Lietuvos Respublikos Seimas

Sprendimas Nr.15-4 dėl Krašto apsaugos ministerijos 2000 m. veiklos ataskaitos.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2001 m. kovo 21 d. išvažiuojamajame posėdyje Regioniniame oro erdvės kontrolės ir stebėjimo centre Karmėlavoje ir Mokomajame pulke Rukloje, dalyvaujant Seimo Pirmininkui A.Paulauskui, komiteto pirmininkui A.Sadeckui, komiteto pirmininko pavaduotojui A.Kašėtai, komiteto nariams N.Steiblienei, A.Griciui, G.Jakavoniui, A.Kunčinui, R.Ruzui, E.Skarbaliui, N.Medvedevui, K.Kriščiūnui, komiteto vyresniajam patarėjui S.Kneziui ir patarėjui P.Montvilai, taip pat krašto apsaugos ministrui L.Linkevičiui, viceministrui J.Gečui, Gynybos štabo viršininkui pulkininkui A.Jurgaičiui, generaliniam inspektoriui pulkininkui R.Kalinauskui, Karinių oro pajėgų vadui pulkininkui E.Mažeikiui, Karinių jūrų pajėgų vadui jūrų kapitonui K.Macijauskui, motorizuotos pėstininkų brigados laikinai einančiam vado pareigas pulkininkui leitenantui V.Vaikšnorui ir kitiems KAM pareigūnams bei Respublikos Prezidento patarėjo nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimais pavaduotojui gynybos reikalams D.Kalibatui, svarstė Krašto apsaugos ministerijos 2000 metų veiklos ataskaitą.

Išklausęs Seimo Pirmininko, komiteto narių ir posėdžio dalyvių nuomones svarstytais klausimais, komitetas pritaria Krašto apsaugos ministerijos 2000 metų veiklos ataskaitai ir konstatuoja, kad krašto apsaugos sistema plėtojama atsižvelgiant į Lietuvos siekį integruotis į Šiaurės Atlanto šalių organizaciją, galimas grėsmes šalies saugumui, vadovaujantis parengtomis valstybinėmis ilgalaikėmis saugumo stiprinimo programomis. Suformuota teisinė bazė, reikalinga visapusiškai reglamentuoti bei plėtoti krašto apsaugos sistemos veiklą. Pastebima Lietuvos kariuomenės pažanga gerinant sąveiką su NATO šalių karinėmis pajėgomis.

Komitetas taip pat pažymi, kad besiplečiantis Lietuvos integracijos į Europos ir transatlantinę saugumo sistemas procesas kelia būtinybę tobulinti kariuomenės struktūrą, koreguoti jos plėtros programas. Lieka iki galo neišspręstos mobilizacinio rezervo formavimo ir rezervo rengimo, karo prievolės ir šaukimo į privalomąją karo tarnybą, mokslinio potencialo panaudojimo valstybės gynybinei galiai stiprinti problemos. Būtina išnagrinėti galimybes dėl krašto apsaugos programų įsigyti ginkluotės, kovinės technikos bei kitos įrangos ilgalaikio finansavimo.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas siūlo:

Lietuvos Respublikos Vyriausybei

1. Įvertinti ir patikslinti ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas dėl krašto apsaugos sistemos plėtojimo, atsižvelgiant į Lietuvos integracijos į NATO poreikius bei šalies ekonomines galimybes, ypatingą dėmesį skiriant pajėgų, skirtų sąveikai su NATO karinėmis struktūromis, formavimui. Patikslintas programas pateikti tvirtinti Seimui Nacionalinio pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.

2. Įtakoti Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos geresnį bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos dalinių integruotą rengimą gynybai, jų panaudojimą valstybės gynybos (karo) metu.

3. Atlikti teisinės bazės analizę atsižvelgiant į Lietuvos integracijos į Europos ir transatlantinę saugumo sistemas interesus bei NATO ekspertų išvadas ir rekomendacijas. Esant būtinybei, parengti ir pateikti Seimui svarstyti Nacionalinio saugumo sistemos plėtrai reikalingus naujų ir galiojančių įstatymų pakeitimo projektus.

4. Greičiau priimti sprendimus dėl galimybių Krašto apsaugos ministerijai sudaryti ilgalaikes ginkluotės, kovinės technikos bei kitos įrangos įsigijimo sutartis investiciniams projektams vykdyti, užtikrinant nenutrūkstamą jų finansavimą, kol bus užbaigtas investicinis projektas. Esant būtinybei, parengti ir pateikti Seimui svarstyti galiojančių įstatymų pakeitimų projektus.

5. Paspartinti Šiaulių oro uosto problemos dėl nuosavybės perskirstymo tarp kuriamos valstybės įmonės Šiaulių oro uosto bei Lietuvos kariuomenės sprendimą.

6. Išnagrinėti, ar tikslinga naudoti Savanorių pajėgas strateginių objektų apsaugai.

Krašto apsaugos ministerijai

1. Imtis iniciatyvos skatinti aktyvesnį kitų ministerijų ir žinybų bendradarbiavimą, kad būtų veiksmingai panaudotos visos šių institucijų galimybės su Lietuvos integracija į NATO susijusiems tikslams įgyvendinti.

2. Aktyviau spręsti mobilizacinio rezervo formavimo ir rezervo rengimo problemas, teikti Vyriausybei siūlymus dėl teisinės bazės tobulinimo šiuo klausimu. Parengti mobilizacinio rezervo formavimo perspektyvas ir kariuomenės aktyviojo rezervo rengimo sistemos plėtros gaires.

3. Siekti glaudesnių ryšių su visuomene ir civilinėmis institucijomis, aktyviau prisidėti formuojant jų teigiamą požiūrį į Lietuvos stojimą į NATO ir valstybės gynybos politiką.

4. Įvertinant valstybės ekonomines galimybes, NATO ekspertų išvadas ir rekomendacijas, peržiūrėti ir patikslinti Lietuvos kariuomenės plėtros programas. Programose aiškiai apibrėžti Lietuvos kariuomenės reguliarių pajėgų plėtros perspektyvas.

5. Gerinti kuriamos karo prievolės sistemos administravimą, įgyvendinant Karo prievolės įstatymo nuostatas. Tobulinti jaunuolių šaukimo į privalomąją karo tarnybą tvarką, užkirsti kelią korupcijai, didinti atsakomybę už pažeidimus ir aplaidumą.

6. Visapusiškai įvertinti Antrojo operatyvinių tarnybų prie KAM departamento veiklos teisėtumą ir veiksmingumą, finansavimą, personalo politiką ir iki š. m. birželio 11d. informuoti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą apie priimtus sprendimus.

7. Peržiūrėti krašto apsaugos sistemos struktūrą siekiant užtikrinti Savanorių pajėgų integraciją į Sausumos pajėgas bei bendrą pajėgų valdymą ir kontrolę.

 

 

 

 

 

 

 

 




Naujausi pakeitimai - 2001 08 06.
Asta Šatkauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas  >   Sprendimai

LR Seimas