Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininko Artūro Paulausko kalba Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjos VII sesijoje

Pranešimas VIR

2001 vasario 23

 

 

Šiandien prasidėjusioje Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjos VII sesijoje Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas pasakė:

 

Gerbiami Lietuvos Seimo svečiai - Lietuvos ir Lenkijos parlamentinės asamblėjos nariai,

Džiaugiamės nuosekliu, neformaliu bendradarbiavimu tarp mūsų valstybių ir mūsų parlamentų.

Nuo 1994 metų balandžio, kai buvo pasirašyta tarpvalstybinė sutartis, politikų bendradarbiavimas įgijo modernių bruožų, be vakarykštės dienos šešėlių, kurie - kaip tikimės - jau visam laikui lieka praėjusiame amžiuje.

Mūsų įstatymai, mūsų politiniai rūpesčiai ir planai yra vertinami Europos patyrimo ir būsimosios narystės Europos Sąjungoje kontekste.

Tai, ką mes sugebame naudinga iš šio regioninio - valstybių, Seimų, vyriausybių, -bendradarbiavimo lygmens perkelti į kontinento ryšių schemą, sustiprina mūsų pačių santykius ir įvaizdį - kaip patikimų Europos Sąjungos partnerių, gebančių užtikrinti ir regiono saugumą, ir demokratijos plėtojimą.

Lietuvos ir Lenkijos santykių raida patyrė įvairias santykių formas, bet būtent patirtis ir mūsų visuomenių siekiai kurti gerovę įpareigoja bendradarbiauti įvairiais lygiais, sudaryti abiejų valstybių piliečiams kuo palankesnes susisiekimo sąlygas.

Istorija žino dalykų, kurie gali būti pažangūs, bet tam tikrais formos aspektais ankstyvi. Praėjusiame tūkstantmetyje palikome Liublino uniją, dėl kurios vertinimo mūsų istorikai anksčiau pagrįstai nesutarė. Tačiau kas galėtų suabejoti, jog jau tada Europai buvo parodytas integracijos pavyzdys?

 

Šįmet sukaks 210 metų, kai Stanislovas Augustas 1791 metų gegužės 3-ąją paskelbė Respublikos Konstituciją. Jos kopija yra padėta ir šioje Lietuvos parlamento Konstitucijos salėje, kad mūsų politikams, ir mūsų Seimo lankytojams priartintumėme Lietuvos konstitucinės, parlamentinės raidos kelią.

Nors Gegužės 3-oji yra Lenkijos nacionalinė šventė, bet manytume, kad šią sukaktį galime minėti išdidžiai abiejose šalyse, nes tai buvo europinio lygio dokumentas, liudijantis Lietuvos ir Lenkijos valstybės politinės - demokratinės minties raidą.

Mūsų parlamentinė asamblėja taip pat yra abipusės politinės paramos ir pastovaus dialogo pavyzdys, kaip galima aptarinėti konkrečias temas.

Atsiverdami pasauliui, mes ne tik įgijome privalumų, bet susidūrėme su rūpesčiais, kurie iš esmės nėra tik nacionalinio pobūdžio.

Piliečių saugumo problematika, pasirinkta šiai sesijai, gali būti pagrįsta per pastaruosius metus atliktos analizės. Ja pasinaudodami, galime svarstyti - kaip mūsų valstybių Konstitucijos garantuoja ir kaip iš tikrųjų pavyksta įgyvendinti politinį, ūkinį (nuosavybės), socialinį piliečių saugumą.

Viena vertus, kai valstybė garantuoja visas politines teises, ji pasidalija atsakomybe su piliečiais, jeigu jie naudojasi tomis teisėmis ir gali turėti lemiamos įtakos per rinkimus.

Kita vertus, kai siekiame liberalizuoti darbo santykius, turime įvertinti prioritetus - tų, kurie iš tikrųjų gali sukurti naujas darbo sąlygas, užtikrinant verslo skatinimą ir tų, kurie reikalauja socialinių garantijų iš darbdavių.

Valstybės atsakomybė kol kas išlieka taip pat pakankamai didelė, realizuojant piliečių teises teismuose bei švietimo srityje.

Vis dėlto, pasiremdami demokratijos patirtimi, turėtume stiprinti parlamentinės kontrolės vaidmenį: tai sudaro galimybę įstatymų leidėjams racionaliau įvertinti būtiniausias įstatymų pataisas.

Šioje asamblėjos sesijoje būtų naudinga rasti sąlyčio taškus, kurie padėtų ne tik palyginti situaciją mūsų šalyse, parlamentų įtaką, bet ir pateikti rekomendacijų. Gal būt, aptariant šią temą, iškiltų savivaldos vaidmens aspektas Lietuvoje ir Lenkijoje? Tad pabandysiu spėti, kad Asamblėjos nariai po dabar iškeltos temos ateityje nutars savivaldos plėtojimo klausimą įtraukti į bendrą darbotvarkę?

Mūsų parlamentinis bendradarbiavimas yra naudingas ir ta prasme, kad jis suartina politikus ir padeda bendrai siekti strateginių užsienio politikos tikslų.

 

 

Iš Lietuvos Seimo tribūnos šių metų iškilmingajame sausio tryliktosios posėdyje esu padėkojęs Lenkijos politikams už pastovią paramą Lietuvai siekiant narystės Europos Sąjungoje ir Šiaurės Atlanto organizacijoje. Suprantama, kad mūsų bendra politika padės užtikrinti stabilumą šiame regione, nuosekliau siekti piliečių gerovės ir saugumo, kuriuo mes esame vienodai suinteresuoti.

Lietuvos Seimas šiuo metu aktyviai ruošiasi NATO Parlamentinės Asamblėjos sesijai.

Mes norėtume, kad ir įvyksiantis Vilniuje gegužės mėnesį svarbus tarptautinis renginys taptų dar vienu sėkmės argumentu, padėsiančiu NATO valstybių vadovams priimti Lietuvai palankų sprendimą, nes Lietuva gali būti patikima partnerė.

Vasario šešioliktąją, mūsų nepriklausomybės šventės proga, šioje salėje susitikęs su užsienio šalių ambasadoriais, pasakiau, perfrazuodamas vieną buvusį Lenkijos vadovą: Lietuva nusipelnė būti NATO narė. Tikiuosi, kad visi mūsų argumentai bus išgirsti.

Kartu norėčiau Lietuvos ir Lenkijos parlamentinės asamblėjos dalyviams pateikti klausimą, kurį užduoti skatina NATO Parlamentinės Asamblėjos rudens sesijos metu Berlyne paskelbtas rezoliucijos projektas, kai buvo bandyta išreikšti paramą Lietuvai dėl priėmimo į Šiaurės Atlanto aljansą. Taigi, ar ši Asamblėja galėtų priimti tam tikrą bendrą kreipimąsi NATO Parlamentinei Asamblėjai? Palieku šį siūlymą pasvarstyti jūsų delegacijoms.

Nuoširdžiai sveikinu sesijos dalyvius ir ypač - Lenkijos delegaciją, kuriai lemta susipažinti su nauja mūsų delegacijos sudėtimi. Pasinaudosiu Lenkijos Seimo Maršalo Maciejaus Plažynskio kadaise paskelbta mintimi, kad nepriklausomai nuo to, kaip kinta politinė parlamento sudėtis, noras bendradarbiauti išlieka, ir jis yra netgi stipresnis. Tai patvirtindamas, linkiu sesijos dalyviams sėkmingo ir įdomaus darbo.




Naujausi pakeitimai - 2001 02 23.
Valdas Sinkevičius



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas