Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininko Artūro Paulausko kalba 2001 m. kovo 21 d. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvažiuojamajame posėdyje

Nacionalinio saugumo užtikrinimas yra vienas iš svarbiausių valstybės užsienio ir vidaus politikos tikslų. Karinis valstybės saugumas yra sudėtinė nacionalinio saugumo dalis.

Kalbėdami apie karinį valstybės saugumo užtikrinimą, turime išskirti dvi prioritetines veiklos kryptis:

- Tai Lietuvos siekis integruotis į NATO, nes narystė aljanse yra strateginė Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo priemonė;

- Ir šalies gynybinio potencialo didinimas. Lietuva turi būti pajėgi atgrasyti nuo ginkluoto užsienio valstybių užpuolimo, o prireikus - efektyviai gintis.

Abi šios kryptys glaudžiai susijusios. Siekdama narystės NATO, Lietuva privalo įvykdyti tam tikrus valstybėms-kandidatėms keliamus reikalavimus. Juose daugiausia dėmesio kreipiama į valstybės ekonominę padėtį, nusikalstamumo ir korupcijos kontrolę bei ryšius su visuomene. Savo ruožtu, pasirengusių gintis pačių šalių ginkluotosios pajėgos turi siekti suderinamumo su NATO karinėmis struktūromis. Šiuo metu tai ir yra pagrindiniai mūsų uždaviniai.

NATO ekspertai konstatuoja, jog nuo nepriklausomybės atkūrimo mūsų valstybė pažengusi pakankamai, kad galima būtų kalbėti apie Lietuvos priėmimą į NATO. Tačiau jie atkreipia dėmesį į tai, kad spręstinų problemų dar yra tiek karinėje, tiek ir kitose srityse.

Vienas dalykas, apie kurį turi būti plačiau kalbama – tai pozityvios visuomenės nuomonės apie NATO ir Lietuvos kariuomenę formavimas. Taigi ryšiai su visuomene privalo būti kuo tampresni ir atviresni. Galime pasidžiaugti, kad paskutiniu metu KAM šią sritį sparčiai reorganizuoja ir jai skiria nemažai dėmesio. Čia dar reikia paminėti, kad būtina spręsti šaukimo į privalomąją karo tarnybą problemas, nes visuomenės nuomonė šioje srityje toli gražu nėra geriausia. Tikėtina, kad Karo prievolės administravimo sistemos tobulinimas pagerins esamą situaciją.

Galime pasidžiaugti, jog jau yra priimtas įstatymų paketas reglamentuojantis Krašto Apsaugos Sistemos veiklą. Kita vertus, Lietuvos integracijos į NATO procesas, kelia būtinybę atitinkamai pertvarkyti šalies įstatyminę bazę. Tai būtų siejama su galimu Lietuvos kariuomenės vienetų pasiuntimu vykdyti įvairias tarptautines operacijas užsienyje, taip pat galimybe greitai priimti NATO šalių kariuomenių vienetus ir kitais panašaus pobūdžio klausimais.

Šiuo metu pribrendo būtinybė peržiūrėti Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo užtikrinimo pagrindų įstatymą, pakeisti, patikslinti bei papildyti kai kurias jo nuostatas. Lietuvos Respublikos Prezidentas inicijuoja šio įstatymo ekonominės politikos nuostatų pakeitimą.

Dalis problemų nacionalinio saugumo užtikrinimo klausimu siejama su Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Viena iš tokių problemų yra užsienio valstybių karinių bazių Lietuvos teritorijoje klausimas. Principinė nuostata, kad Lietuvos teritorijoje negali būti užsienio valstybių karinių bazių, nesutampa su siekiama galimybe sulaukti užsienio valstybių ginkluotos paramos, iškilus realiai mūsų šalies nepriklausomybės grėsmei.

Svarbiausia ginkluotųjų pajėgų sudėtinė dalis yra Lietuvos kariuomenė. Jos išlaikymui ir vystymui reikia daug lėšų ir tai turi būti suderinta su valstybės ekonominiu pajėgumu. Biudžeto lėšos turi būti proporcingai paskirstomos ir kitoms gyvybiškai svarbioms sritims - mokslui, kultūrai, socialinei apsaugai, sveikatos priežiūrai ir pan. Kita vertus, ne mažiau svarbu, kiek efektyviai krašto apsaugai skiriamos lėšos yra panaudojamos. Trečias svarbus aspektas - kariuomenės vystymas sutinkamai su siekiu integruotis į NATO: Lietuvos dalyvavimo ir peržiūros procese numatyta kokybiškai parengti identifikuotus kariuomenės vienetus, pilnai atitinkančius NATO standartus.

Vertinant kariuomenės vystymo gaires tenka pastebėti, kad esami Lietuvos kariuomenės plėtros planai gan ambicingi, kartais neatitinkantys galimybių juos įgyvendinti. Tokia yra ir NATO ekspertų išvada. Klausimas logiškas: ar verta skubėti didinti kariuomenės vienetų skaičių, kaip numatyta kariuomenės plėtros gairėse, kai dar nė vienas jų neapginkluotas ir neaprūpintas pagal NATO standartus? Taigi, kariuomenės plėtros planus reikia peržiūrėti, atsižvelgiant į realias galimybes, NATO ekspertų išvadas ir rekomendacijas, ir tai yra vienas svarbiausių Krašto apsaugos ministerijos uždavinių.

Šios dienos apsilankymo Karmėlavoje metu pamatėme jau realiai įgyvendinamą Baltijos šalių bendradarbiavimo vardan regiono saugumo projektą. Tai puikus pavyzdys, įrodantis galimą Estijos, Latvijos ir Lietuvos kooperaciją sprendžiant gynybos strategijos planavimo klausimus. Manau, reikėtų toliau plėtoti ir skatinti tarpusavio bendradarbiavimą, ieškant galimo sąlyčio taškų gal būt ir tokiose srityse kaip ginkluotės įsigijimas, bendrų karinių oro pajėgų kūrimas ir panašiai. Žinoma, tai diskusijų tema, tačiau mes privalome ieškoti būdų, kurie užtikrintų racionalesnį lėšų panaudojimą, kuriant efektyvias ir pajėgias gintis karines pajėgas. Manau, kad užsienio šalys remiančios mūsų siekį tapti NATO nariais, pritartų tokiai pozicijai.

Nacionalinio saugumo užtikrinimas – sudėtingas uždavinys. Jis turi būti sprendžiamas kompleksiškai ir subalansuotai, įvertinant realias šalies galimybes ir reformas vykstančias ekonomikos, finansų, teisės, valstybės institucijų veiklos ir daugelyje kitų sričių. Šiame kontekste ryškėja poreikis turėti pagrįstą ir aiškią nacionalinio saugumo strategiją, kuri būtų pamatu rengiant energetikos, privatizavimo ir kitų sričių valstybines programas.

Lietuvos nacionalinio saugumo strategija turėtų išreikšti valstybės raidos viziją, nustatyti nacionalinius interesus bei jų įgyvendinimo priemones. Šiuo metu Lietuva neturi dokumento, kuris apjungtų atskirų ministerijų strategijų į bendrą visumą ir Lietuvos deklaruojamą platų požiūrį į saugumą. Dar ankstoka kalbėti apie dokumento turinį, tačiau svarbu, kad būtų formuojama politinė valia leidžianti pradėti šį darbą. Gal būt Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir taps būsimo dokumento rengimo koordinatoriumi (?)…

 

 




Naujausi pakeitimai - 2001 03 21.
Valdas Sinkevičius



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas