Lietuvos Respublikos Seimas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETO VEIKLOS I (RUDENS) IR NEEILINIŲ SESIJŲ METU ATASKAITA

TURINYS

1. Socialinių reikalų ir darbo komiteto sudėtis, kuruojamos veiklos sritys, dalyvavimas komiteto posėdžiuose

2. Socialinių reikalų ir darbo komiteto veiklos rodikliai

2.1 Socialinė politika

2.2 Darbo politika

3. Komiteto narių ir darbuotojų dalyvavimas konferencijose

Priedėlis: komitete svarstytų teisės aktų projektų ir kitų klausimų sąrašas (6 lapai).

Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto veiklos Seimo I (Rudens) sesijos (2000 10 19 – 2000 12 23) ir neeilinių sesijų (2001 01 12- 2001 01 26; 2001 02 20- 2001 03 02) metu ataskaita parengta vadovaujantis Seimo Statuto nuostatomis.

1. SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETO SUDĖTIS, KURUOJAMOS VEIKLOS SRITYS, DALYVAVIMAS KOMITETO POSĖDŽIUOSE

Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto sudėtis Seimo I (Rudens) ir neeilinių sesijų metu (LR Seimo 2000 m. spalio 24 d. nutarimas Nr.IXP-7 ):

1. Artūras Melianas – komiteto pirmininkas (LR Seimo 2000 spalio 26 d. nutarimas Nr. IX- 22)

2. Irena Degutienė - komiteto pirmininko pavaduotoja (LR Seimo 2000 spalio 26 d. nutarimas Nr. IX-22)

3. Roma Dovydėnienė – narė

4. Vasilij Fiodorov – narys

5. Stasys Kružinauskas - narys

6. Vytautas Lapėnas - narys

7. Aleksander Poplavski - narys

8. Algirdas Sysas - narys

9. Irena Šiaulienė - narė

2000 m. lapkričio 22 d. komiteto posėdyje komiteto nariai pasiskirstė kuruojamomis sritimis.

Komiteto narių pasiskirstymas kuruojamomis sritimis:

Komiteto veiklos sritis

Kuruojantys Komiteto nariai

1. Socialinis draudimas

Pagrindinė kuruojama sritis:

A. Melianas, I. Degutienė, A. Sysas, A. Poplavski

Papildoma kuruojama sritis:

V. Fiodorov, I. Šiaulienė

2. Socialinė parama

Pagrindinė kuruojama sritis:

A. Melianas, I. Degutienė, V. Lapėnas, I. Šiaulienė

Papildoma kuruojama sritis:

R. Dovydėnienė, S. Kružinauskas, A. Poplavski, A. Sysas

3. Darbas

Pagrindinė kuruojama sritis:

A. Melianas, I. Degutienė, R. Dovydėnienė, V. Fiodorov, S. Kružinauskas, A. Sysas

Papildoma kuruojama sritis:

V. Lapėnas

Komiteto narių dalyvavimas komiteto posėdžiuose

(2000 10 18 - 2001 03 02)

Nr.

Komiteto nariai

Posėdžių skaičius

Dalyvauta posėdžiuose

Praleista posėdžių

1.

I.Degutienė

22

21

1

2.

R.Dovydėnienė

22

18

4

3.

V.Fiodorov

22

19

3

4.

S.Kružinauskas

22

22

-

5.

V.Lapėnas

22

18

4

6.

A.Melianas

22

20

2

7.

A.Poplavski

22

20

2

8.

A.Sysas

22

20

2

9.

I.Šiaulienė

22

20

2

2. SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETO VEIKLOS RODIKLIAI

2000 m. Seimo I (Rudens) sesijos ir neeilinių metu komitetas surengė 22 komiteto posėdžius, kuriuose dalyvavo Prezidentūros, Seimo komitetų, Vyriausybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kitų valstybės institucijų, visuomeninių organizacijų atstovai.

Ataskaitiniu laikotarpiu komitetas apsvarstė 62 klausimus, iš jų 30 įstatymų projektų, 2 Seimo nutarimo projektus bei 30 kitų klausimų.

Komitetas, Seimo pavedimu kaip pagrindinis, svarstė 20 teisės aktų projektų, o kaip papildomas- 12 projektų. Didžiausią jų dalį sudarė Vyriausybės pateiktų įstatymų projektų svarstymas. Iš komitete apsvarstytų teisės aktų, kuriems nagrinėti komitetas buvo paskirtas pagrindiniu, ataskaitiniu laikotarpiu Seime priimta 13 įstatymų, iš jų 10 socialinės politikos srityje ir 3 darbo politikos srityje.

Reformuojant socialinio draudimo sistemą priimtas naujas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas, kuriame įtvirtinti draudiminiai principai. Įgyvendinant priemones Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui subalansuoti ir siekiant užtikrinti, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos būtų išmokėtos nustatyto dydžio ir laiku priimtas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 18, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas.

Pertvarkant valstybinių pensijų sistemą priimti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuose įtvirtintos nuostatos apriboti arba visai nemokėti atitinkamos valstybinės pensijos asmenims, po valstybinės pensijos paskyrimo turintiems draudžiamųjų pajamų.

Siekiant įtvirtinti lygias moterų ir vyrų teises priimtas Lietuvos Respublikos valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo 1, 2, 3, 4, 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuriame įtvirtinta nuostata mokėti pašalpas už vaikus ne tik motinai, bet ir tėvui.

Siekiant suderinti įstatymų nuostatas su Europos Sąjungos teise priimtas Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymas.

Ataskaitiniu laikotarpiu komitetas surengė išvažiuojamuosius posėdžius į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą bei Lietuvos invalidų reikalų tarybą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

2000 m. lapkričio 20 d. išvažiuojamajame posėdyje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje apsvarstytas klausimas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto subalansavimo ir pensijų sistemos reformos. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė V. Blinkevičiūtė, pristatė 2000 m. balandžio 26 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 465 patvirtintos pensijų sistemos reformos koncepcijos ir pensijų sistemos reformos projekto “Pensijų reformos Baltoji knyga” esmines nuostatas, informavo apie teisinės bazės parengimą pensijų sistemos reformai vykdyti, reformos finansavimą, vykdymo etapus ir atsakingas institucijas. Pranešėja akcentavo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto subalansavimo klausimo sprendimą, būtiną antrosios pensijų sistemos pakopos įvedimui. Posėdyje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos vadovai pristatė Fondo biudžeto vykdymo per 2000 m. 9 mėn. rodiklius, informavo apie įmokų ir mokesčių administravimo sujungimo klausimų sprendimo eigą. Įvardintos spręstinos problemos tokios kaip, VMI finansavimas už įmokų administravimą, informacinės duomenų bazės modelio kūrimas, kad perdavus VMI esamą duomenų bazę nebūtų sutrikimų skiriant ir mokant išmokas.

2000 m. lapkričio 27 d. įvykusiame išvažiuojamajame posėdyje Lietuvos invalidų reikalų taryboje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – taryba) komitetas svarstė Valstybinės invalidų medicininės, profesinės reabilitacijos ir socialinės integracijos programų vykdymo ir jų finansavimo 2000 metais ir 2001 metais (asignavimų valdytojas – taryba) problemas ir tarybos veiklą. Tarybos pirmininkė D. Migaliova ir tarybos sekretoriato vadovė G. Paliušienė informavo, kad tarybai, kuri Vyriausybės nustatyta tvarka finansuoja Valstybinės invalidų medicininės, profesinės reabilitacijos ir socialinės integracijos programas, 2000 metams valstybės biudžete skirta 21430 tūkst. litų. 26 invalidų respublikinės visuomeninės organizacijos, 13 sveikatos priežiūros ir 2 mokslo įstaigos pateikė tarybai 402 paraiškas programoms, kurių nustatytas maksimalus finansavimo dydis - 5000 tūkst. litų, o bendras pateiktų programų lėšų poreikis sudarė 54764 tūkst. litų. Be atrinktų programų finansavimo, taryba nusprendė skirti 4710 tūkst. litų, arba 22 % skirtų lėšų, Vyriausybės nutarimuose numatytoms programoms vykdyti. Komiteto nariai taip pat buvo informuoti apie tai, kad invalidų organizacijoms priklausančios įmonės nefinansuojamos ir neįtraukiamos į investicinių programų sąrašą, todėl šios įmonės, negalėdamos vykdyti rekonstrukcijų ir konkuruoti rinkoje, yra atsidūrusios prie bankroto ribos, o taip pat apie tai, kad neveikia Specialiojo ugdymo įstatymas, nes jo įgyvendinimui valstybės biudžete nebuvo numatytos lėšos. Posėdyje diskutuota dėl tarybos veiklos įvertinimo, ir komiteto nariai Tarybos darbą įvertino gerai. Komiteto pirmininkas paragino tarybą ir visuomenines respublikines invalidų organizacijas teikti pasiūlymus komitetui dėl invalidų įmonių, invalidų įdarbinimo ir kitų klausimų.

Iš piliečių, įstaigų ir organizacijų komitetas gavo 192 raštus, prašymus ir pasiūlymus, iš jų 118 iš piliečių bei visuomeninių organizacijų, daugiausia iš jų socialiniais klausimais. Prašymuose dėl pensijų (gauta 80 tokio pobūdžio prašymų) dažniausiai keliami valstybinių socialinio draudimo pensijų didinimo, jų apskaičiavimo teisingumo, jų mokėjimo dirbantiems pensininkams, teisės į valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją ir jos dydžio klausimai. Išanalizavus juos parengti atsakymai pareiškėjams, pasiūlymai apsvarstyti komitete arba iškeltas problemas pavesta spręsti atitinkamoms institucijoms pagal jų veiklos kryptis.

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko p. A. Paulausko pavedimu komitete apsvarstyti 5 piliečių ir organizacijų pasiūlymai dėl atitinkamų įstatymų pataisų.

2001 m. sausio 31 d. komitetas išnagrinėjo Klaipėdos apygardos ir Klaipėdos m. apylinkės prokuratūrų pasiūlymus dėl reikalingumo inicijuoti Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimą pagal Klaipėdos apygardos ir Klaipėdos m. apylinkės prokuratūrų pasiūlymus. Komitetas išreiškė nuomonę, jog šiuo metu, atsižvelgiant į valstybės finansinę padėtį, būtų netikslinga inicijuoti Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimą, kuriuo būtų didinamas prokuratūros pareigūnų darbo užmokestis. Dėl datos, nuo kurios yra skaičiuojamas darbo stažas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsisprendė 2000 m. gruodžio 6 d. svarstydamas Seimo narės N.Steiblienės inicijuotą Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė siūlymui darbo stažą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus skaičiuoti ne nuo 1990 m. kovo 11 d., o nuo tarnybos atitinkamoje struktūroje pradžios.

2001 m. vasario 12 d. komitetas išnagrinėjo VĮ “Ignalinos atominė elektrinė” jungtinės profsąjungų atstovybės pirmininko A.Stelmach pasiūlymus papildyti Branduolinės energetikos įstatymą nuostata “Darbuotojams, dirbantiems su radioaktyviomis medžiagomis ir kitais jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais duodami apmokami medicininiai adaptogeniniai preparatai, žmogaus atsparumą kenksmingų veiksnių poveikiui didinantys lietuviški maisto produktai, praturtinti jodu ir karotino aliejumi”. Komitetas analogiško turinio pasiūlymą jau buvo gavęs iš Lietuvos darbininkų sąjungos pirmininkės A.Balsienės ir kreipėsi į Vyriausybę prašydamas kompleksiškai įvertinant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Sveikatos ministerijos, Ūkio ministerijos pasiūlymus bei tarptautinę praktiką, pareikšti nuomonę, ar tikslinga Branduolinės saugos įstatyme nustatyti darbdaviui pareigą duoti darbuotojams medicininius adaptogeninius preparatus bei gydomąjį – profilaktinį maitinimą. Sveikatos apsaugos ministerija nepritarė minėtiems siūlymams teigdama, kad “adaptogeninių preparatų ir maisto produktų skyrimas darbuotojams, dirbantiems su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, nėra moksliškai pagrįsta, nes nėra duomenų, įrodančių jų detoksikuojantį poveikį. Minėtų preparatų ir produktų skyrimas netaikomas jokiose pasaulio šalyse, išskyrus NVS šalis, ir neatitinka Europos sąjungų direktyvų reikalavimams”. Ūkio ministerija taip pat nepritarė šiam pasiūlymui, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija mano, jog pasiūlymas galėtų būti svarstomas Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje. Komitetas, atsižvelgdamas į Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos bei Ūkio ministerijų išreikštus argumentus bei įvertindamas tai, jog Lietuvos Respublikos įstatymai nustato pareigą darbdaviui sutrumpinti darbuotojo, dirbančio kenksmingoje aplinkoje, darbo dienos trukmę bei teisę kolektyvinėje sutartyje įtvirtinti papildomas garantijas darbuotojams, nusprendė nepritarti VĮ “Ignalinos atominė elektrinė” jungtinės profsąjungų atstovybės pirmininko A.Stelmach pasiūlymui.

Reaguodamas į piliečių prašymuose keliamas problemas dėl teisės į nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją, 2001 m. vasario 12 d. komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo pataisų inicijavimo tikslingumo klausimą. Komitetas, atsižvelgdamas į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomonę, į tai, kad nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarka teisės aktais yra detaliai sureglamentuota, taip pat į tai, kad Vyriausybės 2000 – 2004 metų programoje ir Pensijų reformos koncepcijoje, kuriai pritarė Vyriausybė, numatyta palaipsniui pertvarkyti nedraudiminių pensijų skyrimą, nusprendė nesiūlyti keisti Valstybinių pensijų įstatymo bei nekeisti Vyriausybės patvirtinto represinių struktūrų, tarnybų ir pareigų sąrašo, kurias ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos.

Komitetas, Lietuvos kareivių motinų sąjungos prašymu 2001 m. vasario 12 d. išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939 – 1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. P-1474, nusprendė nepritarti šiam įstatymo projektui, ir nesiūlyti jo perregistruoti bei svarstyti Seime, atsižvelgiant į tai, kad šį klausimą reikalinga spręsti kompleksiškai ir iš esmės.

2001 m. vasario 12 d. komitete apsvarstytas klausimas dėl kompensacijų, numatytų įstatyme ”Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusių šeimoms (1945 07 22 – 1991 12 31)” mokėjimo atnaujinimo. Komitetas, atsižvelgdamas į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomonę bei į tai, kad 2001 metų valstybės biudžete nenumatyta lėšų minėtoms kompensacijoms mokėti, nusprendė nesiūlyti atnaujinti kompensacijų mokėjimo. Komiteto nuomone, socialinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos turi būti maksimaliai atsietos nuo asmens nuopelnų valstybei. Valstybės socialinė parama turi būti susieta su asmens pajamomis ir turtu, bei pasiekti tuos, kuriems jos labiausiai reikia.

Siekiant įtraukti kuo platesnę visuomenės dalį sprendžiant pensijų sistemos reformos klausimus ir aptarti numatomus svarstyti įstatymų pakeitimus 2000 m. gruodžio 4 d. komitete surengtas posėdis - susitikimas su visuomeninių pensininkų organizacijų atstovais tema “Pensijų sistemos reformos aptarimas”. Posėdžio metu buvo aptartos pensijų sistemos reformos projekto “Pensijų reformos Baltoji knyga” bei pensijų sistemos reformos koncepcijos nuostatos. Aptarti numatomi pakeitimai pensijų sistemoje, būtini norint išvengti nepageidaujamų pasekmių ateityje dėl išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo gavėjų skaičiaus augimo ir įmokų mokėtojų skaičiaus mažėjimo ir dėl to didėjančio Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficito. Diskusijos dėl pensijų mokėjimo apribojimo metu savo nuomonę išreiškė Lietuvos pensininkų sąjungos "Bočiai" Panevėžio draugijos, Lietuvos pensininkų sąjungos "Bočiai" respublikinės valdybos, Lietuvos pensininkų sąjungos "Bočiai" Kauno bendrijos, Lietuvos pensininkų sąjungos "Bočiai" Vilniaus bendrijos, Vilniaus pensininkų reikalų tarybos, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos atstovai.

2.1 Socialinė politika

2000 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir 26, 27 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas (IX-98, Žin., 2000, 111-3570) ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinojo įstatymo 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymas (IX-99, Žin., 2000, 111-3571), įsigalioję nuo 2001 m. sausio 1 d., yra susiję su 2000 m. kovo 30 d. priimtu Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymu. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir 26, 27 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu nustatoma, kad transporto išlaidų kompensacijos invalidams iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų mokamos iki 2001 m. sausio 1 d., t.y. iki įsigalios Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnis, kuriame nustatyta, kad transporto išlaidų kompensacijos nuo 2001 m. sausio 1 d. mokamos iš valstybės biudžeto. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme įvardintos išmokos grindžiamos draudiminiu principu, kurios kompensuoja apdraustajam dalį prarastų jo pajamų (dėl ligos, nedarbo). Šio įstatymo tikslas - panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo straipsnius, reglamentuojančius išlaidų transportui kompensavimą. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinojo įstatymo 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymu nustatoma, kad išlaidos draudimo kompensacijoms į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidas įtraukiamos iki 2001 m. sausio 1 d., t.y. iki įsigalios Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnis, kuriame nustatyta, kad transporto išlaidų kompensacijos nuo 2001 m. sausio 1 d. mokamos iš valstybės biudžeto.

2000 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 18, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (IX-109, Žin., 2000, Nr. 111-3573), įsigaliojusio nuo 2001 m. sausio 1 d., tikslas - sparčiau didinti pensinį amžių. Šis įstatymas - viena iš priemonių, skirtų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui subalansuoti, ir užtikrinti, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos būtų išmokėtos nustatyto dydžio ir laiku. Įstatyme numatyta didinti senatvės pensijos amžių nuo 2001 m. sausio 1 d. vienodai po 6 mėnesius vyrams ir moterims kasmet, iki senatvės pensijos amžius vyrams 2003 m. pasieks 62 metus ir 6 mėnesius, o moterims 2006 m. - 60 metų. Iki tol senatvės pensijos amžius moterims buvo didinamas 4 mėnesiais per metus, vyrams - 2 mėnesiais, iki senatvės pensijos amžius 2009 m. sausio 1 d. būtų pasiekęs 62 metus ir 6 mėnesius vyrams, ir 60 metų - moterims.

2000 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą (Nr. IX-110, Žin., 2000, Nr. 111- 3574) ir jį lydinčius įstatymus- Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir 20, 21 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo panaikinimo ir valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4 straipsnių pakeitimo ir 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 20, 21, 22 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą (Nr. IX-113, Žin., 2000, Nr.111-3577), Atostogų įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr. IX-111, Žin. 2000, Nr. 111-3575) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo panaikinimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr. IX-112, Žin., 2000, Nr. 111-3576). Naujame Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, reglamentuojančiame tik šią draudimo rūšį, įtvirtinti draudiminiai principai - nustatytas draudimo stažo bei už tą laikotarpį sumokėtų įmokų reikalavimas teisei į ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą įgyti, minimalūs ir maksimalūs pašalpų dydžiai susieti su draudžiamosiomis pajamomis. Teisei gauti ligos bei motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu nustatytas ne trumpesnis kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių prieš laikino nedarbingumo nustatymo dieną arba iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos arba ne trumpesnis kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas. Motinystės (tėvystės) pašalpai gauti nustatytas ne trumpesnis kaip 7 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas. Įstatyme nustatyti kiti pašalpų dydžiai, palyginus su galiojusia tvarka. Pakeistas ligos pašalpos, mokamos iš VSDF lėšų dydis – nustatytas 85 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio (vietoj anksčiau buvusio 80 % proc. jos gavėjo vidutinio mėnesinio uždarbio, apskaičiuoto pagal paskutinių 3 mėn. darbo užmokestį). Pakeisti minimalūs ir maksimalūs pašalpų dydžiai: ligos pašalpa ir motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo laikotarpiu per mėnesį negali būti mažesnė už vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį, galiojusį nedarbingumo atsiradimo mėnesį arba nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį, o motinystės (tėvystės) pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už vaiko priežiūros atostogų suteikimo mėnesį galiojusių vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų trečdalį. Maksimalus pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis pašalpoms skaičiuoti taip pat susietas su draudžiamosiomis pajamomis. Įstatyme nustatyta, kad pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis pašalpoms skaičiuoti negali viršyti paskutinių Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų 3,5 dydžio sumos. Pagal anksčiau galiojusią tvarką - visais atvejais kompensuojamasis uždarbis pašalpai skaičiuoti negalėjo viršyti Statistikos departamento skelbiamo užpraeito mėnesio VDU trijų dydžių sumos. Priėmus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą lydinčius įstatymus, šių įstatymų nuostatos suderintos su Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis.

Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas (Nr. IX-114, Žin., 2000, Nr. 111-3578) priimtas 2000 m. gruodžio 21 d. Šis įstatymas pakeistas tikslu atstatyti socialinį teisingumą. Nuspręsta asmenims, kurie po I ir II laipsnių valstybinių pensijų paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba kurie gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) ar bedarbio pašalpas, paskirtos pensijos nemokamos. Ši nuostata netaikoma ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams - kariams savanoriams I laipsnio valstybinių pensijų gavėjams, o taip pat II laipsnio valstybinių pensijų gavėjoms - motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms bei gerai išauklėjusioms 10 ir daugiau vaikų. Ši įstatymo pataisa padės sutaupyti ir dalį Valstybės biudžeto lėšų.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas (Nr. IX-115, Žin., 2000, Nr. 111-3579) priimtas 2000 m. gruodžio 21 d. Šiuo įstatymo pakeitimu siekiama pradėti palaipsniui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-2004 metų programoje numatytas Vyriausybės veiklos priemones, tarp jų priemonę pertvarkyti nedraudiminių pensijų skyrimą. Priimtame įstatyme įtvirtinta nuostata, pagal kurią išėjusiems iš tarnybos pareigūnams ir kariams, kurie po pareigūnų ar karių valstybinių pensijų už tarnybą ar po pareigūnų ar karių valstybinių invalidumo pensijų paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba kurie gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) ar bedarbio pašalpas, mokama 30 procentų dydžio pareigūno ar kario valstybinės pensijos dalis. Mokėtini 30 procentų skaičiuojami nuo apskaičiuotos pareigūno ar kario valstybinės pensijos. Tais atvejais, kai apskaičiuotos pareigūno ar kario valstybinės pensijos dydis turi būti apribojamas, mokėtini 30 procentų skaičiuojami nuo apriboto pareigūno ar kario valstybinės pensijos dydžio. Šios nuostatos įtvirtinimu siekiama sumažinti Lietuvos gyventojų nepasitenkinimą dėl privilegijuotų pensijų mokėjimo bei sutaupyti Valstybės biudžeto lėšų.

2001 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtame Lietuvos Respublikos valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo 1, 2, 3, 4, 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatyme (IX-168, Žin., 2001, Nr.16-495) įtvirtintos lygios moterų ir vyrų teisės, numatant pašalpų už vaikus mokėjimą ne tik motinai, bet ir tėvui. Pagal galiojusį įstatymą vienkartinė pašalpa gimus kūdikiui, šeimos pašalpa bei pašalpa šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų, buvo mokamos motinai. Tik atskirais atvejais (kai motina mirusi, iš jos atimtos motinystės teisės, kai ji neaugina vaiko ar jį palieka) pašalpos mokamos vaiko tėvui arba kitam vaiką paėmusiam auginti asmeniui. Priimtame įstatyme įtvirtinta nuostata šias pašalpas mokėti vieno iš tėvų (ar turimo vienintelio iš tėvų) prašymu. Atsižvelgiant į tai, kad įtvirtinus tokią nuostatą išsiplėtė šių pašalpų gavėjų ratas šeimomis, kuriose motinos nėra nuolatinės Lietuvos Respublikos gyventojos, o tėvai yra, ir savivaldybių biudžetams reikės papildomų lėšų, nustatyta šios nuostatos įsigaliojimo data nuo 2001 m. liepos 1 d., kad peržiūrint Lietuvos Respublikos 2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, būtų numatytos papildomos lėšos šiam įstatymui įgyvendinti. Kitos pataisos buvo techninio pobūdžio: patikslintos asmenų, turinčių teisę gauti pašalpas, grupės; nustatyta, kad vienkartinė pašalpa gimus kūdikiui mokama tik už gimusį gyvą kūdikį; vartojamos sąvokos suderintos su nauju Civiliniu kodeksu; pabrėžiama, kad už vaiką, kuris yra išlaikomas valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje, ir už globojamą vaiką nemokama šeimos pašalpa ir pašalpa šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų.

2.2 Darbo politika

2000 m. spalio 17 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymą (Nr.VIII-2063, Žin., 2000, Nr.95-2968). Įstatymo tikslas - papildyti galiojančio Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo nuostatas, įvertinus jo taikymo praktiką, bei jį suderinti su pagrindine Europos Sąjungos (toliau - ES) direktyva 89/391/EEC dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti. Įstatymo pirmoji dalis suderinta su ES direktyva 89/391/EEC, antros dalies straipsnių nuostatos suderintos su ES direktyvos 93/104/EC dėl darbo laiko organizavimo nuostatomis, trečiosios dalies pirmo skirsnio straipsnių nuostatos suderintos su ES direktyvos 94/33/EC dėl jaunimo apsaugos darbe nuostatomis, trečiosios dalies antro skirsnio straipsnių nuostatos suderintos su ES direktyvos 92/85/EEC dėl priemonių nėščių, pagimdžiusių ir krūtimi maitinančių moterų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nuostatomis. Įvertinant galiojančio įstatymo taikymo praktiką, įstatymo atskiri straipsniai patikslinti arba papildyti nuostatomis. Patikslintas įstatymo taikymas nustatant, kad įstatymas galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioms įmonėms. Galiojančio įstatymo nuostata, kad įstatymas galioja įmonėms, esančioms užsienyje, bet priklausančioms Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, išbraukta kaip neatitinkanti tarptautinės teisės normų. Patikslintos įmonių saugos darbe komitetų funkcijos. Įstatymas papildytas saugos ir sveikatos darbe reikalavimais naudojant pavojingas ir ypač pavojingas kancerogenines medžiagas, galinčias sukelti vėžinius susirgimus, patikslintos nuostatos, nustatančios dviejų ir daugiau darbdavių pareigas saugiai organizuojant darbus toje pačioje įmonėje, teritorijoje ar darbo vietoje. Įstatymas papildomas nuostata, kad budint ir viršijant normalią darbo trukmę, viršytas darbo laikas gali būti kompensuojamas ne tik laisvalaikiu per kalendorinį mėnesį, bet ir (darbuotojo pageidavimu) gali būti prijungiamas prie kasmetinių atostogų.

2000 m. spalio 17 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr.VIII-2064, Žin., 2000, Nr.95-2969). Įstatymas yra lydintis Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymą. Šio įstatymo tikslas - patikslinti sąvokos “nelaimingas atsitikimas darbe” apibrėžimą, jį suderinant su analogiškos sąvokos apibrėžimu, nustatytu Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatyme.

2001 m. vasario 27 d. priimto Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo 3, 4, 5, 9, 10, 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Nr. IX-191, Žin., 2001, Nr. 22-716) tikslas – nustatyti įmonių įmokų į Garantinį fondą apskaičiavimo, mokėjimo ir deklaravimo tvarką, išmokų atskiroms įmonių grupėms ir fondo administravimo išlaidų finansavimo šaltinius, sukonkretinti fondo administratoriaus įgaliojimus, atstovaujant fondo interesams ir pakeisti Garantinio fondo įstatymo kai kurių nuostatų įsigaliojimo terminą, suderinant jas su galimybe pradėti įmokų surinkimą. Šiame įstatyme nustatyta, kad teikiamų išmokų už darbo užmokesčio įsiskolinimą dydis negali būti mažesnis už trijų minimalių mėnesinių algų sumą. Įstatymas papildytas nuostata, įgalinančia finansuoti fondo administravimo išlaidas iš Garantinio fondo lėšų, taip pat nustatyta, kad įmokos į Garantinį fondą pradedamos mokėti nuo 2001 m. kovo 15 d., o įmokos, sumokėtos į Garantinį fondą iki 2001 m. kovo 15 d., užskaitomos.

3. Komiteto narių ir darbuotojų dalyvavimas seminaruose, konferencijose

2001 m. sausio 21-28 d. Budapešte įvykusiame seminare “Socialinė apsauga ir pensijų reforma”, kurį organizavo Pasaulio Banko institutas, dalyvavo komiteto pirmininkas A. Melianas, taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vertybinių popierių komisijos atstovai. Seminaras skirtas valstybių, kurios apsisprendė įtvirtinti kelių pakopų pensijų sistemas, atsakingiems pareigūnams. Seminaro metu apžvelgtos Lotynų Amerikos, Centrinės ir Rytų Europos pensijų sistemos, jų specifika, pasidalyta patirtimi įgyta vystant pensijų sistemas Vengrijoje, Lenkijoje, Kroatijoje, Šveicarijoje, pristatyta naujausia informacija apie pirmąją, antrąją ir trečiąją pensijų sistemos pakopas, jų vaidmenį, reglamentavimo panašumus ir skirtumus, senųjų sistemų problemas ir rekomenduojamas naujas sistemas, taip pat apie pensijų fondų investicijas, reguliavimą, priežiūrą ir garantijas. Pranešimus pristatė tarptautinių institucijų (Pasaulio banko, USAID, OECD) JAV, Lotynų Amerikos, Centrinės ir Rytų Europos šalių ministerijų, pensijų fondų priežiūros, vertybinių popierių institucijų atstovai. Komitete sukaupta vertinga informacija apie šalių pensijų sistemas, vykdomas reformas, pensijų sistemos reformos finansavimą, privačių pensijų reguliavimą, privačių pensijų fondų priežiūrą kitose šalyse.

Komiteto narė R.Dovydėnienė 2000 m. lapkričio 26-29 d. dalyvavo Limasolyje (Kipras) įvykusiame Europos Parlamento pirmininko susitikime su Europos Sąjungos plėtros procese dalyvaujančių šalių parlamentų pirmininkais;

2000 m. lapkričio 21-23 d. Briuselyje (Belgijos Karalystė) R.Dovydėnienė dalyvavo Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos jungtinio parlamentinio komiteto posėdyje;

2001 m. kovo 14-16 d. R.Dovydėnienė vyko oficialaus vizito į Varšuvą (Lenkijos Respublika).

Komiteto narys A.Sysas kartu su vyriausybine delegacija 2000 m. gruodžio 12-15 d. dalyvavo Tarptautinės darbo organizacijos Europos regiono susitikime.

2000 m. gruodžio 4-8 d. komiteto vyresnioji patarėja D. Jonėnienė dalyvavo stažuotėje Švedijos Parlamente (Sveriges Rigsdag) pagal dvišalio bendradarbiavimo tarp ES šalių narių ir šalių kandidačių parlamentų BICOPARL programą. Stažuotės metu įgytos žinios apie Švedijos Parlamentą ir demokratiją, Parlamento struktūrą ir veiklos organizavimą, įstatymų leidybos procesą, komitetų vaidmenį ir jų darbo ypatumus Švedijai tapus ES nare. Stažuotės metu pristatyta informacija apie Parlamento kontrolės institucijas, t.y. Parlamento auditorių ir Ombudsmeno institucijas. Švedijos Ombudsmeno institucija turi senas tradicijas ir jos pavyzdžiu kūrėsi kitų Europos šalių atitinkamos institucijos. Parlamentinės kontrolės Švedijoje ypatumas yra tas, kad Parlamento Konstitucijos komitetas tiesiogiai atsakingas už politinės dalies (Vyriausybės ir ministerijų) kontrolę. Ypač atkreiptinas dėmesys į Švedijos biudžeto tvirtinimo procedūrą. Biudžeto procedūrą sudaro 3 etapai: 1 etapas - balandžio mėn. Vyriausybė pateikia įstatymo projektą, kur nurodytos būsimos ekonominės politikos gairės- išlaidų limitai pagal 27 išlaidų sritis; 2 etapas - rugsėjo 20 d. Vyriausybė pateikia biudžeto projektą. Šiame etape Parlamentas patvirtina galutinį Vyriausybės pasiūlymą dėl planuojamų išlaidų kiekvienoje iš 27 sričių, taip pat sprendžia, kokius reikia padaryti pakeitimus mokesčių ir įmokų srityje. Šie pakeitimai patvirtinami lapkričio pab. Nacionalinės ekonomikos prasme- tai svarbiausias rudens sprendimas; 3 etapas – Parlamentas sprendžia, kiek lėšų turėtų būti skirta atskiriems punktams kiekvienoje iš sričių, kurioms asignuojamos lėšos. Sprendimai dėl to priimami gruodžio mėn. Stažuotės metu įvyko susitikimai su Europos Komisijos atstovybės Stokholme pareigūnais, Europos Parlamento atstovybės Stokholme pareigūnais, taip pat Užsienio reikalų ministerijos Europos reikalų departamento pareigūnais.

2001 m. sausio 9 d. komiteto patarėja Daiva Bidvaitė dalyvavo Lietuvos viešojo administravimo instituto surengtame seminare “Norminių teisės aktų poveikio įvertinimo metodika”. Seminare buvo aptartos Lietuvos integracijos į ES pasekmių įvertinimo pirmojo etapo išvados, apžvelgtas norminio teisės akto pasekmių įvertinimo procesas, išdėstyta kaip atlikti reguliuojančio poveikio įvertinimą, be to, buvo pateikti praktiniai pasekmių įvertinimo pavyzdžiai.

Komiteto vyresnioji patarėja D. Jonėnienė ir patarėja D. Aleksejūnienė dalyvavo Baltijos ekonomikos vadybos mokymo programos seminare “Ekonominė socialinė sanglauda”, vykusiame Lietuvos viešojo administravimo institute 2001 m. sausio 16-17 d.d. Seminarą organizavo Lietuvos viešojo administravimo institutas ir Dalhousie universitetas (Kanada). Seminare pristatyta socialinės sanglaudos ir ekonomikos augimo tarpusavio sąveika, bendradarbiavimo ir rinkos ekonomikos tarpusavio sąveika, įvertinta nelygybės ir socialinės sanglaudos tarpusavio sąveika, o taip pat nurodytos socialinės sanglaudos rėmimo priemonės (išsilavinimo, socialinio draudimo ir socialinės paramos, regioninio vystymo, darbo standartų, kultūros politikos įtakos reikšmė).

Komiteto patarėja D. Aleksejūnienė dalyvavo šiose konferencijose, seminaruose ir kt. renginiuose:

- Konferencijoje Tarptautinei invalidų dienai paminėti “Jungtinių tautų organizacijos patvirtintų lygių galimybių neįgaliesiems bendrųjų taisyklių įgyvendinimas Lietuvoje: teisės, realijos, galimybės”, vykusioje Lietuvos Respublikos Seime 2000 m. gruodžio 1 d. Konferenciją organizavo Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Konferencijoje kalbėta apie lygiateisiškumo principo įgyvendinimą Lietuvoje ir neįgaliųjų teises, išsakytas invalidų visuomeninių organizacijų, specialistų, dirbančių su neįgaliaisiais, politikų bei vykdomosios valdžios atstovų požiūris į žmonių su negalia socialinę integraciją: teisių į mokslą, socialinę apsaugą, sveikatos priežiūrą įgyvendinimą, vyko diskusija šiais klausimais.

- Seminare, skirtame PHARE Consensus III programos dvynių projektui “Parama piniginės socialinės paramos ir lengvatų politikos plėtrai ir administravimui” įgyvendinti, 2001 m. sausio 31d. - vasario 2 d. vykusiame Socialinių darbuotojų rengimo centre. Seminare pristatyta vykdoma socialinės apsaugos ir socialinės paramos politika: esama situacija ir tikslai, aptartas skurdas Lietuvoje ir jo mažinimo priemonės bei Lietuvos gyvenimo sąlygų sociologiniai tyrimai, pristatytos PHARE Consensus programos dvynių projekto “Parama piniginės socialinės paramos ir lengvatų politikos plėtrai ir administravimui” veiklos sritys ir jų tikslai, diskutuota dėl socialinės paramos įgyvendinimo Lietuvoje, išdėstytos socialinės paramos ir socialinės apsaugos naujos kryptys Europos Sąjungoje (ES), komentuotos Lietuvos integracijos į ES pasekmės socialinei apsaugai, analizuotos Lietuvos piniginės socialinės paramos sistemos stipriosios ir silpnosios pusės, galimybės ir pavojai artimiausiu laikotarpiu, pristatytos socialinės paramos sistemos įvairiose ES šalyse, komentuota socialinės paramos politika Lietuvoje ES šalių kontekste.

- VI Nevyriausybinių organizacijų forume, vykusiame Vidaus reikalų ministerijos kultūros rūmuose 2001 m. kovo 3 d. Kasmetinį forumą organizavo Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras, Savanorių centras, rėmė Baltijos-Amerikos partnerystės programa, Charles Stewart Mott fondas. Forumo dalyviai informuoti apie Seimo narių iniciatyvą kurti Seimo laikinąją darbo grupę nevyriausybinių organizacijų veiklos problemoms spręsti. Forume pristatyti Nuolatinės nevyriausybinių organizacijų komisijos prie Vyriausybės tikslai, veikla ir planai, kalbėta apie nevyriausybinių organizacijų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bendradarbiavimą socialinių reikalų srityje, Jungtinių Tautų Tarptautinius savanorių metus ir Lietuvą, Lietuvos nepelno sektoriaus dimensijas, apžvelgta Lenkijos nevyriausybinių organizacijų sektoriaus politinė darbotvarkė, valdžios ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo pavyzdžiai Centrinėje ir Rytų Europoje. Forumo dalyviai informuoti apie ES programų paramą nevyriausybinėms organizacijoms, ES Baltijos jūros regiono Mažų projektų fondo paramą, jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo rėmimą, ES programą “Kultūra 2000”, paramą nevyriausybinių organizacijų kultūros programoms, paramą sveikatos srityje dirbančioms nevyriausybinėms organizacijoms, Švietimo ir mokslo ministerijos kuruojamas programas.

- Lietuvos neprigirdinčiųjų asociacijos (LNA) steigiamojoje asamblėjoje, vykusioje viešbutyje “Karolina” kovo 10 d. Asamblėją rėmė Tarptautinė Švedijos neįgaliųjų organizacijų paramos asociacija (SHIA), Švedijos tarptautinio vystymo kooperacijos agentūra (SIDA), Švedijos neprigirdinčiųjų asociacija (HRF). Asamblėja buvo informuota apie HRF indėlį kuriant LNA, LNA įkūrimo poreikį ir perspektyvą, kalbėta apie bendradarbiavimo gaires su LNA, pasisakyta apie asociacijos tikslus ir uždavinius.

 

 

 

 

 

 




Naujausi pakeitimai - 2001 04 11.
Dalia Aleksejūnienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Socialinių reikalų ir darbo komitetas  >   Ataskaitos

LR Seimas