Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininko kalba tarptautinėje konferencijoje "Mažosios kalbos XXI amžiaus Europoje"

Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas 2001 balandžio 20 d. Rygoje pasakė šią kalbą tarptautinėje Europos Tarybos, Latvijos Universiteto ir Latvijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos surengtoje konferencijoje "Mažosios kalbos XXI amžiaus Europoje".

Dalyvavimas konferencijoje buvo įtrauktas vienos dienos darbo vizito programą. Konferencijoje pranešimus skaitė dr.M.Ramonienė (VU) ir D.Mikulėnienė (Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie LR Seimo).

A.Paulausko kalba:

Indoeuropiečių šeima gana didelė, jos narės - tarp jų ir baltų kalbos - susijusios ne tik kilme, bet ir tarpusavio įtaka, nors mes žinome, kad amžių raidoje vadinamųjų mažų kalbų buvo kur kas daugiau.

Iš mano minėtų baltų gyvos visuomeniniame, valstybių gyvenime išliko tik dvi kalbos, iš kurių viena turiu malonumo jums čia prabilti.

Džiaugiuosi, kad apie mažųjų tautų kalbas, kalbų politiką šiandien kalbame istorinėse baltų žemėse, kur šimtmečių šimtmečius brendo, buvo norminamos, tapo spalvingos ir svetur su įdomumu tyrinėjamos latvių ir lietuvių kalbos.

Lietuvių, kaip ir latvių kalba turi valstybinės kalbos statusą savo šalyje - nuo 1988 m. Kai naujas Lietuvos valstybingumo atkūrimo procesas prasidėjo daugiau kaip prieš vienuolika-dvylika metų, lietuvių kalbos statuso išskirtinumas sutapo su demokratijos atkūrimu: skelbiant visas žmogui, piliečiui svarbias teises, gimtosios kalbos vartojimo viešajame gyvenime reglamentavimas buvo suprantamas ir natūralus teisinis veiksmas.

Lietuvoje mes jau esame sukūrę teisinę bazę savo valstybinės kalbos apsaugai. 1995 metais priėmus Valstybinės kalbos įstatymą, per pastarąjį dešimtmetį lietuvių kalba Lietuvos Respublikos gyventojams tapo ir prestižine kalba. Šiuo metu jau yra pakitusi tautinių mažumų, gyvenančių Lietuvoje, nuostata valstybinės kalbos atžvilgiu. Apklausos rodo, kad tautinių mažumų atstovai ne tik nori išmokti lietuvių kalbą, bet ir aktyviai, noriai mokosi, o dauguma vidurinio amžiaus žmonių ir jaunimo jau neblogai moka ir vartoja ją tiek privačiame, tiek viešajame gyvenime.

 

Atkuriant istorinį teisingumą, Lietuvos valstybėje atitinkamais teisės aktais sudarytos visapusiškos galimybės vartoti mūsų valstybėje tautinių mažumų kalbas. Kitaip tarus, kalbant šios konferencijos leksika - sudarytos palankios galimybes vartoti ir kitas mažąsias kalbas Lietuvoje, nors Europos mastu kai kurios iš jų yra tikriausiai apibūdinamos kaip didelės.

Mažosios kalbos, kad ir kaip jos būtų paplitusios, jei tik yra gyvos, praturtina ir didžiąsias kalbas. Jos skverbiasi per kultūros, istorijos ir ekonomikos žinias, per pastovius gero patyrimo mainus. Lingvistai tikrai tai patvirtintų, bet politikams irgi svarbu pastebėti ir branginti kalbų vaidmenį tautų santykiuose.

Pasaulio kalbų - ne tik indoeuropiečių šeimoje mažosios kalbos iš tikrųjų atspindi demokratijos raidą. Juk kalba yra vienas iš pagrindinių asmenybės identiteto komponentų; tai žmogaus jausenos ir mąstymo išraiška. Žmogus, mokantis gimtąją kalbą, galėdamas ja bendrauti, mokėdamas ir savo valstybės oficialiąją kalbą, gali jaustis saugesnis, nepažeidžiamas kaip asmenybė ir kaip pilietis. Būtent tokiu principu Lietuvos valstybė vadovaujasi, būtent tokią kalbos politiką formuodama ir įgyvendindama.

 

 

 

Kaip jums žinoma, informacijos technologijų amžiuje daugeliui mūsų gali atrodyti, kad greičiau nei kokia nors aneksija ar prievarta, informacijos srautas kuria nors didžiąja kalba galėtų užgožti, įsiskverbti, asimiliuoti mažąsias kalbas. Palyginti taip, kaip kino istorija rodo, kad atsiradęs kinas neįveikė teatro, taip ir mažų kalbų integracija pasaulio kultūroje, pasinaudojant kompiuterių teikiamais privalumais, vertintina kaip spartesnės, patogesnės saviraiškos reiškinys.

Kaip lietuviškas režisierių J.Nekrošiaus, R.Tumino, O.Koršunovo teatras žinomas nuo Šiaurės iki Pietų Europos, taip ir kiti kultūros mainai plečia mūsų kalbos pažinimo ribas.

 

Vos 1988-1990-aisiais ėmė sklisti žinios apie Baltijos šalių vadavimąsi iš totalitarizmo, susidomėjimas tomis dvejomis išlikusiomis baltų kalbomis, ir konkrečiai - lietuvių kalba padidėjo: įvairiose pasaulio aukštosiose mokyklose vėrėsi durys lietuvių kalbos studijoms, o į Vilniaus universitetą ėmė plaukti užsieniečiai. Žinau, kad apie tai išsamiau šios konferencijos dalyviams dar bus pasakyta, bet noriu tuo pabrėžti išvadą, kad informacinės technologijos tėra tik pažangos veiksnys bei patogesnių kultūros mainų, pažinimo ir susižinojimo priemonė.

 

Užtikrindami valstybinės kalbos teises, jos apsaugą, aktyvaus ir taisyklingo vartojimo sąlygas visose srityse, mes užtikriname švietimo ir kultūros raidą, nekurdami dirbtinų alternatyvų, bet jų ir nedrausdami. Plėsdami demokratijos sąlygomis kultūros mainus, dalydamiesi kultūros patyrimu ir per mažųjų kalbų studijas, mes ne tik praturtiname žinias įvairiose srityse, bet praturtiname ir savo mažąsias kalbas. Kitaip tarus, jokių technologinių invazijų neturėtume baimintis, kai nacionalinis pažinimo pamatas būna paklotas gimtąja kalba. Neologizmai - tai tik informacijos virsmo pasekmė, neišvengiamas reiškinys, ir tebūnie jie kalbininkų problema: kuris profesijos klanas gali būti be aktualių problemų?

Laikydamiesi bendrų Europos nuostatų - išlaikyti tautinių mažumų kalbinį ir kultūrinį savitumą, švietimą gimtąja kalba, Lietuvos valstybėje išlaikome per 200 bendrojo lavinimo mokyklų su dėstomomis tautinių mažumų kalbomis. Ir šitaip regime mūsų visuomenės ateitį: įvairialypėje, daugiakultūrėje Europoje esame nedideli, bet esame saviti, atviri, artimi, tolerantiški, ir - žinoma - suprantami ir atvykstantiems svečiams, ir kaimynams, ir kaimynų kaimynams.

Kaip rodo mūsų, pasididžiavimo verta naujausia istorija, Babelio bokštų mes niekada nestatėme.

Kai kas nors, ieškodamas pasaulio pradžios, klausia: višta ar kiaušinis ? - dažnokai sulaukia atsakymo: pirmiausia buvo pranešimas. Kitas klausimas gali būti toks: o kokia kalba tas pranešimas paskelbtas - didžiąja ar mažąja? Bet žinome, kad jis tyrinėjamas ir didžiosiomis, ir mažosiomis kalbomis.

Sveikinu konferencijos, surengtos Europos Tarybos renginių kontekste, dalyvius, dėkoju už galimybę tarti žodį ir nuoširdžiai linkiu sėkmės.




Naujausi pakeitimai - 2001 04 20.
Valdas Sinkevičius



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas