Lietuvos Respublikos Seimas

2001 m. kovo 14 d. komiteto posėdis

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

Komiteto posėdis

 

2001 m. kovo 14 dieną Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje:

 

1.SVARSTYTA: Seimo statuto” Dėl Seimo statuto papildymo 281 skirsniu ir 1891, 1892, 1893 straipsniais” projektas P-1126(2) ir su juo susiję Mokesčių administravimo įstatymo papildymo 51 str. įstatymo projektas P-1127(3).

Projekto autorius Č.Juršėnas siūlo, kad kodeksų (ATPK, BK, BPK, CK, CPK ir kiti) pakeitimai būtų priimami vieną kartą per Seimo sesiją (P-1126(2).

Projekte P-1127(3) norima nustatyti, kad nauji mokesčių įstatymai ar galiojančių įstatymų pakeitimai būtų priimami pirmoje metų pusėje.

Komiteto nariai, išklausę projektų autorių Č.Juršėną, komiteto patarėją L.Zdanavičienę bei pasitarę, nusprendė bendru sutarimu grąžinti įstatymo projektus iniciatoriui tobulinti, atsižvelgiant į pateiktas pastabas.

Reikėtų panagrinėti, ar šios nuostatos nesuvaržys Seimo net ir tais atvejais, kai Seimas norės skubos tvarka pataisyti kokį jau priimto kodekso straipsnį arba kai Seimas norės sumažinti ar panaikinti mokesčius.

 

2.SVARSTYTA: Pataisos darbų kodekso 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas P-2627.

Komiteto patarėjas A.Kabišaitis atkreipė dėmesį į tai, kad, perskaičius projektą, lieka neaišku, apie kokias teismo (teisėjo) nutartis yra kalbama. Visos baudžiamajame procese priimamos nutartys turi konkrečius pavadinimus, jos yra priimamos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Pavyzdžiui, jokiame įstatyme nėra minima teisėjo nutartis dėl tardymo veiksmų atlikimo. Jeigu projekto priėmimas reikš pareigos, o kartu ir teisės, teisėjams spręsti klausimus dėl tardymo veiksmų atlikimo su nuteistuoju, priimant atitinkamą nutartį, suformulavimą, tai kartu turi būti reglamentuota ir tokių nutarčių priėmimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, projektas turėtų būti patikslintas. Be to, projekto teiginys dėl asmens perkėlimo į tardymo izoliatorių ar policijos areštinę “Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytiems terminams” yra nepakankamai konkretus, – neaišku, kokie BPK numatyti terminai turimi omenyje, - ir todėl taip pat turi būti patikslintas.

Komiteto nariai, išklausę komiteto patarėją A.Kabišaitį, teisingumo viceministrą G.Švedą, projekto išvadų rengėją J.Sabatauską bei pasitarę, nusprendė bendru sutarimu grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti.

3.SVARSTYTA: Kelių transporto kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas P-2695.

LR Susisiekimo ministerijos Teisės departamento direktorė J.Žukauskienė pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr.935 patvirtinta integracijos į Europos Sąjungą derybinė pozicija “ Transporto politika”, kuria įsipareigota įvesti vidaus krovinių vežimo už atlyginimą licencijavimą, pavesti Susisiekimo ministerijai, rengiančiai naujos redakcijos Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, numatyti šiuo projektu įvesti minėtąjį licencijavimą nuo 2003 metų.

Komitetas bendru sutarimu nusprendė atmesti iniciatorių pateiktą projektą, kadangi yra rengiama nauja LR kelių transporto kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto redakcija, kurioje bus inkorporuotos ir šio projekto nuostatos.

4.SVARSTYTA: Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas P-2468 ir Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo įgyvendinimo projektas P-2589.

Komiteto patarėja L.Zdanavičienė pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija laiduoja piliečiams teisę laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams (35 straipsnis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (11 str.) numato, jog “naudojimuisi šia teise negali būti taikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos atvejus, kuriuos numato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje valstybės ar visuomenės saugumo interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, gyventojų sveikatai ir dorovei ar kitų asmenų teisėms bei laisvėms apsaugoti.”

Pasiūlymas griežtinti reikalavimus ir padidinti politinės partijos ar politinės organizacijos steigėjų skaičių iki 2 tūkstančių yra abejotinas dėl santykio minėtų teisės aktų nuostatomis.

Komiteto nariai, išklausę teisingumo viceministrą G.Švedą, patarėją L.Zdanavičienę bei pasitarę, nusprendė atmesti įstatymo projektą P-2468 kaip prieštaraujantį LR Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms.

Teisingumo viceministras G.Švedas pažymėjo, kad Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo įgyvendinimo projekte P-2589. numatoma politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, jau įregistruotoms pagal jų registravimo metu galiojusias įstatymo nuostatas, reikalavimą perregistruoti partiją ar politinę organizaciją pagal naujas sugriežtintas sąlygas ir per palyginti trumpą laikotarpį, galima būtų vertinti kaip nedemokratišką ir nerealų. Be to, sieti partijos ar politinės organizacijos perregistravimą su jos narių skaičiumi, atsižvelgiant į galimas neperregistravimo teisines pasekmes, būtų antikonstituciška ir tai ribotų Lietuvos Respublikos piliečių teisę į asociacijų laisvę.

Komiteto nariai, išklausę viceministrą, komiteto patarėją L.Zdanavičienę, bei pasitarę nusprendė bendru sutarimu atmesti įstatymo projektą.

5.SVARSTYTA: 1.Dėl LR Policijos veiklos įstatymo įgyvendinimo eigos.

2. Nusikalstamumo dinamikos ir nusikaltimų išaiškinamumo situacija.

Komiteto nariai išklausė Policijos departamento generalinio komisaro V.Grigaravičiaus informaciją dėl LR Policijos veiklos įstatymo įgyvendinimo eigos ir dėl nusikalstamumo dinamikos ir nusikaltimų išaiškinamumo situacijos ir nusprendė tęsti šio klausimo svarstymą įsigilindami į pateiktą medžiagą .

 

6.SVARSTYTA: Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymo projektas P-2581.

Komiteto patarėjas A.Kabišaitis pažymėjo, kad kelia abejonių tai, ar projekte vartojama nekonkreti formuluotė “ bylos dėl išieškojimo į valstybės biudžetą” padės spręsti aiškinamajame rašte apibrėžtas problemas. Ši nuostata turėtų būti konkretinama nurodant konkrečius lėšų išieškojimo į valstybės biudžetą atvejus kai tai padaryta kituose CPK 102 str. punktuose. Priėmus minėtą pakeitimą, Žemės ūkio ministerija įgytų daug platesnes galimybes išieškant lėšas į biudžetą nei institucijos, kurių veikla su tuo susijusi.

Komiteto nariai, išklausę komiteto patarėją, nusprendė bendru sutarimu padaryti komiteto svarstymo pertrauką iki kito posėdžio, projektą suredaguoti pagal išsakytas pastabas.




Naujausi pakeitimai - 2001 03 16.
Dalia Skapaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Teisės ir teisėtvarkos komitetas  >   Apie posėdžius

LR Seimas