Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininko kalba Pasaulio banko studijos "Kova su korupcija pereinamojo laikotarpio šalyse" pristatyme

2001 03 30

Gerbiamieji,

Tardamas sveikinamąjį žodį šio renginio organizatoriams ir dalyviams, tikiuosi, kad čia mes turėsime galimybę ne tik susipažinti su Pasaulio banko patirtimi tiriant korupcijos fenomeną visame pasaulyje, tame tarpe ir pereinamojo laikotarpio šalyse, tačiau ir aptarti mūsų šalies pasiekimus kovojant su korupcija, bei pasisemti naujų idėjų, įkvepiančių naujas vyriausybės ir visuomenės iniciatyvas, kurių tikslas – atremti aptariamąjį reiškinį.

Korupcija suprantama kaip socialinis reiškinys, kurį nulemia įvairios institucinės, socialinės, teisinės, ekonominės, finansinės ir kitokios prielaidos. Šios prielaidos nuolat kinta, ir valstybė į tai turi reaguoti kurdama lankstų teisinį kovos su korupcija pagrindą.

Tokio teisinio kovos su korupcija pagrindo formavimas ir tobulinimas, institucinės bazės įtvirtinimas ir bendradarbiavimas su užsienio valstybėmis pastaraisiais metais buvo Lietuvos dėmesio centre. 2000 m. gegužės mėn., atsižvelgiant į Europos Tarybos kovos su korupciją patirtį ir rekomendaciją, Specialiųjų tyrimų tarnyba buvo perorganizuota į nepriklausomą instituciją, dirbančią savarankiškai ir atskaitingą Respublikos Prezidentui ir Seimui. Tai buvo žymus žingsnis į priekį įgyvendinant antikorupcinę politiką, kuria siekiama sustiprinti kovą su korupcija ir pagerinti jos kontrolę vykdančių valstybės institucijų funkcionavimą bei koordinavimą.

Kadangi korupcija veržiasi į daugelį socialinio gyvenimo sričių, jos pasireiškimo ir teisinio vertinimo mastai labai platūs – nuo nusižengimo tarnybinei etikai iki įstatymo pažeidimo, nuo individualių nusikaltimų iki organizuoto nusikalstamumo.

Pažymėtina, kad korupcijos sąvoka skiriasi įvairiose Europos šalyse, nors daugeliu atveju ji apibrėžiama kaip piktnaudžiavimas tarnybinėmis pareigomis, siekiant gauti naudos. Dažniausiai tokiuose nusikaltimuose dalyvauja valstybės pareigūnas, politikas ar koks kitas asmuo, kuriam suteikti valstybės valdžios įgaliojimai ir kuris siekia materialinės ar kokios naudos sau ar kitam asmeniui, pažeisdamas valstybės interesus.

Lietuvai, kaip ir kitoms šalims, siekiančioms sukurti demokratinę ir atvirą visuomenę ir išsaugoti savo valstybingumo pamatus, svarbu pažaboti korupciją ir sunaikinti šio negatyvaus reiškinio priežastis bei sąlygas. Tuo tikslu Lietuvoje sukurta ir nuolat tobulinama gana veiksminga bazė kovai su korupcija.

2000 m. rugsėjo mėn. priimtas naujas Baudžiamasis kodeksas, kuriame nustatyta baudžiamoji atsakomybė už korupciją kiek valstybiniame, tiek ir privačiame sektoriuose; numatoma griežtesnė atsakomybė, kai valstybės tarnautojas ar lygiaverčio statuso asmuo veikia pažeisdamas savo pareigas; nustatoma baudžiamoji atsakomybė už įtakos pardavinėjimą; numatoma juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė už korupciją ir kt.

1999 m. Vyriausybė patvirtino Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos prevencijos programą, kurioje apibrėžiamos korupcijos prielaidos ir kovos su ja kryptys. Tačiau antikorupcinių veiksmų analizė parodė, kad korupcijai kontroliuoti netinka vien represinės priemonės. Tokias priemones reikia derinti su prevencinėmis priemonėmis.

Šiuo metu rengiama Nacionalinė antikorupcinė strategija, kurioje bus numatoma kovos su korupcija politika, strategija ir įgyvendinimo priemonės. Planuojama šią strategiją priimti šių metų antroje pusėje.

Jau šioje Seimo pavasario sesijoje numatėme priimti Antikorupcinį (Korupcijos prevencijos) įstatymą, Seimo nutarimą “Dėl kovos su korupcija programos”, Organizuoto nusikalstamumo įstatymą, bei Seimo nutarimą “Dėl Nusikaltimų kontrolės (kovos su nusikalstamumu) programos patvirtinimo”.

Be to, norėčiau pažymėti, kad Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nėra susiję tik su baudžiamąja politika. Priimta eilė teisės aktų, reglamentuojančių kovą su korupcija, t.y. aplinkybių, sukuriančių sąlygas korupcijai plisti, pašalinimą. Tarp minėtųjų teisės aktų reikėtų išskirti šiuos įstatymus:

Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymas,

Asmenų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo įstatymas,

Viešųjų ir privačiųjų interesų suderinimo valstybės tarnyboje įstatymas.

Tačiau, pastarojo meto skandalingi įvykiai aiškiai parodė, kad Lietuvos Respublikoje nėra aiškių etikos principų, kuriais būtų grindžiama valstybės politikų ir valstybės tarnautojų veikla, kas sudaro prielaidas korupcijai. Siekiant, kad būtų užtikrintas piliečių pasitikėjimas valdžios institucijomis, bei būtų skatinamas valstybės politikų ir tarnautojų sąžiningumas ir jų veiklos skaidrumas, apibrėžtumas ir efektyvumas, mano iniciatyva Seime yra parengtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo ,,Dėl valstybės politikų ir tarnautojų etikos principų” projektas. Projekte siūloma nustatyti 8 svarbiausius valstybės politikų ir tarnautojų etikos principus, kurie turėtų būti pagrindinės tarnybinio elgesio normos ir kuriomis turėtų vadovautis visi valstybės politikai, eidami pareigas, ir tarnautojai, atlikdami tarnybines pareigas, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose.

Deja, kadangi korupcija vis labiau įgauna tarptautinį mastą, jau nebepakanka taikyti tik grynai vidaus priemones. Čia reikalingas veiksmingas tarptautinis bendradarbiavimas.

Dar kartą sveikinu renginio dalyvius, tikėdamasis, kad atviro pokalbio atmosfera padės išaiškinti jautriausias korupcijai sritis ir geriausias priemones jai įveikti.

Ačiū už dėmesį.

 

 




Naujausi pakeitimai - 2001 03 30.
Valdas Sinkevičius



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas