Lietuvos Respublikos Seimas

Parlamento vadovas susitiko su VFR Bundestago Pirmininku Wolfgangu Thierse

Pranešimas VIR 2001 05 09

VFR Bundestago Pirmininkas Wolfgangas Thierse pradėjo susitikimą su Lietuvos Seimo Pirmininku Artūru Paulausku pasiūlydamas pasirašyti Bundestago garbės svečių knygoje ir išreiškė susižavėjimą plataus mosto A.Paulausko parašu.

Pokalbis prasidėjo W.Thiersės prisiminimu apie jo apsilankymą Lietuvos Seime per Steigiamojo Seimo 80-mečio iškilmes praeitų metų gegužės 15 d. Bundestago pirmininkas pabrėžė, kad Vokietijos ir Lietuvos ryšiai yra itin geri ir taip turi būti nepriklausomai nuo to, kaip kinta politinės valdžios sudėtis demokratinėje šalyje.

W. Thierse pasiūlė Europos Sąjungos ir NATO temas. Šeimininkas pabrėžė, kad jį domina dabartinis Lietuvos parlamento vadovo požiūris į kintančią situaciją Lietuvoje po rinkimų. A. Paulauskas akcentavo, kad neabejotinai yra ir bus svarbus VFR palaikymas Lietuvai kelyje į NATO ir ES. Seimo vadovas priminė, kad Vokietijoje buvo pasakyta, kad ji yra Lietuvos advokatė šiais klausimais ir išreiškė viltį, kad ir toliau Vokietijos politika bei parama Lietuvai bus nuosekli.

Kai dėl Bundestago vadovo domėjimusi dabartine situacija Lietuvoje, A.Paulauskas nekomentuodamas ankstesnių politinių jėgų pralaimėjimo priežasčių, išskyrė tas charakteristikas, kurios yra svarbios užsienio politikos kontekste: tai svarbių objektų privatizavimo raida, verslo ryšių skatinimas ir dabartinės Vyriausybės tikslas reformuoti mokesčių sistemą. Jis patikino, kad Lietuvos ūkis atsigauna ir makroekonomikos fone akivaizdžiai pastebimos pozityvios tendencijos. A. Paulauskas akcentavo, jog yra stengiamasi įveikti praeities klaidas, atsisakant nepagrindinių projektų.

Delegacijos nariai - skirtingų frakcijų atstovai - Dalia Kutraitė-Giedraitienė (liberalė), Gediminas Kirkilas ir Justinas Karosas (socialdemokratai) išreiškė požiūrį, kad užsienio politikos srityje išlaikomas pozicijos ir opozicijos partijų nuoseklumas. Lietuvos delegacijos nariai pokalbyje su Bundestago Pirmininku pabrėžė, kad Lietuva pakankamai palankiai plėtojanti bendradarbiavimą su Rytų valstybėmis. W.Thiersei buvo priminti LR Prezidento Valdo Adamkaus vizito Maskvoje rezultatai (Rusijos Federacijos vadovo Vladimiro Putino pareiškimas neprieštaraujant dėl Lietuvos pasirinkimo įstoti į NATO) intensyvūs ryšiai su Karaliaučiaus sritimi bei ten plėtojamas Lietuvos įmonių investavimas.

Tuo pat metu per pokalbį Lietuvos parlamentarai išreiškė apgailestavimo dėl šiek tiek sumažėjusių Vokietijos investicijų į Lietuvos ūkį ir, pasak jų, Vokietijoje nepakankamai įvertinamus Lietuvos privalumus: išsilavinę IT specialistai, geras uostas, geresni plentai negu kitose kaimyninėse šalyse, palankus Lietuvos verslininkų nusiteikimas bendradarbiauti su vakarų valstybėmis.

Atsižvelgdamas į šias pastabas Bundestago Pirmininkas W.Thierse teiravosi, kokie yra pagrindiniai Lietuvai klausimai, kuriais būtų reikalinga konkreti Vokietijos parama dėl stojimo į ES Lietuvos derybų su ES raidoje. Apskritai jis apibendrino, kad žinąs apie palankias Lietuvos atžvilgiu išvadas užsienio ekspertų ataskaitose.

Seimo Pirmininkas įvardijo energetiką ir žemės ūkį , kadangi šios temos Lietuvai yra sudėtingiausios, tačiau pabrėžė, jog pagrindiniai pamatai Lietuvos reformoms yra pakloti. Seimo Pirmininkas pasiūlė, kad tuo metu, kai ES kalbama apie Ignalinos AJ uždarymą, Vokietija atsižvelgtų, jog Lietuva prognozuojanti socialines problemas šioje srityje ir jai bus reikalinga tarptautinė parama joms įveikti. A. Paulauskas pasiteiravo W.Thierses pozicijos dėl IAJ. Pasak W.Thierse, Vokietijos Vyriausybė turi sudarytą susitarimą, jog jos energetiniame ūkyje nustatomi terminai, kada bus nustota gaminti branduolinė jėgainės energija. Kai dėl IAJ, Bundestago pirmininkas išskyrė, jog ten veikia Černobylio reaktoriaus modelis. Tačiau Seimo Pirmininkas priminė, kad IAJ saugumui užtikrinti yra skirta 30 mln. JAV dolerių, o dėl 2-ojo bloko uždarymo problema yra nulemta socialinių pasekmių.

Ar realu 2009 m. uždaryti Ignalinos AJ II-ąjį bloką, teiravosi W.Thierse. Seimo Pirmininkas pabrėžė, kad dėl minėtų problemų ši data nebūtų reali ir akcentavo Vakarų valstybių paramos būtinybę.

A.Paulauskas informavo Bundestago vadovą, jog dabar Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės elektros energijos ūkio reformos klausimų konkretų atsakymą, įvertindama elektros energijos įmonių privatizavimo gaires.

Vokiečius domino, ar galima lyginti Lietuvos žemės ūkio problemas su Lenkijos žemės ūkio situacija ES plėtros kontekste, nes, pasak Vokietijos atstovų, Lenkijos padėtis minėtoje srityje yra sudėtinga.

Seimo vadovas A.Paulauskas pabrėžė skirtumą, primindamas, kad Lietuvos valstybė neprašanti pereinamųjų laikotarpių, nes siekianti kuo sparčiau įgyvendinti tikslą - tapti ES nare, o problemų, tapus Pasaulio prekybos organizacijos nare dėl produktų įvežimo nekyla. Seimo vadovas pasigyrė, kad Lietuvos žemdirbiai išmoko kur kas geriau konkuruoti, atsižvelgiant į žemės ūkio produktų kokybę. Kaip sudėtingesnį klausimą jis paminėjo tik konstitucinio įstatymo pakeitimą dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsieniečiams.

Seimo narė D. Kutraitė-Giedraitienė dar kartą pasiūlė atkreipti dėmesį, kad mūsų derybininkai atsisako prašyti pereinamojo laikotarpio, susijusio su žemės ūkio paskirties žemės pardavimu, bet, susiduriant su žemės grąžinimu buvusiems savininkams, Lietuvai būtina užtikrinti įstatyminius "saugiklius", kad ir ši problema būtų išspręsta.

LR parlamento vadovas dar kartą nukreipė pokalbį NATO plėtros perspektyvos tema, pasiteiraudamas Bundestago Pirmininko pozicijos. W.Thierse patikino, kad dėl ES ir NATO plėtros Vokietija ir vienu, ir kitu klausimu turi teigiamą nuomonę. Seimo Pirmininkas padėjo W.Thiersei Prezidento V.Adamkaus ir V.Putino vizito Maskvoje metu pasirašytą tekstą, kuriame atsispindi suderinta Lietuvos ir Rusijos pozicija; A.Paulauskas paprašė atkreipti dėmesį, kad Rusijos retorika Lietuvos atžvilgiu yra akivaizdžiai sušvelnėjusi, Rusijos vadovas yra viešai pripažinęs priimtą Lietuvos suverenų sprendimą tapti NATO nare ir abejonių dėl to Vokietijoje neturėtų kilti, kadangi santykiai tarp Lietuvos ir Rusijos yra geri.

Susitikimo dalyviai pasikeitė informacija apie didėjantį Lietuvos gyventojų palankumą narystei ES ir suinteresuotumu tapti Šiaurės Atlanto Aljanso nare, užtikrinant saugumą, demokratiją, investicijas.

W.Thierse ir A.Paulauskas bei delegacijos nariai pratęs pokalbį šiandien vėlai per priėmimą po kitų susitikimų.

DĖMESIO: IŠ ŠIO SUSITIKIMO SPAUDAI IŠSIŲSTOS NUOTRAUKOS




Naujausi pakeitimai - 2001 05 09.
Valdas Sinkevičius



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Pranešimai žiniasklaidai  >   2001 metai

LR Seimas