Lietuvos Respublikos Seimas

2001 m. balandžio 4 d. komiteto posėdis

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

 

 

2001 m. balandžio 4 dieną Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje:

 

Posėdžiui pirmininkavo R.Šukys.

Posėdyje dalyvavo komiteto nariai: E.Klumbys, J.Sabatauskas, V. Popovas, V.Saulis, D.Velička,

R.Sedlickas, A.Vidžiūnas, E.Šablinskas.

Komiteto patarėjai: L.Zdanavičienė, A.Kabišaitis.

Komiteto padėjėjai : B.Kovalenkienė, I.Randakevičienė.

Posėdyje dalyvavo: Generalinins prokuroras A.Klimavičius , Generalinio prokuroro pavaduotojas K. Betingis, Generalinio prokuroro pavaduotojas V.Barkauskas, Specialiųjų tyrimų skyriaus vyr. prokuroras R. Valentukevičius, Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus vyr. prokurorė L. Čekelienė, Civilinių bylų skyriaus prokurorė V.Ratkevičienė, Bendrojo skyriaus viršininkas A. Strička, Finansų ir apskaitos skyriaus viršininkė N.Žičkienė, Personalo skyriaus vyr. prokuroras K. Kovarskas, Klaipėdos m. apygardos vyr. prokuroro pavaduotojas A. Gintauskas, Vilniaus m. apylinkės vyr. prokuroras G.Bernotavičius, Valstybinio kaltinimo skyriaus vyr. prokuroras R. Petrauskas, Šiaulių m. apygardos vyr. prokuroras A.Mirnyj, Panevėžio m. apygardos vyr. prokuroras J.Pupka, Vilniaus m. apygardos vyr. prokuroras R. Jancevičius, Generalinės prokuratūros Mokymo metodinio skyriaus vyr. prokuroras R.Grockis, Generalinės prokuratūros kvotos ir tardymo kontrolės skyriaus vyr. prokuroras Z. Burokas, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyr. prokuroras A.Kliunka, Generalinės prokuratūros Valdymo kontrolės ir analizės skyriaus vyr. prokuroras K. Lauraitis, Kauno m. apygardos prokuratūros vyr. prokuroras G.Jasaitis.

Eil. Nr.

Klausimo pavadinimas

1.

Prokuratūros biudžetinio finansavimo būklės aptarimas: lėšų poreikis, esama situacija.

2.

Nusikalstamumas. Jo struktūra, būklė, dinamika ir nusikaltimų išaiškinamumo situacija ir prognozė. Rezonansinių bylų tyrimo situacija.

3.

Susitarimo dėl operatyvinės veiklos subjektų bendradarbiavimo ir operatyvinės veiklos koordinavimo vykdymo eiga.

4.

  1. m. prokuratūros darbo ataskaitos svarstymas.

 

Posėdyje dalyvavę prokurorai informavo komiteto narius apie nusikalstamumą Lietuvoje 2000 metais ir 2001 metų sausio, vasario mėnesiais. Generalinio prokuroro pavaduotojas K. Betingis pažymėjo , kad išanalizavus 2000 metų statistinius nusikalstamumo dinamikos duomenis buvo nustatyta, kad Lietuvoje ir toliau daugėjo padarytų nusikaltimų. 2000 metais, palyginti su 1999 metais, registruotų nusikaltimų padaugėjo 6,8% (nuo 77 108 iki 82 370), nusikalstamumo lygis 10 000 gyventojų išaugo nuo 208,1 iki 222,5. Pirmaisiais 2001 metų mėnesiais užregistruotų nusikaltimų skaičius palyginus su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiui padidėjo 13%, viso užregistruota 12730 nusikaltimų, išaiškinta 39,4%.

Palyginus su 1999 metais didžiausi užregistruotų nusikaltimų augimo tempai buvo Visagino m. (50,2%), Varėnos (40,2%), Jurbarko (39,7%), Pakruojo (60,2%), Radviliškio (49,6%), Pasvalio (42,9%) rajonuose. Lyginant praėjusių ir šių metų pirmuosius du mėnesius užregistruotų nusikaltimų augimo tempai buvo didžiausi Birštono (266,7%), Šilalės (110,4%), Širvintų (75%) rajonuose ir Druskininkų mieste (72,2%).

Tarp apygardų didžiausi užregistruotų nusikaltimų augimo tempai 2000 metais buvo Vilniaus apygardoje –9.8 %, Šiaulių apygardoje – 9.6%, Panevėžio – 9,0%. Kauno ir Klaipėdos apygardose nors ir išaugo užregistruotų nusikaltimų skaičius, tačiau tempai konstatuotini žemesni už respublikinį rodiklį. Pirmaisiais šių metų mėnesiais išskirtinai padaugėjo užregistruotų nusikaltimų Klaipėdos apygardoje net 21,7%.

Pagal nusikalstamumo lygį t.y. užregistruotų nusikaltimų skaičių 10 tūkstančių gyventojų 2000 metais išsiskyrė Klaipėdos m. (317,9), po jo - Vilniaus m. (308,9), Šiaulių m. (236,7), Panevėžio raj. (394,9), Klaipėdos raj. (261,3), Mažeikių raj. (250,8). 2001 metų sausio ir vasario mėnesiais didžiausias užregistruotų nusikaltimų skaičius tenkantis 10 tūkstančių gyventojų yra Druskininkų mieste (59,5), po jo - Panevėžio rajone (55,4), Vilniaus mieste (46,8), Pakruojo rajone (41,6) ir Panevėžio mieste (40,5).

Užregistruotų nusikaltimų skaičius 2000 metais sumažėjo 16 šalies miestuose ir rajonuose (1999 metais mažėjimas buvo 29 miestuose ir rajonuose). Praeitais metais nusikalstamumas sumažėjo tokiuose administraciniuose vienetuose kaip Alytaus (6,7%), Šiaulių (5,9%), Panevėžio (5,6%) miestuose, Šalčininkų (13,0%), Šiaulių (18,2%), Kelmės (9,2%) ir kai kuriuose kituose rajonuose. Pirmaisiais 2001 metų mėnesiais užregistruotų nusikaltimus sumažėjo 13 šalies miestų ir rajonų, labiausiai - Lazdijų (-36,8%), Varėnos (-31,4%), Zarasų (-30%), Biržų (-25,7%) ir Trakų (-23,9%) rajonuose.

2000 metais 10,4% padidėjo nusikaltimų, kuriuos padarė neblaivūs asmenys, 26,4% - nusikaltimų, kuriuos padarė anksčiau nusikaltę asmenys bei 8,6% nepilnamečių padarytų nusikaltimų. 2001 metų sausio, vasario mėnesiais 20,7% padaugėjo nusikaltimų, kuriuos padarė neblaivūs asmenys, 53,2% – nusikaltimų, kuriuos padarė anksčiau nusikaltę asmenys ir 22,4%– nepilnamečių padarytų nusikaltimų.

Nuo 1998 metų Lietuvoje laipsniškai mažėja užregistruotų sunkių nusikaltimų (nuo 22112 – 1998 metais iki 18282 – 2000m.). Šių nusikaltimų lyginamasis procentas bendrame nusikalstamume sumažėjo nuo 27,2% 1999 m. iki 22,2 % 2000 m. Tačiau 2001 metų sausio vasario mėnesiais užregistruotų sunkių nusikaltimų skaičius išsaugo palyginus su 2000 metų tuo pačiu laikotarpiu 3,3%.

Nusikalstamumo struktūroje dominuoja vagystės. Jos sudaro apie 65% visų užregistruotų nusikaltimų. Per 2000 metus vagysčių užregistruota 5360 arba 11,2% daugiau. Toliau plito transporto priemonių vagystės, kurių skaičius išaugo 2335 atvejais arba 35,0%, augo plėšimai (998 arba 29,6%), tyčiniai nužudymai (55 arba 16,0%), sunkūs kūno sužalojimai (68 arba 17,2%). 2001 metais taip pat daugėja įvykdytų vagysčių 10,3%, transporto priemonių vagysčių skaičius padidėjo net 35,8%, sukčiavimų – 28,8%, aplaidaus apskaitos tvarkymo 23,9%.

Manytume, kad transporto priemonių vagysčių didėjimas yra sąlygotas baudžiamosios atsakomybės už šių nusikaltimų įvykdymą sušvelninimu. Remiantis 1995 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. I-962 LR Baudžiamojo kodekso 280 straipsnis buvo papildytas tuo, kad baudžiamojo kodekso nusikaltimų nuosavybei straipsniuose numatytas turto pagrobimas laikomas stambiu, jeigu pagrobtojo ar reikalaujamo perduoti turto vertė viršija 250 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumą arba pagrobtas automobilis. Priėmus 1999 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr. VIII-1439 redakciją, kuri įsigaliojo nuo 1999 m. gruodžio 15 d. iš Baudžiamojo kodekso 280 straipsnio buvo išbraukti žodžiai ,, … arba pagrobtas automobilis“ ir transporto priemonės vagystė kvalifikuojama kaip slaptas ar atviras svetimo turto pagrobimas, kuris baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų arba pataisos darbais, arba bauda. Taip pat šis nusikaltimas yra nepriskiriamas prie sunkių nusikaltimų ir vadovaujantis LR BK 53 1 straipsniu, galimas kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

2000 metais ypač plito nusikaltimai, susiję su narkotinėmis medžiagomis. Per 2000 m. užregistruota 33,0% daugiau su narkotikais susijusių nusikaltimų. 2001 sausio vasario mėnesiais tokių nusikaltimų padaugėjo 10,1%. Turint galvoje, kad Lietuva yra tranzitinė šalis bei remiantis Vakarų Europos šalių statistika, galima prognozuoti, jog būtent tokių nusikaltimų Lietuvoje ir toliau daugės.

2000 metais buvo stebimi kai kurie ir teigiami poslinkiai nusikalstamumo struktūros pokyčiuose. 2000m. sumažėjo išžaginimų (-18,7%), turto prievartavimų (-15,3%), sukčiavimų (-20,4%), kontrabandos (-15,4%), netikrų duomenų apie pajamas pateikimo (-38,8%), apgaulingos apskaitos tvarkymo (-37,7%). 2001 metų pirmaisiais mėnesiais palyginus su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, iš paminėtų nusikaltimų, sumažėjo turto prievartavimų (- 37%), kontrabandos (-27,3%), netikrų duomenų apie pajamas pateikimo (-7,7%) atvejų. Tačiau šis mažėjimas sąlygotas ir tuo, kad tokie įvykiai ne visada užfiksuojami, nesugebama jų atskleisti.

Blogėja viešoji tvarka. Per 2000 metus viešosiose vietose padaryta 3496 nusikaltimais arba 20,2% daugiau negu užpernai. Tokių nusikaltimų lyginamasis svoris 2000 m. sudarė 25,3.

Per praėjusius metus išaiškinti 25046 asmenys, padarę nusikaltimus (1999 m. – 25160). Iš jų 66,5% buvo darbingi, bet nedirbo ir nesimokė, 82% turėjo tik vidurinį arba pagrindinį išsimokslinimą. Bloga socialinė padėtis, bedarbystė ir prastos gyvenimo perspektyvos verčia ieškoti nesocialių praturtėjimo ar net išgyvenimo galimybių.

Į nusikalstamą veiklą įsitraukia vis daugiau jaunų žmonių, vis dažniau įtraukiamas nesimokantis ir nedirbantis jaunimas, nepilnamečiai, vaikai. Nepilnamečių įvykdytų užregistruotų nusikaltimų augimo tempai yra didesni už bendrą užregistruotų nusikaltimų augimą. Apie 60% visų nustatytų nusikaltimus padariusių asmenų 2000 metais buvo 14-29 metų amžiaus asmenys.

Vaikų nusikaltimai didelį nerimą kelia ne vien Lietuvoje, bet ir visos Europos gyventojams. Pastebėta, kad vaikų ir jaunimo nusikalstamumas tolydžio didėja netgi tose šalyse, kuriose bendras nusikalstamumo lygis mažėja. Šių laikų vaikų karta turi kur kas platesnių galimybių tiesiogiai “susipažinti” su blogąja suaugusiųjų pasaulio puse. Tiesioginę informaciją jie mato per televiziją, girdi per radiją, skaito laikraščiuose, naudojasi Internetu ir kitais įvairiausiais leidiniais. Tuo pačiu mokyklos, švietimo bei kitos vaikų ir jaunimo įstaigos skiria nepakankamą dėmesį jų užimtumui, papildomam ugdymui.

Nemaža dalimi kovos su nusikalstamumu sėkmė priklauso nuo savalaikio nusikaltimų atskleidimo. Jeigu 1999 m. buvo išaiškinta 41,0% visų ištirtų nusikaltimų, tai 2000 metais 40,4%, o per du šių metų mėnesius 39,4%. Tačiau 2000 metais nuo 28,9% iki 33,1% padidėjo sunkių nusikaltimų išaiškinimas.

Palyginti žemas 2000 metais buvo vagysčių (28,2%), transporto priemonių vagysčių (21, %), vagysčių iš transporto priemonių (23,2%), plėšimų (30,3%) išaiškinamumas. Nelabai pakito šių nusikaltimų išaiškinamumas ir šiais metais: vagysčių (26,9%), transporto priemonių vagysčių (24,1 %), vagysčių iš transporto priemonių (21,%), plėšimų (26,%).

Tenka konstatuoti, kad darbas, išaiškinant nusikaltimus, nežymiai pablogėjo daugumoje šalies miestų ir rajonų. Žemiausias nusikaltimų išaiškinamumas per 2000m. buvo Vilniaus (29,7%), Kauno (31,3%), Marijampolės(33,6%), Klaipėdos (34,7%), Panevėžio (38,3%) miestuose, Šakių (33,5%), Mažeikių (30,1%) rajonuose. Sausio, vasario mėnesiais paminėtuose miestuose ir rajonuose išaiškinamumas buvo: Vilniaus (29,2%), Kauno (30,2%), Marijampolės (28,1%), Klaipėdos (38,7%), Panevėžio (31,6%) miestuose, Šakių (38,1%), Mažeikių (23,2%) rajonuose.

Viena iš pavojingiausių nusikalstamumo formų – organizuotas nusikalstamumas ir su juo susijusi korupcija. Jų žala valstybei ir visuomenei yra didesnė nei kitais nusikaltimais padaryti nuostoliai. Nusikaltimai, kuriuos dažniausiai daro tos nusikaltėlių grupės ir nusikalstami susivienijimai, yra šie: nusikaltimai ūkininkavimo tvarkai, finansams, nusikaltimai, susiję su neteisėta prekyba narkotikais, prostitucija ir kt. Be to, reikia turėti omenyje ypač didelį šių nusikaltimų ir korupcijos latentiškumą. Iš esmės pasikeitė nusikalstamų grupuočių veiklos metodai bei jų padaromų nusikaltimų struktūra, jos tapo profesionalesnės, nelegaliai veiklai paslėpti kuriamos fiktyvios įmonės. Ryšiai su užsienio šalių nusikalstomomis gaujomis sudaro sąlygas plėsti veiklą kontrabandos, prekybos vogtais automobiliais, narkotikais, nelegalios migracijos ir kt. srityse. Deja, kol kas nepavyksta pasiekti esminio kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija lūžio.

2000 metais viso buvo baigtos 20594 baudţiamosios bylos, t.y. 322 bylomis (1,6%) daugiau nei 1999 metais. Iđ jų prokuratūrose baigta 2461, t.y. 34 (1,4%) daugiau ir Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiuose kvotos ir tardymo organuose buvo baigtos 18133 baudžiamosios bylos, t.y. 288 bylomis (1,6%) daugiau nei 1999 metais.

2000 metais į teismą perduota 14040 baudžiamųjų bylų, t.y. 81 byla (0,6%) daugiau nei 1999 metais. Atitinkamai prokuratūros į teismą perdavė 2082 bylas, 102 (5,2%) daugiau, Vidaus reikalų ministerijai pavaldūs kvotos ir tardymo organai – 11958 bylas, - 21 (-0,2%) mažiau. Iš paminėtų visų bylų perduotų į teismą, 1903 baudžiamosios bylos buvo perduotos į teismą dėl nepilnamečių įvykdytų nusikaltimų.

Praeitų metų pabaigoje buvo 12593 baudžiamųjų bylų likutis. Tai yra 1650 bylų (15,1%) daugiau nei užpraeitų metų likutis. Iš jų atitinkamai prokuratūrose tiriamos – 628, t.y. 2 (0,3%) daugiau, VRM tardymo organuose tiriamos – 8310, t.y. 2108 (34%) daugiau, kvotoje tiriamos 3655, t.y. 460 (-11,2%) mažiau, tarp visų bylų 636 bylos, kuriose tiriami nepilnamečių įvykdyti nusikaltimai.

Pateikti skaičiai iliustruoja, kad esant labai sunkioms sąlygoms (įvykdytų nusikaltimų skaičius didėjo, tiriančiųjų pareigūnų sumažėjo) vis dėlto 2000 metais bylų buvo baigta daugiau nei 1999 m. Tenka konstatuoti, kad pareigūnai kartais dirba virš normalių galių.

Lyginant 2001 metų dviejų mėnesių rodiklius su 2000 metų atitinkamo laikotarpio duomenimis, tai jie būtų tokie: baigta bylų 2504, 189 (5,7%) daugiau, iš jų prokuratūrose – 367 bylos, 49 (-11,8%) mažiau, VRM tardymo organuose –3137 bylos, 238 (8,2%) daugiau. Perduota į teismą baudžiamųjų bylų 2420, t.y. 190 (8,5%) daugiau, iš jų prokuratūros – 313 bylų, 40 (-11,3%) mažiau, VRM –2107 bylos, 230 (12,3%) daugiau. Tarp perduotų į teismą dėl nepilnamečių įvykdytų nusikaltimų –289 bylos, 33 (12,9%) daugiau.

Bylų likutis kovo mėnesio pradžioje buvo 11205 arba 1365 bylomis (13,6%) daugiau, iš jų prokuratūrose –701 arba 82, (13,2%) daugiau, VRM tardymo organuose 7602 arba 833, (12,3%) daugiau, Kvotos organuose 3102 arba 450 (17%) daugiau. Dėl nepilnamečių įvykdytų tiriamų nusikaltimų baudžiamųjų bylų likutis yra 650 bylų arba 141 byla (27,7%) daugiau.

Išanalizavus esamą prokuratūrų ir VRM kvotos ir tardymo darbą galima teigti, kad pareigūnai atlieka didžiulį darbą, yra pasiekta gerų rezultatų, tik apie tai mažiausiai kalbama. Konstatuotina, kad imamasi visų įmanomų priemonių sunkiems, rezonansiniams nusikaltimams atskleisti.

Generalinio prokuroro pavaduotojas V.Barkauskas pažymėjo, kad Generalinės prokuratūros išlaidų sąmatoje asignavimai paskirstyti taip; 44633 tūkst. Lt.- darbo užmokesčiui, 13613 tūkst. Lt. –socialinio draudimo įmokoms, 405 tūkst. Lt. –šildymui, 240 tūkst. Lt. Elektros energijai, 416 tūkst. Lt. – ryšių paslaugoms (faktinis poreikis per metus –1400 tūkst. Lt.) 90 tūkst. Lt. – transporto išlaikymui ( faktinis poreikis per metus 670 tūkst. Lt), 21 tūkst. Lt.- komandiruotėms ( reikalinga numatyti 120 tūkst. Lt.). Dėl lėšų stokos 2001 metų išlaidų sąmatoje nebuvo galimybės numatyti išlaidų prokuratūrų patalpų nuomai ( poreikis 139 tūkst. Lt) vandentiekiui ir kanalizacijai, valstybės pareigūnų ir tarnautojų kvalifikacijos kėlimui . 2001 metams prokuratūros paprastosioms išlaidoms reikia 5 mln. Litų. Prokuroro pavaduotojas pažymėjo, kad prokurorai vien tik gindami valstybės interesus reiškė civilinius ieškinius ir 2000 metais teismai išnagrinėjo ir priteisė valstybės naudai 76,6 mln. Litų. V.Barkauskas pažymėjo, kad nesant tinkamo finansavimo, trikdomas prokuratūros darbas ir prokuratūra negali įgyvendinti jai deleguotų uždavinių ir funkcijų.

Apie problemas pasisakė Vilniaus m. apygardos vyr. prokuroras R.Jancevičius, Generalinės prokuratūros kvotos ir tardymo kontrolės skyriaus vyr. prokuroras Z.Burokas, Klaipėdos m. apygardos vyr. prokuroro pavaduotojas A. Gintauskas, Šiaulių m. apygardos vyr. prokuroras A.Mirnyj, Panevėžio m. apygardos vyr. prokuroras J.Pupka.

Visi prokurorai pažymėjo, kad valstybės pavestoms funkcijoms vykdyti reikia užtikrinti normalų finansavimą, nes nenormali situacija, kai prokurorai iš savo lėšų perka benziną norėdami nuvažiuoti į įvykio vietą ar perka vokus pranešimų išsiuntimui.

Komiteto nariai išklausę pasisakusių prokurorų konstatavo, kad kai Seime bus peržiūrimas 2001 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas bus atsižvelgta į visų teisėsaugos institucijų, kuruojamų komiteto (tame tarpe ir prokuratūros), pasiūlymus. Komiteto pirmininkas R.Šukys užtikrino prokuratūros darbuotojus, kad jis asmeniškai kontroliuos šį klausimą.




Naujausi pakeitimai - 2001 05 01.
Dalia Skapaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Teisės ir teisėtvarkos komitetas  >   Apie posėdžius

LR Seimas