90776 tūkst.Lt. 2000 m. gauta ir panaudota 129204,6 tūkst.Lt, arba 95% investicijoms planuotų lėšų.

Pagrindinių priemonių įsigijimams panaudota 41634,8 tūkst.Lt arba 92% planuotų lėšų. Šios išlaidos paskirstytos taip:

  • ginkluotei – 5,2% (zenitiniai pabūklai, minosvaidžiai, lengvieji šaulio ginklai);
  • ryšiams, kompiuteriams, elektroninėms sistemoms – 40,6% (telekomunikacinio ryšio sistema, oro erdvės sistemos ryšio sistema, įranga ROEKSC, kompiuterinė įranga, apsaugos sistemos);
  • mokomosioms priemonėms – 7,3% (įranga mokymo centrams, lazerinis šaulio treniruoklis, taikmenų kėlikliai, lazerinis kompleksas);
  • transportui – 4,8% (šarvuočiai, automobiliai);
  • medicinos įrangai – 4,6 %;
  • dalinių ir centrų įrangai – 17%;
  • naujiems statybų objektų įrangai ir inventoriui– 13,1%;
  • kita – 7,4% (organizacinė įranga, spec. priemonės, žemėlapių originalų gamyba).

Statyboms panaudota 87569,8 tūkst.Lt arba 96% planuotų lėšų. Iš viso 2000 m. buvo vykdomi 29 statybiniai investiciniai projektai, kuriuose numatyta rekonstruoti arba pastatyti 52 objektus.

II.4. Kultūros ministerija

0.Įvadas

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija yra pagrindinė Lietuvos Respublikos Vyriausybės institucija, formuojanti ir įgyvendinanti valstybės kultūros politiką. Kultūros plėtra planuojama atsižvelgiant į Lietuvos respublikos Vyriausybės patvirtintus strateginius tikslus.

Institucijos strateginiai tikslai:

- skatinti kūrybinę veiklą ir meno įvairovę

- skleisti Lietuvos kultūrą užsienyje, integruotis į Europos Sąjungą

- ugdyti informacinę visuomenę

- sudaryti sąlygas visuomenei dalyvauti kultūroje ir ją vartoti

- išsaugoti kultūros paveldą, jo kultūrinę vertę

Šiandieninė kultūros infrastruktūra, atskiros jos grandys yra pakankamai subalansuotos, valstybės įstaigų tinklo pokyčiai pastaraisiais metais nežymūs. Aukšta nacionalinių ir valstybės kultūros įstaigų vykdomų programų kokybė.

Pastaraisiais metais institucijos reguliavimo srities biudžetas nuolat mažėja, beveik visos lėšos tenka tik įstaigų išlaikymui, darbuotojų atlyginimams, socialiniam jų draudimui. Finansinės galimybės plėsti įstaigų veiklą, gerinti kultūros paslaugų kokybę, remti nevyriausybinių organizacijų programas yra labai ribotos.

Ypač menkai finansuojamas kultūros paveldo sektorius. Lėšų nepakanka būtiniausiems apsaugos darbams atlikti. Pati paminklosaugos valdymo ir administravimo sistema tebėra nesuderinta, teisės aktai prieštarauja vieni kitiems. Tokia situacija sąlygojo būtinybę parengti Paveldosaugos pertvarkymo koncepciją, kuri turės būti įgyvendinta per 2001 metus.

Mažas finansavimas labai apriboja Lietuvos kultūros sklaidą užsienyje, tarptautinį bendradarbiavimą. Institucija nebėra pajėgi visapusiškai įvykdyti pasirašytas tarptautines sutartis, jų protokolus. Kultūros atašė Lietuvos Respublikos ambasadose negali išplėtoti reikalingos veiklos.

Lėšų stygius gali dar labiau užtęsti pradėtus ir keletą metų nepabaigiamus kultūros įstaigų statybos bei remonto darbus. Per Nepriklausomybės dešimtmetį už valstybės lėšas šalyje nepastatyta nė viena nauja kultūros įstaiga, vis stokojama pakankamai lėšų užbaigti Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos priestato statybai.

Galima ES, PHARE, UNESCO finansinė parama kai kuriuose kultūros sektoriuose (autorių ir gretutinės teisės, audiovizualinis sektorius, programa Kultūra 2000, kultūros specialistų mokymas) leis kiek sušvelninti ekonominę kultūros būklę, tačiau valstybė savo įnašu turės paremti Lietuvos dalyvavimą ES kultūros programose.

Ypač svarbu įgyvendinti autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo strategiją, siejant tai su ES reikalavimais. Institucijos funkcijos ir kompetencija šioje srityje turės būti apjungtos su kitų žinybų veikla (Vidaus reikalų ministerija, Prokuratūra, Muitinės departamentas, autorių ir gretutinių teisių agentūros, šiuolaikinės komunikacijos specialistai).

Per menkas yra privataus sektoriaus vaidmuo remiant kultūrą bei meną. Esant sunkiai ekonominei padėčiai, ateinančiais metais sunku tikėtis didesnės jo įtakos kultūrai; nėra aišku, kaip veiks naujas Labdaros ir paramos įstatymas.

Toliau būtina didinti Kultūros ir sporto rėmimo fondo, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo galimybes remti kultūrą. Jų gaunamos ir paskirstomos lėšos nėra didelės, tačiau įgalina bent minimaliai paremti svarbias kultūros programas. Tikslinga peržiūrėti ministerijos funkcijas šioje srityje, paskyrus Kultūros ministeriją Vyriausybės įgaliota institucija visuomenės informavimo įstatymo numatyta tvarka.

Kultūros specialistų skaičius reguliavimo srityje yra pakankamas institucijos tikslams pasiekti. Darbuotojų kaita, ypač nacionalinėse ir valstybės kultūros įstaigose, nežymi. Reguliuojamos srities darbo ištekliai, kultūros darbuotojų profesinė kvalifikacija, patirtis ir įgūdžiai šiuo metu yra pranašesni, nei institucijos tikslų realizavimo finansinės galimybės. Pastaraisiais metais pagerėjo kultūros darbuotojų tęstinis mokymas. Tačiau nėra parengta kultūros darbuotojų perkvalifikavimo programa.

Gana aukštas nevyriausybinių organizacijų kultūros specialistų profesinis lygis ir vadybos įgūdžiai. Geri bendradarbiavimo santykiai susiklostė su respublikos kūrybinėmis sąjungomis.

Ataskaitoje trumpai apžvelgiami pagrindiniai 2000 metų darbai ministerijos reguliuojamose srityse.

1. Profesionalaus meno rėmimas

Teikiama parama nacionalinėms ir valstybinėms meno įstaigoms, kurių veikla yra tiesiogiai susieta su valstybės kultūros politikos įgyvendinimu: teatrams ir koncertinėms organizacijoms, šiuolaikinio meno centrui. Siekiama skatinti kūrybiškumą, aukšto profesinio lygio meno kūrimą.

Skiriama parama nacionalinių filmų gamybai ir profesionaliems Lietuvos kino kūrėjams, parama lietuviškų ir aukšto meninio lygio užsienio filmų platinimui ir rodymui. Tai investicija į kultūros pramonę (Lietuvos kino studijos veikla, distribucijos, subtitravimo įmonės, kino teatrai), kartu didinamas užimtumas.

Skiriama tiesioginė parama menininkams ir nusipelniusiems kultūrai žmonėms:

    • 370 valstybės stipendijų;
    • 30 Kultūros ministerijos stipendijų;
    • 9 Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijos;
    • 26 Kultūros ministerijos premijos.

Taip pat teikiama socialinė parama - renta – menininkams, kurie dėl profesijos specifikos nebegali dirbti profesinėje scenoje bei savo noru palieka darbo vietas.

Kultūros ministerija pagal Meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymą remia Lietuvos meno kūrėjų organizacijas, teikdama finansinę paramą šių organizacijų kūrybinės veiklos projektų įgyvendinimui. 2000 m. valstybės biudžete tam buvo skirta 1035,7 tūkst. Lt.

Valstybė skatina profesionalaus meno sklaidą finansuodama festivalius, konkursus, kitus meno renginius. Pastaruoju atveju programoje remiami konkurso būdu, ekspertų atrinkti projektai, orientuojantis į jų kokybę, įtaką kultūriniam gyvenimui, prieinamumą visuomenei, mūsų atlikėjų dalyvavimą. 2000 metais festivaliams konkurso būdu paskirstyta 850 tūkst. Lt.

Kultūros ministerija išlaiko visą Lietuvą apimantį meno įstaigų tinklą: 11 teatrų, 4 koncertines organizacijas. Taip sudaromos galimybės visuomenei pažinti aukštos kokybės meninę kultūrą, geriausius Lietuvos ir užsienio kolektyvus bei atlikėjus. Įstaigų dekoncentracija įgalina priartinti profesionalųjį meną prie vartotojo. Žiūrovų lankomumas, spektaklių (tarp jų ir premjerų), koncertų skaičius atspindi įstaigų veiklos mąstą, teikiamų kultūros paslaugų galimybes.

Ministerija teikia finansinę paramą vaidybinių, animacinių ir dokumentinių filmų, “Lietuvos kronikos” kūrimui. Valstybinė kino gamybos įmonė “Lietuvos kino studija” rūpinasi kino filmų gamyba. Valstybinė kino distribucijos įmonė “Lietuvos kinas” užsiima kino meno sklaida ir prieinamumu, platina filmus Lietuvoje, atlieka subtitravimo paslaugas, saugo ir propaguoja kino paveldą. Finansuodama nelietuviškų filmų vertimą ir subtitravimą ministerija įgyvendina valstybinės kalbos įstatymą.

Lietuvos ir užsienio šiuolaikinio meno (pirmiausia dailės ir fotomeno) pristatymas, įvairių jo tendencijų, apraiškų ir autorių kūrybos parodymas atliepia vieną iš programos tikslo bruožų: supažindinti visuomenę su šiuolaikinės kūrybos įvairove. Be to, siekiama, kad visuomenė turėtų galimybę pamatyti ir modernųjį 20 amžiaus meną, jo klasikos pavyzdžius, pateikiamos apžvalginės parodos. Valstybė išlaiko pagrindinę šiuolaikinį meną propaguojančią instituciją – Vilniaus šiuolaikinio meno centrą, remia jo projektus. Centras realizuoja tarptautinius projektus, ministerijos pasirašytus susitarimus (ARS BALTICA, Baltijos valstybių trienalės ir kt.), teikia išsamią informaciją apie pasaulio dailės gyvenimą, parodas, muziejus

2000 m. pradėtas rengti naujas valstybės stipendijų teikimo tvarkos projektas.

2. Muziejai

Muziejų srityje intensyviai buvo dirbama prie naujų programų įgyvendinimo.

2000 metais atidarytas Lietuvos aviacijos muziejus, įkurtas Lietuvos Sąjūdžio muziejus, atidaryti lankymui Signatarų namai. Naujas ekspozicijas atidarė Teatro, kino ir muzikos muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus. M.K.Čiurlionio dailės muziejus pristatė dailininko darbų parodą Paryžiuje, Orsay muziejuje, o Lietuvos dailės muziejus surengė tarptautinė parodą Varšuvoje ir Vilniuje “Vilniaus klasicizmas”.

Pagal sutartį su Kaliningrado srities administracija, vykdomi darbai įrengiant Vydūno ekspoziciją Tilžėje, tvarkant Donelaičio muziejų Tolminkiemyje.

Nuo 2001 metų bus galima įgyti aukštąjį muziejininko išsilavinimą: Šiaulių universitete bus bakalauro, o Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete magistrinės muziejininkystės studijos.

Vykdant istorinės atminties programą finansuotos 3 ekspedicijos į tremties vietas (Igarka, Kazachstanas, Buriatija, Krasnojarsko ir Irkutsko sritys).

3. Bibliotekos ir leidyba

Toliau diegiant bendrą informacinę bibliotekų sistemą (LIBIS) 2000 metais įtraukta 16 bibliotekų ir šiai programai skirta 1 mln. Lt. Paremta 64 vertingi kultūrai leidiniai. Viešosioms bibliotekos skiriama 300 kiekvienos valstybės paremtos knygos egzempliorių. Mažėjantis finansavimas blogina ir taip nepakankamą visuomenės informacinį aprūpinimą. Nacionalinei M.Mažvydo bibliotekai komplektavimui skirta tik 800 tūkst. Lt (1999 m. – 1,1 mln. Lt). Savivaldybių viešosioms bibliotekoms komplektavimui skiriamos lėšos – 2439 tūkst. Lt. Tai sudaro 0,74 Lt vienam gyventojui.

Pristatant lietuvių literatūrą ir knygų leidybą užsienyje dalyvauta tarptautinėse knygų mugėse Frankfurte, Varšuvoje ir Vilniuje. Didelio pasisekimo ir organizatorių pripažinimo sulaukė tarptautinis projektas “Literatūros ekspresas 2000”.

4. Tarptautinis bendradarbiavimas

2000 metais buvo įgyvendinamos šios programos: Lietuvos valstybės įvaizdžio formavimas užsienyje pristatant savo šalies kultūrą, tarpvalstybinių, tarpžinybinių sutarčių, programų, protokolų įgyvendinimas, vyko dvišaliai mainai, bei buvo dalyvaujama tarptautinėse kultūrinių mainų programose.

Buvo pasirašyti šie tarpžinybiniai (tarp Kultūros ministerijų) tarptautiniai susitarimai:

- Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos bendradarbiavimo 2000 –2001 metais protokolas;

- Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities administracijos bendradarbiavimo kultūros srityje 2000 – 2001 m. programa.

2000 m. buvo pasirašyta tarpvyriausybinė Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartis dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje.

4.1. Kultūros atašė Švedijoje veikla. Bendradarbiaudama su Švedijos kultūros institucijomis ir organizacijomis ambasada inicijavo ir surengė 10 meno parodų, 1 architektūros ir vieną mokslinę parodas, 2 chorų koncertus, 6 literatūros pristatymus festivaliuose, Gioteborgo knygų mugėje ir seminaruose, 2 šokio kolektyvų ir 2 teatro pristatymus Švedijos festivaliuose.

Inicijavo ir parengė 1 TV programą Švedijos nacionalinėje TV, kurioje buvo pristatyta Lietuvos kultūra, surengė 2 paskaitas, parengė 3 Švedijos kultūros atstovų vizitus į Lietuvą, inicijavo, surado finansavimą ir parengė programas 5 specialistų stažuotėms Stokholme (kino, teatro, šiuolaikinės dailės , muzikos, bibliotekų vadybos srityse), tarpininkavo ieškant finansavimo bendriems Lietuvos Respublikos-Švedijos projektams remti (vien tik iš Švedijos Instituto šiais metais buvo skirta projektams su Lietuva 12,9 mln. kronų, iš jų kultūriniams mainams apie 4,236 mln. Kronų, Baltijos kultūros centras paskyrė apie 100 000 kronų), aktyviai bendradarbiavo su Švedijos žiniasklaidos atstovais (spaudoje pasirodė 4 straipsniai ir 2 TV reportažai su teigiamais Lietuvos Respublikos kultūrinių pasiekimų įvertinimais).

4.2. Lietuvos Respublikos kultūros atašė prie Europos Bendrijos veikla. Vyko 20 derybinio skyriaus "kultūra ir audiovizualinė politika" teisinės/techninės konsultacijos, derybinės pozicijos rengimas ir derinimas.

Stojimo konferencijai derybinė pozicija buvo įteikta 2000 03 28. Organizuota papildoma šio skyriaus teisės aktų peržiūra su EK, intensyvios oficialios ir neoficialios konsultacijas dėl įstatymų pataisų.

Svarbesni susitikimai ir vizitai: dvišalė teisės peržiūra EK; “Televizijos be sienų įgyvendinimo” kontaktinio komiteto posėdis, skirtas padėčiai šalyse kandidatėse įvertinti, Europos sutarties įgyvendinimo pakomitetis skyriuje “Inovacijos”. Visuose susitikimuose dalyvavo Lietuvos ekspertų delegacijos. Preliminarus skyriaus uždarymas buvo patvirtintas 2000 12 20. Skyriaus uždarymas leidžia Lietuvai dalyvauti ES audiovizualinio sektoriaus programose.

Koordinuotas Lietuvos pasiruošimas dalyvauti Europos Bendrijos paramos kultūrai programoje Kultūra 2000, taip pat programose Sokrates II, Leonardo II, Jaunimas bendradarbiaujant su Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinių reikalų ir darbo ministerija. Lietuvoje organizuoti parengiamieji seminarai, įkurtas Europos kultūros programų centras.

Sukaupta informacija ir kontaktai apie netiesioginius ES kultūros finansavimo šaltinius.

4.3. Lietuvos Respublikos kultūros atašė Prancūzijoje veikla. Be ambasados biuletenio “La Lettre de l’Ambassade” buvo parengtas ir atidarytas ambasados interneto puslapis prancūzų ir lietuvių kalbomis, supažindinantis skaitytoją su pagrindiniais Lietuvos istorijos faktais, organizuojamais kultūriniais renginiais, turistine informacija Lietuvoje.

Visokeriopai buvo skatinamos žurnalistų išvykos į Lietuvą (10 žurnalistų kelionė, skirta Čiurlionio projektui Paryžiuje, pagrindinių dienraščių žurnalistų kelionė, susijusi su Avinjono festivaliu, 2000 rudenį suorganizuota kelionė į Lietuvą “La Tribune Juive” žurnalistui Olivier Gulan, kuris tuo pagrindu parengtus reportažus publikavo atskirame, Lietuvai skirtame, savo žurnalo numeryje, tarpininkauta TF1 žurnalistų kelionei į Lietuvą bei France 2 Televizijos žurnalistų kelionei į Lietuvą, kurios metu parengta laida apie šalies turistinius ir kultūrinius privalumus).

2000-jų metų pats reikšmingiausia projektas - tai M.K. Čiurlionio paroda viename garsiausių pasaulio muziejų Orsay bei M.K. Čiurlionio muzikos koncertai įvairiose Paryžiaus salėse.

5. Europos integracija

Išanalizavus Visuomenės informavimo įstatymo naujos redakcijos projektą, kuris buvo priimtas 2000 08 29, Kultūros ministerija pateikė pastabas dėl šio įstatymo atitikimo Europos Sąjungos audiovizualinio sektoriaus direktyvos reikalavimams. Ministerija parengė ir pateikė Europos konvencijos “Dėl televizijos be sienų” bei šios konvencijos pataisų protokolo ratifikavimo dokumentus. Konvencija ratifikuota 2000 02 17. Vyriausybės nutarimu ministerija paskirta atsakinga už šio dokumento nuostatų įgyvendinimą institucija.

Kultūros ministerija parengė (LPNP (NAPP)) 2001 metų planus; Acquis įgyvendinančių institucijų planus; parengė medžiagą ketvirtiniams pažangos pranešimams; parengė papildomą informaciją derybinei pozicijai “Kultūra ir audiovizualinė politika”; dalyvavo konsultaciniuose susitikimuose su ES pareigūnais dėl audiovizualinio sektoriaus Acquis reikalavimų; įsteigė Europos kultūros programų centrą, koordinuojantį Lietuvos dalyvavimą ES programoje “Kultūra 2000”.

6.Autorių ir gretutinių teisių gynimas

Kultūros ministerijos veikla Autorių teisių ir gretutinių teisių srityje buvo grindžiama Vyriausybės 1999-2000 m. programa, Vyriausybės 1999 metų veiklos programos įgyvendinimo priemonėmis ir Nacionaline Acquis priėmimo programa (NAPP). Šiuose dokumentuose buvo numatyta sukurti autorių ir gretutinių teisių įstatymo įgyvendinimo mechanizmą ir pasirengti deryboms dėl narystės Europos Sąjungoje įgyvendinant reikalavimus autorių ir gretutinių teisių srityse. Parengti teisės aktai aptariami ataskaitos skyriuje “Kultūra ir teisė”.

6.1. PHARE paramos projekto įgyvendinimas. Autorių teisių skyrius 2000 m. parengė Projektines užduotis PHARE projektui Nr. LI 9803.04.03 “Autorių teisių skyriaus stiprinimas.” PHARE projektas skirtas įgyvendinti Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą bei Autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo strategiją. Projekto įgyvendinimas prasidėjo 2000 m. lapkričio mėn. Projekto užduotyse kartu su Kultūros ministerija PHARE paramos gavėjais numatyti Teismų departamentas prie Teisingumo ministerijos, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, Mokesčių policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A), Gretutinių autorinėms teisių agentūra (AGATA), ir Infobalt Autorių teisių agentūra. Projekto įgyvendinimą koordinuoja Kultūros ministerija.

6.2. Veikla, susijusi su Lietuvos integracija į ES ir pasiruošimu narystei Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO). Europos komitetui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas Lietuvos integracijos į ES pasekmių įvertinimas intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės srityje.

2000 m. sausio – balandžio mėn. parengtas Derybinio pogrupio “Intelektinė, pramoninė ir komercinė nuosavybė” derybinių pozicijų. Parengta Acquis įgyvendinančių institucijų autorių teisių ir gretutinių teisių srityje plėtros poreikio analizės I-ojo etapo medžiaga.

Parengtos konsultacijos, išvados ir informacija intelektinės nuosavybės teisių apsaugos klausimais Lietuvos derybų delegacijai derybose dėl narystės Pasaulio prekybos organizacijoje.

6.3. Veikla, susijusi su Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacija (PINO). Užtikrindama Berno, Romos ir Ženevos konvencijų nuostatų įgyvendinimą, Kultūros ministerija dalyvavo šių konvencijų tarpvyriausybinių komitetų ir ekspertų darbo grupių veikloje. Buvo parengti pasiūlymai PINO Diplomatinei konferencijai, įvykusiai 2000 m. gruodžio mėn., dėl atlikėjų teisių į audiovizualinius įrašus.

Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybos veikla. Įgyvendinant Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą (63 str.) 2000 01 12 įsteigta Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių taryba. Parengti Tarybos veiklai reikalingų teisės aktų projektai (Tarybos darbo reglamentas, Tarpininkavimo taisyklės, sprendžiant ginčus dėl autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimų), sudarytos organizacinės- techninės sąlygos Tarybos veiklai.

7. Etninė kultūra ir programos

Vykdant Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą buvo siekiama sudaryti sąlygas etninės kultūros sklaidai. Kartu su Liaudies kultūros centru organizuota konkursinė apžiūra “Tradicija šiandien”. Etninė kultūra buvo pristatyta užsienyje: dalyvauta festivalyje “Baltica”, remti tarptautiniai festivaliai Lietuvoje (“Griežynė”, “Aš pasėjau vieną pupą”), ministerijos iniciatyva įkurtas Verbų muziejus Čekoniškėse (Vilniaus raj.), Amatų centras Kuršėnuose (Šiaulių raj.). Taip pat parengti Etninės kultūros globos tarybos nuostatai ir patvirtinta jos sudėtis.

Buvo koordinuojami UNESCO projektai: programa “Gyvieji tradicinės kultūros židiniai”, nematerialaus paveldo registras, rengiama kandidatinė byla “Kryždirbystė Lietuvoje” į Pasaulio nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą. 2000 metais buvo vykdoma kultūrinio bendradarbiavimo su Flandrija sutartis – pasikeista delegacijomis, Lietuvos pusė susipažino su kultūros centrų tinklu.

Kartu su viešąja įstaiga Kultūros savivaldos kolegija pradėta rengti Regionų kultūros plėtros programa. Kartu su Valstybine lietuvių kalbos komisija parengta tarmių bei etninių vietovardžių išsaugojimo programa ir nustatyta svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis įgyvendinimo tvarka.

2000 metais paminėtos M.K.Čiurlionio 125-osios gimimo metinės, ruošiamasi paminėti P.Vileišio 150-ąsias ir Vyskupo M.Valančiaus 200-ąsias gimimo metines. Kultūros ministerija koordinavo valstybės švenčių bei atmintinų datų programų rengimą ir įgyvendinimą.

Kultūros ministerija taip pat remia nevyriausybinių organizacijų projektus. 2000 metais gauta 710 paraiškų.

8. Kultūra ir teisė

Sparčiai besikeičiant visuomenei, kintant jos poreikiams ir santykius reglamentuojantiems įstatymams, būtina toliau tobulini ir plėtoti kultūros teisinę bazę.

2000 metais parengtas Lietuvos kultūros politikos nuostatų projektas. Nuostatomis apibrėžiami kultūros politikos tikslai ir uždaviniai, jomis siekiama numatyti valstybės, vietos savivaldos institucijoms, kultūros ir meno įstaigoms svarbias kultūros plėtros gaires. Kultūros politikos nuostatų, kaip visaapimančio kultūros dokumento reikšmę pabrėžia visuomenė: kūrybinės sąjungos, nevyriausybinės organizacijos, kultūros ir meno atstovai, kultūros įstaigų darbuotojai. Nuostatos atspindi strateginius kultūros plėtros siekius, kurie turėtų būti įgyvendinami pagal Vyriausybės priimtą Lietuvos kultūros plėtros programą (šio dokumento parengimas numatytas Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane).

Jau eilę metų rengiamas Kino įstatymo projektas. 2000 metais parengtas projektas sulaukė daug pastabų. Besikeičiantys valstybės biudžeto sudarymo principai, kino kaip meno srities finansavimo specifika neleidžia galutinai suderinti įstatymo nuostatų, reglamentuojančių kino finansavimo klausimus.

Su analogiškomis problemomis susiduria ir ataskaitiniais metais pradėjusi dirbti Teatro ir koncertinių organizacijų įstatymo rengimo grupė, sudaryta Ministro Pirmininko potvarkiu, taip pat turinti svarstyti menininko statuso problemas. Be to, būtina suderinti specifinius atlikėjų darbo santykius ir jiems taikomas socialines garantijas.

Atskirai paminėtinas darbas autorių teisių gynimo srityje, nes tai – vienas prioritetų integruojantis į Europos struktūras.

Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-2000 metų veiklos programos įgyvendinimo priemones (Vyriausybės 1999 12 28 nutarimas Nr.1497) ir Nacionalinę acquis priėmimo programą Kultūros ministerija parengė keletą teisės aktų:

    • Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos Autorių teisių apsaugos sutarties (Ženeva, 1996 m.) ratifikavimo dokumentus. Šia sutartimi siekiama modernizuoti Berno konvencijoje numatytą autorių teisių apsaugą atsižvelgiant į technologijų pažangą informacinėje visuomenėje (Seimas sutartį ratifikavo 2001 03 14);
    • Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos Atlikimų ir fonogramų apsaugos sutarties (Ženeva, 1996 m.) ratifikavimo dokumentus. Sutarties nuostatos modernizuoja Romos konvencijoje numatytą atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisių apsaugą atsižvelgiant į technologijų pažangą informacinėje visuomenėje (Seimas sutartį ratifikavo 2000 09 26 įstatymu Nr. VIII-1956);
    • Autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo strategijos ir jos įgyvendinimo 2000-2003 metų įgyvendinimo priemonių projektą (patvirtintas Vyriausybės 2000 09 29 nutarimu Nr.1176). Strategijos parengimas turėjo reikšmės Lietuvos pažangai siekiant narystės Pasaulio prekybos organizacijoje ir integruojantis į Europos Sąjungą. Pagrindinis strategijos tikslas – toliau plėtoti autorių teisių ir gretutinių teisių įgyvendinimo ir gynimo sistemą 2000-2003 metais, atsižvelgiant į Lietuvos poreikius ir jos tarptautinius įsipareigojimus.
    • Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 35, 142, 308, 321(2) straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 142(1), 142(2), 142(3) straipsniais įstatymo projektą (Seimo priimtas 2000 04 20) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 37, 126, 143 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (Seimo priimtas 2000 04 20). Šie įstatymai turėtų išspręsti baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimus už neteisėtą literatūros, mokslo ir meno kūrinių, atlikimų įrašų ir fonogramų panaudojimą komerciniais tikslais.
    • Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 73 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Seimo priimtas 2000 07 20);
    • Įgyvendindama Autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo strategiją Kultūros ministerija parengė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214(10) ir 259 (1) straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (Projektas pateiktas Seimui) ir galiojančių įstatymų autorių teisių ir gretutinių teisių srityje įgyvendinimo analizę.

Kultūros ministerija taip pat aktyviai dalyvavo diskusijose dėl netiesiogiai kultūrą reglamentuojančių įstatymų – Vietos savivaldos (dėl įpareigojimų savivaldybėms rūpintis kultūra) ir Biudžeto sandaros (dėl spec. lėšų panaudojimo).

9. Kultūros vertybių apsauga. Kultūros vertybių apsaugos departamentas (KVAD) užtikrina šalies kultūros vertybių - autentiškos Lietuvos ir jos regionų istorijos liudytojų bei meno kūrinių - išsaugojimą ateities kartoms ne tik kaip lietuviško, bet ir viso bendraeuropinio paveldo dalį. 2000 metais:

1) parengta įmonių, atliekančių nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbus, atestavimo procedūra, supaprastinta statybos projektų ir leidimų statyti bei remontuoti saugomose teritorijose derinimo tvarka. Priimtas Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 6, 23 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymas Nr.VIII-1663.

2) KVAD užsakymu pradėta rengti ilgalaikė Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbų programa. Patvirtinta kultūros vertybių apsaugos programų, finansuojamų iš KVAD skiriamų valstybės biudžeto lėšų rengimo tvarka;

3) Rengiamasi įsteigti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio instituciją Lietuvos kultūros vertybių (kultūros paveldo) užsienyje paieškų ir susigrąžinimo klausimams spręsti.

4) parengtas tarpvyriausybinės Lietuvos ir JAV bendradarbiavimo paveldo apsaugos srityje sutarties projektas.

2000 metais į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašyta:

archeologinių vietų – 58, įvykių vietų – 29, laidojimo vietų – 85, mitologinių vietų – 47, monumentų – 20, statinių puošybos ir įrangos – 4, statinių – 7, statinių kompleksų – 8. Iš viso į Registrą 2000 metais įrašyti 258 kultūros paveldo objektai (1999 m.– 146 objektai).

Išaiškinti 66 nauji kultūrinės vertės požymių turintys objektai.

Per metus surašyta apie 700 pirminių kultūros vertybių apsaugos reglamentų. KVAD prižiūrėjo nekilnojamųjų kultūros vertybių valdymą, naudojimą ir disponavimą, šių vertybių priešavarinius, remonto, pritaikymo, tyrimo, konservavimo, restauravimo ir kitus darbus.

2000 metais KVAD teritoriniai padaliniai išdavė 1128 leidimus nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbams. 2000 metais KVAD įregistruota apie 400 sandorių. Sandorių registravimas padeda užtikrinti galimybę informuoti savininkus apie paminklosauginius reikalavimus, naudojant kultūros vertybes.

Buvo atestuoti tyrimo, konservavimo ir restauravimo specialistai, taip pat valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos institucijose dirbantys specialistai

Šios funkcijos vykdymas nulemia kokybišką aukščiau paminėtos KVAD funkcijos - prižiūrėti nekilnojamųjų kultūros vertybių valdymą, naudojimą ir disponavimą, šių vertybių priešavarinius, remonto, pritaikymo, tyrimo, konservavimo, restauravimo ir kitus darbus – vykdymą. 2000 metais įvyko 12 Atestavimo komisijos posėdžių. Jų metų buvo atestuoti 345 asmenys.

Nekilnojamųjų kultūros vertybių mokslinius tyrimus atlieka KVAD ir Kultūros paveldo centras. 2000 metais Kultūros paveldo centras juos vykdė pagal patvirtintas tyrimų ir apskaitos programas. 2000 m. KVAD surengti 34 Mokslinės archeologijos komisijos posėdžiai. Svarstytos archeologų 1999 metais vykdytų tyrimų 206 ataskaitos. Trylika archeologų, neatsiskaičiusių už 1998 - 1999 metų tyrimus, 2000 metais neteko teisės gauti leidimų. Išduoti 204 leidimai archeologijos objektų žvalgymams, žvalgomiesiems tyrimams bei archeologiniams tyrinėjimams.

Kultūros vertybių apsaugos departamento užsakymu 2000 metais parengti “Aerofotografijos metodikos, tinkančios Lietuvos kultūros vertybių žvalgymui, fiksavimui, interpretavimui, sukūrimo ir praktinio pritaikymo ilgalaikės programos metmenys”.

2000 metais į Kultūros vertybių registrų kompiuterizuotą informacinę sistemą (KIS) duomenų bazę įrašyta 576 kultūros vertybių bei jų dalių adresinė ir registrinė informacija, suvesta 821 vertybės dosjė informacija. Visa registrinė informacija įrašyta į nekilnojamųjų kultūros vertybių registro puslapius Internete. 2000 m. KIS “Voruta” naudojosi 3514 vartotojų ( 1999m. –2726) apie 10900 apsilankymų. 2000 metais įgyvendintas naujas KPC Interneto svetainės dizainas (www.kpc.lt).

Apskaitos, tyrimų ir inventorizavimo programas vykdo Kultūros paveldo centras. 2000 metais buvo atliekami darbai pagal 7 patvirtintas programas. Kultūros vertybių apsaugos 2000 metų programai finansuoti iš viso buvo skirta 13 695 Lt. Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbams, kuriuos pagal patvirtintą programą organizuoja užsakovas SP UAB “Lietuvos paminklai” 2000 metais buvo atlikta darbų tik už 5661,7 tūkst. Lt., nes 4791,08 tūkst. Lt. buvo apmokėtas kreditorinis įsiskolinimas už 1999 metais atliktus kultūros vertybių tvarkymo darbus.

Iš KVAD užsakomųjų darbų programos finansuota VĮ “Kultūros paveldo akademija” (kultūros vertybių apsaugos specialistų mokymas bei specializuotų programų rengimas), Europos paveldo dienos Lietuvoje, kompiuterizuotos duomenų bazės apie kultūros paminklų ir vertybių priežiūrą, naudojimą bei tvarkymą kaupimas ir analizė, kultūros vertybių apsaugos specialiųjų planų rengimo tvarka, parengta Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo programa, rengiama ilgalaikė Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbų programa.

Teritoriniuose padaliniuose dirbamas prevencinis darbas ir kultūros vertybių apsaugos propagavimas padeda mažinti tyčinių kultūros vertybių žalojimo atvejų skaičių. Laiku nustačius pažeidimus, atliekami tyrimai, sutvarkoma projektinė dokumentacija. Tai nulemia autentiškų elementų išsaugojimą. Išieškotos baudos ne visada sustabdo nuo tolesnio pažeidinėjimo, ir toliau vengiama atlikti brangiai kainuojančius archeologinius, istorinius , architektūrinius, polichrominius tyrimus.

Didelis visuomenės švietimo darbas atliekamas, dalyvaujant Europos Tarybos programoje “Europos paveldo dienos. 2000 m. tema – “Technikos paminklai Lietuvoje”. Surengta tarptautinė konferencija restauravimo įstaigų 50-mečiui paminėti.

KVAD ir Architektų sąjungos paskelbtas “Geriausiai besitvarkančios visuomeninės ir komercinės paskirties įstaigos, įsikūrusios Vilniaus senamiestyje,” konkursas. Visuomenei pristatytas ženklas, žymėsiantis paveldo objektus Lietuvoje (aut. architektas J. Lapinskas).

Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ekspertų komisija.surengė 10 posėdžių, kurių metu pasiūlyta į Kilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašyti 423 objektus

Išvežamų į užsienį vertybių kontrolės skyrius dirbo tokiomis kryptimis: meno kūrinių vagysčių ir neteisėtų kultūros vertybių išvežimo iš Lietuvos Respublikos prevencija; pasirengimas stojimui į Europos Sąjungą; teisės aktų, susijusių su kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, rengimas ir derinimas.

2000 m. patvirtinta Kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš Lietuvos Respublikos tvarka, parengta medžiaga skyriaus "Muitų sąjunga", kurio viena sudedamųjų dalių – “Kultūros vertybės”, derybinei pozicijai.

2000 m KVAD iniciatyva Vilniuje vykusiame Baltijos jūros regiono šalių kultūros paveldo apsaugos monitoringo grupės pasitarime numatytos bendradarbiavimo sritys; dalyvauta Europos Tarybos paskelbtoje kampanijoje ”Europa: bendras paveldas”.

II.5. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

1. Aplinkos analizė

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklą 2000 metais sąlygojo socialiniai ir ekonominiai veiksniai, tarptautiniai įsipareigojimai, Vyriausybės programos nuostatos ir kiti faktoriai vienaip ar kitaip sąlygojantys socialinę politiką.

2000 metais šalies darbo rinka pasižymėjo neigiamomis tendencijomis: mažėjo užimtųjų gyventojų, didėjo bedarbių skaičius, augo nedarbo lygis. Nedarbo lygis Darbo biržos duomenimis 2001 metų sausio 1 dieną buvo 12,6 procento. Per 2000 metus į darbo biržą kreipėsi 258 tūkst. bedarbių, 13,4 tūkst. arba 5,2 proc. daugiau negu 1999 metais. Besikreipiančiųjų tarpe 56 proc. sudarė asmenys, vienerių metų bėgyje praradę darbą. Iš naujo (po 1 metų pertraukos) ieškančių darbo ir niekur nedirbusių bedarbių dalis buvo atitinkamai 33 ir 11 proc. Trečdaliu padaugėjo besikreipiančių absolventų. Per 2000 metus padaugėjo besikreipiančio jaunimo iki 25 metų skaičius (nuo 31,1 tūkst. iki 34,4 tūkst.), priešpensinio amžiaus bedarbių ( nuo 14 iki 19 tūkst.). Ilgalaikių bedarbių skaičius išaugo 2,4 karto: nuo 26 tūkst. iki 62 tūkst. 2001 01 01 ir jų dalis bendrame bedarbių skaičiuje sudarė 27,4 proc., t.y. beveik du kartus daugiau negu 2000 metų pradžiai.

2000 metais darbo biržoje buvo užregistruota 107,5 tūkst. laisvų darbo vietų. Daugiausia pasiūlymų darbui užregistruota paslaugų (52 proc.), pramonės (32 proc.) srityse. Mažiausia - 5 proc. žemės ūkyje. Per 2000 metus tarpininkaujant darbo biržoms buvo įdarbinta daugiau kaip 100 tūkst. bedarbių, t.y. 12,6 tūkst. daugiau negu 1999 metais. Į aktyvias darbo rinkos politikos programas buvo nukreipta 86,3 tūkst. bedarbių.

Socialinis draudimas sudaro didžiausią socialinės apsaugos sistemos dalį. Socialinio draudimo sistema veikia einamojo finansavimo principu. Pajamos iš įmokų, kurias moka samdomi dirbantieji ir jų darbdaviai, sudaro daugiau kaip 96 proc. socialinio draudimo pajamų, todėl socialinio draudimo finansinė būklė labai priklauso nuo samdomų dirbančiųjų skaičiaus ir jų atlyginimo. Tebesitęsiantys Rusijos finansinės krizės padariniai kai kurioms šalies įmonėms ir toliau daro ženklią įtaką, tai rodo ir aukščiau minimi skaičiai. Dalis šių įmonių laiku nesumoka įmokų, kita dalis savo finansines problemas mėgina spręsti pervesdamos darbuotojus į nevisiško užimtumo darbo režimą. 2000 metų gruodžio mėnesį vidutiniškai 310 įmonių 10.5 tūkst. darbuotojų dirbo nepilną darbo dieną, buvo prastovose arba neapmokamose atostogose. Nevisiško užimtumo režimu dirbantys darbuotojai gauna tik dalį minimalaus atlyginimo, sumažinto proporcingai jų dirbtam laikui, atitinkamai mažėja jų socialinio draudimo įmokos.

Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos yra svarbiausia socialinės apsaugos senatvėje rūšis, dažniausiai yra vienintelis beveik 880 tūkstančių gavėjų pragyvenimo šaltinis. Šios pensijos mokamos iš valstybinio socialinio draudimo fondo ir sudaro didžiąją dalį jo išlaidų. Pensijų sistemų mokumui didelę neigiamą įtaką daro mažėjantis gimstamumas ir ilgėjantis vidutinis gyventojų amžius. Lietuvos visuomenė senėja. 60 metų ir vyresnių gyventojų nuolat daugėja. 1999 metais jie sudarė 18,2 procento šalies gyventojų (metų pradžioje Lietuvoje gyveno 673,3 tūkst. 60 metų ir vyresnių žmonių, o tai 10,5 tūkst. daugiau nei 1998 metais). Ypač ryškūs gyventojų senėjimo procesai kaime. Čia gyvena per 40 procentų visų pagyvenusių žmonių. 1999 metais išlaikytinių rodiklis (vaikų ir senų žmonių skaičius 100-ui 15-59 metų gyventojų) buvo lygus 63 (nuo 1985 metų šis rodiklis su nedideliais svyravimais išlieka panašaus lygio, tačiau kinta jo sudėtis: mažėja vaikų, darbingo amžiaus gyventojams tenka išlaikyti vis daugiau senų žmonių). Mokančių įmokas ir gaunančių pensijas asmenų proporcija darosi vis nepalankesnė. Dėl per paskutinius dešimtmečius didėjančios vidutinės gyvenimo trukmės ir mažėjančio gimstamumo, o taip pat dėl ankstyvo, palyginus su Europos valstybėmis, pensinio amžiaus labai sumažėjo dirbančių gyventojų skaičius, lyginant su pensininkų skaičiumi. Po nepriklausomybės atgavimo vykę ekonomikos pokyčiai sąlygojo dirbančių pagal darbo sutartis asmenų skaičiaus sumažėjimą. Pasikeitė santykis tarp emigruojančių ir imigruojančių asmenų pirmųjų naudai. Šalies gyventojų skaičius nuo 1992 metų iki 2000 metų sumažėjo 47,9 tūkstančio ir 2000 metų pradžioje sudarė 3699 tūkstančius žmonių.

Šių aplinkybių pasėkoje valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos didėja žymiai lėčiau negu fondo biudžeto išlaidos. Tai sąlygoja būtinybę priemonių užtikrinančių pensijų sistemos mokumą.

Statistikos departamento duomenimis namų ūkių disponuojamos pajamos (piniginės ir natūrinės), skaičiuojant vienam namų ūkio nariui 2000 metais buvo 415,4 litų per mėnesį. Disponuojamos pajamos 2000 metus, palyginti su 1999 metais, sumažėjo 2,9 proc. Vartotojų kainoms per metus padidėjus 1 proc., realios pajamos sumažėjo 4 proc. Namų ūkių sudėtis turėjo labai didelę įtaką disponuojamų pajamų lygiui ir struktūrai. Didžiausias disponuojamas pajamas turėjo vieniši asmenys ir santuokinės poros, neturinčios vaikų, mažiausias – vadinamieji kiti namų ūkiai su vaikais, susidedantys iš tėvų su nepilnamečiais ir jau suaugusiais vaikais, kelių kartų namų ūkių. Žemiau santykinės skurdo ribos (2000 m. tai sudarė 260 Lt vienam ekvivalenčiam vartotojui) 2000 metais gyveno 16 proc. gyventojų (28 proc. kaimiečių, 8 proc. didžiųjų miestų ir 14 proc. kitų miestų gyventojų).

Pablogėjus šalies ekonominei situacijai ir padidėjus nedarbo lygiui ženkliai išauga socialinės paramos poreikis ir ypač piniginėms išmokoms.

Bendros demografinės tendencijos mūsų šalyje yra panašios į Vakarų Europos šalyse stebimas tendencijas: nedidelis ir mažėjantis gimimų skaičius, kasmet auganti vyresnių kaip 65 metai gyventojų dalis bendroje populiacijos struktūroje. Jaunimo tarpe vyraujančios šeimos planavimo nuostatos palaipsniui įgyja išsivysčiusioms Vakarų Europos šalims būdingus bruožus: vedybos atidedamos vėlesniam laikui, didėja kartu gyvenančių, bet nesusituokusių porų skaičius, auga ne santuokoje gimusių vaikų skaičius. Jei 1990 m. ne santuokoje gimusių vaikų skaičius sudarė 3-7 proc. visų vaikų tarpe, tai 1999 m. ne santuokoje gimė 19,8 proc. visų tais metais gimusių vaikų. Ši tendencija tampa savotiška rizika vaikui patirti socialinę atskirtį, o tuo pačiu yra negarantuojamos pakankamos lėšos, reikalingos vaiko gerbūviui užtikrinti.

Dėl kintančių ekonominių sąlygų, ne visi žmonės sugebėjo prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų ir rasti savo vietos besiformuojančioje rinkos ekonomikos sąlygotoje darbo rinkoje. Tai ypač skaudžiai palietė gausias šeimas ir nepilnas, vaikus auginančias šeimas.

Dėl šių ir kitų priežasčių nuolat didėjo tėvų globos netekusių vaikų skaičius, kurių dauguma buvo įkurdinami valstybės išlaikomuose vaikų globos namuose, o sulaukę pilnametystės neturėjo pakankamos finansinės paramos pradėti savarankišką gyvenimą. Nors nuo 1992 m. pradėtos kurti alternatyvios vaikų globos institucijos, o 1997 m. pradėta administracinė reforma, perduodant globos bei specialiojo ugdymo institucijas iš Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijų pavaldumo apskričių pavaldumui, šių įstaigų vykdomos funkcijos bei paskirtis, finansavimas, vaikų nukreipimo į jas tvarka iš esmės nebuvo peržiūrėtos.

2. Vidaus veiksniai

Vienas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklos principų ir sričių yra strateginė partnerystė su pavaldžiomis įstaigomis ir savivaldybėmis, pagal kurią numatoma, kad ministerija derins pavaldžių įstaigų strateginius planus (politikos kryptis ir finansinių išteklių pasiskirstymą), labiau skatins jų operatyvinį savarankiškumą ir pasirašys strateginės partnerystės sutartis su savivaldybėmis.

Susitarimo dėl trišalės partnerystės tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Profesinių sąjungų ir Darbdavių organizacijos pagrindu įkurta Lietuvos Respublikos trišalė taryba, o prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įkurtas šios tarybos sekretoriatas. Jo paskirtis – padėti tarybai rengti posėdžius. Trišalei tarybai teikiami svarstyti įvairūs klausimai siekiant efektyviau derinti šalių interesus sprendžiant socialines, ekonomines ir darbo problemas.

Efektyvią ministerijos veiklą lemia abipusis bendradarbiavimas su Vyriausybe, Seimo komitetais, kitomis ministerijomis ir departamentais, kuris svarbus tiek socialinės politikos formavimo, tiek jos įgyvendinimo kokybės prasme, siekiant geriau patenkinti gyventojų poreikius.

Ministerijos darbo praktika yra pakankamai nusistovėjusi, ją pripažįsta personalas ir ji sudaro tvirtą pagrindą veiklos pastovumui ir organizacijos vystymui užtikrinti. Organizacija tobulinama stiprinant ministerijos organizacinę struktūrą, tobulinant skyrių ir visos ministerijos funkcijas, peržiūrint administravimą ir personalo darbo vertinimą bei skatinimą, organizuojant personalo mokymą, gerinant ryšius su suinteresuotaisiais. Organizacija vystoma ta linkme, kuri padeda efektyviausiai įgyvendinti ministerijos misiją.

Ministerijoje įgyvendinamas vidaus auditas.

3. Užimtumo ir darbo rinkos politika

Įgyvendinant Darbo rinkos liberalizavimo laikinosios darbo grupės pasiūlymus verslo problemoms spręsti, buvo parengta:

1. Bedarbių rėmimo įstatymo 7, 8, 11, 13, 14, 161, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.

2. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.

Vykdant Vyriausybės programos nuostatas buvo keičiami ir tobulinami kiti darbo rinką reglamentuojantys teisės aktai. 2000 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais buvo patvirtinti šie teisės aktai:

Bedarbių įdarbinimo pagal kvotą tvarka papildyta nuostata, kad nesant gamybinių darbo vietos išlaidų, darbdaviui gali būti kompensuojama dalis darbo užmokesčio.

Įdarbinimo į užimtumo fondo remiamus darbus tvarką, sudarytos palankesnės sąlygos smulkioms įmonėms įdarbinti bedarbius į remiamus darbus.

Bedarbių registravimo, pašalpų jiems skyrimo ir mokėjimo tvarkos papildymai ir pakeitimai palengvino asmenų registravimosi darbo biržoje sąlygas ir tuo būdu sudarė sąlygas gyventojų teritoriniam mobilumui didinti ir greičiau susirasti darbą.

Grupės darbuotojų atleidimo ir jo prevencijos tvarka.

Darbo rinkos profesinio mokymo tvarka.

Užsieniečių įsidarbinimo Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį tvarka.

Siekiant mažinti nedarbą ir vystyti naujus darbo rinkos politikos instrumentus, kartu su Darbo ir socialinių tyrimų institutu parengta tikslinė Didžiasalio užimtumo rėmimo programa.

3.2. Darbo rinkos politikos tikslai 2000 metams ir jų įgyvendinimas

Atsižvelgiant į užimtumo ir nedarbo kitimo tendencijas, būtinumą didinti darbo rinkos institucijų veiklos ir jų įgyvendinamų darbo rinkos politikos priemonių efektyvumą nustatyti Lietuvos darbo biržai ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybai šie veiklos tikslai: 1) didinti ieškančiųjų darbo asmenų galimybes pagal individualius poreikius, skatinti bedarbių integraciją į darbo rinką, derinant socialinės pagalbos ir užimtumo rėmimo priemones; 2) stiprinti institucijų tarpusavio sąveiką ir jų veiklos efektyvumą, telkti darbo rinkos partnerius teritoriniams užimtumo ir darbo rinkos klausimams spręsti.

2000 metais darbo biržoje pradėta įgyvendinti “Pirmo žingsnio darbo rinkoje” programa, skirta parengti ir integruoti į darbo rinką pradedančius darbinę veiklą ieškančius darbo asmenis. Pradėta diegti “Talentų banko” programa, kuri sudarys platesnes įsidarbinimo galimybes studijuojančiam jaunimui ir padės darbdaviams susirasti aukštos kvalifikacijos darbo jėgą.

Vienas iš esminių uždavinių ruošiantis narystei Europos Sąjungai yra pasirengimas dalyvauti Europos Sąjungos užimtumo politikos koordinavimo procese. Tuo tikslu 2000 metais kartu su Europos Komisija buvo pradėtas rengti Bendrojo užimtumo politikos prioritetų įvertinimo dokumentas, kurį numatoma pasirašyti 2001 metų gegužės mėnesį.

Kita svarbi veikla – teisinis ir institucinis pasirengimas PHARE Ekonominės Socialinės Sanglaudos programai ir ateityje - administruoti Europos Socialinį Fondą. Pasirengimas vyksta per dalyvavimą PHARE Specialiojoje Programoje Struktūrinei Politikai pasirengti (SPP). Šios programos tikslas - teisinis bei institucinis pasirengimas darbui su Europos Sąjungos struktūriniais fondais. Dalyvauta vienoje iš pagrindinių priemonių – rengiant Nacionalinį socialinės ekonominės plėtros planą.

3.3. Lygių moterų ir vyrų galimybių politikos įgyvendinimas

Laikantis šiuo metu plačiai taikomos lyčių aspekto integravimo strategijos bei siekiant geriau koordinuoti valstybės institucijų darbą diegiant šią strategiją, įsteigta Moterų ir vyrų lygių galimybių komisija. Už Komisijos veiklos koordinavimą bei techninį aprūpinimą atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

2000 metais buvo parengta Lietuvos Respublikos antroji periodinė ataskaita Jungtinėms Tautoms dėl Jungtinių Tautų konvencijos “Dėl moterų visų diskriminacijos formų panaikinimo įgyvendinimo”. Pirminę ir antrąją periodinę ataskaitas Lietuvos delegacija sėkmingai apgynė 2000 m. birželio 16-22 d. Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitete Niujorke.

Pagal Europos Sąjungos programą “Lygios galimybės vyrams ir moterims 1996-2000 m.”, vadovaujantis Asociacijos tarybos tarp Europos Bendrijos bei jų valstybių narių ir Lietuvos Respublikos 1999 05 21 sprendimu, 1999 metais Lietuva prisijungė prie tarptautinio projekto “Moterų politinis švietimas lygių galimybių klausimais”.

4. Darbo santykių ir apmokėjimo politika

4.1. Darbo įstatymų, kitų darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojančių teisės aktų tobulinimas

1. Darbo kodekso projekto rengimas

Dabar galioja kelios dešimtys teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius ir kitas darbo bei socialines garantijas. Siekiant susisteminti darbo santykių teisinę bazę, buvo rengiamas Darbo kodekso projektas. Darbo grupės, vadovaujamos Vilniaus universiteto profesoriaus I. Nekrošiaus, parengtas Darbo kodekso projektas buvo daugiau kaip dešimt kartų svarstytas trišaliu principu sudarytoje derybinėje komisijoje, taip pat Trišalėje taryboje. Dėl 24 ginčytinų nuostatų socialiniams partneriams pavyko susitarti.

2. Verslo sąlygų liberalizavimas

Vykdant darbo rinkos liberalizavimo (“Saulėtekio”) laikinosios darbo grupės siūlymus, kuriems pritarė Vyriausybė, parengti Darbo sutarties įstatymo, Darbo apmokėjimo įstatymo, Atostogų įstatymo ir Profesinių sąjungų įstatymų pakeitimų ir papildymų projektai.

3. Nelegalaus darbo kontrolės ir prevencijos stiprinimas.

Siekiant patikslinti teisės aktų nuostatas, susijusias su nelegalaus darbo kontrolės ir prevencijos klausimais bei stiprinti veiklą šioje srityje, buvo parengti ir Seimo priimti Darbo sutarties įstatymo 1, 3, 5, 17, 171 ir 172 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 ir 256 straipsnių papildymo įstatymas, Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas.

4. Darbo ir socialinių garantijų teisinės bazės gerinimas

Siekiant tobulinti ir gerinti žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo darbe ar susirgimo profesine liga tvarką, parengti, atsižvelgiant į Seimo 1999 11 11 (Nr. VIII-1403) priimtus Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo pakeitimus ir papildymus, ir priimti Vyriausybės 2000 01 28 nutarimas Nr.94 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 09 15 nutarimo Nr. 997 “Dėl žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo darbe ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos patvirtinimo” dalinio pakeitimo” ir Vyriausybės 2000 01 28 nutarimas Nr.93 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 12 27 nutarimo Nr.1325 “Dėl pašalpos, darbuotojui žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, skyrimo nuostatų patvirtinimo” dalinio pakeitimo”. Minėtas įstatymas numatė atvejus, kada žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei, o šios prievolės perėmimo tvarką nustato Vyriausybė.

Taip pat 2000 m. parengti ir yra derinimo stadijoje:

Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 2, 12 ir 181 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymo projekto tikslas - pašalinti neaiškumus, kurie iškilo, taikant Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nuostatas bei suderinti minėto įstatymo nuostatas su kitų įstatymų nuostatomis;

Vyriausybės nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 09 15 nutarimo Nr.997 “Dėl žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo darbe ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos patvirtinimo” dalinio pakeitimo” projektas. Jame siūloma patobulinti lėšų, kurias išmoka savivaldybės žalos atlyginimo gavėjams, skyrimo iš valstybės biudžeto, tvarką.

Atsižvelgiant į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto bei Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto Vyriausybei keliamus klausimus dėl priedų ir kompensacijų mokėjimo jėgos struktūroms problemų, buvo peržiūrėtos socialinės garantijos, taikomos vidaus reikalų sistemoje dirbantiems pareigūnams, buvo parengtas Vyriausybės nutarimo “Dėl socialinių garantijų policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnams” projektas (priimtas 2000 07 05 nutarimo Nr. 788), kuriuo buvo patikslintos esamos socialinės garantijos ir atsisakyta kai kurių socialinių garantijų taikymo policijos ir kitų vidaus reikalų sistemos įstaigų pareigūnams.

5. Socialinio dialogo sąlygų ir teisinės bazės stiprinimas

Buvo parengtas ir kelis kartus su socialiniais partneriais svarstytas ir derintas Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo papildymo projektas.

6. Valstybės tarnautojų, politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo sąlygų tobulinimas

Seimo 1999 06 10 rezoliucijoje “Dėl Konstitucinio teismo ir kitų teismų teisėjų bei valstybės pareigūnų (valstybės tarnautojų) darbo apmokėjimo”, numatyta, jog iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų institucijų pareigūnų ir kitų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos būtų grindžiamos vienodais kriterijais ir principais. 2000 m. buvo parengtas ir Seimo priimtas Lietuvos Respublikos Valstybės, politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas, reglamentuojantis Respublikos Prezidento, Seimo vadovybės, Seimo narių, teismų teisėjų, prokurorų ir tardytojų, kitų Prezidento ir Seimo paskirtų pareigūnų darbo apmokėjimo sąlygas bei Valstybės tarnybos įstatymo papildymo įstatymas, reglamentuojantis valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, kurią pagal šio įstatymo 69 str. nuostatas numatoma pradėti taikyti nuo 2001 m. liepos 1 dienos.

Vykdant Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatas buvo parengta ir pateikta Vyriausybei 16 įstatymų projektų, susijusių su minėtojo įstatymo įgyvendinimu. Šių projektų pagrindinė nuostata ta, kad pradėjus įgyvendinti minėtą įstatymą, valstybės politikams, teismų teisėjams ir valstybės pareigūnams turi galioti senos teisės aktais nustatytos apmokėjimo sąlygos, kuriomis vadovaujantis pereinamuoju laikotarpiu bus nustatomas naujai į pareigas išrinktiems ar paskirtiems asmenims darbo užmokestis.

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu bei Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu buvo parengtas ir 2000 12 28 priimtas Vyriausybės nutarimas Nr.1508 “Dėl valstybės tarnautojų, valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų gauto vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo”, kuris dabartiniu metu taikomas pradėjus įgyvendinti naują darbo apmokėjimo sistemą valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams, o nuo 2001 07 01 turės būti taikomas ir reglamentuojant valstybės tarnautojų darbo apmokėjimą.

7. Valstybės kontroliuojamų įmonių ir akcinių bendrovių vadovų darbo apmokėjimo tobulinimas

Siekiant, kad valstybės kontroliuojamų įmonių vadovų ir jų pavaduotojų darbo užmokestis nebūtų nepagrįstai aukštas, 2000 m. buvo surinkta informacija apie jų darbo užmokesčio dydžius bei jos pagrindu parengta apibendrinta medžiaga ir 2000 03 15 pateikta Seimo kancleriui bei Vyriausybei. Remiantis šia informacija, Ūkio ministerijos bei VĮ Valstybės turto fondo bei kitų suinteresuotų ministerijų pasiūlymais buvo parengtas Vyriausybės nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 26 d, nutarimo Nr. 680 “Dėl Vyriausybės kontroliuojamų akcinių bendrovių (uždarųjų akcinių bendrovių) ir valstybės įmonių vadovaujančiųjų darbuotojų darbo apmokėjimo bei pelno naudojimo” dalinio pakeitimo” projektas, kuris buvo pateiktas Vyriausybei 2000 10 18.

5. Darbuotojų saugos ir sveikatos darbe politika

Vyriausybės 1999-2000 m. programos uždavinys darbo sąlygų srityje buvo siekti darbuotojams sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas, saugos darbe teisės aktų, suderintų su Europos Sąjungos teisės normomis, pagrindu skatinant darbdavius gerinti darbo sąlygas, vykdyti veiksmingą nelaimingų atsitikimų gamyboje profilaktiką, likviduoti jų padarinius. Šio uždavinio įgyvendinimui buvo numatytos priemonės – parengti naujus ir suderinti galiojančius saugos ir sveikatos darbe teisės aktus su Europos Sąjungos teisės aktais, nustatančiais minimalius reikalavimus, bei parengti svarbiausius saugos ir sveikatos darbe teisės aktus, susijusius su laisvu prekių judėjimu, ir tuo pagrindu gerinti darbuotojų darbo sąlygas.

6. Galiojančių saugos ir sveikatos darbe teisės aktų suderinimas su Europos Sąjungos teisės aktais ir naujų parengimas

Siekiant gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą bei rengiantis deryboms su Europos Sąjunga, siekiant tapti jos nare, derinami Lietuvos saugos ir sveikatos teisės aktai su atitinkamomis Europos Sąjungos direktyvomis, atliktas atskirų direktyvų (pagal jas parengtų teisės aktų) įgyvendinimo pasekmių įvertinimas ir tuo pagrindu buvo parengta derybinio skyriaus „Socialinė politika ir užimtumas” derybinė pozicijos dalis „Profesinė sveikata ir sauga darbe”, kurioje įsipareigojama įgyvendinti profesinės sveikatos ir saugos teisės aktus, parengtus pagal Europos Sąjungos direktyvas, iki 2004 metų.

Pagal pagrindinę Europos Sąjungos saugos ir sveikatos darbe direktyvą 89/391/EEC dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti ir, įvertinant Žmonių saugos darbe įstatymo taikymo praktiką, parengtas Žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymas (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas), kurį Seimas priėmė 2000 10 17. Šis įstatymas taip pat suderintas su ES direktyvomis 93/104EEC dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų, 92/85EEC dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi moterų sauga ir sveikata darbe, 94/33EEC dėl jaunimo apsaugos darbe.

Siekiant su Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatomis suderinti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas, buvo parengtas Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuris buvo pateiktas Seimui kartu su Žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymu ir priimtas 2000 10 17.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą (2000 10 17 Nr. VIII-2063) pagal 88 straipsnio 2 punktą, parengtas Vyriausybės nutarimo “Dėl saugos ir sveikatos darbe teisės aktų, įgyvendinant Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, rengimo plano grafiko patvirtinimo bei kai kurių teisės aktų pripažinimo netekusiais galios” projektas ir teisės aktų rengimo planas.

Pagal atskiras Europos Sąjungos saugos ir sveikatos darbe direktyvas 2000 m. buvo parengti: Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje nuostatai (pagal direktyvą 1999/92/EB; Minimalių reikalavimų, teikiant medicinos pagalbą laivuose, projektas (pagal direktyvą 1992/29/EEB), kuris šiuo metu yra derinamas su Sveikatos apsaugos ministerija.

Siekiant užtikrinti darbo įrenginių saugą, atsižvelgiant į ilgametę Europos Sąjungos šalių praktiką, buvo parengtas Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymas, kurį Seimas priėmė 2000 m. spalio 3 dieną. Įgyvendinant Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymą parengti teisės aktų - Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų sąrašo ir Įgaliojimų tikrinti potencialiai pavojingų įrenginių techninę būklę suteikimo viešosioms įstaigoms ir šių įstaigų kolegialių valdymo organų sudarymo tvarkos – projektai.

Siekiant užtikrinti saugių prekių patekimą į rinką Vyriausybė 1999 12 27 nutarimu Nr.1482 „Dėl institucijų, įgaliotų tvirtinti privalomuosius produktų saugos reikalavimus, paskyrimo” paskyrė Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją atsakinga už asmens apsaugos priemonių, liftų, civiliniais tikslais naudojamų sprogmenų, lynų, kablių ir grandinių, mašinų privalomųjų saugos reikalavimų tvirtinimą.

Šie reikalavimai rengiami pagal Europos Sąjungos Naujo požiūrio direktyvas ir jiems įsigaliojus į rinką, taip pat ir į darbo vietas, pateks tik saugūs produktai, sudaromos prielaidos laivam prekių judėjimui. Tuo būdu gerės darbuotojų sauga ir sveikata.

2000 m. pagal atskiras Europos Sąjungos Naujo požiūrio direktyvas, įgyvendinant Vyriausybės 1999 12 27 nutarimą Nr.1482”, buvo parengti ir patvirtinti techniniai reglamentai: Techninis reglamentas. Asmeninės apsauginės priemonės, patvirtintas socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 07 03 įsakymu Nr.69; Techninis reglamentas. Mašinų sauga, patvirtintas 2000 03 06 socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr.28; Techninis reglamentas. Kėlimo reikmenys. Sertifikavimas ir ženklinimas, patvirtintas 2000 12 28 socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr.106. Kartu su Ūkio ir kitomis ministerijomis parengta Atitikties įvertinimo infrastruktūros (bandymų laboratorijų, sertifikacijos įstaigų) plėtros programa, kuriai Vyriausybė pritarė. Siekiant užtikrinti atskirų gaminių ir prekių judėjimą tarp ES ir Lietuvos, vadovaujant Europos komitetui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtas Atitikties įvertinimo ir pramoninių gaminių pripažinimo protokolas prie Europos sutarties, kurį pasirašius bus galima notifikuoti atitikties vertinimo, į šio protokolo objektą įtrauktuose sektoriuose, įstaigas Lietuvoje.

7. Socialinio draudimo ir pensijų politika

7.1. Socialinio draudimo srityje

1. Siekiant valstybinio socialinio draudimo biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo:

Įvertinus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto būklę Vyriausybė 2000 07 11 pritarė priemonėms socialinio draudimo biudžeto subalansavimui gerinti. Vykdant šių priemonių planą buvo rengiami įstatymų projektai bei vykdomos organizacinės priemonės socialinio draudimo įmokų mokėjimo bei socialinio draudimo išmokų skyrimo ir mokėjimo kontrolei stiprinti. Pritaikius sankcijas įmokų nemokantiems draudėjams iš jų išieškota 271,6 mln.Lt arba 22 procentais daugiau nei 1999 metais.

Vykdant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo kontrolės užtikrinimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2000 metais organizavo Fondo valdybos veiklos auditą. Auditą atliko Socialinių įstaigų priežiūros ir audito departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei ministrės 2000 06 22 įsakymu Nr.67 sudaryta komisija. Audito metu buvo siekiama išsiaiškinti kiek efektyvus ir ekonomiškas fondo sistemos valdymas, nustatyti galimus rezervus bei rizikas. Buvo tikrinama, kaip savo funkcijas ir pareigas vykdo valdybos struktūriniai padaliniai bei jų darbuotojai. Patikrintos fondo valdybos veiklos sutartys, fondo valdybos įsteigtų uždarųjų akcinių bendrovių ar įmonių dokumentai.

Šalindama audito metu išaiškintus trukumus fondo valdyba peržiūrėjo ir patobulino savo ir teritorinių skyrių struktūrinių padalinių nuostatus, darbuotojų pareigines instrukcijas. Patvirtino patikslintas fondo veiklos sąnaudų sąmatas. Pasiruošta uždarųjų akcinių bendrovių ir įstaigų, įsteigtų prie fondo valdybos, nepriklausomo audito ir turto vertinimo atlikimui, pradėta rengti turimų įmonių veiklos vystymo strategija, jų pardavimo planai. Buvo peržiūrėtos paskolų sutartys su Lietuvoje veikiančiais komerciniais bankais, siekiant sumažinti fondui teikiamų paskolų palūkanas. Nors šis procesas dėl suprantamų priežasčių yra tęstinis, taip pat susijęs su situacija Lietuvos finansų rinkoje, bankų paskolų palūkanos sumažėjo keliais punktais.

Sumažėjus 2000 metų II ketvirčio vidutinėms draudžiamosioms pajamoms buvo spendžiama problema dėl mokamų socialinio draudimo pensijų dydžių. Parengti ir liepos mėnesį priimti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo bei kitų teisės aktų pakeitimai, kuriais buvo nustatyta, kad vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų dydį turi tvirtinti Vyriausybė, o ne Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba. Tuo būdu Vyriausybei buvo nustatyta galimybė priimti sprendimą dėl pensijų ir kitų išmokų, kurių dydis priklauso nuo vidutinių draudžiamųjų pajamų, nemažinimo numatant papildomus finansavimo šaltinius, tais atvejais, kai vidutinės mėnesinės pajamos mažėja ir pensijos realiai taip pat turėtų mažėti.

Siekiant išvengti pensijų permokėjimo dirbantiems pensininkams ir apsaugoti pensijų gavėjus nuo būtinumo patiems informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinius skyrius apie savo draudžiamąsias pajamas buvo parengtas ir rugpjūčio mėnesį Vyriausybės nutarimu patvirtintas Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įskaitos taisyklių pakeitimas, kur nustatyta, kad apie dirbančio pensininko pajamas kiekvieną mėnesį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių turi informuoti darbdavys, užpildydamas nustatytos formos pranešimą. Tuo būdu sumažėjo pensijų permokėjimo rizika.

Parengtos ir 2000 metų rugsėjo mėnesį Vyriausybės nutarimu patvirtintos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės. Šiose taisyklėse reglamentuota įmonių, įstaigų ir organizacijų registravimo draudėjais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniuose skyriuose tvarka. Taip pat nustatyta socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka, kurios turi laikytis draudėjai, mokantys įmokas už samdomus darbuotojus bei savarankiškai dirbančių apdraustųjų asmenų įmokų mokėjimo terminai. Taisyklėse reglamentuota įmokų skolų išieškojimo atidėjimo sutarčių sudarymo, netesybų išieškojimo, ar atleidimo nuo baudų ir delspinigių ar mokėjimo atidėjimo sąlygos bei tvarka.

Vyriausybės 2000 04 12 posėdyje buvo pritarta, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų ir fizinių asmenų pajamų mokesčio administravimo funkcijos būtų sujungtos. Vykdant Vyriausybės pavedimus ir siekiant pagerinti socialinio draudimo įmokų surinkimą bei sumažinti sąnaudas šiam darbui atlikti kartu su Finansų ministerija parengta ir Vyriausybės nutarimu patvirtinta Valstybinio socialinio draudimo įmokų administravimo reformos koncepcija. Taip pat parengti ir suderinti atitinkamų teisės aktų projektai, nustatantys socialinio draudimo įmokų kontrolės perdavimą Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Gruodžio mėnesį buvo priimtas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2001 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas. Šiuo įstatymu patvirtinta, kad biudžeto pajamų numatoma gauti 4532971 tūkst.Lt, o išlaidų 4500780 tūkst.Lt.

2. Stiprinant draudiminius principus ir didinant apdraustųjų asmeninę atsakomybę bei suinteresuotumą buvo:

Parengtas ir 2000 metų gruodžio mėnesį priimtas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas. Tai naujas teisės aktas, kuriame reglamentuota tik viena socialinio draudimo rūšis- ligos ir motinystės išmokos. Šiuo įstatymu siekiama sustiprinti draudiminį principą, kadangi nustatyta, kad iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų išmokos skiriamos tik tiems asmenims, kurie tam tikrą laiką mokėjo socialinio draudimo įmokas, t.y turi draudimo stažą. Tuo būdu sumažėja perskirstymas tarp įmokėtų socialinio draudimo įmokų ir gautų pašalpų, sudaryta galimybė apsisaugoti nuo tokių atvejų, kai darbo sutartys, dažnai fiktyvios, buvo sudaromos tik tam, kad būtų gautos socialinio draudimo pašalpos. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme taip pat nustatyti maksimalūs ir minimalūs pašalpų dydžiai, sugriežtintos kitos pašalpų skyrimo ir skaičiavimo sąlygos. Prognozuojama, kad taikant Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas bus racionaliau ir taupiau naudojamos socialinio draudimo biudžeto lėšos.

Nuo 2000 metų vykdomas privalomas Nelamingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas, kuris užtikrina pajamų garantijas darbe nukentėjusiam asmeniui. Nustatyto dydžio atitinkamas išmokas apdraustasis gali gauti iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, nepriklausomai nuo jo darbdavio finansinės būklės. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo taikymui skiriant ir mokant šio draudimo išmokas buvo parengti ir gegužės mėnesį Vyriausybės nutarimu patvirtinti Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai. Parengta ir 2000 metų sausio mėnesį Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu patvirtinta Nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais tvarka. Šiuose teisės aktuose nustatyta, kaip skaičiuojamos šio draudimo išmokos, kaip nustatoma, ar įvykis tikrai draudiminis ir kt.

Vadovaujantis draudiminiu principu buvo priimti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimai, kuriais atsisakyta socialiniam draudimui nebūdingų išmokų, tokių kaip transporto išlaidų kompensacijos, mokamos asmenims, turintiems teisę įsigyti specialųjį transportą, ar laidojimo pašalpos. Tokios pašalpos nuo 2001 01 01 mokamos iš savivaldybių ar valstybės biudžetų.

Spręstos individualių (personalinių) įmonių savininkų ir kitų jiems Vyriausybės nustatyta tvarka prilygintų asmenų socialinio draudimo problemos. Liepos mėnesį priimti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinojo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymai kuriais pakeista pusmetį galiojusi tvarka dėl šių asmenų privalomojo socialinio draudimo visai socialinio draudimo pensijai, kai įmokas reikėjo mokėti nuo savarankiškai dirbančių asmenų gaunamų pajamų. Buvo nustatyta, kad šie asmenys turi mokėti įmokas tik bazinei socialinio draudimo pensijai, nepriklausomai nuo jų gaunamų pajamų ar priežasčių, dėl kurių jie tų pajamų neturi.

7.2. Valstybinių socialinio draudimo pensijų sistemos srityje

Siekiant užtikrinti, kad esant Valstybinio socialinio draudimo fondo deficitui nesumažėtų jau paskirtų ir mokamų valstybinių socialinio draudimo pensijų dydžiai, o šių pensijų gavėjams, nedirbantiems ir neturintiems kitų pajamų, išskyrus pensiją, jos būtų išmokamos nustatyto dydžio ir laiku, buvo parengti:

1. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 18, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Šio įstatymo projektu buvo siūloma paspartinti artėjimą prie įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus. Buvo siūloma didinti senatvės pensijos amžių nuo 2001 01 01 vienodai po 6 mėnesius vyrams ir moterims kasmet, iki senatvės pensijos amžius vyrams 2003 metais pasieks 62 metus ir 6 mėnesius ir moterims 2006 metais pasieks 60 metų. Šis įstatymo pakeitimas buvo priimtas 2000 12 19.

2. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23, 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai. Šiais įstatymo projektais buvo siūloma keisti valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimo tvarką pensijų gavėjams, dirbantiems po pensijos paskyrimo ir turintiems draudžiamųjų pajamų. Vyriausybė tokiems projektams pritarė. 2000 12 21 buvo priimtas šio įstatymo pakeitimas, modifikuotas pagal Seimo narių pasiūlymus.

Siekiant užtikrinti, kad valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydis priklausytų ne nuo konsoliduoto biudžeto galimybių ir nebūtų siejamas su socialinės paramos išmokų indeksavimu, o tiesiogiai su infliacijos dydžiu, buvo parengtas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Vyriausybė šiam įstatymo projektui pritarė, tačiau Seimas šį projektą atmetė.

Siekiant išvengti pensijų įstatymų bei kitų teisės aktų ir naujai priimtų įstatymų nuostatų nesuderinamumo, buvo parengti šie Vyriausybės nutarimų projektai:

1. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1994 11 18 nutarimu Nr.156, pataisų projektas. Vyriausybė šiam nutarimui pritarė 2000 05 01 (Vyriausybės nutarimas Nr.487).

2. Valstybinio savanoriškojo socialinio pensijų draudimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1994 11 17 nutarimu Nr.1139, pataisų projektas. 2000 03 23 Vyriausybės nutarimu Nr. 339 šios taisyklės buvo išdėstytos nauja redakcija.

7.3. Valstybinių pensijų sistemos srityje

Siekiant mažinti valstybinių pensijų sistemą, kuri sudaro sąlygas atsirasti tam tikroms išskirtinėms gyventojų grupėms, turinčioms teisę gauti papildomas pensijas, buvo parengtas Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ar valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Tačiau šio projekto svarstymą Vyriausybė nutarė atidėti neribotam terminui.

Keičiant pensijų mokėjimo sąlygas dirbantiems jų gavėjams buvo parengti:

1. Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo projektas. Šiuo įstatymo projektu buvo siūloma keisti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimo tvarką šių pensijų gavėjams, dirbantiems po pensijos paskyrimo ir turintiems draudžiamųjų pajamų. Šis įstatymo pakeitimas buvo priimtas 2000 12 21.

2. Valstybinių pensijų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo projektas. Šiuo įstatymo projektu buvo siūloma nemokėti paskirtų Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų dirbantiems pensijų gavėjams. Seimas šį įstatymą priėmė 2000 12 21. Nuo 2001 01 01 pirmojo ar antrojo laipsnių valstybinių pensijų gavėjams, turintiems draudžiamųjų pajamų, šios pensijos nemokamos. Išimtis nustatyta tik pirmojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjams - ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams bei antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjoms - motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms bei gerai išauklėjusioms 10 ir daugiau vaikų. Šiems gavėjams valstybinės pensijos mokamos nepaisant jų gaunamų pajamų. Šis įstatymo pakeitimas buvo priimtas 2000 12 21.

3. Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Minėtuoju įstatymo projektu buvo siūloma sukakusiems senatvės pensijos amžių arba pripažintiems I ar II grupių invalidais bei turintiems ne mažesnį kaip 10 metų daktaro ar habilituoto daktaro darbo stažą asmenims, mokslininkų valstybinių pensijų neskirti, o paskirtųjų – nemokėti, kol jie turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) ar bedarbio pašalpas. Vyriausybė šiam įstatymo projektui pritarė, tačiau Seimas šį projektą atmetė.

Siekiant pašalinti Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio nuostatų prieštaravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai, 2000 06 13 buvo priimtas Valstybinių pensijų įstatymo 11 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas (įsigaliojo nuo 2000 07 01).

Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimu minėtame įstatyme buvo išvardytos visos struktūros, kuriose tarnavusiems arba dirbusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos.

7.4. Šalpos (socialinių) pensijų srityje:

Siekiant suteikti teisę gauti šalpos pensijas tiems asmenims, kurie dėl objektyvių priežasčių negalėjo dirbti (mokėsi) ir įgyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo valstybinei socialinio draudimo pensijai gauti, bei teikti didesnę valstybės paramą tiems asmenims, kurie augina namuose kelis vaikus invalidus ar I grupės invalidus nuo vaikystės, buvo parengtas Šalpos (socialinių) pensijų įstatymo 1, 2, 6, 9, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Šis įstatymo pakeitimas buvo priimtas 2000 10 25.

7.5. Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų sekretoriato veikla

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdo pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų administravimą ir mokėjimą. Šiai funkcijai vykdyti įkurtas Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų sekretoriatas.

Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 1994 12 22 Nr.I-730, II dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams įstatymu 1997 11 25 Nr. VIII - 541 ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1995 02 06 nutarimu Nr.190.

Pirmojo laipsnio valstybines pensijas skiria Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimą.

Antrojo laipsnio valstybines pensijas skiria Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Pirmojo laipsnio valstybinės pensijos buvo mokamos 1257 asmenų. Iš jų: 997 - ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams - kariams savanoriams, 38 - Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams, 10 - labiausiai pasižymėjusiems pasipriešinimo 1940 - 1990 metų okupacijoms dalyviams ir 222 - kitiems nusipelniusiems asmenims.

Antrojo laipsnio valstybinės pensijos buvo mokamos 1709 asmenų. Iš jų: 803 - motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms bei gerai išauklėjusioms 10 ir daugiau vaikų, 6 - labiausiai pasižymėjusiems pasipriešinimo 1940 - 1990 metų okupacijoms dalyviams, bei 90 - kitiems nusipelniusiems asmenims.

Našlių ir našlaičių valstybinė pensija buvo mokama - 56 asmenims. Iš jų: našlių ir našlaičių iš pirmojo laipsnio - 34, antrojo laipsnio - 22.

Personalinės pensijos buvo mokamos - 68 asmenims. Iš jų: 63 - respublikinės reikšmės maitintojo netekimo (našlės, kurios neturi teisės į kitą pensiją), 4 - respublikinės reikšmės personalinė pensija už savo nuopelnus (šių asmenų socialinio draudimo pensija yra mažesnė už personalinę) ir 1 - Respublikos personalinė pensija (socialinio draudimo pensija yra mažesnė už personalinę).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Prezidento 1993 01 26 įstatymu Nr.I-56 ir Respublikos Prezidento valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo nuostatais patvirtintais Vyriausybės 1998 02 19 nutarimu Nr.203, kiekvieną mėnesį buvo mokama Respublikos Prezidento valstybinė pensija - 1 asmeniui. Pensijos dydis - 50 procentų Respublikos Prezidento darbo užmokesčio.

3077 valstybinių pensijų gavėjams kiekvieną mėnesį (su paslaugomis) buvo išmokėta l,2 mln. litų.

8. Socialinės paramos politika

8.1. Piniginė socialinė parama, šeimos ir vaikų teisių politika

Lietuvos, kaip ir daugelio šalių pastarojo laikotarpio pastangos suformuoti šeimos politiką išreiškia reakciją į sudėtingas šeimos funkcionavimo sąlygas, šeimų gyvenimo problemų gilėjimą, sparčius šeimos instituto pokyčius, neatitinkančius vyraujančių visuomenės nuostatų bei sukeliančių demografines deformacijas ar net demografinės pusiausvyros praradimą.

Piniginės paramos šeimoms, auginančioms vaikus, sistemos tobulinimo ir tiesioginės paramos vaikams srityje, atsižvelgiant į vykstančius socialinius ekonominius procesus šalyje, 2000 metais buvo tobulinami bei koreguojami teisės aktai, reglamentuojantys valstybės teikiamą piniginę socialinę paramą gyventojams:

siekiant nustatyti vieną išmoką asmens mirties atveju Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl paramos mirties atveju” 1, 2 straipsnių pakeitimo įstatymu (2000 05 23 Nr.VIII-1704) padidinta speciali laidojimo pašalpa nuo 3 iki 6 MGL, panaikinus laidojimo pašalpą, mokamą iš socialinio draudimo fondo biudžeto;

siekiant suteikti reikalingą paramą gyventojams, dėl turtinės padėties negalintiems tinkamai ginti savo teisių ir įstatymais saugomų interesų, priimtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (Nr.VIII-1591). Įgyvendinant šį įstatymą parengtas Vyriausybės nutarimas “Dėl asmenų turto ir pajamų lygių valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų maksimalaus dydžio nustatymo” (2001 01 22 Nr.71);

siekiant nustatyti įsikūrimo pašalpos skyrimo tvarką asmenims, kurie tėvų globos neteko iki Vaiko globos įstatymo įsigaliojimo, parengtas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas “Dėl valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, skyrimo ir mokėjimo nuostatų dalinio pakeitimo” (2000 05 18 Nr.57);

siekiant paremti mažas pajamas turinčių šeimų moksleivius, kiekvienais metais valstybės biudžete numatomos tikslinės lėšos mažas pajamas turinčių šeimų moksleivių nemokamo maitinimo organizavimui bendrojo lavinimo mokyklose. Šiam tikslui per metus skiriama po 60 mln. Lt lėšų. Nemokamai maitinama apie 150 tūkst. moksleivių (26 proc. visų moksleivių).

Kiekvienais metais valstybės biudžete moksleivių nemokamo maitinimo organizavimui numatytą lėšų sumą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskirsto savivaldybėms. Už moksleivių nemokamo maitinimo organizavimą bei šiam tikslui skiriamų lėšų tikslingą panaudojimą yra atsakingos savivaldybės.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1999 08 16 įsakymu Nr. 64/955 patvirtinta Mažas pajamas turinčių šeimų moksleivių nemokamo maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarka, kuria reglamentuojamos bendros nuostatos:

nemokami pietūs skiriami, kai vienam šeimos nariui tenka mažiau nei 1,5 Vyriausybės nustatytų valstybės remiamų pajamų dydžio per mėnesį (šiuo metu 202,5 Lt);

ypač sunkiai besiverčiančių mažas pajamas turinčių šeimų moksleiviams skiriami nemokami pietūs ir pusryčiai;

maitinimo normos riba (pietums - ne daugiau kaip 3 Lt, pusryčiams - ne daugiau kaip 1,2 Lt, maitinimui stovyklose - ne daugiau kaip 7,5 Lt per dieną).

Vietos savivaldos institucijos, vadovaudamosi minėta tvarka, įpareigotos nustatyti moksleivių nemokamo maitinimo organizavimo joms pavaldžiose bendrojo lavinimo mokyklose tvarką, numatant atsakingus už moksleivių nemokamą maitinimą asmenis, reikalingų dokumentų nemokamam maitinimui skirti pateikimą, šeimų pajamų įvertinimą, mokyklų atsiskaitymą už panaudotas lėšas ir kt.

8.2. Vaikų globos gerinimo srityje. Buvo pradėtas teisės aktų, reglamentuojančių vaikų globą, įvertinimas, atsižvelgiant į 2000 m. priimtą naująjį Civilinį kodeksą, kuris turėtų įsigalioti nuo 2001 07 01.

Parengtas ir priimtas Vyriausybės nutarimo dėl Šeimynų registravimo ir identifikavimo kodų suteikimo tvarkos projektą bei šeimynos įregistravimo pažymėjimo, šeimynų registravimo knygos ir šeimynos registravimo duomenų kortos projektus priimtas Vyriausybės 2000 09 01 nutarimas Nr. 1033.

8.3. Vaikų teisių apsaugos sistemos stiprinimas.

Vykdant vaikų teisių apsaugos sistemos reorganizavimą ir siekiant atskirti vaikų teisių priežiūros bei vykdymo funkcijas, numatytas parengti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo projektas, kuris turėjo sudaryti teisines prielaidas Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucijai įsteigimui.

Priimtas Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas.

Su vaikų teisių apsauga susijusios institucinės reformos:

įsteigta Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucija ir parengtas įstaigos veiklos nuostatų projektas, kuris pateiktas Seimui;

įsteigta Įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SAD ministro įsakymas dėl tarnybos steigimo ir nuostatų patvirtinimo)

Paruošta teisinė bazė dėl Vaikų teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos likvidavimo (Vyriausybės 2001 02 05 nutarimas Nr.134)

Parengti Vyriausybės nutarimai:

Vyriausybės nutarimų “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 05 13 nutarimo Nr.370 “Dėl Vaikų teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų ir Rajonų, miestų vaikų teisių apsaugos tarnybų bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo” ir “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 10 16 nutarimo Nr.1344 “Dėl Įvaikinimo apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarkos patvirtinimo” dalinio pakeitimo” projektus (priimta; 2001 02 05 Vyriausybės nutarimas Nr.133);

Vyriausybės nutarimų “Dėl Vaikų teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos likvidavimo” ir “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 05 13 nutarimo Nr.370 “Dėl Vaikų teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų ir Rajonų, miestų vaikų teisių apsaugos tarnybų bendrųjų nuostatų patvirtinimo” dalinio pakeitimo” projektai (priimta; Vyriausybės 2001 02 05 nutarimas Nr.134);

Vaikų laikino išvykimo į užsienio valstybes tvarka (patvirtinta Vyriausybės 2000 01 11 nutarimu Nr. 28).

Siekiant užtikrinti, kad įvaikinimas būtų vykdomas įstatymų numatyta tvarka bei įgyvendindami Hagos konvenciją dėl vaiko apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje, 2000 m. buvo numatyta reorganizuoti Vaikų teisių apsaugos tarnybą prie ministerijos ir įsteigti atskirą Įvaikinimo tarnybą prie ministerijos, kuri būtų atsakinga už Hagos konvencijos nuostatų įgyvendinimą.

Vykdant vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos programas, Nepilnamečių kriminalinės justicijos reformos programą, kitus tarptautinius projektus ir programas, susijusiose su šeimos ir vaikų teisių apsauga:

Parengta Nacionalinė programa prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą (Vyriausybės 2000 01 11 nutarimas Nr. 29).

9. Invalidų socialinė integracija

Siekiant patobulinti invalidumo nustatymo tvarką 2000 04 28 parengtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ministrų įsakymas Nr. 222-49 “Dėl ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarkos patvirtinimo”. Parengtas ir pateiktas Vyriausybei svarstyti Vyriausybės nutarimo projektas “ Dėl Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos nuostatų patvirtinimo”.

Socialinės apsaugos ministerija, vykdydama Vyriausybės 1999 –2000 metų veiklos programą bei siekdama geriau aprūpinti gyventojus ortopedijos technikos priemonėmis parengė Gyventojų aprūpinimo ortopedijos technika kompensavimo tvarką, kuri buvo patvirtinta Vyriausybės 2000 04 14 nutarimu Nr. 430 “Dėl gyventojų aprūpinimo ortopedijos technika kompensavimo tvarkos.

Vykdant Vyriausybės pavedimą, parengtas ir patvirtintas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 10 20 įsakymu Nr. 92 “Dėl transporto išlaidų ir specialių automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijų mokėjimo sutrikusią judėjimo funkciją turintiems asmenims tvarkos patvirtinimo”.

Šalyje jau keletą metų stebima invalidumo didėjimo tendencija. Medicininė socialinė ekspertizė yra svarbi invalidų reabilitacijos sistemos dalis, kurią ypač stipriai įtakoja invalidumo pensijų ir lengvatų bei invalidų profesinės reabilitacijos sistemos. Vienas iš pagrindinių koncepcijos tikslų yra atstatyti darbingumo faktoriaus reikšmingumą. Socialinės ekspertizės atlikimo tvarkos ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo atvejais - invalidumo nustatymui, turėtų būtų kreipiamas pagrindinis dėmesys laipsniškai atskiriant invalidumo pensijas ir lengvatų sistemą, pastarąją labiau susiejant su pajamų faktoriumi. Socialinės apsaugos ministerija parengė Invalidumo nustatymo ir socialinės apsaugos priemonių neįgaliesiems reformos koncepcijos projektą, kuriam buvo pritarta Vyriausybės 2001 02 12 nutarimu Nr. 160 “Dėl invalidumo nustatymo ir socialinės apsaugos priemonių neįgaliesiems reformos koncepcijos patvirtinimo”.

10. Socialinis darbas ir socialinės paslaugos

2000 m. toliau buvo plėtojama socialinių paslaugų sistema tokiomis pagrindinėmis kryptimis:

1) decentralizuojant socialinių paslaugų sistemą ir kuriant būtinų socialinių paslaugų tinklą bendruomenėse labiausiai pažeidžiamoms socialinėms žmonių grupėms,

2) gerinant socialinių paslaugų kokybę,

3) tobulinant socialinių darbuotojų veiklą.

Socialinių paslaugų decentralizavimas vyko rengiant ir įgyvendinant valstybines, savivaldybių bei NVO socialinių paslaugų programas.

Plėtojant socialinių paslaugų sistemą, buvo rengiama ir tobulinama socialinių paslaugų sistemos bazė. Parengtas 2000 metų Socialinių paslaugų katalogas, kuriame suklasifikuotos teikiamos paslaugos pagal paslaugų rūšis ir įstaigų tipus. Socialinių paslaugų katalogas sudaro galimybę savivaldybėms bei NVO tiksliau planuoti ir rengti socialinių paslaugų programas, atitinkančias svarbiausius bendruomenės žmonių poreikius.

Socialinių paslaugų kokybė didžiąja dalimi priklauso nuo paslaugas teikiančių socialinių darbuotojų profesinio pasirengimo bei jų veiklos organizavimo.

Tam tikslui buvo tęsiama valstybinė Socialinių darbuotojų atestavimo programa. Įgyvendinant šią programą 2000 m. socialiniams darbuotojams - praktikams, neturintiems socialinio darbo išsilavinimo, buvo organizuojami mokymo kursai, kurie buvo dalinai finansuojami iš valstybės biudžeto lėšų (skirta 296 tūkst. Lt).

Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimas buvo vykdomas rengiant ir įgyvendinant ir kitas mokymo programas, skirtas įvairių sričių socialiniams darbuotojams. Tai Socialinių darbuotojų rengimo centre (toliau – SDRC) parengtos ir vykdytos specializuotos mokymo programos, skirtos darbui su narkotikus vartojančiais asmenimis bei šeimos nariais, kitiems rizikos grupių asmenimis, neįgaliaisiais.

Siekiant apibrėžti įvairių sričių socialinių darbuotojų pareigybes pagal įvairias praktinio socialinio darbo profesines veiklas, buvo parengtas Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašas.

11. Integracija į Europos Sąjungą

Sėkminga Lietuvos narystė ES bus strateginių Vyriausybės veiksmų rezultatas. Lietuvos pasirengimas narystei ES apima platų darbų spektrą – nuo ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę iki jų įgyvendinimo atitinkamai parengus Lietuvos administracinius gebėjimus.

11.1. Europos Sąjungos ir Lietuvos derybos – techninės konsultacijos.

Derybinis skyrius “Socialinė politika ir užimtumas”. 2000 m. tarpžinybinė darbo grupė parengė Lietuvos Respublikos derybinę pozicijos “Socialinė politika ir užimtumas” projektą, kurį 2000 08 17 nutarimu Nr.935 patvirtino Vyriausybė. Ši derybinė pozicija buvo įteikta Stojimo konferencijai. 2000 11 20 buvo formaliai patvirtinta derybų pradžia dėl 13 derybinio skyriaus “Socialinė politika ir užimtumas”.

Europos Komisijos ekspertų pateiktoje pozicijoje dėl 13 derybinio skyriaus iškelti papildomi klausimai darbo teisės, vyrų ir moterų lygių galimybių, užimtumo, socialinio dialogo bei saugos ir sveikatos darbe srityje. Ekspertai suabejojo Lietuvos pajėgumais vykdyti derybinius įsipareigojimus darbų saugos srityje. Buvo parengta išsami papildoma informacija dėl Europos Komisijos ekspertų iškeltų klausimų ir pateikta Europos Komisijos ekspertams. 2001 02 14 įvyko techninės konsultacijos Briuselyje, kurių metu buvo aptarti visi klausimai. Išreikšta išankstinė Europos Komisijos ekspertų nuomonė, jog Lietuva padarė didelę pažangą ir tikėtinas derybų užbaigimas socialinės politikos ir užimtumo srityje 2001 m. I pusmetyje.

Derybinis skyrius “Laisvas asmenų judėjimas”

2000 12 22 Vyriausybė nutarimu Nr.1486 patvirtino parengtą Lietuvos Respublikos derybinę poziciją “Laisvas asmenų judėjimas”. 2000 m. pabaigoje Europos Komisijos ekspertai pateikė papildomus klausimus - labiausiai domino profesinių kvalifikacijų pripažinimo problemos, skirtumai tarp akademinio ir profesinio pripažinimo, profesinių asociacijų vaidmuo, paprastesnės paslaugų teikimo procedūros, laisvo darbuotojų judėjimo bei socialinių apsaugos sistemų koordinavimo klausimai. Buvo parengta ir pateikta išsami papildoma informacija pagal iškeltus klausimus.

2000 10 16 Vilniuje įvyko trečiojo Europos Sutarties pakomitečio “Regioninė plėtra, užimtumas ir socialinė politika” susitikimas. Buvo pristatyti 2000 m. įvykę pasikeitimai darbo teisės, lygių galimybių, profesinės sveikatos ir saugos darbe, socialinės paramos, socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, socialinio dialogo ir užimtumo srityse. Europos Komisijos atstovai suabejojo, ar Lietuva realiai suvokia profesinės sveikatos ir saugos darbe direktyvų įgyvendinimo Lietuvoje kaštus.

11.2. Lietuvos pasirengimo narystei programa (LPNP).

Buvo planuojamas ir prižiūrimas programos įgyvendinimas, rengiamos ataskaitos. Vykdant programos Teisės derinimo priemonių planą, buvos rengiami ir nustatyta tvarka derinami: Darbo kodekso projektas, Europos socialinės chartijos ratifikavimo įstatymo projektas, priimti Garantinio fondo, Darbuotojų saugos ir sveikatos, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymai, parengti ir patvirtinti įvairūs Vyriausybės nutarimai, ministro įsakymai darbo teisės, profesinės sveikatos ir saugos darbe, profesinių kvalifikacijų.

Vykdant programos Acquis įgyvendinimo priemonių planą: pritarta Skurdo mažinimo Lietuvoje strategijos projektui; Technikos priežiūros tarnyba reorganizuota į viešąją įstaigą; parengta nacionalinių teisės aktų atitikimo ES teisei analizė bei strategija ir veiksmų planas laisvo darbuotojų judėjimo srityje; apsvarstytas Užimtumo didinimo plano metmenų projektas bei užimtumo politikos integravimo mechanizmas ir jo įgyvendinimo galimybės Lietuvoje; įvyko socialinio dialogo stiprinimui skirti seminarai ir mokymai socialiniams partneriams; pertvarkyta 12 darbo rinkos mokymo programų į modulinę struktūrą, įdiegtos 3 psichologines bedarbių aktyvacijos darbo paieškai schemos; įvyko seminaras valstybiniams darbo inspektoriams darbo ir asmeninių apsauginių priemonių rinkos priežiūros srityje bei du bandomieji mokymo etapai įmonių saugos darbe komitetų nariams.

Institucijų plėtros planas. Padedant PHARE programos ekspertams parengta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei jai pavaldžių institucijų plėtros plano metodologija bei užpildyti institucijų plėtros planai Laisvo darbuotojų judėjimo bei Socialinės politikos bei užimtumo srityse. Buvo atlikta Institucijų plėtros I etapo analizė t.y. identifikuotos pagal ES teisės aktus būtinos atlikti funkcijos, bei numatomas šių funkcijų pilnam įgyvendinimui reikalingų institucijų įkūrimas, reformavimas ar išplėtimas mūsų ministerijos kompetencijos srityse. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad institucinė plėtra reikalinga darbo teisės, profesinės sveikatos ir saugos darbe, Europos socialinio fondo administravimo, profesinių kvalifikacijų pripažinimo, laisvo darbuotojų judėjimo bei socialinių sistemų koordinavimo srityse.

Pranešimas apie Lietuvos pažangą. Rengiant metinį pranešimą apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei Europos Sąjungoje už laikotarpį nuo 1999 m. liepos mėn. iki 2000 m. birželio mėn., pateikta pranešimui medžiaga apie Lietuvos socialinę raidą, darbo rinkos politiką, socialinės apsaugos reformą, socialinį draudimą bei pensinį aprūpinimą, profesinę saugą ir sveikatą darbe, darbo teisę, lygias vyrų ir moterų galimybes bei laisvą darbuotojų judėjimą.

Integracijos į Europos Sąjungą pasekmių vertinimas. Siekiant įvertinti Lietuvos Respublikos integracijos į ES pasekmes, pagal Vyriausybės patvirtiną tvarką buvo atliekamas įvertinimas dviem etapais. Pirmame etape parengtas pirminis Lietuvos integracijos į ES pasekmių Lietuvos ūkiui ir visuomenei įvertinimas. Antrame etape atliekami išsamūs pasekmių tyrimai svarbiausiose pirmojo etapo metu nustatytose srityse. Kadangi išankstiniais vertinimais ženkliausios (finansine prasme) ES teisės aktų įgyvendinimo pasekmės numatomos profesinės sveikatos ir saugos darbe srityje, vertinamos šios srities pagrindinių direktyvų pasekmės.

12. Tarptautinė darbo organizacija

Ministerija plėtoja savo veiklą stengdamasi užtikrinti įsipareigojimų TDO vykdymą: tarptautinių darbo normų taikymą, ataskaitų rengimą, naujų konvencijų svarstymą bei pateikimą ratifikuoti, trišalių konsultacijų dėl tarptautinių darbo normų taikymo vedimą, pasiruošimą kasmetinėms konferencijoms, bendrų projektų rengimŕ ir vykdymŕ, TDO informacijos kaupimŕ ir platinimŕ.

2000 m. gruodžio 12-15 dienomis Ženevoje vyko Tarptautinės darbo organizacijos Europos šeštasis regioninis susitikimas, kurio metu dalyvauta komitetų veikloje.

Tarptautinės darbo konferencijos 88-oji sesija. Ženevoje vykusios Tarptautinės darbo konferencijos 88-oji sesijos metu dalyvauta plenariniuose posėdžiuose bei komitetuose svarstant TDO Generalinio direktoriaus pranešimą; biudžeto klausimus; nagrinėjama informacija ir ataskaitos dėl konvencijų ir rekomendacijų taikymo; peržiūrėti Konvencijos dėl motinystės apsaugos ir susijusios Rekomendacijos tekstai; diskutuota dėl žmogiškųjų išteklių tobulinimo ir vystymo.

Dalyvavimas TDO Valdymo tarybos sesijose. 2000 kovo mėn. 16-31 d. Ženevoje vyko TDO Valdymo tarybos 277 sesija. Jos metu buvo nagrinėti šie pagrindiniai klausimai: pagrindinių TDO principų ir teisių darbe deklaracija ir pirmasis visuotinis pranešimas apie Deklaracijos principų taikymą; lyčių lygybės ir nediskriminavimo klausimai; užimtumo ir socialiniai neformalaus darbo sektoriaus reikalai; TDO veiklos strategija krizinių situacijų atveju, darbo grupės socialiniams globalizacijos aspektams tirti pranešimas, TDO 90-osios konferencijos 2002 m. darbotvarkės pasiūlymai.

Tarptautinių darbo normų taikymas. Tarptautinio darbo biuro prašymu TDO statuto nustatyta tvarka parengtos ir pateiktos Tarptautiniam darbo biurui detalios ataskaitos apie šių TDO Konvencijų nuostatų taikymą Lietuvoje: moterų naktinis darbas, priverstinis ir privalomasis darbas, vaikų ir jaunuolių naktinio darbo apribojimas nepramoniniuose darbuose, asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimas, įdarbinimo tarnybų organizavimas, vienodas atlyginimas vyrams ir moterims, minimalaus darbo užmokesčio nustatymas, minimalus įdarbinimo amžius, profesinis orientavimas ir profesinis rengimas; sutrumpintos ataskaitos dėl Konvencijos dėl draudimo ligoje pramonės ir prekybos bei namų ruošos darbininkų ir Konvencijos dėl jaunuolių naktinio darbo pramonėje.

13. Tarptautinis bendradarbiavimas

Vykdant tarptautinius įsipareigojimus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dalyvavo Jungtinių Tautų, Europos Tarybos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir kitų tarptautinių organizacijų veiklose. Dalyvauta ekspertų komitetų darbe, organizuoti įvairūs renginiai. Metų bėgyje buvo rengiamasi tarptautinių dokumentų ratifikavimui ir ataskaitų rašymui, dirbama pagal konkrečius projektus. Buvo dalyvaujama Baltijos Ministrų Tarybos socialinės apsaugos aukštesniųjų pareigūnų komiteto veikloje, Baltijos Jūros valstybių tarybos veikloje, plėtojami dvišaliai ryšiai su Europos Sąjungos šalimis-narėmis ir kitomis šalimis.

Europos Tarybos Socialinė Chartija. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija toliau vykdė veiklas susijusias su pasirengimu ratifikuoti. Europos Tarybos socialinę chartiją (pataisytą), kuri skelbia svarbiausias ekonomines, socialines ir kultūrines žmogaus teises. Įsipareigojimų priėmimas pagal Europos socialinę chartiją yra pasirengimo narystei Europos Sąjungoje sudedamąja dalimi. 2000 metais buvo atnaujinta Lietuvos Respublikos teisės aktų atitikimo Chartijos reikalavimams analizė pagal kiekvieną jos straipsnį ir punktą, padarytos preliminarinės išvados dėl jų ratifikavimo, organizuotas aptarimas su užsienio šalių ekspertais.

Jungtinių Tautų Tarptautinis Ekonominių, Socialinių ir Kultūrinių teisių Paktas. Atkūrus Nepriklausomybę Lietuva prisijungė prie vieno svarbiausių Jungtinių Tautų žmogaus teisių apsaugos instrumentų – Jungtinių Tautų tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių Pakto. Laikantis tarptautinių įsipareigojimų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2000 metais inicijavo tarpžinybinės darbo grupės sudarymą, kurios tikslas - parengti ataskaitą Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui apie šio Pakto nuostatų įgyvendinimą Lietuvoje. Ministro Pirmininko potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė, į kurią įeina atstovai iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Teisingumo ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Kultūros ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Higienos instituto, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto. Koordinuojančia institucija ataskaitai pagal Jungtinių Tautų Paktą rengti buvo paskirta Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ataskaita turi būti parengta 2001 metų lapkričio mėnesį.

Dvišalės sutartys ir susitarimai. Atsižvelgiant į tai, kad tarptautinio bendradarbiavimo plėtra, darbo migracijos sparta reikalauja gerinti darbuotojų migrantų bei kitų asmenų, persikeliančių gyventi iš Lietuvos į užsienio valstybes, ir atvirkščiai, socialinę apsaugą, buvo imamasi priemonių, padedančių reguliuoti tarpvalstybinius santykius socialinės apsaugos ir darbo srityje.

2000 metais buvo pasirašyta Lietuvos Respublikos ir Suomijos Respublikos sutartis dėl socialinės apsaugos, įsigaliojo Lietuvos Respublikos ir Čekijos Respublikos socialinės apsaugos sutartis, išspręsti organizaciniai reikalai, susiję su Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos socialinės apsaugos sutarties praktiniu taikymu. Seimas ratifikavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimą dėl pensinio aprūpinimo.

Kadangi pagal socialinės apsaugos sutartis yra tvarkomi migrantų įmokų ir išmokų mokėjimo reikalai, todėl atsižvelgiama į gyventojų migracijos būklę ir jos prognozes, formuojant Lietuvai palankią tarpvalstybinių santykių strategiją, pasirenkant tinkamus sutarties principus. Pavyzdžiui, su Baltarusija, Ukraina 1994 metais sudarytos sutartys buvo grindžiamos integracijos principu (išmokų skyrimas remiantis gyvenamosios vietos principu), numatant, kad po 5 metų bus pereita prie proporcinio principo (kiekviena valstybė draudimines išmokas moka tik už savo stažą ir jas eksportuoja). Tai visiškai pasiteisino, nes iš pradžių į minėtas valstybes buvo didelė gyventojų migracija (todėl didesnė išmokų našta atiteko šioms valstybėms). Kaip ir buvo prognozuojama, situacija pasikeitė. Dabar didesnė gyventojų migracija yra iš minėtų valstybių (pagal naujas sutartis persikeliantiems į Lietuvą asmenims draudimines išmokas mokės Baltarusija ir Ukraina). Toks pats būdas numatytas ir santykiuose su Rusija. Visa tai daroma todėl, kad reikalai yra susiję su didesniais gyventojų migracijos srautais ir didelėmis pinigų sumomis.

Toliau buvo ieškoma būdų ir priemonių, kad Lietuvos Respublikos piliečiai galėtų patekti į užsienio valstybių darbo rinką. 2000 metais pasirašytas, Vyriausybės nutarimu patvirtintas bei įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Čekijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl pasikeitimo stažuotojais. Parengtas ir su Rusijos puse suderintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Rusijos migracijos tarnybos protokolas dėl Lietuvos - Rusijos vyriausybių susitarimo dėl piliečių laikino darbo įgyvendinimo tvarkos. Siekiant, kad būtų realizuotos bent minimalios galimybės patekti į Europos Sąjungos valstybių darbo rinką, parengtas ir su suinteresuotomis ministerijomis suderintas susitarimo projektas dėl piliečių laikino darbo.

Techninė parama. Europos Sąjungos techninė pagalba. 2000 metais PHARE programos paramos socialiniam sektoriuje pagrindiniai tikslai buvo remti profesinės saugos ir sveikatos įstatymų suderinimą su ES įstatymais, stiprinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos institucinius gebėjimus; gerinti Lietuvos socialinį ir ekonominį gerbūvį padedant atskiriems piliečiams ir jų šeimoms teigiamai dalyvauti visuomenės gyvenime. Šiems tikslams pasiekti PHARE iš 1999 m. ir 2000 m. programų lėšų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kuruojamiems projektams finansuoti skyrė 5,15 mln. eurų, kurie bus panaudoti trims stambiems “dvynių” projektams:

1. “Profesinės saugos ir sveikatos politikos įgyvendinimo stiprinimas”.

2. “Parama politikos plėtrai bei socialinės paramos išmokų ir pašalpų administravimui – Consensus III”.

3. “Pasirengimas dalyvauti Europos uţimtumo strategijoje”.

TDO teikiama techninė pagalba. 2000 m. balandžio mėn. įvyko TDO Vidurio ir Rytų Europos šalių regioninio direktoriaus p. H.Scharrenbroicho vizitas, kurio metu buvo sutarta dėl bendradarbiavimo su TDO sričių pagal TDO strateginius tikslus ir Lietuvos prioritetus, kurie buvo suderinti su socialiniais partneriais.

Gegužės 30-31 d. TDO padalinio Budapešte ekspertai dalyvavo seminare Vilniuje socialinio dialogo vystymo Lietuvoje klausimais, teikė patarimus derybų dėl kolektyvinių susitarimų įmonės, sektoriaus ir nacionaliniu lygiais klausimais.

Toliau buvo įgyvendinami du Europos Tarybos Vystymo banko ir Pasaulio banko paskolų lėšomis finansuojami projektai socialinių paslaugų infrastruktūrai vystyti. 2000 metais buvo atidarytas Kauno vaikų priežiūros, ugdymo ir reabilitacijos centras ir Jurbarko sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centras, baigta rekonstrukcija Markučių dienos veiklos centre, vykdomi rekonstrukcijos darbai Linkuvos socialinių paslaugų centre, Druskininkų pagyvenusių žmonių globos ir priežiūros centre, Klaipėdos m. globos namuose, Vilniaus m. sutrikusio intelekto žmonių darbinio mokymo centre.

Dalinai finansuojant ET Vystymo banko paskolos lėšomis, 2000 metais tęsiamas Grįžtančių tremtinių aprūpinimo būstu programos vykdymas. 2000 metais būstu aprūpintos 25 tremtinių šeimos (nuo 1996 metų būstu aprūpinta 1346 šeimos). Planuojama aprūpinti dar 949 šeimas, stovinčias eilėje. Rekonstruotuose Tremtinių namuose apgyvendinti 75 buvę tremtiniai.

II.6. Susisiekimo ministerija

0. Įvadas

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija yra pagrindinė Lietuvos Respublikos institucija, formuojanti ir įgyvendinanti bendrą Lietuvos transporto bei ryšių politiką, koordinuojanti visų rūšių transporto bei ryšių tinklą ir sistemų sąveiką, Lietuvos Respublikos transporto ir ryšių interesus vidaus bei tarptautinėje rinkoje. Nuo transporto ir ryšių sistemų funkcionavimo priklauso ir kitų ūkio sektorių raida, valstybės reikmių įgyvendinimo užtikrinimas, privataus verslo plėtra, taip pat visuomenės poreikių tenkinimas.

Vienas iš Lietuvos ekonominės plėtros prioritetų yra transporto sektoriaus modernizavimas ir restruktūrizavimas sutinkamai su Europos bendrosios transporto politikos įgyvendinimo strateginiais tikslais, svarbiausi iš kurių yra subalansuoto Transeuropinio transporto tinklo išplėtimas, transporto paslaugų rinkų liberalizavimas.

Vykdant Vyriausybės veiklos ir valstybės investicijų programas 2000 metais transporto infrastruktūros modernizavimui panaudota 478 mln. Lt. Jau dabar Lietuvos transportas yra viena iš labiausiai integruotų į Europos rinką Lietuvos ekonomikos šakų. Tai susiję su tuo, kad transportas yra jungiamoji grandis vystant tarptautinę prekybą bei užtikrinant laisvą žmonių ir prekių judėjimą. Dalyvavimas tarptautinėje prekyboje skatina įgyvendinti bendrus transporto veiklos reguliavimo principus, suderinti nacionalinius teisės aktus su tarptautinių konvencijų bei įvairių tarptautinių organizacijų dokumentais. Šiuo metu 70 % Europos Sąjungos teisės aktų transporto srityje jau yra perkelta į nacionalinę teisę. Lietuva iki 2004 m. sausio mėn. numačiusi priimti ir įgyvendinti visus ES teisės aktus, sukurti ir sustiprinti reikiamas administracines struktūras, kad būtų pajėgi vykdyti visas ES teisės normas, išskyrus tas, kurioms bus įteisinti pereinamieji laikotarpiai.

2000 m. Komisijos Reguliariame pranešime konstatuota, kad transporto sektoriuje Lietuva padarė didelę pažangą kelių transporto, oro ir vandens transporto saugos srityse.

Krovinių ir keleivių vežimai.

Nuo 1996 metų išryškėjusios krovinių vežimo apimčių stabilizavimosi ir augimo tendencijos dar labiau sustiprėjo 2000 m.. Reguliariai atliekamos automobilių eismo intensyvumo Lietuvos keliuose analizės rezultatai rodo, kad nuo 1996 m. auga automobilių srautai, intensyvėja ne tik lengvųjų automobilių, bet ir sunkvežimių eismas. 2000 m. kelių transporte žymiai išaugo eksporto (22,6 % ), importo (19,2 % ) ir tranzito (15,7 % ) krovinių vežimai.

Lietuvos geležinkelių ir Klaipėdos uosto veiklą labai įtakoja tranzito paslaugos, kurios ypač buvo sumažėjusios 1998 metais. Pastaraisiais 1999-2000 m. tranzitas geležinkeliais padidėjo 4,3 mln. t. ir išaugo iki 18 mln. tonų per metus.

Keleivių vežimai Lietuvos viešuoju transportu ir toliau mažėja. 1997-2000 metais bendrosios keleivių vežimų paslaugos sumažėjo 31 procentu. Ypač didelį nuosmukį patyrė geležinkelių ir kelių transportas, nes augant privačių lengvųjų automobilių parkui mažėja paklausa ir visuomeninio transporto paslaugoms.

2. Geležinkelių transportas. Bendras eksploatacinis Lietuvos geležinkelių ilgis yra 1905,4 km, iš jų dvikelių ruožų - 563,7. Pagal vėžės plotį geležinkelių keliai pasiskirsto: 1520 mm pločio – 1812,6 km, 1435 mm – 21,8 km, 750 mm- 71,0 km, elektrifikuota 122 km.

Krovinių vežimas per metus išaugo 8,3 % , o apyvarta – 13,6 % . Didžiausią vežimų dalį (58,5 % ) sudarė tranzitiniai kroviniai, kurių vežta 19,3 % daugiau nei 1999 m. 2000 metais daugiausiai vežta naftos ir naftos produktų bei juodųjų metalų ir metalo laužo. Krovinių vežimo pajamos 2000 m. išaugo 9,0 % . 2000 m. keleivių vežta 23,3 % mažiau nei 1999 m. Pajamų už keleivių vežimą gauta 15,3 % mažiau.

SPAB “Lietuvos geležinkeliai” 2000 m. turėjo 632,5 mln. Lt pajamų, realizacinis pelnas – 1,7 mln. Lt. (neaudituoti duomenys). Palyginti su 1999 m. pagrindinėje geležinkelių transporto veikloje dirbančių žmonių skaičius sumažėjo 1108 darbuotojais.

SPAB “Lietuvos geležinkeliai” 2000 metais finansavo šiuos Europos transporto tinklų plėtros investicinius projektus: Kenos pasienio perdavimo stoties rekonstravimas; kelių kapitalinis remontas; signalizacijos ir telekomunikacijų įrenginių modernizavimas; Vilniaus geležinkelio stoties keleivių rūmų, peronų, tunelių rekonstrukcija; Kybartų pasienio perdavimo stoties rekonstravimas ir išplėtimas. 2000 metų investicijoms “Lietuvos geležinkeliai” panaudojo 82,7 mln. Lt, iš kurių tarptautinių kredito institucijų lėšos sudarė 48,6 mln. Lt, bendrovės lėšos 34,1 mln. Lt.

Vykdant ES priimtus teisės aktus dėl geležinkelių restruktūrizavimo ir rinkos principų įdiegimo geležinkelių transporte 2000 m. buvo toliau pertvarkoma Lietuvos geležinkelių struktūra, kuriami aiškios atsakomybės ir komercinės veiklos verslo padaliniai, tobulinamos įkurtų padalinių finansinės apskaitos sistemos, rengiama mokesčių už naudojimąsi infrastruktūra sistema, atskiriama pagalbinių įmonių veikla. Restruktūrizavimo eiga buvo apibendrinta ir parengti pasiūlymai dėl tolimesnio restruktūrizavimo proceso. Šie siūlymai tapo pagrindu Vyriausybei 2000 04 26 priimant sprendimą (posėdžio protokolo Nr. 21) “Dėl specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos geležinkeliai” principinių restruktūrizavimo nuostatų ir jų įgyvendinimo”.

3. Automobilių keliai. Lietuvoje yra 21,3 tūkst. km valstybinių kelių, iš jų - 417 km automagistralių, 12058 tūkst. km turi patobulintą dangą. Kelių tinklas palyginti tankus - 1000 kv. km tenka 325, 7 km kelių, iš jų 177,9 km su patobulinta danga. 1000 – čiui gyventojų tenka atitinkamai 5,73 km ir 3,13 km. Pastaraisiais metais Lietuvoje naujų automobilių kelių beveik netiesiama, išskyrus miestų aplinkkelius ir kai kuriuos kelio Via Baltika ruožus.

Šalies kelių tinklo priežiūrai ir modernizavimui 1999 metais surinkta 632 mln. Lt, 2000 metais – 557 mln. Lt. 2000 metais kapitaliai suremontuota 500 km kelių, o per pastaruosius tris metus daugiau kaip 1500 km.

1997 metais Lietuvos automobilių kelių direkcija pradėjo įgyvendinti Via Baltika ir Greitkeliai investicinius projektus, o 1998 metais – Žvyrkelių projektą. Jų bendra vertė 735 mln. Lt. Šių projektų tikslas - integruoti Lietuvos kelių sistemą į ES kelių tinklą, gerinti transporto bei eismo saugos sąlygas. 2000 metais į Via Baltikos ir Žvyrkelių projektus investuota atitinkamai 64 ir 66, 3 mln. Lt. Greitkelių projektas užbaigtas 1999 metais. Šie projektai finansuojami iš Kelių fondo lėšų ir tarptautinių finansinių institucijų paskolų.

Lietuvoje kasmet užregistruojama iki 6000 įskaitinių autoavarijų, kuriose nukenčia žmonės, apie 30 % tokių autoavarijų įvyksta valstybiniuose keliuose. 1994 metais Susisiekimo ministerija patvirtino “juodų dėmių” (avaringiausių vietų) nustatymo metodiką. Lietuvos automobilių kelių direkcija ir VĮ “Transporto ir kelių tyrimo institutas” pastoviai sudarinėja avaringiausių vietų žiniaraščius ir planuoja eismo saugą gerinančias priemones. Prioritetas teikiamas tranzitinio eismo keliams. Nežiūrint kasmet augančio automobilių skaičiaus ir eismo intensyvumo, autoavarijų skaičius stabilizavosi.

4. Kelių transportas. 2000 metais 3175 Lietuvos vežėjai turėjo licencijas vežti krovinius tarptautiniais maršrutais, panaudojant šiam verslui 11014 krovininių transporto priemonių. Vežėjai, atsižvelgdami į ES kelių transporto techninius reikalavimus, vis daugiau eksploatuoja ekologiškai “švarių” automobilių (“žali”, “žalesni ir saugūs”). Tokių automobilių 2000 metais buvo naudojama 2073 vnt. arba 40 % daugiau nei 1999 metais.

2000 metais Lietuvos vežėjai panaudojo 338580 leidimų tarptautiniam krovinių vežimui arba 8,9 % daugiau nei 1999 metais. Nežiūrint Rusijos ekonominės krizės neigiamos įtakos Lietuvos vežėjai sugebėjo turimų kvotų ribose, ne tik išsaugoti, bet ir išplėsti vežimų rinką. Tam teigiamą poveikį turėjo ir transporto teisinės bazės plėtra.

Seimas 2000 metais vasario mėnesį ratifikavo 1970 m. Ženevoje sudarytą susitarimą dėl greitai gendančių maisto produktų tarptautinio gabenimo ir tokiam gabenimui naudojamu specialiųjų transporto priemonių. Labai svarbi INTERBUS sutartis Lietuvai integruojantis į ES keleivių vežimo rinką, pasirašyta 2000 metais rugsėjo mėnesį. 2000 metais rugsėjo 12 dieną Seimas priėmė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. Vyriausybė 2000 10 31 nutarimu Nr.1310 papildė Kelių transporto veiklos licencijavimo taisykles. Nuosekliai įgyvendinama Europos Sąjungos politika ir pagrindiniai principai kelių transporto mokesčių srityje, suderinama transporto mokesčių sistema su Europos Tarybos direktyvų reikalavimais.

Keleivių ir krovinių tarptautiniai vežimai vykdomi pagal tarptautinį vežimą reglamentuojančias sutartis. Tokias sutartis Lietuva yra pasirašiusi su 34 valstybėmis.

Licencijuotų keleivinio kelių transporto vežėjų skaičius yra 661, jie eksploatuoja 2,1 tūkst. autobusų. Veikia 1879 reguliarieji autobusų maršrutai, iš jų 33 - tarptautiniai, 395 – tolimojo susisiekimo. Autobusų maršrutų ilgis 123,5 tūkst. km.

Keleivių vežimas reguliariais autobusų ir troleibusų maršrutais 2000 metais sumažėjo atitinkamai 22 % ir 14 % .

5. Vandens transportas. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas – svarbus tarptautinis transporto paslaugų centras. Klaipėdos uoste aptarnaujama 15 % visų Baltijos valstybių ir Rusijos Baltijos jūros uostuose perkraunamų krovinių.

2000 metais Klaipėdos uoste perkrauta 19,40 mln. t krovinių arba 29,0 % daugiau nei 1999 metais. Įvertinus perkrovą ir Būtingės terminale, perkrovos darbų apimtys 2000 metais išaugo 46,1 % . Tai didžiausia metinė krova nuo 1990 metų. Šių darbų augimo tempais Klaipėdos uostas 2000 metais pirmavo Baltijos valstybių jūrų uostų tarpe. Visi uosto operatoriai 2000 metais perkrovė krovinių daugiau, ypač išaugo naftos produktų perkrovimas uoste ir Būtingės terminale. Lyginant su 1999 metais 18,6 % išaugo transporto priemonių perkrova, autotreilerių perkrauta 49,2 % , konteinerių – 39,3 % daugiau, 35,3 % išaugo keleivių srautai. 2000 metais į uostą įplaukė 6554 laivai arba 16,3 % daugiau.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2000 metais finansavo uosto vartų ir uosto krantinių rekonstrukcijos bei uosto geležinkelių plėtros investicinius projektus. 2000 metais buvo sudarytos sutartys su rangovais keleivinių laivų terminalui ir žvejybos laivų krantinei statyti, parengti projektai privažiuojamųjų geležinkelio kelių tiesimui, rekonstruota 2 km. uosto geležinkelių. Įdiegtas uosto magistralinių duomenų perdavimo tinklas, kuriuo naudojasi uosto direkcija, krovos darbų kompanijos, pakrančių apsaugos, pasienio policija ir kitos uoste dirbančios institucijos. 2000 metais uosto infrastruktūros plėtrai uosto direkcija panaudojo 52,1 mln. Lt iš tarptautinių finansinių institucijų kreditų ir nuosavų lėšų.

2000 metais Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija gavo 112,3 mln. Lt pajamų, išlaidos sudarė 61,4 mln. Lt.

Lietuvos Respublikos laivų registre 2001 01 01 įregistruotas 251 laivas bendro 420495 tonų tonažo. 2000 metais vežta 4,5 mln. tonų krovinių (5,5 % daugiau) ir 64,2 tūkst. keleivių (26,4 % daugiau).

2000 metais buvo eksploatuojama 397,7 km vidaus vandenų kelių. Vidaus vandenų laivyne yra 91 laivas bendro 13000 tonų tonažo. Be to, Lietuvoje įregistruota apie 20 000 mažųjų, pramoginių ir sportinių laivų.

Vidaus vandenų transportu 2000 metais vežta 0,85 mln. t krovinių (7,0 % daugiau) ir 1,27 mln. keleivių (26,1 % mažiau). Didžiausią dalį krovinių ir keleivių vidaus vandenų transportu veža keltai į Neringą. 2000 metais sumažėjo vežimų apimtys Lietuvos upėmis, ypač Nemunu dėl sunkios AB “Nemuno laivininkystė” ekonominės padėties”.

2000 metais pasiekta pažangos derinant Lietuvos jūrų teisę su ES. Stojimo partnerystės vienas prioritetų yra jūrų transporto saugos užtikrinimas. 2000 m. liepos mėnesį Seimas priėmė paketą teisės aktų, reglamentuojančių saugią laivybą: tai nauja Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo redakcija; Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo įstatymas; Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas. 2000 m. balandžio mėn. Seimas ratifikavo 1992 m. Tarptautinę konvenciją dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą ir 1992 m. Tarptautinę konvenciją dėl tarptautinio taršos nafta padarytos žalos kompensavimo fondo įkūrimo.

Susisekimo ministro įsakymais buvo patvirtinta inspektorių, atliekančių Lietuvos jūrų laivų registre įregistruotų laivų kontrolę arba užsienyje įregistruotų laivų valstybinę kontrolę Lietuvos jūrų uostuose, atestavimo tvarka bei Būtingės naftos terminalo laivybos taisyklės.

6. Oro transportas. Lietuvos oro transporto kompleksą sudaro tarptautiniai oro uostai, aviakompanijos ir oro navigacijos paslaugų įmonė.

2000 metais Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai dirbo pelningai. Labai problematiškas krovinių ir keleivių vežimo rinkų paieškos atžvilgiu yra Šiaulių oro uostas, nes Šiaulių regiono ekonomika neformuoja poreikio prekių ir keleivių vežimams oro transportu.

Vilniaus oro uostas yra pagrindinis akcinės bendrovės aviakompanija “Lietuvos avialinijos” uostas, jis aptarnauja 90 % visų į Lietuvą oro transportu atvykstančių keleivių. 2000 metais Vilniaus oro uostas aptarnavo 522 tūkst. keleivių arba 8,5 % daugiau nei 1999 metais. Kauno oro uostas – 20,0 tūkst. keleivių (23,1 % mažiau), Palangos oro uostas – 39 tūkst. keleivių arba 2,6 % daugiau.

2000 metais Vilniaus oro uostas finansavo 6 mln. Lt vertės investicinį projektą – Vaitkaus gatvės su viaduku per geležinkelį statyba. 1992-1999 metais į šio oro uosto infrastruktūrą investuota 29,9 mln. Litų.

AB aviakompanija “Lietuvos avialinijos” ir aviakompanija “Lietuva” dirbo nuostolingai, skrydžių atliko 6,3 % mažiau, nors keleivių vežė 15,7 % daugiau, daugiau vežta ir krovinių. Parengtas aviakompanijos restruktūrizavimo planas ir pradėtas įgyvendinti. Aviakompanija 2000 metais sumažino išlaidas, tačiau nuostolinga aviakompanijos ekonomika, visų pirma sąlygojama nepritaikyto aviakompanijos poreikiams orlaivių parko neleido pasiekti geresnių metinių ekonominių rodiklių.

Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos direkcija 2000 metais suteikė mokamas oro navigacijos paslaugas 67122 orlaiviams arba 3,2 % mažiau negu 1999 metais. Aptarnavo 42739 tranzitu per Lietuvą skridusių orlaivių. Direkcija 2000 metais dirbo pelningai.

Seimas 2000 10 17 priėmė Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymą, kuriame numatyta įkurti Civilinės aviacijos administraciją prie Susisiekimo ministerijos.

Civilinės aviacijos sektorius vystomas neatsietai nuo daugiašalės sutarties dėl Europos bendros erdvės sukūrimo. Šiai sutarčiai įsigaliojus, Lietuvos civilinės aviacijos įmonės galės netrukdomai dirbti ES ir Rytų Europos šalyse.

7. Ryšiai. Šalyje yra 960 paštų. Pelningai dirba miestuose esantys pašto skyriai. 38 paštai nuostolingi, tačiau jie nebus uždaromi negavus atitinkamų rajonų vadovų sutikimo. “Lietuvos paštas” mieste turi 52,2%, o kaime 47,8% pensijų pristatymo rinkos. Pristatomų pensijų mažėja, nes naujos pensijos jau mokamos bankuose.

Pradedant nuo 1999 metų rengta, ekonominiu požiūriu būtina, rajonų paštų pertvarkymo reforma, gyventojų buvo neteisingai suprasta. Rajonų paštų pertvarkymas nepablogins gyventojų aptarnavimo. Rajonų paštai nėra likviduojami, bet jų valdymo funkcijos perduodamos apskrities paštams.

AB “Lietuvos radijo ir televizijos centras” 2000 metais atliko šiuos pagrindinius darbus:

Sumontuotos ir pradėtos eksploatuoti 200W galios radijo stotys Ignalinos RRS ir Plungės RRS skirtos Lietuvos nacionalinio radijo programoms siųsti.

Mažeikių RRS sumontuoti nauji 1kW ir 500W galios radijo siųstuvai, skirti Lietuvos radijo pirmajai ir antrajai programai siųsti.

Vykdant 4-o TV kanalo uždarymo projektą, Vilniaus TV bokšte sumontuotas ir priimtas eksploatacijon 43 TV kanalo siųstuvas ir naujas TV siųstuvų sudėjimo tiltas.

Įdiegta distancinio valdymo ir kontrolės sistema dvylikoje AB “LRTC” objektų. Prie šios sistemos prijungti 18 TV siųstuvų, 10 radijo siųstuvų, skaitmeninio sutankinimo ir RRL stovai, 5 dyzeliniai generatoriai, trys apsaugos signalizacijos sistemos.

Anykščių RTS sumontuotas ir priimtas eksploatacijon naujas 4kW galios radijo siųstuvas bei anteninė fiderinė sistema, skirta Lietuvos nacionalinio radijo pirmajai programai siųsti.

Išpirkta internetinė zona lrtc.net, sukurtas naujas el. pašto serveris bei AB “Lietuvos radijo ir televizijos centras” internetinis tinklalapis www.lrtc.net. Modernizuotas vidinio kompiuterinio tinklo serveris.

AB "Lietuvos telekomas" yra pagrindinis telekomunikacijų paslaugų teikėjas Lietuvoje ir šiuo metu yra vienintelis fiskuoto telefono ryšio paslaugų teikėjas. AB "Lietuvos telekomas" pagrindinės veiklos sritys yra: fiksuoto vietinio, tarpmiestinio ir tarptautinio telefono ryšio paslaugos; tinklo ir duomenų perdavimo paslaugos, įskaitant paslaugas, specialiai pritaikytas didelėms įmonėms; su internetu susijusios paslaugos; didmeninės paslaugos kitiems telekomunikacijų operatoriams ir paslaugų teikėjams; įrangos pardavimas ir priežiūra.AB "Lietuvos telekomas" turi išskirtinę teisę teikti fiksuoto telefono ryšio paslaugas iki 2002 metų pabaigos, po to fiksuoto ryšio telekomunikacijų rinka taps konkurencine.

AB "Lietuvos telekomo" antrinės įmonės UAB "Lintel" paslauga - informacija telefonu 118, nuo spalio 1 d. gali naudotis visi Lietuvos gyventojai. Informacijos centras 118 - vienintelis Lietuvoje visą parą be poilsio dienų veikiantis centras, teikiantis informaciją ir apie gyventojus, ir apie įmones. Jo duomenų bazė atnaujinama kasdien ir yra gausiausia ir informatyviausia Lietuvoje.

AB "Lietuvos telekomas" 2000 metais pradėjo teikti integruoto skaitmeninio tinklo (ISDN) paslaugas.

Ryšių paslaugos

1999 m.

 

2000 m.

Palyginti su 1999 m.

Pajamos už paslaugas (mln. Lt)

Telefono tinklo paslaugos (mln. Lt)

Suteiktų pokalbių trukmė (mln. min.)

Pašto paslaugos, tūkst.vnt.:

paprasti laiškai

registruoti laiškai

siuntiniai

pašto perlaidos

1077,438

643,874

4578,63

32738,1

4775,3

136,62

556,02

1180,576

667,73

4177,749

32532,2

4799,8

112,65

545,63

109,57%

103,71%

91,25%

99,37%

100,5%

82,45%

98,13%

 

II.7. Sveikatos apsaugos ministerija

0. Įvadas

Sveikatos apsaugos ministerijos misija: formuoti ir įgyvendinti sveikatos politiką, užtikrinančią visuomenės sveikatą, aukštą sveikatinimo veiklos kokybę ir racionalų išteklių panaudojimą.

Sveikatos apsaugos ministerijos strateginis tikslas – užtikrinti visiems prieinamą medicinos pagalbą, sukurti visuomenės sveikatos ugdymo, jos stiprinimo bei priežiūros sistemą, pagrįstą realiu sveikatos draudimu, teisumu sveikatos santykiuose ir įstatymų garantuota pacientų teise - pačiam pasirinkti, bet kurį gydytoją, bet kurią šalies valstybinę ar privačią sveikatos priežiūros įstaigą.

Sveikatos apsaugos ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas sveikatos apsaugos srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šios srities valstybės politiką. Svarbiausias Sveikatos apsaugos ministerijos uždavinys - rūpintis Lietuvos Respublikos gyventojų sveikata, jos išsaugojimu, grąžinimu ir stiprinimu.

Sveikatos apsaugos ministerija vykdė asmens ir visuomenės sveikatos įstaigų valdymo decentralizavimą, tobulino vaistų kompensavimo sistemą, farmacinės sistemos valdymą ir priežiūrą. Atskyrus visuomenės sveikatos kontrolės funkcijas, pradėta formuoti efektyviai veikianti visuomenės sveikatos įstaigų sistema. Tęsta pirminės sveikatos priežiūros reforma, tobulintas sveikatos sistemos finansavimas, toliau kurta ir tobulinta įstatymų bazė, patvirtintos naujos ir tęstas įgyvendinimas patvirtintų Valstybinių sveikatos programų.

1. Sveikatos priežiūros valdymas

Sveikatos apsaugos ministro įsakymais reglamentuota palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninių veikla, bendrosios praktikos gydytojų teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė, patvirtinti Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos nuostatai, valstybės ir savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų pavyzdiniai įstatai.

2. Sveikatos sistemos finansavimas Vadovaujantis naujai parengta profilaktinių sveikatos tikrinimų tvarka parengti jų įkainiai. Patvirtinta asmens girtumo, apsvaigimo laipsnio, atliekant laboratorinį kraujo ištyrimą, nustatymo kaina, Radiacinės saugos mokamų paslaugų kainynas, paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarka; sveikatos apsaugos sistemoje teikiamų paslaugų nomenklatūros sąrašas, pagal kurį mokamas nustatyto dydžio valstybės rinkliavos mokestis; kataraktos operacijai keliamų reikalavimų bei šios paslaugos bazinė kaina ir apmokėjimo tvarka; nauja pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, bazinių kainų organizavimo bei apmokėjimo tvarka. Toliau tobulinti antrinio ir tretinio lygio stacionarinių sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų apmokėjimo principai.

3. Farmacinė veikla

Priėmus Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymą, patvirtinti kompensuojamųjų vaistų sąrašai, nustatyti trys vaistų kompensavimo lygiai, iš dalies pakeista vaistų išrašymo ir vaistų išdavimo vaistinėse tvarka. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti kompensuojamųjų vaistų sąrašai.

Atlikta 2012 ekspertizių įvertinant bylas, pateiktas registruoti ir perregistruoti vaistus. Buvo priimta 1745 teigiamų (86,7 %) ir 267 neigiamų (13,3 %) sprendimų.

Įvertinta 1278 vaistų bylų: teigiamai įvertinti ir įregistruoti 452 vaistai (iš jų 37 naujų cheminių junginių), perregistruoti 658 vaistai, atsisakyta įregistruoti (perregistruoti) 168 (13,1 %) vaistinius preparatus.

Patvirtintos 39 naujos indikacijos.

Parengta Vaistų registravimo taisyklių skyriaus “Vaistų perregistravimas” nauja redakcija.

Dalyvauta Europos vaistų vertinimo agentūros (EVVA) organizuojamuose seminaruose pagal PHARE programą. Atlikta dokumentų bylų ekspertizė ir pateiktos išvados SAM dėl kaime dirbančių bendruomenės slaugytojų (medicinos felčerių) kompetencijos vaistų srityje ir kitos išvados. Atlikta labdaros vaistų siuntos (56 pozicijos) dokumentų ekspertizė. Sukurtos kompiuterinės duomenų bazės informacijai apie vaistų nepageidaujamas reakcijas (VNR) kaupti, sukurta laikina kompiuterinė duomenų bazė informacijai apie retuosius vaistus ir susirgimus kaupti.

Surinkti duomenys iš dalies vaistų didmeninės prekybos įmonių (39 iš 176 veikiančių) dėl Lietuvos Respublikos ligoninėms ir vaistinėms parduotų įregistruotų Valstybiniame vaistų registre pakuočių skaičiaus 2000 m. II ketvirtį. Kitoms įmonėms išsiųstas perspėjimas dėl privalomo duomenų pateikimo.

Nuolat pildomi ir atnaujinami duomenys apie vaistų didmeninės prekybos įmones. Šiuo metu Lietuvoje yra 176 įmonės, turinčios licenciją verstis vaistų didmenine prekyba ir vykdančios šią veiklą (arba laikinai jos nevykdančios).

Nuolat pildoma ir atnaujinama duomenų apie vaistines, veikusias nuo 1990 m. iki dabar, bazė. Šiuo metu Lietuvoje yra 436 vaistų negaminančios vaistinės (turi 180 filialų), 203 gamybinės vaistinės (turi 197 filialus, dauguma jų vaistų gamyba neužsiima), 22 ligoninių vaistų negaminančios vaistinės, 40 gaminančių, 3 labdaros vaistinės.

Nuolat papildomi ir atnaujinami duomenys apie Lietuvos vaistų gamintojus. Šiuo metu Lietuvoje yra 27 vaistų gamintojai.

Nuolat pildoma ir atnaujinama duomenų apie įregistruotus Valstybiniame vaistų registre vaistus, įskaitant jų pakuotes, registravimo pakeitimus, ir kitos informacijos bazė, taip pat apie neregistruotus vaistus, kurių vartojimas įteisinamas vienkartiniais (laikinais) leidimais.

Per 2000 m. patikrintos 422 vaistinės ir jų filialai.

4.Visuomenės sveikatos priežiūra

Parengti Lietuvos Respublikos maisto ir biomedicininių tyrimų etikos įstatymai, kartu ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 55 ir 80 straipsnių pakeitimo įstatymas.

Parengtos Lytiniu keliu plintančių ligų profilaktikos, Traumatizmo profilaktikos, Psichinių ligų profilaktikos, Aplinkos ir sveikatos programos.

Tęstas patvirtintų sveikatos programų vykdymas: AIDS profilaktikos ir kontrolės, Burnos sveikatos, Kūdikių ir vaikų iki 3 metų mitybos gerinimo ir natūralaus maitinimo, Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos, Alkoholio ir tabako kontrolės, Darbo medicinos ir kitų.

Sudėtingų sveikatos ekonomikos, teisės, sveikatos santykių reguliavimo problema yra glaudžiai susijusi su būtinybe pradėti ministerijų, kitų valstybės valdymo ir vietos savivaldos institucijų veiklos koordinavimą, įgyvendinant Pasaulio sveikatos organizacijos strategijos “Sveikata visiems” nuostatas. Tuo tikslu 2000 05 01 Vyriausybės nutarimu Nr. 490 patvirtinta nauja Valstybinė sveikatos reikalų komisija prie Vyriausybės bei patikslinti jos veiklos nuostatai, išvengiant funkcijų su Nacionaline sveikatos taryba dubliavimo.

Siekiant koordinuoti psichikos sveikatos politiką, užtikrinti tarpdisciplininį požiūrį į psichikos sveikatą, 2000 05 02 Vyriausybės nutarimu Nr. 497 buvo patvirtinta Valstybinė psichikos sveikatos komisija prie Vyriausybės.

Įgyvendinant Produktų saugos įstatymą, įvykdyta rinkos priežiūros institucijų reforma, atskiriant kontrolės funkcijas nuo kitų, perduoti Valstybinės higienos inspekcijos padaliniai Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai bei Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai.

Vykdant Vyriausybės 2000 05 04 nutarimą Nr. 505 “Dėl rinkos priežiūros institucijų reorganizavimo”, Valstybinę higienos inspekciją ir kitas rinkos priežiūros institucijas reorganizavus į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą bei Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, buvo būtina kai kuriuos įstatymus pripažinti netekusiais galios, kitus- pakeisti.

Parengtas Sveikatos sistemos įstatymo 71 straipsnio pakeitimo ir 78 str. pripažinimo netekusiu galios įstatymas, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 ir 54 str. pakeitimo įstatymas, Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 8, 13, 14, 18, 21, 26, 27, 41 str. pakeitimo įstatymas;

Pradedama racionalizuoti visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų tinklą. Nuo 2000 07 01 sujungtos Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro virusologijos ir Lietuvos AIDS centro laboratorijos. Nuo spalio 1 d. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro mikrobiologijos ir parazitologijos laboratorija sujungta su Vilniaus VSC mikrobiologijos ir parazitologijos laboratorija. Rengiama laboratorijų reorganizavimo programa, kurioje numatoma visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų darbo reorganizacija teritorinėse visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose.

Papildyta teisinė bazė ir sudaromos galimybės savivaldybėse steigti LNSS savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros biudžetines įstaigas (visuomenės sveikatos biurus). Parengti ir patvirtinti LNSS savivaldybių VSP(visuomenės sveikatos priežiūros) biudžetinių įstaigų pavyzdiniai nuostatai, LNSS valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų pavyzdiniai nuostatai. Pagal pavyzdinius nuostatus, keičiami VSP įstaigų nuostatai, atitinkantys galiojančią teisinę bazę.

Siekiant suformuoti visuomenės sveikatos priežiūros sistemos tolesnio plėtojimo kryptis ir remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos principais, siekiant gyventojų sveikatos ir gyvenimo kokybės gerėjimo, parengtas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros strategijos projektas.

Patvirtinti nauji Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatai, o dalis steigėjo teisių ir pareigų perduota Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Patvirtinti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų pavyzdiniai įstatai. Tai leis pasiekti didesnį ekonominį efektą perduodant mokamas paslaugas viešosioms įstaigoms. Patvirtintas Valstybės laiduojamų (nemokamų) būtinųjų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas, skirtas valstybės ir savivaldybių visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros biudžetinėms ir viešosioms įstaigoms, teikiančioms visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas.

5. Sveikatos aplinka

Patvirtintos higienos normos “Draudžiami ir ribojami pesticidai”, “Medicininių atliekų tvarkymas, “Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz-300 GHz dažnių juostose”, “Bendrosios praktikos gydytojo kabinetas. Higienos normos ir taisyklės”, “Dantų protezų gamybos laboratorijų įrengimas ir priežiūra”, “Pesticidai ir jų koncentracijų leidžiamos vertės aplinkoje”.

Parengtas, suderintas su ministerijomis ir pateiktas Vyriausybei Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymo projektas. Juo siekiama reglamentuoti veiklą, susijusią su nuodingomis medžiagomis, apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą nuo galimo neigiamo nuodingųjų medžiagų poveikio.

Parengta cheminių medžiagų ir preparatų, galinčių sukelti pavojų žmogaus sveikatai ir aplinkai, savybių tyrimo tvarka.

Parengtas ir pradėtas įgyvendinti Nacionalinis aplinkos ir sveikatos veiksmų planas pagal PSO rekomendacijas.

6. Mityba

Patvirtinta higienos norma “Gėlo ir mineralinio požeminio vandens vandenviečių ir vandentiekio vamzdynų sanitarinės apsaugos zonų įrengimo ir priežiūros higieninės normos ir taisyklės”.

Siekiant Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą ir reglamentuoti maisto saugą nuo gamybos iki vartotojo, priimtas Maisto įstatymas. Šio įstatymo įgyvendinimas turi išspręsti daugumą problemų ir klausimų, susijusių su maisto gamyba, pervežimu, prekyba, vartotojų sveikatos sauga, maisto kontrole, kurie Lietuvos Respublikoje dar nėra tinkamai teisiškai reglamentuoti. Didžioji dalis lydimųjų teisės aktų jau patvirtinti, dabar rengiami teisės aktai, susiję su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos steigimu. Siekiant įgyvendinti Maisto įstatymą, parengtas Maisto saugos, kokybės ir gyventojų mitybos gerinimo strategijos nuostatų projektas, kuris derinamas su kitomis ministerijomis.

Patvirtinti Natūralaus mineralinio vandens oficialiojo pripažinimo Lietuvos Respublikoje nuostatai, reglamentuojantys gaunamo iš Lietuvos Respublikos žemės gelmių ar importuojamo bei teikiamo į Lietuvos rinką natūralaus mineralinio vandens oficialiojo pripažinimo ir leidimo jį vartoti sąlygas bei tvarką.

7. Radiacinė sauga

Pagrindinis dėmesys skirtas veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais valstybiniam reguliavimui. Išanalizuota, apibendrinta ir pateikta informacija Ignalinos, Zarasų, Utenos, Švenčionių savivaldybėms, Utenos apskričiai, Valstybiniam statistikos departamentui bei visuomenės sveikatos centrams apie maisto produktų, jų žaliavų ir kitų produktų taršos radionuklidais monitoringo rezultatus.

Įgyvendinant Europos Komisijos direktyvų 1996 05 13 96/29 EURATOM “Pagrindinis darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės standartas” bei 1997 06 30 97/43/EURATOM “Apie asmenų sveikatos apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės medicininės apšvitos atveju” bei kitų Europos Komisijos direktyvų, reglamentuojančių radiacinę saugą, reikalavimus, parengta ataskaita Aplinkos ministerijai ir Europos komitetui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apie Europos Komisijos direktyvų, rekomendacijų įgyvendinimo eigą.

Vykdant Radiacinės saugos įstatymo nuostatas ir Vyriausybės nutarimu Nr.653 patvirtintus Veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijavimo nuostatus, 286 juridiniai asmenys ir įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, pateikė dokumentus licencijai užsiimti veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais gauti. Išduotos 342 licencijos (dalis – 1999 m.) .

Atlikta 119 objektų, planuojančių pradėti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, projektų ekspertizė, 67 iš jų suderinti radiacinės saugos požiūriu.

Kartu su TATENA ekspertu įvertinta radiacinė sauga Ignalinos AE bei reguliuojančiosios institucijos veikla vykdant objekto valstybinę priežiūrą ir kontrolę.

Siekiant tinkamai organizuoti valstybinę radiacinės saugos priežiūrą ir kontrolę, patvirtintas Valstybinės radiacinės saugos priežiūros ir kontrolės reglamentas.

Patvirtintos arba iš dalies pakeistos higienos normos “Radiacinė sauga ir saugumas medicinos rentgeno diagnostikos praktikoje”, “Nemedicininės paskirties atvirųjų spinduliuotės šaltinių radiacinė sauga ir saugumas”, “Gyventojų apsauga įvykus radiacinei ar branduolinei avarijai”.

Vyriausybės 2000 07 01 nutarimu Nr.764 patvirtinta Valstybinė radiacinės saugos programa. Programoje numatyta įvertinti gamtinių ir dirbtinių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių galimą įtaką aplinkai ir gyventojų sveikatai, įgyvendinti priemones, užtikrinančias pakankamą gyventojų ir aplinkos apsaugą nuo galimo žalingo minėtų šaltinių poveikio. Šiam darbui numatoma parengti specialistus, organizuoti jų tobulinimąsi, didinti valstybės institucijų techninį, profesinį ir mokslinį potencialą, įgyvendinti konkrečias priemones radiacinei saugai užtikrinti.

Patvirtinta Mokamų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų Radiacinės saugos centre ir jo skyriuose, kainų nustatymo, indeksavimo bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarka, mokamų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas ir kainos.

8. Produktų sauga

Siekiant sustiprinti įvežamų į Lietuvą neperdirbtų vaisių ir daržovių pesticidų likučių kontrolę, kuri šiuo metu Lietuvoje nepatenkinama, taip pat įgyvendinant ES direktyvą 93/99/EEC “Dėl papildomų priemonių, susijusių su maisto kontrole, reikalaujama, kad valstybinės maisto kontrolės tikslu atrinkti bandiniai būtų tiriami akredituotoje laboratorijoje. Todėl Respublikinio mitybos centro laboratorija paskirta arbitražine visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos maisto produktų bandymų laboratorija.

Siekiant, kad būtų priimami aiškūs ir pagrįsti sprendimai klasifikuojant teikiamus registruoti Lietuvos Respublikoje produktus ir vaistus, specialiosios medicininės paskirties maisto produktus, specialiosios paskirties maisto produktus, maisto priedus ar kitas grupes, sudaryta produktų registravimo priežiūros komisija.

Inicijuotas ir pradėtas rengti Produktų saugos įstatymo pakeitimo įstatymas.

9. Užkrečiamųjų ligų profilaktika ir kontrolė

Siekiant užkirsti kelią žmonių ir gyvulių susirgimams juodlige, patvirtinta Juodligės epizootologinės-epidemiologinės priežiūros ir kontrolės programa.

Įgyvendinant Nacionalinę imunoprofilaktikos programą bei siekiant pagerinti užkrečiamųjų ligų kontrolę, atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos Europos biuro rekomendacijas, sudarytas Nacionalinis imunizacijos ir užkrečiamųjų ligų kontrolės komitetas. Tai padės pasiekti tarpžinybinį susitarimą įgyvendinant daugelį priemonių, padėsiančių mažinti gyventojų sergamumą, mirštamumą, invalidumą, nes daugelis šių priemonių yra ne tik medicininės, ekonominės, politinės, bet ir tarpvalstybinės.

Dalyvauta Baltijos jūros valstybių ministrų pirmininkų įsteigtoje darbo grupėje kovai su užkrečiamosiomis ligomis. Parengtos ir pateiktos šalių ministrams pirmininkams rekomendacijos dėl kovos su užkrečiamosiomis ligomis bei bendradarbiavimo tarp šalių.

10. Narkotikų kontrolė ir narkomanijos prevencija

Parengta ataskaita Jungtinėms Tautoms dėl Narkotikų poreikio ir narkotikų pasiūlos Lietuvoje (3 tomai).

Parengta ataskaita apie narkotikus ir narkomaniją Lietuvoje pagal Europos narkotikų ir narkomanijos monitoringo centro reikalavimus.

Atliktas Epidemiologinis tyrimas apie narkotikų vartojimą diskotekose pagal PSO projektą. Tikslas - išsiaiškinti narkotikų vartojimo klubuose bei diskotekose ypatumus.

Išleista knygutė mokytojams “ Apie alkoholio ir kitų narkotikų prevenciją mokyklose” (1000 egz.) ir išdalinta mokykloms.

Pagal PSO projektą “ Priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo prevencija tarp jaunimo Rytų ir centrinės Europos šalyse” apmokytos grupės: Jaunimo organizacijų atstovai - 25, Vilniaus universiteto psichologijos spec. studentai -25, J.Basanavičiaus vidurinės mokyklos moksleiviai- 25, tėvai- 25, mokytojai- 25, iš viso 125 asmenys.

Organizuotas tas trijų mėnesių laidų ciklas per nacionalinio radijo II-ąją programą “Narkomanijos prevencija šeimoje”, dalyvauta kitose diskusijose radijo ir televizijos laidose, laikraščiuose.

Parengta informacija tėvams ,, Ką daryti, jei vaikas vartoja narkotikus?’’

Įvesta tvarka dėl vaistinių aprūpinimo greitos narkotikų diagnostikos priemonėmis ir informuoti tėvai.

Įvertintas Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programos 1999-2003 metų vykdymas 2000m. su suinteresuotomis ministerijomis ir Europos Tarybos Pompidou grupės konsultantu. Projektas pateiktas Vyriausybei.

Seimo Sveikatos reikalų komitetui parengta ataskaita apie Vyriausybinės narkotikų kontrolės komisijos darbą.

Parengta ataskaita Europos komisijai dėl Lietuvos integracijos derybinių pozicijų narkotikų klausimais: politika, vyriausybinė komisija, narkotikų monitoringo centras, nacionalinė strategija, narkotikų poreikio, žalos mažinimas, įstatyminė bazė ir koordinuojančios struktūros.

Organizuoti pasitarimai su apskričių administracijomis, savivaldybių atstovais, Valstybine ligonių kasa, psichiatrais dėl apskričių priklausomybės ligų centrų steigimo ir ligonių gydymo.

Parengti Vyriausybės nutarimai “Dėl Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo įgyvendinimo” ir "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 11 11 nutarimo Nr.1123 "Dėl žyminio mokesčio tarifų bei žyminio mokesčio mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo" dalinio pakeitimo”, 8 sveikatos apsaugos ministro įsakymai ir 3 Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininko įsakymai.

Vykdant įmonių, užsiimančių farmacine veikla su narkotiniais ir psichotropiniais vaistais licencijavimą, pratęstos ir naujai išduotos 294 licencijos, panaikintos 223.

11. Alkoholio ir tabako kontrolė ir sveikatos ugdymas

Vykdant visuomenės sveikatos priežiūros reformą bei atsižvelgiant į Nacionalinės sveikatos tarybos rekomendacijas, patvirtintos vaikų ir moksleivių sveikatos apsaugos politikos strateginės gairės, sudaryta Vaikų ir moksleivių sveikatinimo veiklos koordinavimo taryba bei patvirtinti jos nuostatai.

Vykdomos pagrindinės programos: Lietuvos sveikatos, Valstybinė tabako kontrolės, Valstybinė alkoholio kontrolės, Tabako ir jo gaminių vartojimo žalos žmonių sveikatai reklamos (visuomenės informavimo priemonėse ir kitur), Sveikatos propagandos, Sveikos gyvensenos įtvirtinimo ugdymo institucijose.

Parengti pasiūlymai dėl Tabako kontrolės ir Tabako kontrolės įgyvendinimo įstatymo nuostatos dėl Tabako kontrolės įstatymo atitikimo ES direktyvoms dėl reklamos, tabako gaminių ženklinimo, dervų ir nikotino kiekio reglamentavimo bei priedų, esančių tabako gaminiuose reglamentavimo. Lietuvoje leidžiamų tabako dūmuose dervų kiekis nuo 2000 01 01 yra ne daugiau kaip 15 mg ir nuo 2003 01 01 bus ne daugiau kaip 12 mg.

12. Asmens sveikatos priežiūra

Pagrindinis Sveikatos apsaugos ministerijos tikslas pirminės sveikatos priežiūros srityje - remiantis Lietuvos nacionaline sveikatos koncepcija, įgyvendinti pirminės sveikatos priežiūros reformą, taikant bendrosios praktikos gydytojo veiklos bei slaugos modelį, taip pat padėti koordinuoti visų suinteresuotų sėkminga pirminės sveikatos priežiūros reformos eiga institucijų (aukštųjų mokyklų, vidurinių medicinos mokyklų, profesinių organizacijų, o taip pat tarptautinių organizacijų, palaikančių ryšius su medicinos bei mokslo įstaigomis) veiklą, vykdant minėtą reformą.

Stiprinant ryšius su savivaldybių bei apskričių gydytojais buvo konsultuoti rajonų savivaldybių gydytojai, aplankytos 2 apskritys, kuriose susipažinta su pirminės sveikatos priežiūros įstaigomis, valdymo struktūra, ryšiais su antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigomis.

Siekiant įvertinti reformos eigą bei problemas, optimizuoti bei racionalizuoti šių įstaigų funkcionavimą bei ryšius su antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, atliktas pirminės sveikatos priežiūros įstaigų anketavimas, išanalizuotas slaugos įstaigų darbas 1999m., greitosios medicinos pagalbos įstaigų veikla 1999m. bei parengtas ir apsvarstytas greitosios medicinos pagalbos strategijos projektas.

Dalyvauta rengiant pirminės sveikatos priežiūros specialistų mokymo programas, teikiant pageidavimus, pasiūlymus bei pastabas, taip pat dalyvauta organizuojant nacionalinius egzaminus bei pasiūlyti Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai į egzaminų komisijas.

Sveikatos apsaugos ministerijos Pirminės sveikatos priežiūros skyrius organizavo kartu su BPGA respublikinę konferenciją pirminės sveikatos priežiūros reformos klausimais.

Vykdant Vyriausybės 1999-2000 metų veiklos programos nuostatą dėl palankesnių sąlygų sudarymo privačiai bendrosios praktikos gydytojų veiklai plėtoti, sveikatos apsaugos ministro įsakymu iš 18 narių buvo sudaryta Bendrosios praktikos gydytojų privačios veiklos plėtojimo komisija, jos darbui pavesta vadovauti Sveikatos teisės ir ekonomikos centro direktorei.

Komisijos posėdžiuose kartu su Finansų ministerija buvo nagrinėjami Pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo sąlygų suvienodinimo privačioms ir valstybinėms sveikatos priežiūros įstaigoms klausimo sprendimo būdai ir galimybės, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo alternatyvos, kartu su Savivaldybių asociacija buvo ieškoma būdų, kaip suaktyvinti savivaldybių veiklą plėtojant bendrosios praktikos gydytojų privačią veiką, kartu su UAB draudimo įmone “Lietuvos eksporto ir importo draudimas” aptartos galimybės pasinaudoti medikams bankų teikiamomis paskolomis su valstybės garantija, apsvarstyti kai kurių savivaldybių pirminės sveikatos priežiūros plėtros planų projektai ir išnagrinėta daugelis kitų klausimų.

Įgyvendinant Phare pirminės sveikatos priežiūros plėtojimo Lietuvoje projektą, parengti reikalavimai medikams, norintiems dalyvauti konkurse ir gauti bendrosios praktikos gydytojo kabineto įrangą iš Phare lėšų, taip pat reikalavimai verslo planų sudarymui.

Patvirtinta Bendrosios praktikos gydytojų privačios veiklos plėtojimo programa.

2000 metais konsultuota apie 200 medikų ir vadybininkų privačios veiklos, verslo planų sudarymo ir kitais klausimais, skaitytos paskaitos ir pranešimai seminaruose, konferencijose ir kituose renginiuose.

Tobulintas antrinio ir tretinio lygio stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo principas, pereinant prie apmokėjimo pagal teikiamos paslaugos lygį:

  1. Sudaryti antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašai.
  2. Parengti reikalavimai antrinės ir tretinės sveikatos priežiūros paslaugoms pagal profilius. Projektai pristatyti SD tarybos posėdžiuose. Patvirtinti bendrieji tretinio lygio paslaugoms keliami reikalavimai, nustatyti specialieji šių paslaugų teikimo reikalavimai.
  3. Detalizuoti brangūs tyrimai ir procedūros.

Ligoninių pajėgumas vis dar išlieka perteklinis, nors stacionaro lovų skaičius mažėja. Ligoninių restruktūrizacija ir toliau išlieka svarbiausiu uždaviniu.

13. Sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimas.

Vertinta dokumentų, pateiktų sveikatos priežiūros licencijai gauti, atitiktis Sveikatos sistemos įstatymo, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo, Gydytojo medicinos praktikos įstatymo, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, Stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymo, Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių sveikatos priežiūrą, nuostatoms ir kitiems teisės aktams, kuriuose nustatyti specialieji reikalavimai sveikatos priežiūros įstaigoms.

Užregistruotos 749 paraiškos sveikatos priežiūros licencijai gauti, gauta apie 300 paklausimų ir išsiųsta 440 atsakymų ir informacinių pranešimų. Specialistai atliko 730 pirminių dokumentų ekspertizių ir 491 pakartotinę ekspertizę. Licencijavimo ir akreditavimo sektorius per 2000 metus parengė 158 viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų, 48 biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų ir 620 privačių sveikatos priežiūros įmonių – iš viso 826 - įstaigų licencijavimo bylų Licencijavimo komisijos posėdžiams.

Sveikatos apsaugos ministerija organizavo 7 sveikatos priežiūros įstaigų vadovų atestavimo komisijos posėdžius. Atestuoti 75 sveikatos priežiūros įstaigų vadovai (su sąlyga - 6, pakartotinai - 5). Surengti šeši sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo posėdžiai. Priimta 1366 prašymų iš asmenų, pageidaujančių gauti ar perregistruoti licenciją užsiimti privačia veikla. Išduota 350 pirminės, 1242 specializuotos medicinos praktikos licencijos, 383 sertifikatai.

Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų privačios veiklos duomenų bazė papildyta duomenimis apie 1431 asmenį. 858 asmenims ir jų darbdaviams parengti motyvuoti atsakymai, kai licencija ar sertifikatas neišduotas ar neperregistruotas, licencijos galiojimas sustabdytas, panaikintas ar atnaujintas.

14. Medicininis auditas

Rūpindamasi, kad būtų teikiamos tik kokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, Valstybinė medicininio audito inspekcija (toliau-inspekcija) 2000 metais tobulino įstaigoje veikiančią kokybės sistemą pagal patvirtintą vidaus audito procedūrą, sistemingai vykdydama veiklos savivertinimą - vidaus auditus. Jų rezultatai buvo apsvarstyti VMAI vadovybinės analizės susirinkimuose. Atsižvelgiant į sistemingo savivertinimo rezultatus, augančią patirtį ir kvalifikacijos kėlimo metu gaunamas naujas žinias bei siekiant užtikrinti kokybišką inspekcijai priskirtų funkcijų vykdymą, buvo koreguojamos ir taisomos vidaus kokybės procedūros, tobulinama kompiuterizuota duomenų rinkimo sistema.

Inspekcijoje atliekama tyrimų analizė ir jos pagrindu numatomi planiniai asmens sveikatos priežiūros paslaugų tyrimai. 2000 metais TUV-CERT( Vokietijos kokybės vadybos sistemas sertifikuojanti įstaiga) atliko inspekcijos kokybes vadybos sistemos planinį priežiūros auditą. Įvertinta teigiamai, tarptautinio sertifikato galiojimas pratęstas.

Inspekcija vykdė sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės bei veiksmingumo vertinimą pagal standartizuotas atitikties vertinimo procedūras, parengtas vadovaujantis atitikties vertinimo reikalavimais (kontrolė - pagal paslaugų kontrolės procedūras; ekspertize - pagal kokybės sistemų, procesų, paslaugų išorės audito procedūras). 2000 metais atliko 245 tyrimus (173 neplaniniai kontrolės tyrimai ir 72 planiniai kontrolės tyrimai), kurių metu vertino teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.

Atliktų tyrimų išvadas Valstybinio medicininio audito inspekcija pateikė Sveikatos apsaugos ministerijai, kaip reikalavimų sveikatos priežiūrai rengėjai ir stambiausių gydymo įstaigų steigėjai, bei tikrintoms gydymo įstaigoms.

Valstybinę kontrolę vykdo kvalifikuoti inspektoriai, turintys kokybės audito grupės vadovo sertifikatus ir išlaikę egzaminus pagal IRCA (Tarptautinės sertifikuotų auditorių registro organizacijos) patvirtintą programą.

15. Tarptautinės programos

2000 01 14 pasirašyta NO-TB BALTIC Tuberkuliozės projekto sutartis. Ją pasirašė penkios šalys donorės (Danija, Islandija, Norvegija, Suomija, Švedija) ir trys Baltijos šalys (Lietuva, Latvija ir Estija). Šio projekto biudžetas, skirtas Lietuvai, yra 1 002 500 JAV dolerių 2 metams. Projekto tikslas – sustiprinti nacionalines tuberkuliozės programas Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Lėšos pirmiausia skiriamos būtinom priemonėm, garantuojančiom DOTS (tiesiogiai stebimas kontroliuojamas gydymas) strategijos įgyvendinimą.

Dalyvauta Danijos sektoriaus programoje “Parama decentralizuojant Lietuvos sveikatos priežiūros reformos procesą”. Šis projektas pradėtas 1999 metų liepos mėnesį Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos ir Danijos sveikatos priežiūros sektoriaus programos iniciatyva ir buvo vykdomas keturiose (Klaipėdos, Marijampolės, Tauragės ir Utenos) apskrityse ir jų savivaldybėse. Programai vadovauja Tarptautinė sveikatos priežiūros plėtros grupė iš Danijos, bendradarbiaudama su Sveikatos apsaugos ministerija ir Sveikatos ekonomikos centru (SEC).

Taip pat vykdomas Europos Sąjungos PHARE programos finansuojamas projektas “Parama sveikatos reformai bei pirminės sveikatos priežiūros plėtrai”, prasidėtas 1999 03 01. Projekto suma yra 2 549 090 EUR. 2000 11 02 valdymo komitetas patvirtino galutinę projekto ataskaitą.

Bendrasis programos tikslas - vadovaujantis pažangiausia ES praktika paremti aukštos kokybės sveikatos priežiūros plėtrą Lietuvoje.

PHARE Dvynių 1999 projektas ,,Profesinės sveikatos stiprinimas ir sveikatos politika’’ pradėtas 2000 11 04. Tai yra bendras Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijų projektas. Šalys dvynės - Vokietija ir Prancūzija. Projekto biudžetas -0,75 mln. EUR.

Bendradarbiaujant su Švedijos sveikatos priežiūros technologijų vertinimo agentūra (SBU) bei Švedijos sveikatos priežiūros bendrijos Rytų Europos komitetu (SEEC), šiais metais pradėtas vykdyti projektas “Efektyvi sveikatos priežiūra”. Surengtas seminaras bei konferencija “Moksliniais įrodymais pagrįstos medicinos praktikos ir technologijų vertinimas”.

1995 metais parengtas Pirminės sveikatos priežiūros (toliau -PSP) reformos strategijos įgyvendinimo planas. Vyriausybė, pripažindama PSP reformos įgyvendinimą prioritetine sritimi, įtraukė Pirminės sveikatos priežiūros investicinį projektą į Valstybės investicijų programą. 1999 metų spalio 25-28 dienomis Varšuvoje įvyko oficialios Lietuvos Respublikos delegacijos derybos su Pasaulio banku dėl 21,2 mln. JAV dolerių paskolos minėto projekto įgyvendinimui. 1999 11 30. Pasaulio Banko Direktorių taryba, įvertinusi projektinį pasiūlymą, minėtai paskolai pritarė.

2000 02 22 Vyriausybei nutarimu Nr.193 “Dėl 21,24 mln. JAV dolerių paskolos iš Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko ėmimo valstybės vardu” pritarta minėtai paskolai bei jos panaudojimui Lietuvos sveikatos projektui įgyvendinti.

Projekto tikslas – pagerinti Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos efektyvumą, teisumą ir prieinamumą.

Projektą sudaro 3 komponentai:

    1. Parama sveikatos reformai;
    2. Sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizavimas keturiose apskrityse: Alytaus, Kauno, Utenos ir Vilniaus;
    3. Projekto įgyvendinimo valdymas.

2000 01 20 Sveikatos apsaugos ministerijoje pasirašytas Ketinimų protokolas dėl Care Tech grupės projekto “Informacinėmis technologijomis paremtas mokymas, orientuotas į darbo procesą”. Projekto sutartis pasirašyta 2000 03 07. Projekto biudžetas 5 400 000 SEK.

Kitas - Pasaulio sveikatos organizacijos ir Danijos aplinkos apsaugos agentūros projektas "Nacionalinių aplinkos sveikatinimo veiksmų planų įgyvendinimas Čekijoje, Estijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir Slovakijoje", donoras - Danijos aplinkos apsaugos agentūra, trukmė: 2000 - 2001 m., Suma: 173 867 USD, vykdančioji institucija- PSO Europos regiono biuro sveikatos ir aplinkos padalinys, bendradarbiaujantys vykdytojai Lietuvoje: Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinis visuomenes sveikatos centras, Aplinkos ministerija.

16. Teisės aktų harmonizavimas ir integracija į Europos Sąjungą

Derintos derybinės pozicijos dėl narystės ES (Aplinka, Laisvas asmenų judėjimas, Laisvas prekių judėjimas, Socialiniai reikalai ir užimtumas, Muitų sąjunga, Pramonės politika, Vartotojų ir sveikatos apsauga).

Tiesiogiai dalyvauta rengiant derybinę poziciją “Socialinių sistemų koordinavimas ir laisvas darbo jėgos judėjimas” ir derybinę poziciją ”Vartotojų ir sveikatos apsauga” (SAM vadovaujanti institucija), koordinuotas narystės ES poveikio įvertinimo darbas SAM kuravimo srityse (Aplinka, Laisvas asmenų judėjimas, Laisvas prekių judėjimas, Socialiniai reikalai ir užimtumas, Muitų sąjunga, Pramonės politika, Vartotojų ir sveikatos apsauga);

Atliktas derybinio skyriaus “Vartotojų ir sveikatos apsauga” acquis įgyvendinančių institucijų plėtros planų rengimo galutinis darbas, parengta acquis įgyvendinančių institucijų plėtros poreikio plano I etapo analizė Laisvo asmenų judėjimo (socialinių sistemų koordinavimo) srityje.

Įgyvendinant Europos Komisijos direktyvų 1996 05 13 96/29 EURATOM “Pagrindinis darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės standartas” bei 1997 06 30 97/43/EURATOM “Apie asmenų sveikatos apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės medicininės apšvitos atveju” bei kitų Europos Komisijos direktyvų, reglamentuojančių radiacinę saugą, reikalavimus, parengta ataskaita Aplinkos ministerijai ir Europos komitetui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apie Europos Komisijos direktyvų, rekomendacijų įgyvendinimo eigą.

Vadovaujantis Vyriausybės nutarimu “Dėl pasirengimo Stojimo partnerystės programai”, į integracinės Nacionalinės acquis priėmimo programos (NAPP) projekto “Laisvojo prekių judėjimo” sektoriaus (subsektoriaus “medicinos prietaisai”) dalį buvo įtrauktos trys Naujojo požiūrio direktyvos, reglamentuojančios medicinos prietaisų projektavimo, gamybos ir atitikties nustatymo reikalavimus.

17. Sveikatos priežiūros standartizavimas

Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldžios įstaigos dalyvavo rengiant ir įteisinant medicinos technologijų vertinimo programą. Vykdant medicinos technologijų vertinimo programą, 2000 05 18 organizuotas seminaras "Moksliniais įrodymais pagrįstos medicinos praktikos technologijų vertinimas", kuriame buvo pristatyta medicinos technologijų vertinimo svarba, rezultatai, perspektyvos ir patirtis Lietuvoje ir kitose šalyse.

18. Sveikatos žinių ir sveikatos propagavimas

Sveikatos apsaugos ministerija bei jai pavaldžios įstaigos informavo visuomenę apie sistemos pokyčius, naujienas, bei aktualijas. Rengė pranešimus spaudai, straipsnius, spaudos konferencijas, apskritus stalus su žiniasklaidos atstovais, organizavo radijo ir televizijos laidas, ėmė interviu su ministerijos vadovybe ir atsakingais darbuotojais. 2000 m. buvo patobulinta ir nuolat atnaujinama ministerijos interneto svetainė, sukurta informacijos platinimo žiniasklaidai elektroninė sistema, leidžianti Sveikatos apsaugos ministerijai informaciją išplatinti daugiau kaip 600 Lietuvos valstybinės, rajoninės ir regioninės reikšmės žiniasklaidos priemonių. Ši bazė sėkmingai naudojama platinant informacinius pranešimus - tokiu būdu apie Sveikatos apsaugos ministerijos veiklą informuojami ne tik didžiausi Lietuvos dienraščiai bei televizijos, radijo stotys bet ir rajoninės bei regioninės žiniasklaidos atstovai. Pradėta bendradarbiauti su pacientų nevyriausybinėmis organizacijomis.

2000 m. buvo organizuota Sveikatos apsaugos ministerijos renginių savaitė “Į XXI a. be narkomanijos ir AIDS” ir tarptautinis kongresas – “Narkomanija ir AIDS - vienykime atsaką”, dalyvauta rengiant III-ąją Nacionalinę sveikatos politikos konferenciją.

Lietuvos AIDS centras, platindamas sveikatos žinias ir propaguodamas sveiką gyvenimo būdą visuomenės informavimo priemonėse, sveikatos mokymo darbą AIDS ir narkomanijos prevencijos srityse, 2000 m. parengė 4 knygas, 9 atmintinės, 4 plakatus, 4 žurnalus, 3 anketas, 6 stendus. Mokykloms ir medikams padauginta 1300 dokumentinių filmų kopijų.

 

 

II.8. Švietimo ir mokslo ministerija

0.Įvadas

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas švietimo, mokslo ir studijų sričių valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šiose srityse valstybės politiką.

Jausdama atsakomybę dabarties visuomenei už ateities kartas, ministerija siekia visuomeninio susitarimo su įvairiomis interesų grupėmis. Pasinaudodama visa galima ekspertize bei nuolat gilinama kompetencija ministerija kuria teisinę bazę ir yra atsakinga už procesus ir rezultatus, kurie:

  • formuoja ugdymuisi palankias visuomenės nuostatas ir sudarančias sąlygas visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi besikeičiančioje demokratinėje visuomenėje;
  • užtikrina visoms visuomenės grupėms lygias teises įgyti poreikius ir galimybes atitinkantį išsilavinimą;
  • garantuoja švietimo ir studijų kokybę, atitinkančią Europos Sąjungos standartus bei paremtą tautos tradicijomis, pasaulio patirtimi ir naujausiomis technologijomis;
  • skatina mokslo raidą, lemiančią Lietuvos ūkio technologijos pažangą;
  • laiduoja darniai veikiančią švietimo, studijų ir mokslo infrastruktūrą.

1. Veiklos prioritetai

Ministerija organizavo darbus remdamasi Vyriausybės programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 1999 06 10 nutarimu Nr. VIII-1221, ir jos įgyvendinimo priemonių planu, patvirtintu Vyriausybės 1999 12 28 nutarimu Nr. 1497.

Be to, ministerija vykdė Nacionalinės ACQUIS priėmimo programos užduotis.

Vykdydama švietimo reformą ministerija vadovavosi Lietuvos švietimo koncepcija, patvirtinta ministerijos Kolegijos 1992 10 23, prieš tai pritarus Švietimo tarybai. Siekiant kryptingiau organizuoti švietimo reformą ministerijos Kolegijos 1998 11 26 nutarimu Nr. 38 “Dėl švietimo reformos antrojo etapo prioritetų” buvo pritarta šiems antrojo švietimo reformos etapo prioritetams 1999-2001 metams:

  1. Ugdymo bei studijų modernizavimas ir švietimo kokybės kėlimas.
  2. Socialinių pedagoginių mokymosi ir studijų sąlygų gerinimas.
  3. Švietimo sistemos harmonizavimas.

Kolegijai 1999 06 22 nutarimu Nr. 59 pritarus, ministro 1999 08 11 įsakymu Nr. 952 buvo patvirtinti antrojo švietimo reformos etapo prioritetų vykdymo svarbiausieji uždaviniai.

Ataskaita apima Vyriausybės veiklos programose Švietimo ir mokslo ministerijai pavestas vykdyti priemones, ministerijos užduotis Nacionalinėje ACQUIS priėmimo programoje, antrojo švietimo reformos etapo prioritetų vykdymo uždavinius, kitus Seimo ir Vyriausybės pavedimus, ministerijos ir jos padalinių nuostatuose įvardytus uždavinius ir funkcijas bei kitus ministerijos veiklai reikšmingus dokumentus.

2. Vyriausybės programos įgyvendinimas švietimo srityje

Vyriausybės 2000 04 05 protokoliniu nutarimu Nr. 18 (30 klausimas) pritarta Lietuvos švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo ir jų atnaujinimo programos metmenims. 2000 m. šios programos projektas parengtas. Pereinant prie profilinio mokymo pradėtas pertvarkyti vidurinių mokyklų tinklas, padidintas pagrindinių mokyklų skaičius. Profilinis mokymas neįvestas 143 vidurinių mokyklų vienuoliktosiose klasėse. Dalis vidurinių mokyklų gavo teisę profilinį mokymą pradėti išimties tvarka vieneriems mokslo metams. Dalis savivaldybių pakeitė savo tinklo optimizavimo programose numatytas profiliuoti mokyklas, todėl derinimo procesas užtruko. Parengta ir Vyriausybės 2000 04 19 nutarimu Nr. 447 patvirtinta Profilinio mokymo įvedimo bendrąjį lavinimą teikiančių mokyklų trečiojoje pakopoje programa. Ją vykdant nuo 2000 09 01 profilinis mokymasis įvestas visiems šalies vienuoliktokams 572 vidurinėse mokyklose ir gimnazijose, 22 suaugusiųjų mokymo institucijose. Profilinis mokymas buvo įvestas kaip ir numatyta nuo 2000 09 01. Dabar ypač reikėtų organizuoti profilinio mokymo įgyvendinimo priežiūrą, analizuoti situaciją, operatyviai teikti paramą, skleisti patirtį. Ypač aktualu toliau siekti sutarimo su aukštosiomis mokyklomis, informuoti tėvus ir vaikus, daugiau dėmesio skirti perėjimo tarp profilių galimybių didinimui, toliau tvarkyti vidurinių mokyklų tinklą. 2001 m. baigsis profilinio mokymo eksperimentas, bus parengta galutinė eksperimento ataskaita, tobulinamas modelis.

Parengtas moksleivio krepšelio apskaičiavimo metodikos projektas. Siūloma inicijuoti įstatymų pataisas, kuriose būtų nurodyta, kad rengiant savivaldybių biudžetų rodiklius būtų tvirtinamas minimalus lėšų, reikalingų vienam moksleiviui bendrojo lavinimo mokyklose, poreikis bei sudaroma galimybė finansuoti pagal besimokančiųjų skaičių. Rengiamos naujos švietimo finansavimo nuostatos, kurios numatys lėšas skirtas mokymo priemonėms moksleivio "krepšelyje".

Vyriausybės 2000 02 21 nutarimu Nr.181 "Dėl valstybės investicijų 2000-2002 (2000 metai) programos" Švietimo ir mokslo ministerijai leista imti 4,85 mln. litų paskolą su valstybės garantija (2000 m. išėmimas 1,0 mln. litų). Pagal ŠMM ir “Baltic Amadeus” 2000 07 25 sutartį Nr. 00-07/119 pateikta kompiuterinė įranga (už 0,6 mln. litų), mokomoji programinė įranga (už 0,2 mln. litų) ir specializuota programinė įranga (už 0,2 mln. litų). Gautas vienas serveris, 107 kompiuterizuotos darbo vietos su instaliuota programine įranga, iš jų 6 specializuotos darbo vietos vaikams su negalia mokyti. Taip pat įsigyta mokomoji programinė įranga: “Akis-M” ir “Logo mokomoji medžiaga”. Pateikta kompiuterinio tinklo įranga Vilniaus miesto ir Šiaulių švietimo skyriams.

Lietuvos Respublikos Prezidentas inicijavo ilgalaikės švietimo plėtotės strategijos kūrimą, dekretu sudarydamas darbo grupę. Į talką darbo grupei buvo pasitelkta ŠMM, Mokyklų tobulinimo centras. Buvo parengtas darbinis strategijos variantas. Savo ruožtu ministerija parengė antrojo švietimo reformos etapo prioritetus ir jų įgyvendinimo uždavinius 1999-2001 m. bei ŠMM 2001-2003 m. veiklos strategiją.

Parengta Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo Lietuvos švietime strategija (patvirtinta ministro 2000 10 18 įsakymu Nr.1279) ir veiklos programa.

Parengtas Socialinių pedagogų etatų steigimo bandomasis projektas. Organizuotas konkursas įvairaus tipo ugdymo įstaigoms, 2 konferencijos socialinio pedagogo veiklos klausimais. Projektui įgyvendinti trūko lėšų. Socialiniai pedagogai labai reikalingi specialios socialinės vaikų globos reikalaujančioms problemoms spręsti.

Parengta kaimo mokyklų aprūpinimo transporto priemonėmis programa “Geltonasis autobusas”, patvirtinta Vyriausybės 2000 04 17 nutarimu Nr. 437. Pagal šį nutarimą savivaldybėms, kurios ne visose kaimo mokyklose organizuoja profilinį mokymą, aprūpinamos mokykliniais autobusais. 2000 m. Nupirkti 68 mokykliniai autobusai. Programos įgyvendinimui skirta 4950 tūkst. Lt.

Parengta Lietuvos švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo ir jų atnaujinimo programa ir pateikta Vyriausybei bei Pasaulio bankui.

Parengta “Pagrindinio profesinio mokymo įtaigų tinklo optimizavimo programa”, patvirtinta 2000 05 05 Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. 496. Pirmasis mokyklų pertvarkos etapas baigtas 2000 07 01, antrasis planuojamas 2001 07 01.

Parengti ir Švietimo ir mokslo ministro 2000 09 29 įsakymu Nr. 1207 patvirtinti 2001 m. aprūpinimo vadovėliais organizavimo kalendorinis planas, Mokymo priemonių registravimo tvarka ir Reikalingų parengti vadovėlių ir kitų ugdymo priemonių sąrašas. Šie dokumentai paskelbti Valstybės žinių Informaciniuose pranešimuose Pagal patvirtintus dokumentus organizuojama vadovėlių leidyba ir aprūpinimas 2001 m.

3. Nacionalinės Acquis priėmimo programos įgyvendinimas

Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė acquis priėmimo programa) Teisės derinimo ir Acquis įgyvendinimo priemonių planai 2000 m. buvo patvirtinti 2000 04 10 Vyriausybės nutarimu Nr.409. Vykdant NAPP skyriuje 3.2.2. “Švietimas, profesinis rengimas” numatytas priemones buvo parengti ir priimti Vyriausybės nutarimai – 2000 10 03 Nr.1183 “Dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungos mokymo ir švietimo programose Leonardo da Vinci II ir Socrates II bei Vyriausybės nutarimai, įgyvendinantys Aukštojo mokslo įstatymą, priimtą 2000 03 21.

Įgyvendinant Europos Sąjungos sutarties 78 straipsnį buvo tęsiami Lietuvos švietimo sistemos derinimo su ES šalių švietimo sistemoms keliamais kokybės reikalavimais darbai (numatyti Lietuvos pasirengimo narystei Europos sąjungoje programoje (NAPP)), dalyvaujama ES švietimo programų antrajame etape, teikta medžiaga 4 Europos Komisijos pažangos pranešimams apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei ES.

1999 – 2000 metais buvo parengta, suderinta ir Europos Komisijos nuomonei pateikta Lietuvos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje skyriaus “Švietimas ir mokymas” derybinė pozicija, kurioje užfiksuota, kad Lietuvos Respublika pritaria visiems Europos Sąjungos teisės reikalavimams švietimo ir mokymo srityje, neprašo šiame derybiniame skyriuje pereinamųjų laikotarpių ar išimčių, o data nuo kurios Lietuvos Respublika turi būti visiškai pasirengusi prisiimti narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus yra 2004 m. sausio 1 diena. Derybinėje pozicijoje išvardintos priemonės, reikalingos trijų ES teisės reikalavimų įvykdymui. 2000 06 14 Europos Komisija pritarė Lietuvos derybinei pozicijai ir šiuo metu derybinis skyrius yra laikinai (iki derybų visuose skyriuose pabaigos) uždarytas.

Vilniuje 2000 10 17 vyko Lietuvos - ES Inovacijų pakomitečio posėdis. Jame pritarta Lietuvos vykdomiems pasirengimo narystei ES darbams švietimo srityje.

4. Švietimo reformos prioritetų vykdymas

4.1. Ugdymo bei studijų modernizavimas ir švietimo kokybės kėlimas

Patvirtinti 2001 m. aprūpinimo vadovėliais organizavimo kalendorinis planas, Mokymo priemonių registravimo tvarka ir Reikalingų parengti vadovėlių ir kitų ugdymo priemonių sąrašas. Išleisti mokyklos paskutinės pakopos Kalbų, Socialinių mokslų, Tiksliųjų ir gamtos mokslų, Menų ir kūno kultūros, Technologijų ugdymo programų projektai, išleistos rekomendacijos profilinei mokyklai. Sklaidos seminaruose apmokyta apie 16 tūkst. pedagogų.

Patvirtinta Bendrojo ankstyvojo užsienio kalbų mokymo ir mokymosi programa, Priešmokyklinio ugdymo koncepcija. Parengtas Priešmokyklinių grupių/klasių programos projektas, Ankstyvojo (lopšelinio) amžiaus vaikų ugdymo programos projektas (Ankstyvojo ugdymo vadovas tėvams ir pedagogams).

Parengti ir išleisti Lietuvos bendrojo lavinimo bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų projektai (11-12 klasėms). Parengti Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų metodiniai komentarai, rekomendacijos “Perėjimas prie profilinio mokymo”.

Parengti ir įteisinti 6 pagrindinio profesinio mokymo standartai ir 7 aukštesniųjų studijų standartai. Be to, parengti ir įteisinti 2 eksperimentiniai pagrindinio profesinio mokymo standartai (kelionių agento ir draudimo paslaugų pardavimo agento), 1 eksperimentinis aukštesniųjų studijų standartas (turizmo administratoriaus). Parengta metodinė medžiaga darbo grupėms, rengiančioms standartus, ir mokykloms, kaip rengti mokymo/studijų programas pagal profesinio rengimo standartus. Organizuoti du programų rengimo pagal profesinio rengimo standartus seminarai. Pravesti mokymai aukštesniosiose mokyklose studijų programų rengimo klausimais.

Parengtos ir aprobuotos ekspertų komisijoje 1–4 klasių mokinių pasiekimų vertinimo knygelės bei dienynas. Vertinimo knygelės (2 variantai) išleistos, dienyną rengiamasi išleisti.

Parengti 2000-2001 m.m. bendrojo ugdymo planai, Kriterijai profiliniam mokymui, Sustiprinto dalykų mokymo kaitos nuostatos ir Profiliavimo pradmenų nuostatos, pereinamajam laikotarpiui patvirtinti naujo pavyzdžio klasės ir mokytojo dienynai, priedai prie brandos atestatų. Parengtas technologinio švietimo sampratos projektas. Sudarytos sąlygos mokykloms taikyti programinę įrangą pamokų tvarkaraščiui sudaryti. Kasmet derinamos stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygos.

Patikslinta Profilinio mokymo sklaidos programa. Profilinio mokymo sklaidos programa įgyvendinama nuosekliai. Parengta per 3000 ugdymo turinio ir proceso konsultantų. Dėl konsultantų veiklos koordinavimo regionuose derinamasi su apskričių ir savivaldybių švietimo vadovais. Atiduotas spaudai leidinys profilinio mokymo klausimams aptarti. Parengtos profiliniam ugdymui įgyvendinti skirtos rekomendacijos (I variantas). Suorganizuoti renginiai įvairioms publikoms (psichologams, bibliotekininkams, suaugusiųjų mokykloms ir kt.). Dalyvauta televizijos ir radijo laidose, parengta straipsnių.

Parengtas Perspektyvinio kolegijų plėtros plano projektas. Darbo grupė parengė Kolegijų steigimo Lietuvoje studiją. Joje išanalizuotos socialinės ir ekonominės kolegijų steigimo prielaidos, pateikta darbo rinkos poreikių analizė, pateiktas siūlymas, kaip turėtų būti formuojamas kolegijų tinklas. Sukurtas PMMC studijų ir mokymo kokybės skyrius, kurio vienas iš uždavinių - vertinti kaip studijų ir mokymo programos atitinka darbo rinkos poreikius.

Parengti pagrindiniai teisiniai dokumentai, reglamentuojantys socialinių partnerių dalyvavimą vykdant profesinį rengimą. Socialiniai partneriai įtraukiami į profesinį rengimą visais lygiais: valstybės (Lietuvos profesinio mokymo taryba), regioniniu (apskričių profesinio mokymo tarybos) bei instituciniu (mokyklų tarybos). Įkurta 14 ūkio šakų ekspertų grupių, kurios yra patarėjos šakiniu lygiu. Kvalifikacinių egzaminų organizavimo funkcija laipsniškai perduodama Prekybos, pramonės ir amatų rūmams. 2001 metais Rūmai vykdys egzaminus 4-iose apskrityse: Utenos, Panevėžio, Kauno, Marijampolės.

Parengtos “Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos egzaminų ir diagnostinio testavimo plėtros gairės”, joms pritarta Kolegijos 1999 08 26 nutarimu Nr. 60. Surengti egzaminų reformos idėjų ir egzaminų turinio sklaidos seminarai daugelyje miestų ir rajonų centrų ir konferencijos Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Šiauliuose. Parengtos reformuojamų egzaminų pavyzdinės užduotys. Parengti egzaminų tema puslapiai "Dialoge".

Patvirtintos “ Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos egzaminų ir diagnostinio testavimo plėtros gairės. Pritarta “Bendrosioms stojančiųjų į Lietuvos aukštasias mokyklads atrankos sistemos metmenims” (BeSAS). Patvirtinti visi reikalingi dokumentai pagrindinės mokyklos ir brandos organizavimui, vykdymui ir pasiruošimui 2001 m.. Nauja egzaminų sistema ir jai vykdyti reikalinga infrastruktūra pilnai pradės funkcionuoti 2002 m. Organizuoti 5 mokomųjų dalykų valstybiniai egzaminai

Parengtas išsamaus Lietuvos rodiklių sąrašo projektas, pradėti derinti ryšiai tarp institucijų vykdant informacijos surinkimą ir analizę. Pradėtas rengti pirmas leidinys apie Lietuvos švietimo būklę. Plėtojant monitoringo sistemos egzaminų posistemes, atlikta išsami brandos egzaminų rezultatų analizė, parengtos ataskaitos. Tęsiamas duomenų bazės EURYDICE tinklui kaupimas, parengta „Švietimas – visiems“ 2000-ųjų metų apžvalga. Kartu su Europos Sąjungos darbo grupe parengtas raportas apie Europos švietimo kokybės rodiklius. Parengta Švietimo kokybės vadybos strateginė programa. Įkurtas specialus skyrius monotoringo klausimams spręsti. Sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta parengti monitoringo programą.

Kartu su Mokyklų tobulinimo centru ir Pedagogikos institutu įvykdytas vidinio audito bandomasis projektas 6 šalies vidurinėse mokyklose ir gimnazijose. Parengtas audito metodikos projektas, vidinio bendrojo lavinimo mokyklos audito aprašymas, audito koncepcijos projektas. Pradėti rengti vidaus auditoriai. Mokyklos audito projekto knyga paruošta leidybai.

Sudaryta darbo grupė. Parengtas Lietuvos švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo ir atnaujinimo programos projektas, kuriame numatytos priemonės dalyje šalies mokyklų pagerinti aprūpinimą mokymo priemonėmis.

Parengtas mokyklos bibliotekos informacijos centro koncepcijos projektas. Parengtas Lietuvos švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo ir atnaujinimo programos projektas, kuriame numatytos priemonės bibliotekų modernizavimui.

Pagal 1998 m. sukurtas duomenų įvedimo programas pradėtos tvarkyti Studijų ir mokymo programų, Išsilavinimo pažymėjimų ir Licencijų duomenų bazės.

2000 metais tęsti valstybės registrų, kurių tvarkymas numatytas Švietimo, Profesinio mokymo ir Aukštojo mokslo įstatymais, bei moksleivių duomenų bazės programinės įrangos kūrimo darbai. Gauti rezultatai įgalina tvarkyti duomenų bazes Windows aplinkoje ir teikti informaciją darbo vietoms, kuriose instaliuojama programinė įranga. Insitucijų registro programinė įranga pristatyta visų apskričių ir savivaldybių registro tvarkytojams, numatytos priemonės visus duomenis 2001 metais perkelti į Windows aplinką. Pagrindiniai duomenys apie mokyklas skelbiami Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje (www.smm.lt).

Nuolatos konsultuoti mokymo įstaigų atstovai dėl kompiuterinės įrangos įsigijimo bei diegimo, jos priežiūros ar modernizavimo. Parengta programa “Pagrindinių mokyklų aprūpinimas technine ir programine įranga”. Gauta labdara iš Kinijos LR ir pateiktos 195 kompiuterinės darbo vietos Lietuvos mokykloms bei 16 darbo vietų ŠMM. Nenaujų kompiuterių smulkus remontas ir perdavimas mokymo įstaigoms (30 kompiuterių). “Senos” programinės įrangos kaupimas, platinimas ir pagalba diegiant. Įvykdyta tarptautinė IEA studija “Informacijos technologija mokyklose” (SITES M-1), kuri atskleidžia kompiuterinės įrangos bei el. pašto naudojimą mokyklose. Nuolatos vykdomas pašto serverių konfigūravimas ir priežiūra IPC ir ŠMM tinkluose, WWW puslapių ir FTP serverio administravimas, interneto, elektroninio pašto ir Lotus Notes duomenų bazių priežiūra ITC ir ŠMM. Buvo įdiegta ‘Firewall’ apsaugos sistema.

Įsigytos dvi programos su šalies licenzija (mokymo įstaigoms) “Akis-M” ir komplektas “Logo mokomoji medžiaga”, 5 vnt. programinės įrangos neįgaliesiems su klausos sutrikimais (Speech Viewer III) ir 1 darbo vieta neįgaliesiems su regos sutrikimais (Magni Link C-Split). Bendra produktų kaina 196 tūkst.lt. Už iš Lietuvos Telekomo gautą 70,4 tūkst.lt. paramą apmokyta 1228 Šiaurės vakarų regiono pedagogų, sukurta medžiagos apie Interneto panaudojimą mokyklose virš 22 autorinių lankų. Aptarti parengiamieji darbai 2001 m. projekto tęsimui.

Viešoji įstaiga Švietimo kaitos fondas įsteigtas Švietimo ir mokslo ministerijos ir Atviros Lietuvos fondo. Švietimo kaitos fondas finansuojamas pagal patvirtintas programas. Fondo veiklai 1999 m. gauta: 540 000 Lt (iš ŠMM) ir 700 000 Lt (iš ALF). 2000 m. iš valstybės biudžeto gauta 570 000 Lt ir iš ALF 570 000 Lt.

Įvyko 2000 m. II ketvirčio programų konkursas “Mokyklų bendruomenių iniciatyvos” (skirta 148 tūkst. Lt, 50 tobulinimo institucijų pateikė 228 programas, iš jų 119 buvo atrinktos ir gavo finansavimą). Pedagogų profesinės raidos centre sukurta internetinė svetainė, kurioje skelbiamos visų kvalifikacijos tobulinimo institucijų vykdomos programos, kaupiama pedagogų gerosios patirties metodinių darbų kartoteka.

Parengtas Pedagogų rengimo koncepcijos projektas. Vyko svarstymas Švietimo reformos strateginėje grupėje (2000 09 12) ir Švietimo taryboje (2000 10 11). Siekiant paskatinti akademinės bendruomenės, švietimo administratorių, mokytojų diskusijas, bendradarbiaujant su Atviros Lietuvos fondu ir Šiaulių universiteto Kvalifikacijos institutu 2000 12 20-21 organizuotas seminaras “Pedagogų rengimas: reformos perspektyvos”.

4.2. Socialinių pedagoginių mokymosi ir studijų sąlygų gerinimas

Darbo grupė atliko permanentinės švietimo sistemos jungčių analizę. Pradėta rengti pagrindinės mokyklos tipo norminė bazė (koncepcija, pagrindinės dešimtmetės mokyklos nuostatai). Pradėtas rengti pagrindinės dešimtmetės mokyklos 9-10 kl. ir gimnazijos 1-2 kl. dermės modelis.

Patvirtinta “Privalomosios krašto apsaugos tarnybos karių švietimo (pilietinio ugdymo) programa”. Karių neakivaizdinis bendrasis lavinimas vyksta Kauno, Vilniaus, Marijampolės suaugusiųjų mokymo centruose, tai finansuoja savivaldybės.

Atlikta laisvės atėmimu nuteistų asmenų bendrojo lavinimo, profesinio ugdymo ir profesinio mokymo organizavimo veiklos analizė.

Parengtas Vyriausybės nutarimo projektas dėl lėšų skyrimo Kauno apskrities 1-ajai vidurinei mokyklai, organizuojančiai mokymo procesą Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – auklėjimo darbų kolonijoje.

Vilniaus, Kauno, Marijampolės ir Panevėžio įkalinimo įstaigose esantiems asmenims yra sudarytos sąlygos įgyti pagrindinį, vidurinį išsilavinimą bei mokytis kalbų, darbo su kompiuteriu, plėtoti savo kūrybinius gebėjimus. Pradėtas įkalintų asmenų profesinis mokymas pagal specialiai tam įregistruotas pagrindinio profesinio mokymo programas.

Patvirtinta Moksleivių mokymo namuose organizavimo tvarka, Specialiųjų poreikių asmenų priėmimo į specialiąją ugdymo įstaigą tvarka, Švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisijos sudarymo ir darbo organizavimo tvarka, Asmens specialiųjų ir ugdymosi poreikių įvertinimo tvarka, Specialiojo ugdymo skyrimo tvarka, Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo vaikams nuo gimimo iki 3 metų tvarka. Parengti Vyriausybės nutarimų projektai “Dėl specialiųjų poreikių asmenų aprūpinimo ugdymui skirta kompensacine technika švietimo įstaigose ir namuose”, “Dėl pedagogo padėjėjo, skaitovo, palydovo, gestų kalbos vertėjo paslaugų teikimo švietimo įstaigose specialiųjų poreikių asmenims tvarkos”. Iš švietimo įstaigų renkama informacija apie lėšų poreikį nutarimams įgyvendinti. Parengtas “Pagrindinės ir vidurinės mokyklos baigimo egzaminų turinio ir jų organizavimo taikymo specialiųjų poreikių moksleiviams tvarka” projektas.

Parengtas Specialiojo ugdymo įstatymo įgyvendinimo programos projektas. Parengtas ir išsiųstas visoms savivaldybėms ir apskričių viršininkų administracijoms raštas, inicijuojant, kad savivaldybės į regiono švietimo politikos įgyvendinimo programas įtrauktų Specialojo ugdymo įstatymo įgyvendinimo priemones: steigtų psichologines pedagogines tarnybas, tausotų turimus specialistų resursus, t.y. išlaikytų ir steigtų specialiųjų pedagogų, logopedų etatus bendrojo ugdymo mokyklose.

Patvirtinta Valstybės užsakomų neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų ir tikslinių projektų pateikimo atrankos tvarka. Patvirtinta Neformaliojo suaugusiųjų švietimo finansavimo tvarka.

Įgyvendinant nepilnamečių justicijos reformą, parengtas įstaigų pertvarkos darbo planas “Parama nepilnamečių pataisos reformai (minimalios ir vidutinės priežiūros įstaigų reforma).” Sudarytos 7 darbo grupės darbo plane numatytiems norminiams dokumentams bei programoms parengti. Suorganizuota pirmoji mokomojo pobūdžio kelionė į Švediją, kurios tikslas - susipažinti su Švedijos justicijos sistema.

Atlikta tautinių mažumų moksleivių ugdymosi poreikių tenkinimo bendrojo lavinimo mokyklose tyrimo duomenų statistinė analizė. Remiantis tyrimo išvadomis parengti keli tautinių mažumų mokyklų modeliai, kurie pateikti svarstyti pedagoginei bendruomenei. Išnagrinėta lenkų tautinės mažumos Lietuvoje švietimo situacija bei poreikiai švietimo reformos kontekste ir pateikta išsami ataskaita. Sudaryta darbo grupė, parengti tautinių mažumų mokyklų Lietuvoje raidos nuostatas.

Patvirtintos Vaikystės pedagogikos centro statuso teikimo bendrosios nuostatos. 1998-2000 m. įsteigta 14 Vaikystės pedagogikos centrų

Švietimo kaitos fondas finansuoja projektą “Atviros mokyklos – vietos bendruomenės centro kūrimas” (skirta 200 tūkst. Lt).

Parengtas Papildomojo ugdymo koncepcijos projektas ir bendrųjų papildomojo ugdymo įstaigų nuostatų projektas. Su projektais supažindinti papildomojo ugdymo centrai, muzikos mokyklų vadovai. Tai pakoreguota pagal Švietimo reformos strategijos grupės pastabas ir kovo mėn. pristatyta pedagoginei bendruomenei.

Organizuoti įvairių krypčių papildomojo ugdymo įstaigų vadovų pasitarimai. Juose aptartos programos nuostatos ir rengimo perspektyvos.

Patvirtinti socialinio pedagogo laikinieji kvalifikaciniai reikalavimai ir pavyzdinės socialinio pedagogo pareiginės instrukcijos. Įgyvendinamas Socialinių pedagogų etatų steigimo bandomasis projektas, kuriame dalyvauja 118 ugdymo įstaigų. Parengtas mokyklos socialinės vadybos darbo modelio pradinis projektas. Organizuotos 2 konferencijos socialinio pedagogo veiklos klausimais ir 1 mokomasis seminaras dirbantiems socialiniams pedagogams. Sudaryta darbo grupė socialinio pedagogo rengimo standartui parengti.

Užsienio lietuviškos mokyklos 2000-2001 m.m. aprūpintos vadovėliais pagal pateiktus užsakymus. 2000 m. birželio 26 – liepos 1 d. Vilniuje organizuoti kvalifikacijos tobulinimo seminarai "Lietuvių kalbos dėstymo problemos nelietuviškoje aplinkoje" lietuvių kalbos ir pradinių klasių mokytojams. Seminarus organizavo ir finansavo Švietimo ir mokslo ministerija.

Patvirtinta “Pagrindinio profesinio mokymo įstaigų tinklo optimizavimo programa”. Parengta Profesinių mokyklų tinklo optimizavimo programa, kuria remiantis nuo 2000 07 01 pradėta mokyklų reorganizacija.

4.3. Švietimo sistemos harmonizavimas

Patvirtinta darbo grupė švietimo sistemos jungčių analizei atlikti. Skyriaus suformuota darbo grupė parengė permanentinės švietimo sistemos situacijos analizę, padarė esmines išvadas ir pateikė siūlymus dėl būtiniausių ateities veiksmų. Medžiaga buvo pristatyta visiems ministerijos skyriams, dideliam kiekiui ekspertų komisijų ir tarybų, kai kurioms visuomeninėms organizacijoms. Rezultatai pristatyti Švietimo reformos strategijos grupei (du kartus) ir pateikti svarstyti Kolegijai.

Nustatyti kriterijai profiliniam mokymui nuo 2000 09 01 visų tipų bendrąjį vidurinį lavinimą teikiančioms mokykloms. Vyriausybės 2000 05 11 nutarimu Nr. 418 patvirtinti Vyriausybės 1999 06 07 nutarimo Nr. 726 ”Dėl švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatų patvirtinimo” papildymai. 2000 metais parengti švietimo ir mokslo ministro pritarimai įsteigti 4, reorganizuoti 25, likviduoti 30 bendrojo lavinimo mokyklų. Steigėjai pagal kriterijus atliko visų vidurinį išsilavinimą dabar teikiančių mokyklų analizę.

Patvirtinti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrieji nuostatai, sudarantys sąlygas savivaldai. Inicijuotas ir pravestas kvalifikacinių programų konkursas, skirtas mokyklos bendruomenių ir savivaldos institucijų stiprinimui. Paremta 48 institucijos, skirta 150 tūkst. Lt Organizuotas seminaras, skirtas savivaldai tautinių mažumų mokyklose. Įvairaus lygmens savivaldos problematika integruota į pilietinės visuomenės pagrindų mokymą. Savivaldos srityje dirba nevyriausybinės organizacijos, kai jų projektai finansuojami, Pilietinių iniciatyvų centras ŠMM užsakymu atliko tyrimus dėl mokyklų bendruomenių ir savivaldos efektyvumo.

Pradėta kurti informacinė sistema INTERNET`e "Mokyklų savivalda". Finansuojamas Pilietinių iniciatyvų centro mokyklų savivaldos efektyvumo tyrimas. Remiantis juo bus planuojami bendri ministerijos ir kitų suinteresuotų institucijų veiksmai savivaldos tobulinimo srityje. Finansuotas Demokratinės mokyklos sąjungos seminaras, skirtas savivaldos plėtrai Vilniaus krašto ir kitose nelietuviškose mokyklose. Ministerija remia Pilietinių iniciatyvų centro vykdomą Lietuvos Respublikos steigiamojo moksleivių parlamento projektą. Pasirašyta sutartis su Demokratinės mokyklos sąjunga, pagal kurią kartu su Ministerija numatoma sukurti interneto svetainę, skirtą mokyklų savivaldai ir pilietiniam ugdymui, ministerijos tinklapyje. Numatoma įtraukti apie 20 mokyklų iš 10 apskričių. Tai sukurs tam tikrą informacijos (gerosios patirties) mainų sistemą.

Parengtas technologinio švietimo modelis. Nuo 2000 09 01 technologinis profilis įvedamas visose profesinėse mokyklose, teikiančiose III pakopos profesinio mokymo programas, bei konservatorijose. Kauno statybininkų rengimo centre nuo 2000 09 01 eksperimentine tvarka įsteigtos 2 technologinės gimnazijos klasės (mechanikos ir verslo pakraipos), pasirašytos sutartys su KTU atitinkamais fakultetais dėl moksleivių studijų tęstinumo.

Patvirtinta Neuniversitetinių studijų programų sudarymo tvarka. Įvertinta 41 studijų programa, parengta pagal Neuniversitetinių studijų programų rengimo nuostatas. Programas vertino ekspertai praktikai ir universitetų atstovai. 38 programos rekomenduotos vykdyti naujai steigiamose kolegijose. Dalyvauta MSD darbo grupėse, rengiančiose Aukštojo mokslo įstatymo lydimuosius aktus.

Sudarytos 2 darbo grupės technologinio profilio dalykų (verslo technologijos ir statybos technologijos), kurios parengė šių brandos egzaminų pavyzdines užduotis. Organizuoti bandomieji egzaminai šioms užduotims patikrinti. Darbo grupės rengia egzaminų programas, kurios turėtų būti baigtos iki 2001 05 15 dienos. Technologijos egzaminai būtų sudedamoji kvalifikacijos egzaminų dalis.

Patvirtintos Pasirengimo steigti kolegijas nuostatos bei Neuniversitetinių studijų programų rengimo nuostatos. Patvirtinta Neuniversitetinių studijų programų sudarymo tvarka. Patvirtinta Institucijų pasirengimo vykdyti neuniversitetines studijas vertinimo tvarka. Įsteigta neuniversitetinių studijų kokybės vertinimo tarnyba ir taryba. Įvertinta 12 valstybinių ir 6 nevalstybinės aukštesniosios mokyklos. Vyriausybės 2000 08 30 nutarimais Nr.1000 "Dėl valstybinių Alytaus, Kauno, Utenos ir Vilniaus kolegijų steigimo" ir Nr.1001 "Dėl licencijos steigti nevalstybines Kauno verslo, Vilniaus kooperacijos ir Vilniaus vadybos kolegijas suteikimo" įsteigtos 4 valstybinės ir 3 nevalstybinės kolegijos.

Atlikta tautinių mažumų moksleivių ugdymosi poreikių tenkinimo bendrojo lavinimo mokyklose tyrimo duomenų statistinė analizė. Remiantis tyrimo išvadomis parengti keli tautinių mažumų mokyklų modeliai, kuriais numatoma suteikti lankstesnes galimybes mokytis gimtosios kalbos kitos dėstomosios kalbos mokyklose, spręsti dalykų dėstymo valstybine kalba klausimą bei bendravimo su mažamečiais vaikais jų gimtąja kalba lietuvių kalba problemas. Išnagrinėta lenkų tautinės mažumos Lietuvoje švietimo situacija bei poreikiai švietimo reformos kontekste ir pateikta išsami ataskaita.

4.4. Kiti svarbesni švietimo valdymo darbai

Parengti: Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartis dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje, Priešmokyklinio ugdymo koncepcija, Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybės registro tvarkymas, Darželio-mokyklos bendrieji nuostatai, Ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir darželių-mokyklų bylų nomenklatūra, Valstybinės švietimo inspekcijos nuostatai, Bendrieji švietimo įstaigų priežiūros nuostatai, Savivaldybės administracijos švietimo skyriaus pavyzdiniai nuostatai, Profesinio mokymo įstaigų priežiūros tvarka. Įvykdyta 2000 metų Statistikos darbų programa dėl tarptautinio švietimo klasifikatoriaus ISCED-97 taikymo. Patvirtintos Studijų ir mokymo programų kodavimo taisyklės. Sudaryta darbo grupė parengė Distancinio švietimo plėtros 2001-2004 metais Lietuvoje valstybinę programą.

Patvirtinti 2000-2001 m.m. bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo planai,

Patvirtintos ir jau pateiktos mokykloms 2001 metų brandos ir pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos.

4.5. Tarptautinis bendradarbiavimas

2000 m. vasario mėn. Vilniuje įvyko Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos ir Baltarusijos švietimo ministerijos Bendros konsultacinės komisijos posėdis. Pasirašytas Komisijos posėdžio protokolas.

Su Rusijos Federacijos švietimo ministerija visiškai suderintas ir parengtas pasirašymui Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Rusijos Federacijos švietimo ministerijos susitarimo dėl bendradarbiavimo švietimo srityje projektas.

Galutinai suderintas ir parengtas pasirašymui Lietuvos Respublikos ir Italijos Respublikos bendradarbiavimo švietimo, mokslo ir kultūros srityse programos 2002-2006 m. projektas

Parengtas Lietuvos Respublikos ir Ispanijos karalystės bendradarbiavimo švietimo, mokslo ir kultūros srityse programos 2002-2006 m. projektas.

Pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Danijos švietimo ministerijos sutartis dėl dvišalės švietimo sektoriaus programos įgyvendinimo 2000 12 31 baigėsi mokytojų ir mokyklos vadovų kvalifikacijos tobulinimui skirta programa ir Lietuvos pasirengimui narystei Europos Sąjungoje bei acquis communautaire įgyvendinimui skirta programa.

Pagal 2000 03 24 Stokholme (Švedija) Baltijos jūros regiono valstybių švietimo ministrų priimtą taip vadinamą Hagos deklaraciją, kuria grindžiamos naujo Darbotvarkės 21 (Baltic 21) sektoriaus – švietimo subalansuotosios plėtros srityje – nuostatos, 2000 m. rugsėjo 4-5 d. Vilniuje vyko pirmasis Baltic 21 švietimo sektoriaus tinklo susitikimas, kurio metu pradėta veikla, suderinta su Hagos deklaracijos technine užduotimi.

Dalyvaujant Baltic 21 švietimo subalansuotajai plėtrai sektoriaus veikloje 2000 08 02 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Jungtinių Tautų organizacijos vystymo programa (JTOVP) pasirašė sutartį Nr. LIT/00/Q08/GU/99 dėl projekto “Ugdymas subalansuotajai plėtrai” įgyvendinimo. JTOVP indėlis – 25 000 JAV dolerių.

2000 m. gruodžio 7-8 d. Palangoje vyko Baltijos šalių švietimo koordinacinės grupės posėdis, kurio pagrindinis rezultatas – 2000 12 08 Kretingoje Lietuvos, Latvijos švietimo ir mokslo ministrų ir Estijos švietimo ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotojo pasirašyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės ir Estijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl bendros aukštojo mokslo erdvės sukūrimo Baltijos šalyse.

Parengtas techninės pagalbos projektas ES direktyvos dėl migruojančių darbutojų, ES valstybių piliečių vaikų integravimo į Lietuvos švietimo sistemą, įgyvendinimui. Projektas teiktas Nyderlandų pasirengimo narystei ES paramos programai MATRA.

2000 metų rugsėjo 28 dieną įsigaliojo Lietuvos-ES Asociacijos Tarybos sprendimas, sudarantis galimybes Lietuvai dalyvauti ir antrajame ES švietimo programų Socrates ir Leonardo da Vinci etape.

Vykdytas bendradarbiavimas Europos Eurydice švietimo informacinio tinklo veikloje pagal Eurydice tinklo 2000 m. darbo planą.

4.6. Užsienio ir tarptautinės techninės bei finansinės pagalbos panaudojimas

1999 – 2000 m. buvo surganizuotos 9 konferencijos, 21 seminaras, 10 studijų išvykų į ES šalis, išleisti 5 leidiniai. Tai padėjo sukurti naują Lietuvos švietimo sistemos sektorių – kolegijas, sukurti aukštojo mokslo sistemos finansavimo modelį, parengti siūlymus dėl vidinės finansų vadybos aukštojo mokslo institucijose tobulinimo, paskatinta kolegijų bibliotekų plėtra.

Įteisintas profesinio mokymo Išteklių centras, įsteigta 11 mokytojų asociacijų; surengti 9 seminarai pasirengimo narystei ES, profesinio mokymo politikos ir vykdymo, tarptautinio kvalifikacijų pripažinimo, išorinio ir vidinio vertinimo klausimais (dalyvavo 145 ministerijų, departamentų ir socialinių partnerių atstovai); parengtas Vidinės kokybės užtikrinimo vadovas.

Pagal Baltic 21 švietimo subalansuotajai plėtrai planus 2000 08 02 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Jungtinių Tautų organizacijos vystymo programa (JTOVP) pasirašė sutartį Nr. LIT/00/Q08/GU/99 dėl projekto “Ugdymas subalansuotajai plėtrai” įgyvendinimo.

Išverstas distancinio švietimo metodikos kursas "Learning about Open Learning (LOLA)", pravesti seminarai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Lietuviškas distancinio švietimo metodikos kursas pravestas 2 pilotinėms grupėms po 10 besimokančiųjų.

6 seminarai 46 ugdymo įstaigų vadovams ir pavaduotojams, kuruojantiems specialųjį ugdymą; 60 mokytojų, 24 apskričių administracijos pareigūnų. Atrinkta 10 specialiųjų mokyklų ir vidurinių mokyklų pedagogų, vyksiančių į Daniją gilesnėms studijoms. Jie ateityje taps konsultantais. Visi susipažino su Salamankos deklaracija, Šiaurės šalių koncepcija “Mokykla visiems”.

II.9. Teisingumo ministerija

0. Įvadas

Ministerija 2000 metais vykdė 7 programas, o ministerijai pavaldžios institucijos – dar 8 programas.

1.Teisėsaugos institucijų sistemos koordinavimas ir kontrolė

Šioje programoje buvo siekiama užtikrinti nuoseklų teisėtvarkos institucijų bendradarbiavimą vykdant savo funkcijas ir kontrolę. Parengti Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6 knygos ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso projektai. Atlikta 730 teisės aktų projektų ekspertizių, 1003 Seimo, Vyriausybės ir kitų pavedimų, išnagrinėta 2019 piliečių skundų, prašymų, bei pasiūlymų, parengti 4 įstatymų projektai dėl Tarptautinių konvencijų ir sutarčių ratifikavimo. Įgyvendinant gyventojų teisinio švietimo programą organizuotos 72 valandų tele ir radijo laidos apie Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą.

2. Neteisėtais pareigūnų veiksmais padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimas

Šios programos tikslas - užtikrinti dalyvavimą teismų posėdžiuose ir kontroliuoti sprendimų vykdymą. Pagal 4 Europos žmogaus teisių teismo sprendimus ir 1 taikų susitarimą išmokėta 190,3 tūkst.Lt, o pagal Lietuvos Respublikos teismo sprendimus – 57,2 tūkst.Lt. Numatyti, kiek bylų gali būti išnagrinėta teismuose yra labai problematiška, todėl gali iškilti lėšų stokos problema

3. Advokatams, dalyvaujantiems baudžiamosiose bylose pagal Lietuvos Respublikos BPK 56 straipsnį apmokėjimas

Programos tikslas - atlyginti advokatams už darbą įstatymų nustatyta tvarka. Nepakankamas biudžetinis finansavimas yra ta priežastis, kad advokatams už darbą 2001 01 01 liko skola 498,7 tūkst. Lt.

4. Hipotekų registrų plėtojimas

Šioje programoje siekiama užtikrinti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto teisinės registracijos atlikimą ir informacijos teikimą. Įregistruota 23385dokumentų, iš jų įregistruota 14965 įkeitimo dokumentų, 1993išieškojimo dokumentų, 6427 įkeitimo pakeitimo dokumentų. Steigiami testamentų ir vedybų registrai bei turto arešto registras.

5. Teisėjų, antstolių, teismų ir hipotekos darbuotojų kvalifikacijos kėlimas

Programos tikslas - užtikrinti, kad teisėjai, teismo antstoliai, hipotekų darbuotojai gautų valstybės pagalbą kvalifikacijai kelti. 300 teisėjų apmokyti naujo Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso taikymui, 223 teisėjai kėlė kvalifikaciją mokymo centre bei 823 teisėjai dalyvavo vienadieniuose seminaruose. Kvalifikaciją kėlė 159 teismo antstoliai, 166 notarai, 25 advokatai, 25 buhalteriai. Dėl biudžetinių lėšų stokos teisėjų ir kitų darbuotojų mokymas labai ribojamas.

6. Naujų tyrimo metodų įdiegimas ir ekspertinė praktika

Programos tikslas - Pagal teismų, tardytojų, prokurorų ir kvotėjų pavedimus atlikti ekspertizes. 2000 m. atlikta 5998 ekspertizių, t.y. apie 80 proc. nuo skirtų atlikti ekspertizių. Teismo ekspertizės centro informacinė bazė yra pasenusi ir būtina skirti apie 5 mln.Lt investicijų jos plėtojimui.

7. Dalyvavimas teisės ir teisinės sistemos kūrime

Programos tikslas - Parengti mokslinės metodinės teisės sistemos ir atskirų jos dalių kūrimo ir realizavimo prielaidas. Atlikti 6 mokslo tiriamieji bei taikomieji darbai, pateikta 30 kriminologinių ir teisinių ekspertizių išvadų, parengti leidybai ir išleisti 5 leidiniai, Seimui ir Vyriausybei bei ministerijos pateikta 15 mokslinių metodinių pasiūlymų.

II.10. Užsienio reikalų ministerija

0. Įvadas

Užsienio reikalų ministerija 2000 metais aktyviai veikė šiose prioritetinėse valstybės užsienio politikos srityse.

1. Integracija į ES ir NATO

Šioje srityje siekiama užtikrinti šalies nacionalinį saugumą, valstybės gerbūvį integruojantis į euroatlantines ir kitas Vakarų bendruomenės institucijas, politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis kuo greičiau įstoti į ES ir NATO, aktyviai dalyvauti tarptautinės bendrijos veikloje, užtikrinant taiką ir stabilumą, demokratiją bei žmogaus teisių apsaugą, įtvirtinant Lietuvą kaip aktyvią tarptautinio saugumo kūrėją.

1.1. Integracija į ES

Nuo 2000 m. vasario mėn. pradėjo veikti derybų delegacija bei visas Lietuvos pusės derybų mechanizmas, užmegzti ryšiai su interesų grupėmis Lietuvoje, nustatyti politiniai kontaktai ES šalyse, institucijose, bei šalyse-kandidatėse.

Pradėta sėkmingai naudotis Helsinkio ES Tarybos išvadose numatyta anksčiau derybas pradėjusių šalių “pasivijimo” galimybe. 2000 m. Vyriausybės patvirtintos ir Lietuvos stojimo į ES konferencijai įteiktos visos 29 derybinės pozicijos. Derybos formaliai pradėtos 16 teisės skyrių, 7 iš jų –preliminariai baigtos. Įvyko 3 ministrų lygio ir 4 vyr. derybininkų susitikimai.

Surengtas 13 šalių kandidačių derybininkų, Prancūzijos bei Komisijos atstovų susitikimas Vilniuje. 2000 02 11 įvyko pirmasis EK prezidento R.Prodi ir Komisijos nario G.Verheugeno vizitas į Lietuvą. Parengti įvairaus formato susitikimai su aukščiausiais Komisijos pareigūnais: Lietuvos Respublikos Prezidento 2 kartus, Premjero - 3, UR ministro – 7.

Nicos sutartyje pasiekta derama Lietuvos atstovavimo ES institucijose perspektyva.

Lietuvos pažanga EK metinėje ataskaitoje už 2000 m. įvertinta teigiamai. ES-Lietuvos Respublikos asociacijos sutarties institucijos tinkamai išnaudotos padėties Lietuvoje pristatymui. Žengti žingsniai liberalizuojant prekybą žemės ūkio produktais. Donorų konferencija dėl Ignalinos I bloko uždarymo laikytina sėkminga ilgalaikio proceso pradžia, užtikrinant IAE veiklos nutraukimui reikalingą finansavimą. RF Kaliningrado srities padėtis Europos Komisijos įvardinta kaip vienas iš ES plėtros klausimų, kurio sprendime turi dalyvauti ir Lietuva.

Sukurtos praktinės ir politinės prielaidos baigti derybas 2002 m. ir būti pasiruošusiais narystei nuo 2004 01 01.

Lietuva aktyviai dalyvavo ES ir Asocijuotų valstybių Politikos direktorių, Europos korespondentų, ekspertų susitikimuose. Buvo prisijungiama prie ES pareiškimų, demaršų, bendrų pozicijų ar bendrų veiksmų. Diskusijose dėl Vakarų Europos Sąjungos (VES) integravimo į ES bei dėl Europos saugumo ir gynybos stiprinimo Lietuva pabrėžė savo suinteresuotumą būti aktyvia euroatlantinio saugumo ir stabilumo užtikrinimo dalyve.

Gegužės 16 d. VES Ministrų Tarybos Porto susitikimo metu Lietuvos atstovas pristatė septynių VES Asocijuotų partnerių poziciją dėl Bendros Europos saugumo ir gynybos politikos, kurioje pabrėžtas Asocijuotų partnerių siekis būti įtrauktoms į naujųjų ES saugumo ir gynybos struktūrų veiklą. 1.1.12. Lapkričio 20-21 d. įvykusioje ES Karinių pajėgų formavimo konferencijoje Lietuva pasiūlė karinį įnašą į formuojamas ES pajėgas.

Buvo siekiama Lietuvos pozicijos atspindėjimo BUSP rėmuose daromuose pareiškimuose Kaliningrado srities, Baltarusijos atžvilgiu (valstybėms išplatinti pranešimai apie Nidos susitikimą, UR viceministro vizitą į Kaliningrado sritį, Palangos apskritąjį stalą Kaliningrado srities klausimais, keturių susitikimų su Baltarusijos Vyriausybės atstovais atmintinės).Išnaudotos ES vidaus tinklo informacijos apsikeitimui (U3Mail) galimybės.

Suaktyvinti kontaktai su Generaliniu sekretoriumi J.Solana (BUSP koordinatoriumi) ir EK atitinkamais padaliniais; koordinuoti veiklą URM’e įkurta koordinacinė darbo grupė, surengti URM ir kitų institucijų pasitarimai šiuo klausimu.

1.2. Integracija į NATO

Paruošta politinių veiksmų integracijai į NATO strategija 2001 metams. Vyko nuolatinis dialogas bei konsultacijos su NATO narėmis saugumo politikos klausimais bei Lietuvos pasirengimo NATO narystei programos klausimais.

Užtikrintas Vyriausybės koordinavimo komisijos sekretoriato efektyvus funkcionavimas koordinuojant Lietuvos pasirengimo narystei NATO programos 1999 – 2000 m. įgyvendinimą.

Įgyvendinta Lietuvos pasirengimo narystei NATO programa (Programa) 1999– 2000 m. (Aljanso Strateginės koncepcijos principų laikymasis bei jų atspindėjimas nacionaliniuose dokumentuose; Aljanso teisinių dokumentų bei Lietuvos Respublikos teisės aktų suderinamumas; konsultacijos su Aljansu įprastinės ginkluotės, ginklų kontrolės ir verifikacijos bei krizių valdymo klausimais).

Parengta atnaujinta metinė Lietuvos pasirengimo narystei NATO programa 2000 – 2001 m., patvirtinta 2000 10 13 Vyriausybės nutarimu Nr.1230.

Buvo vykdoma aktyvi visuomenės švietimo narystės NATO klausimu programa:

  • Kartu su ŠMM, LATA ir Čekijos ambasada Vilniuje organizuoti seminarai mokytojams Kaune, Ukmergėje, Utenoje, Panevėžyje, Alytuje, Raseiniuose, Marijampolėje, Šiauliuose, Klaipėdoje.
  • Įvyko susitikimai-diskusijos su dėstytojais, studentais ir mokiniais. Aplankyta: VDU, Klaipėdos universitetas, Šiaulių universitetas, keliolika Vilniaus ir Kauno vidurinių mokyklų. Gruodžio mėn. surengtas rašinių bei piešinių konkursas NATO tema vidurinių mokyklų vyresniųjų klasių moksleiviams.
  • Surengti susitikimai su visuomene Tauragėje, Šiauliuose, Plungėje, Lazdijuose, Kalvarijoje, Ventoje, Akmenėje, N. Akmenėje, Skuode, Joniškyje, Pakruojyje, Biržuose, Pasvalyje, Eišiškėse, Šalčininkuose, Kėdainiuose, Jonavoje ir kt.

  • URM, Kanados Atlanto sutarties bendrijos ir Lietuvos Atlanto sutarties bendrijos pastangomis atidaryta NATO skaitykla Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Išleistas lankstinukas “Kam mums NATO?”

Aktyviai dalyvauta Euroatlanto partnerystės tarybos EAPC bei jos komitetų veikloje bei PfP programos renginiuose. Lietuvos Respublikos UR ministras dalyvavo EAPC UR ministrų susitikimuose gegužės ir gruodžio mėn., kur pristatė Lietuvos veiksmus integruojantis į Aljansą bei “Vilniaus devyneto” priimtą pareiškimą.

Prisidėta organizuojant kovo 29 d. Lietuvos Respublikos MP susitikimą su Šiaurės Atlanto taryba, kuri pateikė Lietuvos pasirengimo narystei NATO 1999-2000 m.m. programos įvertinimą

Gegužės 18-19 d.d. surengta tarptautinė konferencija “NATO vaidmuo besikeičiančioje Europos saugumo aplinkoje”. Parengtas ir pasirašytas 9 kandidačių bendras pareiškimas. Surengti NATO Generalinio sekretoriaus susitikimai su Lietuvos Respublikos Prezidentu, MP, Seimo pirmininku.

Gegužės 29-30 d.d. Vilniuje surengtas regioninis krizių valdymo seminaras.

Spalio 31 d. NATO būstinėje parengtas Lietuvos delegacijos ir NATO vyriausiojo politikos komiteto susitikimas, kurio metu pristatyta Lietuvos pasirengimo NATO narystei programa 2000-2001 metams.

1.3. Svarbiausios valstybės NATO ir ES integracijos procese

1.3.1. JAV

Parengti Lietuvos Respublikos aukščiausių pareigūnų vizitai bei susitikimai JAV (Seimo pirmininko V.Landsbergio, UR ministro A.Saudargo, KA ministro Č.Stankevičiaus, Seimo narių R.Dagio ir E.Zingerio, Vyriausybės patarėjo D.Matulionio, KAM viceministro R.Kilikausko, Finansų ministro V.Dudėno, Prezidento atstovo specialiesiems pavedimams R.Pakso, Generalinio prokuroro K.Pėdnyčios, UR viceministro V.Ušacko); pasiekta, kad Lietuvoje apsilankytų eilė JAV politikų, užsienio politikos ekspertų (JAV kongreso narys T.Lantos, Kongreso patarėjų delegacija, Senato URK vicepirmininko J.Biden vyresnysis patarėjas M.Haltzel, FTB direktorius L.Freeh). Užtikrinta eilė Lietuvai palankių dokumentų, pareiškimų (vasario 10 d. bendroje Jungtinio Baltijos komiteto (JBANC) ir Užsienio ryšių tarybos; pažymėtos JAV – Lietuvos, Latvijos ir Estijos partnerystės ir bendradarbiavimo Chartijos 2-osios metinės; 2000 05 04 tarpparlamentinės Lietuvos – JAV grupės Seime vadovas E.Zingeris ir Atstovų rūmų Baltų sambūrio pirmininkas J.Shimkus pasirašė Seimo ir Atstovų rūmų bendradarbiavimo susitarimą; 2000 03 02 R.Durbin pateikta rezoliucija dėl Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo bei 2000 07 19 Senato patvirtinta rezoliucija dėl Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo. Intensyvių daugiašalių pastangų dėka blokuotos nepalankios kai kurių senatorių, pvz. J.Bingaman, iniciatyvos dėl NATO plėtros ir Baltijos valstybių priėmimo).

Glaudžiai bendradarbiauta su JAV lietuvių bendruomene ir Amerikos Lietuvių taryba; 2000 12 06 Lietuvių bendruomenės Prezidiumo tarybos iniciatyva Rytų ir Vidurio Europos koalicijoje (CEEC) sukurta “NATO darbo grupė”. Palaikomas nuolatinis ryšys su Lenkų nacionaliniu aljansu.

Aktyviai dirbta su JAV užsienio politikos tyrimo bei akademiniais centrais, viso su maždaug 60 nevyriausybinių JAV organizacijų bei akademinių institutų (Heritage Foundation, Potomac fondu, Council on Foreign Relations, East-West institutu ir kt.).

1.3.2.Vokietija.

Suintensyvėjo “vizitų diplomatija” (įvyko du Lietuvos Respublikos Prezidento, keturi Seimo pirmininko, trys Ministro pirmininko, vienas UR ministro vizitas į VFR), suaktyvėjo kontaktai su federalinėmis žemėmis.

Surengti septyni investicinio pobūdžio renginiai VFR verslininkams. Ambasada perskaitė 22 pranešimus apie ekonominių ryšių su Lietuva plėtros galimybes Vokietijos institucijų organizuotuose renginiuose.

1.3.3. Lenkija.

Parengti abiejų šalių aukštų pareigūnų vizitai (į Lietuvą buvo atvykę Lenkijos vyriausiasis derybininkas su ES J.Kulakovskis, UR ministras B.Geremek; įvyko Lenkijos – Lietuvos politinės-karinės konsultacijos saugumo klausimais; Lenkijoje lankėsi UR ministras A.Saudargas, Seimo pirmininkas V.Landsbergis, Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Vidžiūnas, Lietuvos Prezidento vadovaujama delegacija, UR ministras A.Valionis, MP R. Paksas).

Gruodžio 1 d. Druskininkuose įvyko Lietuvos Prezidento V.Adamkaus ir Lenkijos Prezidento A.Kwasniewskio susitikimas. Parengti du Prezidentų Konsultacinio Komiteto susitikimai.

Sausio mėn. Vilniuje vyko Lietuvos URM ir Lenkijos URM konsultacijos Rytų politikos klausimais. Rugsėjo 29 d. Varšuvoje vyko Lenkijos URM ir Lietuvos URM konsultacijos bendradarbiavimo su RF Kaliningrado sritimi klausimais.

Buvo tęsiamas Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sienas komisijos darbas.

1.3.4. Prancūzija.

Rugsėjo 14 d. įvyko Prancūzijos URM Europos bendradarbiavimo departamento direktoriaus Jaques Faure vizitas į Lietuvą. Gegužės mėn. Prancūzijos Senate ir Nacionalinėje asamblėjoje lankėsi Seimo URK pirmininkas A.Ažubalis bei įvyko Prancūzijos senatoriaus, raporto apie Lietuvos stojimą į ES autoriaus, vizitas į Lietuvą.

Organizuoti frankofonijos dienų Lietuvoje renginiai ir sukurta darbo grupė (ją sudarė Švietimo, kultūros ir užsienio reikalų ministerijų atstovai; Frankofonijos dienų koordinatore tapo URM). Į ambasadas ES pirmininkaujančiose šalyse (Portugalijoje ir Prancūzijoje) buvo papildomai išsiųsti du Lietuvos diplomatai.

1.3.5. Britanija.

Vizitai-konsultacijos: Londone lankėsi vyr.derybininkas V.Ušackas, Lietuvoje JK ministras Europai Keith Vaz;. JK Seimo pirmininkas, JK Seimo narys A.Medalinskas, JK- Vyriausybes kancleris P.Auštrevičius. Rugsėjo 14 d. surengtas Lietuvos Respublikos-JK apvalus stalas saugumo tematika; birželio 23 d. Užsienio reikalų ministerijoje Lietuvos Respublikos-JK kasmetinės politinės konsultacijos.

1.3.6. Austrija

Surengti dvišaliai vizitai bei konsultacijos (Lietuvoje lankėsi Martinas Zajdikas, Europos Sąjungos plėtros departamento Austrijos URM direktorius; Austrijos vyriausybės įgaliotinis plėtros klausimams dr. Erhard Busek; Austrija atsiuntė savo ekspertus į Vilniaus Donorų konferenciją, ir skyrė Ignalinai 1,5 mln. eurų; lapkričio 27 -28 d.d. UR ministras A.Valionis dalyvavo ESBO užsienio reikalų ministrų konferencijoje, kurios metu įvyko dvišalis ministro susitikimas su Austrijos UR ministre B.Ferrero-Waldner. Rugsėjo 11 d. Lietuvoje lankėsi Austrijos Parlamento pirmininkas Heinz Fischer.

1.3.7. Turkija

URM POD direktorius G.Čekuolis dalyvavo Saugumo konferencijoje Antalijoje, įvyko I DVSD direktoriaus A.Brūzgos politinės konsultacijos Ankaroje;Vilniuje su oficialiu vizitu lankėsi TR Užsienio reikalų ministras I.Cem bei Turkijos Didžiosios Nacionalinės Asamblėjos Pirmininkas Yildrim Akbulut.

1.3.8.Čekija

Parengtas Čekijos premjero vizitas į Lietuvą (A.Kubilius ir M.Zeman 2000.03.31 pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame sutariama dalintis pasiruošimo ES narystei patirtimi). Įvestas neformalaus bendradarbiavimo mechanizmas- apvalaus stalo susitikimai užsienio reikalų ir gynybos viceministrų lygyje. Čekija padėjo ruošti Lietuvos Narystės veiksmų planą (MAP).

1.3.9. Šiaurės šalys.

Parengti vizitai: į Lietuvą- Danijos Premjero P.N.Rasmussen; Suomijos Europos reikalų, Užsienio prekybos ir Šiaurės bendradarbiavimo ministro Kimmo Sasi; Islandijos Altingo pirmininko Halldor Blondal; Švedijos UR ministrės Anna Lindh; Švedijos premjero Göran Persson; Suomijos UR ministro E.Tuomioja.Į Šiaurės šalis- Seimo Pirmininko V.Landsbergio Suomijoje; UR ministro A.Saudargo į Daniją; Lietuvos Respublikos Prezidento į Islandiją, Lietuvos Respublikos Prezidento į Norvegiją. Gruodžio 12 d.įvyko dvišalis Lietuvos – Švedijos bei Lietuvos, Latvijos ir Estijos Ministrų Pirmininkų susitikimas su Švedijos Vyriausybės vadovu.

1.3.10. Kanada.

Lietuvos Respublikos ambasada Kanadoje rugsėjo mėn. surengė Kanados Gynybos ministro A.Eggleton vizitą į Lietuvą, rugsėjo mėn.- Kanados Bendruomenių rūmų narės S.Bultė, vadovavusios “Baltic Express II” misijai. Lietuvos Respublikos ambasados pastangų dėka Vilniaus konferencijoje dalyvavo Kanados Saugumo tarnybos atstovas B.Denofsky. Kovo mėn. Kanadoje lankėsi Seimo narė R.Juknevičienė.

1.3.11. Nyderlandai.

Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Hagoje reorganizuotas į Lietuvos Respublikos ambasadą Nyderlanduose. Prisidėta rengiant 2000 m. lapkričio 29-30 d. vykusį Nyderlandų Atstovų rūmų Pirmininkės Jeltje van Nieuwenhoven vizitą Lietuvoje.

1.4. Informacija ir kultūra

Vestas aktyvus informacinis-šviečiamasis darbas dėl ES ir NATO narystės Lietuvos visuomenės tarpe (pvz., gyventojų parama Lietuvos siekiui tapti NATO nare išaugo visose be išimties socialinėse grupėse: rusakalbių, lenkų, pensinio amžiaus žmonių tarpe).

Lietuvoje apsilankė 87 užsienio žurnalistai, kuriems URM paruošė vizito programą, organizavo susitikimus su Lietuvos Respublikos pareigūnais.

Užmegzti ryšiai su naujai įsikūrusiomis nevyriausybinėmis organizacijomis: grupe TAIP, Baltijos šalių strateginio vystymo institutu, Demokratinės politikos institutu ir kt. Glaudžiai bendradarbiauta su NVO: JUNEO, LATA, Lietuvos skautų organizacija.

Pradėti įgyvendinti informaciniai TV projektai, pvz., penkių trumpų TV siužetų (po 5 minutes) projektas, animacinio filmo projektas, surengtas konkursas videofilmo apie NATO scenarijui sukurti.

Bendradarbiaujama su keliasdešimtimi regioninių laikraščių. Kovo ir gruodžio mėn. regioninės žiniasklaidos atstovams buvo surengti kelias dienas trukę seminarai Vilniuje; vasario 17-18 d. 10 žurnalistų grupė lankėsi Briuselyje, NATO būstinėje ir SHAPE, 2000m. gruodžio mėn. geriausių metų straipsnių NATO tema autoriai buvo paskatinti piniginėmis premijomis.

Buvo rengiami URM pareigūnų susitikimai su moksleiviais, jaunimu, kur buvo gvildenamos narystės ES temos, kalbama apie Lietuvos siekius ir pasirengimą tapti ES nare.

Reguliariai rengti Užsienio reikalų ministro, viceministrų, departamentų direktorių brifingai bei neformalūs susitikimai su Lietuvos ir užsienio žiniasklaidos atstovais. Prieš Ignalinos atominės elektrinės uždarymo donorų konferenciją buvo surengtos užsienio žurnalistams, akredituotiems URM, kelionės į IAE.

URM interneto puslapyje buvo skelbiama aktualiausia URM medžiaga, suskirstyta į devynias pagrindines temas, anglų ir lietuvių kalbomis (daugiau kaip 1600 dokumentų, puslapį vidutiniškai aplanko 8000 lankytojų per mėnesį).

2. Dvišalių ir daugiašalių santykių prioritetinės sritys

Uždavinys vykdomas: toliau plėtojami geros kaimynystės santykiai su kaimyninėmis valstybėmis, įgyvendinami bendri Baltijos valstybių projektai; reguliariai vyko trišaliai aukščiausių Baltijos valstybės atstovų susitikimai, pasirašyta eilė susitarimų (pvz., gegužės 26 d. Lietuvos – Latvijos ir Lietuvos – Estijos dvišalės sutartys dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos; kovo17 d. trišalė sutartis dėl bendradarbiavimo liudytojų ir nukentėjusių asmenų apsaugoje).

Užtikrintas Lietuvos iniciatyvų tęstinumas BJVT formate, išlaikant dėmesį bendradarbiavimo su Kaliningrado sritimi iniciatyvoms.

Aktyviai dalyvauta Vokietijos iniciatyvoje nustatant prioritetinius regiono projektus, analizuojant sąsajas su ES Šiaurinės dimensijos iniciatyva ir rengiant pasiūlymus ŠD Veiklos plano atnaujinimui.

2.1. Latvija, Estija bei Šiaurės Europos valstybės

Išplėstas Lietuvos Respublikos garbės konsulų tinklas Šiaurės ir Baltijos šalyse (paskirti trys nauji GK Švedijoje ir vienas Suomijoje).

Parengta eilė susitikimų: Taline Baltijos Ministrų Tarybos (BMT) posėdis, kuriame dalyvavo Ministrai Pirmininkai A.Kubilius, A.Škėlė, M.Laar; Vilniuje Lietuvos, Latvijos ir Estijos Prezidentų V.Adamkaus, V.Vike-Freiberga ir L.Meri susitikimas; Tartu (Estija) Baltijos Taryba, kurioje dalyvavo Užsienio reikalų ministrai A.Saudargas, T.H.Ilves ir I.Bersinš; Piarnu (Estija) BMT posėdis, kuriame dalyvavo Ministrai Pirmininkai A.Kubilius, A.Berzinš, M.Laar; Premjero A.Kubiliaus ir Latvijos Premjero A.Berzinio neformalus susitikimas Biržuose; Rygoje Baltijos valstybių prezidentų V.Adamkus, V.Vike-Freiberga ir L.Meris susitikimas.

“5 plius 3” formate įvyko: Estijoje, Pärnu mieste Ministrų pirmininkų susitikimas; Šiaurės ir Baltijos Užsienio reikalų ministrų susitikimas Middelfart (Danijoje), kur susitarta dėl naujo Baltijos ir Šiaurės šalių ministrų susitikimų pavadinimo- “Šiaurės Baltijos 8”. Įvyko trys Politikos direktorių susitikimai: birželio 8-9 d. Osle, rugpjūčio 29 d. Middelfart, Danijoje bei gruodžio 11-12 d. Taline.

Aktyviai dalyvauta Švedijos inicijuotame projekte”Baltijos šalių metai”, jo rėmuose Lietuvos URM pareigūnai dalyvavo Lisabonoje, Romoje, Atėnuose surengtose konferencijose regioninio bendradarbiavimo bei saugumo politikos klausimais.

2.2. Rusija

Siekta sudaryti palankų foną integracijai į ES bei mažinti neigiamą požiūrį į NATO, kuo palankesnį klimatą Lietuvos prekių eksportui, užtikrinti tranzitą per Lietuvą ir Lietuvos tranzitą per Rusiją. Siekiant išnaudoti ES “Šiaurės Dimensiją”, parengti ir vasario 9 dieną patvirtinti bendri Lietuvos ir Rusijos pasiūlymai šiai iniciatyvai; tęstas lietuvių tautinės mažumos ir kultūros paveldo (ypač KS) puoselėjimo rėmimas.Tęstos derybos dėl ambasadų Vilniuje ir Maskvoje pastatų, siekta pradėti realias derybas dėl Lietuvos ambasadų pastatų Paryžiuje ir Romoje.

Sąveikauta, užmezgant parlamentinius ryšius tarp Lietuvos ir Rusijos parlamentų, organizuojant Seimo parlamentinių ryšių su Rusijos Dūma grupės ir Dūmos atitinkamos deputatų grupės kontaktus.

Dirbta su Rusijos NVO, besidominčiomis Baltijos regionu bei ES ir NATO tematika. Siekta įtakoti ES veiklą Kaliningrado klausimu; prisidėta prie ES bendros strategijos Rusijos atžvilgiu peržiūrėjimo ir įgyvendinimo.

Su Rusija sutarta dėl papildomų dvišalių saugumą ir pasitikėjimą stiprinančių priemonių taikymo remiantis ESBO Vienos dokumento ir CFE sutarties nuostatomis.

2.2.1. RF Kaliningrado sritis

KS problematika aptarta regioninėse (BJVT) ir europinėse (EK, ES “Šiaurės Dimensija”, Rusijos ir ES santykių strategijos) diskusijose. Šiuo klausimu vyko konsultacijos su Lenkija, ŠV, BV, JAV, Vokietija. Papildyti bei įgyvendinami Lietuvos ir Rusijos paruošti “Šiaurės dimensijos” projektai.

Pasiekta, kad ES paruoštų savo poziciją dėl Kaliningrado srities raidos ES plėtros kontekste (Europos komisijos komunikacija pristatyta Maskvoje 2001 01 17).

KS atstovai buvo kviečiami į Lietuvoje vykstančius eurointegracinius renginius, buvo atlikta studija apie ES plėtros įtaką Lietuvos santykiams su Kaliningradu bei studija apie Lietuvos narystės ES įtaką prekybiniams santykiams su Rusija, surengtas “apskritasis stalas su Rusijos ir Vakarų valstybių ekspertais bei politikais apie ES plėtros įtaką Kaliningradui. 2.2.1.4. Buvo ginami Lietuvių tautinės mažumos interesai. Užmegzti glaudūs ryšiai su nauja Kaliningrado srities administracija. Plečiama Lietuvos informacinė ir kultūrinė veikla KS.

2.3. Baltarusija

URM atstovai nuolat keitėsi nuomonėmis su Vakarų šalių ekspertais dėl politinės situacijos Baltarusijoje. Kartu su Vakarų šalimis buvo derinama ir koordinuojama pozicija BR parlamento rinkimų atžvilgiu (Lietuvos Respublikos prisijungė prie ES pareiškimo dėl BR parlamento rinkimų).

URM ir Lietuvos žurnalistikos centras organizavo tarptautinę konferenciją “Media and Democracy”.Buvo skatinami tiesioginiai ryšiai tarp Lietuvos ir Baltarusijos miestų ir regionų, Euroregionų “Nemunas” ir “Ežerų kraštas”.

Buvo siekiama išplėsti BJVT ir ESBO veiklą Baltarusijoje, įtraukiant ir Lietuvos atstovus.

2.4. Ukraina

Siekiama skatinti Lietuvos eksportą į Ukrainą (laisvos prekybos sutarties modifikavimas) bei tranzitą iš Ukrainos ir per ją į Lietuvą.

Parengta: oficialus Seimo Pirmininko vizitas į Kijevą bei konsultacijos tarp abiejų šalių URM, kurių metu pasikeista nuomonėmis dėl galimo reguliaraus keitimosi informacija tarp BMT ir GUUAM, BJVT ir Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo (JJEB) organizacijų bei glaudesnio šių organizacijų bendradarbiavimo.

2.5. Santykiai su atskiromis NVS valstybėmis

Įvyko politinės konsultacijos su Armėnija, Azerbaidžanu, Gruzija ir Moldova; Lietuvoje lankėsi Armėnijos UR ministras, sausio mėn. įvyko Lietuvos – Gruzijos, o lapkričio mėn. – Lietuvos – Moldovos URM konsultacijos.

Parengtas 2000 m. gegužės mėn. įvykęs Lietuvos Prezidento oficialus vizitas Kazachstane, Lietuvoje 2000 m. gegužės mėn. lankėsi Kazachstano UR ministras, o lapkričio mėn. – Vicepremjeras.

2.6 Sienos demarkavimas

Baigta demarkuoti Lietuvos – Latvijos valstybės siena, tęsiamas Lietuvos – Baltarusijos valstybės sienos žymėjimas. Parengti pasirašymui dokumentai dėl trišalio valstybės sienos taško su Baltarusija ir Latvija. Tęsiamos derybos dėl trišalio valstybės sienos taško nustatymo su Lenkija ir Rusija. Pradėta Lietuvos – Lenkijos valstybės sienos revizija. Kartu su kitomis ministerijomis ir žinybomis parengtas Pasienio kontrolės punktų plėtojimo strateginis planas.

3. Ekonominių interesų gynimas, ekonominę diplomatija

3.1. Narystė Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO)

Lapkričio 2 d. baigtos derybos dėl Lietuvos Respublikos narystės PPO. Gruodžio 8 d. PPO Generalinė Taryba, dalyvaujant Lietuvos Respublikos Prezidento V.Adamkaus vadovaujamai delegacijai, oficialiai patvirtino Lietuvos derybų dėl narystės PPO rezultatus.

Išversti į lietuvių kalbą visi Lietuvos stojimo į PPO derybų rezultatai ir PPO sutartys bei GATT straipsniai– t.y. visi dokumentai, reikalingi narystei.

Derybų dėl narystės PPO eigoje pasinaudota PHARE techninės pagalbos projektu dėl Lietuvos stojimo į PPO. Identifikuoti techninės pagalbos, kurią galima būtų gauti iš PPO, prioritetai bei sritys ir pristatyti PPO sekretoriatui.

Surengti seminarai ir konsultacijos, pateikiant visuomenei Lietuvos stojimo į PPO derybų rezultatus, jų įtaką Lietuvos prekybos režimui bei pristatant GATT/PPO reikalavimus bei narystės teikiamas teises.

URM iniciatyva išleista knyga “Daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundo rezultatai”.

3.2. Veiklos su OECD aktyvinimas

Buvo įgyvendinama Baltijos regioninė programa. Užtikrinta Skandinavijos valstybių, Lenkijos ir Airijos finansinė parama jos įgyvendinimui.

Lapkričio 23 d. Lietuva stebėtojo teisėmis priimta į OECD Konkurencijos teisės ir politikos komitetą.

Inicijuotas Lietuvos Respublikos prisijungimas prie OECD Antikorupcinės konvencijos bei OECD Deklaracijos dėl daugiašalių įmonių veiklos.

Gegužės 30 d. Vilniuje surengta OECD konferencija tiesioginių užsienio investicijų skatinimo klausimais; spalio 11-12 d.d. Vilniuje surengtas OECD ir Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos seminaras, skirtas problemų, susijusių su kartelinių susivienijimų steigimu, aptarimui; gruodžio 4-8 d.d. Vilniuje organizuotas OECD seminaras mokesčių administravimo klausimais.

Rugsėjo 21-22 d.d. surengtas OECD Generalinio sekretoriaus pavaduotojo p.Seichi Kondo vizitas į Vilnių.

3.3. Veiklos BJVT Ekonominio bendradarbiavimo darbo grupėje (EBDG) skatinimas

Kovo 20-21 d.d. EBDG susitikime Berlyne pateikta Lietuvos pozicija dėl EBDG Darbo grupės atitikties įvertinimo klausimais veiklos.

Gegužės 20-21 d.d. Stokholme vykusioje EBDG konferencijoje intelektualinės nuosavybės teisių apsaugos klausimais sukurta visų regiono šalių ekspertų ad hoc darbo grupė, kurioje Lietuvos kontaktiniu asmeniu buvo paskirtas URM atstovas.

Lapkričio 23-24 d.d. EBDG susitikime Liubeke pristatyta Lietuvos pozicija Šiaurės dimensijos įgyvendinimo klausimu.

3.4. Eksporto ir investicijų skatinimas

Vyko tolesnės derybos dėl laisvosios prekybos sutarčių ( du raundai su Rumunija, su derybų raundai su Bulgarija); Taline įvyko LPS Jungtinio komiteto posėdis bei Baltijos Ministrų Tarybos Aukštesniųjų pareigūnų Prekybos komiteto posėdis. Pasirašytas Lietuvos ir Lenkijos LPS Jungtinio komiteto sprendimas 1/2000 dėl 3 Protokolo dėl sąvokos “prekių kilmė” apibrėžimo pakeitimo.

Įvyko susitikimas su Ukrainos prekybinės misijos atstovais, kurio metu buvo aptartos naujo laisvosios prekybos susitarimo pasirašymo galimybės bei kiti laisvosios prekybos susitarimo vykdymo klausimai.

Įvyko Lietuvos-Čekijos ekspertų konsultacijos dėl skirtingo kai kurių Lietuvos ir Čekijos laisvosios prekybos sutarties nuostatų traktavimo. Įvyko trys Jungtinio komiteto posėdžiai bei Lietuvos – ELPA Jungtinio komiteto posėdis Ženevoje.

Nuo 2000 03 01 įsigaliojo Lietuvos ir Vengrijos laisvosios prekybos sutartis ir šios sutarties prekių kilmės 2 Protokolo pakeitimai, pasirašyti pasikeičiant laiškais 2000 02 28 Vilniuje.

Pasirašyti aštuoni LPS kilmės taisyklių protokolų pakeitimai (taikomi nuo 2001 01 01).

Pristatyta UPR parengta studija “Prekybos režimo pokyčių, Lietuvai tapus ES nare, įtakos analizė ir įvertinimas” valstybinių institucijų, verslo bei akademinio sluoksnio atstovams.

Rugpjūčio mėn. įvyko Lietuvos ir Latvijos derybinio skyriaus “Išoriniai santykiai” darbo grupių vadovų konsultacijos dėl Lietuvos ir Latvijos pozicijų dėl pereinamųjų laikotarpių išlaikyti preferencinės prekybos režimą prekyboje žemės ūkio prekėmis su Baltijos valstybėmis, vienai iš jų anksčiau įstojus į ES.

4.Tarptautinės organizacijos

Balandžio 13 d. ratifikuota 1995 m. Konvencija dėl Jungtinių Tautų ir joms priskirto personalo apsaugos.

Lietuvos kandidatūra į JTO ST pristatyta ir palaikymo prašyta 60yje valstybių.

Lietuva buvo išrinkta į Konferencijų Komitetą bei Gyventojų ir vystymosi Komitetą 2001 –2003 metų terminui, be to Lietuva tęsė darbą kaip šių JT komisijų narė: Moterų padėties komisijos, Gyvenviečių Komisijos, JT Tarptautinės prekybos teisės komisijos, o taip pat Tarptautinės darbo organizacijos Vykdomosios Tarybos ir Pasaulinės sveikatos Organizacijos Vykdomosios Tarybos narė.

Per 2000 m. skolos tarptautinėm organizacijoms sumažintos 29 procentais.

Dalyvauta rengiant ESBO dokumentus. Tartasi dėl dvišalių pasitikėjimą ir saugumą stiprinančių priemonių, einančių toliau už Vienos Dokumento’99 nuostatas, su kaimyninėmis valstybėmis. Stebėtas ir iš dalies koordinuojamas karinio ir karinio jūrų bendradarbiavimo regione (Kylio iniciatyva) inicijavimas. Reguliariai ruošiamos Lietuvos Respublikos pozicijos CFE sutarties ir galimos Lietuvos Respublikos prisijungimo prie adaptuotos CFE klausimais, konsultuotasi su šalimis-sutarties dalyvėmis. Užtikrinta, kad būtų laiku vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai Branduolinio ginklo neplatinimo sutartyje, Visuotinėje branduolinių bandymų uždraudimo sutartyje, Cheminio ginklo uždraudimo konvencijoje, Biologinių ginklų uždraudimo konvencijoje ir kt.

Iš principo susitarta su Rusija taikyti dvi papildomas dvišales pasitikėjimą ir saugumą stiprinančias priemones Lietuvos Respublikos ir RF Kaliningrado srities teritorijose: surengti po papildomą įvertinimo vizitą ir apsikeisti karine informacija pagal CFE sutarties formatus.

Ratifikuotas Europos Tarybos privilegijų ir imunitetų pagrindinio susitarimo III protokolas.

Pradėta ruošti pirmininkavimo ET MK programa; nuo lapkričio mėnesio pradėtas darbas MK Biure.

Ratifikuota Sisteminė tautinių mažumų apsaugos konvencija.

Pateikta paraiška programoms, kurios galėtų būti vykdomos pagal ADACS programą Lietuvoje 2001 m. 2000 m.. Surengtas ADACS programų įgyvendinimo efektyvumo Lietuvoje vertinimo seminaras.

5. Ryšiai su L.Amerikos, Azijos, Afrikos, Australijos ir Okeanijos šalimis

Kovo 19 – 26 d. surengtas Lietuvos Respublikos UR Ministro vizitas į Kiniją.

Lietuvos Respublikos ambasadoje Japonijoje įsteigtas ekonominis etatas. Egipte lankėsi UR Viceministras O.Jusys.

Pirmąkart organizuotas Lietuvos Pramonininkų Konfederacijos vizitas į PAR

Bendradarbiauta su Seimu rengiant Seimo pirmininko V.Landsbergio vizitą į Izraelį, Seimo pirmininko pavaduotojo A.Vidžiūno vizitą į Kiniją, Kinijos Nacionalinio Liaudies Kongreso pirmininko Li Peng vizitą į Lietuvą, Kinijos Nacionalinio Liaudies Kongreso draugystės grupės vizitą į Lietuvą, Kuveito Nacionalinės Asamblėjos vizitą Lietuvoje.

Paskirti nauji garbės konsulai Singapūre ir Korėjos Respublikoje.

Birželio mėn. surengtas Meksikos UR viceministro J.Rebolledo vizitas į Lietuvą, pasirašytas Tarpusavio supratimo memorandumas tarp Lietuvos ir Meksikos.

Įsteigtas garbės konsulatas Panamoje bei užtikrintas konsulato Argentinoje tęstinumas.

Pasirašytas susitarimas su Urugvajumi dėl abipusio vizų režimo panaikinimo, galutinai suderinta ir įsigaliojo sutartis su Čile dėl vizų režimo panaikinimo diplomatinių ir tarnybinių pasų savininkams, Kultūrinio bendradarbiavimo sutartis su Kolumbija.

6. Holokausto klausimai

Užmegzti ir aktyviai plėtoti kontaktai su tarptautine darbo grupe holokausto švietimo klausimais, ypač pristatant Vyriausybės patvirtintą Lietuvos nacionalinę holokausto švietimo programą.

Aktyviai prisidėta, rengiant 2000 spalio 3-5 d. įvykusį Tarptautinį Vilniaus forumą Holokausto aukų išgrobstytų kultūros vertybių tema.

Ambasados surengė Lietuvos žydų genocido dienos minėjimus JAV, Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje.

Per Lietuvos Respublikos atstovybes išplatintas Lietuvos žydų bendruomenės leidinys “Subliūškę mitai”.

Platinamas informacinis lapelis apie holokausto problemas ir žydų bendruomenę Lietuvoje.

7. Konsulinis atstovavimas

Paskirti 9 Lietuvos Respublikos garbės konsulai šešiose užsienio valstybėse. Pasirašytos 3 konsulinio atstovavimo sutartys su Lenkijos Respublika.

Supaprastinta Lietuvos Respublikos vizų išdavimo tvarka. Pasirašyta sutartis dėl bevizio režimo su Urugvajaus Rytų Respublika, derinami sutarties tekstai dėl bevizio režimo su Argentina ir Brazilija; Pasirašyta sutartis (įsigalios 2001 05 13) dėl bevizio režimo su Izraeliu.Pasirašyta sutartis su Lenkijos Respublika dėl Lietuvos konsulinio atstovavimo per Lenkijos diplomatines atstovybes Maroke, Tunise ir Alžyre.

Per 2000 m. 39-iose Lietuvos Respublikos DA ir konsulinėse įstaigose buvo išduota: 122 101 vizų (plg. 116 406 – 1999 m.); 1925 Lietuvos Respublikos piliečių pasų (plg.2020 – 1999 m.); 2420 asmens grįžimo pažymėjimų (plg. 1760 – 1999 m.); atlikta 9649 notarinių veiksmų (plg. 7146 – 1999 m.) ir kt.

8. Organizacinė, normatyvinė, ūkinė, administracinė sritys

8.1. Diplomatinio korpuso ruošimas

Ruošti universalų diplomatinį korpusą

Paruoštos diplomatų mokymo programos, apimančios tęstinio ir specializuoto darbuotojų mokymo programas, užsienio kalbų ir informacinių technologijų mokymąsi. Sukurta išsami diplomatinės tarnybos personalo duomenų bazė

8.2. Ūkinė veikla

8.2.1.Užsienio reikalų ministerija

Pritaikyti URM pastatą saugiam diplomatinės tarnybos funkcionavimui

Imtasi konkrečių priemonių, įgyvendinant URM pastatui keliamus saugumo reikalavimus, pagal NATO ekspertų išvadas. Paskelbtas pastato rekonstrukcijos projektavimo konkursas, sudaryta sutartis su projektuotojais (UAB “Vilprojektas”) bei pradėti projektavimo darbai. Pradėtas tarnybinio ministerijos kompiuterinio tinklo kūrimo pirminis etapas, viešo ir tarnybinio tinklų atskyrimas.Įdiegtos naujos dokumentų registravimo programos

8.2.2. Diplomatinės atstovybės

Užtikrinti diplomatinių atstovybių, parengti norminių dokumentų paketą, reglamentuojantį diplomatinių atstovybių veiklą

Paruoštos naujos atstovybių ūkinės-finansinės veiklos nuostatos eile klausimų; Nekilnojamojo turto įsigijimo užsienyje programa 2000-2004 m.m. pateikta Ūkio ministerijai; įkurta diplomatinio pašto tarnyba. Baigti ambasados Berlyne projektavimo darbai, gautas Berlyno miesto savivaldybės leidimas statyboms. Perduotas ambasada Minske pastatas. Tęsiamos ambasados Administracinio korpuso Kijeve statybos (numatoma priduoti iki 2001.07.01.).

II.11. Ūkio ministerija

0. Įvadas

Ūkio ministerija 2000 m. savo veikloje vadovavosi Vyriausybės patvirtintais (Vyriausybės posėdžių protokolai: 2000 03 19 Nr.16 ir 2000 01 04 Nr.54) strateginiais tikslais (prioritetais). Nors 2000 m. įvyko Vyriausybių pasikeitimas, tačiau Ūkio ministerijai priskirtų ūkio sričių požiūriu prioritetai nepasikeitė:

- užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą (skatinti ekonomikos augimą, liberalizuoti verslo sąlygas, siekti užimtumo didinimo, mažinti biurokratinius suvaržymus ir trukdymus);

- rengtis narystei Europos Sąjungoje.

Ministerijos veikloje didžiausias dėmesys ir resursai buvo skiriami nurodytų prioritetų įgyvendinimui.

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimas

Vyriausybės programos įgyvendinamos pirmiausia per parengtas (numatytas) priemones. Ūkio ministerija kontroliavo ir vykdė 59 dešimtosios Vyriausybės (Ministras Pirmininkas A.Kubilius) priemones, iš kurių įvykdyta 58. Vienuoliktosios Vyriausybės (Ministras Pirmininkas R.Paksas) 2000 m. lapkričio - gruodžio mėnesiais ministerija vykdė 6 priemones.

Vykdant Vyriausybės priemones 2000 m. parengti 63 nauji įstatymų arba veikiančių įstatymų papildymų, pakeitimų projektai, 5 Seimo nutarimų projektai, 297 Vyriausybės nutarimų (naujų ar pakeitimų) projektai, 107 Vyriausybės protokolinių sprendimų projektai.

Sprendžiant atskirų ūkio sričių plėtros prioritetus būtina turėti bendrą ūkio raidos vaizdą, kuris įgalintų tarpusavyje balansuoti daugelį gamybos, paslaugų, finansinių rodiklių. Vykdydama šiuos darbus Ūkio ministerija parengė Lietuvos ūkio plėtojimo ilgalaikės strategijos laikotarpiui iki 2015 metų koncepcijos projektą, kuris numato svarbiausius ūkio prioritetus pakankamai ilgam – 15 metų – laikotarpiui.

Parengta Lietuvos Respublikos ūkio ekonominės ir socialinės plėtros 2001-2003 m.m. prognozė. Jau 2000 m. balandžio mėn. Finansų ministerijai buvo pateikti preliminarūs prognozuojami makroekonominiai rodikliai, kurių pagrindu parengtas 2001 metų nacionalinio biudžeto projektas. 2000 metų gruodyje parengta išplėstinė trimetė ūkio plėtros prognozė, apimanti išsamią ūkio būklės analizę ir bendrų makroekonominių rodiklių bei atskirų ūkio šakų vystymosi perspektyvą.

Parengta ir 2000 m. vasario mėn. patvirtinta trimetė Valstybės investicijų 2000-2002 metais programa, kurioje numatytos lėšos, reikalingos valstybės remiamų programų investiciniams projektams įgyvendinti, šių investicinių projektų finansavimo šaltiniai, įgyvendinimo terminai.

Skatinant ekonomikos augimą, verslo plėtrą, Ūkio ministerija parengė, o Vyriausybė 2000 09 27 nutarimu Nr.1160 pritarė Eksporto plėtros ir skatinimo strategijai bei patvirtino šios strategijos 2000-2002 metų veiksmų planą. Numatytos priemonės leidžia vykdyti efektyvesnę eksporto plėtros ir skatinimo politiką, tuo pačiu spartinti Respublikos ekonomikos augimą. Per 2000 m. buvo įvykdytos šios strateginės priemonės:

- pertvarkyta 1997 m. įsteigtos draudimo bendrovės „Lietuvos eksporto ir importo draudimas“ veikla, ko pasėkoje labai padidėjo jos efektyvumas. Pasiekta, kad 2000 m. pabaigoje šioje bendrovėje buvo apdrausta per 600 mln. Lt lietuviškos kilmės eksporto dėl galimo pirkėjo nemokumo (apie 8 proc. viso eksporto);

- išplėsta duomenų bazė apie užsienio rinkas, galimus lietuviškų prekių pirkėjus ir Lietuvos įmones, siekiant atkreipti į jas užsienio investuotojų dėmesį ir pritraukti jų kapitalą;

- sudarytos sąlygos elektroniniam verslui plėtotis: parengtas elektroninės prekybos įstatymo projektas, kuriama elektroninio verslo infrastruktūra ir kt.;

- suformuota eksporto skatinimo sistema, nustatyti ir patvirtinti prioritetai, kuriais remiantis Verslo plėtojimo taryba skiria paramą eksportuotojams, dalyvaujantiems parodose, mugėse, rengiant misijas, konferencijas ir seminarus, įgyvendinant kokybės gerinimo priemones ir kt.; suteikta parama ūkio subjektams dalyvauti 40-tyje parodų, organizuojant 6 konferencijas, išleidžiant 18 informacinių leidinių, vykdant rinkos tyrimus, tobulinant informacinę infrastruktūrą ir kt.

Aukščiau paminėtos ir kitos priemonės padarė tam tikrą įtaką eksportui: pasikeitė eksporto struktūra (padidėjo eksportas į ES ir kitas Vakarų Europos šalis), eksporto apimtys, 2000 m. palyginus su 1999 m., padidėjo 28,1 proc.

Svarbią reikšmę skatinant eksporto augimą turi Ūkio ministerijos parengti ir 2000 m. priimti Lietuvos Respublikos protekcinių (apsaugos) priemonių ir Lietuvos Respublikos kompensacinių muitų įstatymai, kurie prisideda prie vidaus rinkos apsaugos ir eksporto skatinimo.

Plečiant Respublikos ūkio eksporto galimybes Ūkio ministerija sprendė nepakankamo pramonės konkurencingumo problemą ir produkcijos kokybės problemą. Parengta Pramonės plėtojimo vidutinės trukmės politika ir jos įgyvendinimo strategija, kuriai Vyriausybė pritarė 2000 07 05 nutarimu Nr.789. Ji sukuria prielaidas ir ekonomines paskatas plėtoti gamybą tose veiklose, kuriose sukuriama didesnė pridėtinė vertė ir yra realios galimybės gaminti pasaulinėje rinkoje paklausą turinčią produkciją, numato spartesniais tempais renovuoti (restruktūrizuoti) tas gamybas, kuriose Lietuva turi arba gali turėti lyginamąjį arba absoliutų gamybos pranašumą tarptautinėje prekyboje ir maksimaliai apsaugoti ekonomiką nuo neproduktyvaus išteklių naudojimo, efektyviau taikant bankroto procedūras nemokioms įmonėms.

Parengta Atitikties įvertinimo infrastruktūros (bandymų laboratorijų, sertifikacijos įstaigų) plėtros programa, kuria siekiama kurti produktų atitikties įvertinimo infrastruktūrą, vykdyti vidaus rinkos priežiūrą, sudaryti galimybę gamintojams atlikti gaminamų produktų saugos bei svarbiausių vartojimo savybių atitikties nustatytiems reikalavimams įvertinimo procedūras akredituotose pagal Europos EN 45000 serijos standartus sertifikacijos įstaigose ir bandymų laboratorijose bei gauti bandymų protokolus ar atitikties sertifikatus ir tuo pagerinti verslo sąlygas, padidinti pramonės konkurencingumą, plėtoti eksportą, sudaryti galimybę gamintojams ir projektuotojams, atliekant naujų produktų kūrimo bandomuosius projektavimo darbus, įvertinti šių produktų saugą bei svarbiausias jų vartojimo savybes.

Parengtas kokybės sistemų diegimo ir gaminių sertifikavimo skatinimo modelis, kurį taikant suteikta parama 33 įmonėms vykdant kokybės sistemų pagal ISO 9000 standartus sertifikavimą ir 13 įmonių už eksportuojamų gaminių sertifikavimą. Parengta nauja tvarka, pagal kurią bus teikiama parama aplinkos apsaugos vadybos sistemų pagal ISO 14000 standartus sertifikavimui.

Parengta Inovacijų versle plėtros programa, kuriai pritarta Vyriausybės 2000 05 09 nutarimu Nr. 528. Ji skirta skatinti Lietuvos gaminių konkurencingumą, spartinant naujų projektų, technologijų įgyvendinimą bei produktų gamybą. Ši programa yra vienas iš pagrindinių inovacijų ir technologijų plėtros elementų.

Inovacijų versle programos įgyvendinimo priemonėse numatyti veiksniai, leis žymiai suaktyvinti inovacinę veiklą Lietuvoje, sudarys palankias prielaidas šalies konkurencingumui didinti.

Sprendžiant produkcijos kokybės klausimus buvo įgyvendinama Nacionalinė kokybės programa, kuri betarpiškai siejasi su dviem aukščiau įvardintomis programomis. Be to, įgyvendinant kokybės programą 2000 m., reorganizuota rinkos priežiūra, įsteigiant Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos.

Siekiant skatinti efektyvų kokybės vadybos metodų įgyvendinimą įmonėse didinti lietuviškų gaminių konkurencingumą integruojantis į Europos bei pasaulio ekonomiką, sukurti sąlygas geros kokybės vadybos praktikos plėtrai skleidžiant įmonių nugalėtojų patirtį, Ūkio ministerija kartu su Kokybės taryba organizavo Nacionalinio kokybės prizo konkursą.

Plečiant eksporto galimybes, kartu kuriant Lietuvos įvaizdį, 2000 metais būtina išskirti Lietuvos dalyvavimą pasaulinėje parodoje EXPO-2000 Hanoveryje. Ūkio ministerijai teko pagrindinis krūvis organizuojant atskiro paviljono statybą, ekspozicijos įrengimą. Ministerijos nuomone, dalyvavimas parodoje savo tikslus pasiekė. Tuometinė Vyriausybė gal būt laiku nepriėmė sprendimų dėl tolimesnio parodoje pastatyto paviljono panaudojimo, dėl ko iki šiol komplikuotas bent dalies išlaidų paviljono statybai susigrąžinimas.

Norint užtikrinti ekonomikos augimą, pritraukti užsienio investuotojus svarbu pasiūlyti ir konkrečius perspektyvius projektus. Vienas iš jų pakankamai svarbus. Ūkio ministerija kartu su Japonijos Vyriausybės finansuojama Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra 2000 m. atliko Lietuvos celiuliozės ir popieriaus pramonės plėtros studiją. Joje suformuoti pagrindai Lietuvoje pastatyti celiuliozės fabriką. Parengti ir pateikti Vyriausybės atitinkami pasiūlymai. Būtini šiuo klausimu strateginiai sprendimai.

Vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais prioritetais Ūkio ministerija tobulino verslo sąlygas, siekė didinti užimtumą, mažinti biurokratinius suvaržymus. Šis darbas buvo vykdomas keliomis kryptimis.

Pirma. Buvo kuriami ir tobulinami svarbūs ūkio subjektų veiklai įstatymai. Iš jų reikėtų išskirti naujo Akcinių bendrovių įstatymo projekto parengimą. Jis buvo rengiamas kartu su PHARE ekspertais pagal geriausią Europos šalių praktiką, suderinant jį su Europos Bendrijų įmonių teisės direktyvomis, atsižvelgiant į atskaitomybės (apskaitos) ir audito direktyvas. Šis įstatymas buvo priimtas 2000 07 13. 2000 07 13 priimtas Vyriausybės nutarimas „Dėl dokumentų, kurių reikia įmonių filialams ir atstovybėms registruoti, pateikimo tvarkos patvirtinimo“, nustatantis užsienio valstybių įmonių filialų registravimo tvarką. Šiuo nutarimu buvo galutinai įgyvendinta teisė užsienio valstybių įmonėms steigti Lietuvoje filialus pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus.

2000 m. parengti labai svarbūs Įmonių bankroto bei įmonių restruktūrizavimo įstatymų projektai. Šiais projektais siekiama supaprastinti ir tobulinti įmonių bankroto procedūras, spręsti atsiskaitymo su įmonių darbuotojais problemą, sudaryti palankesnes sąlygas perspektyviam verslui plėtotis, santykiams su kreditoriais sureguliuoti, netaikant bankroto procedūrų. Įstatymų projektus rengė Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, pasitelkdamas Lietuvos ūkio institutą.

Po Nepriklausomybės atkūrimo pirmą kartą priimtas Ūkio ministerijos parengtas Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymas. Iki jo priėmimo valstybės rezervo klausimai buvo reglamentuoti tik Vyriausybės nutarimais. Šios srities įteisinimas įstatymu ypač svarbus atsirandant grėsmingoms situacijoms. Vadovaujantis įstatymu bus sukurta valstybės rezervo sudarymo, kaupimo, tvarkymo, finansavimo bei administravimo sistema, kuri sudarys sąlygas sukaupti valstybės finansinių ir materialinių išteklių rezervą, atitinkantį Lietuvos Respublikos poreikius bei Europos Sąjungos teisės reikalavimus.

Antra. Ūkio ministerija parengė ir teikė eilės jau priimtų įstatymų pakeitimus, liberalizuojančius arba geriau nustatančius verslo sąlygas. Pvz. Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai geriau sureglamentavo įmonių vykdomų pagrindinei veiklai naudojamų žaliavų, medžiagų, komplektuojančių dalių, pirminių energijos išteklių ir paslaugų pirkimą už savo lėšas. Geriau reglamentuoti prekių, darbų ar paslaugų pirkimai iš invalidų, įmonių, įkalinimo įstaigų, terapijos įmonių prie sveikatos priežiūros įstaigų.

Keletą kartų keisti Alkoholio kontrolės įstatymas ir tabako kontrolės įstatymas, keičiant tiek gamybos, tiek ir prekybos klausimus.

Trečia. Ūkio ministerijos veikloje nemažą vietą užėmė licencijavimo klausimai. Be bendrų licencijavimo pagrindų rengimo,Ūkio ministerija vykdė Vyriausybės įpareigojimus licencijuoti naftos produktų importo, eksporto didmeninę ir mažmeninę prekybą, juodųjų metalo laužo ir jų atliekų, o taip pat spalvotųjų metalų ir jų lydinių laužo bei atliekų supirkimą, tekstilės prekių eksportą į ES. Čia padaryta nemažų pakeitimų: savivaldybėms perduotos nefasuotų naftos produktų licencijų išdavimas, supaprastinta licencijų išdavimo tvarka, nustatytas licencijų išdavimas neterminuotam laikui, atsisakyta tepalų bei suskystintų dujų, skirtų komunalinėms - buitinėms reikmėms, licencijavimo.

Tekstilės prekių eksporto į ES licencijų išdavimas perduotas lengvosios pramonės įmonių asociacijai.

Siekiant užkirsti kelią plintančioms metalų vagystėms, sugriežtintos licencijų išdavimo sąlygos juodųjų ir spalvotųjų metalų ir jų atliekų ir lydinių supirkimui. Tačiau kartu supaprastinta pačių licencijų išdavimo tvarka. Parengtas Reklamos įstatymas ir jo įgyvendinimui būtinos Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Civilinio proceso kodekso pataisos, įgalinančios užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę bei sudaryti sąlygas plėtoti reklaminę veiklą.

Visa eilė pakitimų prekybos srityje, vartotojų teisių gynimo srityje pagal suteiktą kompetenciją padaryta Ūkio ministro įsakymais. 2000 m. Ūkio ministras šiais klausimais išleido norminio pobūdžio įsakymus:

    • Dėl mažmeninės prekybos taisyklių patvirtinimo;
    • Dėl prekių grąžinimo ir keitimo taisyklių patvirtinimo;
    • Dėl išorinės reklamos įrengimo tipinių taisyklių patvirtinimo;
    • Dėl viešojo maitinimo taisyklių patvirtinimo;
    • Dėl bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo;
    • Keturi įsakymai parengti Viešųjų pirkimų įstatymui įgyvendinti pagal Ministrui nustatytą kompetenciją.

Ketvirta. Ūkio ministerija sprendė smulkaus ir vidutinio verslo plėtros, tuo pačiu ir užimtumo didinimo problemas.

Vykdant Vyriausybės patvirtintos Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos priemonių planą 2000 metais pagrindinis dėmesys buvo skiriamas smulkaus ir vidutinio verslo integracijai į ES spartinti, verslo infrastruktūros, verslininkų mokymui ir konsultavimui plėtoti, regioninei verslo plėtrai skatinti.

Plėtojant paramos verslui infrastruktūrą toliau buvo vykdomas verslo inkubatorių steigimo projektas. 2000 m. pradėjo veikti Šiaulių, Alytaus, Telšių, Naujosios Vilnios, Kazlų Rūdos verslo inkubatoriai. 2000 metų pabaigoje juose jau veikė 81 įmonė. Inkubuojamos įmonės verslo plėtrai investavo virš 1,9 mln. litų, o jų sumokėti mokesčiai biudžetui sudarė per 2,6 mln. litų.

Viena iš aktualiausių smulkiems ir vidutiniams verslininkams problemų yra finansinių išteklių stoka, ilga ir sudėtinga kreditinių išteklių gavimo tvarka. Sprendžiant šią problemą išplėstos draudimo įmonės UAB „Lietuvos eksporto ir importo draudimas“ funkcijos. Draudimo įmonė apdraudė 35 verslo projektus, kurių bendra vertė 8960 tūkst. litų. Dauguma apdraustų projektų įgyvendinami rajonuose, kuriuose nedarbo lygis draudimo sutarties sudarymo metu viršijo šalies vidurkį.

Penkta. Siekiant sumažinti biurokratinius barjerus verslo plėtrai, siekti užimtumo didinimo, skatinti ekonomikos augimą, pasitelkus verslo visuomenės, mokslo ir studijų atstovus, 2000 m. pradžioje buvo pradėta vykdyti Verslo sąlygų gerinimo („Saulėtekio“) programa.

Ūkio ministro įsakymais buvo suformuota 12 laikinųjų darbo grupių į kurių sudėtį įtraukti verslui atstovaujančių institucijų atstovai, nepriklausomi ekspertai, valstybės institucijų, mokslo ir studijų institucijų specialistai, viso 159 asmenys.

Visos darbo grupės paruošė problemų sprendimo ir įgyvendinimo būdus. Pagal pirminius sudarytus planus darbo grupės atsirinko 185 klausimus, kuriais rengiami pasiūlymai. Dalis iš jų - 54 - parengta ir pateikta Vyriausybei.

Verslo sąlygų gerinimo („Saulėtekio“) programos įgyvendinimo išsami ataskaita už 2000 metų veiklą Vyriausybei pateikta š.m. sausio mėnesį. „Saulėtekio“ programos įgyvendinimas tęsiamas ir 2001 metais.

Energetikos srityje 2000 metais dėmesys buvo sutelktas problemoms, kurios svarbios tiek šalies ūkiui, tiek ir pasirengimui stoti į ES. Kertine problema čia tapo Ignalinos atominės elektrinės (IAE) I bloko uždarymas. Nustačius šio bloko konkrečią eksploatavimo nutraukimo datą, 2000 metais buvo atlikti ženklūs darbai šia kryptimi. Ūkio ministerija parengė ir Seimas priėmė Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymą, patvirtino Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės saugaus eksploatavimo užtikrinimo programą, surengta tarptautinė finansinių donorų konferencija. Ir toliau buvo vykdoma antroji IAE saugos gerinimo programa SIP-2, į kurios įgyvendinimą 2000 m. investuota 69,8 mln. litų (iš ju: IAE lėšos ir kreditai - 48 mln., užsienio šalių pagalba - 18,1 mln., Privatizavimo fondas - 3,7 mln. litų).

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėse numatyta restruktūrizuoti ir privatizuoti AB „Lietuvos energija“ ir AB „Lietuvos dujos “.

Vykdant šią nuostatą Ūkio ministerija parengė Lietuvos Respublikos specialios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ reorganizavimo įstatymo projektą (priimtas 2000 05 18 Nr. VIII-1693), kuriuo numatoma iš dabartinės AB „Lietuvos energija“ struktūros atskirti elektros gamybos, perdavimo, skirstymo bei nepagrindines veiklas, taip pat nustatoma paprastesnė reorganizavimo procedūra, negu reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas.

Parengtas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo projektas (priimtas 2000 07 20 Nr. VIII-1881), kuris numato Lietuvos elektros energijos konkurencinės rinkos sukūrimą bei teisiškai reglamentuoja elektros energijos sektoriaus ūkio subjektų teises, pareigas bei tarpusavio santykius.

Tarptautinio konkurso būdu pasirinktas akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ reorganizavimo ir privatizavimo patarėjas - CIBC World Markets vadovaujamas konsorciumas, kuriam parengus Specialios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ reorganizavimo projektą, Ūkio ministerija 2000 10 18 jį pateikė Vyriausybei. Projektas iki šiol nepatvirtintas, nes pagal specialios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ reorganizavimo įstatymą, reorganizavimo projekto įstatinio kapitalo ir prievolių paskirstymo dalims turi pritarti Seimas. Nors praėjusios kadencijos Seimas buvo priėmęs nutarimą pritarti reorganizavimo projekto dalims, tačiau šį nutarimą pripažinus negaliojančiu, reorganizavimo projektas Vyriausybėje ir akcininkų susirinkime (buvo numatyta 2000 10 31) nesvarstytas.

Šiuo metu bendrovėje, ruošiantis reorganizavimui, atskiriamas turtas ir vykdomas naujų struktūrų formavimas.

Rengiantis AB „Lietuvos energija“ reorganizavimui Ūkio ministerija parengė ir pateikė 11 atskirų įstatymų ir Vyriausybės nutarimų pakeitimų projektų.

2000 m. buvo parengtas Gamtinių dujų įstatymo projektas (priimtas 2000 10 10 Nr. VIII-1973), parengtas ir priimtas (2000 10 17 Nr. VIII-2053) AB „Lietuvos dujos“ reorganizavimo įstatymas ir su juo susiję Vyriausybės nutarimai.

2000 m. gruodyje įvykdyta AB „Lietuvos dujos“ reorganizacija: 2000 12 31. Įmonių rejestre įregistruotos savarankiškos akcinės bendrovės „Suskystintos dujos“ ir „Dujiniai įrengimai“ bei naujai perregistruoti AB „Lietuvos dujos“ įstatai.

2000 m. buvo toliau dirbama prie Lietuvos ir Lenkijos tinklų sujungimo projekto tikslu integruoti Lietuvos elektros energetikos sistemą į Centrinės ir Vakarų Europos elektros energetikos sistemas.

Po eilės derybinių susitikimų su Lenkijos puse, Lietuvos ir Lenkijos ekspertai 2000 m. ataskaitoje padarė išvadą, kad projektas bus ekonomiškai gyvybingas, jeigu iš Europos Sąjungos (arba iš kitų donorų) bus gautas 50 procentų projekto kainos dydžio grantas. Tuo tikslu 2000 06 13 kreiptasi laišku į Europos Komisiją dėl galimos paramos.

Ūkio ministras V.Milaknis pristatė projektą Europos Komisijai ir Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros bankui. Be to, Lietuvos Ministras Pirmininkas raštu kreipėsi į Lenkijos Ministrą Pirmininką su pasiūlymu paspartinti šio projekto įgyvendinimo terminus. Iš Europos komisijos atsakymo Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui paaiškėjo, kad, nors Europos Komisija ir pripažįsta šį projektą prioritetiniu, tačiau mano, kad tai komercinis projektas ir granto tikriausiai neskirs.

Buvo vedamos derybos su EBRD dėl priešprojektinės šio projekto studijos finansavimo. Buvo sutarta, kad Bankas skirs apie 300 tūkst. EUR tokiai studijai parengti.

Nauja Vyriausybė Strateginio planavimo komiteto posėdyje 2000 12 01 priėmė sprendimą, kad Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo tinklų sujungimo projektui įgyvendinti reikia pasirinkti koncesijos variantą (konkursą laimėjęs investuotojas pastato elektros energijos perdavimo liniją, ją eksploatuoja, o po tam tikro laiko perduoda Lietuvos ir Lenkijos nuosavybėn). Pavesta Ūkio ministerijai rengti koncesiją reglamentuojančius teisės aktus.

Derybos tęsiamos toliau, nes po ilgų derybų Lenkijos pusė Lietuvos pusei pasiūlė skelbti konkursą strateginio investuotojo paieškai.

Lietuvos elektros energijos rinka palaipsniui bus atveriama tarptautiniu mastu. Pirmiausiai numatoma integruotis į bendrą trijų Baltijos šalių rinką, kuri šiuo metu yra kuriama.

Iki 2000 m. Baltijos Ministrų Tarybos Energetikos Komitetas parengė ir patvirtino Baltijos energetikos strategiją.

2000 m. išplėstiniuose Priežiūros Komiteto posėdžiuose buvo aptarta viso proceso organizavimo schema, finansavimo klausimai, sudarytos darbo grupės, susitarta dėl bendros elektros energijos rinkos modelio ir svarbiausių rinkos plėtros principų ir parengta Rezoliucija dėl pagrindinių bendros Baltijos elektros rinkos įkūrimo principų. Šie darbai nuosekliai tęsiami ir 2001 metais.

Ūkio ministerija skyrė dėmesio ir naujai degalų rūšiai - biokurui. Priėmus Biokuro įstatymą (2000 07 18 Nr. VIII-1875), Vyriausybės pavedimu Ūkio ministerija parengė ir patvirtino:

- Rapsų metilesterio ir rapsų etilesterio techninį reglamentą;

- Biodyzelino techninį reglamentą;

- Denatūruoto dehidratuoto etilo alkoholio techninį reglamentą;

- Bešvinio benzino su etanolio priedu techninį reglamentą;

- Bioalyvų (hidraulinių skysčių) techninį reglamentą.

2001 m. pradžioje, Vyriausybei paskirsčius funkcijas biokuro srityje tarp Žemės ūkio ministerijos ir Ūkio ministerijos, atsakinga institucija už biodegalų gamybą ir plėtrą tapo Žemės ūkio ministerija, o Ūkio ministerija - atsakinga už kitų vietinio kuro rūšių panaudojimo plėtrą.

Ūkio ministerija, vykdydama Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių teisės aktų, priimtų iki 1990 03 11, pripažinimo netekusiais galios įstatymo nuostatas koordinuoja ir yra atsakinga už ministerijos reguliavimo srityje taikomų teisės aktų, priimtų iki 1990 03 11, pertvarkymą. Per 2000 metus buvo parengta ir Ūkio ministro įsakymais patvirtinta 6 norminiai dokumentai, nustatantys techninius reikalavimus energetikos srityje. Šiuo metu liko 17 nepertvarkytų poįstatyminių norminių teisės aktų, priskirtų Ūkio ministerijos reguliavimo kompetencijai.

Rengiantis narystei Europos Sąjungoje vyksta teisės aktų derinimas pagal atskirą Acquis programą, kiekvienas rengiamas naujas įstatymo projektas derinamas su ES teise.

Ūkio ministerijai tenka atsakingi uždaviniai ir derybose dėl narystės Europos Sąjungoje. Ūkio ministerija koordinuoja penkių darbo grupių derybinėms pozicijoms rengti veiklą. Tai:

- Laisvas prekių judėjimas;

- Įmonių teisė;

- Energetika;

- Pramonės politika;

- Mažos ir vidutinės įmonės.

2000 m. preliminariai derybos buvo baigtos pagal derybinius skyrius Pramonės politika ir Mažos ir vidutinės įmonės. Pagal derybinį skyrių Įmonių teisė - derybos tęsiamos.

Pagal derybinius skyrius - Laisvas prekių judėjimas ir Energetika - derybinėms pozicijoms Vyriausybė pritarė. Derybos prasidės 2001 metais.

2. Įstaigų prie Ūkio ministerijos veikla. Atstovavimas įmonėse

Prie Ūkio ministerijos priskirtos šios biudžetinės įstaigos:

Įmonių bankroto valdymo departamentas;

Valstybinis turizmo departamentas;

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija;

Energetikos valstybinė inspekcija.

Įmonių bankroto valdymo departamentas 2000 metais parengė dviejų svarbių įstatymų projektus: Įmonių restruktūrizavimo ir Įmonių bankroto. Šie įstatymai būtini norint spręsti susikaupusias problemas ypač nuostolingai dirbančių įmonių veikloje. Šie įstatymai svarstomi Seime.

Įmonių bankroto valdymo departamentas nagrinėja ir teikia Vyriausybei išvadas dėl mokesčių mokėtojų prašymų atsiskaityti akcijomis ir turtu su valstybės biudžetu, fondais bei SODRA. 2000 m. išnagrinėta 30 tokių prašymų.

Departamentas nagrinėjo eilės kritinėje būklėje esančių įmonių („Oruva“, „Marijampolės pieno konservai“, „Inkaras“, „Skaiteks“, „Kuro aparatūra“, „Žalgiris“ ir kt.) ar net atskirų regionų problemas (Druskininkai - Viečiūnai, Didžiasalis).

Departamentas vykdo bankrutuojančių įmonių administratorių atestavimą: 2000 m. atestuota 121 administratorius, 2 administratoriams panaikintas kvalifikacinių pažymėjimų galiojimas.

Departamentas nuolat vykdo plačią bankrutuojančių, nemokių, turinčių finansinių sunkumų įmonių analizę, o tai padeda geriau formuluoti naujus įmonių bankroto bylų iškėlimo kriterijus, bankroto vykdymo procedūras.

Departamente yra 25 etatai. 2000 m. skirta 753 tūkst.litų biudžetinių asignavimų, gauta 749,2 tūkst.litų. 2001 01 11 turėjo 13,9 tūkst. Lt kreditorinį įsiskolinimą (už ryšius, komunalinius patarnavimus).

Valstybinis turizmo departamentas Ūkio ministerijai priskirtas nuo 2001 metų.

2000 m. departamento ir tuometinės Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos pastangomis sukurta internetinė kaimo turizmo paslaugų rezervavimo sistema Lietuvos turizmo fondo tinklapyje.

2000 m. priemonė parengti Kurortų įstatymo projektą nebuvo pilnai įvykdyta, nesutariant dėl kurorto statuso.

Departamentas teikia pasiūlymus vizų, konsulinio mokesčio, sienos kirtimo procedūrų klausimais, susijusių su turizmo plėtra.

Turizmo departamentas turi 19 etatų, 2000 m. skirta ir gauta 1133 tūkst. Lt biudžetinių asignavimų.

Nors 2000 m. ir nebuvo palankūs turizmui, tačiau pažymėtina, kad 2000 m. Lietuvą aplankė beveik 4,1 mln. užsieniečių, iš jų - 1,2 mln. turistų, o užsieniečių išlaidos Lietuvoje siekė 1,7 milijardo litų. Šie skaičiai iliustruoja šios srities teikiamų paslaugų svarbą.

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos įkurta nuo 2000 07 01 reorganizavus Lietuvos valstybinę kokybės inspekciją. Inspekcija yra rinkos priežiūros įstaiga, todėl ji turi ir teritorinius padalinius - viso 104 etatai.

Energetikos valstybinė inspekcija prie Ūkio ministerijos vykdo energetikos įrenginių valstybinę priežiūrą ir kontrolę tiek elektros energijos tiek ir dujų sistemos srityje. Pagrindinės darbų apimtys atsispindi pridedamoje informacijoje apie programų rezultatus.

Inspekcijai patvirtinta 100 etatų (kartu su teritoriniais padaliniais). 2000 m. inspekcijai skirta 2947 tūkst. Lt biudžetinių asignavimų.

Atkreiptinas dėmesys, kad inspekcijos materialinė bazė neatitinka šių dienų reikalavimų. Darbo specifika tokia, kad dažnai reikia vykti į objektus, tuo tarpu vyrauja automobiliai senesni kaip 10 metu, kompiuteriai išimtinai 486, 386, 286 tipų, kurių amžius dažnai viršija 9 metus.

Be įstaigų prie ministerijos, Ūkio ministerijai pavesta vadovauti valstybės įmonėms, atstovauti valstybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse.

2001 01 01 Ūkio ministerija vykdė 16 valstybės (valstybinių) įmonių ir 4 valstybinių mokslo įstaigų steigėjo funkcijas, atstovavo valstybei 47 akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse ir dalyvavo 15 viešųjų įstaigų dalininkų teisėmis. Iš šio sąrašo 6 įmonės bankrutuojančios (tarp jų - 2 valstybinės), 30 likviduojamos (7 valstybės arba valstybinės), 9 nevykdo veiklos, atleisti darbuotojai (2 valstybinės).

Ūkio ministerijos tarnautojai dalyvauja 10 akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių stebėtojų tarybų ir valdybų darbe. Į jų valdymo organus išrinkta 17 Ūkio ministerijos tarnautojų.

Valstybės įmonių veikloje atstovaujama vadovaujantis Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu. Valstybės įmonėje Ignalinos atominėje elektrinėje yra sudaryta valdyba. Kitų valstybės įmonių gamybinė veikla kontroliuojama pagal finansinę atskaitomybę. Be to, iškilusias problemas šiose įmonėse, Ūkio ministerija padeda spręsti rengdama Vyriausybės nutarimų projektus. Vykdydama Vyriausybės 1997 08 13 nutarimo Nr.906 1.1 punktą, Ūkio ministerija organizuoja konkursą audito įmonių parinkimui valstybės įmonių metiniam finansiniam auditui atlikti.

3. Struktūriniai pokyčiai ministerijoje, finansavimas

Priėmus sprendimus dėl Ignalinos atominės elektrinės I bloko uždarymo terminų Ūkio ministerijai teko eilė naujų funkcijų, susijusių su nauja sritimi - atominių elektrinių uždarymu. Šiems darbams koordinuoti ir iš dalies vykdyti įsteigtas Branduolinės energetikos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo departamentas, kurį sudarė Branduolinės energetikos skyrius ir naujai įsteigtas Ignalinos atominės elektrinės problemų koordinavimo skyrius. Taip pat Vyriausybės 2000 02 29 nutarimu Nr.231 įsteigta ūkio viceministro, tiesiogiai atsakingo už Nacionalinės energetikos strategijos nuostatų, susijusių su Ignalinos atomine elektrine, įgyvendinimą, pareigybė.

Stiprinant vidaus rinkos apsaugą, šiai funkcijai vykdyti, įsteigtas Gamintojų apsaugos politikos skyrius, kuris kompensacinių muitų įstatymais nustatytomis priemonėmis užtikrina vietinių gamintojų apsaugą nuo prekių importo labai padidėjusiais kiekiais bei subsidijuotų prekių importo, jei dėl to vietiniams gamintojams daroma žala.

Vadovaujantis Vyriausybės 2000 02 07 nutarimu Nr.127 „Dėl valstybės įmonių ir įstaigų vidaus audito“ nuo 2000 06 01 įsteigta Vidaus audito tarnyba su 2 etatais.

Atsižvelgiant į skyrių funkcijų keitimąsi kai kuriuose energetikos skyriuose padidinta po 1 etatą.

Sutarties tarp „Williams International“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės monitoringo vykdymui įvestas papildomai ministro patarėjo etatas.

Būtinybe tapo sukurti padalinį, skirtą ministerijos strateginės veiklos planavimui.

2000 metais buvo plečiamas ministerijos darbuotojų aprūpinimas kompiuterine technika. Šioje srityje:

- Išplėstas Ūkio ministerijos lokalinis kompiuterių tinklas, padidinant tinklo darbo stočių skaičių iki 140, elektroninio pašto abonentų skaičių iki 110.

- Įsteigtas Ignalinos AE problemų koordinavimo skyrius aprūpintas kompiuterių ir programine įranga bei įjungtas į ministerijos kompiuterių tinklą (5 kompiuteriai, 3 spausdintuvai, skeneris, multimedia projektorius). Įranga pirkta už Swedish International Project Nuclear Safety skirtas lėšas.

- Morališkai pasenusių kompiuterių pakeitimui ir papildomų darbo vietų sukūrimui 2000 m. ministerija pirko 15 kompiuterių ir 5 spausdintuvus (valstybės biudžeto ir PHARE lėšos).

- Ūkio ministerijoje 2000 m. pradėta taikyti valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistema. Į šią sistemą 2000 m. buvo įjungtas vienas kompiuteris. 2001 m. tokių kompiuterizuotų darbo vietų skaičių numatoma išplėsti iki 6.

- Pertvarkyta ir išplėsta ministerijos interneto svetainė (www puslapis).

- Sukurta Ignalinos AE I bloko eksploatavimo nutraukimo interneto svetainė (WWW puslapis).

Finansavimas. Ūkio ministerijai 2000 m. buvo skirta 44081,0 tūkst. litų biudžeto asignavimų. Iš jų: valdymo programai - 8132,0 tūkst. litų, socialinėms ekonominėms programoms - 25584,0 tūkst. litų, strateginių ir neliečiamų atsargų saugojimui - 9515,0 tūkst. litų ir Lietuvos ūkio efektyvumo didinimo mokslinio tyrimo darbams (Ekonomikos ir privatizacijos institutas) - 850,0 tūkst. litų. Iš Vyriausybės rezervo 2000 m. buvo skirta tarptautinės finansinių donorų konferencijos surengimui - 200,0 tūkst. litų ir apmokėjimui už teisines paslaugas - 74,0 tūkst. litų.

Per 2000 metus Ūkio ministerija gavo 41232,4 tūkst. litų biudžeto asignavimų arba 93,5 proc. nuo metinio plano, negauta 2848,6 tūkst. litų. Apyskaitiniais metais į valstybės biudžetą buvo įmokėta 398,9 tūkst. litų spec. įmokų, gauta - 379,0 tūkst. litų.

Ūkio ministerijos 2000 m. skirtų biudžeto asignavimų faktinės išlaidos - 40919,0 tūkst. litų, grąžinta į biudžetą - 313,4 tūkst. litų. Iš šios sumos į biudžetą grąžinta 34,9 tūkst. litų darbo užmokesčio fondo ekonomijos.

 

II.12. Vidaus reikalų ministerija

0. Įvadas

2000 metais Vidaus reikalų ministerija ir jai pavaldžios institucijos vykdė valstybės politiką viešojo saugumo užtikrinimo, valstybės sienos apsaugos, valstybės pagalbos esant ekstremaliai situacijai ir migracijos procesų kontrolės srityse. Iki 2000 09 01 Vidaus reikalų ministerija vykdė ir bausmių vykdymo funkcijas, kurios vėliau buvo perduotos Teisingumo ministerijai. Vidaus reikalų ministerijai priklausiusi Specialiųjų tyrimų tarnyba, atsakinga už kovą su korupcija, nuo 2000 06 01 tapo savarankiška institucija, atskaitinga Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Seimui.

Vadovaudamasi savo misija - užtikrinti asmens ir visuomenės saugumą, - Vidaus reikalų ministerija pagal savo kompetenciją:

    • organizavo nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją;
    • siekė, kad padaryti nusikaltimai ir kiti teisės pažeidimai būtų išaiškinti;
    • užtikrino būtiną valstybės pagalbą.

Nuo 2001 01 01 panaikinus Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministeriją, Vidaus reikalų ministerija perėmė dalį šios ministerijos vykdytų funkcijų, t.y. valstybės valdymo funkcijas viešojo administravimo ir valstybės valdymo sistemos reformos, vietos savivaldos plėtros, regionų plėtros, valstybės tarnybos sistemos bei informacinės visuomenės kūrimo srityse.

Jau 1999 m. Vidaus reikalų ministerija ir jos vadovaujamos institucijos dirbo sudėtingos finansinės būklės sąlygomis. Pernai situacija buvo dar nepalankesnė. Didžiąją resursų dalį teko skirti pagrindinėms funkcijoms vykdyti, siekiant, kad asmens ir visuomenės saugumo lygis Lietuvoje nepablogėtų.

1. Viešojo saugumo užtikrinimas

2000 m. baigtas rengti ir spalio mėn. Seimo priimtas Policijos veiklos įstatymas. Jame pakoreguota policijos paskirtis, išdėstytos naujos nuostatos, reguliuojančios policijos santykius su visuomene, valstybės ir vietos savivaldos institucijomis, Vidaus reikalų ministerija. Įstatyme įtvirtinta nauja policijos sistema, kiek galima labiau suderinta su šalies administraciniu teritoriniu suskirstymu. Atsižvelgiant į pakitusią situaciją, pakoreguotos policijos teisės ir pareigos bei naujai reglamentuotas prievartos panaudojimas. Įgyvendinant naujojo Policijos veiklos įstatymo nuostatas, pradėtas Policijos departamento prie VRM ir jo įstaigų veiklos pertvarkymas.

Siekiant sukurti sąlygas efektyvesnei nusikaltimų kontrolei, parengtas Operatyvinės veiklos įstatymo naujos redakcijos projektas bei su juo susijusių kitų teisės aktų projektai. Operatyvinės veiklos įstatymo projekte nustatytos kai kurios naujos teisinio reguliavimo nuostatos, suformuluoti reikalavimai, leidžiantys užtikrinti pagrindinių žmogaus ir piliečių teisių bei laisvių apsaugą, suformuluotos slaptųjų dalyvių bendradarbiavimo konfidencialumą užtikrinančios nuostatos, įteisintas naujas veiksmų kompleksas - kontroliuojamas gabenimas, kuris yra reikšminga kovos su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu priemonė.

Siekiant išvengti operatyvinės veiklos funkcijų dubliavimo ir apibrėžti operatyvinės veiklos subjektų kompetenciją vykdant operatyvinę veiklą, Vyriausybės 2000 10 09 nutarimu Nr.1205 patvirtintas operatyvinės veiklos subjektų padalinių sąrašas ir nustatytas jų operatyvinių teisių mastas.

Parengta Operatyvinės įskaitos sudarymo ir naudojimo tvarka.

Siekiant padidinti asmenų paieškos efektyvumą, patvirtinta nauja Asmenų paieškos instrukcija.

Patvirtinta nauja Pareiškimų ir pranešimų apie nusikaltimus priėmimo, registravimo, apskaitos ir nagrinėjimo policijos komisariatuose, nuovadose bei kitose vidaus reikalų sistemos įstaigose instrukcija.

2000 m. gegužės mėn. Seimas priėmė Vidaus reikalų ministerijos inicijuotą Lietuvos Respublikos ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų savanoriško atidavimo bei ginklų ir šaudmenų įteisinimo laikinąjį įstatymą. Tai buvo ketvirta galimybė gyventojams savanoriškai grąžinti arba įteisinti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus bei šaudmenis. Įstatymo galiojimo laikotarpiu buvo atiduota 712 ginklų, 43876 vnt. šaudmenų, 4 sprogstamieji įtaisai bei 6,705 kg sprogmenų.

Įgyvendinant Seimo priimtus Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimus, pasirengta vykdyti policijos ir kitų vidaus reikalų sistemos įstaigų uždavinius ir funkcijas naujai įsteigtų savivaldybių teritorijose. Įsteigti nauji Elektrėnų, Kalvarijų, Kazlų Rūdos, Rietavo ir Pagėgių policijos komisariatai, patvirtinti jų nuostatai.

Atsižvelgiant į finansines galimybes, buvo įgyvendinamos šiose Vyriausybės patvirtintose nusikaltimų kontrolės ir prevencijos programose numatytos priemonės:

  • Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos nacionalinėje programoje (Vyriausybės 1997 03 06 nutarimas Nr.197);
  • Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos prevencijos programoje (Vyriausybės 1999 01 15 nutarimas Nr.62);
  • Nacionalinėje narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metų programoje (Vyriausybės 1999 09 06 nutarimas Nr.970);
  • Nacionalinėje programoje prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą (Vyriausybės 2000 01 11 nutarimas Nr.29).

Dėl nepakankamo finansavimo dalis šiose programose numatytų 2000 metų priemonių liko neįvykdytos.

Įgyvendinant Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metų programą, parengta ir bendru suinteresuotų institucijų (Policijos departamento prie VRM, Pasienio policijos departamento prie VRM, Muitinės departamento prie FM, II operatyvinių tarnybų departamento prie KAM ir Specialiųjų tyrimų tarnybos) vadovų įsakymu patvirtinta Teisėsaugos struktūrų kovos su neteisėta narkotikų apyvarta koordinavimo tvarka. Šia tvarka Policijos departamentui prie VRM suteiktos teisėsaugos struktūrų veiklos neteisėtos narkotikų apyvartos kontrolės srityje koordinavimo funkcijos. Policijos departamentas prie VRM tapo atsakingas už informacijos apie neteisėtą narkotikų apyvartą bazės tvarkymą bei už tarptautinių specialiųjų operacijų organizavimą. 2000 11 01 buvo įsteigta Policijos departamento prie VRM Organizuoto nusikalstamumo tyrimų tarnybos Narkotikų kontrolės valdyba (anksčiau buvo Narkotikų verslo tyrimo skyrius), kuriai pavestas tiesioginis minėtos tvarkos vykdymas.

2000 m. gruodžio mėn. Policijos departamentas prie VRM pasirašė bendradarbiavimo protokolą su Lietuvos AIDS centru. Protokole nustatytos prioritetinės šių institucijų bendradarbiavimo kryptys ŽIV/AIDS, prostitucijos ir narkomanijos prevencijos srityje.

Narkomanijos prevencijos funkciją pavesta vykdyti Policijos departamento prie VRM viešosios policijos Prevencijos tarnybai, kurioje įsteigtas Nepilnamečių teisės pažeidimų ir narkomanijos prevencijos skyrius.

Įgyvendinant Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos prevencijos programą, Policijos departamento prie VRM, Valstybės saugumo departamento ir Mokesčių policijos departamento prie VRM pareigūnai pernai atlikto privačių saugos tarnybų veiklos patikrinimus.

2000 m. pradėta realiai įgyvendinti Nepilnamečių kriminalinės justicijos programa, kurią finansiškai remia Jungtinių Tautų Vystymo programa. Šios programos tikslas - mažinti nepilnamečių pakartotinį nusikalstamumą humanizuojant ir modernizuojant nepilnamečių kriminalinės justicijos sistemą. Įgyvendindama šią programą, 2000 m. lapkričio - gruodžio mėn. Vidaus reikalų ministerija organizavo specializuotų pareigūnų kvalifikacijos kėlimo kursus nepilnamečių kriminalinės justicijos tema, kuriuos baigė beveik 150 kriminalinės policijos, tardymo pareigūnų ir nepilnamečių reikalų inspektorių.

Pernai buvo tęsiamas kvotos ir tardymo padalinių valdymo eksperimentas, pradėtas 1999 m. rugsėjo mėn., numatantis vieno vadovo - tardymo padalinio viršininko - vadovavimą šių tarnybų darbui. Policijos vadovų nuomone, eksperimentas pasitvirtina: daugelyje įstaigų sutrumpėjo bylų tyrimo terminai, pagerėjo nusikaltimų išaiškinamumas, atsirado galimybė tardytojams specializuotis pagal nusikaltimų rūšis.

2000 m. pabaigoje pradėtas Tardymo departamento prie VRM reorganizavimas, jį inkorporuojant į Policijos departamento prie VRM nusikaltimų tyrimo tarnybas. Tokiu būdu siekiama išvengti funkcijų dubliavimo tarp kvotos ir parengtinio tardymo tarnybų ir sudaryti sąlygas palaipsniui pereiti prie bendros ikiteisminio nusikaltimų tyrimo institucijos. Atsižvelgiant į tai, parengti ir vidaus reikalų ministro 2000 12 19 įsakymu Nr.473 patvirtinti Tardymo departamento prie VRM laikinieji nuostatai. Vidaus reikalų ministro 2000 12 29 įsakymu Nr.462 TE Tardymo departamento prie VRM direktorius paskirtas Policijos departamento prie VRM generalinio komisaro pavaduotoju. Tardymo departamentui prie VRM skirtos lėšos numatytos 2001 m. Policijos departamento prie VRM biudžete.

Pernai policija atsisakė dalies jai nebūdingų funkcijų:

  • kelių policijos vykdytas transporto priemonių registracijos bei apskaitos funkcijas perėmė Vidaus reikalų ministerijos įsteigta valstybės įstaiga "Regitra";
  • policija nebeteikia išblaivinimo įstaigų paslaugų;
  • policijos vykdytos kovos su kontrabanda funkcijos perduotos Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos.

2. Viešojo saugumo būklė Lietuvoje

2000 m. policijos komisariatuose pareiškimų ir pranešimų apie nusikaltimus gauta 10,7 proc. daugiau negu 1999 m.: buvo užregistruoti 164738 tokie pareiškimai ir pranešimai, iš jų:

  • 24355 - apie nusikaltimus asmens gyvybei, sveikatai, laisvei ir orumui (kaip ir 1999 m., sudarė 15 proc. visų gautų pareiškimų ir pranešimų);

  • 21150 - apie nusikaltimus visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai (14 proc., 1999 m. - 13 proc.);
  • 112050 - apie nusikaltimus nuosavybei (68 proc., 1999 m. - 66 proc.).

Pagal pareiškimus ir pranešimus apie nusikaltimus priimtų sprendimų kelti baudžiamąją bylą skaičius padidėjo 6,2 proc. Atsisakymai kelti baudžiamąją bylą sudarė 49 proc. visų priimtų sprendimų (1998 m. - 45 proc., 1999 m. - 48 proc.). 84 proc. atsisakymų kelti baudžiamąją bylą pagrindas - Baudžiamojo proceso kodekso 5 straipsnio 1 ir 2 punktai (nėra nusikaltimo įvykio arba veikoje nėra nusikaltimo sudėties) (1999 m. - 85 proc.).

2000 metais Lietuvoje užregistruota 82370 nusikaltimų, tai 6,8 proc. daugiau negu 1999 metais.

Pakruojo rajone nusikaltimų užregistruota net 60,2 proc. daugiau, Visagine - 50,2 proc. daugiau, Radviliškio r. - 49,6 proc. daugiau, Pasvalio r. - 42,9 proc. daugiau, Varėnos r. - 40,2 proc. daugiau, Jurbarko r. - 39,7 proc. daugiau nei 1999 m. Pagal užregistruotų nusikaltimų skaičių 10 tūkst. gyventojų pirmauja Panevėžio r. (394,9 nusikaltimo). Mažiau negu 1999 m. pernai nusikaltimų užregistruota 12-oje šalies rajonų bei Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus miestuose.

Sunkių nusikaltimų užregistruota 12,9 proc. mažiau negu 1999 m. Tačiau pagrindinė šio sumažėjimo priežastis - nuo 1999 12 15 automobilio, kurio vertė neviršija 250 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, vagystė nėra laikoma sunkiu nusikaltimu. Jei ši Baudžiamojo kodekso pataisa nebūtų įsigaliojusi, 2000 m. užregistruotų sunkių nusikaltimų skaičius būtų didesnis už 1999 m. užregistruotų tokių nusikaltimų skaičių.

Bendro užregistruotų nusikaltimų skaičiaus padidėjimą 2000 metais nulėmė vagysčių padaugėjimas, ir ne 5 didžiuosiuose šalies miestuose, kur bendras vagysčių skaičius, palyginti su 1999 m., padidėjo tik 2,8 proc., o kituose miestuose ir rajonuose, kur bendras užregistruotų vagysčių skaičius padidėjo net 21,1 proc.

Pernai užregistruotų vagysčių, padarytų įsibraunant į gyvenamąją patalpą, skaičius beveik nepakito. Vagysčių iš parduotuvių ir kitų prekybos taškų užregistruota 8 proc. daugiau.

2000 m. užregistruotų automobilių vagysčių skaičius - didžiausias nuo 1995 metų. Šių nusikaltimų, palyginti su 1999 m., padaugėjo 41,1 proc. Didžioji dalis automobilių vagysčių (65 proc.) teko 5 didiesiems miestams, tarp kurių pagal nusikaltimų skaičių 10 tūkst. gyventojų pirmauja Klaipėda. Tarp kitų šalies miestų ir rajonų pirmauja Marijampolės m. ir r., Telšių, Mažeikių, Jonavos bei Klaipėdos rajonai.

2000 m. išaiškinta 26,4 proc. daugiau nusikaltimų, padarytų pakartotinai nusikaltusių asmenų. Tokie nusikaltimai sudarė 40 proc. visų išaiškintų nusikaltimų (1999 m. - 33 proc.). Nustatytų pakartotinai nusikaltusių asmenų skaičius išaugo 17 proc. - nuo 5876 1999 m. iki 6874 2000 m. Iš jų 834 (12 proc.) padarė nusikaltimą per metus po išleidimo iš įkalinimo įstaigos. Viena iš šių ryškių pokyčių priežasčių - pernai įvykdyta amnestija, kurios metu iš įkalinimo įstaigų į laisvę pirma laiko paleista daugiau kaip 2 tūkst. asmenų.

Neteisėta narkotikų apyvarta

Lietuvoje plečiasi sintetinių narkotikų rinka, pasirodo nauji narkotikai, jaunėja narkotikų vartotojų ir platintojų amžius. Sparčiai plinta heroinas. Šio narkotiko jau galima įsigyti ir mažuose miesteliuose. Mažėja aguonų pasėliai, dažniau auginamos kanapės.

Narkotikų tiekimo ir platinimo tinklas Lietuvoje gerai organizuotas. Narkotikų prekybą kontroliuoja organizuotos nusikalstamos grupuotės.

Tarptautinės organizuotos nusikalstamos grupuotės Lietuvos teritoriją naudoja narkotikų tranzitui. Vis daugiau Lietuvos piliečių, užsiimančių neteisėta narkotikų apyvarta, sulaikoma užsienio valstybėse.

Pirmą kartą šalyje nelegali amfetaminų tablečių laboratorija buvo išaiškinta 1997 m. 1999 m. birželio mėn. buvo nustatyta dar viena nelegali psichotropinių medžiagų laboratorija. 2000 m. šalyje buvo sunaikintos 4 nelegalios amfetamino, 1 "Ecstasy" ir 1 narkotinių medžiagų pirmtakų laboratorijos. Iš šių 6 sunaikintų laboratorijų 4 veikė Kauno mieste ar jo rajone. Jų darbą koordinavo žinomos Kauno miesto nusikalstamos grupuotės.

2000 m. pagal Baudžiamojo kodekso 2321 straipsnį "Neteisėtas psichotropinių ar narkotinių medžiagų gaminimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas" užregistruota 915 nusikaltimų, tai 32 proc. daugiau negu 1999 m. Beveik 40 proc. šių nusikaltimų užregistruota Vilniaus mieste.

Aktyviai taikant nusikalstamos veikos imitavimo modelį (pernai realizuoti 48 tokie modeliai ir tokiu būdu iškeltos 105 baudžiamosios bylos), policijos pareigūnams dažniau negu ankstesniais metais pavyksta ne tik užfiksuoti paprastą neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis atvejį, bet ir įrodyti, kad narkotinės medžiagos buvo platinamos ar kad buvo siekiama jas platinti. Tokie įrodymai leidžia nusikaltimą kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 2321 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis, nustatančias griežtesnes bausmes. Todėl beveik 40 proc. pagal Baudžiamojo kodekso 2321 straipsnį 2000 metais užregistruotų nusikaltimų sudarė sunkūs nusikaltimai, t.y. neteisėtas psichotropinių ar narkotinių medžiagų gaminimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, turint tikslą jas parduoti, bei jų pardavimas ar kitoks platinimas (1998 ir 1999 metais - apie 26 proc.).

Smurtiniai nusikaltimai ir nusikaltimai viešose vietose

Palyginti su 1999 m., pernai 16 proc. padaugėjo tyčinių nužudymų - užregistruota 398 tokie nusikaltimai. Kauno m. tyčinių nužudymų skaičius išaugo 14 nusikaltimų (nuo 34 iki 48), Trakų r. - 11 (nuo 9 iki 20).

2000 m. užregistruoti 463 tyčiniai sunkūs kūno sužalojimai - daugiausia per laikotarpį nuo 1990 metų. Apysunkių kūno sužalojimų, išžaginimo atvejų pernai užregistruota mažiau negu 1999 m.

Nuo 1995 m. kasmet mažėjęs nusikaltimų, padarytų panaudojant šaunamąjį ginklą, skaičius 2000 m., palyginti su 1999 m., beveik nepakito (1999 m. - 84, 2000 m. - 83).

Pernai beveik 30 proc. padaugėjo plėšimų (užregistruoti 4374 nusikaltimai). Vilniuje užregistruotų plėšimų skaičius išaugo 45,2 proc., Kaune - 42,9 proc. Iš rajonų pagal užregistruotus plėšimus išsiskiria Mažeikių r., kur 10 tūkst. gyventojų teko 20 plėšimų - beveik kaip Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje.

2000 metais buvo užregistruoti 142 plėšimai keliuose, 2085 - gatvėse (48 proc. visų plėšimų), 30 automobilių plėšimų, 9 plėšimai, padaryti panaudojus policijos pareigūno uniformą, 117 plėšimų įsibraunant į parduotuves, 4 kasų plėšimai.

Spartesniais tempais negu bendras nusikaltimų skaičius didėja kriminalinės policijos tiriamų nusikaltimų, padarytų viešosiose vietose, skaičius. 2000 m., palyginti su 1999 m., jų padaugėjo 23 proc. Užregistruoti 146 tyčiniai sunkūs kūno sužalojimai, padaryti viešoje vietoje (1999 m. - 96).

Kaip ir 1999 metais, pernai buvo užregistruoti 23 sprogdinimo atvejai (1998 metais – 43, 1997 metais – 41). Iš jų 14 kartų buvo sprogdinti įvairūs pastatai (8 kartus - gyvenamosios patalpos ar ūkiniai pastatai, 6 - prekybos, gamybos bei paslaugų ir aptarnavimo objektai), 8 kartus sprogdinti automobiliai.

Ekonominiai nusikaltimai

2000 metais bendras užregistruotų ekonominių nusikaltimų skaičius, palyginti su 1999 m., sumažėjo nuo 5325 iki 4712, t.y. 11,5 proc. Didžiausią įtaką tam turėjo labai sumažėjęs užregistruotų naminės degtinės ar kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimo, laikymo, gabenimo ir realizavimo atvejų skaičius (nuo 1999 12 15 įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimai, nustatę, kad baudžiamoji atsakomybė už naminės degtinės ir kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimą, laikymą, gabenimą ar realizavimą atsiranda tik radus ne mažiau kaip 10 l tokių gėrimų).

Pernai padaugėjo atvejų, kai apgaule, prisidengus įmonių, siūlančių įdarbinimo užsienyje bei išvykimo į užsienį dokumentų sutvarkymo paslaugas, vardu pasisavinami pinigai.

Plečiantis Lietuvos ūkio subjektų ryšiams su partneriais užsienyje bei atsiskaitymų negrynais pinigais rinkai, daugėja piniginių lėšų pasisavinimo, klastojant įmonių dokumentus, padirbinėjant kredito korteles, atvejų.

Lietuvoje išliko aktuali netikrų pinigų pagaminimo, laikymo arba paleidimo apyvarton problema.

2000 metais užregistruota 617 nusikaltimų pagal Baudžiamojo kodekso 327 straipsnį "Netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, laikymas arba paleidimas apyvarton", tai 6,5 proc. mažiau negu 1999 metais. 124 tokie nusikaltimai išaiškinti (1999 m. - 56).

Lietuvos banko duomenimis, 2000 metais Lietuvoje iš apyvartos išimta 2540 vnt. netikrų litų banknotų, kurių suma sudaro 95 848 litų (1999 m. - 1723 vnt., suma - 76 983 Lt). Dažniausiai buvo klastojami 10 Lt, 20 Lt ir 100 Lt nominalo banknotai. 1999 metais didžiausią dalį iš apyvartos išimtų netikrų litų sudarė 20 Lt ir 50 Lt nominalo banknotų klastotės.

Pernai apyvartoje pasirodė ir netikros 1 Lt ir 5 Lt nominalo monetos. Lietuvos banko duomenimis, iš apyvartos išimta 11 vnt. 1 lito nominalo bei 2 vnt. 5 Lt nominalo netikrų monetų.

Tobulėjant kompiuterinei technikai, netikri litų banknotai dažniausiai gaminami panaudojant kompiuterius ir spalvotus rašalinius bei elektrografinius spausdintuvus. Praktiškai visi 2000 m. šalyje iš apyvartos išimti netikri litų banknotai yra pagaminti šiais būdais. Vis dažnesni atvejai, kai netikrus litus gamina ir platina nepilnamečiai.

Policijos departamento prie VRM kriminalinės policijos Kriminalistinių ekspertizių tarnybos duomenimis, 2000 m. Lietuvoje iš apyvartos išimti 1004 vnt. netikrų JAV dolerių banknotų, kurių suma sudaro 94640 dolerių (1999 m. - 1463 vnt., suma - 143090 dolerių). Šie JAV doleriai pagaminti net trylika įvairių būdų. Dažniausiai doleriai gaminami poligrafiniu ofsetinės spaudos būdu (749 vnt.), naudojant reljefines klišes (106 vnt.) bei spalvotus elektrografinius kopijavimo aparatus (86 vnt.).

Mokesčių policijos pareigūnai pernai išaiškino 456 nusikaltimus, iš jų 28 proc. - apgaulingo apskaitos tvarkymo atvejai. Mokesčių policijos 2000 metų darbo rezultatai, palyginti su ankstesniais metais, prastesni. Mokesčių policijos departamento vadovų nuomone, tai nulėmė objektyvios priežastys. Viena iš jų - operatyvinių darbuotojų skaičiaus sumažėjimas (šių darbuotojų sąskaita, t.y. nedidinant etatų skaičiaus, departamente buvo įsteigtas Tardymo skyrius).

Mokesčių policijos duomenimis, didžiausią žalą Lietuvos valstybės biudžetui ir ūkiui šiuo metu daro:

  • neteisėtas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) susigrąžinimas iš valstybės biudžeto;

  • valstybės subsidijų grobstymas;
  • labdaros ir paramos fondų panaudojimas, siekiant išvengti muito mokesčių;
  • importuojamų prekių muitinės vertės sumažinimas;
  • pinigų, įsigytų nusikalstamu būdu, legalizavimas.

2000 m. mokesčių policijos pareigūnai kartu su Tardymo departamento prie VRM bei Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnais tyrė 65 baudžiamąsias bylas, susijusias su PVM susigrąžinimu apgaule.

Mokesčių policija pernai iškėlė 18 bylų, susijusių su valstybės subsidijų grobstymu, iškėlė baudžiamąją bylą vienam iš labdaros fondų, kurio pagalba buvo mėginta išvengti muito mokesčių.

Mokesčių policijos departamento prie VRM Pinigų plovimo prevencijos skyrius gavo daugiau nei 335 tūkst. pranešimų apie atliktas operacijas pinigais, iš jų 50 - apie įtartinas operacijas. Remdamiesi gauta informacija, mokesčių policijos pareigūnai iškėlė 13 baudžiamųjų bylų, iš jų 3 pagal Baudžiamojo kodekso 326 str. “Pinigų plovimas". Atliekamas parengtinis tardymas, nustatyta 2,05 mln. Lt dydžio padaryta žala valstybės biudžetui, uždėtas areštas turtui, kurio vertė -324 tūkst. Lt.

Analizuodama informaciją apie įtartinas finansines operacijas, mokesčių policija nustatė šiuos pagrindinius neteisėtų pajamų šaltinius:

- kontrabanda;

- sukčiavimas bei turto pasisavinimas;

- mokesčių vengimas.

Įsigaliojus Pinigų plovimo prevencijos įstatymui ir pradėjus veikti Pinigų plovimo prevencijos skyriui, didelė dalis Lietuvos piliečių, siekiančių nuslėpti savo pinigų kilmę, atidarė koduotas sąskaitas Latvijos ir Danijos bankuose, kur galioja labai griežtos bankų slaptumo taisyklės. Tokių sąskaitų turėjimas leidžia vykdyti finansines operacijas distanciniu būdu ir taip atsiskaityti už prekes bei žaliavas su užsienio firmomis. Dalis pinigų yra išimama grynaisiais ir kontrabandos būdu gabenama per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Tai sudaro sąlygas nuslėpti gaunamas pajamas ir išvengti mokesčių.

Lietuvos bankuose vis daugiau atsiranda užsienio lengvatinio apmokestinimo bankų sąskaitų, per kurias juda ypač dideli nekontroliuojami pinigų srautai. Turimais duomenimis, Lietuvos komerciniuose bankuose yra atidarytos 23 tokio tipo sąskaitos. Per jas vykdomi atsiskaitymai su įvairių šalių įmonėmis. Šiuo atveju "plaunant pinigus" Lietuva dažniausiai yra tik tarpinė grandis.

2000 metais mokesčių policijos pareigūnai surašė 175 administracinių teisės pažeidimų protokolus ir iškėlė 13 baudžiamųjų bylų, susijusių su nusikaltimais intelektinei nuosavybei.

Organizuotas nusikalstamumas

Kaip ir ankstesniais metais, pagrindinės organizuotų gaujų nusikalstamos veikos - kontrabanda, automobilių vagystės bei išpirkų už jas reikalavimas, turto prievartavimas, vagystės, plėšimai, sąvadavimas, prostitucija, nelegali migracija, nusikaltimai, susiję su prekyba narkotinėmis medžiagomis, ginklais, šaudmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis, bei ūkiniai ir finansiniai nusikaltimai.

Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas įsigaliojo nuo 1997 07 23. Šio įstatymo nustatytos prevencinės poveikio priemonės aktyviausiai taikytos 1999 m. Jei 1997-1998 metais dažniausiai buvo taikytas oficialus perspėjimas, 1999-2000 metais - operatyvinė prevencinė įskaita.

Per visą įstatymo galiojimo laikotarpį pagal taikytų priemonių skaičių tarp 5 didžiųjų miestų pirmavo Panevėžys ir Kaunas, tarp kitų miestų ir rajonų - Alytaus m. ir r., Kauno r., Mažeikių r., Telšių r., Šilutės r., Tauragės r. ir Panevėžio r.

Pagal Baudžiamojo kodekso 2121 straipsnį "Teismo įpareigojimų nevykdymas", nustatantį baudžiamąją atsakomybę už teismo įpareigojimo ar įpareigojimų, skirtų pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, nevykdymą, užregistruota 217 nusikaltimų (1999 m. - 86). Pagrindinė šio skaičiaus išaugimo priežastis - 1999 m. liepos mėn. padarytas straipsnio redakcijos pakeitimas - buvo išbraukta sąlyga dėl ankstesnio administracinės nuobaudos taikymo. Per 1999-2000 metus daugiausia nusikaltimų pagal BK 2121 straipsnį "Teismo įpareigojimų nevykdymas" užregistruota Panevėžio, Klaipėdos ir Šiaulių miestuose.

Pagal Baudžiamojo kodekso 2271 straipsnį "Nusikalstamas susivienijimas" 2000 m. Lietuvoje užregistruoti 6 nusikaltimai (1999 m. - 7).

Pernai užregistruoti 194 turto prievartavimo atvejai, tai 15,3 proc. mažiau negu 1999 metais. Beveik 21 proc. visų turto prievartavimų atvejų užregistruota Vilniaus mieste, 19 proc. - Klaipėdoje, 12 proc. - Panevėžyje. Pagal šių nusikaltimų skaičių 10 tūkst. gyventojų pirmauja Visagino (1,8), Panevėžio (1,8), Klaipėdos (1,8) miestai ir Telšių r. (1,6).

Dažnėja turto prievartavimo nauju būdu atvejų, kai panaudojant netikrą pasą banke atidaroma sąskaita ir reikalaujama į ją pervesti pinigus, o derybos vedamos mobilaus ryšio telefonu su “Labas” arba “Ekstra” kortele. Todėl tampa sudėtinga įrodyti turto prievartavimo faktą, nustatyti įtariamuosius bei sulaikyti juos su įkalčiais.

Palyginti su 1999 m., 2000 m. 16,3 proc. (nuo 808 iki 940) padaugėjo turto sunaikinimo ar sužalojimo tyčia sunkinančiomis aplinkybėmis atvejų. Kauno rajone šių nusikaltimų užregistruota net 29 nusikaltimais daugiau (1999 m. - 15, 2000 m. - 44), Telšių r. - 22 (1999 m. - 13, 2000 m. - 35).

Nuo Baudžiamojo kodekso 2273 straipsnio "Teroro aktas" įsigaliojimo pradžios - 98 05 14 - Lietuvoje buvo užregistruota iš viso 13 teroro aktų: 4 - Panevėžio m., 3 - Kėdainių r., 2 - Telšių r., po 1 - Kauno m. bei Kauno, Rokiškio ir Šilutės rajonuose. Iš jų pernai užregistruoti 2: Panevėžyje ir Telšiuose.

Nuo Baudžiamojo kodekso 1313 straipsnio "Prekyba žmonėmis" įsigaliojimo pradžios - 98 07 29 - Lietuvoje užregistruoti 7 prekybos žmonėmis atvejai (2000 m. - 4 ): 3 - Klaipėdoje (1999 m. - 1, 2000 m. - 2), 2 - Marijampolėje (1999 m.), po 1 - Vilniuje ir Kėdainių rajone (2000 m.).

Nepilnamečių nusikaltimai

Pernai savivaldybių policijos pareigūnai kontroliavo 2457 nepilnamečius, įrašytus į policijos profilaktinę įskaitą (1999 m. - 2109, 1998 m. - 2110, 1997 m. - 2033).

2000 m. išaiškinta 5519 nusikaltimų, kuriuos padarė nepilnamečiai, tai 8,9 proc. daugiau negu 1999 m. Šie nusikaltimai sudarė 16,7 proc. visų išaiškintų nusikaltimų (1999 m. - 16,1 proc.). Išaiškinti 23 nepilnamečių padaryti tyčiniai nužudymai (1999 m. - 20). Palyginti su 1999 m., daugiau išaiškinta nepilnamečių padarytų tyčinių sunkių kūno sužalojimų, vagysčių, įsibraunant į gyvenamąją patalpą ir sodo namelius ar vasarnamius, net 38 proc. daugiau transporto priemonių vagysčių.

Nustatyti 3578 nepilnamečiai, įtariami padarius nusikaltimą (1999 m. - 3339). Jie sudarė 14,3 proc. visų išaiškintų asmenų (1999 m. - 13,3 proc.). 61,7 proc. išaiškintų nepilnamečių nusikaltimo metu buvo vidurinių mokyklų moksleiviai (1999 m. - 52,2 proc.), 18,7 proc. - buvo jau anksčiau padarę nusikaltimą (1999 m. - 17,7 proc.).

Eismo saugumas

2000 metais užregistruotos 5807 įskaitinės autoavarijos, tai 8,6 proc. mažiau nei 1999 metais. Autoavarijų metu žuvo 640 žmonių (14,4 proc. mažiau negu 1999 m.), buvo sužeistas 6961 žmogus (9,6 proc. mažiau). Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 831 autoavarija (1 proc. daugiau). Be to, pernai užregistruota 37911 neįskaitinių autoavarijų. Jų skaičius, palyginti su 1999 metais, sumažėjo 14,1 proc.

2000 metais administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo nubausti 337663 asmenys, iš jų 10548 vairuotojams buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. 308900 asmenų nubausta piniginėmis baudomis už 64 mln. 605 tūkst. litų sumą. 2349 atvejais paskirtos baudos (už 5 mln. 433 tūkst. 997 Lt sumą) teismų buvo pakeistos administraciniu areštu ir 1375 atvejais (už 3 mln. 138 tūkst. 498 Lt sumą) - viešaisiais darbais. 514527 asmenys buvo atleisti nuo administracinės atsakomybės pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnį. Išieškotų baudų suma sudaro 38 mln. 696 tūkst. 380 Lt, arba 59,9 proc. visos paskirtų baudų sumos.

Nors avaringumo situacija Lietuvoje vis dar išlieka sudėtinga, pažymėtina, kad santykiniai avaringumo rodikliai gerėja: 2000 m. 1000 transporto priemonių teko 5 autoavarijos (1998 m. - 7, 1999 m. - 6), 100 tūkst. gyventojų - 17 autoavarijose žuvusių žmonių (1998 m. - 22, 1999 m. - 20) ir 188 sužeistieji (1998 m. - 207, 1999 m. - 208), 100 nukentėjusiųjų teko 8 žuvusieji (1993 m. - 16, 1994 m. - 16, 1995 m. - 13, 1996 m. - 11, 1997 m. - 11, 1998 - 10, 1999 m. - 9).

Pernai, kaip ir ankstesniais metais, kelių policija nemažai dėmesio skyrė eismo saugumo užtikrinimo prevencinėms priemonėms. Buvo organizuotas respublikinis vaikų konkursas “Saugokime jaunas gyvybes keliuose” ir jo finalinės varžybos, jaunųjų eismo patrulių vasaros stovykla “Švyturėlis”, viktorina vaikams “Mes gatvėse ir keliuose”. Organizuotos respublikinės eismo saugumo akcijos: “Saugok kelyje save ir kitus”; “Tvarkingas automobilis – saugus eismas, švari aplinka”; “Vasarą keliaukime saugiai”; “Saugiai į mokyklą, saugiai į namus”; “Važiuok žiemą saugiai”; “Saugiai sutikime III-ąjį tūkstantmetį”.

Nusikaltimų tyrimas

Nepaisant sudėtingų pareigūnų darbo sąlygų bei didėjančio nusikaltimų skaičiaus, nusikaltimų tyrimo rezultatai pernai labai nepablogėjo. Nusikaltimų išaiškinamumas 2000 metais siekė 40,4 proc. (1999 m. - 41,0 proc.). Palyginti su ankstesniais metais, buvo geriau atskleidžiamos vagystės, tarp jų automobilių vagystės bei vagystės iš transporto priemonių.

2000 m. perduoti teismui nusikaltimai sudarė 78,9 proc. visų išaiškintų nusikaltimų (1999 m. - 75,6 proc.). Sumažėjo nusikaltimų, pagal kuriuos iškeltos baudžiamosios bylos buvo nutrauktos, skaičius: 1999 m. - 9812, 2000 m. - 9547.

2000 metais policijos komisariatai paskelbė 3606 pasislėpusių nusikaltėlių paiešką, tai 12,8 proc. daugiau negu 1999 m. Iš viso pernai buvo ieškoma 5513 pasislėpusių nusikaltėlių, tai 523, arba 9,5 proc. daugiau negu 1999 metais. Dėl nužudymų buvo ieškomi 59 asmenys, sulaikyta 14, arba 23,7 proc. tokių asmenų (1999 metais atitinkami 54, 18 ir 33 proc.).

2000 metais Interpolo kanalais buvo paskelbta 394 pasislėpusių nuo tardymo ar teismo asmenų paieška – 91 tokio asmens paieška nutraukta, sulaikius ar nustačius ieškomą asmenį. Metų pabaigoje buvo likę 874 ieškomi pasislėpę nuo teismo ir tardymo asmenys, kurių paieška paskelbta Interpolo kanalais.

3. Valstybės sienos apsauga

2000 m., palyginti su 1999 m., išaugo žmonių judėjimas per valstybės sieną su Lenkija ir Latvija (atitinkamai 11,7 proc. ir 8,3 proc). Žmonių, kirtusių valstybės sieną su Baltarusija ir Rusija, skaičius sumažėjo atitinkamai 11,5 proc. ir 15,4 proc.

Pernai Lietuvos pasienio policija užfiksavo 797 valstybės sienos pažeidimus, iš jų 46,3 proc. - valstybės sienos su Baltarusija pažeidimai, 19,8 proc. - su Lenkija. Beveik trečdalį visų šių pažeidimų sudarė sausumos sienos kirtimai nenustatytoje vietoje, 26,5 proc. - suklastoto ar svetimo kelionės dokumento pateikimai.

Pasinaudodami naujai įdiegtomis techninėmis priemonėmis, pasienio policijos pareigūnai dažniau sulaiko ieškomus asmenis - pernai, palyginti su 1999 metais, sulaikytųjų skaičius išaugo beveik dvigubai. Pasienio policija sulaikė ir 237 asmenis su suklastotais ar svetimais asmens dokumentais, tai 88,1 proc. daugiau negu 1999 m.

2000 metais pasienio policijos pareigūnai į Lietuvos Respubliką neįleido 4266 užsieniečių, tai 70,3 proc. daugiau negu 1999 metais. Pagrindinės neįleidimo priežastys: vizos neturėjimas (31,7 proc.), negaliojantis kelionės dokumentas (24,9 proc.), netvarkingas kelionės dokumentas arba jo neturėjimas (23,2 proc.).

Pernai, palyginti su 1999 m., net 34 procentais mažiau užregistruota nusikaltimų, klasifikuojamų kaip neteisėtas valstybės sienos perėjimas.

2000 m. gegužės mėn. Seimas priėmė Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą, kuriuo įtvirtintos Europos Sąjungos standartus atitinkančios teisės normos, nustatančios valstybės sienos žymėjimo, priežiūros, perėjimo tvarkos ir pasienio teisinius režimus bei reglamentuojančios pasienio kontrolės punktų veiklą ir valstybės sienos apsaugos organizavimą.

Taip pat buvo parengtas ir 2000 m. spalio mėn. Seimo priimtas Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymas, nustatantis tarnybos statusą, funkcijas, struktūrą, tarnybos organizavimo pagrindus, finansavimą, pareigūnų teises ir pareigas. Įgyvendinant šio įstatymo nuostatas, pradėtas Pasienio policijos departamento prie VRM reorganizavimas į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie VRM.

Praėjusių metų pabaigoje baigta pažymėti Lietuvos – Baltarusijos siena Lietuvos Respublikos pusėje.

Pasienio kontrolės postuose baigiama diegti valstybės sienos kontrolės kompiuterinė - informacinė sistema. Pilotinis šios sistemos projektas buvo pradėtas diegti Medininkų užkardoje ir Vilniaus oro uoste. 2000 metais sistema buvo realiai įdiegta 16–oje pasienio policijos padalinių.

Fiksuojant valstybės sienos pažeidimo atvejus ir sulaikant pažeidėjus Lietuvos pasienyje su Baltarusija sėkmingai naudojama firmos "Thompson" termovizorinė įranga.

Su Švedijos Karalystės parama 2000 metais pasienio policija įsigijo laivą ant oro pagalvės "Kristina".

2000 m. pradžioje Pabradėje atidarytas už "Phare" programos lėšas (650 tūkst. eurų) pastatytas naujas Pasienio policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro pastatas - bendrabutis. "Phare" programos lėšomis (2,5 mln. eurų) statomos ir 4 naujos užkardos bei kuriama pasienio infrastruktūra Lietuvos - Baltarusijos pasienyje.

Rengiant pasienio policijos pareigūnus pernai sėkmingai buvo įgyvendinamas "Phare" programos Dvynių projektas su Suomija.

Planuojama 2003 metais pereiti prie profesionalios valstybės sienos apsaugos, todėl toliau buvo mažinamas privalomosios pradinės karo tarnybos karių, atliekančių tarnybą pasienio policijoje, skaičius. Per 2000 metus buvo sumažinti 106 privalomosios pradinės karo tarnybos karių etatai. Per paskutinius 6 metus pasienio policijoje tarnaujančių karių skaičius sumažėjo nuo 1115 (1995 metais) iki 299 (2001 01 01).

4. Valstybės pagalba esant ekstremaliai situacijai

2000 metais Lietuvoje užregistruoti 11586 kilę gaisrai, padarę 22 mln. Lt nuostolių. Palyginti su 1999 m., užregistruotų gaisrų skaičius sumažėjo 17,3 proc., o nuostolių suma – 8,3 proc. Gaisrų skaičiaus sumažėjimą nulėmė lietinga vasara. Daugiausia gaisrų kilo gyvenamajame sektoriuje - 4744, t.y. 41 proc. visų gaisrų.

Gaisruose žuvo 207 žmonės (1999 m. - 202), iš jų 14 vaikų (1999 m. - 13), 197 gyventojai buvo traumuoti (1999 m. - 214). Daugiausia gaisrų aukų buvo Vilniuje (22), Kaune (12) bei Vilniaus (13) ir Trakų (10) rajonuose. 137 (66 proc.) gyventojų žūties priežastis buvo neatsargus elgesys su ugnimi, net 104 iš jų - neatsargus rūkymas. 23 žmonės žuvo dėl netvarkingos elektros įrangos ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 14 - dėl netvarkingų krosnių ir dūmtraukių bei jų eksploatavimo, 3 - dėl vaikų išdykavimo su ugnimi.

Pagrindinės gaisrų priežastys išliko tos pačios: neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi (50,5 proc.), elektros įrenginių eksploatacijos taisyklių pažeidimai (11,5 proc.), vaikų išdykavimas su ugnimi (8,9 proc.), netvarkingų krosnių ir dūmtraukių naudojimas (7,4 proc.).

Pernai buvo užregistruoti 587 padegimai, tai 12,3 proc. daugiau nei 1999 m. 710 gaisrų (7,1 proc.) priežasčių nustatyti nepavyko.

Už priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus buvo nubausti 3524 asmenys baudomis už 293 tūkst. Lt sumą (1999 m. - 4396 asmenys baudomis už 349 tūkst. Lt). Į valstybės biudžetą išieškota 243 tūkst. Lt.

Be to, buvo surašyti 2434 protokolai dėl netvarkingų elektros ir šildymo įrenginių eksploatavimo (4678 tokie įrenginiai išjungti), 1203 objektų vadovai įspėti dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų, keliančių ypatingą pavojų objektų saugai.

2000 metais dėl kilusių gaisrų iškeltos 753 baudžiamosios bylos (1999 m. – 630).

Pernai ugniagesiai atliko 3615 gelbėjimo darbų. Palyginti su 1999 m., jų skaičius sumažėjo 38 proc., nes taupant lėšas buvo atsisakyta daugelio darbų, kuriuos galėjo atlikti kitos tarnybos. Gelbėjimo darbų metu pavyko išgelbėti 323 žmonių gyvybes, iš jų 32 vaikus.

2000 metų pradžioje reorganizavus valstybinės priešgaisrinės priežiūros struktūrą, Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pradėjo dirbti pagal parengtus ir patvirtintus naujus šį darbą reglamentuojančius teisės aktus - Valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatus ir Valstybinės priešgaisrinės priežiūros darbo organizavimo instrukciją. Remiantis šiais teisės aktais, Vyriausiajai valstybinei priešgaisrinės priežiūros inspekcijai pavestos naujos funkcijos: tiesioginė ypatingos svarbos objektų bei naujų statybų projektavimo kontrolė, stambių objektų priešgaisrinė priežiūra bei dalyvavimas statinių priėmimo naudoti komisijų darbe.

2000 metais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM kartu su Aplinkos ministerija parengė Statybos techninio reglamento “Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai”, statybos taisyklių “Priešgaisriniai reikalavimai pastatų išorės sienų šiltinimui” projektus, pakeitė ir papildė Bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles.

Pernai buvo parengti ir vidaus reikalų ministro 2000 10 18 įsakymu Nr.407 patvirtinti Gaisrinės ir gelbėjimo technikos, gaisrinės saugos įrenginių ir priešgaisrinių priemonių, gaisrinės automatikos įrenginių atitikties įvertinimo nuostatai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM įpareigotas organizuoti gaisrinės ir gelbėjimo technikos, gaisrinės saugos įrenginių ir priešgaisrinių priemonių, gaisrinės automatikos įrenginių atitikties įvertinimą pagal patvirtintus nuostatus.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Ugniagesių rengimo centras turi licenciją, suteikiančią teisę mokyti specialistus pagal 14 profesinio mokymo programų. 2000 metais šiame centre buvo surengta 17 įvairios pakraipos gaisrinės saugos kursų įmonių bei organizacijų darbuotojams, atsakingiems už priešgaisrinę saugą, kurių metu mokyti 248 asmenys.

5. Migracijos procesų kontrolė

Nelegalių migrantų srautai ir toliau mažėja - pernai pasienio policija sulaikė 100 nelegalių migrantų, tai 62 proc. mažiau negu 1999 metais. Daugiausia sulaikyta Vietnamo (35), Afganistano (22) ir Pakistano (15) piliečių. Galima konstatuoti, jog dėl per 1997-2000 metus įgyvendintų ir tebetęsiamų priemonių Lietuva tapo nepatraukli nelegalių migrantų gabentojams.

Tačiau, mažėjant nelegalių migrantų iš Azijos ir Afrikos šalių, kurie dažniausiai naudojasi gabentojų paslaugomis, skaičiui, daugėja nelegalių migrantų iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalių, ypač iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos. Šie migrantai paprastai keliauja vieni ir labai mažomis grupėmis, juos sunku susekti, todėl negalima atmesti šios rūšies nelegalios migracijos “bangos” galimybės.

Pagal Baudžiamojo kodekso 821 straipsnį "Neteisėtas užsieniečių gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną arba neteisėtai valstybės sieną perėjusių užsieniečių slėpimas ar gabenimas" 2000 m. užregistruota 14 nusikaltimų (1999 m. - 15).

2000 m. gruodžio mėn. buvo pradėtas įgyvendinti Dvynių projektas su Suomija, skirtas Nacionalinės Šengeno informacinės sistemos kūrimui.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos įstatymą "Dėl užsieniečių teisinės padėties" bei Migracijos procesų kontrolės programą (Vyriausybės 1999 07 03 nutarimas Nr.804) 2000 metais parengta ir patvirtinta:

  • Leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo bei panaikinimo tvarka (Vyriausybės 2000 05 01 nutarimas Nr.486);
  • Sprendimų dėl užsieniečių įpareigojimo išvykti arba jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymo tvarka (Vyriausybės 2000 03 23 nutarimas Nr.335);
  • Užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, gyvenimo joje, vykimo per ją tranzitu ir išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarka (Vyriausybės 2000 02 28 nutarimas Nr.228).

Parengti ir Vyriausybės 2000 09 04 nutarimu Nr. 1049 patvirtinti Užsieniečių registro nuostatai. Užsieniečių registrą numatoma įsteigti nuo 2003 07 01. Jame bus renkami, kaupiami ir apdorojami duomenys apie užsieniečius. Naudojant šiuos duomenis bus lengviau kontroliuoti užsieniečius, pažeidusius Lietuvos Respublikos įstatymus.

Patvirtintos Užsieniečių gyvenamosios vietos deklaravimo laikinosios taisyklės, kuriose nustatyta užsieniečių, turinčių leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenamosios vietos deklaravimo, duomenų apie gyvenamąją vietą pateikimo, jų apdorojimo ir saugojimo tvarka.

Patvirtinta Saugios kilmės šalies ir saugios trečiosios šalies nustatymo ir užsieniečių grąžinimo arba išsiuntimo į jas tvarka.

Parengtas ir 2000 03 17 Taline pasirašytas Susitarimas tarp Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Estijos Respublikos pilietybės ir migracijos valdybos ir Latvijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pilietybės ir migracijos departamento dėl naudojimosi vertėjų paslaugomis prieglobsčio suteikimo procedūroje sistemos Baltijos valstybėse. Šio susitarimo pagrindu sukurta naudojimosi vertėjų paslaugomis, atliekant prieglobsčio suteikimo procedūrą Baltijos valstybėse, sistema, kurią sudaro vertėjų, galinčių atlikti vertimus nagrinėjant prieglobsčio prašytojų bylas, duomenų bazės sukūrimas, asmenų, atsakingų už keitimąsi duomenimis apie vertėjus, paskyrimas bei naudojimosi vertėjų paslaugomis tvarka.

6. Integracija į Europos Sąjungą

Pernai parengta ir Vyriausybės 2000 12 22 nutarimu Nr.1487 patvirtinta Lietuvos Respublikos derybinė pozicija "Teisingumas ir vidaus reikalai".

Siekiant Lietuvos teisės aktus, standartus bei procedūras suderinti su Europos Sąjungos teisės reikalavimais, bendradarbiaujant su "Phare" programos "Seil" projekto ekspertais, parengta Lietuvos nacionalinė strategija trečiojo ramsčio srityje, rengiantis narystei Europos Sąjungoje, kuri apima teisines, administracines ir organizacines priemones.

Siekiant, kad pagal Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas būtų sureguliuoti pabėgėlių statuso Lietuvoje klausimai, parengta nauja įstatymo "Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso" redakcija, kurią Seimas priėmė 2000 m. birželio mėnesį. Naujasis įstatymas iš esmės pertvarkė pabėgėlio statuso suteikimo procedūrą Lietuvos Respublikoje.

2000 m. Vyriausybė patvirtino Nacionalinį veiksmų prieglobsčio srityje planą, kurio priemonių įvykdymas yra prioritetinis uždavinys Lietuvai rengiantis narystei Europos Sąjungoje. Svarbiausias šio plano tikslas - laiku pasirengti ir tinkamai įgyvendinti pagrindinių Europos Sąjungos teisės aktų prieglobsčio srityje reikalavimus.

Atsižvelgiant į Kelių eismo konvencijos bei ją papildančių Europos Sąjungos Tarybos direktyvų nuostatas, kartu su Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba prie Finansų ministerijos parengti ir Vyriausybės 2000 04 11 nutarimu Nr.416 patvirtinti nauji transporto priemonės registracijos liudijimo, transporto priemonės naudotojo ir vairuotojo pažymėjimo blankų pavyzdžiai.

2000 11 08 paskelbtame Europos Komisijos Reguliariame pranešime apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei ES pažymėta, kad Lietuva padarė ryškią pažangą teisingumo ir vidaus reikalų srityje. Tai pat akcentuota vis dar silpnoji vieta - tai veiklos koordinavimas tarp įvairių institucijų, ypač kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu srityse.

Europos Komisija pabrėžė būtinumą panaikinti supaprastintą sienos su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi kirtimo režimą, taip pat būtinumą sukurti ir įdiegti Šengeno informacinę sistemą.

Valstybės sienos apsaugos srityje Europos Komisija teigiamai įvertino dėmesį, skiriamą darbuotojams mokyti, ir pasiūlė daugiau pastangų sutelkti bendradarbiavimui su kaimyninių šalių ir ES šalių pasienio tarnybomis, kovojant su nelegalia migracija ir kontrabanda.

Policijos bendradarbiavimo ir kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje Europos Komisija pasiūlė suintensyvinti sutarties su Europolu rengimą.

7. Tarptautinis bendradarbiavimas

2000 m. pasirašyti vyriausybiniai susitarimai su Lenkijos Respublika ir Kazachstano Respublika dėl bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu bei kitais sunkiais nusikaltimais.

Pasirašyta vyriausybinė trišalė sutartis su Latvijos Respublika ir Estijos Respublika dėl bendradarbiavimo vykdant nukentėjusiųjų ir liudytojų apsaugą.

Pasirašytas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Šlėzvigo – Holšteino žemės vidaus reikalų ministerijos bendradarbiavimo protokolas, kuriame numatyta ypatingą dėmesį skirti organizuotam nusikalstamumui, nusikaltimams, susijusiems su narkotikais, automobilių vagystėms ir vogtų automobilių kontrabandai bei ekonominiams nusikaltimams ir pinigų plovimui.

Mokesčių policija pasirašė bendradarbiavimo kovojant su mokesčių įstatymų pažeidimais susitarimus su analogiškomis Baltarusijos ir Ukrainos tarnybomis.

Suderinta ir parengta pasirašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės sutartis dėl bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu, terorizmu ir kitais sunkiais nusikaltimais.

2000 m. gruodžio mėn. Palerme (Italija) vykusioje Jungtinių Tautų konferencijoje Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras V.Markevičius pasirašė Jungtinių Tautų Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą. Konvencijoje numatomos priemonės kovai su pinigų plovimu, korupcija bei šių priemonių įgyvendinimo būdai – baudžiamasis persekiojimas, nusikalstamu būdu gautų pajamų konfiskavimas, tarptautinio bendradarbiavimo šioje srityje priemonės.

2000 m. spalio mėn. Latvijoje įvyko trijų Baltijos šalių ir Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministrų susitikimas, kurio metu buvo numatytos naujos perspektyvos regioniniam bendradarbiavimui vystyti, nutarta sudaryti bendrą darbo grupę kovai su organizuotu nusikalstamumu.

2000 m. rudenį teisėsaugos atašė Lietuvos Respublikos nuolatinėje misijoje Europos Sąjungoje R.Pocius akredituotas taip pat teisėsaugos atašė Belgijai, Nyderlandams ir Liuksemburgui.

Siekiant sukurti policijos ryšių karininkų sistemą, įgyvendintas Lietuvos ir Švedijos projektas “Būsimų Lietuvos policijos ryšių karininkų parengimas” - Lietuvos pareigūnai dalyvavo specialiuose mokymo kursuose Latvijoje ir Švedijoje.

Bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos nuolatine misija Jungtinėse Tautose, buvo užtikrinamas policijos pareigūnų dalyvavimas Jungtinių Tautų taikos palaikymo misijose. 2000 m. lapkričio mėnesį 9 policijos pareigūnai vienerių metų laikotarpiui išsiųsti į Jungtinių Tautų misiją (UNMIK) Kosovo provincijoje, Jugoslavijos Federacinėje Respublikoje.

8. Organizacinės struktūros tobulinimas

2000 m. įvyko šie pagrindiniai organizaciniai pokyčiai:

  • nuo 2000 06 01 Specialiųjų tyrimų tarnyba tapo savarankiška institucija, atskaitinga Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Seimui;
  • nuo 2000 09 01 Pataisos reikalų departamentas prie VRM tapo Kalėjimų departamentu, pavaldžiu Teisingumo ministerijai;
  • 2000 m. birželio mėn. įsteigta Gyventojų registro tarnyba prie VRM;
  • 2000 m. gegužės mėn. įsteigta Vidaus reikalų ministerijos Vidaus audito tarnyba;
  • tęsiant 1998 metais pradėtą Vidaus reikalų ministerijos reguliavimo sričiai priklausančių vidaus tarnybos padalinių reorganizaciją į civilines institucijas, reorganizuoti VRM vidaus tarnybos pulkai, VRM Klaipėdos aukštesnioji policijos mokykla, Migracijos departamentas prie VRM, Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM bei Tardymo departamentas prie VRM;
  • likviduota Imunitetinė tarnyba prie VRM;
  • VRM Kultūros ir sporto rūmai reorganizuoti į viešąją įstaigą;

  • teisėsaugos ir teisėtvarkos savaitraščio "Sargyba" steigėjo funkcijos perduotos Policijos departamento prie VRM Mokymo centrui.

Nuo 2001 01 01 panaikinus Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministeriją, Vidaus reikalų ministerija perėmė dalį šios ministerijos vykdytų funkcijų, t.y. valstybės valdymo funkcijas viešojo administravimo ir valstybės valdymo sistemos reformos, vietos savivaldos plėtros, regionų plėtros bei valstybės tarnybos sistemos kūrimo srityse. Vidaus reikalų ministerijai perduotos Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centro “Dainava”, Lietuvos viešojo administravimo instituto, Valstybinio informacinės technologijos instituto, valstybės įmonės “Infostruktūra”, Nacionalinės regionų plėtros agentūros ir Valstybinės Kongresų rūmų statybos direkcijos steigėjo funkcijos.

Atsižvelgus į šį Vidaus reikalų ministerijos funkcijų išplėtimą, buvo reorganizuota ministerijos administracija.

9. Personalo valdymas

2001 01 01 Vidaus reikalų ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose buvo 30965,75 etato, iš jų 17307 policijos ir 5573 vidaus tarnybos pareigūnų etatai. Palyginti su 2000 01 01, policijos pareigūnų etatų sumažėjo 6,7 procentais, vidaus tarnybos pareigūnų – net 38,9 proc.

Etatų skaičius policijoje buvo mažinamas dėl finansavimo sumažėjimo. Pvz., Policijos departamentas prie VRM ir jo įstaigos visų etatų skaičių sumažino 8,8 proc. (1686 etatais), o policijos pareigūnų - 8,3 proc. (1197 etatais). Vadovybės apsaugos departamente prie VRM etatų sumažėjo 5,1 proc.

Vidaus tarnybos pareigūnų etatų sumažėjo juos pakeitus civilių darbuotojų etatais dėl ministerijai pavaldžių vidaus tarnybos padalinių reorganizavimo į civilines institucijas.

2001 01 01 iš viso buvo laisvi 1682 (5,4 proc.) etatai, iš jų 644 (3,7 proc.) policijos ir 533 (9,6 proc.) vidaus tarnybos pareigūnų etatai. Vadovybės apsaugos departamente prie VRM buvo neužimta 30,8 proc. etatų, Pasienio policijos departamente prie VRM - 11,8 proc.

2000 m. iš tarnybos buvo atleisti 1539 policijos pareigūnai ir 633 vidaus tarnybos pareigūnai. 1998 m. kas penktas atleistas pareigūnas buvo atleistas pagal neigiamus motyvus, 1999 m. tokių pareigūnų buvo 13 proc., 2000 m. - tik 8,3 proc.

Pareigūnų savanoriškam apsisprendimui palikti tarnybą praėjusiais metais nemažą įtaką turėjo teisės aktuose nustatytų socialinių garantijų panaikinimas bei sprendimai peržiūrėti tarnybos stažo skaičiavimo ir pensijų mokėjimo sąlygas. Pvz., vien 2000 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, t.y. prieš planuotą Valstybės tarnybos įstatyme nustatytos naujos darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos įsigaliojimą - spalio 1 d., iš tarnybos Policijos departamente prie VRM ir jo įstaigose išėjo 89 policijos pareigūnai, tarp kurių buvo 17 tarnybų vadovų.

Dėl mažėjančio policijos etatų skaičiaus ir rengiamų specialistų pertekliaus pernai susidurta su Lietuvos teisės universiteto (LTU) bei VRM Klaipėdos aukštesniosios policijos mokyklos (Klaipėdos APM) absolventų įdarbinimo problema. 2000 m. liko neįdarbinta daugiau kaip 300 baigusiųjų LTU I kursą, 4 LTU magistrai ir 10 bakalaurų bei 40 baigusiųjų Klaipėdos APM I kursą ir 26 įgijusieji valdininko kvalifikaciją.

Švietimo ir mokslo ministro sudaryta tarpžinybinė darbo grupė buvo parengusi Vidaus reikalų sistemos personalo mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo koncepciją. Koncepcijos projekte buvo numatyta, kad žemesniosios grandies pareigūnai bus rengiami žinybinėse profesinėse mokyklose, o pareigūnai vadybiniam darbui ir ten, kur reikalinga aukštesnė kvalifikacija, – Lietuvos teisės akademijoje bei kituose universitetuose. Eilinių pareigūnų rengimas neturėtų būti aukštosios mokyklos objektas, todėl buvo numatoma Klaipėdos aukštesniosios policijos mokyklos ir Lietuvos teisės akademijos Kauno policijos fakulteto pagrindu įsteigti vieną profesinę mokyklą, kuri rengtų eilinius pareigūnus. Toks sprendimas būtų leidęs gerokai sumažinti policijos pareigūnų rengimo kaštus, efektyviai reguliuoti rengiamų specialistų skaičių, išvengti perprodukcijos ir taip sutaupyti biudžeto lėšas. Tačiau šiai koncepcijai nepritarė Lietuvos teisės universitetas.

2000 m. parengti ir švietimo ir mokslo ministro 2000 08 29 įsakymu Nr.1079 patvirtinti policininko, pasieniečio ir ugniagesio gelbėtojo rengimo standartai. Juose apibrėžti minimalūs šių pareigūnų rengimo reikalavimai: profesinės kvalifikacijos, mokymo tikslai ir turinys bei baigiamasis įvertinimas. Remiantis šiais standartais bus rengiamos pareigūnų rengimo programos.

Dėl lėšų trūkumo pernai buvo ribotos galimybės darbuotojams kelti kvalifikaciją. Pvz., Policijos departamentas prie VRM negalėjo pasiųsti nė vieno policijos pareigūno kelti kvalifikacijos Lietuvos teisės universitete. Jam, kaip ir kitiems padaliniams, teko apsiriboti savo mokymo bazėmis, rengti kvalifikacijos kėlimo kursus ar mokymo seminarus darbo vietose bei pasinaudoti užsienio šalių parama ir mokytis jų finansuojamuose seminaruose. 2000 m. kėlusių kvalifikaciją darbuotojų skaičius, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo visuose Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiuose padaliniuose.

10. Finansavimas

Vidaus reikalų ministerijos ir jai pavadžių institucijų finansavimas mažėja jau nuo 1999 metų, kai, palyginti su ankstesniais metais, asignavimai buvo sumažinti 6 procentais. 2000 metais, palyginti su 1999 m., jie sumažėjo 9 procentais.

2000 metais Vidaus reikalų ministerija ir jos finansuojami padaliniai gavo 727264,2 tūkst. asignavimų, t.y. 0,2 proc. mažiau negu buvo numatyta plane.

Iš Vidaus reikalų ministerijos valdymo sričiai priklausančių savarankiškų asignavimų valdytojų sudėtingiausia finansinė būklė buvo ir lieka Policijos departamente prie VRM.

Dėl mažėjančio finansavimo bei kreditorinių įsiskolinimų teko įgyvendinti lėšų taupymo priemones: mažinti šildymo, elektros energijos, ryšių išlaidas, apriboti tarnybinio transporto naudojimą, sumažinti aprangos normas, taip pat pailginti jos dėvėjimo laiką ir pan.

Tačiau pakankamai geras finansavimo plano vykdymas ir įgyvendintos taupymo programos leido sumažinti Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių padalinių kreditorinį įsiskolinimą.

Dėl vykdomos vidaus reikalų sistemos reformos, pareigūnų socialinių garantijų mažinimo, numatomos nepalankios darbo užmokesčio mokėjimo ir pensinio aprūpinimo tvarkos sparčiai augo vidaus reikalų sistemos pensininkų skaičius. 2000 m. Vidaus reikalų ministerija pensijoms mokėti skyrė 54650 tūkst. litų. Per metus buvo paskirtos 1272 naujos pensijos (1999 m. - 795). Prognozuojamas pensininkų skaičiaus didelis padidėjimas ir 2001 metais.

11. Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos veikla, vykdant funkcijas, nuo 2001 01 01 perduotas Vidaus reikalų ministerijai

11.1. Viešojo administravimo ir valstybės valdymo sistemos reforma

Funkcijas viešojo administravimo ir valstybės valdymo sistemos reformos srityje vykdė Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos Centrinio valdymo skyrius.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir NATO prioritetai lėmė skyriaus vaidmenį ir svarbą Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijoje ir iš principo lėmė jo paskirtį - t.y. padidinti valstybinio valdymo institucijų administracinius gebėjimus, įgyvendinant Vyriausybės valstybės valdymo tobulinimo politiką viešajame administravime. Būtent į tai buvo orientuoti skyriaus strateginiai uždaviniai:

  • tobulinti viešojo administravimo institucijų struktūras ir valdymą;
  • inicijuoti ir koordinuoti sprendimus, susijusius su valdymo bei viešojo administravimo reforma;
  • inicijuoti ir koordinuoti sprendimus, susijusius su institucijų vidinio administravimo tobulinimu;
  • formuoti teisinę valdymo ir viešojo administravimo reguliavimo bazę.

Juos įgyvendinant Centrinio valdymo skyrius:

  • atliko valstybės valdymo organizavimo (sistemos) auditą, suformulavo viešojo administravimo problemas ir galimus jų sprendimų variantus, pateikė ataskaitą Respublikos Prezidentui;
  • parengė Biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą; Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą; Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą; Viešojo administravimo įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą;
  • parengė svarbius Vyriausybės nutarimus: dėl žuvininkystės administravimo; dėl biudžetinių įstaigų reorganizavimo tvarkos pakeitimo; dėl viešojo administravimo įstatymo įgyvendinimo; dėl ministerijų etatų skaičiaus; dėl radijo dažnių tarnybos reorganizavimo; dėl rinkos priežiūros institucijų reorganizavimo; dėl valstybės įmonių ir įstaigų vidaus audito nuostatų; dėl vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos kūrimo programos; dėl tarpžinybinės komisijos vidaus audito sistemai kurti sudarymo; dėl mokesčio už dokumentų kopijų parengimą, įgyvendinant piliečių teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų; dėl paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo;
  • parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento pataisas;
  • parengė svarbius valstybinio administravimo institucijų vidinio administravimo norminius dokumentus: vidaus audito tarnybos nuostatus; piliečių ir kitų asmenų skundų nagrinėjimo viešojo administravimo institucijose tvarką; piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose tvarką;
  • dalyvavo rengiant įstatymų, Vyriausybės nutarimų, protokolinių sprendimų bei kitų teisės aktų projektus, juos analizavo ir teikė pastabas bei pasiūlymus jiems tobulinti Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka;
  • analizavo užsienio patirtį ir teikė valstybės valdymo bei viešojo administravimo tobulinimo koncepcijas, jų įgyvendinimo strategijų projektus, dalyvavo rengiant programas atskiriems valstybinio valdymo sistemos elementams tobulinti. Parengti dokumentai ir tyrimų medžiaga buvo teikiama Strateginio planavimo komitetui, Vyriausybės kanceliarijai, vyriausybinei “Saulėlydžio" komisijai, Europos komitetui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kitoms institucijoms, joms pageidaujant;
  • inicijavo konkrečius valstybės valdymo bei atskirų sričių administravimo organizavimo tobulinimo pasiūlymus ir jų įgyvendinimo projektų variantus: dėl valstybinių kontrolės institucijų reorganizavimo; dėl šakinių institutų pertvarkymo; dėl Vyriausybės įstaigų reorganizavimo; dėl ministerijų ir joms priklausančių struktūrų administravimo tobulinimo;
  • vadovybės pavedimu atliko mokslinius analitinius tyrimus, kurie buvo panaudoti rengiant sintezuotą informaciją bei pranešimus, teikiamus Lietuvoje ir užsienyje. Iš atliktų mokslinių tyrimų paminėtini: ministerijų valdymo organizavimo Lietuvoje ir užsienyje lyginamoji analizė; Lietuvos šakinių institutų veiklos ir valdymo analizė; Vyriausybės įstaigų valdymo ir veiklos analizė; Lietuvos kontrolės institucijų valdymo ir veiklos analizė;
  • dalyvavo komisijose ir darbo grupėse: vidaus kontrolės ir audito sistemos kūrimui Lietuvoje koordinuoti; smulkaus ir vidutinio verslo suvaržymams mažinti; Viešųjų įstaigų įstatymo projektui rengti; Vyriausybės įstaigų reorganizavimo projektui rengti;
  • palaikė kontaktus su Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis ir užsienio šalių organizacijomis, dalyvavo priemonėse, susijusiose su valdymo bei viešojo administravimo tobulinimu;
  • vykdė užsienio šalių techninės pagalbos valdymo reformai Lietuvoje projektus su Suomija ir su Jungtinių Tautų vystymo programa (UNDP).

11.2. Vietos savivaldos plėtra

Funkcijas vietos savivaldos plėtros srityje vykdė Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos Savivaldos plėtros departamentas.

Departamentas, vykdydamas jam pavestus uždavinius, rengė įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, susijusių su savivalda, administracine teritorine reforma, savivaldybių ūkio paslaugų gyventojams teikimu, administracinių ir kitų negyvenamųjų patalpų bei pastatų, priklausančių valstybei nuosavybės teise, naudojimu, perskirstymu ir nuoma, savivaldybių ekonominių ir finansinių pagrindų formavimu, projektus. Dalyvavo įgyvendinant administracinę teritorinę ir savivaldos reformą, kad būtų sukurta efektyvi savivaldos sistema. Rengė pasiūlymus dėl vietos savivaldos vykdomųjų institucijų kompetencijos nustatymo bei jų valdymo organizavimo tobulinimo, dėl savivaldybių veiklos teisinio reglamentavimo. Nagrinėjo savivaldybių pasiūlymus dėl teritorijų perskirstymo, naujų pavadinimų gyvenamosioms vietovėms ir savivaldybėms suteikimo arba jų pakeitimo, teikė pasiūlymus ministrui dėl savivaldybių steigimo ar panaikinimo, jų teritorijų ribų ar centrų nustatymo bei keitimo. Koordinavo vietos gyventojų apklausų atlikimą ir rengė išvadas. Koordinavo Europos vietos savivaldos chartijos nuostatų įgyvendinimą Lietuvos teisės sistemoje bei savivaldybių bendradarbiavimą per sienas pagal Europos bendrąją konvenciją “Dėl bendradarbiavimo per sienas tarp teritorinių bendrijų ar vietos valdžios organų”.

Dalyvavo rengiant ir koordinuojant Lietuvos Respublikos šilumos ūkio techninę politiką ir pagrindines jo plėtros kryptis. Formavo savivaldybių ūkio plėtojimo strategines kryptis, rengė pasiūlymus savivaldybių ūkio paslaugų sferos veiklos valstybiniam reguliavimui tobulinti ir dalyvavo nagrinėjant savivaldybių ūkio problemas bei rengiant pasiūlymus joms spręsti. Dalyvavo rengiant gyvenamųjų namų ir kitų pastatų eksploatavimo ir kontrolės normatyvinių bei direktyvinių dokumentų ir metodinių nurodymų projektus.

Rengė pasiūlymus dėl valstybės ir savivaldybių turtinių tarpusavio santykių formuojant savivaldybių nuosavybę, teikė pasiūlymus dėl administracinių ir kitų negyvenamųjų patalpų bei pastatų, priklausančių valstybei nuosavybės teise, naudojimo, perskirstymo ir nuomos, analizavo problemas, kurios iškyla perskirstant bei naudojant administracines bei kitas negyvenamąsias patalpas, esančias valstybės nuosavybėje, koordinavo valstybės turto perdavimą savivaldybių nuosavybėn bei administracinių ir kitų negyvenamųjų patalpų ir pastatų, priklausančių valstybei nuosavybės teise e, panaudojimą. Nustatyta tvarka nagrinėjo savivaldybių, įmonių, organizacijų prašymus, pasiūlymus dėl administracinių ir kitų negyvenamųjų patalpų ir pastatų perskirstymo, panaudojimo bei nuomos, atstovavo ministerijai savivaldybėse, žinybose administracinių ir kitų negyvenamųjų patalpų bei pastatų panaudojimo klausimais bei valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn klausimais.

Dalyvavo koordinuojant savivaldybių veiklą rengiant bei įgyvendinant regionų plėtros programas, rengiant finansų ir ekonomikos reformų programas, apimančias tarpžinybinio ir tarpregioninio lygio projektus, programose numatytų priemonių ekspertizėje ir įvertinime, sprendžiant savivaldybių finansines problemas, formuojant savivaldybių investicinę politiką.

Dalyvavo dvišalės Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos komisijos darbe, bendradarbiavo su Lietuvos savivaldybių asociacija, nagrinėjo jos pasiūlymus bei jų realizavimo galimybes.

Pagal savo kompetenciją dalyvavo ministerijai įgyvendinant Vyriausybės numatytą Lietuvos integravimosi į Europos Sąjungą politiką bei koordinavo užsienio valstybių bei tarptautinių organizacijų paramos teikimą savivaldybėms. Padėjo savivaldybėms užmegzti tarptautinio bendradarbiavimo ryšius, juos skatino, koordinavo ir teikė metodinę pagalbą šioje srityje. 2000 m. parengti teisės aktai savivaldos plėtros klausimais:

  • Vietos savivaldos įstatymo naujos redakcijos projektas;
  • Teisės aktų projektų rengimo ir derinimo su savivaldybėmis tvarka;
  • Vietos savivaldos institucijų siuntimų pirminei teisinei pagalbai gauti išdavimo ir apskaitos tvarka;
  • Vyriausybės darbo reglamento pataisos;
  • Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos dvišalio bendradarbiavimo nuostatai.

Parengti teisės aktai savivaldybių ūkinės veiklos klausimais:

  • dėl sutikimo vykdyti viešąjį pirkimą iš vienintelio šaltinio;
  • dėl skolinimosi limitų savivaldybėms padidinimo.

Parengti teisės aktai savivaldybių administracinės reformos klausimais:

  • Administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinimo įstatymo dalinio pakeitimo projektai;
  • dėl savivaldybių turto, finansinių įsipareigojimų ir skolų paskirstymo tarp naujai įsteigtų ir esamų savivaldybių;
  • dėl reorganizuojamų savivaldybių tarnautojų perkėlimo.

11.3. Regionų plėtra

Pagrindiniai darbai regioninei politikai įgyvendinti ir pasiruošimas gauti Europos Sąjungos paramą apėmė:

    • teisinės bazės kūrimą (Regioninės plėtros įstatymas ir su juo susiję teisės aktai);
    • planavimo dokumentų rengimą (Nacionalinis plėtros planas, regionų plėtros planai);
    • institucijų stiprinimą.

2000 m. regioninės politikos srityje Valdymo reformų ir savivaldybių ministerija atliko šiuos pagrindinius darbus:

  • buvo parengtas pirmasis preliminarus Nacionalinis plėtros planas 2000-2002 metams;
  • parengti projektiniai pasiūlymai (angl. project fiche), būtini įgyvendinant preliminariame Nacionaliniame plėtros plane numatytus prioritetus. Derybų metu Europos Komisija patvirtino pateiktus projektinius pasiūlymus;
  • parengtas Verslo plėtros projektinis pasiūlymas, skirtas Klaipėdos-Tauragės, Marijampolės ir Utenos apskritims;
  • parengtas Žmogiškųjų išteklių vystymo projektinis pasiūlymas, skirtas Klaipėdos-Tauragės, Marijampolės ir Utenos apskritims;
  • parengtas Regioninės plėtros įstatymo projektas. Įstatymas priimtas 2000 07 20. Įstatymas buvo teigiamai įvertintas Europos Komisijos.

Įgyvendinant Regioninės plėtros įstatymą buvo parengti šie teisės aktai:

  • Vyriausybės nutarimas “Dėl Nacionalinės regionų plėtros institucijos paskyrimo ir regionų plėtros tarybų sudarymo”. Nutarimas Vyriausybės buvo priimtas 2000 10 13. Šiuo nutarimu nacionaline regionų plėtros institucija paskirta Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija, o apskričių viršininkai įpareigoti iki 2000 11 01 suformuoti regionų plėtros tarybas. Vyriausybės 2000 12 15 nutarimu Nr.1455 regionų plėtros institucijos funkcijos buvo perduotos Vidaus reikalų ministerijai nuo 2001 01 01;
  • Apskrities valdymo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Apskrities valdymo įstatymo 5, 10, 12, 13, 16, 17, 19, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas buvo priimtas 2000 10 17;
  • Vyriausybės nutarimas “Dėl Nacionalinės regionų plėtros tarybos sudėties ir nuostatų patvirtinimo” yra pateiktas Vyriausybei.

Buvo parengtas Nacionalinis (regionų) plėtros planas 2001-2003 metams.

Ministerijos tarnautojai rengė derybinę poziciją deryboms su ES regioninės politikos ir struktūrinių instrumentų koordinavimo srityje (21 derybinis skyrius).

Šalia koordinacinio darbo, ministerijos tarnautojai tiesiogiai dirba ties visais dokumentais, reikalingais PHARE “Socialinės ir ekonominės sanglaudos” lėšoms panaudoti. PHARE 2000 “Socialinės ir ekonominės sanglaudos” lėšos sudaro 14 mln. eurų 2001-2003 metams. Jos yra vienas iš ES struktūrinės paramos šaltinių, kurio tikslas – remti verslą ir profesinį mokymą bei rengtis integruoto planavimo procedūroms ES Struktūrinių fondų lėšoms gauti Lietuvai įstojus į ES. Todėl PHARE lėšoms gauti yra rengiamas Nacionalinis plėtros planas, regionų plėtros planai ir visi kiti planavimo ir procedūriniai dokumentai, kurie Lietuvai tapus ES nare bus reikalingi visoms ES Struktūrinių fondų lėšoms (200 – 400 mln. eurų kasmet) gauti. Lėšų administravimas apims konkursų skelbimą, projektų atranką, mokėjimus, įgyvendinimo priežiūrą, finansinę apskaitą ir mokėjimus, finansinę ir techninę atskaitomybę.

11.4. Valstybės tarnybos sistemos kūrimas

2000 metais buvo parengti du Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymų projektai, kurie buvo priimti 2000 09 07 ir 2000 11 29.

Vyriausybė priėmė 2 nutarimus dėl Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų įgyvendinimo:

    1. Dėl valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos patvirtinimo ir valstybės tarnybos valdymo funkcijų;
    2. Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos patvirtinimo.

Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro įsakymais patvirtinti 12 poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų įgyvendinimą, tai:

    1. Valstybės tarnybos įstatymo 76 straipsnio įgyvendinimo tvarka;
    2. Priėmimo į pareigas valstybės tarnyboje konkursų organizavimo tvarka;
    3. Pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijų pavyzdiniai nuostatai;
    4. Atostogų dėl asmeninių aplinkybių skyrimo tvarka;
    5. Karjeros valstybės tarnautojų statuso atkūrimo laikinoji tvarka;
    6. Atleidimo iš valstybės tarnybos laikinoji tvarka;
    7. Perkėlimo į kitas pareigas valstybės tarnyboje laikinoji tvarka;
    8. Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdinis sąrašas;
    9. Laikinieji valstybės tarnautojų registro nuostatai;
    10. Valstybės tarnautojų mokymo programų turinio reikalavimai ir mokymo programų rengimo ir atsiskaitymo už jas tvarka;
    11. Valstybės tarnautojų mokymo programų santykio su formaliojo mokymo programomis nustatymo tvarka;
    12. Dėl valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo.

Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos Valstybės tarnybos departamentas, vykdydamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatytas funkcijas, koordinavo karjeros valstybės tarnautojų priėmimą, valstybės tarnautojų statuso atkūrimo klausimus. Buvo gauta apie 400 valstybės tarnautojo poreikio paraiškų, dėl karjeros valstybės tarnautojo statuso atkūrimo kreipėsi 55 asmenys. Departamento darbuotojai dalyvavo 15-oje priėmimo į valstybės tarnybą pretendentų atrankos komisijų. Įgyvendinant Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas buvo organizuotos 5 konferencijos ir apie 40 seminarų, paskaitų, diskusijų. Juose dalyvavo apie 900 klausytojų. Buvo koordinuojamas valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo procesas valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose.

2000 m. Lietuvos viešojo administravimo institute buvo parengtos įvadinio mokymo programos (12 temų, 142 akademinių valandų kursas). Per pirmąjį pusmetį įvyko bandomieji ministerijų valstybės tarnautojų grupės mokymai, o rudenį šiame institute prasidėjo nuolatiniai mokymai pagal pakoreguotą įvadinio mokymo programą. Per antrąjį pusmetį analogiški mokymo kursai vyko Kauno technologijos universiteto Savivaldos mokymo centre savivaldybių valstybės tarnautojų grupėms.

Valstybės tarnautojų registre kaupiama informacija apie valstybės tarnautojus ir pareigybes. Duomenis registrui teikė 198 valstybės valdymo ir savivaldybių institucijos ir įstaigos.

Įregistruoti 26447 valstybės tarnautojai, iš jų: 799 - politinio asmeninio pasitikėjimo (arba buvę A lygio valdininkai), 19217 – karjeros (B lygio valdininkai), 6431 – paslaugų (kiti tarnautojai).

 

Tarnautojų skaičius

iš jų turi išsilavinimą:

aukštąjį

aukštesnįjį

vidurinį

nenurodė

Prezidentūra, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijos

716

419

28

3

266

Ministerijos

2067

1603

100

68

291

Įstaigos, pavaldžios Seimui ar Vyriausybei

1802

1307

93

61

338

Įstaigos, pavaldžios ministerijoms

3420

1899

429

146

919

Valstybinė mokesčių inspekcija

3531

2199

934

115

274

Muitinės departamentas ir teritorinės muitinės

3234

1869

782

353

229

Apskričių viršininkų administracijos

3830

2223

1247

34

317

Savivaldybės

7847

3703

2029

697

1410

Iš viso:

26447

15222

5642

1477

4044

Politinio asmeninio pasitikėjimo ir karjeros valstybės tarnautojų skaičius - 20019, iš jų moterys sudaro 61,3 %, vyrai - 38,7 %.

 

Moterų ir vyrų

Moterų

Vyrų

Politinio asmeninio pasitikėjimo ir karjeros valstybės tarnautojų (valdininkų) skaičius

20019

12276

7743

Amžiaus vidurkis

43,7

43,3

44,4

Bendrojo darbo stažo vidurkis

19,9

19,7

20,3

Darbo stažo valdymo įstaigose vidurkis

4,6

4,7

4,5

Įregistruota 19217 karjeros valstybės tarnautojų, iš kurių 612 yra 62,5 metų ir vyresnio amžiaus. Valstybės tarnyba pratęsta 30-čiai karjeros tarnautojų.

Registre sukaupti duomenys apie 28013 valstybės tarnybos pareigybių (etatų).

11.5. Informatika

Lietuvoje 2000 m. veikė šie pagrindiniai kompiuterinių duomenų perdavimo tinklai: VIKT - Valstybės institucijų kompiuterių tinklas, LITNET - Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklas, Lietuvos telekomo "Takas", OMNITEL. Duomenims apsikeisti tarp tinklų yra įrengtos sąsajos; iš viso buvo apie 40 interneto paslaugų teikėjų (IPT) Lietuvoje, iš kurių pagrindiniai yra UAB "Omnitel", UAB "Taidė", UAB "Lietuvos telekomo verslo sprendimai" (buvusi "Lietelija"), VĮ "Infostruktūra". Dauguma IPT yra privatūs, stambiausi priklauso užsienio kompanijoms. Pabrangus laidinėms telefono linijoms, informacijai perduoti vis daugiau naudojama radijo (mikrobangų) linijos. 2000 m. tokias paslaugas teikė apie 12 kompanijų ("Baltneta", "Fedingas", "Penki kontinentai" ir kt.); steigėsi nauji stambūs IPT (UAB "Delfi").

Asociacijos INFOBALT duomenimis, informacijos technologijų rinkos dydis Lietuvoje 2000 metais buvo apie 940 mln. litų. Statistikos departamento prie Vyriausybės atliekamo namų ūkių biudžetų tyrimo duomenimis, 2000 metų sausio–rugsėjo mėnesiais asmeninį kompiuterį turėjo 5 procentai namų ūkių (1999 m. – 3 procentai namų ūkių), iš jų didžiuosiuose miestuose - kas dešimtas namų ūkis, kituose miestuose – 3 procentai, kaime - 1 procentas namų ūkių. 43 procentai turinčių kompiuterius namų ūkių naudojasi internetu ar elektroniniu paštu: penkiuose didžiuosiuose miestuose šiomis paslaugomis naudojasi beveik pusė, kaime – kas penktas apklaustas namų ūkis. Tyrimo duomenimis, viena svarbiausių kliūčių platesniam interneto vartojimui Lietuvoje išlieka aukšti tarifai.

2000 07 11 buvo priimtas Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymas. VĮ "Infostruktūra" vykdė elektroninio parašo taikymo projektą, kurio tikslas buvo parengti poįstatyminius aktus, reikalingus elektroninio parašo priežiūros institucijos, viešųjų sertifikatų išdavimo ir elektroninių parašų laidavimo centro steigimui. Šiuo metu sutartis su VĮ "Infostruktūra" sustabdyta.

Lietuva dalyvauja tarptautinėje informacijos ir ryšių paslaugų programoje EPRI-Com, skirtoje Europos Sąjungos ir Vidurio bei Rytų Europos šalių parlamentarams ir asmenims, atsakingiems už politinius sprendimus. EPRI-Com forumas skatina šių šalių integraciją, taikant modernias informacijos bei ryšių technologijas.

Valstybinės ir nevalstybinės informacinės sistemos naudoja duomenis, saugomus valstybės registruose bei valstybės informacinių sistemų duomenų bazėse. Steigiant naujus ir reorganizuojant esamus registrus, vienas svarbiausių uždavinių yra nustatyti ir realizuoti jų sąveiką, pereiti nuo uždaro prie atviro informacijos tiekimo vartotojams. Pastaruoju metu dar nėra bendros valstybės pavedimu renkamų duomenų teisinio registravimo ir tvarkymo sistemos; yra 160 valstybės registrų, tačiau tik du iš jų įteisinti pagal nustatytus reikalavimus. 2000 m. buvo vykdomi šiai sričiai skirti darbai: nuo 1999 m. nuolat vykdoma Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių ir gatvių valstybės registro plėtimo ir naudojimo darbai, 2000 m. IV ketvirtį įdiegtas kompiuterinis Lietuvos Respublikos firmų vardų registras; kuriama asmens duomenų valdytojų registravimo kompiuterizuota informacinė sistema – 2000 03 27 priimtas Vyriausybės nutarimas Nr.349 “Dėl asmens duomenų valdytojų valstybės registro įsteigimo ir šio registro nuostatų patvirtinimo”. Priimta ir įsigaliojo nauja Gyventojų registro įstatymo redakcija; praėjusiais metais buvo įsteigta Gyventojų registro tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtinti tarnybos nuostatai. Vyriausybės 2000 12 27 nutarime Nr.1506 “Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo” nurodyti Juridinių asmenų registro kūrimo etapai, kuriais vadovaujantis bus parengti įstatymo, nustatančio Juridinių asmenų registro steigimą ir šio registro tvarkymo instituciją, projektas, Vyriausybės nutarimų projektai dėl Juridinių asmenų registro nuostatų, dėl paskelbimo apie juridinio asmens registravimą, registro duomenų pakeitimą, dėl pranešimo apie licencijos išdavimą, galiojimo sustabdymą ar panaikinimą juridinių asmenų registro tvarkymo institucijai tvarkos. 2000 m. parengti ir priimti visi Nekilnojamojo turto registro funkcionavimui reikalingi teisės aktai, sukurta registro infrastruktūra, duomenys teikiami naudotojams.

2000 m. parengtas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, suderintas su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis – 2000 05 08 priimtas Vyriausybės nutarimas Nr.516 “Dėl Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo projekto pateikimo Seimui”, 2000 07 17 priimtas įstatymas Nr. VIII-1852. Nuo 1999 m. kuriamos administracinės informacinės valdymo sistemos: eksploatuojama arba diegiama daugiau kaip 20 respublikinės reikšmės informacinių sistemų, o dar apie 10 yra projektuojama. Stambiausios yra Lietuvos Respublikos administracinė informacinė sistema (VADIS), apskričių viršininkų administracijų informacinė sistema, Lietuvos bibliotekų informacinė sistema (LIBIS), kai kurios geografinės informacinės sistemos, mokesčių, muitinės, sienos kontrolės, švietimo ir kitos informacinės sistemos. Šiuo metu VADIS projekto vykdymas sustabdytas.

2000 m. Ministro Pirmininko potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė, paruošusi el. Vyriausybės ir vyriausybės portalo internete koncepcijas. Buvo sukurti informacinės visuomenės plėtros koncepcijos metmenys. Pagal sutartį su Computer Associates buvo atlikti ministerijų ir valstybės institucijų informacinių sistemų ekspertiniai vertinimai, kurių rezultatai pristatyti Vyriausybėje ir Seime organizuotuose pasitarimuose.

Informatikos projektams per buvusią Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministeriją 2000 m. skirtų lėšų panaudojimas

Programos pavadinimas

Paprastosios lėšos 2000 m.

Investicinės lėšos (privatizavimo fondas) 2000 m. / nepanaudotų 2000 m. lėšų likutis (tūkst. Lt)

patvirtintos

Likusios sumokėjus 1999 m. skolas / nepanaudotų 2000 metams lėšų likutis (tūkst. Lt)

Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių ir gatvių valstybės registro informacinės sistemos plėtojimas ir eksploatavimas

407

298 / 0

 

Informacinės visuomenės plėtros Lietuvoje koordinavimas

1000

823,2 / 310,3

 

Lietuvos Respublikos administracinės informacinės sistemos plėtra

350

283,4 /125,3

 

Apskričių viršininkų administracijų informacinės sistemos plėtojimas ir eksploatavimas

874

480 / 0

450 / 2

Integralios valstybės registrų sistemos plėtra, valstybės bendros informacijos sistemos kūrimas

500

431,2 / 362,8

 

Bendros Baltijos valstybių informacinės infrastruktūros kūrimas pagal ES analogus (IDA, TEN, EBR, Šengeno ir pan. Sistemas), įgyvendinant Baltijos Ministrų Tarybos sprendimus

96

96 / 48,3

 

Valstybės institucijų kompiuterių tinklo plėtra (VIKT)

650

357 / 0

890 / 30

Kadastrų ir registrų integravimas geoinformacinių sistemų principais

400

322,5 / 225,7

570 / 90

Programinės įrangos licencijavimas valstybės institucijose

   

530 / 530

IŠ VISO:

Informacinės visuomenės plėtra

4277

3091,3 / 1072,4

2440 / 652

 

II.13. Žemės ūkio ministerija

0. Įvadas

Žemės ūkio ministerija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės institucija, formuojanti ir įgyvendinti racionalią žemės ūkio, maisto ir žuvininkystės politiką, kuri rinkos ekonomikos sąlygomis skatintų konkurencingos produkcijos gamybą, harmoningą įsiliejimą į Europos Sąjungą, gyventojų užimtumą ir užtikrintų pakankamas šių šakų darbuotojų pajamas.

Įvertinant tai, kad žemės ūkis atlieka labai svarbias ekonomines, socialines ir gamtosaugines funkcijas, ši ūkio šaka Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymu patvirtinta kaip prioritetinė. Pagal tai Nacionalinei žemės ūkio plėtojimo programai ir žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo priemonėms įgyvendinti bei maisto produktų ištekliams sudaryti, melioracijai, rūgščioms dirvoms kalkinti kasmet turi būti skiriama ne mažiau kaip 10 proc. nacionalinio biudžeto išlaidų. Pastaraisiais metais formuojant biudžetą, į minėto įstatymo nuostatas nebuvo atsižvelgta. Biudžeto lėšos žemės ūkiui remti 2000 m. buvo sukoncentruotos į Kaimo rėmimo fondą. Kaimo rėmimo fondo lėšų naudojimo kryptys:

    • žemės ūkio rinkos ekonominio reguliavimo ir ūkininkų bei žemės ūkio įmonių pajamų palaikymo priemonėms įgyvendinti, subsidijoms už veislinę medžiagą mokėti, žemės ūkio produkcijai supirkti ir eksportui skatinti, dalies paskolų palūkanoms apmokėti, paramai žemdirbiams nelaimės atveju;
    • prioritetinėms investicijų programoms: ekologinio žemės ūkio, veislininkystės, gyvulių registravimo ir identifikavimo, žemės ūkio išteklių ir produktų kokybės tyrimo sistemos plėtojimo;
    • žemės ūkio tiriamiesiems darbams, konsultavimui ir mokymui, žemės ūkio informacinės sistemos kūrimui finansuoti;
    • kaimo socialinei infrastruktūrai plėtoti;
    • Žemės ūkio paskolų garantijų fondui formuoti.

Vadovaujantis Vyriausybės veiklos programa ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijoje numatytomis kaimo rėmimo kryptimis, nuo 2000 metų keičiami paramos žemės ūkiui prioritetai. Siekiant žemės ūkio produkcijos rinkos reguliavimo priemones pritaikyti prie Europos Sąjungoje taikomų paramos formų, pagal finansines galimybes pradėta įgyvendinti nauja žemės ūkio produkcijos gamintojų pajamų palaikymo priemonių sistema, vietoje kainų subsidijų už parduotą produkciją taikant tiesiogines išmokas, palaipsniui atskiriant socialinę politiką nuo ekonominės žemės ūkio politikos.

Tiesioginės išmokos buvo nustatytos 2000 m. derliaus žieminių maistinių kviečių, rugių ir grikių augintojams, deklaravusiems pasėlius ir pardavusiems maistinius grūdus, taip pat už 2000 m. derliui pasėtus ir subrandintus rapsų pasėlius. Smulkiems pieno gamintojams buvo nustatytos vienkartinės tiesioginės socialinės išmokos.

Strateginiams tikslams įgyvendinti 2000 metais buvo parengta 23 programos.

Įgyvendinant rinkos reguliavimo ir struktūrinės politikos priemones, siekiama skatinti formuotis prekiniams ūkininkų ūkiams, taip pat gerinti žemės ūkiu užsiimančių darbingo amžiaus kaimo žmonių teisines, institucines bei ekonomines sąlygas. Svarbiausias dabarties Lietuvos žemės ūkio uždavinys - sugebėjimas atlaikyti išsivysčiusių valstybių rinkos konkurencinį spaudimą, naudojantis mokslo žiniomis, investicijomis, naujomis technologijomis.

1. Pasiekti rezultatai, įgyvendinant Vyriausybės programą

2001 01 01 ūkininkų ūkių registre buvo įregistruota 67,5 tūkst. ūkininkų ūkių. Jie valdė 853,0 tūkst. hektarų žemės, vidutinis ūkio dydis – 12,6 hektaro.

Išankstiniais skaičiavimais 2000 m. palyginti su 1999 m. žemės ūkio produkcijos gamyba padidėjo 2 proc. Augalininkystės produkcijos gamyba padidėjo 11 proc., iš jos grūdų – 29 proc. Gyvulininkystės produkcijos gamyba sumažėjo 9 proc., iš jų mėsos - 10 proc., pieno - 9 proc. Brangstant energetiniams resursams, žaliavoms, praeitų metų pirmoje pusėje esant sąlyginai žemoms gyvulininkystės produkcijos supirkimo kainoms, buvo auginama mažiau gyvulių ir paukščių.

Sumažėjo ir gyvulininkystės produktų supirkimas. 2000 m. palyginti su 1999 m., gyvulių ir paukščių supirkta 11 proc., pieno – 9 proc., kiaušinių – 4 proc. mažiau.

Ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose pagamintos produkcijos dalis bendroje gamyboje sudarė: grūdų - 79 proc. (1999 m. - 78 proc.), bulvių - 99,1 (99,4), cukrinių runkelių - 60 (58), gyvulių ir paukščių - 59 (62), pieno - 90 proc. (88 proc.).

Nežiūrint sudėtingų praėjusių metų pavasario – vasaros oro sąlygų, bendras šalies 2000 m. grūdų derlius sudarė 2730,7 tūkst.t, tai yra 618,3 tūkst. t arba beveik trečdaliu didesnis negu 1999 m. Ypač ženklus grikių derliaus padidėjimas.

2000 metais linų pasėta 8,6 tūkst. ha, tai beveik tiek pat, kiek jų buvo pasėta 1999 metais. Nors linų pasėliams 2000 metais meteorologinės sąlygos kai kuriuose rajonuose buvo ypač nepalankios (pavasarinės šalnos ir sausra), tačiau linų šiaudelių supirkta daugiau ir geresnio kokybinio numerio. 2000 metų linų šiaudelių supirkimo kvota buvo 24.0 tūkst. t. Kvotinių linų šiaudelių supirkta 23,6 tūkst. t, kvota įvykdyta 98 proc.

Bulvių 2000 metais pasodinta 109,3 tūkst. ha arba 10 proc. mažiau negu 1999 metais. Bendras bulvių derlius - 1791,6 tūkst. t arba 5 proc. didesnis. Vidutiniškai iš hektaro prikasta 164 cnt bulvių.

Daržovių 2000 metais pasėta 21,9 tūkst. ha arba 12 proc. mažiau negu praėjusiais metais. Daržovių bendras derlius 329,4 tūkst. t.

Vaisių ir uogų supirkta 66,8 tūkst. t arba 26 proc. daugiau negu 1999 metais.

Bendras gautas cukrinių runkelių (pramonei) derlius 881,6 tūkst. tonų arba 1 proc. didesnis nei 1999 m.

Išankstiniais duomenimis iš grūdų augintojų 2000 m. supirkta 564,9 tūkst. t grūdų, arba 13 proc. mažiau negu 1999 m. Iki lapkričio 1 dienos intervencinį grūdų supirkimą baigė Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, iš viso supirkusi 156,7 tūkst. t 2000 m. derliaus maistinių grūdų.

Ministerijos reguliavimo sričiai priklausančiose įmonėse 2000 m., lyginant su 1999 m., padidėjo miltų gamyba. Taip pat padidėjo grikių kruopų gamyba – 2000 m. pagaminta 4,0 tūkst.t arba daugiau kaip trečdaliu, lyginant su 1999 m., iš to kiekio 0,78 tūkst. t eksportuota.

Plėsdama gaminamos produkcijos asortimentą, AB ,,Malsena” 2000 m. II pusmetį įdiegė naujas technologijas ir pradėjo gaminti miltų mišinius, tinkančius įvairiems kepiniams gaminti.

2000 m. gyvulių ir paukščių supirkta 153,2 tūkst. t gyvu svoriu, tai – 89 proc. 1999 m. lygio.

Galvijų supirkimo kainos keitėsi priklausomai nuo galvijų pasiūlos - paklausos (nuo 1,5 Lt/kg sausio mėn. iki 3,0 Lt/kg gyvojo svorio gruodžio mėn.). Iki 2000 m. balandžio mėn., siekiant palaikyti galvijų augintojų pajamas, buvo mokamos tiesioginės išmokos už parduotus skerdimui didelio svorio galvijus.

Sukurta ir visiškai įgyvendinta galvijų identifikavimo ir registravimo sistema, atitinkanti ES reikalavimus. Šios sistemos duomenys yra svarbūs ir mokant tiesiogines išmokas.

2000 m. mėsos ir maistinių subproduktų eksportas padidėjo beveik du kartus ir sudarė 23,1 tūkst. t., iš to skaičiaus - 22,2 tūkst. t galvijienos. 2000 m. 77 proc. visos eksportuotos galvijienos sudarė eksportas į NVS šalis.

Be mėsos, dar eksportuota 16,2 tūkst. gyvų galvijų. 1999 m eksportuota tik 2,0 tūkst. galvijų.

Šalyje yra 440 veikiančių mėsos perdirbimo įmonių.

Nors yra skerdyklų ir mėsos perdirbimo įmonių gamybinių pajėgumų perteklius, iki šiol nė viena skerdykla neatitinka ES reikalavimų. Realiausios pretendentės ES veterinariniam numeriui gauti yra 3 įmonės: AB ,,Skinija”, UAB ,,Vilkė”, UAB ,,Mažeikių mėsinė”.

Neatlaikę konkurencijos, nesugebėdami įgyvendinti veterinarinių, sanitarinių bei aplinkosaugos reikalavimų, kasmet bankrutuoja dalis mėsos perdirbimo įmonių. Iš 8 stambių mėsos fabrikų 3 iškeltos bankroto bylos. Likę veikiantys mėsos fabrikai pertvarko gamybą ir modernizuoja dešrų bei rūkytų gaminių gamybą pagal ES reikalavimus.

Kuriasi nauji kooperatyvai, kurių pagrindinis privalumas tas, kad jie užsiima ne tik gyvulių auginimu, bet ir skerdimu, prekyba (pvz. kooperatyvas ,,Suvalkijos mėsa”, į kurį įeina ŽŪB, kiaulių auginimo kompleksai, mėsos perdirbimo įmonės bei ūkininkai).

Yra susikūrusios pakankamai modernios vidutinio gamybinio pajėgumo mėsos perdirbimo įmonės, kurios pertvarko gamybą pagal ES reikalavimus: ŽŪB ,,Nematekas”, UAB ,,Agaras”, UAB ,,Agrovet”, UAB ,,Natanga”, UAB ,,Biovela”, UAB ,,Cesta” bei kitos įmonės.

Nuo 2000 07 01 mėsos perdirbimo įmonėse pradėta diegti RVASVT sistema. Kuriama nauja atsiskaitymo už supirktus gyvulius pagal skerdenų masę ir kokybę tvarka.

Praėjusiais metais supirkta 1100 tūkst. t pieno – mažiausiai nuo 1990 metų ir 9 proc. mažiau nei 1999 metais. Tai lėmė keletas priežasčių – sumažėjęs karvių skaičius, mažesnės pieno supirkimo kainos, sunkumai eksportuojant perteklinius pieno produktus, sumažėjusi paklausa vidaus rinkoje, sutrikę atsiskaitymai už supirktą pieną, įmonių bankrotai.

Šiuo metu pieną perdirba 20 pieno perdirbimo įmonių arba jų filialų ir apie 15 smulkių pieno perdirbimo cechų (UAB, individualių įmonių).

Pieno pramonės sektorius rinkos sąlygomis plėtėsi gana sudėtingai: dalis įmonių bankrutavo (bankrutuoja) arba buvo likviduotos. Dėl milijoninių skolų ties bankroto riba atsidūrė tokios stambios įmonės kaip AB ,,Marijampolės pieno konservai”, Biržų akcinė pieno bendrovė, AB ,,Alytaus pieninė”.

Dėl restruktūrizacijos ir koncentracijos formuojasi pagrindinių šalies pieno perdirbimo įmonių grupės (AB ,,Rokiškio sūris” su filialais, AB ,,Pieno žvaigždės” su filialais, AB ,,Žemaitijos pienas” su jos įtakoje esančiomis įmonėmis). Tai turėtų normalizuoti pieno žaliavos rinką, mažinti pieno surinkimo išlaidas ir pagerinti santykius tarp pieno gamintojų ir perdirbėjų.

Nuo 2000 metų pradžios nebemokamos subsidijos už supirktą pieną, o nuo gegužės mėnesio liberalizuotos pieno supirkimo kainos. Praėjusiais metais už toną bazinio pieno žemdirbiai vidutiniškai gavo 448 litus (1999 m.- 581 Lt su subsidija, 493 Lt be subsidijų).

Nuo 2000 metų pradžios įsigaliojo aukštesni reikalavimai pieno kokybei - reikalavimai aukščiausiajai rūšiai atitinka ES standartus. Praėjusiais metais supirkta pieno pagal rūšis: aukščiausiosios rūšies - 34 proc. bendro kiekio, pirmos rūšies - 29 proc., antros rūšies - 26 proc., nerūšinio - 11 proc.

Atsižvelgiant į daugelio išsivysčiusių šalių patyrimą ir ES direktyvų reikalavimus, šalyje sukurta centralizuota pieno tyrimų sistema ir, jos pagrindu suformuotas pagrindinis kokybės principas – kokybės rodiklius nustato trečioji – nesuinteresuota – šalis. Visas šalyje superkamas pienas tiriamas VĮ ,,Pieno tyrimai” ir pagal šių tyrimų rezultatus atsiskaitoma su pieno tiekėjais.

VĮ ,,Pieno tyrimai” neseniai gavo tarptautinę akreditaciją.

Sumažėjus pieno supirkimui, mažiau pagaminta visų rūšių pieno produktų, išskyrus riebius sūrius, kurių pagaminta 41,2 tūkst. tonų, arba 17 proc. daugiau negu 1999 metais. Sviesto gamyba sumažėjo 26 proc., lieso pieno miltų – 25 proc. Ypač sumažėjo pieno konservų gamyba – jų pagaminta tik 38 proc. 1999 m. lygio.

Praėjusiais metais 1,5 karto padidėjo sūrių eksportas. Preliminariais duomenimis jų eksportuota 31,7 tūkst. t, tai yra daugiau nei per bet kuriuos 1995 – 1999 metus. Daugiau kaip perpus sumažėjo pieno miltų eksportas, o pieno konservų eksportuota beveik 6 kartus mažiau. Nors pieno miltų pardavimo kaina padidėjo (42 proc.), tačiau ji nepadengė sviesto gamybos ir pardavimo nuostolių, nes vidutinė eksportinė sviesto kaina ir šiemet tesiekia 5,4 tūkst. Lt už toną. Didžiausią nuostolį sudaro pieno konservų eksportas. Jeigu 1998 m. kondensuotas pienas su cukrumi buvo parduodamas po 4280 Lt/t, tai pernai – tik po 2541 Lt/t.

Šalyje cukraus gamyba yra kvotuojama, todėl gamybos apimtys yra pastovios.

Duonos - pyrago kepinių gamybos apimtys, anksčiau turėjusios tendenciją didėti, 2000 m. sumažėjo. Augant gamintojų skaičiui, didėja konkurencija tarp įmonių ir jos yra priverstos ne tik modernizuoti gamybą, diegdamos pažangias kepimo krosnis ir fasavimo – pjaustymo technologines linijas, bet ir kurti naujas gaminių receptūras, atitinkančias vartotojų poreikius. Kai kuriose įmonėse 80 proc. visos pagamintos produkcijos vartotojams yra pateikiama išfasuota į polipropileno plėvelę ar polietileno maišelius.

2000 m. atsinaujino prekyba konditerijos gaminiais su Rusija, Kaliningrado sritimi, Baltarusija ir kitomis šalimis. Pastaruoju metu konditerijos pramonės įmonėse vykdoma rekonstrukcija, diegiamos naujos technologinės linijos, plečiamas gaminių asortimentas. Pvz., į AB ,,Kraft Foods Lietuva” investuota apie 100 mln. Lt ir planuojama ateityje investuoti dar apie 10 –20 mln. Lt.

Degtinės, likerio, vyno, alaus ir nealkoholinių gėrimų pramonei teigiamos įtakos turėjo nauja akcizų politika. Akcinei bendrovei ,,Vilniaus degtinė” (jau ketvirtai alkoholinių gėrimų gamybos įmonei) suteiktas tarptautinis kokybės sertifikatas ISO 9000.

Pradėtas cigarečių eksportas į kitas Pabaltijo valstybes sudarys sąlygas galimam gamybos apimčių didėjimui.

Išankstiniais duomenimis per 2000 m. sausio - gruodžio mėn. maisto produktų ir gėrimų pramonės produkcijos parduota 1,9 proc. daugiau nei 1999 m.

Palyginus 2000 metų žemės ūkio produkcijos supirkimo kainas su 1999 metų, ryški kainų sumažėjimo tendencija. Iš augalininkystės produkcijos sumažėjo grūdų, bulvių ir daržovių supirkimo kainos. Vaisių ir uogų bei cukrinių runkelių supirkimo kainos padidėjo. Gyvulininkystės produkcijos kainų sumažėją nulėmė galvijų, pieno ir paukščių kainų sumažėjimas. Kiaulių ir kiaušinių supirkimo kainos padidėjo. Išankstiniais duomenimis bendras žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų indeksas 2000 m. palyginti su 1999 m. – 84,7. Tuo tarpu žemės ūkyje įsigytų materialinių techninių išteklių kainų indeksas – 118,5. Labiausiai pabrango naftos produktai ir elektros energija – kainų indeksas atitinkamai - 135,6 ir 136.

Žemės ūkio produkcijos supirkimo bei perdirbimo pramonės įmonių bendra skola žemės ūkio produkcijos gamintojams 2001 01 01, lyginant su 2000 01 01, sumažėjo 34,2 mln. Lt. Pradelsto termino skolos žemės ūkio produkcijos gamintojams 2001 01 01 buvo 82,1 mln. Lt, iš jų 29,1 mln. Lt buvo skolingos nevykdančios ūkinės veiklos įmonės.

Pieno pramonės įmonių pradelsto termino skolos 2001 01 01 buvo 52,9 mln. Lt ir sudarė 64 proc. visų pradelsto termino skolų, mėsos pramonės - 13,6 mln. Lt, grūdų pramonės – 5,1 mln. Lt, linų pramonės - 5,9 mln. Lt.

Pradelsto atsiskaitymo su žemdirbiais problemas trukdo spręsti ir prekybos įmonių skolos žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonėms. Pavyzdžiui, ministerijos reguliavimo sričiai priklausančios pieno pramonės įmonės sausio 1 d. žemdirbiams buvo skolingos 47,7 mln. Lt, o prekybos įmonės perdirbamosios pramonės įmonėms 29,4 mln. Lt. Be to, užsienio šalių subjektų bendra skola pieno pramonės įmonėms sudarė 46,4 mln. Lt.

Baltijos jūroje ir Kuršių mariose Lietuvos žvejai per 2000 m. sužvejojo 10,2 tūkst. t žuvų. Žuvininkystės tvenkinių bendrovės bei ūkininkai per metus išaugino 2 tūkst. t prekinių karpių, t.y. 26 proc. daugiau nei 1999 m.

2001 01 01 Lietuvoje buvo užregistruotos 105 žuvų perdirbimo įmonės. Aštuonios Lietuvos žuvų perdirbimo įmonės turi veterinarijos priežiūros numerius, suteikiančius teisę įmonėms eksportuoti produkciją į Europos Sąjungą. Restruktūrizuojant Lietuvos žuvų perdirbimo pramonę siekiama, kad iki įstojimo į ES dienos visos žuvų perdirbimo įmonės atitiktų higienos bei sanitarijos reikalavimus ir gamintų aukštos kokybės bei paklausą turinčius produktus.

2000 m. žuvų perdirbimo įmonės pagamino 43 tūkst. t žuvų produktų bei apie 2 tūkst. t žuvų konservų. Ypač išsiplėtė gaminamų žuvų produktų asortimentas: Lietuvos ir užsienio rinkai pateikiama vis daugiau naujų produktų.

Žuvininkystės produktų eksportas sudaro 8,9 proc. bendro Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto. 2000 m. iš Lietuvos eksportuota 29,2 tūkst. t žuvų ir žuvų produktų už 134,5 mln. Lt., o importuota - 60,4 tūkst. t žuvų už 216,1 mln. Lt. Praėjusiais metais žuvų produktų eksportas lyginant su 1999 metais liko nepakitęs, o importas padidėjo 18 proc. Daugiausiai žuvų ir žuvų produktų eksportuota į Rusijos Federaciją, Vokietiją bei Latviją, importuota - iš Norvegijos, Latvijos ir Danijos.

2000 metais ministerijoje priimta eilė sprendimų, pertvarkant augalininkystės, mėsos ir pieno sektorius.

Įgyvendinant Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategiją, 2000 metais grūdų vidaus rinka iš dalies liberalizuota. Palaipsniui perimant ES ACQUIS, įvesta nauja rinkos reguliavimo priemonė, iš dalies atitinkanti Europos Sąjungos intervencinius pirkimus

Intervencinius pirkimus vykdė Valstybės įmonė Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Įvertinant tai, kad Agentūros supirkti grūdai eksportuojami, o intervencinės grūdų kainos orientuotos į potencialių užsienio rinkų kainas ir turi būti jose konkurencingos, šios sistemos įgyvendinimas sudaro prielaidą palaipsniui subalansuoti grūdų pasiūlą ir paklausą. Intervencinių grūdų pirkimų sistemos taikymas, perkant 2000 m. derliaus grūdus, pasiteisino. Agentūrai tenkantis perteklinių maistinių grūdų kiekis, lyginant su ankstesniais metais, sumažėjo 57,3 proc. todėl mažėjo ir su tuo susijusios intervencinės išlaidos. Intervencinių pirkimų sistemą numatoma taikyti ir perkant 2001 m. derliaus grūdus.

Plečiant 1998 m. pradėtą kurti vieningą minėtų produktų kokybės įvertinimo greituoju metodu sistemą, 2000 m. pagal Žemės ūkio išteklių ir produktų kokybės tyrimo sistemos plėtojimo programą, buvo nupirkta ir įjungta į veikiančią sistemą 9 INFRATEC prietaisai. Šiuo metu grūdų ir jų produktų, kombinuotųjų pašarų bei jų žaliavų kokybės įvertinimo sistemą sudaro 39 Švedijos firmos FOSS TECATOR prietaisai, kurią administruoja ministerija.

Lietuvos valstybiniame augalų veislių tyrimo centre 2000 m. buvo tiriamos 829 Lietuvos ir užsienio selekcininkų sukurtos naujos augalų veislės, iš jų 144 pagal tyrimų rezultatus pripažintos tinkamiausiomis auginti Lietuvos agroklimatinėmis sąlygomis, kurių sąrašas patvirtintas ministro įsakymu.

Įgyvendinant 2000 metais priimto Pašarų įstatymo nuostatas bei vykdant Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos Teisės derinimo priemonių 2000 metų planą, parengta dvylika kombinuotųjų pašarų bei jų žaliavų kokybės įvertinimą reglamentuojančių ministro įsakymų.

Toliau vykdomi darbai, susiję su Europos Sąjungos teisės aktų perėmimu ir galiojančių šalyje norminių dokumentų harmonizavimu su Europos Sąjungos teisės normų reikalavimais produktų kokybės bei kokybės tyrimo metodų srityje. Peržiūrimi arba rengiami norminiai aktai derinami su Codex Alimentarius Komisijos standartų reikalavimais. Parengti privalomieji produktų kokybės reikalavimai yra ir tam tikra rinkos apsaugos priemonė, kadangi taikomi tiek gaminamai, tiek importuojamai produkcijai. Ministro įsakymais patvirtinti Kiaušinių tiekimo į rinką, Jautienos konservų techniniai reglamentai, kokybės reikalavimai ir jų pakeitimai 5 pieno produktams.Buvo tobulinama pieno žaliavos supirkimo ir kokybės įvertinimo tvarka (ministro įsakymai Nr.134, 231, 249, žemės ūkio ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymai Nr. 172/143, 333/360). Ministro įsakymu (2000 03 27) patvirtinta apmokėjimo už pieno tyrimus tvarka. Pieno sudėties ir kokybės tyrimams apmokėti panaudota 7,9 mln. Lt Kaimo rėmimo fondo lėšų.

Vykdant Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo ir eksporto skatinimo programą, parengta ir Ministro 2000 06 20 įsakymu Nr. 195 patvirtinta Pieno konservų marketingo sąlygų gerinimo programa. Programos įgyvendinimui AB ,,Marijampolės pieno konservai” skirta 1,6 mln. Lt subsidijų už eksportuotą kondensuotą pieną su cukrumi. Parengti ministro įsakymai, reglamentuojantys Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros nupirktų mėsos konservų ir galvijienos pardavimą: 2000 01 12 Nr. 12; 2000 04 06 Nr. 115, įsakymai dėl Skerdenų kokybės vertinimo laboratorijos įkūrimo: 2000 10 30 Nr.300 ir 2000 11 23 Nr. 320.

Parengti ministro įsakymai dėl automatinio importo licencijavimo, importuojamo cukraus kainų muitinio įvertinimo minimalios importo kainos cukrui ir kt.

Privalomųjų kokybės reikalavimų taikymas, kontroliuojant tiek importuojamų, tiek vietoje išauginamų vaisių, daržovių bei kitų augalų ir augalinės produkcijos kokybę sudarys galimybę netarifinėmis priemonėmis apriboti vidaus rinką nuo šiuo metu plūstančio nekokybiško importo bei privers vietos augintojus skirti pakankamą dėmesį išaugintos produkcijos prekiniam paruošimui.

Įgyvendinant Lietuvos pasirengimo narystei ES programą parengti Privalomieji vaisių ir daržovių kokybės reikalavimai pagal ES reglamentus, patvirtinti žemės ūkio ministro įsakymais: 2000 06 02 įsakymas Nr. 176 „Dėl privalomųjų porų, cukinijų, baklažanų ir pomidorų kokybės reikalavimų”; 2000 11 02 įsakymas Nr. 306 „Dėl privalomųjų Briuselio kopūsto, negliaudytų žirnių ir šparagų kokybės reikalavimų; 2000 11 27 įsakymas Nr. 326 „Dėl daržovių, vaisių, uogų ir grybų kokybės patikrinimo metodikos”; 2000 11 27 įsakymas Nr. 328 „Dėl privalomųjų česnakų, šparaginių pupelių, špinatų ir lapkotinių salierų kokybės reikalavimų”; 2000 12 27 įsakymas Nr. 373 „Dėl privalomųjų pomidorų produktų kokybės reikalavimų, tenkinančių paramos gamybai sąlygas”.

2. Įstaigų prie ministerijos veikla 2000 metais

2.1. Žemės ir maisto ūkio integracijos į Europos Sąjungą departamentas prie Žemės ūkio ministerijos

Lietuvos Respublikos derybinė pozicija "Žemės ūkis" (7 derybinis skyrius).

Vadovaujantis Vyriausybės 1999 04 27 nutarimu Nr.475 "Dėl Lietuvos Respublikos derybinės pozicijos derybose dėl narystės Europos Sąjungoje rengimo tvarkos", žemės ūkio ministro 2000 03 13 įsakymu Nr. 76 "Dėl darbo grupių Nr. 7 ir Nr. 8 derybinei pozicijai derybose dėl narystės ES rengti sudėties" patvirtinta darbo grupių sudėtis.

Žemės ūkio ministro 2000 06 19 įsakymu Nr. 191 patvirtinta Derybinės pozicijos rengimo tvarka. Rengiant Žemės ūkio derybinę poziciją, mažiausiai du kartus per savaitę vyko darbo grupių susirinkimai, kuriuose buvo formuojamos užduotys darbo grupių nariams, identifikuojami ES ir Lietuvos įstatyminės bazės skirtumai, analizuojamos iškilusios problemos, numatomi jų sprendimo būdai. Buvo vertinamas ir analizuojamas šiose darbo grupėse atliktas darbas.

Derybinės pozicijos rengimo eigoje buvo tikslinamas ir derinamas jos vertimas į anglų kalbą.

Lietuvos Respublikos derybinė pozicija "Žemės ūkis" (7 derybinis skyrius) patvirtinta Vyriausybės 2001 01 15 nutarimu Nr. 43 “Dėl Lietuvos Respublikos derybinių pozicijų derybose dėl narystės Europos Sąjungoje patvirtinimo”.

Tikimasi, jog Europos Komisija artimiausiu metu parengs ES Bendrosios pozicijos projektą, kuriame įvertins Lietuvos pateiktą medžiagą, ir dar šiais metais pradės derybas dėl derybinio skyriaus Nr. 7 “Žemės ūkis”.

Lietuvos Respublikos derybinė pozicija ,,Žuvininkystė” (8 derybinis skyrius)

Derybinė pozicija ,,Žuvininkystė” patvirtinta Vyriausybės 2000 10 30 nutarimu Nr.1289.

Derybinis skyrius ,,Žuvininkystė” buvo atidarytas 2001 m. kovo mėnesį vyr. derybininkų susitikime. Europos Komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės informavo, kad esminės problemos išspręstos, todėl skyrių planuojama uždaryti 2001 m. birželio mėn.

Kaimo plėtros planas. Vyriausybė 1999 12 30 nutarimu Nr.1504 pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtam Nacionaliniam kaimo plėtros planui (pagrindinėms nuostatoms). Žemės ūkio ministro 1999 12 31 įsakymu Nr. 473 patvirtintas planas buvo įteiktas Europos Komisijai. 2000 m. Žemės ir maisto ūkio integracijos į ES departamentas prie Žemės ūkio ministerijos tobulino ir su Europos Komisija derino Nacionalinį žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000-2006 m. planą ES specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros programos (SAPARD) paramai gauti. Per 2000 metus įvyko 8 techninės konsultacijos su Komisija, kurių metu buvo derinamos atskiros plano nuostatos. Minėto plano pagrindu 2000 11 27 Europos Komisija patvirtino Lietuvos Nacionalinę žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000-2006 m. programą, pagal kurią bus naudojamos SAPARD programos lėšos.

2.2 Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos

Vyriausybė 1999 11 11 nutarimu Nr.1266 įsteigė Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos. Agentūros veiklos tikslas yra užtikrinti Valstybės paramos lėšų bei pagal SAPARD skirtų lėšų tvarkymą.

2000 m. buvo formuojamas ir apmokomas agentūros personalas bei užtikrinamas jai pavestų uždavinių įgyvendinimas - parengti departamentų, skyrių nuostatai, pareigybių aprašymai, paramos tvarkymo schema, vidaus kontrolės sistemos priemonės, tipinės paraiškų formos, investicinių projektų rengimo reikalavimai bei pradėta teikti kvalifikuota informacija potencialiems paramos gavėjams pagal SAPARD programos kryptis. 2000 m. liepos mėn. suformuotas vidaus audito skyrius.

2000 09 29 Finansų ministerijai pateikta galutinė Agentūros akreditacijos medžiaga (1168 l.), patvirtinanti apie pasirengimą tvarkyti SAPARD paramos lėšas. Nuo šio momento už Agentūros akreditaciją atsakinga Finansų ministerija, kuri pagal patvirtintas procedūras turėjo peržiūrėti pateiktą dokumentaciją, patikrinti Agentūros ir su ja susijusių institucijų (apskričių viršininkų administracijų Kaimo plėtros programų skyrių) faktinį pasirengimą pavestų funkcijų vykdymui bei pateikti savo ataskaitą ir sprendimą Europos Komisijai.

2000 m. Kaimo rėmimo fonde buvo patvirtinta programa Agentūros išlaidoms , susijusioms su SAPARD programos įgyvendinimu, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos akreditavimu, tarptautinių audito institucijų ir projektų vertinimo darbams apmokėti.

2.3. Žuvininkystės departamentas prie Žemės ūkio ministerijos

Pertvarkytas valstybinis žuvininkystės reguliavimas. Vietoje dviejų departamentų Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijose įkurtas Žuvininkystės departamentas prie Žemės ūkio ministerijos.

Parengta ir Vyriausybės patvirtinta Lietuvos Respublikos derybinė pozicija su ES ,,Žuvininkystė”. Parengta ir vykdoma Lietuvos žuvininkystės ūkio integracijos į ES strategijos programa. Įvyko pirmas derybų tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos dėl muitų liberalizavimo žuvims ir žuvų produktams raundas.

Pasirašytas ir įgyvendintas susitarimas dėl Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo žuvininkystės srityje. Parengtas susitarimas dėl Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo žuvininkystės srityje.

Parengti dokumentai dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos konvencijos ir įstojimo į šią Tarybą (ICES).

Pasirengta įstojimui į Europos žuvininkystės informacinę sistemą ,,EUROFISH”.

Atnaujintos konsultacijos dėl Lietuvos stojimo į Šiaurės Rytų Atlanto žvejybos komisiją ,,NEAFC”. Atstovaujama Lietuvos Respublikos žvejybos interesams Šiaurės Vakarų Atlanto žvejybos organizacijoje ,,NAFO” ir Tarptautinėje žvejybos Baltijos jūroje komisijoje.

Organizuotas jūrų žvejybos specialistų rengimas Klaipėdos universiteto Jūreivystės instituto kolegijoje.

Vykdomas Baltijos jūros verslinių žuvų monitoringas, rekonstruotas Žuvininkystės tyrimų laboratorijos pastatas Klaipėdoje, parengtas PHARE projektas aprūpinti šią laboratoriją naujais įrengimais.

2000 03 28 pasirašytas Žemės ūkio ministro ir Susisiekimo ministro įsakymas Nr.99/99 “Dėl žvejybos laivų registravimo tvarkos”, kuriuo patvirtintos žvejybos laivų registravimo taisyklės pagal ES Tarybos reglamentus Nr. 2090/98, Nr. 2930/86 ir Komisijos reglamentą1381/87.

Parengtas Vyriausybės nutarimo “Dėl Žuvininkystės įstatymo įgyvendinimo” projektas, kuriuo bus patvirtinti Žuvininkystės tarybos nuostatai ir įsteigtas Lietuvos Respublikos Žvejybos laivų registras bei patvirtinta žvejybos laivų registravimo tvarka. Taip pat parengti Žemės ūkio ministro įsakymų “Dėl Lietuvos laivų žvejybos atviroje jūrose ir užsienio valstybių išskirtinėse ekonominėse zonose tvarkos” bei “Dėl žuvų iškrovimo ir pardavimo ES uostuose” projektai.

Su Danijos Maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministerijos pagalba parengtas Lietuvos žuvų perdirbimo pramonės restruktūrizavimo planas.

Paruoštas projektas PHARE 2000 LI/IB/AG-03 “Lietuvos gebėjimų valdyti bei administruoti ES bendrąją žuvininkystės politiką stiprinimas”. Projekto vykdymo sutartis bus pasirašoma 2001 m II ketvirtį.

Atsižvelgiant į ES reikalavimus ir stiprinant žvejybos laivų kontrolę, 2000 m. gruodžio mėn. suinstaliuoti palydovinio ryšio laivo buvimo vietos nustatymo įrengimai 58 žvejybiniuose laivuose.

Pastatytas modernus lašišų veisimo cechas, žvejybos uostas Rusnėje, parengtas Baltijos žvejybos laivų prieplaukos Klaipėdoje statybos projektas.

ES veterinarijos priežiūros numerius gavo 7 žuvų perdirbimo įmonės ir 8 žvejybos laivai. Lietuvos vidaus vandenys įžuvinti 150 mln. vnt. vertingų žuvų jauniklių.

Parengta Lietuvos žuvivaisos sektoriaus restruktūrizavimo ir privatizavimo programa, vykdoma programa ,,Lašiša 1997-2010”, žuvų veislininkystės programa, ruošiama šlakių ir ežerinių sykų išteklių atkūrimo ir apsaugos programa.

Paruošta valstybinės reikšmės vandens telkinių įžuvinimo, reproduktorių gaudymo ir biomelioracijos programa. Atlikti žuvų išteklių tyrimai Baltijos Jūros Lietuvos ekonominėje zonoje ir Kuršių mariose. Šių tyrimų pagrindu nustatyti žuvų sugavimo limitai.

2.4. Žemėtvarkos ir teisės departamentas prie Žemės ūkio ministerijos

Respublikoje iki 2001 01 01 buvo pateikti 688 522 piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises į 4,03 mln.ha žemės plotą, esantį kaimo vietovėje. Šiai datai priimti 476 266 sprendimai atkurti piliečių nuosavybės teises į 2,95 mln. ha plotą, iš jų: 366 402 sprendimai atkurti nuosavybės teises grąžinant arba perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiu sklypu į 2,26 mln. ha plotą ir 109 864 sprendimai - atlyginti už valstybės išperkamą žemę, mišką, vandens telkinius į 0,69 mln. ha plotą. Dalis respublikos piliečių iki šiol dar nėra pateikę nuosavybės teisę patvirtinančių bei giminystės ryšį įrodančių dokumentų. Tai sudaro 166,6 tūkst. ha, t. y. 15 proc. nuo likusio ploto, į kurį neatkurtos nuosavybės teisės. Tokiu būdu nuosavybės teisės atkurtos 76 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto tiems piliečiams, kurie yra pateikę visus reikiamus dokumentus.

Iki 2001 01 01 į miestų teritorijoje esančią žemę pateikti 53 095 piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises į 55 493 ha plotą. Priimta sprendimų - 28 561, tai yra nuosavybės teisės atkurtos 54% piliečių, nuo visų piliečių, pateikusių prašymus, skaičiaus.

Nekilnojamojo turto registre iš viso įregistruota 854,3 tūkst. privačios žemės sklypų, kurių bendras plotas yra 2,3 mln. ha, t.t. žemės ūkio paskirties privačios žemės įregistruota 392,5 tūkst. sklypų - 1,90 mln. ha bendro ploto.

Per 2000 metus žemės reformos darbų vykdymui panaudota 45,0 mln. litų valstybės biudžeto ir kitų fondų lėšų: parengta ir rajonų žemėtvarkos skyriams perduota 16 713 natūra grąžinamos žemės valdų dokumentacijos bylų, iki spalio 1 dienos baigti rengti visų 1 286 kadastro vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektai, vyko suprojektuotų sklypų paženklinimo darbai, parengtos 647 grąžinamos žemės valdų dokumentacijos bylos į vienkiemius neišskirstytų (rėžinių) kaimų teritorijose, atliktas asmeninio ūkio žemės naudojimo sutvarkymas 18986 asmeninio ūkio žemės naudotojams, 20258 piliečiams parengtos sklypų, perduodamų nuosavybėn neatlygintinai laisvo žemės fondo teritorijoje, dokumentacijos bylos.

Kompensacijoms už valstybės išperkamą žemę 2000 metais iš Žemės reformos fondo skirta 1 mln. Lt.

2.5. Augalų apsaugos tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Valstybinė augalų apsaugos tarnyba vykdė valstybinę augalų sveikatingumo politiką, siekdama apsaugoti Lietuvos Respublikos teritoriją nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų, ligų ir piktžolių įvežimo bei paplitimo, atliko kontrolinius tyrimus augalų ligų, kenkėjų ir piktžolių paplitimui šalies teritorijoje išaiškinti, taikė nustatytas priemones židiniams sunaikinti. Tarnyba organizavo augalų apsaugos priemonių registraciją, ruošė ir skelbė įregistruotų preparatų sąrašus bei vykdo jų įvežimo, saugojimo, prekybos ir naudojimo kontrolę.

Valstybinė augalų apsaugos tarnyba paruošė 6 dokumentų projektus augalų apsaugos ir karantino srityse, suderinant juos su ES direktyvomis ir kitais tarptautiniais įsipareigojimais.

2000 metais Valstybinė augalų apsaugos priemonių registracijos komisija gavo 21 paraišką preparatų įregistravimui, 28 - perregistravimui, 3 - preparatų naudojimo spektro išplėtimui, 1 - naudojimo normoms pakeisti, 1- preparato formai pakeisti profesionaliam naudojimui. Viso registruota 172 augalų apsaugos preparatai: 20 insekticidų, 46 fungicidai, 16 beicų, 67 herbicidai ir kiti (augimo reguliatoriai, defoliantai) – 23 preparatai.

Entomologai ir fitopatologai nustatė 40 ligų ir 25 kenkėjų paplitimą. Buvo operatyviai perduodama informacija žemės naudotojams per internetą, spaudą, radiją, faksu ir kitomis priemonėmis. Nurodoma, kokias augalų apsaugos priemones ir kokiu laiku geriausiai naudoti.

2000 metais išduota 248 leidimai augalų apsaugos priemonėms įvežti, 261 – sandėliuoti ir 76 leidimai prekybai. Šiuo metu respublikoje yra 530 pesticidų sandėlių, atitinkančių jiems keliamus reikalavimus.

Pagal patvirtintas augalų apsaugos mokymo programos apmokyta 3209 ūkininkai ir prekybos darbuotojai. Jiems išduoti 1409 pažymėjimai, suteikiantys teisę parduoti, pirkti ir naudoti augalų apsaugos priemones.

Sulaikyta krovinių: 5994,359 t; 134146 vnt., 7108,13 m3. Sugrąžinta krovinių: 25,119 t; 114285 vnt.; 379,6 m3. Sunaikinta krovinių: 83,43 kg; 228 vnt.

Pasienyje buvo atliekama įvežamo krovinio dokumentinė ir vizualinė kontrolė, krovinys identifikuojamas. Įtarus, kad krovinys gali būti užkrėstas kenksmingais organizmais, paimamas pavyzdys ir siunčiamas ištirti į fitosanitarinių tyrimų laboratoriją. 2000 metais daugeliu atvejų detali importuojamų augalų, augalinių produktų ar kitų objektų fitosanitarinė kontrolė atliekama krovinio galutinės paskirties vietoje (teritorinėje muitinėje / importuotojo patalpose).

Nuo 1998 m. Lietuvos Respublika yra EAAO narė, ir tais pačiais metais ratifikavo Konvenciją dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizacijos įkūrimo. Lietuva augalinę produkciją eksportuoja į 68 pasaulio šalis.

Pagal Tarptautinę augalų apsaugos konvenciją, kurią Lietuva ratifikavo 1999 metais, kiekviena šalis turi įsteigti atsakingą instituciją už eksportuojamos augalinės produkcijos fitosanitarinį sertifikavimą. VAAT pagal šios Konvencijos bei Fitosanitarijos įstatymą yra oficiali institucija, atsakinga už eksportuojamos produkcijos fitosanitarinį sertifikavimą, kuris vykdomas atsižvelgiant į importuojančios šalies reikalavimus. Per 2000 metus iš Vakarų Europos šalių reklamacijų negauta.

2.6. Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Nuo 2000 07 01 Valstybinė sėklos inspekcija ir Valstybinė grūdų inspekcija reorganizuotos į Valstybinę sėklų ir grūdų tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Reorganizavus minėtas institucijas, 26 proc. sumažintas darbuotojų skaičius.

Įgyvendinant valstybės politiką sėklininkystės bei grūdų ir jų produktų kokybės gerinimo srityse, tarnyba įvykdė programos “Prekinės, sėklinės bei sodinamosios medžiagos ir grūdų bei jų produktų valstybinė priežiūra ir sertifikavimas” 2000 m. numatytus darbus.

Sertifikuota prekinės sėklos ir sodinamosios medžiagos 25836 tonų, o sodo augalų - 4505900 vnt. Atestuota 280 sėklininkystės ūkių, pasirengusių auginti ir ruošti prekinę sertifikuotą sėklinę bei sodinamąją medžiagą.

Kontroliuojama superkamų ir laikomų intervenciniuose fonduose bei valstybės rezerve grūdų kokybė.

Vykdant eksportuojamų ir importuojamų grūdų ir jų produktų kokybės priežiūrą, inspektuota 133,2 tūkst. tonų grūdinių krovinių ir išrašyti 473 kokybės sertifikatai.

Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojai 2000 metais atliko 190 kontrolinių patikrinimų (gyvulių produktyvumo ir gyvulių sėklinimo veikla), paruošė 3 poįstatyminius aktus, atitinkančius ES veislininkystę reglamentuojančius dokumentus, parengė 3 Gyvulių veislininkystės įstatymo poįstatyminius aktus.

3. Pasiekti rezultatai, įgyvendinant nacionalinę Acquis programą

2000 04 10 Vyriausybės nutarimu Nr.409 “Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė acquis priėmimo programa) Teisės derinimo priemonių ir Acquis įgyvendinimo priemonių 2000 metų planų patvirtinimo” buvo patvirtinta 91 (52 teisės derinimo ir 37 Acquis įgyvendinimo) žemės ūkio ir žuvininkystės sektorių priemonė.

Įgyvendinant Lietuvos pasirengimo narystei ES programos (Nacionalinė acquis priėmimo programa) Teisės derinimo priemonių ir Acquis įgyvendinimo priemonių 2000 metų planus, įvykdytos 57 priemonės. Taip pat 2000 metais įvykdytos 24 Teisės derinimo priemonių 1999 metų plano priemonės. Iš viso 2000 metais buvo priimti 49 teisės aktai bei įvykdytos 26 Acquis įgyvendinimo priemonės.

Daugumos priemonių įgyvendinimas Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane numatytas šiais, 2001 metais.

Kai kurių teisės aktų projektų apimtis labai didelė (tai ratinių žemės ūkio ir miškininkystės traktorių tipo reglamentas), kiti yra labai specifiniai, nustatantys technologijų procesą (vyno ir alkoholinių gėrimų sektoriuje), todėl užsitęsė jų parengimo ir derinimo procedūros ir jų rengimas perkeltas į kitus metus.

4. Valstybės paramos panaudojimas

2000 metų Kaimo rėmimo fondo sąmatoje buvo numatyta 436,76 mln. litų lėšų; gauta, įskaitant likutį 434,48 mln. litų, panaudota, lyginant su gautomis lėšomis, įskaitant likutį - 434,35 mln. litų, arba 99,97 proc.

Visos žemės ūkio produkcijos gamintojų paramos priemonės, numatytos 2000 metų Kaimo rėmimo fondo sąmatoje, buvo įvykdytos, su žemdirbiais atsiskaityta laiku.

2000 m. buvo vykdomos 23 programos.

2000 m. pagal Vyriausybės 1999 11 10 nutarimą Nr.1249 “Dėl lengvatinių paskolų, išduotų ūkininkams, kooperatinėms bendrovėms bei kitoms žemės ūkio ir perdirbimo pramonės įmonėms, įskaitymo” buvo atliktos 5,3 mln. Lt lengvatinių banko paskolų ir subsidijų įskaitos.

Be to, buvo atliktos 15,9 mln. Lt PVM ir subsidijų įskaitos.

Užsakomųjų tyrimų programų finansavimui 2000 metais buvo skirta 3579 tūkst. Lt, panaudota 3579 tūkst. Lt. Sudarytos 45 sutartys užsakomųjų darbų vykdymui, dalis lėšų (1700 tūkst. Lt) skirta Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto tiksliniam finansavimui. Pagrindinė lėšų dalis buvo skirta Lietuvos žemės ir maisto ūkio bei veterinarijos srityse norminių aktų derinimui su Europos Sąjungos teisine baze (2000 metais parengta ir suderinta su ES teisės normomis 153 norminiai aktai). Be to, parengti pasiūlymai: dėl pagrindinių melioracijos įrenginių priežiūros reikalavimų taikymo, melioracijos bei kaimo vandentvarkos naujų struktūrų steigimo; dėl Lietuvos ekologinio žemės ūkio sertifikavimo sistemos; dėl pažeidžiamų nitratų taršai teritorijų išskyrimo Lietuvoje; parengtos karvių veislinės vertės nustatymo metodikos, pieninių ir mėsinių veislių bulių veislininkystės nustatymo metodikos; patobulintos veislinių sėklų ir sodmenų kokybės įvertinimo metodikos; parengti pasiūlymai konkurentabilios daržovių produkcijos gamybai ir vietinės rinkos aprūpinimui savo išaugintomis daržovėmis ir kt.

Darbų ataskaitos apsvarstytos atskirų šakų ekspertų komisijose ir patikslintos, atsižvelgiant į komisijų siūlymus. Už atliktus darbus apmokėta.

2000 metais parengta užsakomųjų tyrimų finansavimo tvarka, organizuotas konkursas užsakomųjų tyrimų programų vykdytojams parinkti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, sudarytos sutartys šių programų vykdymui, organizuotas užsakomųjų tyrimų darbų ataskaitų svarstymas ekspertų komisijose bei darbų perdavimo-priėmimo aktų pasirašymas.

Organizuoti keturi Žemės ūkio mokslo tarybos posėdžiai, kuriuose apsvarstyta ekonominių ir socialinių pasekmių įvertinimo integruojantis į Europos Sąjungą klausimai; SAPARD paramos programos lėšų panaudojimo prioritetai ir galimybės; mokslo institucijų vertinimo sistema; kooperacijos raida, priemonės jai skatinti ir problemos, žemės ūkio modernizavimo ir nemitybinės paskirties augalininkystės produktų gamybos perspektyvos (parengta rezoliucija ir pateikta Seimui, Vyriausybei).

Vykdant NAPP priemones, 2000 metais buvo vykdomi darbai, susiję su Žemės ūkio informacinės sistemos kūrimu ir įgyvendinimu. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas integruotai administravimo ir kontrolės sistemos (IAKS) atitinkamų registrų duomenų bazės parengimui bei pasiruošimui juos įteisinti, kas turi užtikrinti teisingą paramos žemės ūkiui administravimą ir kontrolę.

Vykdant Vyriausybės programos priemones buvo parengtas ir šiuo metu jau pateiktas Vyriausybei nutarimo projektas dėl žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos rezultatų apskaitos duomenų tinklo kūrimo projektas. Buvo parengti ir šiuo metu pateikti derinimui žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacijos sistemos nuostatai.

5. Užsienio ryšiai. Tarptautinės techninės bei finansinės pagalbos panaudojimas

Pasirašytas ketinimų protokolas tarp Jungtinių Amerikos Valstijų žemės ūkio departamento ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, pagal kurį numatomas bendradarbiavimas informacinių sistemų, kaimo vystymo programų, žemės ūkio ir maisto produktų eksporto struktūrų, pieno sektoriaus vystymo bei kooperatyvų kūrimo srityse. Derinama galimybė pradėti projektus investicijų, mokymo bei kaimo plėtros ir užimtumo srityse.

Be to, 2000 m. buvo pasirašytas Bendrasis komunikatas dėl tarpusavio bendradarbiavimo plėtojimo tarp JAV Ohajo valstijos žemės ūkio departamento, Ohajo valstijos universiteto maisto, žemės ūkio ir aplinkos mokslų koledžo ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Pagal šį komunikatą bus siekiama įvairiapusių ir plataus pobūdžio mainų, bendradarbiavimo žemės ūkio, mokslo, žemės ūkio verslo plėtros srityse.

Pasirašyti bendradarbiavimo protokolas su Slovėnijos Respublika, du susitarimai tarp Lietuvos žemės ūkio ir Čekijos žemės ūkio ministerijų dėl bendradarbiavimo žemės ūkio ir fitosanitarijos srityse, du susitarimai su Danijos žemės ūkio ministerija dėl bendradarbiavimo žemės ūkio ir aplinkosaugos srityse. Bendradarbiaujama su Vokietijos Federacinės Respublikos Tiuringijos, Saksonijos, Saksonijos Anhalto, Brandenburgo, Ţemutinės Saksonijos, Điaurės Reino Vestfalijos, Meklenburgo Vorpomerno, Baden Viutenbergo žemių Žemės ūkio ministerijomis. Pasirašyti ketinimų protokolai su Maskvos Vyriausybe dėl žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo į Maskvą.

Iš FAO gautas patvirtinimas apie projekto “Daržovių auginimas šiltnamiuose” finansavimą. Pateikti projektiniai pasiūlymai FAO dėl projekto “Paslaugų gyvulininkystei optimalaus paskirstymo tarp valstybinio ir privataus sektoriaus planas”. Be to su FAO šiuo metu vyksta projektai “Mėsos produkcijos gerinimas Baltijos regione” ir “Maisto kontrolės administravimo gerinimo, maisto importo/eksporto kontrolės ir maisto analitinių tarnybų stiprinimas Lietuvoje”.

Dalyvaujame ISTA (Tarptautinė sėklų asociacija). Lietuva turi teisę išduoti ISTA sertifikatą. Dirbame su OECD (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.

Nustatyti prioritetai, aptartos naujos bendradarbiavimo sritys su Suomija, Švedija, Olandija, Ispanija, Italija, Egiptu, Izraeliu.

6. Ministerijos vidaus administravimo tobulinimas

2000 metais Vidaus audito ir kontrolės valdyba buvo reorganizuota į Vidaus audito tarnybą. Visi darbai buvo atliekami pagal 2000 01 10 patvirtintą teminių patikrinimų planą, bei ministerijos vadovybės pavedimus.

Taikant dokumentinį metodą bei epizodinius kontrolės būdus buvo atlikti 76 patikrinimai vidaus audito, atsiskaitymo, subsidijų išmokėjimo bei kitais klausimais. Atliekant tematinį patikrinimą “Dėl Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros nuostolių, patirtų saugant bei parduodant perteklinius žemės ūkio ir maisto produktus” tikrinimai atlikti 8 grūdų perdirbimo įmonėse ir 3 mėsos perdirbimo įmonėse. Kaimo rėmimo fondo naudojimo kontrolės klausimai buvo nagrinėjami tikrinant subsidijų išmokėjimo teisingumą už supirktus galvijus 16 įmonių ir atsiskaitymų teisingumą už supirktą pieną 10 įmonių.

Vykdant žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonių atsiskaitymo su žemdirbiais kontrolę per praėjusį laikotarpį buvo atlikti tikrinimai 27 įmonėse. Surašyti 6 ATPK protokolai įmonių vadovams. Patikrinimai apiforminti surašant pažymas.

Vykdant 2000 02 07 Vyriausybės nutarimą Nr.127 bei 2000 03 20 ministro įsakymą Nr.92 parengti ir patvirtinti Vidaus audito tarnybos nuostatai bei darbo reglamentas.

Buvo atlikti 8 patikrinimai degtinės , likerio ir vyno pramonės įmonėse. Vykdant poauditinę veiklą, buvo atliktas patikrinimas Lietuvos žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centre.

Kartu su Valstybinės įmonės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros kontrolieriumi patikrinta, 2000 metų derliaus agentūros supirktų ir saugomų grūdų kiekiai ir jų kokybė, saugojimo sąlygos ir atsiskaitymas su žemės ūkio produkcijos gamintojais. Tikrinimai atlikti 12 įmonių.

Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavedimu atliktas Žemės ūkio ministerijos vidaus auditas. Įvertintos planavimo, pavedimų vykdymo ir kontrolės sistemos. Ministerijos vadovybei ir struktūrinių padalinių vadovams pateiktos išvados ir pasiūlymai. Apie Vidaus audito metu nustatytus trūkumus buvo informuota Finansų ministerija.

Per 2000 metus, keičiantis ministerijos struktūrai, dalis etatų kartu su darbuotojais perėjo į struktūras esančias prie Žemės ūkio ministerijos. Iš ministerijos per šį laikotarpį dėl įvairių priežasčių, daugiausia dėl mažų atlyginimų, išėjo 18 darbuotojų, o priimta 17 darbuotojų.

2000 metais 151 darbuotojas kvalifikaciją kėlė Lietuvos viešojo administravimo institute, kitose institucijose – 53 žmonės. 50 asmenų kėlė kvalifikaciją seminaruose ir mokomuosiuose kursuose bei mokomosiose kelionėse užsienyje.

III. Pagrindiniai Vyriausybės veiklos prioritetai

Vyriausybė 2000 12 04 posėdyje patvirtino šiuos strateginius tikslus (prioritetus) 2001-2003 metams:

  1. užtikrinti tolesnį švietimo ir mokslo sąlygų gerinimą:
  2. sudaryti švietimui materialines sąlygas ir gerinti švietimo paslaugas;

    iki 2004 metų pasiekti 1,5 procento BVO skiriamų lėšų mokslui ir studijoms dydį;

  3. rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti ES acquis;
  4. plėtoti krašto apsaugą ir integraciją į NATO;
  5. užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą:
  6. liberalizuoti verslo sąlygas;

    skatinti ekonomikos augimą;

    siekti užimtumo didinimo;

    mažinti biurokratinius suvaržymus ir trukdymus;

  7. plėtoti informacinę visuomenę.

Atsižvelgdamos į Vyriausybės patvirtintus strateginius tikslus (prioritetus) ministerijos ir Vyriausybės įstaigos formuluoja savo veiklos strateginius tikslus ir jų įgyvendinimui rengia strateginius veiklos planus.

Pateikiame detalesnę ministerijų strateginių tikslų apžvalgą.

Aplinkos ministerija, formuodama valstybės politiką aplinkos apsaugos, statybos, miškininkystės, racionalaus gamtos išteklių naudojimo, statybos bei aprūpinimo būstu srityse, sieks šių pagrindinių tikslų:

  1. Sudaryti Lietuvos gyventojams tinkamą aplinkos kokybę ir ją išsaugoti.
  2. Sukurti subalansuotas ūkio plėtros prielaidas.
  3. Sukurti narystės Europos Sąjungoje teisines ir institucines prielaidas aplinkos sektoriuje.
  4. Užtikrinti racionalų gamtos išteklių naudojimą ir tolesnį gausinimą.
  5. Išsaugoti gamtos paveldo vertybes, kraštovaizdžio savitumą bei biologinę įvairovę.
  6. Pagerinti statybų ir gyventojų aprūpinimo būstu sąlygas.
  7. Gerinti miškų rūšinę struktūrą ir didinti šalies miškingumą.

Finansų ministerija, siekdama vykdyti efektyvią valstybės finansų politiką užsibrėžė šiuos strateginius tikslus:

  1. Sukurti efektyvią ir šiuolaikišką mokesčių sistemą.
  2. Užtikrinti, kad valstybės finansiniai ištekliai būtų planuojami ir naudojami racionaliai ir pagal paskirtį.
  3. Efektyviai valdyti valstybės skolą.
  4. Pertvarkyti šalies finansų sistemą rengiantis Lietuvos narystei Europos Sąjungoje 2004 metais.

Krašto apsaugos ministerija, vadovaudamasi Lietuvos karinės gynybos strategija, patvirtinta Valstybės gynimo tarybos, suformulavo šiuos Krašto apsaugos sistemos strateginius tikslus:

  1. Saugoti ir kontroliuoti valstybės teritoriją, oro erdvę, teritorinę jūrą ir išimtinę ekonominę zoną, parengti kariuomenę valstybės gynimui, dalyvauti tarptautinėse taikos ir humanitarinėse operacijose ir integruotis į NATO kolektyvinę saugumo sistemą.
  2. Padėti civilinei valstybės administracijai pasirengti ekstremalioms situacijoms, jų prevencijai ir padarinių pašalinimui, sukurti karo prievolės sistemą, sudaryti valstybės mobilizacinį rezervą, parengti visuomenę valstybei ginti bei maksimaliai panaudoti Lietuvos mokslo ir gamybos potencialą gynybos reikmėms.

Kultūros ministerija, siekdama užtikrinti tolesnę nacionalinės kultūros raidą bei kultūros paveldo apsaugą, užsibrėžė šiuos strateginius tikslus:

  1. Skatinti kūrybinę veiklą ir meno įvairovę.
  2. Skleisti Lietuvos kultūrą užsienyje, integruotis į Europos Sąjungą.
  3. Ugdyti informacinę visuomenę.
  4. Sudaryti sąlygas visuomenei dalyvauti kultūroje ir ją vartoti.
  5. Išsaugoti kultūros paveldą, jo kultūrinę vertę.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, formuodama ir įgyvendindama socialinės apsaugos ir darbo politiką sieks šių svarbiausių strateginių tikslų:

1. Padėti gyventojams integruotis į darbo rinką ir užtikrinti teisingus darbo santykius bei saugias darbo sąlygas.

2. Vykdyti socialinės paramos sistemą bei užtikrinti socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių socialinę integraciją.

3. Subalansuoti socialinio draudimo sistemą ir sudaryti sąlygas pensijų sistemos reformai.

Susisiekimo ministerija, formuodama Lietuvos transporto ir ryšių politiką bei koordinuodama visų kitų institucijų veiklą šioje srityje, sieks šių strateginių tikslų:

  1. Formuoti transporto infrastruktūrą ir jį integruoti į Transeuropinį tinklą.
  2. Tobulinti transporto ir ryšių sistemos institucinį valdymą; šalinti administracines, teisines ir kitas kliūtis laisvam priėjimui prie transporto ir ryšių tinklų; liberalizuoti transporto ir ryšių sektoriaus teikiamas paslaugas.
  3. Kurti ir tobulinti transporto ir ryšių nacionalinę įstatyminę bazę; transporto ir ryšių veiklą reglamentuojančius teisės aktus derinti su Europos Sąjungos juridine baze.
  4. Skatinti tranzitinių vežimų per Lietuvą ir su jais susijusių paslaugų plėtrą.

Sveikatos apsaugos ministerija, formuodama ir įgyvendindama sveikatos politiką, užtikrinančią savalaikę, saugią ir efektyvią sveikatos priežiūrą, užsibrėžė šiuos strateginius tikslus:

  1. Formuoti sveikos gyvensenos ir elgsenos pasirinkimo nuostatas visuomenėje.
  2. Mažinti gyventojų mirtingumą ir ilginti vidutinę gyvenimo trukmę.
  3. Tobulinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo valdymą.
  4. Vykdyti aktyvią narkomanijos prevenciją, gerinti narkomanų sveikatos priežiūrą.
  5. Užtikrinti, kad Lietuvos rinkoje būtų tik saugūs, kokybiški ir efektyvūs bei įperkami vaistai, atitinkantys Europos Sąjungos šalyse taikomus reikalavimus.
  6. Kovoti su kraujo vėžiu, persodinant vaikams kaulų čiulpus išgydymo tikslais.

Švietimo ir mokslo ministerija, toliau tęsdama reformą savo veiklą nukreipia į visuomenės palankiai priimtų prioritetų įgyvendinimą: ugdymo bei studijų modernizavimą ir švietimo kokybės kėlimą, socialinių pedagoginių mokymosi sąlygų gerinimą, švietimo sistemos harmonizavimą. Švietimo ir mokslo srityje užsibrėžė šiuos svarbiausius strateginius tikslus:

  1. Plėtoti darnią, mokymąsi visą gyvenimą užtikrinančią švietimo sistemą.
  2. Vykdyti Europos Sąjungai adekvačią, pagrįstą valstybės švietimo politiką.
  3. Rengti aukščiausios kvalifikacijos specialistus ir užtikrinti šalies mokslinę kompetenciją.

Teisingumo ministerija, koordinuodama Valstybės vykdomą politiką Teisinės sistemos kūrimo srityje ir pereidama į naują teisinės sistemos reformos etapą, susijusį su Lietuvos integracija į Europos Sąjungos teisinę sistemą, užsibrėžė šiuos strateginius tikslus :

  1. Kurti nacionalinę teisinę sistemą, atitinkančią teisinės valstybės sampratą ir Europos Sąjungos kriterijus.
  2. Užtikrinti civilinių teisių apsaugą, teisinėmis priemonėmis reguliuoti bei vystyti verslui palankią aplinką, sudaryti sąlygas valstybės administravimo tobulinimui.
  3. Sukurti ir įgyvendinti nacionalinę teisinės pagalbos sistemą, sudaryti lygias sąlygas asmenims, nepriklausomai nuo jų tautybės, lyties, įsitikinimų ginti savo teises ir teisėtus interesus bei siekti teisingumo.
  4. Analizuoti ir tobulinti teisėkūros procesą ir teisės sistemą Lietuvoje laikantis europietiškų tradicijų, remiantis tęstinumo ir perimamumo principais bei derinant skirtingus teisinio reguliavimo metodus.
  5. Sudaryti sąlygas kriminalinių bausmių vykdymui, atitinkančias Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių sutarčių reikalavimus, organizuoti bausmių vykdymo įstatymų numatytų auklėjimo priemonių taikymą nuteistiesiems.

Ūkio ministerija, siekdama formuoti ekonominę politiką, orientuotą į rinkos ekonomiką ir pažangiausius pasiekimus, sieks šių strateginių tikslų:

  1. Formuoti ir įgyvendinti Lietuvos ūkio plėtros ilgalaikę strategiją, kuri nustatys ir pagrįs prioritetus intensyviam visų sektorių vystymuisi.
  2. Sudaryti palankią aplinką verslo plėtrai ir investicijoms, eksportui plėtoti; remiant smulkų ir vidutinį verslą, užtikrinti darbo vietų kūrimą.
  3. Įgyvendinti pramonės plėtros politiką: didinti pramonės konkurencingumą, įgyvendinti gaminių sertifikavimo ir kokybės programas, sumažinti neigiamą užsienio prekybos balansą.
  4. Įgyvendinti nacionalinę energetikos strategiją: padidinti veiklos efektyvumą restruktūrizuojant ir privatizuojant elektros energijos ir dujų ūkį; tinkamai pasirengti Ignalinos AE I bloko eksploatacijos nutraukimui; sujungti Lietuvos elektros energijos tinklus su Vakarų Europos energetinėmis sistemomis.
  5. Tobulinti verslą reglamentuojančią teisinę bazę, suderinant ją su ES teise ir atnaujinant lygiateisės tarptautinės konkurencijos galimybes.

Užsienio reikalų ministerija savo veikloje sieks šių strateginių užsienio politikos tikslų:

1. Pasitelkiant politines ir diplomatines priemones, siekti kuo greitesnio ir Lietuvai palankaus stojimo į Europos Sąjungą (derantis ir gilinant santykius su ES, plėtojant prekybinius-ekonominius santykius su ES narėmis bei šalimis-kandidatėmis į ES).

2. Pasitelkiant politines ir diplomatines priemones įstoti į NATO (užsitikrinant palankumą Lietuvos narystei NATO kitame NATO plėtimo etape 2002 m., intensyvinant ryšius su NATO, taip pat plėtojant ryšius su svarbiausiomis NATO valstybėmis-narėmis bei valstybėmis, siekiančiomis narystės Aljanse).

3. Palaikyti ir plėtoti geros kaimynystės santykius: aktyviai dalyvauti Baltijos ir Šiaurės Europos valstybių bendradarbiavime, aktyvinti veiklą Baltijos jūros valstybių taryboje, plėtoti strateginę partnerystę su Lenkijos Respublika, palaikyti abipusiai naudingus santykius su Rusija bei pragmatinius santykius su Baltarusija, skatinti santykius su atskiromis NVS šalimis.

4. Stiprinti Lietuvos ekonomiką, įsiliejant į pasaulio prekių ir kapitalo rinką, įgyvendinant narystę pasaulinėje prekybos organizacijoje, skatinant Lietuvos produkcijos eksportą bei užsienio investicijas į Lietuvos ūkį, efektyvinant Lietuvos prekybos politiką.

5. Įgyvendinant užsienio politikos prioritetus, stiprinti dalyvavimą tarptautinėse organizacijose bei plėsti ryšius su kitų regionų šalimis, tuo pačiu prisidedant prie tarptautinės bendrijos pastangų užtikrinti demokratiją, žmogaus teises, taiką ir stabilumą pasaulyje.

Vidaus reikalų ministerija, perėmusi panaikintos Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos funkcijas, tapo civiline, strateginio ir metodinio vadovavimo vidaus reikalų sistemai institucija, įgyvendinanti valstybės politiką asmens ir viešojo saugumo srityje bei tvarkanti krašto vidaus reikalus plačiąja prasme. Svarbiausi vidaus reikalų sistemos veiklos strateginiai tikslai yra:

  1. Vykdyti aktyvią nusikaltimų kontrolę.
  2. Šalinti nusikaltimų padarymą lemiančias priežastis.
  3. Stiprinti ryšius su nevyriausybinėmis organizacijomis ir visuomene, užtikrinant, kad asmuo ir visuomenė gautų visą būtiną ir neatidėliotiną pagalbą.
  4. Stiprinti valstybės sienos apsaugą ir migracijos procesų kontrolę.
  5. Imtis būtinų priemonių užtikrinti šalies priešgaisrinę saugą ir vykdyti gelbėjimo darbus.
  6. Vykdyti valstybės tarnybos reformą – sukurti profesionalią, stabilią valstybės tarnybą bei jos valdymo informacinę sistemą, stiprinti valstybės tarnautojų administracinius gebėjimus.
  7. Įgyvendinti valstybės politiką viešojo administravimo srityje.
  8. Vykdyti regionų plėtrą, rengti ir tobulinti regionų plėtros planus, rengti nacionalinį plėtros planą.
  9. Formuoti vietos savivaldos politiką, rengti viešųjų paslaugų teikimo strategiją.
  10. Rengti programas ir veiksmų planus, skatinančius informacinės visuomenės plėtrą, koordinuoti šių veiksmų vykdymą.
  11. Užtikrinti Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko ir Ministro Pirmininko bei oficialių svečių apsaugą.
  12. Vykdyti ir koordinuoti vidaus reikalų sistemos pasirengimo būsimai narystei Europos Sąjungoje veiklą.

Žemės ūkio ministerija, formuodama ir siekdama įgyvendinti racionalią žemės ūkio, maisto ir žuvininkystės politiką, sieks šių tikslų:

1. Laipsniškai pereiti prie ES bendrosios žemės ūkio politikos principų ir priemonių bei jas įgyvendinti;

2. Į rinką orientuoti konkurencingą žemės ūkį;

3. Plėsti žemės ūkio ir maisto produktų eksportą, leidžiantį geriau išnaudoti turimas galimybes ir užtikrinti užimtumą kaime;

4. Suteikti valstybės paramą žemės ūkiui, saugant vidaus rinką nuo nekokybiškų ir kontrabanda įvežamų produktų, ir palaikant žemės ūkio produkcijos gamintojų pajamas;

5. Skatinti aplinkos apsaugą, ekologinį, biologinę įvairovę ir kraštovaizdį puoselėjantį ūkininkavimą;

6. Sudaryti galimybės paįvairinti ekonominę veiklą kaime, o žemės ūkio produkcijos gamintojams – verstis papildoma ūkine veikla;

7. Skatinti tolygią kaimo ekonominę ir socialinę plėtrą, atitinkančią regionų ypatumus;

8. Sukurti veiksmingą žemės ūkio mokslo, mokymo, konsultavimo ir švietimo sistemą, glaudžiai susijusią su gamyba.

Ministerijos savo strateginiams tikslams įgyvendinimui parengė programas, kurios buvo aprobuotos Vyriausybėje (joms patvirtintas atitinkamas finansavimas 2001 metams).




Naujausi pakeitimai - 2001 05 21.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Parlamentinė kontrolė  >   Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos ataskaitos

LR Seimas