Lietuvos Respublikos Seimas

2001 03 16 Lenkijos Seimo Kolonų salėje su oficialiu vizitu viešintis Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas pasakė kalbą

Pranešimas VIR

2001 03 16

Gerbiamasis Pone Seimo Maršale,

Gerbiamoji ponia Senato Maršale,

Lenkijos Seimo ir Senato atstovai,

Jūsų Ekscelencijos Ambasadoriai,

Ponios ir ponai,

Politikų vizitai ir bendravimas būna paženklinti istorine patirtimi, aktualiomis problemomis ir strateginiais tautos tikslais.

Tik ką užvertas tūkstantmetis palieka mums skaudžią istorijos patirtį ir pamokas, perleidžia problemas, kurias turime dar išspręsti, perkeliame per jo slenkstį svarbiausius politikos tikslus, kuriuos privalome pasiekti. Be abejo, amžių sankirtoje - kaip rodo visuomenės raida - ieškoma geresnio būvio, šviesios perspektyvos ženklų.

Kai kalbame apie laiko tarpsnius, tai vis dėlto amžių ar tūkstantmečių sankirta nėra toks jau hipnotizuojantis žodis. Svarbesnės reikšmės jis turi charakterizuojant visuomenės raidą, kai žinome, kur susiliečia tautų gyvenimai, subėga ir išsiskiria jų interesai.

Čia nesuklysiu pasakęs, kaip daug kartų buvo pakartota, - beje, ir šioje salėje taip pat -vertinant mūsų abiejų tautų santykius ir ieškant išėjimo į XXI amžių - : "žvelkime į tai, kas mus jungia, o ne į tai, kas skiria".

Mes gyvenome - Kunigaikštystėje ir Karalystėje - šalia, buvome su jumis Abiejų tautų Respublikoje, ten mes ginčijomės taip, kaip turi ginčytis žmonės, turintys argumentų ir bet kuriuo atveju iš jų net ir patį paskutinį - kardus. Ką padarysi, buvo daug įdomių ir spalvingų dalykų, kurie sutelpa ne tik Jano Matejkos paveiksluose.

Nors Gegužės 3-oji yra Lenkijos nacionalinė šventė, bet manytume, kad 210-ąsias Konstitucijos metines galime minėti išdidžiai abiejose šalyse, nes tai buvo europinio lygio dokumentas, liudijantis Lietuvos ir Lenkijos valstybės politinės - demokratinės minties raidą. Jo kopija padėta ir Lietuvos Seimo Konstitucijos salėje.

O dabar mus iš tiesų jungia bendros raidos, paklydimų ir brendimo kelias į atvirų ryšių Europą.

Esu įsitikinęs, kad su palengvėjimu ir pasididžiavimu galime konstatuoti, jog praėjusiame šimtmetyje palikome istorijos vaiduoklius. Mūsų valstybės, prieš dešimt metų atkūrusios diplomatinius santykius dvišalės iniciatyvos pagrindu, sugebėjo išplėtoti aktyvų bendradarbiavimą visais lygiais. Svarbiausia, kad turime geros kaimynystės atskaitos tašką - 1994 metais Vilniuje pasirašytą tarpvalstybinę sutartį.

Kai Jūsų Seimas 1997 - aisiais pritarė Seimų asamblėjos steigimui, Lietuva ir Lenkija užmezgė iš tikrųjų nuolatinio politinio dialogo ryšį. Reguliarūs parlamentarų susitikimai atspindi mūsų požiūrių kaitą, sugebėjimą dalytis patyrimu, teikti tokias iniciatyvas, kurios skatina stiprinti dvišalius ryšius. Vien peržvelgus parlamentinės asamblėjos sesijų dokumentus, akivaizdu, kaip mes įgyjame daugiau tarpusavio pasitikėjimo, kaip politikai randa naujų temų ir formų, kad dialogas neišsektų.

Juk būtent ši aktyvaus parlamentinio bendradarbiavimo tradicija, įleidžianti gilias šaknis, nulėmė kasmetinį kultūros ir mokslo veikėjų išskyrimą ir pagerbimą už nuopelnus abiejų tautų labui.

Kūrybingų meno ir mokslo žmonių ryšiai sukurs geresnę atmosferą po bendru regioninio saugumo skėčiu.

Praėjusią savaitę Lietuvoje įsteigtas Kultūros institutas, tikimės, suteiks daugiau galimybių ir Lenkijos gyventojams pažinti šiuolaikišką Lietuvos kultūrą. Šiandien mūsų programoje dar numatytas įdomus susitikimas Varšuvos universitete su baltų filologijos studentais. Tai, kad lenkų jaunimas jau keletą metų noriai studijuoja lietuvių kalbą, mus džiugina, nes galime prognozuoti dar geresnį vieni kitų supratimą ir pažinimą.

Bet ypač mūsų parlamentarai turėtų būti pakankamai aktyvūs, kurdami gerus dvišalius ir daugiašalius santykius.

Tam tikru civilizacijos laikotarpiu šiame regione buvo nutiesta pirmoji geležinkelio linija iš Peterburgo per Vilnių į Varšuvą. Kaip žinote, to geležinkelio yra viena svarbi ypatybė, kuri šiandien apibūdinama lakoniškai: neeuropinio pločio vėžės.

Patogus kelias Europos kryptimi mums visada buvo būtinas, tačiau kaip tik tas imperatoriaus nustatytas linijos plotis netiko, o tiksliau - vis trukdė. Šiais, modernių technologijų laikais jau nebe plotis svarbu, bet pati linija, kaip ženklas, primenantis - kokioje vietoje gyvenome ir, kartoms besikeičiant, tebesame, ir kokių interesų turime.

Judėti šios linijos kryptimi iš Rytų į Vakarus ar atvirkščiai, kaip žinote, nėra vien tik mūsų interesas.

Mes esame ir jaučiamės laisvi, bet strateginiai tautų tikslai verčia mąstyti, kaip būtų gerai visada jaustis saugiems.

Savo kalboje paminėjau saugumo skėtį. Ir Lietuvos parlamento salėje, girdint Jūsų atstovams, ir dabar čia, po susitikimų su Prezidentu, su Seimo Maršalu, Ministru Pirmininku, su užsienio reikalų ministru turiu pasakyti Jums, Lenkijos politikams - ačiū už nuolatinį rūpestį, kad ir mes tilptume po tuo skėčiu. Tikriausiai įsivaizduojame, koks tai būtų itin nemalonus jausmas.

Lenkijos parama mūsų siekiui tapti dvidešimtąja NATO nare yra įspūdingas dalykiško, abejoms šalims naudingo kaimynų bendradarbiavimo pavyzdys Šiaurės Atlanto aljanso vadovams.

Praėjusį mėnesį Lietuvos Seimo ir Lenkijos Seimo narių asamblėja Vilniuje, atsižvelgusi į mano pasiūlymą, priėmė Kreipimąsi į NATO Parlamentinę Asamblėją dėl paramos Lietuvos narystei Šiaurės Atlanto aljanse. Išties, mūsų saugumo kūrimo raidoje yra daug panašumų: taip, kaip lenkai prieš metus, šįmet gegužę mes surengsime Vilniuje NATO Parlamentinės Asamblėjos sesiją. /Taigi, matot - mes nedaug atsiliekame - tik per tų neeuropinio geležinkelio vėžių plotį…).

Kita vertus, ne tik saugumo skėčio išplėtimas mums rūpi, ne vien sėkminga derybų dėl narystės Europos Sąjungoje baigtis mums rūpi.

Mes norėtume, kad ir kiti, su kuriais kartu turime garantuoti regiono saugumą, jaustųsi neizoliuoti, neatskirti, o juolab - kad nebūtų kaip nors dirbtinai tokia perspektyva piešiama.

Itin vertindamas parlamentinio bendradarbiavimo vaidmenį ir įtaką, norėčiau pasiūlyti, kad mes trišaliame susitikime bandytume iškelti mūsų raidos Europos Sąjungoje perspektyvą ir jos gerąsias pasekmes Kaliningrado sričiai.

Mes labai norėtume ne tik patvirtinti, kad Lietuva nesiruošianti užverti Karaliaučiui nei langų, nei durų, bet kartu su Lenkija parodyti, kad tai yra rūpestis bendrais dalykais, ir kad nei Rusijos vadovybė, nei tarptautinės organizacijos neabejotų mūsų geriausiomis intencijomis.

Čia, Varšuvoje, iškėliau iniciatyvą, kad mes kartu su ponu Maciejumi Plažynskiu pakviestume Rusijos Dūmos Pirmininką ir Karaliaučiaus administraciją atviram parlamentiniam susitikimui. Susikalbėjimas rūpimais klausimais ir yra parlamentarizmo paskirtis.

Karaliaučiaus sritis turi tapti ne kliūtimi, bet gerų dvišalių ir daugiašalių santykių sprendimo pavyzdžiu.

Mūsų įstatymai, mūsų politiniai rūpesčiai ir planai yra vertinami Europos patyrimo ir būsimosios narystės Europos Sąjungoje kontekste.

Aišku yra tai, kad atsiverdami pasauliui, mes ne tik įgijome privalumų, bet ir patys susidūrėme su rūpesčiais, kurie iš esmės nėra tik nacionalinio pobūdžio.

Taigi parlamentinė iniciatyva aptarinėti atskiras svarbias temas, dalytis specifiniu patyrimu, teikti rekomendacijas vyriausybėms yra geras veiksnys, tobulinant mūsų santykius.

Turime nutiestą tvirtą tarpusavio supratimo tiltą. Jeigu iki 2003-ųjų mūsų šalis sujungs ir elektros energijos tiltas, bus įrodyta, kaip sugebame dalykiškai bendradarbiauti.

Lygiai taip pat turėtume garantuoti tarptautinį ir regioninį saugumą, koordinuodami bendradarbiavimą prieš nusikalstamumą.

Mūsų parlamento atstovai kartu su manimi džiaugiasi ne tik tuo, kad lankydamiesi Varšuvoje, gali pasinaudoti gerų santykių kūrimo rezultatais, bet ir tuo, kad šis oficialus vizitas, liudijantis mūsų strateginę partnerystę ir politinę paramą, suteiks gerą impulsą visam šimtmečiui nuo pat jo pradžios - net tada, kai mūsų nebus; svarbu, kad mūsų tautos išlaikytų geros kaimynystės dvasią.

Bendra, suderinta politika padės užtikrinti pastovumą regione ir visame kontinente, nuosekliau siekti piliečių gerovės ir saugumo, kuriuo vienodai esame ir būsime suinteresuoti.




Naujausi pakeitimai - 2001 03 16.
Valdas Sinkevičius



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas