Lietuvos Respublikos Seimas

2000 METŲ NACIONALINIO SAUGUMO SISTEMOS BŪKLĖS IR PLĖTROS ATASKAITA

2000 METŲ NACIONALINIO SAUGUMO SISTEMOS BŪKLĖS IR PLĖTROS ATASKAITA Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 6 straipsniu, teikia Lietuvos Respublikos Seimui 2000 metų Nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitą.

1. INTEGRACIJA Į NATO

Lietuvos Respublikos integracija į NATO yra vienas iš svarbiausių Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsienio politikos tikslų. 2000 metais narystės Aljanse buvo siekiama aktyviai bendradarbiaujant su NATO bei atskiromis šios organizacijos valstybėmis narėmis. Pasiruošimas narystei paraleliai vyko ir valstybės viduje - tiek vykdant Lietuvos pasirengimo narystei NATO programoje 1999-2000 m. numatytas užduotis, tiek rengiant ir vykdant naujas iniciatyvas.

1.1. Dalyvavimas Euro-Atlanto Partnerystės tarybos susitikimuose

2000 metais buvo dalyvauta Euro-Atlanto Partnerystės tarybos (EAPC) užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimuose, kuriuose pristatyti Lietuvos veiksmai integruojantis į Aljansą bei devynių NATO valstybių kandidačių priimtą Vilniaus pareiškimą.

1.2. Vilniaus konferencija

Viena svarbiausių Lietuvos politinių diplomatinių iniciatyvų 2000 metais siekiant narystės NATO buvo Vilniuje surengta tarptautinė konferencija “NATO vaidmuo besikeičiančioje Europos saugumo aplinkoje”, skirta aptarti tolesnį Aljanso vaidmenį Europoje, gebėjimą prisitaikyti prie naujų politikos iššūkių. Konferencijos metu Lietuva drauge su kitomis aštuoniomis NATO narystės siekiančiomis šalimis pasirašė “Vilniaus pareiškimą”, kuriuo patvirtino savo įsipareigojimą kurti vieningą ir laisvą Europą, pasiryžimą toliau praktiškai ir politiškai gerinti pasirengimą narystei, taip pat įgyvendinti Narystės veiksmų planą, bei paragino NATO nares pakviesti naujus narius kitame NATO aukščiausiojo lygio susitikime 2002 m. Prahoje.

1.3. Narystės veiksmų planas

Siekdama prisiimti su naryste NATO susijusius įsipareigojimus, Lietuva toliau aktyviai dalyvavo Narystės veiksmų plano procese. 2000 metais buvo įgyvendinama Pasirengimo narystei NATO programa, parengta nauja programa 2000-2001 metams bei pradėtas jos įgyvendinimas.

2000 m. Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui susitikimo su NATO Šiaurės Atlanto taryba metu devyniolika NATO šalių pateikė 1999 – 2000 m. Lietuvos pasirengimo narystei NATO programos įvertinimą. NATO šalių atstovai konstatavo, kad Lietuva padarė žymią pažangą, įgyvendindama pasirengimo narystei NATO programą. Teigiamai įvertintas Lietuvos indėlis į tarptautines taikos palaikymo operacijas Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Kosove, akcentuoti geri ir stabilūs santykiai su kaimynais, aktyvios regioninės iniciatyvos. NATO valstybių atstovai taip pat paminėjo sritis, į kurias Lietuva turėtų atkreipti dėmesį.

2000 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Lietuvos integracijos į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją koordinavimo komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtai metinei Lietuvos pasirengimo narystei NATO programai 2000-2001 metams, kurioje yra apibrėžti Lietuvos pasirengimo narystei NATO tikslai, uždaviniai bei jų įgyvendinimo planai. Rengiant atnaujintą Programą buvo atsižvelgta į NATO 1999-2000 m. Lietuvos pasirengimo narystei NATO programos įvertinimo dokumente pateiktas pastabas. Programoje numatyti Lietuvos pasirengimo narystei NATO tikslai penkiose srityse: politinėje-ekonominėje, gynybos (karinėje), išteklių, saugumo ir teisinėje. Visuomenės informavimo programa yra įtraukta į metinę pasirengimo narystei NATO programą. Numatyti visų sričių darbiniai susitikimai su NATO ekspertais Lietuvai svarbiais klausimais.

2000 m. spalio 31 d. NATO būstinėje Briuselyje įvyko Lietuvos delegacijos ir NATO Vyriausiojo politikos komiteto SPC(R) susitikimas, kurio metu buvo pristatyta metinė Lietuvos pasirengimo narystei NATO programa 2000-2001 m. bei aptarti joje numatyti tikslai ir uždaviniai. Susitikimo metu ši programa susilaukė palankaus įvertinimo iš įvairių NATO valstybių atstovų.

Siekiant užtikrinti efektyvų pasirengimo narystei NATO priemonių įgyvendinimą, ypač – veiksmų, formuojant užsienio valstybių nuomonę dėl Lietuvos narystės NATO srityje, paruošta Lietuvos integracijos į NATO koordinacinė programa 2001 metams. Pagrindinis Lietuvos integracijos į NATO koordinacinės programos tikslas - pasiekti, kad Lietuva 2002 metų NATO valstybių Viršūnių susitikime būtų pakviesta tapti šios organizacijos nare. Struktūriškai programą sudaro trys dalys. Pirmoji - vidinė - tai tikslai, uždaviniai bei problemos, spręstinos Lietuvoje. Antroji - išorinė - mūsų veiklos planas NATO valstybių sostinėse bei NATO būstinėje Briuselyje. Trečioji dalis skirta finansiniams programos įgyvendinimo aspektams. Kiekvienos programos dalies įgyvendinimui numatyti uždaviniai, konkrečių veiksmų planai, nurodomos esminės problemos. Programa papildo pasirengimo narystei NATO programą (2000-2001).

1.4. Dalyvavimas planavimo ir peržiūros procese

Lietuva 2000 metais toliau dalyvavo planavimo ir peržiūros procese (PARP), kurio pagrindinis tikslas – siekti kuo gilesnės sąveikos su NATO. PARP vyksta etapais, trunkančiais 6 metus. Kiekvieno etapo pradžioje nustatoma kokiose karinėse srityse ir kokio pobūdžio pažangos reikia pasiekti. Pagal tai suformuluojami konkretūs tikslai, taip vadinami Partnerystės tikslai (PT), nustatomas laiko tarpas per kuriuos PT turi būti įgyvendinti, dėl jų vyksta Lietuvos – NATO derybų procesas, kurio pabaigoje patvirtinamas PT paketas ir vėliau pradedamas jų įgyvendinimas. Sąveikumas įgyvendinamas palaipsniui: pirmiausia NATO standartai ir procedūros yra įdiegiamos PARP identifikuotuose daliniuose, o vėliau, remiantis pastarųjų patirtimi, - ir visoje kariuomenėje. 2000 metais sąveikumo su NATO pajėgomis didinimo prioritetai buvo šie:

    • anglų kalbos mokymas;

    • NATO doktrinos bei procedūros;
    • konsultavimas, vadovavimas ir kontrolė;
    • logistika;
    • oro erdvės stebėjimas.

Iki 2000 m. pabaigos įgyvendinta daugiau nei pusė PARP II etapo sąveikumo sričių. 7 PARP II etapo sąveikumo sritys neįgyvendintos iš dalies dėl reikalingų dokumentų iš NATO trūkumo (neplatinami), taip pat dėl ribotų finansinių išteklių, apmokyto personalo, specialistų trūkumo. Kitos 9 PARP II etapo sąveikumo sritys ir visi Pradiniai Partnerystės Tikslai (PPT) buvo performuluoti į Partnerystės tikslus (PT) ir jų įgyvendinimo laikotarpiai atitinkamai pakoreguoti. 2000 metais buvo sukurta Partnerystės tikslų įgyvendinimo sistema. Kiekvienam PT buvo sudarytas įgyvendinimo planas, paskirti projektų vadovai ir koordinatoriai.

Iki 2000 m. pabaigos Lietuva turėjo įgyvendinti vieną iš 66 PARP III etapo partnerytės tikslų (Greitojo reagavimo jūrų pajėgos). 2000 m. buvo parengta išsami šio tikslo reikalavimų ir įgyvendinimo analizė. Iš gautų analizės rezultatų paaiškėjo, kad norint įgyvendinti šį tikslą, turi būti pradėtas fregatų modernizavimas, tačiau atsižvelgiant į likusį jų eksploatacijos laikotarpį, tokia modernizacija būtų netikslinga. Su šiais analizės rezultatais buvo supažindinti NATO atstovai bei po konsultacijų su šios srities užsienio ekspertais nuspręsta šio partnerystės tikslo nesiekti.

2000 m. spalio pabaigoje NATO buvo įteiktas dokumentas “Lietuvos atsakymai į bendrą Partnerystės taikos labui (PTL) sąveikumo klausimyną – 2000”. Šio dokumento pagrindu NATO buvo ruošiamas Lietuvos dalyvavimo PTL ir PARP įvertinimas.

Lietuvoje lankęsi užsienio valstybių ir NATO atstovai teigiamai įvertino Lietuvos kariuomenės sąveikumo su NATO pajėgomis didinimo pažangą. Vizito į Lietuvą metu tuometinis aukščiausias jungtinių pajėgų Europai vadas gen. W.Clark pareiškė, kad Lietuvos kariuomenė daro akivaizdžią ir sparčią pažangą bei išreiškė padėką Lietuvai už jos paramą ir indėlį į NATO vadovaujamas taikos įvedimo ir palaikymo operacijas Balkanuose.

1.5. Dalyvavimas Individualioje partnerystės programoje

Lietuva siekia parengti karius, galinčius veikti kartu su NATO šalių ir partnerių kariuomenėmis, ir turėti pakankamai personalo užpildyti Lietuvai skirtas darbo vietas NATO institucijose. Lietuvos ir NATO individuali partnerystės programa suteikia Lietuvos krašto apsaugos personalui galimybes tobulintis įvairiose srityse ir tuo pačiu rengtis darbui NATO. Lietuva kasmet sudaro programą iš NATO ir šalių partnerių pasiūlytų renginių (seminarų, susitikimų, mokymų, įvairaus lygio vizitų ir pan.).

2000 metais pagal IPP programą buvo planuota dalyvauti 11 NATO PTL ir 10 PTL dvasia vykusių pratybų, 130 IPP renginių bei apie 700 įvairių dvišalių renginių. Dalyvauta 11 NATO PTL ir 9 PTL dvasioje vykusių pratybų, 130 IPP renginių, neįskaitant su pratybomis susijusių susitikimų, planavimo ir baigiamųjų konferencijų, bei apie 700 dvišalių įvairaus pobūdžio renginių.

1.6. Kariuomenės vienetų dalyvavimas taikos palaikymo operacijose

Tarnyba tarptautinėse operacijose Vakarų valstybių padaliniuose duoda gerų įgūdžių ir patirties Lietuvos kariams: misijų metu susipažįsta su Vakarų valstybių operacijų procedūromis, įranga, organizacinėmis struktūromis, taip pat keliami anglų kalbos vartojimo įgūdžiai.

Po tarnybos tarptautinėse operacijose praktiškai visi grįžta į Lietuvos kariuomenės padalinius. Dauguma iš jų skiriami į pareigas, kurias eidami jie gali pritaikyti savo žinias ir patirtį bei supažindinti savo padalinius su svarbiomis permainomis, kas yra svarbiausia plėtojant visapusišką sąveiką su Vakarų šalių kariuomenių padaliniais vykdant įvairių tipų operacijas.

2000 metais Lietuvos kariai dalyvavo NATO vadovaujamose misijose Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Kosovo provincijoje, Jugoslavijos Federacinėje Respublikoje. NATO SFOR misijoje Bosnijoje dalyvavo 19 Lietuvos karių BALTCON-3 sudėtyje. Jį pakeitė BALTSQN-1, kuriame tarnavo 2 Lietuvos kariai. 74 Lietuvos karių pagrindu buvo sudarytas BALTSQN-2, kuris Danijos Lenkijos kovinės grupės sudėtyje dalyvavo SFOR misijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje.

Lietuva 2000 metais siuntė tris karinius vienetus į NATO vadovaujamas taikos palaikymo operacijas Kosovo provincijoje, Jugoslavijos Federacinėje Respublikoje. KFOR misijoje Lenkijos šturmo bataliono sudėtyje iš viso tarnavo 90 Lietuvos karių.

1.7. Dalyvavimas NATO karinėje struktūroje

Siekiant užtikrinti aktyvų bendradarbiavimą su NATO, Lietuva siunčia civilius stažuotis, o karius dirbti PTL karininkais NATO štabuose. NATO/PTL partnerytės koordinavimo centre toliau dirba Lietuvos ryšių karininkas. Taip pat buvo skirtas 1 Lietuvos karininkas dirbti NATO pajėgų regioniniame Šiaurės štabe – AFNORTH ir 1 civilis tarnautojas į NATO Tarptautinį štabą – IS.

1.8. Standartizacija

Lietuvos karinių vienetų pajėgumas veikti kartu su NATO ir NATO šalių kariniais vienetais tiesiogiai priklauso nuo bendrų NATO naudojamų standartų atitikimo laipsnio ir lygio. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti efektyvesnį NATO standartų diegimą Lietuvos kariuomenėje, 2000 m. buvo supaprastinta užsienio kalbos vartojimo tvarka, palengvinanti standartizacijos dokumentų naudojimą ir pagreitinanti jų diegimą Lietuvos kariuomenėje. Buvo parengtas naujų Standartizacijos krašto apsaugos sistemoje nuostatų projektas, nustatantis tvarką taikant NATO standartizacijos dokumentus ir leidinius. Standartizacijos tikslas – nustatyti krašto apsaugos sistemos norminių dokumentų, reglamentuojančių šalims narėms ir jų ginkluotosioms pajėgoms NATO keliamus reikalavimus, parengimo ir įdiegimo būdus bei metodus.

Pernai Lietuvai leista dalyvauti NATO standartizacijos komiteto veikloje, taip pat bendradarbiauta su NATO karinės standartizacijos agentūra (MAS), Nacionalinės ginkluotės direktorato konferencija (CNAD), Vyriausiųjų NATO logistikos konferencija (SNLC), kitais NATO komitetais, dirbančiais standartizacijos ir sąveikumo su NATO srityse, dalyvauta šių komitetų posėdžiuose (daugiausia Lietuvai šių komitetų posėdžiuose atstovavo Lietuvos karinės misijos prie NATO atstovas, iš Lietuvos dalyvauta 4 šių komitetų posėdžiuose).

Tęsiamas pagal NATO priimtus reikalavimus karinės terminologijos standartizavimas ir parengtas anglų-lietuvių karinių terminų žodyno projektas.

1.9. Dalyvavimas NATO programoje “Mokslas taikai”

2000 metais NATO finansavo tris Vilniaus Universiteto mokslininkų, dalyvaujančių programos “Mokslas taikai”, projektus, kurių bendras finansavimas sudarė 2,41 mln. Lt.

Pernai NATO atrinko į II etapą 6 naujus projektus iš Lietuvos mokslo institucijų. Iš 137 pasiūlymų, kurie pateko į II atrankos etapą, yra po vieną iš Lietuvos žemės ūkio instituto, Chemijos instituto, Vilniaus Universiteto ir Biochemijos instituto bei 2 projektai iš Puslaidininkių fizikos instituto.

1.10. Dalyvavimas NATO Partnerystės ginkluotės projektų bendradarbiavimo programoje

Pagal NATO Partnerystės ginkluotės projektų bendradarbiavimo programą 1999 metais buvo pateikti ir gavo NATO pritarimą du Lietuvos mokslininkų projektai:

    • Lazerinis šaulių treniruoklis;
    • Minų ieškiklis

Šių projektų NATO nefinansavo ir paliko tai pačių valstybių iniciatyvai. Krašto apsaugos ministerija vieną iš projektų užsakė ir įgyvendino kai kuriuose krašto apsaugos sistemos padaliniuose. Modernizuotas lazerinis šaulių treniruoklis buvo įdiegtas Lietuvos karo akademijoje ir Didžiojo Lietuvos etmono J.Radvilos mokomajame pulke (Rukla). Antrasis projektas nėra įgyvendinamas, nes nėra pakankamai išplėtotas ir neatsirado potencialūs gamintojai, kurie galėtų realizuoti projektą.

 

1.11. Įslaptintos informacijos atitikimas NATO reikalavimus

Vienas svarbiausių uždavinių valstybės paslapčių apsaugos srityje 2000 m. buvo teisinės bazės, reglamentuojančios įslaptintos informacijos apsaugos politiką, formavimas, teisės aktų nuostatų derinimas su NATO saugumo politikos reikalavimais.

Nuo 2000 m. kovo 1 d. įsigaliojo naujas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas. Tai, kad įstatymo pagrindinės nuostatos atitinka svarbiausius minimalius NATO saugumo politikos reikalavimus, patvirtino NATO Saugumo biuras, savo išvadas suderinęs su NATO patarėju teisės klausimais.

Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos apsaugos veiksmų koordinavimo funkcijas vykdo Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija. Tiems komisijos uždaviniams nagrinėti, sprendimams rengti ir jiems vykdyti komisijos pavedimu koordinuoti sudarytos trys darbo grupės:

  • darbo grupė, tobulinanti teisės aktus, susijusius su įslaptintos informacijos apsauga, šių teisės aktų nuostatų įgyvendinimo kontrole ir personalo atranka;
  • darbo grupė, sprendžianti tarptautinių sutarčių įslaptintos informacijos apsaugos parengimo ir įgyvendinimo problemas;

  • kompiuterinių duomenų apsaugos (INFOSEC) darbo grupė.

2000 m. parengtos ir pasirašytos Lietuvos Respublikos ir Estijos Respublikos, Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos bei Lietuvos Respublikos ir Čekijos Respublikos dvišalės sutartys dėl abipusės įslaptintos informacijos apsaugos. Sutartys su Estijos Respublika ir Latvijos Respublika yra ratifikuotos.

2000 m. parengta bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinta Pasirengimo narystei NATO programos 2001 metams Saugumo dalis. Minėtas dokumentas bei esamos įslaptintos informacijos apsaugos Lietuvoje būklės analizė 2000 m. spalio mėn. buvo pristatyta NATO Saugumo komiteto išplėstiniame posėdyje. Jame dalyvavę NATO šalių ekspertai teigiamai įvertino Lietuvos integracijos į NATO daromą pažangą.

Buvo parengtas ir pavirtintas Partnerystės tikslo, reglamentuojančio bendradarbiavimą su NATO saugumo srityje, įgyvendinimo projektas.

2000 m. rudenį Lietuvoje lankėsi NATO Saugumo biuro ekspertai. Jie pripažino, kad Lietuvoje taikomi įslaptintos informacijos apsaugos standartai, įskaitant dokumentų apsaugą, fizinę patalpų apsaugą, asmenų atranką darbui su įslaptinta informacija, atitinka minimalius NATO įslaptintos informacijos apsaugos standartus. Ekspertai labai teigiamai įvertino asmenų, kurių darbas susijęs su valstybės paslaptimis, atrankos procedūrą, kurią prilygino NATO šalyse taikomai sistemai. NATO Saugumo biuro ekspertų nuomone, Lietuvos įslaptintos informacijos apsaugos padėtis yra viena iš geriausių tarp šalių kandidačių. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas plėsti Automatizuotą įslaptintų duomenų apsaugos sistemą (INFOSEC).

2000 metais buvo įsigyta modernių radijo ryšio stočių, turinčių informacijos šifravimo bei informacijos perdavimo saugumo priemones.

 

1.12. Visuomenės informavimas

2000 metais tęsėsi Visuomenės informavimo integracijos į NATO klausimais programoje numatytų priemonių įgyvendinimas. Šiomis priemonėmis buvo siekiama:

    • informuoti visuomenę apie NATO uždavinius ir tikslus;
    • remti ir skatinti žiniasklaidos, mokymo, akademinių, kultūros įstaigų, nevyriausybinių organizacijų inicijuotus visuomenės informavimo Lietuvos integracijos į NATO klausimais projektus;
    • skatinti, kad viešose diskusijose savo teigiamą poziciją Lietuvos integracijos į NATO klausimu aktyviai reikštų didelę socialinę įtaką turinčios visuomenės grupės - jaunimas ir verslo atstovai, žymūs visuomenės ir kultūros veikėjai;
    • aktyviau informuoti nepalankiai nusiteikusias visuomenės grupes;
    • užtikrinti nuolatinį Lietuvos integracijos į NATO spausdintinės ir vaizdinės informacijos išleidimą bei aprūpinti ja švietimo ir kultūros įstaigas.

Lyginant trijų 2000 metais atliktų visuomenės nuomonės apklausų duomenis, pastebimas ženklus pritariančiųjų skaičiaus Lietuvos siekiui tapti NATO nare didėjimas: 2000 m. sausio 21-30 dienomis atlikto tyrimo duomenimis, tam pritarė 38,6 % Lietuvos gyventojų, rugpjūčio mėnesio duomenimis, siekiui pritarė 42,2 % gyventojų, gruodžio – net 48,9 % Lietuvos žmonių. Sausio mėnesio tyrimą atliko kompanija “Baltijos tyrimai”, rugpjūčio ir gruodžio – bendrovė “SIC rinkos tyrimai”. Remiantis paskutiniojo tyrimo rezultatais, sumažėjo nepritariančiųjų bei neapsisprendusiųjų dėl narystės NATO skaičius: dabar narystei nepritaria 22,3 %, beveik trečdalis (28,8 %) apklaustųjų neapsisprendę, ar Lietuva turėtų tapti NATO nare. Rugpjūčio mėnesio tyrimo duomenimis, narystei NATO nepritarė 25,7 %, buvo neapsisprendę 32 % respondentų.

1.13. Krizių valdymo sistemos kūrimas

2000 metais buvo padėti pagrindai nacionalinei krizių valdymo sistemai kurti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje buvo pritarta Nacionalinės krizių valdymo sistemos koncepcijos projektui. Patvirtinus koncepciją, buvo sudaryta jungtinė darbo grupė krizių valdymo koncepcijos įgyvendinimo priemonių planui parengti. Į darbo grupę buvo įtrauktos pagrindinės institucijos, susijusios su krizių valdymu. Projektas parengtas remiantis NATO krizių valdymo vadovu ir Vakarų Europos valstybėse veikiančių panašių sistemų patirtimi. Lietuvos krizių valdymo sistemos pagrindinė paskirtis – krizių prevencija renkant informaciją apie vykstančius procesus, juos analizuojant, informuojant aukščiausias valdžios institucijas apie esamą padėtį, galimas grėsmes ir teikiant siūlymus dėl krizei išvengti reikalingų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Nacionalinės krizių valdymo sistemos koncepcijos įgyvendinimo priemones. Įgyvendinus patvirtintas priemones iki 2002 metų pabaigos bus sukurta krizių valdymo sistema. Sudarytos dvi jungtinės vadovavimo (viceministrų lygmuo) ir darbo (specialistų) grupės, kurios parengė krizių valdymo gaires ir krizių valdymo centro nuostatus.

2000 metais buvo parengtas ir Europos Sąjungos Komisijos delegacijai Lietuvoje įteiktas Užsienio reikalų, Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų parengtas projektas dėl PHARE lėšų, skirtų nacionalinei krizių valdymo sistemai kurti, įsisavinimo. ES Komisija paskelbė viešą konkursą projekte numatytiems darbams parengti, kurį laimėjo Jungtinės Karalystės Kranfeldo Universiteto Krizių valdymo centras. Projekto įgyvendinimas prasidėjo 2000 m. lapkričio mėn. ir baigsis 2001 m. pabaigoje. Šiame projekte numatyta tiek techninė, tiek metodinė pagalba kuriant nacionalinę krizių valdymo sistemą.

Krizių valdymo klausimas buvo įtrauktas į Lietuvos pasirengimo narystei NATO programą (1999-2000). Pagal šią programą 2000 m. gegužės 29-30 d. Vilniuje įvyko regioninis krizių valdymo seminaras, kurio metu buvo aptarti NATO ir ES krizių valdymo mechanizmai, regiono valstybių krizių valdymo patirtis ir analizuojama Lietuvos krizių valdymo koncepcija.

Tolesnės konsultacijos krizių prevencijos bei Lietuvos nacionalinės krizių valdymo sistemos koncepcijos įgyvendinimo klausimu numatomos metinėje Lietuvos pasirengimo narystei NATO programoje (2000-2001).

2. INTEGRACIJA Į EUROPOS SĄJUNGĄ

2000 m. vasario 15 d. Briuselyje Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos užsienio reikalų ministrų susitikime oficialiai pradėtos Lietuvos derybos dėl narystės ES.

2.1. Derybos dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje

Nuo derybų pradžios įvyko septyni Lietuvos ir ES Stojimo konferencijos susitikimai, kuriuose buvo įteiktos Lietuvos derybinės pozicijos, rekomenduojama pradėti ir baigti derėtis dėl derybinių skyrių.

Praėjusiais metais buvo preliminariai suderėta dėl 7 derybinių skyrių: Statistika, Pramonės politika, Mažos ir vidutinės įmonės, Mokslas ir mokslo tyrimai, Švietimas ir mokymas, Išoriniai santykiai, Bendra užsienio ir saugumo politika. Derybos Kultūros ir audiovizualinės politikos skyriuje taip pat faktiškai baigtos, tačiau formalus sprendimas bus priimtas 2001 m. I pusėje.

Derybos vyko ir šiuose skyriuose: Laisvė teikti paslaugas, Laisvas kapitalo judėjimas, Įmonių teisė, Konkurencijos politika, Transporto politika, Socialinė politika ir užimtumas, Telekomunikacijos ir informacijos technologijos, Aplinka.

Iki 2000 m. pabaigos buvo parengtos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos ir Stojimo konferencijai įteiktos visų 29 skyrių derybinės pozicijos. Lietuvos derybinėse pozicijose šiuo metu yra suformuluoti 34 pereinamųjų laikotarpių, 2 rezervacijų ir vienos išimties prašymai (2000 m. atsiimti 2 pereinamųjų laikotarpių prašymai).

2.2. Europos Sąjungos ir Lietuvos bendradarbiavimo mechanizmai

2000 m. gegužės 11 d. Vyriausybinė Europos integracijos komisija patvirtino naują - jau trečią – Nacionalinės acquis priėmimo programos (NAPP) redakciją 2000-2003 metų laikotarpiui. NAPP yra išsamus planinis dokumentas, apimantis dabartinės būklės aprašymą, artimiausius ir vidutinės trukmės prioritetus, institucijų kūrimo reikmes, ir numatomus finansinius poreikius kiekviename acquis skyriuje artimiausiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu. Programoje numatomos datos, kada acquis bus galutinai perkeltas į nacionalinę teisę.

2000 m. baigėsi nacionalinės teisės atitikimo ES teisei patikros (screening) dvišalė arba problemų identifikavimo fazė. Vėliau, siekiant gauti daugiau informacijos apie Lietuvos pažangą, ES pradėjo peržiūros, taip vadinamą “re-screening” procesą. Jo metu patys naujausi duomenys apie tai, ką Lietuva nuveikė konkrečiame sektoriuje po paskutinio dvišalės fazės susitikimo, pateikti Komisijai.

Per įvairias 2000 m. PHARE programas Lietuvai skirta daugiau kaip 85 mln. eurų, iš jų per Nacionalinę PHARE programą skirta 43 mln. eurų ekonomikos plėtrai, vidaus rinkai, žemės ūkiui ir žuvininkystei, transportui, socialinei ir sveikatos apsaugai, vidaus reikalams, administraciniams instituciniams gebėjimams stiprinti, ekonominei ir socialinei sanglaudai. Pagal 2000 m. ISPA Lietuvai skirta apie 50 mln. eurų, ir pateikti finansuoti 6 transporto (iš jų, vienas dėl techninės pagalbos) ir 3 aplinkos apsaugos (iš jų, vienas dėl techninės pagalbos) projektai. Per SAPARD programą skirta apie 30 mln. eurų žemės ūkiui ir kaimo plėtrai.

2000 m. pabaigoje pradėta formuoti 2001 m. Nacionalinę PHARE programą, pagal kurią Lietuvai numatyta skirti 43 mln. eurų, pagal ISPA – 50 mln. eurų, pagal SAPARD – 30 mln. eurų.

2.3. Europos (asociacijos) sutarties vykdymas

2000 metais toliau buvo įgyvendinamos Europos sutarties numatytos priemonės. Prasidėjus deryboms dėl narystės ES, svarbesnės tapo Europos sutarties vykdymo institucijos. Jose dabar svarstomi ne tik su Europos sutarties vykdymu susiję klausimai, bet taip pat svarbi vieta skiriama Lietuvos pasirengimo prisiimti narystės įsipareigojimus monitoringui.

Lietuvos ir ES asociacijos komiteto posėdyje buvo aptartas Nacionalinio acquis priemonių plano įgyvendinimas, ekonominių reformų eiga, Europos sutarties vykdymo klausimai.

Pasirašytas ES ir Lietuvos asociacijos tarybos sprendimas, nustatantis terminus ir sąlygas Lietuvos dalyvavimui Bendrijos programoje, susijusioje su smulkiomis ir vidutinėmis įmonėmis.

2000 m. Lietuvos Vyriausybė su Europos Komisija pasirašė Lietuvos ekonominės politikos prioritetų bendrojo vertinimo sutartį. Šiame dokumente pateikiamos vidutinės trukmės laikotarpio ekonominės veiklos kryptys, būtinos šalies ūkio pertvarkymui paspartinti ir pasirengimui tapti Europos Sąjungos nare. Numatytų priemonių įgyvendinimas bus reguliariai vertinamas pagal Europos sutartį.

Pernai įvyko oficialios derybos tarp Lietuvos žemės ūkio ministerijos ir Europos Komisijos dėl prekybos žemės ūkio produktais liberalizavimo, bei buvo priimta daug susitarimų dėl abipusių nuolaidų prekyboje. Buvo susiderėta taikyti naujas didesnes kvotas ir susitarta, atsižvelgiant į kvotas, netaikyti importo muito bei visiškai netaikyti eksporto subsidijų tam tikriems žemės ūkio produktams. Tai jau taikoma nuo 2001 m. sausio 1 d. Dar negalutinai susitarta dėl kai kurių perdirbtų žemės ūkio produktų. Šiuo metu derybos tęsiamos.

2000 m. birželio 29 d. Vilniuje įvyko dvišalis Lietuvos ir Europos Komisijos pareigūnų susitikimas dėl Atitikties įvertinimo protokolo, kurio projektas rengiamas deryboms. Pasirašius protokolą, bus sudarytos palankesnės sąlygos Lietuvos įmonių eksportui į ES rinką, nes ES standartus atitinkančius atitikties įvertinimo tyrimus bus galima atlikti Lietuvoje.

2000 m. Asociacijos tarybos sprendimu penkeriems metams buvo pratęstas laikotarpis valstybės pagalbos srityje. Šio laikotarpio metu bet kokia Lietuvos suteikta valstybės pagalba bus vertinama atsižvelgiant į tai, kad Lietuva bus laikoma teritorija, identiška Bendrijos teritorijoms, aprašytoms Europos Bendrijos steigimo sutarties 87(3)(a) straipsnyje. Asociacijos taryba oficialiai pritarė Lietuvos dalyvavimui Bendrijos švietimo ir mokymo programose Leonardo da Vinci II ir Socrates II nuo 2000 m. sausio 1 d. bei įteisino Lietuvos Respublikos dalyvavimo Bendrijos “Jaunimo” programoje sąlygas.

2.4. Bendradarbiavimas su Europos Sąjunga Bendroje užsienio ir saugumo politikoje

2000 m. Lietuva aktyviai dalyvavo politiniame dialoge su ES Bendros užsienio ir saugumo politikos srityje: įvyko ES ir Asocijuotų valstybių politikos direktorių, Europos korespondentų, ekspertų susitikimai, prisijungimai prie ES pareiškimų, demaršų, bendrų pozicijų ar bendrų veiksmų. 2000 m. Lietuva prisijungė prie svarbių ES pareiškimų dėl rinkimų Baltarusijoje ir sankcijų atšaukimo buvusiai Jugoslavijai.

Derybose dėl narystės ES 2000 m. preliminariai susitarta dėl derybinio skyriaus “Bendra užsienio ir saugumo politika”. Šiame skyriuje Lietuva neprašo pereinamųjų laikotarpių ar išimčių, pritaria visam ES acquis ir nuo įstojimo dienos yra pasirengusi įgyvendinti ES reikalavimus.

Diskusijose dėl Vakarų Europos Sąjungos (VES) integravimo į ES bei dėl Europos saugumo ir gynybos stiprinimo Lietuva siekė pabrėžti savo suinteresuotumą būti aktyvia dalyve užtikrinant Euro-atlantinį saugumą ir stabilumą. 2000 m. gegužės 16 d. VES Ministrų Tarybos Porto susitikimo metu Lietuvos atstovas pristatė septynių VES Asocijuotų partnerių poziciją dėl Bendros Europos saugumo ir gynybos politikos, kurioje:

    • paminėtas NATO esminis vaidmuo Europos saugume ir kolektyvinėje gynyboje;
    • pabrėžtas Asocijuotų partnerių siekis būti įtrauktoms į naujųjų ES saugumo ir gynybos struktūrų veiklą.

Savo politinę valią dalyvauti Europos saugumo ir gynybos politikoje Lietuva patvirtino lapkričio 20-21 d. įvykusioje ES Karinių pajėgų formavimo konferencijoje, kurioje buvo pasiūlytas Lietuvos karinis įnašas į formuojamas ES pajėgas.

 

 

 

2.5. Bendradarbiavimas su Europos Sąjunga teisingumo ir vidaus reikalų srityje

Siekiant Lietuvos teisės aktų nuostatų pabėgėlių klausimais atitikimo Europos Sąjungos teisės reikalavimus, buvo priimtas įstatymas "Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso".

Lietuva toliau dalyvavo Informacijos apie imigraciją ir sienų pažeidimus analizės (CIREFI) centro veikloje informacijos, diskusijų ir keitimosi duomenimis apie sienų kirtimą ir imigraciją klausimais. Vykdant šią veiklą 2000 m. parengti ir patvirtinti Užsieniečių registro nuostatai bei priimtas sprendimas iki 2003 m. liepos 1 d. šį registrą įsteigti.

2000 m. Vyriausybė patvirtino Nacionalinį veiksmų prieglobsčio srityje planą, kurio priemonių įvykdymas yra prioritetinis uždavinys Lietuvai rengiantis narystei Europos Sąjungoje. Svarbiausias šio plano tikslas - laiku pasirengti ir tinkamai įgyvendinti pagrindinių Europos Sąjungos teisės aktų prieglobsčio srityje reikalavimus.

Pernai parengta ir patvirtinta Lietuvos Respublikos derybinė pozicija "Teisingumas ir vidaus reikalai".

Siekiant Lietuvos teisės aktus, standartus bei procedūras suderinti su Europos Sąjungos teisės reikalavimais, bendradarbiaujant su PHARE programos Paramos Lietuvai integruojantis į ES (SEIL) projekto ekspertais, parengta Lietuvos nacionalinė strategija trečiojo ramsčio srityje, rengiantis narystei Europos Sąjungoje, kurią sudaro teisinės, administracinės ir organizacinės priemonės.

2000 m. gruodžio mėn. pradėtas įgyvendinti PHARE programos Dvynių projektas su Suomija, skirtas Nacionalinei Šengeno informacinei sistemai kurti.

2000 m. pradžioje Pabradėje už PHARE programos lėšas (650 tūkst.eurų) baigtas pastatyti naujas Pasienio policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro bendrabutis.

Parengta PHARE programos Pre-Ins Facility fondo finansuojama techninė užduotis “Parama Lietuvos Respublikos antikorupcijos programai”, kurios tikslas – padėti Lietuvos Respublikos valdžiai, kuriant Nacionalinę antikorupcijos politiką, strategiją ir įgyvendinimo programą. Taip pat parengtas techninės užduoties tęsinys “Nacionalinės antikorupcinės programos peržiūra ir įgyvendinimas, sektorinių antikorupcinių strategijų bei veiksmų planų parengimas ir įgyvendinimas”, kurio tikslas – peržiūrėti ir įgyvendinti Nacionalinę kovos su korupcija programą, parengti ir įgyvendinti sektorių antikorupcinės strategijos ir veiksmų planus. Šios užduoties įvykdymui pasitelkta Danijos konsultacinė kompanija “PLS Ramboll management”, kuri laimėjo organizuotą konkursą LI 9809.02 “Parama Lietuvos Vyriausybės Antikorupcijos komisijai” dėl PHARE numatytų uždavinių įgyvendinimo, rengiant antikorupcinę programą.

2000 m. lapkričio 8 d. paskelbtame Europos Komisijos Reguliariame pranešime apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei ES pažymėta, kad Lietuva padarė ryškią pažangą teisingumo ir vidaus reikalų srityje.

3. BENDRADARBIAVIMAS TARPTAUTINĖSE ORGANIZACIJOSE

2000 metais svarbus diplomatijos laimėjimas – įstojimas į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO). Lietuva aktyviai prisidėjo prie tarptautinio ir regioninio saugumo ir stabilumo užtikrinimo, dalyvaudama tarptautinių organizacijų veikloje.

3.1. Dalyvavimas Jungtinių tautų organizacijos veikloje

2000 m. Lietuvos įsipareigojimai JTO Nuolatinės parengties pajėgų (NPP) sistemai išliko tokie patys, kokie numatyti 1998 m. sausio 13 d. pasirašytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir JTO tarpusavio supratimo memorandume dėl Lietuvos dalyvavimo JTO NPP sistemoje. NPP tikslas - JTO Saugumo Tarybai priėmus sprendimą, nedelsiant pasiųsti taikos palaikymo (įvedimo) pajėgas į konflikto vietą. Lietuva laikė nuolatinės parengties 24 pareigūnų grupę (20 policininkų, 4 štabo karininkus ir karinius stebėtojus).

2000 m. gruodžio mėn. Palerme (Italija) vykusioje Jungtinių Tautų konferencijoje Lietuva pasirašė Jungtinių Tautų Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą. Konvencijoje numatomos priemonės kovai su pinigų plovimu, korupcija bei šių priemonių įgyvendinimo būdai – baudžiamasis persekiojimas, nusikalstamu būdu gautų pajamų konfiskavimas, tarptautinio bendradarbiavimo šioje srityje priemonės.

2000 m. Lietuva toliau prisidėjo prie JTO pastangų sureguliuoti Balkanų krizę. Devyni civiliai Lietuvos policininkai dalyvavo JTO misijoje Kosovo provincijoje, o iki 2000 m. balandžio mėnesio du Lietuvos civiliai policininkai dalyvavo JTO misijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje.

Taip pat buvo pateikta 1999 m. rugsėjo – 2000 m. lapkričio mėn. nacionalinė ataskaita pagal tam tikrų įprastinių ginklų konvencijos 2-ąjį pataisytą protokolą. Šioje ataskaitoje pateikiama informacija apie Lietuvos tarptautinį bendradarbiavimą, įgyvendinant konvencijos nuostatas (tarptautinę techninę pagalbą, teikiamą išminavimo darbams, išminavimo kursus), apie Lietuvoje vykdomus išminavimo darbus, Lietuvos turimą išminavimo techniką, Lietuvos kariuomenės padalinius, susijusius su išminavimo darbais.

3.2. Dalyvavimas Europos Tarybos veikloje

Tęsdama siekius užtikrinti demokratijos stabilumą ir žmogaus teises, Lietuvos Respublika 2000 m. aktyviai dalyvavo Europos Tarybos veikloje.

Lietuvos Respublika, kaip Europos Tarybos narė, savo veikloje 2000 m. siekė pristatyti Lietuvą Europos Taryboje kaip demokratinę valstybę, aktyviai vykdančią institucines, teisinės sistemos, ekonomines, švietimo, socialines ir kt. reformas.

Užsienio reikalų ministerija koordinavo Lietuvos statutinių bei politinių įsipareigojimų Europos Tarybai (ET) įgyvendinimą, skleidė Europos Taryboje informaciją apie žmogaus teises, teisinę reformą Lietuvoje, išnaudojo Europos Tarybos įsipareigojimų vykdymo monitoringo mechanizmus formuojant gerą Lietuvos įvaizdį, koordinavo tolesnę Lietuvos integraciją į Europos sutarčių sistemą, ET tarpvyriausybinio bendradarbiavimo ir ET demokratijos stabilumo ir vienijimosi veiklos programas stengėsi pritaikyti Lietuvos reikmėms, pasinaudojo ET teikiamomis galimybėmis spręsti Lietuvai reikšmingus dvišalius klausimus.

3.2.1. Įsijungimas į Europos Tarybos sutarčių sistemą

Kaip ir ankstesniais metais, buvo siekiama kad Lietuva kuo labiau integruotųsi į Europos Tarybos sutarčių sistemą. Akcentuotina tai, jog ši integracija yra viena narystės Europos Sąjungoje sąlygų, kadangi prisijungimas prie Europos sutarčių sistemos instrumentų kartu sudaro vieną iš prielaidų harmonizuoti nacionalinę teisės sistemą su Europos Sąjungos teise.

ET sutarčių sistemą (ESS) dabar sudaro 177 daugiašalės sutartys. Lietuva yra pasirašiusi 56 ESS dokumentus, iš kurių 49 yra ratifikuoti.

2000 metais Lietuvos Respublika prisijungė prie šių Europos Tarybos dokumentų:

  1. Europos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos - ratifikavimo raštai deponuoti 2000 03 23;
  2. Europos konvencijos dėl žiūrovų smurto ir blogo elgesio sporto varžybose, ypač futbolo rungtynėse; ratifikavimo raštai deponuoti 2000 07 04;
  3. Europos konvencijos dėl televizijos be sienų ir šią konvenciją pataisančio protokolo - ratifikavimo raštai deponuoti 2000 09 27;
  4. Europos Tarybos pagrindinio susitarimo dėl privilegijų ir imunitetų trečiojo protokolo - ratifikavimo raštai deponuoti 2000 10 19.

Lietuvos Respublika 2000 metais taip pat pasirašė šiuos ESS dokumentus:

  1. Europos susitarimą dėl asmenų, dalyvaujančių Europos žmogaus teisių teismo procese (2000 02 11 );
  2. Konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatiniu apdorojimu (2000 02 11);
  3. Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo papildomąjį protokolą (2000 06 08 );
  4. Europos kraštovaizdžio konvenciją (2000 10 20).

Kaip svarbiausias Lietuvos integravimosi į ESS žingsnis 2000 metais išskirtinas Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos ratifikavimas.

Lietuva pirmenybę teikia konvencijoms, prie kurių yra prisijungusios Europos Sąjungos valstybės bei kurioms prioritetą teikia Europos Komisija.

3.2.2. Svarbesnieji Lietuvos ir Europos Tarybos renginiai Lietuvoje

2000 m. spalio 4–5 d. Vilniuje surengtas tarptautinis forumas “Dėl išgrobstytos žydų kultūrinės nuosavybės”. Šį forumą globoja ET generalinis sekretorius W.Schwimmer. Renginyje dalyvavo Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (PA) Pirmininkas lordas Russell-Johnston.

2000 m. lapkričio 7-8 d. Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija kartu su ET ir Danijos vietos valdžios asociacija surengė tarptautinę konferenciją "Europos vietos savivaldos chartija ir Lietuvos teisinė sistema".

2000 m. rugsėjo mėn. 4-8 d. Trakuose kartu su Europos Taryba surengtas mokymo seminaras Lietuvos policininkams.

3.2.3. Europos Tarybos Ministrų Komiteto Europos žmogaus teisių teismo išspręstų bylų vykdymo priežiūra

2000 metais Europos Tarybos Ministrų Komitetas (MK) posėdžiuose svarstytos pirmosios bylos prieš Lietuvą: draugišku susitarimu pasibaigusi Raišelio byla ir Jėčiaus byla. Lietuvos atstovai Ministrų Komiteto pavaduotojų posėdyje (MK(p), bendradarbiaudami su LR Vyriausybės atstovu Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) G.Švedu, informavo apie priemones, kurių ėmėsi mūsų Vyriausybė, įgyvendindama Teismo sprendimus.

3.2.4. Lietuvos monitoringas

ET Parlamentinės Asamblėjos monitoringas grindžiamas padėties konkrečiose valstybėse narėse stebėjimu. Lietuvos atžvilgiu ET PA monitoringas buvo užbaigtas 1997 metų rudenį. 2000 m. kovo 6 d. ET PA biuras nusprendė pradėti postmonitoringo dialogą su Lietuva, Čekija, Estija ir Rumunija, t.y. su tomis valstybėmis, kurioms užbaigtas monitoringo procesas. 2000 m. spalio 19 d. ET PA Monitoringo komitetui pateiktas atsakymas apie padarytą pažangą.

ET MK monitoringas grindžiamas teminiu pagrindu. 2000 metais ET MK monitoringo rėmuose buvo tęsiama nagrinėti jau ankstesniais metais nagrinėtos temos: "Žodžio ir informacijos laisvė", "Demokratinių institucijų funkcionavimas ir apsauga", "Teismų sistemos funkcionavimas", "Vietos savivalda", "Mirties bausmė", “Policija ir saugumo pajėgos”. Tam buvo skirti du specialūs MK(p) posėdžiai, kuriuose buvo aptariamos anksčiau suformuluotų pasiūlymų įgyvendinimo priemonės.

3.2.5. Tarpvyriausybinio bendradarbiavimo Europos Taryboje koordinavimas

LR ekspertų, dalyvaujančių ET tarpvyriausybinio bendradarbiavimo komitetuose, tikslai yra informacijos apie Lietuvą atitinkamose veiklos srityse skleidimas, tarpvyriausybinio bendradarbiavimo programų rengimas ir pritaikymas Lietuvos Respublikos reikmėms, LR Vyriausybės pozicijos išsakymas rengiant naujus ET dokumentus (konvencijų, rekomendacijų projektus), ryšių su savo srities specialistais iš kitų valstybių užmezgimas ir palaikymas, ET patirties, sukauptos atitinkamose veiklos srityse, diegimas Lietuvoje.

Lietuvos ekspertai dalyvauja maždaug 70 ET ekspertų komitetų.

Veiklos demokratijos stabilumui plėtoti ir stiprinti programoje (ADACS) 2000 metams Lietuvos Respublikos pasiūlytų tikslinių projektų demokratijos skatinimo, teisingumo, žmogaus teisių apsaugos, socialinėje bei kultūros srityse finansavimui iš ET biudžeto iš viso buvo skirta 35 728 eurai.

Tarp kitų 2000 metais pagal ADACS programą įgyvendintų projektų paminėtina ET ekspertų atlikta Lietuvos naujojo baudžiamojo kodekso projekto ekspertizė ir Lietuvos teisėjų mokymo centro kartu su Suomijos teisingumo ministerija suorganizuotas mokymo seminaras Lietuvos teisėjams. Taip pat įvyko informacinis renginys, skirtas supažindinti su Europos komiteto prieš kankinimą (CPT) veikla.

Pabrėžtina, kad Lietuva buvo pirmoji valstybė, kurioje 2000 m. gegužės 15 – 16 d. Vilniuje buvo surengtas Lietuvos bendradarbiavimo su Europos Taryba pagal ADACS programą įvertinimo seminaras. Šiame renginyje buvo įvertintas pastaraisiais metais vykdytų ADACS programų Lietuvoje ir kitose Rytų ir Vidurio Europos šalyse efektyvumas. Į seminarą buvo pakviesti kaimyninių valstybių Estijos, Latvijos, Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos, taip pat Ukrainos atstovai.

3.2.6. Lietuvos veikla Europos Tarybos Vystymo Banke (ETVB)

Šiuo metu ETVB narėmis yra 35 iš 41 Europos Tarybos valstybės. Iki šiol Lietuvai jau suteiktos Europos Tarybos Vystymo banko paskolos šiems projektams finansuoti:

    1. Grįžtančių tremtinių aprūpinimui gyvenamuoju plotu. (Paskolos dydis 12,5 mln. JAV dolerių. Planuojama įvairiose Lietuvos vietose pastatyti ar nupirkti 650 butų bei pastatyti globos namus "Tremtinių namai" grįžtančioms tremtinių šeimoms. Šis projektas turėtų būti įgyvendintas iki 2004 m.)
    2. Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros 1998-2006 metais investicinis projektas (pagal šį projektą bankas finansuos 10 centrų - septyniose Lietuvos savivaldybėse, teiksiančių paslaugas žmonėms su negalia, pagyvenusiems žmonėms ir kritinėse situacijose atsidūrusiems vaikams. Numatoma paskolos suma - 10,8 mln. litų).

3.2.7. Darbas Europos Tarybos institucijose

2000 m. lapkričio mėn. Lietuva tapo iš penkių valstybių susidedančio ET MK biuro nare ir aktyviai įsijungė į ET MK veiklos organizavimą.

2000 metais vyko ET MK 106 bei 107 sesija, keturios ET PA sesijos dalys, 7-oji Europos vietinės ir regionų valdžios konferencija (EVRVK) sesija, 51 MK(p) posėdis. Visuose juose dalyvavo Lietuvos atstovai.

3.2.8. Dalyvavimas kituose daliniuose susitarimuose

Valstybių grupės prieš korupciją – GRECO nare Lietuva yra nuo 1999 m. gegužės mėn.

2000 vasario 16 d. ET MK(p) pagal Europos konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą įsteigto komiteto (CPT) nariu iš Lietuvos išrinko Respublikinio biomedicinos etikos komiteto pirmininką doc. E.Gefeną.

2000 vasario 14 - 23 d. CPT delegacija, vadovaujama komiteto nario J.Olden, pirmą kartą inspektavo Lietuvos įkalinimo įstaigas, taip pat užsieniečių registravimo centrą. Po šio vizito CPT parengė (2000 m. rugpjūčio mėn.) raportą Lietuvos Vyriausybei. Lietuvos valdžia raginama daugiau dėmesio skirti policijos pareigūnų profesiniam parengimui, sąlygų policijos areštinėse pagerinimui.

Lietuva pirmininkaus Europos Tarybos Ministrų Komitetui nuo 2001 m. lapkričio mėn. iki 2002 m. gegužės mėn. Šiuo metu Lietuva intensyviai rengiasi šiam atsakingam ir įpareigojančiam uždaviniui.

3.3. Dalyvavimas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos veikloje

Praėjusiais metais Lietuva toliau plėtojo iniciatyvas karinio-politinio pasitikėjimo stiprinimo srityje. Lietuva susitarė su Rusija dėl dvišalių saugumą ir pasitikėjimą stiprinančių priemonių: dėl abipusės papildomos kvotos, pasikeičiant karinės informacijos įvertinimo vizitais pagal 1999 m. Vienos dokumentą bei pasikeitimo informacija apie Lietuvos ginkluotąsias pajėgas ir ginkluotės lygius bei Rusijos Federacijos karinius dalinius Kaliningrado srityje pagal Įprastinės ginkluotės Europoje (CFE) sutarties reikalavimus. Tai padidins karinių potencialų skaidrumą šiame regione tuo skatinant tarpusavio pasitikėjimą. 2000 m. Lietuva parengė tokią informaciją pagal CFE sutarties reikalavimus perduoti Rusijai. Duomenimis bus apsikeista Vienoje tarp abiejų šalių delegacijų prie ESBO, kai Rusija bus parengusi savo duomenis.

Padidėjus įtampai Gruzijos su Rusijos Federacija pasienyje, 1999 m. gruodžio 15 d. ESBO misijos Gruzijoje mandatas buvo praplėstas, suteikiant jai Gruzijos – Rusijos Federacijos sienos monitoringo funkciją. Nuo misijos pradžios iki 2000 m. pabaigos šioje misijoje sėkmingai dirbo 2 Lietuvos kariniai ekspertai. Misijos vadovai aukštai įvertino Lietuvos kariškių profesinę patirtį bei asmeninius sugebėjimus, vienas jų yra paskirtas vadovauti vienai iš bazių.

2000 m. Lietuvos atstovai įvykdė 2 regiono inspekcijas (Lenkijoje ir Vokietijoje – šioje šalyje Lietuvos inspektorius dirbo Suomijos inspektavimo grupėje). 2000 m. Lietuvoje regiono inspekcijas įvykdė Prancūzija bei Didžioji Britanija (kartu su Vokietijos inspektoriumi), įvertinimo vizitą – Portugalija.

2000 metais įgyvendino ir kitas nuolatines bendradarbiavimo su ESBO priemones: pagal ESBO nustatytą kalendorių teikė duomenis apie Lietuvos kariuomenę, karinį biudžetą, gynybos planavimą ir numatomas karines pratybas pagal 1999 m. Vienos dokumento reikalavimus; taip pat buvo užpildytas klausimynas dėl priešpėstinių minų.

3.4. Stojimas į Pasaulio prekybos organizaciją

2000 m. spalio mėn. 2 d. Lietuva baigė derybas dėl narystės Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO). Oficialiai derybų pabaiga patvirtinta 2000 m. gruodžio 8 d. PPO Generalinės Tarybos sesijoje. Tapusi PPO nare, Lietuva žengs reikšmingą žingsnį integruojantis į pasaulio ekonomiką, įsipareigos savo užsienio prekybą vykdyti pagal visiems žinomas ir skaidrias PPO nuostatas, taps patikima ir patrauklia užsienio prekybos partnere. Narystė šioje organizacijoje sąlygoja ne tik tarptautinį pripažinimą, bet suteikia ir svarbią saugumo aspektu strateginę naudą – skatina didesnį užsienio investicijų srautą, naujų rinkų šalies eksportuotojams atradimą, padidina Lietuvos prekių ir paslaugų saugumą PPO valstybių rinkose.

3.5. Bendradarbiavimas su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

Siekdama plačiau integruotis į pasaulio ekonomines ir politines struktūras, Lietuva siekia nustatyti glaudesnius su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) bendradarbiavimo ryšius. Tai lemia OECD reikšmė pasaulio ekonomikos plėtroje bei šios organizacijos teikiama metodinė pagalba atskiroms Lietuvos valstybės institucijoms. Pagrindinis Lietuvos ir OECD bendradarbiavimo tikslas yra skatinti ilgalaikį šalies ekonominį augimą kaip demokratinės visuomenės plėtros pagrindą, užbaigti perėjimo į rinkos ekonomiką procesą; naudojantis OECD pažangiausia praktika, siekti ekonominio augimo ir politinio stabilumo.

2000 m. vykdant OECD Baltijos regioninę programą Lietuvos valstybės institucijų atstovai tęsė susipažinimą su OECD šalių narių praktika bei jos perėmimą konkurencijos politikos, mokesčių administravimo, tiesioginių užsienio investicijų, kapitalo rinkų plėtros, smulkaus ir vidutinio verslo plėtros srityse. 2000 m. lapkričio mėn. stebėtojo teisėmis Lietuva buvo priimta į OECD Konkurencijos politikos ir teisės komitetą, inicijuotas prisijungimas prie OECD Konvencijos dėl kovos su užsienio viešųjų pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose.

OECD išleido Baltijos valstybių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) palyginamosios ekonominės analizės OECD studiją “The Baltic States – a Regional Economic Assessment”, kurios lietuviškas variantas visuomenei buvo pristatytas 2000 m. balandžio mėn. Tai pirmas kartas šioje organizacijoje, parengiant ir išleidžiant palyginamąją kelių šalių ekonominę studiją. Daug dėmesio buvo skirta Lietuvoje vykstantiems ekonominiams ir politiniams procesams, pristatant juos pirmiausia OECD šalims.

4. DVIŠALIS BENDRADARBIAVIMAS IR TARPTAUTINIAI PROJEKTAI

4.1. Bendradarbiavimas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis

2000 m. plėtojant dvišalius Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) santykius, buvo siekiama palankios JAV administracijos nuomonės dėl Lietuvos narystės NATO, skatinama parama Lietuvai, plėtojami santykiai karinėje srityje. JAV sutvirtino savo, kaip Lietuvos partnerės, pozicijas ne tik politinėje, bet ir ekonominėje srityse. Tarp užsienio investuotojų Lietuvoje JAV užima pirmaujančias pozicijas. Tai teikia tvirtą pagrindą šalies ekonominei plėtrai ir žmonių gerovei. Išaugusios JAV ir Lietuvos dvišalės prekybos apimtys ir naujausios JAV investicijos į Lietuvos energetikos sektorių šiandien atspindi nuoseklų Partnerystės Chartijos tikslų įgyvendinimą praktikoje.

2000 m. Lietuvoje surengta daugelis aukštų JAV pareigūnų vizitų: gynybos sekretoriaus, energetikos sekretoriaus, JAV iždo sekretoriaus pavaduotojo, specialiojo Prezidento atstovo ir valstybės sekretoriaus Holokausto klausimais, JAV Valstybės departamento pasekretoriaus pavaduotojo, FBI direktoriaus, Atstovų rūmų nario, JAV valstybės sekretorės padėjėjo Europos reikalams pavaduotojo, JAV Kongreso patarėjų delegacijos ir kt.

JAV rėmė Lietuvos siekius integruotis į NATO. JAV valstybės sekretorės padėjėjo Europos reikalams pavaduotojas vizito Vilniuje metu pažymėjo, kad integruodamasi į NATO, Lietuva yra “teisingame kelyje” ir tai reikia tęsti. Jis kvietė ir toliau daryti “namų darbus”, atkreipti dėmesį į detales, rengiant Lietuvos pasiruošimo NATO veiksmų planą, ieškoti Lietuvos rėmėjų, užmegzti naujus ryšius Vašingtone. Akcentuota, kad naujų narių priėmimas į NATO – politinis sprendimas ir bus vertinamas ne tik karinis pasirengimas, bet ir politinė bei ekonominė situacija, investicijos į šalies ūkį.

2000 m. JAV toliau rėmė Lietuvos krašto apsaugos sistemą, skirdamos 4,6 mln. JAV dolerių pagal Užsienio valstybių karinio finansavimo programą, 700 tūkst. JAV dolerių – pagal Tarptautinio karinio švietimo ir mokymo programą (IMET).

2000 m. pagal JAV ir Baltijos valstybių Partnerystės chartiją toliau buvo plėtojamas JAV ir Lietuvos bendradarbiavimas: Vašingtone buvo surengtos trečiosios dvišalės JAV ir Lietuvos saugumo konsultacijos, Vilniuje - trečiosios dvišalės ekonominės konsultacijos.

2000 m. birželio 7 d. Taline įvyko trečiasis pagal JAV ir Baltijos valstybių Partnerystės Chartiją įsteigtos JAV, Lietuvos, Latvijos ir Estijos Partnerystės komisijos susitikimas. Susitikimo metu komisijos dalyviai išreiškė pritarimą 2000 m. Vilniaus konferencijos išvadoms. JAV pasveikino šalių kandidačių bendradarbiavimą, kuris nuo šiol vyks “Vilniaus dvasia”, atitinkančia JAV ir Baltijos šalių bendrus tikslus – vientisos ir laisvos Europos sukūrimą. Susitikimo metu pabrėžta, kad NATO Narystės veiksmų planas yra puiki priemonė Lietuvai tapti tinkamai pasiruošusia NATO kandidate. Kitas Partnerystės Chartijos susitikimas turėtų vykti Vilniuje 2001 metais.

4.2. Bendradarbiavimas su Rusijos Federacija

Lietuva, stiprindama šalies saugumą, siekė užtikrinti lygiateisį ir abipusiai naudingą bendradarbiavimą su Rusijos Federacija, stiprinti tarpusavio supratimą ir pasitikėjimą, tokiu būdu plečiant palankų foną Lietuvai įsilieti į Europos ir transatlantines struktūras.

Savo santykius su Rusija Lietuva pradėjo projektuoti kaip Europos Sąjungos, kurios narystės siekia, ir Rusijos strateginės partnerystės integralią dalį. Lietuva, atsižvelgdama į nuostatas, išdėstytas ES strategijoje Rusijos atžvilgiu bei ES iniciatyvoje “Šiaurės Dimensija”, siekė pozityvaus bendradarbiavimo su Rusija.

Toliau plėtojant santykius su Rusija, buvo siekiama laikytis pozityvios darbotvarkės, suprantant, kad ekonominiai, kultūriniai ryšiai, atviras dialogas tarp visuomenių yra stipriausias pagrindas tarpusavio supratimui ir pasitikėjimui. Lietuva saugumo stiprinimo klausimus svarstė ne per dvišalius santykius, o išnaudojant ESBO mechanizmus, nuosekliai laikydamasi euroatlantinės orientacijos.

Dvišalių santykių intensyvumas sumažėjo dėl objektyvių priežasčių - parlamento ir prezidento rinkimų Rusijoje ir Seimo rinkimų Lietuvoje. Šiuo laikotarpiu Lietuvos Seimas ratifikavo susitarimus dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos, dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo, dėl pensinio aprūpinimo, dabar laukiama adekvati Rusijos parlamento reakcija.

4.2.1. Bendradarbiavimas su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi

Lietuva aktyviai plėtojo regioninį bendradarbiavimą su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. 2000 m. sausio 26 d. įsigaliojo tarpvyriausybinis Lietuvos ir Rusijos susitarimas dėl ilgalaikio bendradarbiavimo tarp Lietuvos Respublikos regionų ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities. Buvo įkurta Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities regioninės ir vietinės valdžios ilgalaikio bendradarbiavimo taryba. Tarybos veiklos planu tapo bendri Lietuvos ir Rusijos pasiūlymai ES Šiaurės dimensijos iniciatyvai.

Siekdama stiprinti pasitikėjimą karinėje srityje ir gerinti ekologinę situaciją visame Baltijos jūros regione Lietuva pakvietė Kaliningrado srities kariškius ir Civilinės apsaugos tarnybos atstovus dalyvauti aplinkosaugos kursuose generolo A.Ramanausko karių profesinio tobulinimo centre Nemenčinėje. Šiuos mokymus finansuoja JAV ir Švedija.

Plėtojant bendradarbiavimą su Kaliningrado sritimi, ypatingas dėmesys buvo skiriamas ES plėtrai. ES savo raporte apie valstybių kandidačių pažangą pažymėjo, jog ES, Rusija kartu su Kaliningrado srities kaimynėmis Lietuva ir Lenkija turi parengti strategiją, kad šis Rusijos regionas taip pat galėtų pasinaudoti europinės integracijos teikiamais privalumais. Atsižvelgdama į ES plėtros svarbą Kaliningrado srities plėtrai ir regioniniam bendradarbiavimui, Lietuva parengė studiją apie “Lietuvos narystės ES įtaką santykiams su Kaliningrado sritimi”.

Siekdama plėtoti regioninį bendradarbiavimą ir aktyvinti ekonominius santykius, Lietuva, bendradarbiaudama su JAV, organizavo Kaliningrado srities viešosios administracijos ir verslo atstovų mokymo kursus.

Gerinant pasienio postų darbą ir sienos kontrolės kokybę buvo atidarytas naujas modernus pasienio postas Nidoje, kuriam skirta 2 mln. eurų iš Lietuvos nacionalinės PHARE CBC programos Panemunės pasienio postui modernizuoti.

4.3. Bendradarbiavimas su Vidurio Europos valstybėmis

Lietuva aktyviai plėtojo santykius su Vidurio Europos valstybėmis.

2000 metais Vilniuje organizuotoje tarptautinėje konferencijoje “NATO vaidmuo besikeičiančioje Europoje” dalyvavo Vidurio Europos valstybės – Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Čekija, Lenkija, Vengrija, Bulgarija, Kroatija, Makedonija (FYROM).

Pasirašyta Lietuvos ir Čekijos Respublikos tarpvyriausybinė sutartis dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos. Čekija 2000-2002 m. laikotarpiui perėmė NATO “Contact Point Embassy” Vilniuje funkciją bei suteikė paramą Lietuvos kariuomenei: perdavė karinės įrangos siuntą, kurios pagrindą sudaro granatsvaidžiai RPG-7.

2000 metais vyko politinės konsultacijos, darbiniai susitikimai su Vidurio Europos valstybių užsienio reikalų ir gynybos atstovais. Susitikimų metu aptarti dvišalio bendradarbiavimo, integracijos į ES ir NATO klausimai.

2000 m. įvyko oficialus Makedonijos (FYROM) prezidento vizitas Lietuvoje, kurio metu aptarta situacija Balkanų regione ir dvišalių santykių plėtra. Buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija aktyviai rėmė tarptautinės bendruomenės pastangas atkuriant taiką bei atstatant Kosovo provinciją. Lietuva taip pat siekia aktyviai dalyvauti Balkanų taikos atkūrimo procese bei atstatymo darbuose.

Pernai su pirmuoju oficialiu vizitu Lietuvoje lankėsi Slovakijos Ministras Pirmininkas. Vizito metu aptarti integracijos į ES ir NATO klausimai, susitarta surengti energetikos ekspertų susitikimą.

4.3.1. Bendradarbiavimas su Lenkija

Lietuvos santykiai su Lenkija kaip strategine partnere buvo intensyviai plėtojami. 2000 m. Varšuvoje įvyko Lenkijos ir Lietuvos konsultacijos bendradarbiavimo su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi klausimais ir politinės-karinės konsultacijos saugumo klausimais, kurių metu buvo aptarta Lietuvos Pasirengimo narystei NATO programa, NATO plėtimasis, CFE klausimai. Lietuvos atstovai pristatė Lietuvos pasirengimo narystei NATO programą 2000-2001 m. bei pakomentavo, kaip buvo įgyvendinta praėjusių metų programa, atsižvelgiant į NATO “Progress report” pastabas ir rekomendacijas. Lenkijos atstovams buvo pasiūlyta, šalia Čekijos ir galbūt Jungtinės Karalystės, įsijungti į Lietuvos visuomenės informavimo bendrais saugumo ir narystės NATO klausimais programą.

2000 m. Varšuvoje vyko Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų Konsultacinio komiteto posėdis, kurio metu aptartas bendradarbiavimas gynybos, ekonomikos bei kultūros srityse, pasiruošimas Lietuvos ir Lenkijos diplomatinių santykių atkūrimo dešimtmečiui.

Taip pat įvyko Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų susitikimas, kurio metu daugiausia dėmesio buvo skirta Lietuvos integracijos į NATO klausimams, bendradarbiavimui integracijos į ES srityje.

Lietuva toliau bendradarbiavo su Lenkija gynybos srityje. 2000 m. parengta Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl bendradarbiavimo gynybos srityje ir pasirašytas protokolas, 2000 m. dvišalio bendradarbiavimo plano papildymas, pagal kurį Lenkija 2001-2003 metais suteiks galimybę Lietuvos karininkams nemokamai mokytis ir studijuoti Lenkijos karinėse mokymo institucijose.

2000 m. pasirašytas vyriausybinis susitarimas su Lenkijos Respublika dėl bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu bei kitais sunkiais nusikaltimais.

 

 

 

4.3.1.1. LITPOLBAT plėtra

2000 m. spalio 22 d. vykusio Lietuvos krašto apsaugos ministro ir Lenkijos krašto apsaugos ministro susitikimo metu Lenkijos atstovai pasiūlė siųsti LITPOLBAT į NATO vadovaujamą tarptautinę taikos palaikymo operaciją Kosove. Buvo pabrėžta, jog Lenkija pirmenybę teikia dalyvavimui NATO, bet ne JT tarptautinėse misijose. Lietuvos atstovai iš principo sutiko svarstyti šį pasiūlymą. Lietuva pradėjo įvertinti tokios lietuviškosios LITPOLBAT dalies išskleidimo misijoje (2001 m.pusei metų) išlaidas.

Lietuvos atstovai pareiškė, kad suinteresuoti aktyviau bendradarbiauti su trišaliu Lenkijos-Danijos-Vokietijos sausumos pajėgų korpusu. Buvo išsakyta mintis, ateityje integruoti LITPOLBAT į šį trikampį. Lenkijos atstovai patikino, jog ateityje LITPOLBAT galės aktyviau bendradarbiauti su trikampio sausumos pajėgų korpusu, tačiau Lenkijos sprendimai turi būti suderinti su Danija ir Vokietija. Jau yra priimtas sprendimas siųsti Lietuvos karininką į trišalio Lenkijos-Danijos-Vokietijos sausumos pajėgų korpuso štabą NORTHEAST Šcecine stažuotis.

2000 m. Lenkija perdavė lietuviškajai LITPOLBAT daliai įrangos ir ginkluotės už 1 milijoną JAV dolerių, t.y. šarvuotų transporterių MTLB, šturmo šautuvų BERYL ir kitą techniką.

2000 metais įvyko 7 LITPOLBAT pratybos, iš kurių 4 buvo štabų mokymai, kitos – žvalgybos būrio, medicinos kuopos ir bataliono pratybos.

4.4. Bendradarbiavimas su Baltijos valstybėmis

Santykiai su Baltijos šalimis buvo plėtojami dvišaliu ir daugiašaliu (per Baltijos Ministrų Tarybą, Baltijos Asamblėją, Baltijos jūros valstybių tarybą ir kt.) pagrindu.

Baltijos valstybių Prezidentai ir gynybos ministrai susitikimuose, vykusiuose 2000 m., dar kartą pažymėjo Baltijos valstybių glaudaus bendradarbiavimo, siekiant saugumo užtikrinimo regione, reikšmę.

2000 m. gruodžio 28 d. įvyko baigiamasis Lietuvos - Latvijos mišriosios komisijos valstybės sienai atstatyti posėdis, kurio metu buvo pasirašyti komisijos parengti baigiamieji valstybių sausumos sienos atstatymo dokumentai. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo tai pirmasis visiškai techniškai ir juridiškai sutvarkytas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ruožas.

2000 m. kovo 17 d. pasirašytas trišalis tarpvyriausybinis susitarimas dėl nusikaltimo aukų ir liudininkų apsaugos, kuris numato, jog Baltijos valstybės operatyviai keisis informacija, teiks viena kitai pagalbą vykdydamos saugojamų asmenų apsaugą, organizuodamos jų pervežimą, užkirsdamos kelią nusikaltimams bei kovodamos su jais.

Baltijos šalių gynybos ministrai 2000 metais pasirašė bendrą komunikatą, kuriame numatoma toliau stiprinti trišalį bendradarbiavimą gynybos srityje rengiantis narystei NATO, intensyviai aiškinti bendrą poziciją ir politiką NATO sąjungininkams.

2000 m. buvo aktyviai įgyvendinami Baltijos karinio bendradarbiavimo projektai: regioninės oro erdvės stebėjimo sistemos – BALTNET, karinių minų paieškos laivų eskadros – BALTRON, Baltijos taikos palaikymo bataliono – BALTBAT, Baltijos gynybos koledžo – BALTDEFCOL. Šie projektai plėtojami remiantis kasmet atnaujinamais ir tikslinamais trišaliais bendradarbiavimo planais.

4.4.1. BALTNET plėtra

2000 m. birželio mėn. 6 d. Lietuvoje (Karmėlavoje) buvo oficialiai atidaryti BALTNET mokymo centras bei pagrindinis BALTNET sistemos vienetas - Regioninis oro erdvės stebėjimo koordinacinis centras (ROESKC), kuriame pradėjo dirbti Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariškiai.

Nuo 2000 m. liepos mėn. ROESKC dirba 24 val. per parą. Duomenys iš Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje esančių karinių ir civilių radarų yra perduodami į ROESKC, kuriame yra suformuojamas Baltijos regiono vaizdas. Šis vaizdas yra persiunčiamas į Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje esančius nacionalinius Karinių oro pajėgų centrus. ROESKC ne vien suteiks patikimą karinę informaciją, tačiau šis oro erdvės kontrolės tinklas tarnaus ir taikiems tikslams – jis padės išvengti aviakatastrofų, o joms ištikus – koordinuoti gelbėjimo operacijas.

2000 m. BALTNET mokymo centre įvyko 2 Estijos, Latvijos ir Lietuvos specialistų rengimo kursai, kuriuos pravedė Norvegijos ir Danijos specialistai. Pradėta tikrinti, kaip BALTNET patalpos atitinka NATO saugumo reikalavimus. Užtikrinus, kad saugumo reikalavimai yra atitinkami, galimas BALTNET prijungimas prie integruotos NATO oro erdvės stebėjimo ir gynybos sistemos.

2000 m. gegužės 26 d. buvo pasirašyti dvišaliai Lietuvos, Latvijos ir Estijos susitarimai dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos. Ši sutartis reikalinga BALTNET projektui vykdyti.

4.4.2. BALTRON plėtra

Bendros Baltijos valstybių karinių jūrų laivų eskadros (BALTRON), kuriai nuolatos priskirti 3-4 Lietuvos, Estijos ir Latvijos karinių jūrų pajėgų (KJP) laivai, uždavinys – vykdyti teritorinių vandenų ir ekonominės zonos kontrolę, vykdyti išminavimo operacijas, likviduoti nuo II-jo Pasaulinio karo Baltijos jūros dugne likusią nesprogusią amuniciją. BALTRON veikloje dalyvavo Lietuvos KJP minų paieškos laivas “Sūduvis” ir štabo laivas “Vėtra”.

2000 m. BALTRON vykdė užduotis pagal metinį veiklos planą. Didžiausios BALTRON pratybos 2000 m. buvo Danijos Karinių jūrų pajėgų organizuotos paieškos ir gelbėjimo pratybos "SAREX 2000", NATO PTL pratybos "Cooperative Banners 2000", minų paieškos pratybos "Open Spirit 2000" ir trišalės (Lietuvos, Estijos ir Latvijos) pratybos “Amber Sea 2000”. Taip pat BALTRON laivai drauge su Švedijos Karinių jūrų pajėgomis dalyvavo minų paieškos operacijose "MCOPLAT". BALTRON pasirengimas ir dalyvavimas pratybose buvo teigiamai įvertintas Vokietijos ir Nyderlandų Karalystės Karinių jūrų pajėgų ekspertų, kurie buvo priskirti eskadrai kaip patarėjai. 2000 m. gruodžio 18-19 d. trišalio susitikimo metu Lietuvos, Estijos ir Latvijos gynybos ministrai teigiamai įvertino 2000 m. metinio veiklos plano įgyvendinimą.

Taline (Estija) įkurtas Ryšių operatorių centras, kuriame apmokomi BALTRON ryšininkai (2000 m. 2 mėnesių kursus baigė 3 Lietuvos Karinių jūrų pajėgų karininkai). Liepojoje (Latvija) pradėtas kurti narų mokymo centras, kuris nuo 2001 m. rugpjūčio mėn. galės būti naudojamas BALTRON laivuose tarnaujančių narų rengimui.

4.4.3. BALTBAT plėtra

Bendras Baltijos valstybių taikos palaikymo batalionas – BALTBAT 2000 m. mokėsi pagal pėstininkų bataliono programą ir yra pagal NATO standartus parengtas dalyvauti tarptautinėse taikos operacijose. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai patvirtino BALTBAT plėtros programą 2000-2005 metams, pagal kurią, kiekvienoje iš šalių bus sukurta po vieną BALTBAT struktūrą ir standartus atitinkantį batalioną, kurie galėtų užtikrinti ilgalaikį BALTBAT dalyvavimą tarptautinėse operacijose. Drauge su nacionalinių batalionų formavimu Baltijos šalys yra pasiryžusios ir toliau dalyvauti tarptautinėse operacijose, siųsdamos BALTBAT pėstininkų kuopas. Rengiant BALTBAT tarptautinėms operacijoms 2000 metais įvyko 8 junginio pratybos:

  1. 6 štabo ir kuopų bataliono sudėty pratybos. Pratybos įvertintos teigiamai.
  2. BALTBAT taikos palaikymo batalionui transformacijos į tradicinį kovinį pėstininkų batalioną sėkmingumui įvertinti organizuotos bataliono lygio pratybos “Baltic Wind” bei iš karto po jų sekusios bataliono brigados sudėty “Baltic Eagle” pratybos. Pratybų metu buvo tikrinama, kaip batalionas yra pasirengęs vykdyti tiek kovines, tiek ir taikos užduotis. Pratybų įvertinimas – teigiamas, batalionas yra visiškai pasirengęs vykdyti visas kovines ir taikos užduotis.

4.4.4. BALTDEFCOL plėtra

BALTDEFCOL koledžas – galimybė Lietuvai pagal vakarietiškus standartus parengti vyresniuosius karininkus. Baltijos gynybos koledžas 2000 m. vasarą išleido pirmąją studentų laidą, kurioje buvo 8 Lietuvos karininkai. Nuo 2000 m. rugpjūčio mėn. koledže studijuoja 10 Lietuvos karininkų.

4.5. Bendradarbiavimas su Baltarusija

Lietuvos santykiai su Baltarusija palaikomi geros kaimynystės principais, vadovaujantis 1995 metų sutarties dėl geros kaimynystės ir bendradarbiavimo nuostatomis. Lietuva savo pozicijas ir veiksmus Baltarusijos atžvilgiu nuolatos koordinuoja su JAV, ES ir kitomis Europos šalimis.

Lietuva prisijungė prie ES pareiškimo dėl Baltarusijos parlamento rinkimų. Lietuva ragina Baltarusijos Respublikos valdžią atsižvelgti į tarptautinės bendrijos keliamus reikalavimus ir imtis konkrečių priemonių, kurios garantuotų demokratijos plėtrą šalyje po parlamento rinkimų bei sudarytų tinkamas sąlygas būsimiems šalies prezidento rinkimams surengti.

Lietuva palaiko ESBO Parlamentinės monitoringo grupės (PMG) Baltarusijos Respublikoje veiklą ir konkrečiomis priemonėmis prisideda prie demokratinių procesų Baltarusijoje plėtojimo. Lietuva kartu su ESBO Patariamąja ir Monitoringo grupe, ET, ODIHR Lietuvoje organizavo:

  • Tarptautinę konferenciją “Laisva žiniasklaida – stabilumo ir demokratijos garantas”,
  • 2000 m. rinkimų organizavimo ir stebėjimo mokymus, kuriuose dalyvavo Baltarusijos Respublikos politinių partijų, nevyriausybinių organizacijų bei žiniasklaidos atstovai.

2000 m., siekiant spręsti Lietuvai aktualius dvišalius klausimus, su Baltarusija buvo palaikomi pragmatiški dvišaliai santykiai.

Pasirašytas Lietuvos ir Baltarusijos tarpvyriausybinis susitarimas dėl Baltarusijos Respublikos krovinių tranzito sąlygų, panaudojant Lietuvos Respublikos uostus ir kitą transporto infrastruktūrą bei susitarimas tarp abiejų šalių vyriausybių dėl bendradarbiavimo geležinkelio transporto srityje.

Pasirašytas Bendras memorandumas, kuriame pažymima, jog šalys “patvirtino kiekvienos valstybės teisę įstoti į tarptautines politines, ekonomines, gynybines sąjungas ir saugumo struktūras, tuo nepažeidžiant regione susiklosčiusios geros kaimynystės bei pasitikėjimo dvasios”.

Visų 2000 m. įvykusių dvišalių susitikimų metu Lietuvos atstovai nuolatos ragino Baltarusijos Respublikos atstovus paspartinti valstybės sienos demarkavimo darbus ir pabrėždavo, kad būtina imtis priemonių, jog Baltarusijai skirtos ES finansinės lėšos (1.3 mln. eurų) per TACIS programą būtų panaudojamos valstybės sienos demarkavimo darbams paspartinti.

4.6. Bendradarbiavimas su Ukraina

Lietuvos Respublikos Prezidento ir Ukrainos Prezidento bendroje deklaracijoje užfiksuota, kad Ukrainai yra suprantamas Lietuvos Respublikos siekis integruotis į Šiaurės Atlanto Aljansą. Ukraina pozityviai vertina Lietuvos Respublikos būsimą įstojimą į Europos Sąjungą. Lietuva sveikina Ukrainos strateginį kursą tapti Europos Sąjungos pilnateise nare ir remia Ukrainos siekį dėl ypatingos partnerystės santykių tarp Ukrainos ir NATO.

Pasirašytas susitarimas tarp Lietuvos ir Ukrainos dėl karinio bendradarbiavimo. Šio susitarimo preambulėje fiksuota, jog Lietuvos siekis tapti NATO nare ir ypatinga Ukrainos partnerystė su NATO prisideda prie Europos tarptautinio saugumo. Taip pat minėtame susitarime fiksuotas abiejų šalių požiūris į Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos svarbų vaidmenį užtikrinant tarptautinį saugumą ir stabilumą.

4.7. Bendradarbiavimas su Šiaurės šalimis

Šiaurės šalys yra patikimos Lietuvos partnerės dvišaliuose santykiuose bei nuoseklios interesų rėmėjos tarptautinėje aplinkoje. Politinė bei materialinė-techninė Šiaurės šalių parama Lietuvai visada yra reikšminga ir vertinama.

2000 metais kaip ir anksčiau Šiaurės šalys buvo vienos aktyviausių rėmėjų Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko uždarymo donorų konferencijoje, vykusioje Vilniuje 2000 m. birželio 21-22 d. Konferencijos metu Šiaurės šalys pažadėjo 32,2 milijonų eurų paramą bei techninę pagalbą.

Vilniuje įvyko JAV, Baltijos ir Šiaurės valstybių gynybos ministrų susitikimas (5+3+1), kurio metu Lietuvoje pirmą kartą apsilankė JAV gynybos sekretorius W. Cohen. Susitikime buvo aptarti saugumo Baltijos jūros regione klausimai, NATO plėtra, kiti aktualūs saugumo ir gynybos klausimai. JAV gynybos sekretorius savo pranešime didelį dėmesį skyrė JAV – Rusijos santykių perspektyvoms. Diskusijose Lietuva ne kartą buvo minima kaip viena geriausiai NATO narystei pasirengusi kandidatė.

Svarbi Šiaurės šalių parama Lietuvai integruojantis į NATO. Danija propagavo galimai greitesnį Lietuvos įsijungimą į NATO bei rėmė priemones šiam tikslui pasiekti: per sustiprintą PTL programą, bendradarbiavimą su NATO per regioninius štabus, dažnesnes individualias konsultacijas, dalyvavimą NATO veikloje. Padedant Danijai, atidarytos taktinio treniruoklio klasės Lietuvos karių profesinio tobulinimo centre, pradėtas įgyvendinti artilerijos bataliono projektas.

Danija perdavė Lietuvos kariuomenei kompaktinį diską su Baltijos šalių teritoriją aprėpiančiu skaitmeniniu žemėlapiu Vector Map Level 1. Šis skaitmeninis 1:250 000 mastelio žemėlapis sudaro dalį (vieną kompaktinį diską iš 234) visą pasaulį apimančios geografinių duomenų bazės, kuri sudaryta pagal NATO standartus. Minėtos duomenų bazės tik vieno disko sudarymas kainuoja apie milijoną JAV dolerių.

Norvegija taip pat teikė didelę reikšmę kariniam valstybių bendradarbiavimui. Ji yra viena pagrindinių šalių donorių. Aktyviai dalyvaujant Norvegijai buvo įrengtas Oro erdvės stebėjimo ir koordinavimo centras Karmėlavoje, sudėtinė BALTNET projekto dalis. Norvegija yra viena iš iniciatorių ir aktyviausių rėmėjų BALTSEA forume, kurio tikslas - koordinuoti Baltijos valstybių kariuomenėms teikiamą paramą.

Nebūdamos NATO narėmis, Švedija ir Suomija tradiciškai palankiai reaguodavo į Lietuvos siekius tapti NATO nare. 2000 m. Švedija pažadėjo per artimiausius 5 metus Baltijos valstybėms suteikti gynybinę pagalbą už 500 mln. SEK .

2000 m. su Švedijos ekspertų parama buvo baigta kurti teisinė bazė integruotai civilinei - karinei oro eismo vadybos sistemai (ATMAS). Švedija neatlygintinai perdavė priešlėktuvinės ginkluotės (priešlėktuvinių patrankų L-70, taktinių vadovavimo ir kontrolės radarų ir kitos įrangos dviems priešlėktuvinės gynybos batalionams aprūpinti), medicininės įrangos.

2000 m. užbaigtas bendras Lietuvos Respublikos ir Švedijos Karalystės vyriausybių projektas dėl laivo ant oro pagalvės „Kristina” įsigijimo. Laivas kainavo apie 3 milijonus litų, pusę šios sumos sumokėjo Švedijos Vyriausybė. Laivo įgulą apmokė Švedijos pakrančių apsaugos tarnybos specialistai. Kovo mėnesio pabaigoje laivas iškilmingai perduotas Lietuvai.

2000 m. Suomija dalijosi patirtimi su Lietuvos atsakingais pareigūnais saugant valstybinę sieną. Rengiant Lietuvos pasienio policijos pareigūnus sėkmingai buvo įgyvendinamas bendras Lietuvos pasienio policijos ir Suomijos sienų apsaugos tarnybos „Dvynių” projektas. Suomija parėmė ir Lietuvos kariuomenę, neatlygintinai perduodama 3 mln. mažakalibrių šovinių automatiniams šautuvams.

Lietuvos kariuomenėje dirbo Danijos ir Suomijos kariniai patarėjai. Suomijos karinis patarėjas padėjo kurti kariuomenės mobilizacijos doktriną, o Danijos karinis patarėjas padėjo plėtoti karinius poligonus.

 

 

 

 

4.8. Bendradarbiavimas su Vakarų Europos Valstybėmis

4.8.1. Bendradarbiavimas su Vokietija

2000 m. įvyko daug aukšto rango Lietuvos ir Vokietijos pareigūnų susitikimų bei vizitų, kurių metu buvo aptariami įvairūs bendradarbiavimo klausimai. Galima būtų išskirti Vokietijos kanclerio vizitą į Lietuvą, kurio metu buvo teigiamai įvertinti Lietuvos – Rusijos santykiai, kaip labai svarbus aspektas saugumo srityje. Kancleris teigė, kad jam gerai žinomi Baltijos šalių saugumo poreikiai, o šiuo metu geriausiai jų saugumą galima būtų užtikrinti integruojantis į ES.

Vokietija, kaip ir kitos Vakarų valstybės, rėmė Lietuvos kariuomenės plėtrą: neatlygintinai perdavė laivą minų medžiotoją ex “Marburg”, šarvuočių M-113 (dalis jų skirta atsarginėms dalims), 20 mm patranką laivui “Vėtra” ir papildomai patrankų atsarginėms dalims.

Vienas Vokietijos karinis patarėjas padėjo kurti modernią, atitinkančią NATO standartus Lietuvos kariuomenės logistikos sistemą, kitas – konsultavo KJP priešmininių operacijų klausimais.

Pasirašytas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Šlėzvigo – Holšteino žemės Vidaus reikalų ministerijos bendradarbiavimo protokolas, kuriame numatyta ypatingą dėmesį skirti organizuotam nusikalstamumui, nusikaltimams, susijusiems su narkotikais, automobilių vagystėms ir vogtų automobilių kontrabandai bei ekonominiams nusikaltimams ir pinigų plovimui.

2000 m. birželio mėn. suderinta ir parengta pasirašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės sutartis dėl bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu, terorizmu ir kitais sunkiais nusikaltimais.

4.8.2. Bendradarbiavimas su Jungtine Karalyste

2000 m. Lietuva aktyviai plėtojo bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje su Didžiąja Britanija. Įvyko daug politinių konsultacijų, susitikimų, kurių metu buvo aptarti dvišalio bendradarbiavimo, saugumo politikos klausimai.

Du Didžiosios Britanijos patarėjai Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdyboje padėjo tobulinti karių mokymo ir švietimo sistemą. Jie prisidėjo prie puskarininkių ir karininkų rengimo sistemos tobulinimo. Kitas Didžiosios Britanijos patarėjas padėjo Lietuvos krašto apsaugos sistemoje diegti Planavimo, programų ir biudžeto sudarymo sistemą, kuri leis efektyviai planuoti ir valdyti krašto apsaugai skiriamus resursus ir tokiu būdu pasiekti maksimalių rezultatų su minimaliomis išlaidomis.

4.8.3. Bendradarbiavimas su Prancūzija

Krašto apsaugos ministras su vizitu lankydamasis Prancūzijoje, Prancūzijos gynybos ministrui įteikė Slaptos informacijos apsaugos sutarties projektą. Prancūzija pritarė tokios sutarties pasirašymui, nes ji padės plėsti abipusį bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityse.

2000 m., kaip ir kasmet, Lietuvos KAS atstovai mokėsi prancūzų kalbos kursuose, tobulinosi stažuotėse, skirtose būrių, kuopų vadams, štabo karininkams, aukšto rango Krašto apsaugos ministerijos ir Gynybos štabo pareigūnams. Nuo 1993 m. kasmet Lietuvos karo akademijos kariūnus, krašto apsaugos sistemos karius ir civilius tarnautojus prancūzų kalbos moko Prancūzijos prancūzų kalbos lektorius.

Per 2000 m. su Prancūzijos pagalba Lietuvos kariuomenėje buvo įdiegta automatizuota NATO kodifikavimo sistema ir apmokytas personalas (pagal NATO programą BASELOG).

4.8.4. Bendradarbiavimas su Ispanija

2000 m. Lietuvoje pirmą kartą lankėsi Ispanijos Karalystės gynybos ministerijos delegacija. Susitikimų metu buvo aptarti Euroatlantinės saugumo politikos klausimai, NATO plėtra (MAP, PARP), dialogas su Rusija gynybos srityje, dvišalio bendradarbiavimo plėtros klausimai, aptartas dvišalis Lietuvos – Ispanijos susitarimas gynybos srityje. Pažymėta, kad iš esmės susitarimas yra parengtas ir abi šalys jam pritaria.

4.8.5. Bendradarbiavimas su Italija

Aktyviai bendradarbiavo Lietuvos ir Italijos kariuomenės: 2000 m. rugsėjo 1 d. - spalio 16 d. Lietuvoje antrą kartą Pabradės poligone surengtos “Baltico-2000” pratybos, kuriose dalyvavo Italijos ir Lietuvos kariai. Bendros pratybos svarbios Lietuvos kariams, įrodant gebėjimą veikti kartu su NATO valstybės karinėmis pajėgomis.

4.8.6. Bendradarbiavimas su Šveicarija

Šveicarija neatlygintinai, kaip ir ankstesniais metais, skyrė vietų Tarptautiniuose saugumo politikos bei Europos saugumo politikos kursuose Ženevos saugumo politikos centre; mokė Lietuvos atstovą demokratinės ginkluotųjų pajėgų kontrolės, padėjo rengti Lietuvos kariuomenės karininkus kuopų vadų, batalionų vadų ir bataliono lygio štabų karininkų kursuose bei puskarininkių instruktorius Šveicarijos puskarininkių mokykloje; teikė metodinę paramą tobulinant Lietuvos kariuomenės vadovavimo personalui (leadership) doktriną ir principus. Taip pat rėmė Lietuvos kariuomenės plėtrą: perdavė Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnybai sunkvežimių “Unimog S”.

4. 9. Bendradarbiavimas su Kanada

Lietuva ir Kanada sėkmingai bendradarbiauja karinėje srityje - nuo 1994 metų kasmet pagal MTAP programą skiriamos vietos anglų (10) ir prancūzų (4) kalbos kursuose, vyksta gynybos resursų valdymo, logistikos, taktikos, karių ir civilių santykių ir kitokie karininkų rengimo kursai, taip pat Kanados Pearson taikos palaikymo pajėgų mokomajame centre organizuojami taikos palaikymo pajėgų karininkų kursai. 2000 m. rugsėjo 10-12 d. Lietuvoje viešėjo Kanados gynybos ministro vadovaujama Kanados Gynybos departamento ir NATO pareigūnų grupė. Vizito metu patvirtinta “atvirų durų” politika bei teigiamai įvertintos Lietuvoje vykdomos reformos.

5. LIETUVOS KARIUOMENĖS PAJĖGUMŲ PLĖTOTĖ

Stiprinant Lietuvos nacionalinį saugumą, toliau buvo rengiama kariuomenė, įskaitant jos aktyvųjį rezervą, gynybai, o piliečiai – visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui. 2000 metais parengtas ir priimtas Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymas, įtvirtinantis Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai principus bei pagrindus.

Nuolat buvo analizuojamos karinės grėsmės ir pavojai Lietuvos saugumui. Renkama ir analizuojama žvalgybinė informacija apie karinį potencialą netoli Lietuvos sienų, užsienio valstybių kariuomenių plėtrą ir pasirengimą vykdyti karinius veiksmus. Praėjusiais metais buvo priimtas Žvalgybos įstatymas, kuriuo sudaromos teisinės prielaidos efektyviai Lietuvos Respublikos žvalgybos tarnybų veiklai užtikrinant nacionalinį saugumą, nustatant, mažinant ir šalinant grėsmes bei rizikos veiksnius, kylančius iš užsienio.

Praėjusiais metais patvirtinta Karinė gynybos strategija numato kariuomenės panaudojimo atvejus ir pagrindines plėtros kryptis. Taip pat pradėtos rengti Gynybos pajėgų planavimo prielaidos, nurodančios kovinės parengties ir išsilaikymo reikalavimus bei pajėgų struktūrą, kurią būtina suformuoti per ateinančius 10 metų.

2000 metais kariuomenė buvo plėtojama remiantis Valstybinėmis ilgalaikėmis saugumo stiprinimo programomis, nustatančiomis kariuomenės plėtros priemones ir etapus 10 metų bei Gynybos gairėmis, nurodančiomis pagrindinius prioritetus 3 metams.

Siekiant užtikrinti efektyvią gynybą agresijos atveju, buvo nuolat rengiami, atnaujinami ir tikslinami kariuomenės dalinių gynybos veiksmų planai. Kariuomenės veiksmai agresijos atveju būtų koordinuojami ir su Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), su kuria parengtas bendras gynybos veiksmų planas.

Karinį tranzitą geležinkeliu per Lietuvos Respublikos teritoriją vykdė tik Rusijos Federacija. Grubių Lietuvos įstatymų ir kitų teisinių aktų pažeidimų nebuvo (Papildoma informacija pateikiama prieduose Nr.1-4). 2000 metais buvo sugriežtintos karinio tranzito taisyklės. Valstybės gynimo tarybai buvo pateiktas priemonių planas dėl karinio tranzito sugriežtinimo.

Lietuvos kariuomenę 2000 m. sudarė:

    • Motorizuotoji pėstininkų brigada “Geležinis vilkas” (4 pėstininkų batalionai);
    • Motorizuotoji pėstininkų brigada “Žemaitija” (3 pėstininkų batalionai);
    • Karinės oro pajėgos;
    • Karinės jūrų pajėgos;
    • Krašto apsaugos savanorių pajėgos;
    • Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas;
    • Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas;
    • J.Vitkaus inžinerijos batalionas, įskaitant Karo inžinerijos mokyklą;
    • Aprūpinimo daliniai: Aprūpinimo departamentas, Transportavimo tarnyba, Arsenalas, Karo medicinos tarnyba, Karių reabilitacijos centras, Karo kartografijos centras;

    • Mokymo ir doktrinų valdyba bei karių mokymo įstaigos: Didžiojo Lietuvos etmono J.Radvilos mokomasis pulkas, Div.gen. St.Raštikio puskarininkių mokykla, Gen. Adolfo Ramanausko karių profesinis tobulinimo centras ir Centrinis poligonas;
    • Karo policija;
    • Kitos tarnybos.

Gen. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Civilinės saugos departamentas, Mobilizacijos departamentas pavaldūs krašto apsaugos ministrui.

2000 metais Lietuvos kariuomenėje pradėta kurti:

    • Lauko pajėgų štabą;
    • Artilerijos batalioną;
    • Karinių oro pajėgų priešlėktuvinės oro gynybos batalioną;
    • Karo kartografijos centrą.

2000 metais Karo inžinerijos mokykla atskirta nuo J.Vitkaus inžinerijos bataliono ir perduota Mokymo ir doktrinų valdybos pavaldumui.

2000 metais patvirtinus Lauko pajėgų štabo etatus, štabą pradėta komplektuoti personalu, tačiau vadas, kuris būtų atsakingas už operacinį vadovavimą jam skirtoms pajėgoms ir karinių operacijų efektyvų įvykdymą, dar nepaskirtas. Pradėtos rengti Lauko pajėgų štabo veiklos standartinės procedūros.

Krašto apsaugos sistemoje personalo skaičius per 2000 metus išaugo nežymiai nuo 12313 iki 12672 (įskaitant Lietuvos karo akademijos kariūnus).

Vienas pagrindinių krašto apsaugos sistemos prioritetų – kariuomenės konsultavimo, vadovavimo ir kontrolės sistemos įdiegimas. Krašto apsaugos sistemoje kuriama ryšių sistema leidžia efektyviai vadovauti ir kontroliuoti gynybines šalies pajėgas, pasikeisti informacija tarp atskirų dalinių bei palengvina sprendimų priėmimą taikos, krizių bei karo atveju. 2000 metais įsigyta rankinių radijo stočių, sudaryta koordinacinė grupė Ryšių bataliono specifikacijai parengti, įrengti krašto apsaugos telekomunikacijų tinklo elementai kariuomenės vienetuose.

5.1. Valstybės sausumos teritorijos apsauga

Sausumos pajėgos, sudaromos profesionalios ir privalomosios karo tarnybos pagrindais, buvo rengiamos valstybės sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai užtikrinti. 2000 metais buvo baigta formuoti motorizuotųjų pėstininkų “Žemaitijos” brigada. Sausumos pajėgas sudaro trys batalionai, pavaldūs tiesiogiai kariuomenės vadui ir motorizuotųjų pėstininkų brigada “Geležinis vilkas”, į kurią įeina 4 batalionai bei motorizuotųjų pėstininkų “Žemaitijos” brigada, į kurią įeina 3 batalionai. Trečiosios apygardos (brigados) kūrimas dėl lėšų stygiaus 2000 metais sustabdytas.

2000 m. vyko paruošiamieji darbai Artilerijos batalionui steigti: sudaryta darbo grupė Artilerijos bataliono projektui parengti, patvirtintos bataliono, bataliono štabo, aprūpinimo baterijos, ugnies baterijos, įgulos tarnybos struktūros ir etatų sąrašas, sudarytas bataliono personalo komplektavimo iki 2003 metų planas. Artilerijos bataliono kūrimą remia Danija. Ji jau yra skyrusi artilerijos projektui vykdyti kompiuterinę techniką ir vadovėlius. Tai jau ketvirtas batalionas tiesiogiai pavaldus kariuomenės vadui.

Valstybės karinei apsaugai užtikrinti praeitais metais Sausumos pajėgos toliau buvo komplektuojamos personalu, įsigyjama karinė technika ir ginkluotė, kariniai vienetai buvo rengiami kolektyviniams veiksmams.

2000 m. įsigyta technika, karinė įranga ir ginkluotė:

    • M113 šarvuočiai, daugiatiksliai MTLB šarvuoti transporteriai.
    • NATO kalibro automatiniai šautuvai ir kulkosvaidžiai, granatsvaidžiai, įvairių kalibrų ir modifikacijų šaudmenys, nevaldomos raketos, sprogmenys, minosvaidžiai ir minos, prieštankinių raketų komplektas, naktinio matymo optiniai prietaisai, signalinės ir imitacinės priemonės, metalo detektorius, šaudyklų įranga.

Lietuvos sausumos pajėgų vienetai buvo rengiami kolektyviniams veiksmams. Motorizuotųjų pėstininkų batalionuose vyko štabų treniruotės, taktiniai mokymai su kovine šaudyba, taip pat aprūpinimo (logistikos) pratybos, artilerijos pratybos su danų instruktoriais, medicininės logistikos specializuotos pratybos. Lietuvos kariai dalyvavo bendrose pratybose su Italijos kariais Centriniame poligone.

5.2. Valstybinės oro erdvės stebėjimas ir apsauga

Siekiant užtikrinti efektyvesnį oro erdvės stebėjimą ir karinę apsaugą, buvo plėtojami Regioninio oro erdvės stebėjimo ir koordinavimo centro (ROESKC) pajėgumai, diegiama ir modernizuojama oro erdvės stebėjimo įranga, didinamas Karinių oro pajėgų kovinis pasirengimas, plečiama infrastruktūra.

2000 metų pradžioje Lietuvos Respublikos oro erdvė buvo stebima radarais, išdėstytais radiolokaciniuose postuose Rokuose, Juodkrantėje, Degučiuose, Ignalinoje, Šiauliuose. Metų pradžioje visi radiolokaciniai postai, išskyrus Ignalinos, perduodavo radiolokacinę informaciją Karinių oro pajėgų vadavietei, kur informacija buvo apdorojama ir analizuojama.

Be turimų karinių radarų Karinės oro pajėgos analizavo radiolokacinę informaciją, gaunamą iš civilių skrydžių valdymo radarų, tačiau nepavyko su Civilinės aviacijos direkcija teisiškai sutvarkyti informacijos perdavimo.

Siekiant išplėsti Lietuvos oro erdvės stebėjimo galimybes, 2000 metais buvo įsigyta naujos įrangos ir technikos bei parengti operaciniai-techniniai reikalavimai naujiems radarams įsigyti bei turimiems P-37 radarams modernizuoti. Degučių radiolokacinio posto radaras JAVOR-2M, kurio tolesnė eksploatacija buvo negalima dėl blogos techninės būklės, buvo pakeistas į P-37. Pradėta transliuoti skaitmeninę radiolokacinę informaciją iš radiolokacinio posto Ignalinoje į Karinių oro pajėgų vadavietę. Įrengtas naujas radiolokacinis postas Gražiškiuose, tačiau nepradėta informacijos perduoti į Karinių oro pajėgų vadavietę dėl nebaigtų radiorelinio ryšio aparatūros instaliavimo darbų.

5.2.1. Priešlėktuvinės oro gynybos sistemos kūrimas

Priešlėktuvinė oro gynyba – vienas svarbiausių krašto apsaugos sistemos plėtros prioritetų, todėl 2000 metais pradėtas kurti karinių oro pajėgų Priešlėktuvinės oro gynybos batalionas. Batalionas pradėtas komplektuoti personalu ir aprūpintas gauta iš Švedijos ginkluote, technika ir šaudmenimis. Švedija suteikė galimybes kuriamo oro gynybos bataliono vadovaujančiam personalui mokytis priešlėktuvinės gynybos kursuose. 2000 metais nepavyko gauti visų numatytų radarų.

5.2.2. Karinių oro bazių plėtra

Karinėse oro pajėgose 2000 metais perskirstytos Pirmosios ir Antrosios aviacijos bazių funkcijos. Pirmoji aviacijos bazė dislokuota civiliniame kariniame oro uoste Šiauliuose ir vykdo karių ir krovinių transportavimą transporto lėktuvais, visų orlaivių periodinių techninio aptarnavimo darbų funkcijas bei ruošiasi vykdyti oro policijos funkcijas. Pirmąją aviacijos bazę sudaro Naikintuvų grandis ir Transporto eskadrilė. Antroji aviacijos bazė dislokuota Panevėžyje ir atlieka paieškos ir gelbėjimo darbus, karių ir krovinių transportavimą sraigtasparniais. Antrąją aviacijos bazę sudaro Sraigtasparnių eskadrilė.

Šiaulių oro uostas visiškai atitinka Tarptautinės Civilinės Aviacijos Organizacijos reikalavimus (ICAO) keliamus techninius reikalavimus, bet tam, kad atitiktų ir NATO reikalavimus būtina papildomai įsigyti aeronavigacinės ir ryšio įrangos. Pagrindinė Šiaulių oro uosto problema – nėra galutinai nustatytas oro uosto statusas. Panevėžio oro uostas juridinio įteisinimo problemų neturi, tačiau techninė įranga ir pakilimo – tūpimo takas neatitinka NATO keliamų reikalavimų.

Parengtas projektas kodiniu pavadinimu – “Masterplan”, kurį įgyvendinus Šiaulių ir Panevėžio oro uostai visiškai atitiktų ICAO ir NATO keliamus reikalavimus. Šio projekto tikslas – nustatyti veiksmų planą ir technines sąlygas Šiaulių ir Panevėžio oro uostams parengti pagal ICAO ir NATO reikalavimus, pasinaudojant Švedijos kariuomenės teikiama parama. Projekto rengėjas – Švedijos firma “AerotechTelub”. Projekto įgyvendinimas truktų ne mažiau kaip ketverius metus ir apimtų navigacijos, ryšių, apsaugos sistemų diegimą, kilimo-tūpimo takų renovavimą, apšvietimo įrengimą, oro uosto priežiūros technikos sukomplektavimą ir kitų sudedamųjų oro uosto dalių suformavimą pagal ICAO ir NATO reikalavimus.

Karinėse oro pajėgose yra reaktyvinių mokomųjų treniruotės lėktuvų, transportinių lėktuvų, sraigtasparnių. 2000 metais nebuvo įsigyta nė vieno orlaivio, tačiau atliktas kapitalinis dviejų transporto lėktuvų remontas bei įsigyta matavimo ir patikros įranga, leidžianti žymiai pagerinti orlaivių paruošimo skrydžiams kokybę.

Karo lakūnai profesinius įgūdžius tobulino pagal kovinio rengimo programos planą ir specialiųjų užduočių planą.

5.3. Teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos kontrolė ir apsauga

Karinės jūrų pajėgos saugo ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą ir išskirtinę ekonominę zoną.

Siekiant kontroliuoti laivų plaukiojimą Lietuvos teritoriniuose vandenyse, būtina tobulinti jūros stebėjimo sistemą, tačiau praėjusiais metais daugelio planuotų priemonių nepavyko įgyvendinti. 2000 m. Karinėse jūrų pajėgose neįdiegta automatinio atpažinimo sistema (AIS), kuri leistų automatiškai identifikuoti visus konvencinius laivus dėl perduodamos įrangos blogos techninės būklės. Klaipėdos uosto radarų nepavyko prijungti prie Karinių jūrų pajėgų valdymo centro.

Karinės jūrų pajėgos saugo ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą ir išskirtinę ekonominę zoną panaudojant kranto radarų sistemą ir patruliuojančius laivus. Siekiant efektyvesnės teritorinės jūros kontrolės, būtina toliau plėtoti kranto radarų sistemą, diegti pakrantės stebėjimo kamerų sistemą. Liko neišspręstas Būtingės terminalo apsaugos klausimas. 2000 metais buvo bandyta Jūros stebėjimo centrą prijungti prie uosto apžvalgos kamerų sistemos, tačiau uosto radarai nebuvo prijungti prie Karinių jūrų pajėgų stebėjimo centro dėl lėšų trūkumo. Prisijungta prie BALTNET informacijos sistemos. Tai leidžia saugiau vykdyti gelbėjimo darbus jūroje panaudojant sraigtasparnius.

Užsienio valstybės teikė didelę paramą, plėtojant Karinių jūrų pajėgų pajėgumus. Iš Švedijos gautas reidinis vilkikas H22, o iš Vokietijos – minų medžiotojas M51 KURŠIS, Vokietija rengė Lietuvos įgulą perduodamam laivui M51 KURŠIS.

5.4. Krašto apsaugos savanorių pajėgų plėtra

Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP), kurios sudaromos profesionaliosios, savanorių ir privalomosios karo tarnybos pagrindais, organizavo karių savanorių rengimą, vykdė šaukimą į privalomąją karo tarnybą (palaipsniui ši funkcija perduodama Karo prievolės administravimo tarnybai prie KAM), saugojo strateginius valstybės objektus.

Savanorių pajėgose yra 10 rinktinių ir 2 eskadrilės, kuriose 2000 metais tarnavo apie 12000 karių savanorių. KASP yra 130 kuopų, sujungtų į 36 batalionus. Papildomai yra 19 rajonų teritorinės gynybos štabų ir 2 miestų teritorinės gynybos štabai, kuriuose yra tik po 1 arba 2 karių savanorių kuopas. Per 2000 metus rinktinių, eskadrilių, batalionų, rajonų ir miestų teritorinės gynybos štabų ir kuopų skaičius nepakito.

Šaukimo į privalomąją karo tarnybą funkciją Krašto apsaugos savanorių pajėgos palaipsniui perduoda Karo prievolės administravimo tarnybai. Praėjusiais metais šaukimą Kauno regione organizavo Karo prievolės administravimo tarnyba, o kituose Lietuvos regionuose – KASP teritoriniai gynybos štabai.

Stiprinant KASP kovinius pajėgumus, 2000 metais buvo įsigyta M-14 šautuvų, MG-3 kulkosvaidžių, 90 mm beatošliaužių pabūklų, RPG-7 granatsvaidžių.

Tobulinant KASP kovinę parengtį, 2000 metais buvo organizuotos kovinės parengties pratybos, kurių metu buvo patikrintos ir tobulintos KASP štabo, rinktinių ir eskadrilių galimybės veikti, įvedus aukštesnes kovinės parengties pakopas. Panaudojant Švedijos valstybės teritorinės gynybos modelį, patirtį ir pagalbą buvo tobulinami ir tikslinami rinktinių, batalionų ir kuopų teritorinės gynybos planai.

Vykdant operatyvinį rengimą, 2000 metais buvo surengtos KASP štabo, rinktinių ir eskadrilių štabų treniruotės, štabų mokymai. Pirmą kartą buvo organizuoti kiekvienos karinės srities (Jūros, Nemuno ir Karaliaus Mindaugo) štabų mokymai, kurių metu buvo tobulinami KASP karininkų įgūdžiai planuoti kovinius veiksmus ir jiems vadovauti.

5.5. Pasirengimas mobilizacijai

Lietuvos kariuomenėje yra palaipsniui pertvarkoma mobilizacinė sistema, šiuo metu užtikrinanti atsargos karo prievolininkų šaukimą, pristatymą į karinius vienetus ir jų individualų bei kolektyvinį parengimą. Tačiau ji dar neužtikrina kitų mobilizacinio rezervo komponentų – transporto bei kitos technikos, įrangos – įsigijimo (rekvizicijos) bei formuojamų karo meto dalinių aprūpinimo jais tvarkos, o taip pat mobilizacijos (mobilizacinių procesų) vykdymo kariniuose vienetuose tvarkos.

Mobilizacinės sistemos organizavimo principai numatyti 2000 metais pradėtame rengti “Lietuvos kariuomenės mobilizacinės sistemos kūrimo doktrinos” projekte. Mobilizacinė sistema įgyvendinama per pagrindinių jos komponentų – Gynybos štabo bei karinių vienetų, Karo prievolės administravimo tarnybos ir Mobilizacijos departamento – struktūras trimis lygmenimis: strateginiu, operaciniu ir taktiniu. Kariuomenės mobilizacinės sistemos kūrimo doktrina apibrėžia sąveiką tarp aukščiau paminėtų krašto apsaugos sistemos institucijų, nustatant kiekvienai iš jų atitinkamas mobilizacines užduotis strateginiu lygmeniu bei jų įgyvendinimo tvarką operaciniu ir taktiniu lygmenimis. Gynybos štabe atliekamas planinis darbas nustatant personalo, įrangos, transporto bei kitos technikos poreikį kariuomenės karo meto struktūrai, sudarant atsargos karo prievolininkų mokymų ar pratybų planus – grafikus bei numatant personalo, transporto bei kitos technikos karo meto paskyrimų strategiją. Karo prievolės administravimo tarnyba planuoja bei vykdo atsargos karo prievolininkų įskaitos, apskaitos, karo meto paskyrimų bei šaukimo procesus. Mobilizacijos departamentas rengia nekilnojamojo turto, įrangos, transporto bei kitos technikos rekvizicijų (nuomos) nuostatas ir jų įgyvendinimo tvarką. Operaciniu lygmeniu mobilizacinė sistema apima karo meto (reguliariųjų, savanorių ir rezervo) dalinių formavimą bei apmokymą. Rezervo dalinių formavimas bei apmokymas vykdomas tiek reguliariųjų, tiek savanorių pajėgų kariniuose vienetuose priklausomai nuo jiems skiriamų mobilizacinių užduočių, kurios bus galutinai apibrėžtos Gynybos štabe rengiamame kariuomenės mobilizacijos plane. Taktiniu lygmeniu mobilizacinė sistema apima mobilizacijos vykdymą kariniuose vienetuose.

2000 metais pradėta rengti Mobilizacijos programą, kurios tikslas – sukurti tokią valstybės mobilizacijos sistemą, kurią įgyvendinus būtų visiškai pasirengta sklandžiai ir organizuotai pertvarkyti valstybę iš taikos į karo padėtį.

5.5.1. Karo prievolės administravimo sistemos kūrimas

2000 metais padaryta žymi pažanga administruojant karo prievolę: pagerėjo piliečių skundų ir pareiškimų nagrinėjimo tvarka, sukurti alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įgyvendinimo mechanizmai, įgyvendinta kokybiškesnė atranka į privalomąją pradinę karo tarnybą. Į karo prievolės administravimą įtrauktos kitos valstybinės institucijos.

2000 metais toliau buvo įgyvendinamas Lietuvos ir Švedijos BALTPERS projektas, kuriuo siekiama parengti karinių užduočių ir personalo mobilizacijos nacionalinei visuotinei gynybai valdymo sistemas. Pirmas projekto etapas – “šauktinių registracija” jau yra baigtas, t.y. sukurta kompiuterinė duomenų apie šauktinius kaupimo ir saugojimo sistema. Antroji projekto dalis – “šaukimas”, dar tik pradėtas diegti. Pagal ją numatyta pertvarkyti karo prievolės administravimo tarnybą, įsteigiant keturis regioninius karo prievolės centrus.

Iš viso 2000 metais buvo kviestas 72381 šauktinis, iš jų pripažinta tinkamais – 6971, tinkamų su apribojimais – 3392. Pašaukta į privalomąją karo tarnybą – 5810, iš kurių, į Krašto apsaugos ministeriją – 4272, o į Vidaus reikalų ministeriją – 1538.

5.5.2. Mobilizacinio rezervo rengimas

Siekiant užtikrinti efektyvią gynybą agresijos atveju, būtina turėti mobilizacinį rezervą. 2000 metais vyko tik individualus mobilizacinio rezervo rengimas, kolektyvinis rengimas nebuvo vykdomas dėl nepakankamo finansavimo.

2000 metais mobilizacinio rezervo būrių vadai buvo rengiami individualiai pagal vadų kursų mokymo programą. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai mokėsi rezervo būrių vadų kursuose mokymo centruose, įsteigtuose kariuomenės padaliniuose.

Kursai trunka trejus metus, juos baigusiems užskaitoma privalomoji karinė tarnyba ir suteikiamas atsargos leitenanto laipsnis bei būrio vado kvalifikacija. Aukštųjų mokyklų studentai kursuose mokosi 864 valandas. 2000 metais rezervo vadų kursai vyko sklandžiai. Pratybose klausytojai gerai išmoko karinius mokymo dalykus, įgijo ir pradinius vadovavimo įgūdžius.

Nors 2000 m. buvo planuota parengti 201 aukštųjų mokyklų absolventą ir buvo parengtos aukštųjų mokyklų absolventų karinio rengimo programos, tačiau absolventų karinis rengimas nevyko, nes mokymo bazės numatytuose centruose nebuvo paruoštos.

5.6. Kariuomenės logistikos sistemos kūrimas

2000 metais patvirtintos Lietuvos kariuomenės logistikos sistemos plėtros gairės. Siekiama sukurti logistikos struktūrą, kuri būtų pajėgi vykdyti šiuolaikinės kariuomenės poreikius atitinkančios logistikos funkcijas bei būtų suderinama su NATO pajėgų logistikos sistema. Atsižvelgiant į tai, numatoma reorganizuoti ir griežtai subordinuoti šiuo metu egzistuojančias logistikos tarnybas, nedidinant personalo skaičiaus, o tik atitinkamai perskirstant personalą bei vykdomas funkcijas.

5.6.1. Karo medicinos sistemos plėtra

2000 m. pagal NATO standartus buvo toliau tobulinama karinių operacijų medicininė parama, karo medicinos personalo rengimas ir mokymas bei plėtojama karių sveikatos priežiūros įstaigų sistema, atsižvelgiant į Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos reformą.

5.6.1.1. Karių sveikatos priežiūra

Karių asmens sveikatos priežiūra organizuojama per krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigas bei naudojantis valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis ir patarnavimais. Karių sveikatos priežiūros įstaigose, priskirtose kariniams vienetams, teikiamos pirminio lygio sveikatos priežiūros paslaugos, t.y. bendrosios praktikos gydytojo medicinos normos apimtyje. Tai įgalina užtikrinti nuolatinę sveikatos priežiūrą kariams bei racionalų sveikatos priežiūros resursų bei lėšų panaudojimą. Specializuotos - antrinio ir tretinio lygio paslaugos teikiamos kariams valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, su kuriomis sudarytos sutartys.

Pirminio lygio paslaugų teikimą kariams organizuoti pasitelkiant tik civilines viešąsias sveikatos priežiūros įstaigas praktiškai neįmanoma, kadangi kai kurie daliniai yra nutolę nuo gyvenamųjų vietų ir arti nėra gydymo įstaigų. Be to, karių asmens sveikatos priežiūros įstaigos be asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kiekvieną dieną atlieka ir kitas funkcijas: organizuoja karių visuomenės sveikatos priežiūrą bei kontrolę, t.y. kontroliuojamos higieninės karių gyvenimo ir tarnybos sąlygos, mitybos reikalavimai, teikia medicinos pagalbą pratybų ir mokymų metu. Civilinės sveikatos priežiūros šių paslaugų suteikti negali.

Patvirtinta Karių sveikatos priežiūros įstaigų nomenklatūra, specialieji licencijavimo reikalavimai ir tipinė struktūra. Vadovaujantis specialiaisiais licencijavimo reikalavimais karių sveikatos priežiūros įstaigos aprūpintos medicinine įranga.

Iš Švedijos pagal BALTMED projektą gauta medicinos įranga ir inventorius Mokomojo pulko ambulatorijai Rukloje. Pulke įrengta viena iš 5 stacionarių karių sveikatos priežiūros įstaigų.

5.6.1.2. Karinių operacijų medicininė parama

Lietuvos kariuomenėje 2000 metais buvo plėtojama karinių operacijų medicininė parama. Tai medicininių ir organizacinių priemonių kompleksas, taikomas ginkluotosiose pajėgose ir užtikrinantis karių sveikatą, būtiną karinėms užduotims vykdyti, bei jų grąžinimą į rikiuotę po ligos ar sužeidimo. Patvirtinta Karinių operacijų medicininės paramos doktrina – 2000, kurios tikslas – sudaryti prielaidas medicinos sistemai veikti karo ir krizių metu. Doktrina nurodo karo medicinos sistemos struktūrą, tikslus ir uždavinius, medicinos paramos vienetų pagrindinius veiklos principus bei taisykles konfliktų, karo ir taikos meto tarptautinėse operacijose bei medicinos pagalbos teikimo standartą.

Toliau standartizuojama Medicinos bataliono, kurį sudaro karinių operacijų medicininės paramos vienetai, struktūra, rengiami aprūpinimo tabeliai, personalo komplektavimo principai, vykdomas medicininės paramos vienetų rengimas.

Gauti 2 iš 31 numatytų medicinos būrio įrangos komplektų. 10 karo medikų apmokyta dirbti su medicinos būrio įranga.

5.6.1.3. Karinio medicinos personalo rengimas

Nuo karinio medicinos personalo rengimo kokybės priklauso medicinos pagalbą teikiančio personalo kvalifikacija, o tai kartu su medicininiu aprūpinimu lemia medicinos pagalbos kokybę. Su Danija pasirašytas ketinimų protokolas dėl Karo medicinos mokymo centro plėtros projekto įgyvendinimo 2001 – 2005 metais. Parengta Karo gydytojo norma, karo medicinos gydytojo rengimo programa, 20 paramedikų apmokyti teikti būtinąją medicinos pagalbą mūšio lauke.

5.7. Karių švietimo ir mokymo sistemos tobulinimas

Karių švietimo ir mokymo sistemos tobulinimas yra vienas iš svarbiausių kariuomenės plėtotės prioritetų. Nuo kvalifikuoto kiekvieno kario pasirengimo kariuomenėje priklauso efektyvus vadovavimas ir valdymas. 2000 metais toliau buvo kuriama vientisa karių mokymo sistema. Individualus karinis rengimas vyko šiuose kariuomenės padaliniuose:

    • Bazinis šauktinių karinis rengimas – Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke;
    • Puskarininkių ir karių specialistų rengimas – Div.gen. St.Raštikio puskarininkių mokykloje;
    • Karių inžinierių rengimas – Karo inžinerijos mokykloje;
    • Karių profesinis tobulinimas - Gen. Adolfo Ramanausko karių profesinio tobulinimo centre ir centriniame poligone;
    • Karininkų rengimas – Lietuvos karo akademijoje.

Praktiniai Lietuvos kariuomenės dalinių kariniai mokymai ir pratybos nuolat vyko Centriniame poligone. 2000 metais karinių poligonų naudojimas teisiškai reglamentuotas Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų valdymo ir naudojimo nuostatuose. Nuostatai apibrėžė karinių poligonų ir karinių mokymo teritorijų ribas, nustatė jų naudojimo paskirtį ir principus bei atsakomybę už žalos padarymą.

5.7.1.Bazinis karinis rengimas

Bazinis karinis rengimas vyksta Mokomajame pulke. 2000 metais buvo pradėta formuoti 4 mokomąjį batalioną. Bazinį karinį trijų mėnesių kursą baigė 2117 karių, t.y. 987 šauktiniais daugiau negu 1999 metais. 255 kariai nebaigė mokymo kurso ir buvo išleisti į atsargą dėl sveikatos sutrikimų, šeimyninių aplinkybių ir baudžiamosios bylos iškėlimo.

5.7.2. Karininkų rengimas

2000 metais pradėta rengti Lietuvos karininkų korpuso rengimo ir profesinio tobulinimo koncepcija. Šios koncepcijos metmenys yra išdėstyti “Ilgalaikėje generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos plėtros programoje”, kuri numato karininkų rengimo ir profesinio tobulinimo reikalavimus, mokymo etapus ir programas. Kariūnų skaičius per metus išaugo nuo 423 iki 477.

Pernai buvo tęsiama Lietuvos karo akademijos reforma: pertvarkyta Akademijos valdymo struktūra, peržiūrėtos ir nustatytos naujos padalinių funkcijos, reorganizuoti kariūnų padaliniai į vieną batalioną, peržiūrėta ir sudaryta nauja kariūnų rotacijos sistema.

Rengiant karininkus yra atskirtas karinis rengimas nuo universitetinio. Šiam tikslui pasiekti yra parengtos trys universitetinių studijų programos – personalo vadybos, inžinerinės vadybos ir tarptautinių santykių bei pradėtos rengti bazinio karininkų rengimo ir kapitonų kursų programos.

5.7.3. Puskarininkių ir karių specialistų rengimas

Puskarininkių trūkumas yra aktuali problema Lietuvos kariuomenėje, todėl sėkmingas jos sprendimas priklauso nuo puskarininkių rengimo sistemos tobulinimo. 2000 m. įvairius kursus Div.gen. St.Raštikio puskarininkių mokykloje baigė 762 kariai. 1999 m. – 664 jaunesnieji vadai ir 165 kariai specialistai.

Praėjusiais metais vyko Div.gen. St.Raštikio puskarininkių mokyklos reforma: instruktoriai baigė perkvalifikavimo kursus, buvo parengti kvalifikaciniai reikalavimai seržantams ir puskarininkiams, naujos mokymo programos: skyrininko – pėstininko, būrininko – pėstininko, būrio vado pėstininko, minosvaidžių skyriaus skyrininko, minosvaidžių būrio būrininko, minosvaidžių būrio vado ir informacinių sistemų specialistų, skyrininkų – ryšininkų, ryšių mazgo viršininko. Ruošiamos logistikos specialistų rengimo programos.

 

 

5.7.4. Karių inžinierių rengimas

Siekiant suvienodinti mokymo standartus kariuomenėje, 2000 m. Karo inžinerijos mokykla buvo atskirta nuo Inžinerijos bataliono ir priskirta Mokymo ir doktrinų valdybai, kuri rengia ir koordinuoja mokymo programų vykdymą. Kariai inžinieriai Karo inžinerijos mokykloje mokėsi inžinerinės taktikos, sprogdinimo, išminavimo, minų laukų įrengimo, fortifikacijos, inžinerinės žvalgybos, apsaugos nuo atominio, biologinio, cheminio ginklo. Iš viso kursus baigė 114 karių specialistų.

Kursus dėstė Lietuvos kariuomenės Karo inžinerijos mokyklos ir Danijos karo inžinerijos ir cheminės apsaugos mokyklos instruktoriai. Pradėta bendradarbiauti su Čekijos kariuomene dėl specialistų rengimo apsaugai nuo atominio, biologinio, cheminio ginklo.

5.7.5. Profesinis tobulinimas ir kvalifikacijos kėlimas

Kariams buvo sudarytos sąlygos kelti kvalifikaciją kursuose Gen. Adolfo Ramanausko karių profesinio tobulinimo centre, Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke, Latvijos Adažių poligone ir Lietuvos centriniame poligone. 2000 m. įvairius šaudymo, mokymų planavimo, karo teisės instruktorių kursus baigė 263 kariai.

2000 m. 183 kariai ir civiliai tarnautojai išvyko mokytis į Belgiją, D. Britaniją, Daniją, Švediją, Šveicariją, Čekiją, Estiją, JAV, Kanadą, Latviją, Lenkiją, Norvegiją, Olandiją, Prancūziją, Suomiją, Vengriją ir Vokietiją.

5.7.6. Anglų kalbos mokymas

Integruojantis į NATO, svarbu, kad kariuomenėje kariai mokėtų vieną iš oficialių NATO kalbų, todėl 2000 metais toliau buvo tęsiamas anglų kalbos mokymas ir testavimas pagal NATO STANAG 6001 sistemą.

2000 m. Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdyboje suformuota Anglų kalbos testuotojų grupė, kuri atsakinga už krašto apsaugos sistemos anglų kalbos mokymo centrų veiklą, kursų planavimą ir koordinavimą, kursų klausytojų testavimą, metodinės medžiagos rengimą, kursų baigimo rezultatų apibendrinimą ir padalinių informavimą.

Iki 2000 m. sausio 1 d. dešimtyje anglų kalbos mokymo centrų vyko I ir II lygio anglų kalbos kursai. Nuo 2000 m. dviejuose anglų kalbos mokymo centruose – Gen. J.Žemaičio Lietuvos karo akademijoje ir Div.gen. St.Raštikio puskarininkių mokykloje – prasidėjo III lygio anglų kalbos kursai.

2000 metais buvo tikrinamas karininkų anglų kalbos mokėjimo lygis. 2000 m. anglų kalbos kursus baigė 560 karių ir civilių tarnautojų. Iš jų: I lygio – 335, II lygio – 198, III lygio – 27. 1999 m. kursus baigė 462 kariai ir civiliai tarnautojai.

5.8. Kariuomenės dalyvavimas tarptautiniuose mokymuose ir pratybose

Karių dalyvavimas tarptautiniuose mokymuose neabejotinai yra didelė investicija tiek siekiant narystės NATO, tiek kuriant profesionaliai parengtą kariuomenę.

Dalyvavimas tarptautinėse pratybose ugdo karių įgūdžius taikos palaikymo srityje. Tai suteikia galimybes tobulinti sąveiką tarp štabų, padalinių įgūdžius bei procedūras, reikiamas vykdyti daugiašalėse tarptautinėse taikos operacijose; pagerinti abipusį supratimą ir bendradarbiavimą tarp skirtingai aprūpintų, organizuotų kariuomenių padalinių; padeda suprasti taikos operacijų principus, planavimą, mokymą.

Visų Lietuvos kariuomenės rūšių kariai dalyvavo PTL pratybose ir pratybose PTL dvasia. Paminėtinos PTL pratybos “Cooperative Banners 2000”, kuriose dalyvavo pėstininkų būrys, štabo karininkai, Karinių oro pajėgų MI-8 ir An-26 įgulos, fregatos “Žemaitis” ir laivo “Vėtra” kariai. Kituose mokymuose ir pratybose dalyvavo 10 kariūnų ir 46 sausumos, karinių oro, karinių jūrų pajėgų, aprūpinimo dalinių, Civilinės saugos departamento kariai. Pratybose PTL dvasia dalyvavo 109 sausumos kariai, karinių jūrų pajėgų laivas “Sudūvis”, fregata “Aukštaitis” ir 17 karių iš įvairių dalinių.

5.9. Karinė teisėsauga

Karo policija, kaip Lietuvos krašto apsaugos sistemoje veikianti karinės teisėsaugos institucija, įstatymų nustatyta tvarka vykdo nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų krašto apsaugos sistemoje prevenciją, juos atskleisdama ir tirdama, bendradarbiauja su kitomis teisėsaugos institucijomis: policija ir prokuratūra. Yra nustatyta bendradarbiavimo su prokuratūra tvarka, t.y. karo policija pateikia prokuratūrai būtiną informaciją jos funkcijoms vykdyti. Bendradarbiaudama su policija gaunama informacija apie policijos sulaikytus karius, atliekami atskiri tardymo veiksmai bylose, kuriose kariai yra įtariami ar kaltinami padarę nusikaltimus.

2000 metais buvo pradėtas formuoti Karo policijos štabas ir Karo policijos Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos įgulos, tačiau jos negali tinkamai vykdyti pavestų uždavinių, nes trūksta parengto personalo. Karo policijoje buvo organizuoti teoriniai mokymai kariams, taip pat lauko pratybos. Buvo tikrinamos karių žinios. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas teisinėms žinioms bei karinio patruliavimo įgūdžiams gilinti, Krašto apsaugos statutams nagrinėti.

Karo policija 2000 metais buvo iškeltos 64 baudžiamosios bylos. Daugiausia bylų – 35 arba 54 proc. visų baudžiamųjų bylų iškelta pagal BK 258 str. už savavališką pasišalinimą iš tarnybos vietos arba neatvykimas į tarnybos vietą, trukusį ilgiau kaip penkias paras be pateisinamos priežasties. Pagal šį straipsnį daugiausia nusikalsta privalomosios tarnybos kariai. Praeitais metais 30 iš 35 baudžiamųjų bylų pagal BK 258 str. iškelta privalomosios tarnybos kariams. Iškeltos baudžiamosios bylos ir pagal kitus straipsnius. 8 baudžiamosios bylos iškeltos pagal BK 256 str. už krašto apsaugos tarnybos statutų taisyklių pažeidimus.

Karo policija sulaikė 5 karius už grubius Lietuvos kariuomenės Drausmės statuto pažeidimus, 19 civilių, darančių nusikaltimus, ir perdavė juos civilinei policijai.

Karo policija nuolatos patruliavo Jonavos rajone, Ruklos miestelyje. Buvo organizuoti Karo policijos reidai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

5.10. Lietuvos mokslinio, gamybinio ir techninio potencialo panaudojimas krašto apsaugos poreikiams

2000 metais aktyvėjo Lietuvos mokslininkų ir krašto apsaugos sistemos bendradarbiavimas. Lietuvos mokslinio, gamybinio ir techninio potencialo panaudojimas krašto apsaugos poreikiams yra svarbus tiek taupant biudžeto lėšas, tiek suteikiant galimybes Lietuvos mokslininkams realizuoti projektus, gaunant finansavimą iš NATO. Moderniai įrangai iš Vakarų valstybių įsigyti reikia skirti daug lėšų, o Lietuva nepajėgi finansuoti.

Parengta mokslo ir technologijų plėtros 2001-2003 m. programa, pagal kurią numatyta skirti lėšas keturių svarbiausių, dalyvaujančių NATO programose, Lietuvos mokslo centrų mokslinei techninei bazei atnaujinti. Už Krašto apsaugos ministerijai skirtas lėšas bus perkama naujausia mokslinė aparatūra fundamentaliems tyrimams toliau plėtoti. Sukaupti Lietuvos mokslininkų pasiūlymai, iš kurių matyti mokslininkų galimybės įvairiose nacionalinio saugumo srityse. Vadovaujantis šia medžiaga, bus galima pasitelkti vienos ar kitos srities mokslininkus reikalingiems ir prioritetiniams krašto apsaugos uždaviniams spręsti.

Bendradarbiavimui su Lietuvos mokslo ir pramonės atstovais plėtoti prie Krašto apsaugos ministerijos 2000 m. buvo suformuota Karo mokslo ir technologijų kolegija ir taryba, kuri suaktyvintų veiklą su NATO mokslo komiteto padaliniais, NATO Tyrimų ir technologijų agentūra (RTO) bei NATO ginkluotės direktorių konferencija (CNAD).

Lietuvoje buvo organizuota kai kurių gynybos paskirties gaminių gamyba. Lietuvos įmonėje “Stigma” (Panevėžyje) pradėta gaminti įvairaus kalibro šaudmenų dėtuvės. Įmonėje “Elsis” (Kaune) pradėtos gaminti modernios nešiojamos taktinės radijo stotys L-3501. Taktinės radijo stotys gaminamos pagal THOMSON technologiją ir visiškai atitinka NATO šalių techninius reikalavimus.

Bendradarbiaujant su Kauno technologijos universiteto Gynybos technologijų instituto mokslininkais pagaminti ir sumontuoti lazeriniai šaulių treniruokliai LT-2 dviejuose krašto apsaugos sistemos padaliniuose. Tai prisidėjo prie karių mokymo ir treniravimo bazės plėtojimo.

5.11. Krašto apsaugos finansavimas

Krašto apsaugos sistemos finansavimo strategijos įstatyme nustatyta, kad išlaidos krašto apsaugai 2000 metais turi sudaryti 1,7 - 1,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis šiuo įstatymu, patvirtino 2000 metams Krašto apsaugos ministerijai iš visų finansavimo šaltinių 644047,4 tūkst. Lt arba 1,44 proc. BVP, iš jų valstybės biudžeto lėšos (be civilinės saugos) – 535417,4 tūkst. lt., privatizavimo fondo lėšos – 47670 tūkst.lt, valstybės vardu gautos paskolos – 60960 tūkst.lt., bei 114368,0 tūkst. Lt, arba 0,26 proc. BVP išlaidų, susijusių su krašto apsauga kitoms institucijoms. Iš viso krašto apsaugai buvo patvirtinta 758415,4 tūkst. Lt, arba 1,70 proc. BVP (44525 mln. Lt).

2000 metais išlaidos buvo koreguojamos, taip pat buvo patikslinta krašto apsaugos išlaidų struktūra atsižvelgiant į NATO gynybos išlaidų apibrėžimą, pagal kurį į krašto apsaugos išlaidas buvo įskaitytos Vidaus tarnybos pulkų ir Pasienio policijos departamento rinktinių visas išlaikymas. Patikslintas 2000 metų planas krašto apsaugai sudarė 853544,9 tūkst. Lt, arba 1,9 proc. nuo BVP (44424 mln. Lt), iš jų Krašto apsaugos ministerijai, iš visų finansavimo šaltinių – 637852,4, arba 1,44 proc. nuo BVP, kitoms institucijoms susijusioms su krašto apsauga – 215692,5 tūkst. Lt, arba 0,49 proc. nuo BVP.

2000 metais išlaidos krašto apsaugai sudarė 795786,6 tūkst.lt. arba 1,77 proc. BVP (44900 mln. Lt) ir pasiskirstė taip:

  • Krašto apsaugos ministerijos išlaidos be civilinės saugos funkcijos, iš visų finansavimo šaltinių – 596018,8 tūkst. Lt, arba 1,33 proc. BVP;
  • Krašto apsaugos išlaidos per kitas institucijas -199767,8 tūkst. Lt, arba 0,44 proc. BVP.

Krašto apsaugos ministerija 2000 metais vykdė keturiolika programų, kurioms vykdyti buvo gauta ir panaudota ( iš visų finansavimo šaltinių) – 596018,8 tūkst. Lt, arba 93,4 proc. nuo patikslinto 2000 metams plano (637852,4 tūkst. Lt). Patvirtintų programų pilnai nebuvo galima įvykdyti dėl 1999 m. didelių kreditorinių įsiskolinimų (45417,0 tūkst. Lt), perėjusių į 2000 metus, kuriuos reikėjo sumokėti iš 2000 metams patvirtintų asignavimų, bei dėl nepakankamo finansavimo.

Krašto apsaugos ministerijos 2000 metų išlaidos (596018,8 tūkst. Lt) pagal sritis pasiskirstė taip:

  • personalui išlaikyti panaudota 340174,5 tūkst. Lt, arba 57,0 proc.
  • eksploatacinėms ir remonto išlaidoms 110085,3 tūkst. Lt, arba 18,5 proc.
  • statyboms išleista 87569,8 tūkst. Lt, arba 14,7 proc.;
  • ilgalaikiam turtui įsigyti – 58189,2 tūkst. Lt, arba 9,8 proc.

2000 m. Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) buvo vykdomi 54 investiciniai projektai. 2000 m. patvirtintoje Valstybės investicijų 2000-2002 metų (2000 metų) programoje KAM investicijoms buvo numatyta skirti 141841 tūkst.Lt, iš kurių 43260 tūkst. Lt – pagrindinių priemonių įsigijimams ir 98581 tūkst.Lt – statyboms. Patikslinus valstybės investicijų programą, KAM investicijoms buvo patvirtinta 135946 tūkst.Lt: pagrindinių priemonių įsigijimams – 45099 tūkst.Lt, statyboms – 90847 tūkst.Lt. 2000 m. gauta ir panaudota 129204,6 tūkst.Lt.

Pagrindinių priemonių įsigijimams panaudota 41634,8 tūkst.Lt. Šios išlaidos paskirstytos taip:

  • ginkluotei – 5,2% (zenitiniai pabūklai, minosvaidžiai, lengvieji šaulio ginklai);
  • ryšiams, kompiuteriams, elektroninėms sistemoms – 40,6% (telekomunikacinio ryšio sistema, oro erdvės sistemos ryšio sistema, įranga ROEKSC, kompiuterinė įranga, apsaugos sistemos);
  • mokomosioms priemonėms – 7,3% (įranga mokymo centrams, lazerinis šaulio treniruoklis, taikmenų kėlikliai, lazerinis kompleksas);
  • transportui – 4,8% (šarvuočiai, automobiliai);
  • medicinos įrangai – 4,6 %;
  • dalinių ir centrų įrangai – 17%;
  • naujiems statybų objektų įrangai ir inventoriui– 13,1%;
  • kita – 7,4% (organizacinė įranga, spec. priemonės, žemėlapių originalų gamyba).

Statyboms panaudota 87569,8 tūkst.Lt. Iš viso 2000 m. buvo vykdomi 29 statybiniai investiciniai projektai, kuriuose numatyta rekonstruoti arba pastatyti 52 objektus.

5.12. Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos būklė

Siekiant apsaugoti gyventojus nuo nelaimių taikos ir karo metu, 2000 metais Civilinės saugos ir gelbėjimo sistema buvo tobulinama, vadovaujantis Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos plėtotės programa.

Krašto apsaugos ministerija, įgyvendindama šią programą, kūrė Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos teisinę bazę, tęsė gyventojų perspėjimo, informavimo bei valdymo sistemos pertvarkymą, civilinės saugos pajėgų formavimą, jų aprūpinimą įranga ir rengimą veiksmams ekstremalių situacijų atvejais.

Kariuomenės daliniai sąveikos planų pagrindu parengti teikti pagalbą civilinei valdžiai įstatymų numatytais atvejais. 2000 metais veikė tik pirmasis Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo darbų postas Nemirsetoje, antrasis paieškos ir gelbėjimo darbų postas Kaune neveikė, nes nebuvo parengtos įgulos.

Visose civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijose galiojo civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms planai. Ministerijose, apskrityse ir savivaldybėse veikiantys ekstremalių situacijų valdymo centrai ir civilinės saugos tarnybos yra pasirengę vykdyti jiems iškeltus uždavinius.

Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos efektyviam funkcionavimui užtikrinti yra būtinas civilinės saugos mokymas, kuris 2000 metais buvo vykdomas ūkio subjektuose, apskričių viršininkų administracijose, švietimo įstaigose, gen. A. Ramanausko karių profesinio tobulinimo centre bei pagal Europos Sąjungos PHARE projektą įkurtame regioniniame pasirengimo branduolinėms ekstremalioms situacijoms mokymo centre. Per metus parengti 7834 įvairių kategorijų vadovai ir specialistai veiksmams ekstremalių situacijų atvejais.

2000 metais buvo toliau formuojamas civilinės saugos priemonių valstybės rezervas. Įsigyta priemonių už 1,2 mln. litų.

6. Visuomenės saugumo politika

Visuomenės saugumo politikos tikslas – užtikrinti visuomenės saugumą. Pagrindiniai politikos uždaviniai yra šie:

    • Nusikaltimų sąlygų ir priežasčių neutralizavimas ir šalinimas;
    • Nusikaltimų kontrolė;
    • Valstybės sienos apsauga.

6.1. Pagrindinės nusikaltimų kontrolės stiprinimo priemonės

Parengtas ir priimtas Policijos veiklos įstatymas, kuris nustatė policijos paskirtį, išdėstė naujas nuostatas, reguliuojančias policijos santykius su visuomene, valstybės ir vietos savivaldos institucijomis. Įstatymas įtvirtino naują policijos darbo organizavimo sistemą, labiau suderinamą su šalies administraciniu teritoriniu suskirstymu. Taip pat patikslintos policijos teisės ir pareigos bei naujai reglamentuotas prievartos panaudojimas. Įgyvendinant naujojo Policijos veiklos įstatymo nuostatas, pradėtas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ir jo įstaigų veiklos pertvarkymas.

Siekiant sukurti sąlygas efektyviai kovai su nusikalstamumu, parengtas naujos redakcijos Operatyvinės veiklos įstatymo projektas. Įstatymo projekte nustatyti operatyvinės veiklos uždaviniai ir principai, suformuluoti reikalavimai, leidžiantys užtikrinti pagrindinių žmogaus ir piliečių teisių bei laisvių apsaugą; nustatyta nauja operatyvinių veiksmų sankcionavimo tvarka, patobulinti asmenų dalyvavimo operatyvinėje veikloje pagrindai, suformuluotos operatyvinės informacijos apsaugos bei operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių bendradarbiavimo konfidencialumą užtikrinančios nuostatos; įteisinamas naujas veiksmų kompleksas - kontroliuojamas gabenimas (tai ypač svarbu kovojant su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu), nustatytos garantijos pareigūnams, įgaliotiems vykdyti operatyvinę veiklą, ir t.t.

Siekdama išvengti operatyvinės veiklos funkcijų dubliavimo ir apibrėžti operatyvinės veiklos subjektų kompetenciją vykdant operatyvinę veiklą, Vyriausybė patvirtino operatyvinės veiklos subjektų padalinių sąrašą, nustatė jų operatyvinių teisių ribas. Parengta ir patvirtinta Operatyvinės įskaitos sudarymo ir naudojimo tvarka.

Parengtas ir priimtas Lietuvos Respublikos ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų savanoriško atidavimo bei ginklų ir šaudmenų įteisinimo laikinasis įstatymas, kuris suteikė gyventojams ketvirtą galimybę savanoriškai grąžinti arba įteisinti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus bei šaudmenis. Įstatymo galiojimo laikotarpiu buvo atiduota 712 ginklų, 43876 vnt. šaudmenų, 4 sprogstamieji įtaisai bei 6,705 kg sprogmenų.

Siekiant stiprinti nusikaltimų kontrolę ir prevenciją buvo įgyvendinamos atitinkamos programos:

    • Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos nacionalinė programa;
    • Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos prevencijos programa;
    • Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metų programa;
    • Nacionalinė programa prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą.

Tačiau daugelis nusikaltimų kontrolės ir prevencijos programų priemonių liko neįgyvendintos dėl finansavimo stokos.

2000 m. pradėta įgyvendinti Nepilnamečių kriminalinės justicijos programa, kurią finansiškai remia Jungtinių Tautų plėtros programa. Šios programos tikslas - mažinti nepilnamečių pakartotinį nusikalstamumą humanizuojant ir modernizuojant nepilnamečių kriminalinės justicijos sistemą. 2000 m. pabaigoje pradėtas Tardymo departamento prie VRM reorganizavimas, jį inkorporuojant į Policijos departamento prie VRM nusikaltimų tyrimo tarnybas. Tokiu būdu siekiama išvengti funkcijų dubliavimo tarp kvotos ir parengtinio tardymo tarnybų ir sudaryti sąlygas laipsniškai pereiti prie bendros ikiteisminio nusikaltimų tyrimo institucijos.

6.2. Valstybės sienos apsaugos stiprinimo priemonės

Parengtas ir priimtas Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas, kuris įtvirtina Europos Sąjungos teisės aktus atitinkančias teisės normas, nustatančias valstybės sienos žymėjimo, priežiūros, perėjimo tvarkos ir pasienio teisinius režimus bei reglamentuojančias pasienio kontrolės punktų veiklą ir valstybės sienos apsaugos organizavimą. Taip pat priimtas Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymas, nustatantis tarnybos statusą, funkcijas, struktūrą, tarnybos organizavimo pagrindus, finansavimą, pareigūnų teises ir pareigas. Įgyvendinant minėtų įstatymų nuostatas, pradėtas Pasienio policijos departamento prie VRM reorganizavimas į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie VRM.

Stiprinant valstybės sienos techninę apsaugą, daugiausia dėmesio skirta Lietuvos sienos ruožams su Baltarusija ir Rusija, nes juose vyksta daugiausia susirūpinimą keliančių procesų. Pvz., valstybės sienos su Baltarusija pažeidimai pernai sudarė 46,3 proc. visų Lietuvos pasienio policijos užfiksuotų valstybės sienos pažeidimų.

2000 metais prie valstybės sienos su Baltarusija buvo naujai įrengta 39 km pasienio juostos, pastatyti 96 pasienio stulpai, sutvarkyta 86 km pasienio juostos. Vykdant Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartį ,,Dėl Lietuvos ir Baltarusijos valstybių sienos”, pabaigta žymėti 650 km valstybės sienos su Baltarusijos Respublika bei įrengti 1753 pasienio stulpai.

Užtikrinant ,,žaliosios" sienos apsaugą statomos 4 naujos užkardos (Adutiškio, Kabelių, Purvėnų ir Tverečiaus), kurių statybai skirta 2,5 mln. eurų iš Lietuvos nacionalinės PHARE programos. Vyksta valstybės sienos apsaugos įrenginių Varėnos ir Vilniaus pasienio policijos rinktinių saugomuose ruožuose su Baltarusija projektavimas, šiems darbams skirta 2 mln. eurų iš Lietuvos nacionalinės PHARE programos.

Pasienio kontrolės postuose baigiama diegti valstybės sienos kontrolės kompiuterinė - informacinė sistema, į bendrą tinklą sujungianti visus sienos perėjimo punktus. Švedijos Karalystei padedant 2000 metais pasienio policija įsigijo laivą ant oro pagalvės "Kristina".

Dėl įdiegtų techninių priemonių pasienio policijos pareigūnai dažniau sulaiko ieškomus asmenis. Pernai, palyginti su 1999 metais, sulaikytųjų skaičius išaugo beveik dvigubai. 2000 metais pasienio policija sulaikė ir 237 asmenis su suklastotais ar svetimais asmens dokumentais, tai 88,1 proc. daugiau negu 1999 m.

6.3. Nusikalstamumo būklė

Sudėtinga šalies socialinė ir ekonominė situacija 2000 metais nulėmė neigiamus nusikalstamumo būklės pokyčius Lietuvoje:

    • 2000 metais buvo užregistruota 82370 nusikaltimų, tai 6,8 proc. daugiau negu 1999 metais;
    • sunkių nusikaltimų užregistruota 12,9 proc. mažiau negu 1999 m., tačiau pagrindinė šio sumažėjimo priežastis - nuo 1999 m. pabaigos automobilio, kurio vertė neviršija 250 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, vagystė nėra laikoma sunkiu nusikaltimu. Jei ši Baudžiamojo kodekso pataisa nebūtų įsigaliojusi, 2000 m. užregistruotų sunkių nusikaltimų skaičius būtų didesnis už 1999 m. užregistruotų tokių nusikaltimų skaičių;
    • palyginti su 1999 m., pernai 16 proc. padidėjo užregistruotų tyčinių nužudymų skaičius;
    • užregistruoti 463 tyčiniai sunkūs kūno sužalojimai - daugiausia per laikotarpį nuo 1990 metų;
    • beveik 30 proc., palyginti su 1999 m., padaugėjo užregistruotų plėšimų;

    • spartesniais tempais negu bendras nusikaltimų skaičius didėja užregistruotų kriminalinės policijos tiriamų nusikaltimų, padarytų viešosiose vietose, skaičius - 2000 m., palyginti su 1999 m., jų padaugėjo 23 proc.;

    • užregistruotų automobilių vagysčių, palyginti su 1999 m., padaugėjo 41,1 proc. (papildomi statistiniai duomenys pateikiami 7 – 29 prieduose).

Nepaisant pasunkėjusių pareigūnų darbo sąlygų bei didėjančio nusikaltimų skaičiaus, nusikaltimų išaiškinamumo rezultatai itin nepablogėjo. 2000 metais išaiškinta 40,4 proc. (1999 m. - 41,0 proc. nusikaltimų). Palyginti su ankstesniais metais, buvo geriau atskleidžiamos vagystės, ypač automobilių vagystės bei vagystės iš transporto priemonių.

6.4. Organizuotas nusikalstamumas

Lietuvoje veikia apie 13 įvairaus lygio organizuotų nusikalstamų susivienijimų, apie 30 organizuotų nusikalstamų grupuočių ir kelios dešimtys mažų organizuotų nusikalstamų grupių. Šios nusikalstamos struktūros turi apie 1300–1500 narių ir beveik tiek pat su jais susijusių asmenų.

Sparčiai kuriasi jaunų asmenų nusikalstamos grupės, kurių nariai nepaiso pripažintų nusikalstamo pasaulio autoritetų bei nusistovėjusių nusikalstamo pasaulio elgesio normų. Šios grupės visiškai nepriklausomos nuo didžiųjų grupuočių ir vykdo kriminalinius nusikaltimus, neatsižvelgdamos į įtakos sferas. Neretai tokių grupuočių nariai vartoja narkotikus.

Kaip ir ankstesniais metais, organizuotų nusikalstamų struktūrų veikla Lietuvoje pasireiškė tokiomis nusikalstamos veikos formomis, kaip automobilių vagystėmis bei išpirkų už juos reikalavimu, turto prievartavimu, vagystėmis, plėšimais, sąvadavimu ir prostitucijos verslo organizavimu, prekyba žmonėmis, nelegalios migracijos organizavimu, prekyba narkotinėmis medžiagomis, ginklais, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, kontrabanda ir kitais ūkiniais bei finansiniais nusikaltimais.

2000 m. Lietuvoje užregistruoti 194 turto prievartavimo atvejai, tai 15,3 proc. mažiau negu 1999 metais. Padažnėjo turto prievartavimo nauju būdu atvejų, kai panaudojant netikrą pasą banke atidaroma sąskaita ir reikalaujama į ją pervesti pinigus, o derybos vyksta mobiliojo ryšio telefonu su “Labas” arba “Ekstra” kortele. Todėl tampa sudėtinga įrodyti turto prievartavimo faktą, nustatyti įtariamuosius bei sulaikyti juos su įkalčiais.

Pernai buvo užregistruoti 23 sprogdinimai (1999 m. – 23, 1998 m. – 43, 1997 m. – 41), iš kurių 14 kartų buvo sprogdinami įvairūs pastatai, 8 kartus - automobiliai, 1 kartą – laivas. Kaip ir ankstesniais metais, pagrindinės sprogdinimų priežastys - noras įbauginti asmenis turto prievartavimo atveju, nuslėpti kitą nusikaltimą, įbauginti liudytojus arba tarpusavio sąskaitų suvedinėjimas.

Policijos duomenimis, Lietuvoje nėra nusikalstamų grupuočių, kurios verstųsi vien tik prekyba ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis. Daugeliu atvejų organizuotos nusikalstamos grupės turi tik tam tikrą ginklų, sprogmenų kiekį, kurį naudoja tarpusavio konfliktams spręsti ar nusikaltimams daryti. Tarp nusikaltėlių ir juodojoje rinkoje labiausiai paplitę tarybiniai automatai "Kalašnikov", pistoletai "Makarov" ir "TT". Rusiškų ginklų populiarumui įtakos turi nedidelės jų kainos. Lietuvoje konfiskuojamos tik SSSR gamybos sprogstamosios medžiagos "Plastitas", "Trotilas", vadinamasis "Jūros mišinys".

2000 metais pagal Baudžiamojo kodekso 234 straipsnį “Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų nešiojimas, laikymas, įgijimas, gaminimas arba realizavimas” teisėsaugos pareigūnai užregistravo 407 nusikaltimus (1999 m. - 487, 1998 m. – 482, 1997 m. - 428) ir išaiškino 283 šiuos nusikaltimus padariusius asmenis. Tik nedaugeliui pagal šį straipsnį buvo iškelta baudžiamųjų bylų už neteisėtą šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų realizavimą, nes iškelti tokią bylą pavyksta dažniausiai tik realizuojant nusikalstamą veiką imituojantį elgesio modelį.

Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatytos prevencinės poveikio priemonės nusikalstamų organizuotų gaujų nariams pernai taikytos daugiau kaip 1200 kartų. Buvo išaiškinti 124 asmenys, nevykdę teismo įpareigojimo ar įpareigojimų, skirtų pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą.

6.5. Kova su korupcija

Europos Komisijos rekomendacijose dėl pasirengimo narystei Europos Sąjungoje (ES) nurodoma, kad kova su korupcija bei jos kaip neigiamo reiškinio apribojimas yra vienas iš pasirengimą narystei sąlygojančių veiksnių.

Pernai užregistruoti 186 nusikaltimai valstybės tarnybai, tai 18,8 proc. mažiau negu 1999 m. Užregistruotų kyšio priėmimo atvejų skaičius sumažėjo nuo 54 iki 45, piktnaudžiavimo tarnyba atvejų - nuo 74 iki 39. Užregistruoti 69 tarnybinio suklastojimo atvejai, tai 32 nusikaltimais daugiau negu 1999 m. Papildoma informacija pateikiama 31 ir 32 prieduose.

2000 metais Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) išaiškino 126 nusikaltimus, iš kurių 56 nusikaltimai, t.y. 46 proc. valstybės tarnybai. Išaiškinti 98 asmenys, įtariami padarę nusikaltimą. Tarp asmenų, įtariamų nusikaltimo padarymu, 68 valstybės tarnautojai. Pažymėtina, kad pagal išaiškinamumą tokių nusikaltimų, kaip, pavyzdžiui, kyšio priėmimas, Lietuva tvirtai užima pirmą vietą tarp Baltijos valstybių (Lietuvos nusikalstamumo prevencijos centro pateikiami duomenys).

Vienas iš svariausių žingsnių teisinėje kovos su korupcija srityje 2000 metais buvo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, savarankiškos institucijos, kovojančios su korupcija, įsteigimas, priėmus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymą, kuris įtvirtino šios teisėsaugos institucijos savarankiškumą ir atskaitingumą Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Seimui. Šis įstatymas apibrėžė korupcijos reiškinį, nustatė kovos su korupcija priemones. STT yra įgaliota įgyvendinti valstybės antikorupcinę politiką bei koordinuoti tarnybų kovos su korupcija veiklą Lietuvoje.

STT, įgyvendindama Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos prevencijos programos antikorupcines priemones, pradėjo rengti nacionalinę antikorupcinę strategiją, kuri numatys veiksmų planą, įgyvendinant kovos su korupcija priemones, valstybinių institucijų bendradarbiavimą, visuomenės įtraukimą kovai su korupcija.

Kovoti su korupcija Lietuvoje siekiama ne vien tik represinėmis priemonėmis, nors šios priemonės derinamos su prevencinėmis.

Skiriama daug dėmesio ryšiams su visuomene, nes nuo visuomenės informavimo, jos pilietinio brandumo ir nusiteikimo bendradarbiauti su teisėtvarkos instancijomis priklauso kovos su korupcija sėkmė. Visuomenė buvo nuolat informuojama apie antikorupcijos priemonių vykdymą, nusikaltimus valstybės tarnybai, kitus nusikaltimus, susijusius su viešas ar privačias funkcijas atliekančių asmenų papirkinėjimu. Sukurtas Specialiųjų tyrimų tarnybos interneto tinklapis, kuris leidžia glaudžiau bendradarbiauti su visuomene, ją informuojant antikorupcijos srityje, o taip pat gaunant laiku informaciją apie korupcijos reiškinius. Įsteigta “karšta” telefono linija, kuria piliečiai bet kuriuo paros metu gali informuoti tarnybą apie pastebėtus korupcijos reiškinius ir tendencijas.

Visuomenės informavimas ir siekimas ją įtraukti į kovą su korupcija pasiteisino. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2000 metais susilaukė nemažai valstybės tarnautojų ir gyventojų pasitikėjimo bei pagalbos. Nemaža dalis valdininkų kyšininkavimo ir savivalės atvejų buvo išaiškinta būtent su gyventojų pagalba. Visuomenės apklausų duomenimis 74 procentai gyventojų smerkia korupciją kaip reiškinį.

2000 metais buvo kaupiami ir analizuojami duomenys apie korupcijos apraiškas valstybiniame sektoriuje, kuriama informacinė analitinė bei mokslinė metodinė korupcijos prevencijos bazė, apibendrinama korupcinių nusikaltimų prevencijos ir kontrolės patirtis užsienio valstybėse.

Viena iš antikorupcinių priemonių – bendradarbiavimas su užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis, tiriant su korupcija susijusius nusikaltimus. STT pareigūnai dalyvavo konferencijose, seminaruose bei stažuotėse, rengė susitikimus su atitinkamų institucijų atstovais iš JAV, Didžiosios Britanijos ir kt. korupcijos tyrimų ir tokių tyrimų metodikos tobulinimo bei korupcijos prevencijos klausimais Lietuvoje ir užsienyje.

Aktyvus Specialiųjų tyrimų tarnybos darbas, bendros augančios antikorupcinės veiklos Lietuvoje kontekste neliko nepastebėtas. Žinomos tarptautinės visuomeninės antikorupcinės organizacijos Tarptautinis skaidrumas sudaromame šalių sąraše pagal korupcijos juose lygį Lietuva nuo 50 vietos 1999 metais pakilo iki 43 vietos 2000 metais.

6.6. Neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta

Lietuvoje 2000 metais toliau plėtėsi sintetinių narkotikų rinka, sparčiai plito heroino vartojimas, jaunėjo narkotikų vartotojų ir platintojų amžius. Valstybės saugumo departamento duomenimis, nelegali narkotikų apyvarta šalyje sudaro daugiau kaip 0,5 milijardo litų.

Šiuo metu dažniausiai vartojamos kanapės, hašišas, amfetaminas bei heroinas. Pažymėtina, kad internete prasidėjo marihuanos legalizavimo kampanija, kurios tikslas - sutelkti kanapių legalizavimo šalininkus Lietuvoje bei skatinti diskusijas šia tema.

Dėl mažesnės kainos lietuviškos kanapės šiuo metu tapo populiaresnės už atvežtas iš Olandijos ar Vidurinės Azijos. Kita priežastis - Lietuvoje kanapes pradėta auginti šiltnamiuose ir kitose specialiai įrengtose patalpose, dėl to jose padaugėja veikliosios medžiagos (tetrahidkanabinolio).

Didžioji dalis šalyje platinamo heroino yra pagaminta Afganistane ir patenka į Lietuvą per buvusias sovietines Vidurinės Azijos respublikas, Rusiją bei Baltarusiją. Platinamas amfetaminas dažniausiai yra pagamintas nelegaliose vietinėse ir kaimyninės Lenkijos laboratorijose.

Narkotikų tiekimą ir platinimą šalyje visiškai kontroliuoja organizuotos nusikalstamos struktūros. Lietuvoje veikia apie 20 – 30 gerai organizuotų narkotikų kontrabandos grupuočių, turinčių plačius ryšius Lietuvoje ir užsienyje.

Tarptautinės organizuotos nusikalstamos grupuotės Lietuvos teritoriją naudoja narkotikų tranzitui. Vis daugiau Lietuvos piliečių, kurie verčiasi neteisėta narkotikų prekyba, sulaikoma užsienio valstybėse.

2000 m. Lietuvoje pagal Baudžiamojo kodekso 2321 straipsnį "Neteisėtas psichotropinių ar narkotinių medžiagų gaminimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas" teisėsaugos institucijos užregistravo 915 nusikaltimų, tai 32 proc. daugiau negu 1999 m.

Imituojant nusikalstamą veiką (pernai realizuoti 48 tokie modeliai ir tokiu būdu iškeltos 105 baudžiamosios bylos), policijos pareigūnams 2000 metais dažniau negu ankstesniais metais pavyko ne tik užfiksuoti neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, bet ir įrodyti, kad narkotinės medžiagos buvo platinamos ar kad buvo siekiama jas platinti. Tokie įrodymai leido nusikaltimą kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 2321 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis, nustatančias griežtesnes bausmes.

2000 m. šalyje teisėsaugos pareigūnai sunaikino 4 nelegalias amfetamino, 1 "Ecstasy" ir 1 pirminių narkotinių medžiagų laboratorijas. Iš šių 6 sunaikintų laboratorijų 4 veikė Kauno mieste ar jo rajone. Jų darbą koordinavo žinomos Kauno miesto nusikalstamos grupuotės.

Kaip ir ankstesniais metais, pernai buvo atlikta policinė priemonė "Aguona", kurios metu sunaikinta 108,5 tūkst. kvadratinių metrų aguonų pasėlių bei 463 kvadratiniai metrai kanapių pasėlių. Du kartus buvo organizuota tikslinė prevencinė operacija "Diskoteka", kurios metu buvo tikrinamos jaunimo linksminimosi vietos, atliekamas prevencinis darbas mokymo įstaigose (iškelta 31 baudžiamoji byla, sulaikyta 30 įtariamųjų). Jau keleri metai kartu su Lietuvos, Rusijos ir Latvijos pareigūnais buvo dalyvauta tarptautinėje operacijoje "Kanalas".

Įgyvendinant Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metų programos priemones, parengta ir bendru suinteresuotų institucijų vadovų įsakymu patvirtinta Teisėsaugos struktūrų kovos su neteisėta narkotikų apyvarta koordinavimo tvarka. Ši tvarka Policijos departamentui prie VRM suteikia teisėsaugos struktūrų veiklos neteisėtos narkotikų apyvartos kontrolės srityje koordinavimo funkcijas. Policijos departamentas prie VRM tapo atsakingas už informacijos apie neteisėtą narkotikų apyvartą duomenų bazės tvarkymą bei už tarptautinių specialiųjų operacijų organizavimą. 2000 m. lapkričio 1 d. įsteigta Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Narkotikų kontrolės valdyba paskirta tiesiogiai atsakinga už minėtos tvarkos vykdymą.

6.7. Finansiniai nusikaltimai

Iš finansinių nusikaltimų didžiausią žalą Lietuvos valstybės biudžetui ir ūkiui šiuo metu daro:

    • neteisėtas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) susigrąžinimas iš valstybės biudžeto;
    • valstybės subsidijų grobstymas;
    • labdaros ir paramos fondų panaudojimas, siekiant išvengti muito mokesčių;
    • importuojamų prekių muitinės vertės sumažinimas;
    • pinigų, įsigytų nusikalstamu būdu, legalizavimas.

2000 m. mokesčių policijos pareigūnai kartu su Tardymo departamento prie VRM bei Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnais tyrė 65 baudžiamąsias bylas, susijusias su PVM susigrąžinimu. Mokesčių policijos pareigūnai taip pat iškėlė 18 bylų, susijusių su valstybės subsidijų grobstymu, bei baudžiamąją bylą vienam iš labdaros fondų, kuris mėgino išvengti muito mokesčių.

6.7.1. Pinigų plovimas

Pernai mokesčių policija gavo ir tyrė daugiau nei 335 tūkst. pranešimų apie atliktas operacijas su pinigais, iš jų 50 - apie įtartinas operacijas. Remiantis gauta informacija, buvo iškelta 13 baudžiamųjų bylų, iš jų 3 pagal Baudžiamojo kodekso 326 str. “Pinigų plovimas" (1999 m. - 4). Tyrimo metu nustatyta 2,05 mln. Lt dydžio padaryta žala valstybės biudžetui, uždėtas areštas turtui, kurio vertė – 324 tūkst. Lt.

Įsigaliojus Pinigų plovimo prevencijos įstatymui, dauguma Lietuvos piliečių, siekiančių nuslėpti savo pinigų kilmę, atidarė koduotas sąskaitas Latvijos ir Danijos bankuose, kur galioja labai griežtos bankų slaptumo taisyklės. Turintys tokias sąskaitas asmenys gali vykdyti finansines operacijas distanciniu būdu ir taip atsiskaityti už prekes bei žaliavas su užsienio firmomis. Dalis pinigų yra paimama grynaisiais ir kontrabandos būdu gabenama per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Taip nuslepiamos gaunamos pajamos ir išvengiama mokesčių.

Lietuvos bankuose vis daugiau atsiranda užsienio lengvatinio apmokestinimo bankų sąskaitų, per kurias juda ypač dideli nekontroliuojami pinigų srautai. Lietuvos komerciniuose bankuose yra atidarytos 23 tokio tipo sąskaitos. Per jas atsiskaitoma su įvairių šalių įmonėmis. Šiuo atveju "plaunant pinigus" Lietuva dažniausiai yra tik tarpinė grandis.

6.7.2. Netikrų pinigų gaminimas ir platinimas

Lietuvoje išlieka aktuali netikrų pinigų gaminimo, laikymo arba paleidimo apyvarton problema. Pernai užregistruota 617 nusikaltimų pagal Baudžiamojo kodekso 327 straipsnį "Netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, laikymas arba paleidimas apyvarton", tai 6,5 proc. mažiau negu 1999 metais. 124 tokie nusikaltimai išaiškinti (1999 m. - 56).

Lietuvos banko duomenimis, 2000 metais Lietuvoje iš apyvartos išimta 2540 vnt. netikrų litų banknotų, kurių suma sudaro 95 848 litų (1999 m. - 1723 vnt., suma - 76 983 Lt). Dažniausiai buvo klastojami 10 Lt, 20 Lt ir 100 Lt nominalo banknotai (1999 metais didžiausią dalį iš apyvartos išimtų netikrų litų sudarė 20 Lt ir 50 Lt nominalo banknotų klastotės). Pernai apyvartoje pasirodė ir netikros 1 Lt ir 5 Lt nominalo monetos. Iš apyvartos išimta 11 vnt. vieno lito nominalo bei 2 vnt. 5 Lt nominalo netikrų monetų.

Tobulėjant kompiuterinei technikai, netikri litų banknotai dažniausiai gaminami panaudojant kompiuterius ir spalvotus rašalinius bei elektrografinius spausdintuvus. Praktiškai visi 2000 m. šalyje iš apyvartos išimti netikri litų banknotai yra pagaminti šiais būdais. Vis dažnesni atvejai, kai netikrus litus gamina ir platina nepilnamečiai.

Kriminalinės policijos duomenimis, 2000 m. Lietuvoje iš apyvartos išimti 1004 vnt. netikrų JAV dolerių banknotų, kurių suma sudaro 94640 dolerių (1999 m. - 1463 vnt., suma -143090 dolerių). Šie JAV doleriai pagaminti net trylika įvairių būdų. Dažniausiai doleriai gaminami poligrafiniu ofsetinės spaudos būdu (749 vnt.), naudojant reljefines klišes (106 vnt.) bei spalvotus elektrografinius kopijavimo aparatus (86 vnt.).

Netikrų Vokietijos markių kiekvienais metais iš apyvartos išimama vis mažiau: 1998 m. - 114 vnt. (suma - 8900 markių), 1999 m. - 18 vnt. (2000 markių), o 2000 m. - 9 vnt. netikrų markių banknotų (1100 markių).

6.8. Kontrabanda

Pagal Baudžiamojo kodekso 312 straipsnį "Kontrabanda" kasmet užregistruojama vis mažiau nusikaltimų. 2000 m. užregistruoti 88 tokie nusikaltimai, tai 15,4 proc. mažiau negu 1999 m. 1998 m. vasario mėn. buvo pakeista straipsnio redakcija - baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą prekių neišvežimą nustatyta atskirame naujame Baudžiamojo kodekso 3121 straipsnyje. Pagal Baudžiamojo kodekso 3121 straipsnį "Neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos" 2000 m. užregistruota 20 nusikaltimų, iš kurių 12 - padaryti stambiu mastu (1999 m. - atitinkamai 17 ir 12).

Pernai pasienio policijos atskleistų kontrabandos per ,,žaliąją” juostą atvejų, palyginti su 1999 m., sumažėjo 39,8 proc. (nuo 958 iki 577). Prie valstybės sienos su Baltarusija ir Rusija atskleista 89,6 proc. (310 iš 346 atvejų) visų pasienio policijos išaiškintų alkoholio kontrabandos atvejų bei 99,3 proc. - cukraus kontrabandos atvejų. Prie valstybės sienos su Rusija išaiškinti 98 iš 142, arba 69,0 proc. tabako gaminių kontrabandos atvejų. Visi pasienio policijos atskleisti kontrabandinio gyvulių, chemikalų, pašarų bei spalvotųjų metalų gabenimo atvejai užregistruoti prie valstybės sienos su Baltarusija.

2000 m. Lietuvos muitinė, vykdydama iš dalies ir visu mastu kovos su kontrabanda funkcijas (perėmusi jas iš Policijos departamento), dėl kontrabandos bei neteisėto prekių neišvežimo (BK 312 str., 312¹ str.) iškėlė 46 baudžiamąsias bylas. Bendra kontrabandos būdu gabentų prekių vertė – 10 427 033 litai, neteisėtai neišvežtų prekių – 378 242 litai. Beveik ketvirtadalis (11) bylų iškelta dėl cigarečių kontrabandos. Mėginant neteisėtai išgabenti į užsienį sulaikyta daugiau kaip 11 mln. vienetų (553 650 pakelių) cigarečių, kurių vertė – per 1033 tūkst. litų. Dėl narkotinių bei psichotropinių medžiagų iškeltos 4 baudžiamosios bylos. 2000 m. muitinės pareigūnai surašė 2550 administracinių teisės pažeidimų protokolų, iš kurių didžiausią dalį sudaro prekių gabenimo tvarkos pažeidimai (209³ str.) ir kontrabanda (210 str.).

6.8.1. Radioaktyviųjų ir kitų pavojingų medžiagų bei tauriųjų, retųjų ir neplatinamų metalų kontrabanda

Nelegalus (kontrabandinis) radioaktyviųjų, dvigubo panaudojimo medžiagų, tauriųjų, retųjų, neplatinamų metalų bei jų laužo kroviniai per Lietuvą gabenami tranzitu iš Rytų į Vakarus. Organizuotos nusikalstamos struktūros, kurios verčiasi neteisėtu verslu, naudojosi tuo, kad Lietuvos pasienyje nebuvo tinkamų techninių priemonių, padedančių aptikti minėtąsias medžiagas bei metalus.

Didelį susirūpinimą kelia nelegali prekyba dvigubo panaudojimo įrenginiais ir medžiagomis, kurios nekelia pavojaus žmogaus gyvybei ir sveikatai. Šiuo metu sulaikyti tokias medžiagas galima tik tada, kai jas bandoma nelegaliai įvežti į šalį arba išvežti iš jos. Sulaikius tokias medžiagas šalies viduje beveik neįmanoma įrodyti, kad jos buvo įvežtos kontrabandos būdu, nes “Strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir eksporto kontrolės įstatymas” leidžia kontroliuoti tik legalią prekybą neplatinamomis medžiagomis, po ja gali slėptis nelegali prekyba dvigubo panaudojimo medžiagomis ir įrenginiais. Stebimi juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie verčiasi neplatinamų (dvigubos paskirties) medžiagų, tauriųjų bei retųjų metalų neteisėta prekyba. Taip pat tikrinami visi fiziniai ir juridiniai asmenys, norintys verstis legalia strateginių prekių ir technologijų prekyba.

Nustatyta nemažai juridinių bei fizinių asmenų, kurie verčiasi tauriųjų, retųjų, neplatinamų metalų bei jų laužo neteisėta prekyba. Taurieji (platina, paladis, rodis, auksas, sidabras), retieji (galis, germanis, indis, tantalas ir t.t.), neplatinami (hafnis, volframas, berilis ir t.t.) metalai bei jų laužas į Lietuvą patenka kontrabandos būdu dažniausiai iš Rusijos ir kitų NVS šalių. Ten, vykstant karinės pramonės konversijai, metalai vagiami iš karinių gamyklų, sandėlių, mokslinių tyrimų institutų, ardoma nurašyta karinė technika. Juridiniai bei fiziniai asmenys iš Lietuvos superka metalus bei jų laužą, atsiskaito grynais pinigais ir kontrabandos būdu įveža juos į Lietuvą.

Tauriuosius, retuosius, neplatinamus metalus bei jų laužą juridiniai asmenys oficialiai išveža į Vokietiją ir į Didžiąją Britaniją per Vilniaus oro ir Klaipėdos jūrų uostus, Lietuvos muitinėje deklaruodami per mažą išvežamų prekių vertę. Tai daroma siekiant paslėpti iš nelegalaus verslo gaunamas pajamas.

Oficialiai 1998 – 2000 m. eksportuotų tauriųjų metalų bei jų laužo vertė, preliminariais paskaičiavimais, turėtų būti nuo 0,16 iki 2 mlrd. Lt. Tuo tarpu vienos iš aptiktų kontrabandinių siuntų vertė Londono tauriųjų metalų biržos kainomis daugiau kaip 500 000 JAV dolerių. Šie skaičiai iliustruoja tauriųjų, retųjų, neplatinamų metalų bei jų laužo neteisėtos apyvartos mastus. Ši apyvarta sudaro žymią nelegalaus Lietuvos ekonomikos sektoriaus (“šešėlinės” ekonomikos) dalį.

2000 m. pradžioje pastebėta, kad į Vakarus eksportuojami palyginti maži metalų kiekiai. Paaiškėjo, kad juridiniai asmenys, kurie verčiasi minėta veikla, pogrindinėse “įmonėse” išgrynina dalį įvežto arba supirkto tauriųjų, retųjų metalų laužo, ir taip sumažina transportavimo bei metalo perdirbimo Vakarų šalių įmonėse išlaidas.

6.9. Nelegali migracija

Nors nelegalių migrantų srautai ir toliau mažėja nelegali migracija vis dar yra vienas iš aktualių Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo klausimų.

Pernai pasienio policija sulaikė 100 nelegalių migrantų, tai 62 proc. mažiau negu 1999 metais. Daugiausia sulaikyta Vietnamo (35), Afganistano (22) ir Pakistano (15) piliečių.

Daugėja nelegalių migrantų iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalių, ypač iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos. Problemos sprendimą apsunkina tai, kad šie migrantai labai lengvai gali patekti į Lietuvą bei keliauti per ją.

Pagal Baudžiamojo kodekso 821 straipsnį "Neteisėtas užsieniečių gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną arba neteisėtai valstybės sieną perėjusių užsieniečių slėpimas ar gabenimas" 2000 m. užregistruota 14 nusikaltimų (1999 m. - 15).

7. SPECIFINIAI SAUGUMO UŽTIKRINIMO ASPEKTAI

7.1. Kontržvalgyba

2000 m. specialiosios užsienio tarnybos Lietuvoje vykdė politinę, ekonominę ir karinę žvalgybą. Daug dėmesio šios tarnybos skyrė Lietuvos integracijos į NATO procesui, prognozavo galimus Lietuvos užsienio politikos pasikeitimus po rudenį įvykusių Seimo rinkimų.

Užsienio žvalgybos daug dėmesio skyrė Lietuvos ekonomikai, konkrečiai - bankininkystės ir finansų sektoriui, investiciniams projektams, svarbiausių ūkio objektų privatizavimui analizuoti.

Lyginant su ankstesniais metais specialiosios užsienio tarnybos išplėtė ir suaktyvino Lietuvoje savo veiklą.

7.2. Visuomeninių politinių procesų stebėjimas

Vis labiau pastebimos tapo įvairios politinio ekstremizmo apraiškos. Užsitęsęs ekonominio nestabilumo laikotarpis skatino populizmą bei socialinės nesantaikos kurstymą. Nerimą kelia populiarėjančios visuomenėje antisemitinės bei neonacistinės nuostatos bei jų toleravimas, net ir aukštuose politiniuose sluoksniuose. 2000 metais pastebėtas pavojingas kraštutinių kairiųjų ir dešiniųjų radikalų vienijimasis, siekiant trumpalaikių savanaudiškų politinių tikslų.

2000 m. kai kurios užsienio šalys, siekiančios įtraukti Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes į savo įtakos švietimo ir aukštojo mokslo bei informacinę erdvę, inspiravo nelegalių aukštųjų mokyklų veiklą.

Tiriant religinius procesus, greta įvairiausių netradicinių religinių bendruomenių, 2000 metais pastebėta vadinamųjų apokaliptinių (skelbiančių artėjančią pasaulio pabaigą) bei satanistinių grupių gausa bei jų veiklos suaktyvėjimas. Padažnėjo šių grupių išpuoliai ne tik prieš valstybės pripažintas religines bendruomenes, bet ir prieš įvairias valstybines institucijas bei prieš kai kuriuos politikus. Taip pat nustatyta atvejų, kai netradicinės religinės bendruomenės vertėsi neteisėta finansine veikla bei abejotina gydymo ir švietimo praktika.

Politinio ekstremizmo banga, praėjus rinkimams, atslūgo. Dalis ultraradikalių organizacijų suiro, dalis jų buvo suskaldyta. Už įvairius nusikaltimus baudžiamojon atsakomybėn patraukta nemažai ultraradikalių asmenų, politinėje kovoje propaguojančių terorizmo metodus.

Šie asmenys neturi aiškių politinių pažiūrų, ideologijos, ryškių lyderių, nėra numatę konkrečių savo veiklos perspektyvų. Jie bando užmegzti ryšius su radikaliomis partijomis, judėjimais, tačiau nerado tokių, kurie visiškai atitiktų jų interesus. Ultraradikalai neturėjo pakankamai lėšų, todėl bandė užsidirbti įvairiais būdais, - taip pat ir nusikalstamais, užsiimant reketu, pardavinėjant ginklus, dažniausiai organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms.

7.3. Tarptautinio terorizmo prevencija

Lietuvai integruojantis į euroatlantines struktūras, mūsų šaliai didėja tarptautinio terorizmo grėsmė. Remiantis tarptautine patirtimi kovojant su tarptautiniu terorizmu prioritetas skiriamas terorizmo prevencijai. 2000 m. pavyko identifikuoti ir deportuoti keletą tarptautinės teroristinės organizacijos narių, bandžiusių įsikurti Lietuvoje. Ekspertų nuomone, ateityje gali kurtis tarptautinės antivakarietiškos, cheminius, biologinius ar branduolinius ginklus turėsiančios teroristų koalicijos, kurios gali kelti grėsmę JAV bei jos sąjungininkams.

Nerimą kelia faktas, kad Lietuvoje steigiasi komercinės veiklos nevykdančios užsienio kapitalo įmonės. Įsteigęs įmonę, jos savininkas įgyja teisę laikinai apsigyventi Lietuvoje. 2000 m. iš 1082 Rusijos piliečių įsteigtų įmonių neveikė 855 (79 proc.). Panašios tendencijos pastebimos ir įmonių, kurias įsteigė Kinijos, Ukrainos, Baltarusijos, Kazachstano, Azerbaidžano, Vietnamo šalių piliečiai, veikloje. Tokia “komercinė” veikla yra puiki priedanga užsienio teroristams, žvalgams ir organizuotų nusikalstamų grupių nariams.

8. EKONOMINĖ POLITIKA

2000 metais parengtas "Lietuvos ūkio plėtojimo ilgalaikės strategijos iki 2015 metų" koncepcijos projektas ir Pramonės plėtojimo vidutinės trukmės įgyvendinimo strategija. Strategijoje numatoma tęsti pradėtą konkurencingos pramonės formavimą, užtikrinti sklandesnį ir mažiau skausmingą ekonomikai pramonės integravimąsi į ES pramonę ir ženklesnį svorį joje. Siūloma sudaryti prielaidas ir ekonomines paskatas plėtoti gamybą tose veiklose, kuriose sukuriama didesnė pridėtinė vertė, kuriose gaminama arba yra realios galimybės gaminti didesnę paklausą pasaulinėje rinkoje turinčią produkciją (elektronikos, ryšių priemonių, elektrotechnikos, kai kurių mašinų gamybos gaminių ir kt.).

2000 m. parengtos Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2003 metų strateginės kryptys bei Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros priemonės 2000 –2001 metams, kuriose suformuota smulkaus ir vidutinio verslo plėtros politika.

Valstybės politikos prioritetai šioje srityje teikiami smulkaus ir vidutinio verslo sektoriaus plėtojimui, integracijai į Europos Sąjungos ekonominę erdvę, šio verslo įmonių tarptautinio bendradarbiavimo skatinimui, produkcijos ir paslaugų eksporto didinimui bei šio sektoriaus plėtros institucinės, informacinės ir finansinės paramos struktūros ir kontrolės sistemos tobulinimui ir plėtimui.

2000 m. parengta Inovacijų versle programa skirta skatinti Lietuvos gaminių konkurencingumą, spartinant naujų projektų, technologijų įgyvendinimą bei produktų gamybą. Šios programos įgyvendinimas yra viena iš pagrindinių inovacijų ir technologijų plėtros prielaidų.

Vidutinės trukmės laikotarpyje numatoma pašalinti kliūtis, ribojančias inovacijų ir Lietuvos ūkio subjektų strateginės partnerystės ryšių plėtotę, kliudančias didinti įmonių pasirengimą priimti, formuoti ir įgyvendinti inovacijas. Programos priemonės skatina inovacinių projektų įgyvendinimą įmonėse, tyrimų rezultatų panaudojimą ir ryšius su mokslo institucijomis, verslo internacionalizavimą ir dalyvavimą tarptautinėse programose. Jose numatyti veiksmai leis žymiai suaktyvinti inovacinę veiklą Lietuvoje, sudarys palankias prielaidas šalies konkurencingumo didinimui.

Vykdant acquis įgyvendinimo priemonių 2000 m. planą, parengta Atitikties įvertinimo infrastruktūros (bandymų laboratorijų, sertifikacijos įstaigų) plėtros programa. Joje ypač didelė reikšmė teikiama prekybos techninių kliūčių šalinimui bei techninio suderinimo priemonių įgyvendinimui, perkeliant į nacionalinę teisę EB teisės aktų (direktyvų, reglamentų, sprendimų) nuostatas, įteisinančias produktų saugos reikalavimus, atitikties šiems reikalavimams įvertinimo procedūras bei šių produktų rinkos priežiūros ar oficialios kontrolės tvarką. Pabrėžiama, kad tam tikslui bei verslo sąlygoms gerinti būtina plėtoti atitikties įvertinimo infrastruktūrą, steigiant bandymų laboratorijas, sertifikacijos įstaigas bei plečiant veikiančių atitikties įvertinimo įstaigų akreditacijos sritį, nes šiuo metu Lietuvos gamintojai, negalėdami patvirtinti pramonės produktų atitikties kitų šalių nustatytiems saugos reikalavimams, yra priversti parduoti pagamintus produktus mažesnėmis kainomis arba atlikti atitikties įvertinimo procedūras tų šalių akredituotose bandymų laboratorijose ir sertifikacijos įstaigose, brangiai mokėdami už šias paslaugas.

Parengta Eksporto plėtros ir skatinimo strategija. Strategijos tikslas - vykdyti efektyvią eksporto plėtros ir skatinimo politiką, sudaryti palankias sąlygas šalies ūkio plėtrai, spartinti Lietuvos Respublikos ekonomikos augimą. Strategijoje numatytos priemonės, skirtos eksporto kaštams mažinti, o tuo pačiu ir prekės ar paslaugos kainai mažinti bei jos konkurencingumui didinti, turės didelę įtaką darbo vietų kūrimui, nes sudarys palankias sąlygas plėtoti verslą ir pramonę. Viena iš verslo kūrimo sąlygų yra garantija verslininkui, kad jis galės realizuoti kokybišką, tarptautinius standartus atitinkančią prekę ar paslaugas.

8.1. Energetikos sektoriaus plėtra

Nacionalinėje energetikos strategijoje numatytos kryptys energetikos politikos tikslams pasiekti per artimiausius 5 metus bei prognozės 20 metų laikotarpiui. Parengtas Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo priemonių planas.

1995 m. priimtas Energetikos įstatymas nusako bendrąsias energetikos veiklos nuostatas, energetikos plėtojimo, funkcionavimo ir valdymo pagrindus. 2000 m. priimtas Elektros energetikos įstatymas, kuris nustato elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo Lietuvos Respublikoje reguliavimo pagrindus atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės reikalavimus, nustato elektros energijos paslaugų teikėjų ir vartotojų santykius bei sąlygas konkurencijai plėtoti elektros energetikos sektoriuje.  

8.1.1. Aprūpinimas gamtinėmis dujomis

2000 metais priimtas Gamtinių dujų įstatymas, reglamentuojantis specifinius šio energetikos sektoriaus įmonių veiklos aspektus, apibrėžia šių įmonių pareigą vykdyti visuomeninius įpareigojimus, nustato rinkos reguliavimo principus bei šių energetikos įmonių ir vartotojų santykius.

2000 metais toliau vyko energetinių įmonių privatizavimas. Vadovaujantis akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ pagrindinėmis privatizavimo bei pertvarkymo nuostatomis, prieš akcinę bendrovę privatizuojant ji reorganizuojama – įsteigiamos naujos bendrovės firmų „Suskystintos dujos“ ir „Dujiniai įrengimai“ pagrindu. 2000 m. priimtas Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ reorganizavimo įstatymas. Vadovaujantis šiuo įstatymu akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“ reorganizuojama bendrovių skaidymo būdu, t. y. iš akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“, kuri tęsia veiklą, atskiriant bendrovės filialams firmoms „Suskystintos dujos“ ir „Dujiniai įrengimai“ priskirto turto, teisių bei prievolių dalis ir jų pagrindu steigiant naujas bendroves. 2000 m. gruodžio 31 d. Įmonių registre įregistruota naujosios AB „Suskystintos dujos“ ir AB „Dujiniai įrengimai“.

Praėjusiais metais sudaryta komisija AB „Lietuvos dujos“ privatizavimo procesui koordinuoti (toliau tekste – Komisija) bei paskelbtas konkursas AB “Lietuvos dujos” privatizavimo patarėjui parinkti. Komisija paskelbė Prancūzijos banko “BNP PARIBAS” vadovaujamą konsorciumą privatizavimo konkurso patarėjo nugalėtoju. Konsultacinių paslaugų sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Prancūzijos banko “BNP PARIBAS” pasirašyta 2000 m. rugsėjo 18 d. 2001 m. pirmą pusmetį numatyta parengti pasiūlymus bei medžiagą privatizavimui pradėti.

Gamtinės dujos tiekiamos iš vienintelio šaltinio – Rusijos. 2000 m. Lietuvos Respublika suvartojo 2,58 mlrd. m³ gamtinių dujų, tačiau tiekimo patikimumui didinti būtina skatinti dujų perdavimo tinklo plėtrą ir dujų tranzitą per Lietuvos teritoriją, tęsti tiriamuosius darbus požeminei dujų saugyklai įrengti tolesnėje perspektyvoje ir įgyvendinti Lietuvos - Lenkijos dujotiekių sistemų sujungimą.

Pasirengiant galimiems gamtinių dujų tiekimo sutrikimams AB “Lietuvos dujos” kasmet sudaro gamtinių dujų tiekimo (transportavimo) apribojimo vartotojams ekstremalių situacijų atveju grafikus.

8.1.2. Aprūpinimas nafta

2000 metais naftos sektorius veikė rinkos sąlygomis ir nebuvo valstybės reguliuojamas. Naftos ir naftos produktų sektorius artimiausiu metu bus ir ateityje išliks priklausomas nuo naftos ir iš dalies naftos produktų importo, kadangi vietinės naftos gavyba nedidelė (per 2000 m. sudarė 0,3 mln.t). Artimiausiu metu bus siekiama išlaikyti 0,3 – 0,5 mln.t naftos per metus gavybos lygį.

Nafta į Lietuvą tiekiama „Družbos“ naftotiekio atšaka per Baltarusiją iš Rusijos. Šalies poreikiams tenkinti nutiestas 1 naftotiekis, kurio pajėgumas 14-15 mln. t/metus, ilgis – 225 km, nafta yra tiekiama į Mažeikių naftos perdirbimo įmonę. Tuo pačiu naftotiekiu nafta gabenama tranzitu per Lietuvą (Būtingės naftos terminalą).

2000 m. AB “Mažeikių nafta” perdirbo 4,9 mln.t naftos. Lietuvos poreikiams pakanka apie 4 mln. t.

Alternatyviam apsirūpinimui nafta pastatytas Būtingės naftos terminalas per kurį galimas naftos importas iš Vakarų Europos - 6,1 mln.t per metus, bei Klaipėdos naftos terminalas, kurio pajėgumas apie 7 mln.t naftos produktų per metus.

Rengiama teisinė bazė suderinta su ES direktyvomis, reglamentuojanti privalomųjų naftos ir naftos produktų atsargų sudarymą. Ūkio ministerijoje numatyta įsteigti naftos produktų atsargų sudarymo ir valdymo administravimo struktūrą. Energetikos įstatymas reikalauja, kad energetikos įmonės turėtų 2 mėnesių kuro ūkines atsargas, bet faktiškai jos yra daug mažesnės.

8.2. Finansų sektorius

Finansų kredito sektoriuje 2000 metais toliau formavosi oligopolinė rinkos struktūra. Galutinai susijungus AB "Vilniaus bankas" bei AB "Hermis", didžiąją Lietuvos bankinio sektoriaus rinkos dalį kontroliuoja trys bankai, todėl padidėjo mažesniųjų bankų konkurencija, ją dar labiau padidino užsienio bankų skyriai. Todėl šiais metais gali prasidėti mažesniųjų bankų susijungimo procesas. Dauguma privačių Lietuvos komercinių bankų dirbo pelningai, jų kapitalas didėjo. Aktyvus užsienio kapitalo skverbimasis į Lietuvos bankinį sektorių rodo išaugusį šio sektoriaus stabilumą.

2000 metais buvo pradėtas trijų valstybinių bankų privatizavimas. Šis procesas bus tęsiamas ir 2001 metais.

Draudimo sektoriuje 2000 metais toliau didėjo užsienio kapitalo dalis. Per metus dviems bendrovėms buvo atšauktos licencijos, dar dviems - sustabdytos. Kadangi šiuo metu draudimo rinkoje vyrauja oligopolinė struktūra (didžiąją dalį rinkos kontroliuoja trys draudimo bendrovės), po transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įvedimo po kurio draudimo rinka išaugtų beveik dvigubai, daugelis mažųjų draudimo bendrovių gali būti priverstos jungtis arba bankrutuoti.

2000 metais valstybės ir savivaldybių finansinė padėtis iš esmės nepakito. Tiek valstybės, tiek savivaldybių biudžetai nebuvo visiškai surinkti.

Buvo sugriežtinta paskolų, gaunamų valstybės vardu arba su valstybės garantija, administravimo tvarka, padėjusios rizikos paskolos pamažu perduodamos Turto bankui.

Analizuojant grynųjų pinigų srautus, nustatyta, kad apie 90 procentų iš Lietuvos Respublikos išvežamų grynųjų pinigų sudaro juridinių asmenų išvežami pinigai. Didžiąją dalį šių pinigų išgabena bankai ir tik likusius 10 proc. - fiziniai asmenys.

2000 metais fiziniai asmenys muitinės postuose deklaravo daugiau kaip 91 mln. Lt grynųjų pinigų, iš jų 40 mln. Lt (44 proc.) buvo deklaruoti kaip išvežami pinigai.

8.2.1. Valstybės skola

Valstybės užsienio skola nežymiai padidėjo. Buvo toliau vykdoma griežta fiskalinė politika, mažinant skolinimosi mastus. 2000 metų gruodžio 31 d. valstybės skola sudarė 12 724 702 tūkst. Lt arba 28,34 proc. prognozuojamo BVP. Europos sąjungos narėms Mastrichto sutartyje numatytas valstybės skolos limitas yra 60 proc. BVP. Valstybės užsienio skola baigiantis metams sudarė 9 897 280 tūkst. Lt (22,04 proc. BVP) arba 77,78 proc. visos valstybės skolos ir neviršijo Vyriausybės patvirtinto 85 proc. limito.

Valstybės trumpalaikiai įsipareigojimai vidaus ir užsienio valiuta sudarė 1 151 011 tūkst. Lt arba 9,04 proc. visos valstybės skolos. Tai rodo mažą riziką valdant valstybės skolą.

8.3. Lietuvos geležinkelių rekonstravimas pagal COTIF standartus

Pertvarkant Lietuvos geležinkelių sistemą pagal Konvencijos dėl tarptautinio geležinkelių transporto (COTIF) normas, specialiosios paskirties akcinė bendrovė “Lietuvos geležinkeliai” tęsė sovietinių teisės aktų ir instrukcijų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., pertvarkymą. 2000 metais buvo patvirtintos Krovinių vežimo geležinkeliais taisyklės, suderintos su Tarptautinių krovinių vežimo taisyklių nuostatomis. Parengti Pavojingų krovinių vežimo įstatymo ir Pavojingų krovinių vežimo Lietuvos Respublikos geležinkeliais laikinosios tvarkos projektai.

8.4. Ekonominio saugumo užtikrinimo problemos

Pagrindinės energetikos ir transporto sektorių problemos: neefektyvus įmonių valdymas bei valstybės interesų pažeidimas, interesų grupių veikla, procesai tarptautinėse rinkose bei užsienio valstybių ir jų subjektų veikla, privatizavimas, ankstesniųjų metų energetikos sektoriaus ūkiniai bei politiniai sprendimai.

Vyriausybės pastangas pertvarkyti bei privatizuoti įmones komplikuoja valstybės interesams prieštaraujančių tikslų siekiančios grupės, ūkinių sprendimų priėmimo proceso politizavimas bei valstybės tarnautojų kompetencijos stoka.

Energetikos sektorius išlieka priklausomas nuo pagrindinės energijos išteklių tiekėjos - Rusijos. Palanki tarptautinių energijos išteklių rinkų situacija leido Rusijai, įgyvendinant užsienio politikos ir ekonominius tikslus, aktyviai didinti įtaką Lietuvos ūkiui. Šios valstybės pastangomis Baltijos jūros ir Rytų Europos regione formuojamos naujos energetikos ir transporto struktūros.

2000 metais vykdytas energetikos ir transporto įmonių privatizavimo procesas ne visai atitiko valstybės deklaruojamus interesus. Lietuva nepasiekė strateginio tikslo pritraukti didžiąsias tarptautines kompanijas, kurios Lietuvos objektus integruotų į naujas regionines struktūras ir taip garantuotų efektyvią jų veiklą bei intensyvią plėtrą.

Privatizavimą vykdančios institucijos nesugebėjo efektyviai veikti tarptautiniu lygiu bei atsispirti ūkinių ir politinių interesų grupių spaudimui. Energetikos ir transporto objektų privatizavimas vyksta tarptautinėse rinkose, todėl ypač svarbu turėti aiškią, ilgalaikius tikslus turinčią šių objektų privatizavimo strategiją, tarptautinių konkursų patirtį, profesines žinias ir išsamią informaciją apie privatizavime dalyvaujančias užsienio valstybių kompanijas. 2000 metais už privatizavimą atsakingų valstybės institucijų veikla šiose srityse nebuvo patenkinama.

9. SOCIALINĖ POLITIKA

Stiprinant žmonių socialinį saugumą 2000 m. buvo parengta Skurdo mažinimo Lietuvoje strategija. Strategijoje vadovaujamasi Kopenhagos deklaracijos principais, pagal kuriuos žmonių poreikiai ir siekiai iškeliami kaip visuomenės raidos tikslas. Taigi ūkio plėtra derinama su visų piliečių raidos galimybėmis; skurdo prevencija ir jo įveikimas laikomas aukščiausiu visuomenės raidos prioritetu; skurdo išvengimas dažniausiai pripažįstamas politine problema; už skurdo išgyvendinimą pirmiausia atsakingos valdžios institucijos, tačiau į šį darbą kviečiami socialiniai partneriai, nevyriausybinės organizacijos ir kiekvienas pilietis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su kitomis suinteresuotomis institucijomis rengia Skurdo mažinimo strategijos įgyvendinimo programą, kurioje bus numatytos konkrečios priemonės bei finansiniai ištekliai strateginiams skurdo mažinimo tikslams pasiekti.

9.1. Pagrindinės nedarbo plėtros tendencijos per 2000 metus

Teritorinėse darbo biržose registruotas nedarbo lygis 2000 m. gruodžio pabaigoje sudarė 12,6 procento ir lyginant su metų pradžia padidėjo 2,6 proc. punkto. Moterų nedarbo lygis metų pabaigoje sudarė 11,6 proc., vyrų –13,5 proc., jaunimo – 15,3 procento.

Metų pabaigoje buvo užregistruota 225,8 tūkst. bedarbių, iš jų: moterys sudarė 102,7 tūkst. arba 45,5 proc., vyrai – 123,1 tūkst. arba 54,5 procento. Bedarbio pašalpos buvo mokamos 33,4 tūkst. asmenų (14,8 proc. bendro bedarbių skaičiaus).

Per 2000 metus teritorinėse darbo biržose buvo užregistruota 258 tūkst. bedarbių, o tai 13,4 tūkst. arba 5,5 proc. daugiau negu per 1999 metus. Vidutinis metinis bedarbių skaičius 2000 m. sudarė 204,9 tūkst., o tai 56,2 tūkst. asmenų arba 37,8 proc. daugiau negu 1999 metais.

Naujų darbo pasiūlymų buvo užregistruota 74,4 tūkst., tai 13 proc. daugiau negu per 1999 metus. Didžiausia darbo paklausa buvo paslaugų sektoriuje (52 proc.) ir pramonėje (32 proc.). Žemės ūkyje registruota tik 5 proc. naujų darbo vietų. Daugiausia – per 60 proc. darbo vietų buvo skirta darbuotojams, turintiems specialų profesinį pasirengimą, po 8 proc. – specialistams su aukštuoju ir aukštesniuoju išsilavinimu, kas ketvirta – nekvalifikuotam darbui.

Nuolatinio darbo pasiūla, lyginant su 1999 metais, sumažėjo 2,3 proc., o pagal terminuotas sutartis (iki 1 metų) – išaugo 74,5 proc. Lengvatinius patentus įsigijo 12,3 tūkst. bedarbių, tai 36,5 proc. daugiau negu 1999 metais.

Tarpininkaujant teritorinėms darbo biržoms pagal neterminuotas ir terminuotas darbo sutartis įdarbinta 100,9 tūkst. bedarbių, aktyvios darbo rinkos politikos programose dalyvavo 86,3 tūkst. asmenų. Pagal šias programas vidutiniškai kas mėnesį bendras nedarbo lygis, lyginant su galimu, sumažintas 0,9 proc., jaunimo – 1,3 procento.

Kas ketvirtas bedarbis, kuris kreipėsi į darbo biržą buvo iki 25 metų amžiaus. Per 2000 metus jaunų bedarbių buvo užregistruota 62,6 tūkst. Kas trečias jų buvo įdarbintas ir beveik kas antram pasiūlytos darbo rinkos aktyvios politikos programos. Metų pabaigoje jų skaičius sudarė 34,4 tūkst. asmenų ir lyginant su 1999 metų pabaiga, sumažėjo 13 procentų.

9.2. Vaikų teisių apsauga

Įgyvendinant 1993 m. Hagos konvenciją dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje nuo 2000 m. rugpjūčio 1 d. pradėjo veikti Įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (centrinė institucija Hagos konvencijai įgyvendinti). Minėtos tarnybos veikla yra siekiama kaip įmanoma labiau apsaugoti Lietuvos Respublikos vaikų interesus, efektyvinant įvaikinimo procedūros organizavimą ir koordinavimą Lietuvoje.

Tobulinant vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą, priimtas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas. Vykdant šį įstatymą, 2000 m. buvo įsteigta Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, kurios tikslas - sudaryti teisines prielaidas, užtikrinant Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir kitų su vaiko teisių apsauga susijusių teisės aktų nuostatų įgyvendinimą Lietuvoje, o taip pat kontroliuojant valstybinių, savivaldos, nevalstybinių institucijų ir privačių asmenų veiklą, dėl kurios gali būti pažeidžiamos vaiko teisės ir jo teisėti interesai.

Patvirtinta Vaikų laikino išvykimo į užsienio valstybes tvarka, kurią rengiant daug dėmesio buvo nukreipta į tėvų (įtėvių) sutikimo vaikui laikinai išvykti į užsienio valstybę davimo tvarkos tobulinimą. Buvo peržiūrima ir taisoma dokumentų pateikimo tvarka ir jų turinys.

9.3. Pensijų sistemos reforma

2000 metais buvo pritarta Pensijų sistemos reformos koncepcijai bei sudaryta komisija pensijų sistemos reformos projektui parengti. Į komisijos sudėti buvo įtraukti valstybinių institucijų atstovai ir ekspertai. Komisija parengė studiją “Pensijų reformos baltoji knyga”, kuriai buvo pritarta 2000 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje. Svarbiausi pensijų sistemos reformos uždaviniai: įvesti privalomąjį kaupimą pensijų fonduose; nedidinant pensijų draudimui skirto įmokų tarifo – dalį dabartinio einamųjų įmokų sistemos socialinio draudimo tarifo skirti kaupiamajam pensijų draudimui pensijų fonduose. Pensijų reformos tikslui ir uždaviniams įgyvendinti siūlomas trijų pakopų pensijų sistemos modelis.

10. ŠVIETIMO POLITIKA

10.1. Patriotinis ugdymas

Švietimo ir mokslo ministerija yra parengusi Patriotinio ugdymo įgyvendinimo programą, kurios paskirtis – valstybės politikos pilietinio ugdymo srityje įgyvendinimas tobulinant patriotinį moksleivių ugdymą mokykloje. Šia programa siekiama plėtoti jaunimo dalyvavimo visuomeniniame gyvenime įgūdžius, puoselėti meilę savo kraštui, tautinį identitetą, valstybinę sąmonę bei Europos kultūros suvokimą, formuoti konstruktyvų (grįstą ne tik tautinėmis, bet ir bendromis žmogiškosiomis vertybėmis) požiūrį į Lietuvos valstybę, ugdyti gebėjimą suvokti Lietuvą globalizacijos procese. Toliau modernizuoti ugdymo turinį laikantis nuostatos, kad demokratinis pilietiškumas yra esminė šio modernizavimo proceso ašis. Taip organizuoti mokyklos gyvenimą, pamokinę veiklą ir papildomąjį ugdymą, kad stiprėtų moksleivių emociniai ryšiai su tėvyne, atsirastų noras ir įkvėpimas dirbti savo krašto, tautos ir valstybės labui. Šiai programai realizuoti numatomos įvairios priemonės, iš kurių paminėtinas patriotinio ugdymo seminarų modelių parengimas ir seminarų organizavimas pedagogams, debatų ir viešų diskusijų aktualiomis pilietinio ugdymo temomis organizavimas bei rėmimas, pilietiniam ir patriotiniam ugdymui skirtų mokymo bei metodinių priemonių parengimas bei išleidimas ir t.t.

Šiuo metu vyksta šalies moksleivių pilietinio ir meninio ugdymo projektas “Matau Lietuvą”. Projektas skiriamas Sausio 13-osios dešimtmečiui paminėti. Juo siekiama paskatinti moksleivius domėtis savo krašto istorija, pažinti ir tirti istorinę - kultūrinę aplinką, turtinti ją savo kūrybine raiška, ugdyti moksleivių pilietinę savimonę.

10.2. Visuomenės rengimas valstybei ginti

2000 metais buvo paremta Šaulių sąjungos, Lietuvos skautų sąjungos ir Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos veikla. Šaulių sąjunga organizavo 127 jaunųjų šaulių vasaros karinę stovyklą, kurioje jaunieji šauliai buvo mokomi karybos pradmenų, orientavimosi vietovėje, pilietinio pasipriešinimo būdų ir metodų. Lietuvos skautų sąjunga gavo finansavimą programai “Jaunimo rengimas ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui”, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacija – “Rezervo karių karinis – patriotinis ugdymas”.

Krašto apsaugos padaliniai dalyvauja mokyklinio jaunimo patriotinio ugdymo veikloje, rengdami moksleiviams atvirų durų dienas kariniuose daliniuose, organizuodami vasaros stovyklas, konkursus ir viktorinas.

2000 metų pabaigoje įsteigtas Valstybinis pilietinis pasipriešinimo rengimo centras, tačiau veikti dar nepradėjo. Iki tol piliečių ugdymu ir rengimu visuotinam pilietiniam pasipriešinimui rūpinosi gen. A. Ramanausko karių profesinio tobulinimo centras.

Pilietinio pasipriešinimo rengimo kursuose dalyvavo profesinės karo tarnybos kariai, ryšių su visuomene specialistai ir rezervo kariai, Šaulių sąjungos nariai, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai. 2000 metais kursuose dalyvavo 153 klausytojai (1999 m. – 111). Paruošta 30 pagrindinių mokymo temų, kurios apima juridinių nacionalinio saugumo dokumentų, valstybės vidaus ir išorės pavojų analizę, visuomenės informavimą, ūkio pasirengimą agresijos ar okupacijos atveju, pagalbos visuomenei nagrinėjimą, pasirengimą pilietiniam pasipriešinimui organizaciniais, techniniais klausimais.

11. TAUTINĖ POLITIKA (Tautinių mažumų apsauga)

Svarbus narystės Europos Sąjungoje kriterijus yra tautinių mažumų teisinė apsauga. Pagrindinis daugiašalis tarptautinis dokumentas šioje srityje yra Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, ratifikuota 2000 m.

Tautinės bendrijos yra integrali Lietuvos visuomenės dalis. Valstybė garantuoja joms teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius bei suteikia finansinę paramą. 2000 metais buvo vykdoma Tautinių mažumų bendruomenių kultūrinės veiklos rėmimo programa. Programos tikslas - integruoti tautines mažumas į Lietuvos visuomenę, kartu sudarant sąlygas jų kultūriniam tapatumui išsaugoti. Įgyvendinant šią programą, buvo suteikta parama 111 tautinių mažumų visuomeninių organizacijų vykdomai kultūrinei bei švietėjiškai veiklai. Šiam tikslui skirta 485 tūkstančiai litų.

Švietimo ir mokslo ministerija rengia Tautinių mažumų švietimo raidos nuostatas ir nuo 2001-2002 mokslo metų pradedamas įgyvendinti dvikalbystės ugdymo projektas šalies bendrojo lavinimo mokyklose.

Lietuvoje dauguma tautinių mažumų sėkmingai integruojasi į visuomenę, dalyvauja jos ekonominiame, politiniame ir socialiniame gyvenime. Tačiau romų integracija dėl istorinių aplinkybių, jų papročių, gyvenimo būdo bei visuomenėje egzistuojančių stereotipų yra sudėtinga. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas romų integracijai, 2000 metais buvo parengta Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2000-2004 metų programa. Šioje programoje numatytos priemonės yra skirtos romų socialinei padėčiai gerinti, neraštingumui mažinti, valstybinei kalbai mokyti, asmens dokumentams sutvarkyti, sveikatingumui gerinti, narkomanijos prevencijai ir romų moterų padėčiai gerinti. Programoje numatyta romų visuomeninio centro statyba Vilniaus m. Kirtimų rajone.

Vienas svarbiausių saugumo veiksnių yra geri ir stabilūs santykiai su kaimyninėmis valstybėmis. Lietuvoje gyvena lenkų tautinė mažuma, o Lenkijoje - lietuvių tautinė mažuma. Jų poreikių tenkinimas yra abiejų valstybių nuolatinis rūpestis. Todėl 2000 m. buvo toliau plėtojamas Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas tautinių mažumų teisių apsaugos srityje. Sudaryta Lenkų nevyriausybinių organizacijų konsultacinė grupė. Šioje grupėje aptarti klausimai, vėliau svarstomi bendrose abiejų valstybių institucijose – Lietuvos ir Lenkijos Parlamentinėje Asamblėjoje, Lietuvos ir Lenkijos Vyriausybių Bendradarbiavimo Taryboje, šios Tarybos tautinių mažumų komisijoje. Konsultacinės grupės posėdžiuose, kuriose dalyvauja Lietuvos valstybės atitinkamų institucijų atsakingi pareigūnai, aptariami aktualūs lenkų tautinei mažumai klausimai.

Sėkminga integracija neįmanoma be gero valstybinės kalbos mokėjimo. Nors pastaraisiais metais ši problema tapo mažiau aktuali, tačiau dar nemažai tautinėms mažumoms priklausančių asmenų gerai nemoka valstybinės kalbos. 2000 m. buvo organizuoti nemokami valstybinės kalbos kursai daugiau kaip 100 bedarbių.

12. EKOLOGINIS SAUGUMAS

Per 2000 metus aplinkos apsaugos institucijos įregistravo 62 avarijas bei įvykius, kurių metu į aplinką pateko tam tikras teršalų kiekis arba padaryta kita žala aplinkai.

Užfiksuota 28 teršimo naftos produktais atvejų:

    • 1 teršimas įvyko geležinkelyje (2000 02 24 geležinkelio avarijos metu Vaidotų geležinkelio stoties Juodšilių pervažoje į aplinką pateko 184 tonos dyzelinio kuro).
    • 4 teršimai užregistruoti įvykus autotransporto avarijoms (2000 12 30 autostradoje ties Krikštėnais Ukmergės rajone apvirtus benzinvežiui į aplinką pateko apie 500 litrų dyzelinio kuro).
    • Naftos produktų išmetimai jūroje užfiksuoti 8 kartus (2000 02 16 įvykusio išmetimo metu nuo Būtingės terminalo iki Karklės surinkta 1400 kilogramų naftos produktų, 2000 05 25-31 išmetimų metu pajūryje nuo sienos su Kaliningrado sritimi iki Palangos surinkta 5360 kilogramų teršalų).
    • Naftos produktų išsipylimai Klaipėdos uoste užfiksuoti 4 kartus.
    • 6 teršimai užregistruoti iš stacionarių įrenginių (2000 07 06 pragręžus naftotiekį į aplinką pateko 10 kubinių metrų naftos, 2000 12 06 Mažeikių pramoniniame rajone išpylus į lietaus kanalizaciją naftos produktus, jie užteršė Skutulo upelį ir Ventos upę).
    • 5 atvejais teršimas įvyko dėl neatsargaus piliečių elgesio ir į aplinką pateko nedideli teršalų kiekiai.

Užfiksuota 19 teršimo cheminėmis medžiagomis atvejų:

    • 2 kartus degė seni pesticidai (2000 04 12 Ignalinos rajono Erzveto kaime degė sandėlyje saugomi pesticidai).
    • 2 kartus degė cheminės medžiagos (2000 10 03 Vilniuje AB “Rimeda” galvanizacijos ceche degė cheminės medžiagos naudojamos galvanizacijos procese).

  • 2 kartus buvo išpiltas tetraetilšvinas (2000 09 23 Vilniuje, Ozo gatvėje esančioje garažų bendrijoje, garaže sudaužytas stiklinis indas su tetraetilšvinu).
  • 8 kartus buvo rasta išmestų įvairių cheminių medžiagų (2000 10 09 Vilniuje šalia Vilnelės rastos dėžės ir stikliniai indai su chemikalais).
  • 5 kartus į aplinką pateko cheminės medžiagos ( 2000 08 21 Kėdainiuose vežant sieros rūgštį dėl staigaus stabdymo nulūžo konteinerio čiaupas ir išsipylė 4,98 tonos sieros rūgšties, 2000 06 19 AB “Lifosa” amofoso ceche iškrovimo metu į aplinką pateko amoniako).

2000 metais užfiksuoti 4 įvykiai susiję su radioaktyvių krovinių leistinos radiacinės normos viršijimu ir 4 incidentai susiję su išsipylusiu gyvsidabriu į aplinką, taip pat 3 organinės taršos atvejai (2000 06 25 Panevėžio rajone iš sūrių gamyklos valymo įrenginių į Nevėžį pateko nevalytas vanduo), 2 senų padangų degimo ir 1 sąvartyno gaisras (2000 05 07 AB “Jonavos autotransportas užsidegė sandėliuojamos nebenaudojamos padangos, 2000 05 07 gautas pranešimas apie degantį Vilkaviškio miesto sąvartyną Lakštučių kaime). Pernai įvyko 1 avarija nuotekų valymo įrenginiuose (2000 02 09 Marijampolės rajono Plutiškių gyvenvietės biologinio valymo įrenginiai), 1 nuošliauža ir statinio griūtis (AB “Dvarčionių keramika” nuslinko 7200 kvadratinių metrų teritorijos su produkcijos sandėliu).

Per 2000 metus užfiksuoti durpynų gaisrai:

    • Tytuvėnų miškų urėdijos Užpelkių girininkijoje išdegė 0,1 ha.
    • Tytuvėnų miškų urėdijos Tytuvėnų girininkijoje išdegė 0,01 ha.
    • Jonavos rajono Užusalių seniūnijoje išdegė 3,5 ha.
    • Ukmergės miškų urėdijos Deltuvos girininkijoje išdegė 0,1 ha.
    • Mažeikių miškų urėdijos Kuršėnų durpių įmonėje išdegė 2,0 ha.
    • Marijampolės miškų urėdijos Varnabudės girininkijoje išdegė 0,3 ha.

2000 metais Lietuvoje įvyko 654 miško gaisrai, kurių metu išdegė 352,4 ha miško. 479 gaisrai įvyko miškų urėdijose ir nacionaliniuose parkuose (išdegė 297 ha miško), 129 gaisrai – privačių savininkų miškuose (išdegė 30,1 ha), 46 gaisrai – kitų naudotojų (miestų, karinių poligonų ir t. t.) (išdegė 25,4 ha).

2000 metais užtikrinant ekologinį saugumą buvo vadovaujamasi Aplinkos ministerijos struktūrinių padalinių ir institucijų veiksmų ypatingųjų ekologinių ir kitų ekstremalių situacijų bei avarijų ( toliau - YES) ir jų padarinių likvidavimo atvejais tvarka, informacijos perdavimo schema ir YES nustatymo kriterijais. Šiuo įsakymu YES ir jų padarinių likvidavimo valdymas pavestas Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai.

Didžiausios problemos, susijusios su YES valdymu yra :

    • Nelegalių cheminių medžiagų, patekusių į aplinką, identifikavimas.
    • Cheminių medžiagų, įskaitant naftos produktus, patekusių į aplinką, surinkimas ir nukenksminimas.
    • Silpnas priešgaisrinės saugos bei gelbėjimo tarnybų pasiruošimas ir apsirūpinimas reikiama įranga.

Pagrindiniai dokumentai, susiję su vidaus rizikos išvengimu siekiant sumažinti ypatingųjų ekologinių situacijų bei avarijų susidarymą yra Aplinkos apsaugos, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, Aplinkos monitoringo, Civilinės saugos ir kiti įstatymai, Nacionalinė aplinkos apsaugos strategija, nacionalinis naftos išsiliejimų jūroje likvidavimo planas.




Naujausi pakeitimai - 2001 05 03.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Parlamentinė kontrolė  >   Nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitos

LR Seimas