Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininko kalba eilinės pavasario sesijos iškilmingame posėdyje (2001 03 11)

2001 kovo 10 d.

 

Šiandien prasidėjusios Seimo eilinės pavasario sesijos pirmajame iškilmingame posėdyje, skirtame Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas pasakė šią kalbą:

Ekscelencija Prezidente,

Jūsų Eminencija,

Gerbiamieji Seimo nariai,

Gerbiami svečiai,

Pirmininkaujant plenariniams posėdžiams, nejučiomis žvilgsnis vis užkliūva už įrašyto priešais teiginio: "Čia atkurta Lietuvos valstybė".

Iš tikrųjų šio teiginio pabaigoje nė mintyse negali būti padėtas taškas: Lietuvos valstybė toliau kuriama.

Gera yra tai, kad mes galime su pasididžiavimu šiuos žodžius tarti.

Naujausias dešimtmetis, subrandinantis naują kartą, skatina paklausti - kaip ir ką kiekvienas iš mūsų, taip pat ir aš, tu, jis - nuveikia naujų laikų valstybės kūryboje?

Džiaugiuosi ne tik tuo, kad čia girdėjome moksleivio balsą, bet ypač tuo, kad turime Lietuvoje moksleivių parlamentą, kuris mokosi parlamentinės demokratijos ir pilietinės visuomenės kūrimo.

Jaunų žmonių, kaip ir kitų mūsų rinkėjų balsas paprastai paskatina susimąstyti, ar mes tinkamai įvertiname valstybės kūrybos reikšmę, ar spėjame atsirinkti racionalius pasiūlymus ir atmesti be gailesčio tai, kas iš esmės trukdo normalios šiuolaikiškos politikos raidai?

Toldami nuo pirmosios Kovo 11-osios, jau neturime sau leisti kapstytis po praėjusio dešimtmečio valdymo klaidas, bet telktis ties perspektyvos įžvalgumu.

Žinoma, istorikus, ypač dirbančius valstybės išlaikomose institucijose, raginčiau aktyviau tyrinėti praėjusio amžiaus paskutiniįjį dešimtmetį, kad pagaliau apie jį sulauktume pirmųjų darbų.

Pažvelkime, kaip sparčiai laikas mus verčia minėti viena po kitos naujas sukaktis, primindamas , kad turime jas vertinti kaip progas atsirinkti tai, kas naudinga ateities kūrybai, kas reikalinga peržiūrėti, patobulinti arba tiesiog ryžtingiau veikti, kad liktų įgyvendinta.

Kitais metais minėsime pirmosios Lietuvos Valstybės Konstitucijos 80-metį ir dabartinės Konstitucijos priėmimo dešimtąsias metines.

Versdami 1992-aisiais sukurtą skirsnis po skirsnio Pagrindinį įstatymą, galime pastebėti, kaip daug atsakomybės tenka kiekvienam piliečiui, nes jam buvo sukurta teisė pasirinkti gyvenimo vietą, nuosavybės santykius, darbą, mokslą, gydymą.

Šių dienų įstatymų leidybos iniciatyvos, pasikeitus visuomenės santykiams, reformavus nuosavybės valdymą, vis kelia diskusijų -

ar mes paisome Konstitucijos straipsnių, ne tik susijusių su tautos ūkiu, bet ir su atskiromis sritimis - kaip antai, mokslu ir švietimu?

Be abejo, artėjanti Konstitucijos sukaktis tik skatins tokias diskusijas. Juolab kad mes čia, Seime, benagrinėdami teisės projektų pataisas, susijusias su Europos integracija, taip pat vis prisimename Konstituciją ir kai kurie ją kartais interpretuoja taip, kad tautai, balsavusiai už 47 straipsnį, pasidarytų baugu - o gal tikrai sudarysime prielaidas svetimšaliams "nusipirkti" Lietuvos valstybę?

 

Aš tikiu, kad jaunajai kartai tokių fobijų nekyla. Kuo daugiau žmogus žino, tuo jis laisvesnis. Būtent šios - laisvo pasirinkimo teisės - mes niekaip neturime apriboti.

Konstitucija skirta visuomenės darnai ir gerovei valstybėje pasiekti. Šioje salėje pasveikindamas Jo Eminenciją kardinolą Bačkį, noriu išreikšti vilties, kad mūsų dialogas visais klausimais su Bažnyčia bus sėkmingas ir prisidės prie minėtos darnos kūrimo.**

Žvelgiant į ateitį, lieka vienintelis atsakymas mums, įstatymų leidėjams: turime kurti laisvo pasirinkimo sąlygas darbui ir mokslui, ir garantuoti, kad žmogus galės visapusiškai pasinaudoti savo pilietinėmis teisėmis. Kalbu ne apie "laukinę" konkurenciją, bet apie vienodų socialinių garantijų sistemą valstybėje be išimčių ar lengvatų įvairioms socialinėms grupėms.

Jeigu mes įstatymais bandysime apriboti bet kurią pasirinkimo galimybę, užuot plėsdami ir kurdami laisvesnius visuomenės santykius, tai ir toliau išliktų patogi piktnaudžiavimų "ganykla" biurokratams.

Vidutiniškai per metus Seimą pasiekia 9-10 tūkstančių laiškų. Tikriausiai niekas iš mūsų negalėtų paprieštarauti, kad iš esmės tas paštas - tai gyventojų, rinkėjų rūpesčiai, konfliktai, kliūtys, prašymai įveikti problemas.

Laiškai, skundai savaime nėra kriterijus, kuriais būtų galima vadovautis įstatymų leidyboje. Bet, atrodo, jų nemažėja, ir laikas būtų įsigilinti, kodėl per ištisą dešimtmetį iš visos Lietuvos plaukia klausimai, į kuriuos daugiausia atsakymų pirmiausia turėtų pateikti ir problemas išspręsti vietinė vykdomoji valdžia?

Valdžia, nepasidalijanti atsakomybe nei tarpusavyje įvairiais lygiais, nei su piliečiais, nebūtų pajėgi kurti pilietinę visuomenę. Mes turime imtis veiksmų, kad vis griežčiau atskirtume kompetencijų ribas, kad sugebėtume per kelis artimiausius metus sukurti tokią santykių struktūrą, kurioje savivalda taptų valdžios forma, išties skirta konkretiems piliečio interesams patenkinti. Tai pasiekti būtina.

Kol kas mes dar gyvename tokiomis sąlygomis, kai bet kur šalyje valdininkas ar tarybos narys vietoj sprendimo rodo pirštu į Vilnių, o dar tiksliau - į Seimą, nors čia jokių eilių nesudarinėjama ir nieko neskirstoma.

Savivalda, pagrįsta ne tik įpareigojimais, bet ir įsipareigojimais, gali būti visų mūsų atrama ir pamatas.

Gerbiami Kovo 11-osios Akto signatarai,

Jūsų lemtys praėjusio laiko kontekste yra tokios pat prieštaringos, kaip ir visuomenės pokyčiai per pralėkusius vienuolika metų. Jūs nesate ir nebūsite atskirti nuo naujos įstatymų leidybos proceso. Piliečių iniciatyva užtikrinama Konstitucijoje, o Signatarų klubas yra būtent tarp tokių susivienijimų, kuris ne tik gali, bet ir turi.

Sveikindamas čia susirinkusiuosius su rytojaus švente, džiaugiuosi linksmų renginių gausa Vilniuje ir kituose miestuose.

Linkiu, kad rytoj įvairiuose Lietuvos regionuose gyventojai galėtų sau susikurti po džiaugsmingą Kovo 11-ąją, kad galėtų džiaugtis tuo, ką savo gyvenime pasiekė ir tuo, ką suplanavo pasiekti ir pasieks.

Seimo narius sveikinu su naujos, eilinės - pavasario sesijos pradžia.

____________________________________________________________________

** Šiandien Seimo Pirmininkas buvo susitikęs su A.J.Bačkiu, Kardinolu.




Naujausi pakeitimai - 2001 03 12.
Valdas Sinkevičius



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas