Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas vasario 16 d. susitiko su Lietuvos Respublikoje akredituotaisiais užsienio šalių ambasadoriais ir Seimo Konstitucijos salėje pasakė kalbą

 

Jūsų Ekscelencijos ambasadoriai, gerbiamieji misijų vadovai, ponios ir ponai,

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga man ypač malonu Jus pasveikinti Seime. Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimą 1918-ųjų metų vasario 16 dienos Aktu vertiname kaip didelę lietuvių tautos, Lietuvos Valstybės, ir jos politinės raidos šventę. Tuo dokumentu prieš 83 metus buvo pakloti pamatai Lietuvos parlamentarizmui, demokratiniams santykiams, ir būtent dėl to Vasario 16 – oji amžiams įrašyta į mūsų tautos istoriją. Parlamentarizmas yra tokia vertybė, kurios puoselėjimas užtikrina piliečių teises ir laisves, nepriklausomai nuo jų įsitikinimų, politinių pažiūrų, tautybės ar profesijos.

Po visą pasaulį pasklidusi lietuvių bendruomenė Vasario 16-ąją minėjo ir šiandien mini daugelyje jūsų atstovaujamų valstybių. Šios šventės reikšmingumas ypač aktualus politikams, kurie Vasario 16 –ąją supranta kaip Lietuvos Valstybės Nepriklausomybės tęstinumą. Norėčiau padėkoti Jums už Jūsų šalių paramą Lietuvos siekiams nuo pat mūsų valstybės nepriklausomybės atkūrimo būti lygiaverte Europos bei viso demokratinio pasaulio dalyve.

Prieš 83-jus metus Vasario 16 – osios dienos Aktas ne visų šalių buvo sutiktas palankiai. Tuometiniams Lietuvos politikams teko imtis įvairiausių diplomatinių žingsnių, kad Nepriklausomybės paskelbimas būtų žinomas įvairiose Europos sostinėse jau pačiomis pirmosiomis dienomis. Visi lietuvių politinių veikėjų planai atkuriant ir išsaugant Lietuvos valstybę yra prasmingas politinis kapitalas, kurį turime panaudoti įtvirtindami demokratiškumo ir parlamentarizmo principus, atsispindinčius Akto turinyje. Vasario 16-osios nutarimu Lietuva rėmėsi ir 1990-aisiais, kai kovo 11 dieną paskelbė pasauliui apie atkurtą Lietuvos nepriklausomybę.

Daug kas keitėsi per tuos metus, tačiau šiandien kalbėdamas apie nūdieną, noriu pasakyti, kad yra dalykų, kurie praktiškai nepakito per visus šiuos dešimt nepriklausomybės metų. Tai mūsų siekis kuo greičiau integruotis į Euro-Atlantinę bendruomenę. Užsienio politika yra ta sritis, kuri mažiausiai keitėsi nepriklausomai nuo to, kaip keitėsi Lietuvos politinis spektras ir politinių jėgų santykis. Visos politinės jėgos šiandien pritaria, kad šalies strateginiai prioritetai yra tapti NATO nare, siekti integruotis į Europos Sąjungą, plėtoti kuo geresnius santykius su kaimyninėmis valstybėmis ir vykdyti aktyvią ekonominę diplomatiją.

Lietuvos valstybės atkūrimo proga, malonu pažymėti ir tai, kad visos mūsų politinės jėgos šiandien sutaria, kad šalies saugumo srityje strateginis prioritetas yra tapti NATO nare. Aktyviai dalyvaudami plėtojant parlamentinį NATO šalių bendradarbiavimą ir tikimės, kad tuo patvirtinsime naudingo ir patikimo NATO partnerio įvaizdį.

Istorija yra liudininkė, kad mes, kaip ir Lenkija, nusipelnėme būti Šiaurės Atlanto dalyve: Lietuvos Respublikos teisiniai dokumentai rodo, kad visada gynėme demokratinę raidą ir nuosekliai laikydavomės tarpvalstybinių sutarčių. Mes dėsime visas pastangas, kad du tūkstančiai antraisiais metais NATO viršūnių susitikime Lietuva būtų pakviesta tapti šios organizacijos nare.

Tikėjimo, kad mūsų pastangos bus vainikuotos sėkme, suteikia tai, jog Lietuva ne kartą buvo minima kaip patikimas partneris ir kaip viena iš geriausiai pasirengusių kandidačių kitam NATO plėtros etapui. Būdamas NATO Parlamentinės Asamblėjos, kuri gegužės mėnesį vyks Vilniuje, organizacinio komiteto pirmininkas, aš asmeniškai prisidėsiu prie Parlamentinės Asamblėjos sėkmės. Tikiuosi, kad tai bus dar vienas Lietuvos žingsnis narystės Aljanse link.

Lietuvos 2001-ų metų pasiruošimo narystei NATO programa ir Seimo patvirtintos biudžeto išlaidos krašto apsaugai, aiškiai ir realistiškai įvardija darbo kryptis, programas bei finansinius resursus.

Esame įsitikinę, kad narystė NATO ir Europos Sąjungoje yra lygiaverčiai, vienas kitą papildantys veiksniai, nuo kurių priklausys ne vien Lietuvos ir šio regiono žmonių gerovė, bet ir kaimyninių valstybių demokratinės raidos stabilumas.

Mes nuosekliai siekiame Europinės integracijos, norėdami būti lygiaverčiais partneriais. Taip pat mes manome, kad yra svarbu, kad mūsų visuomenė jaustų Europos šalių pasitikėjimą, kurio niekas kitas geriau už jus ir Europos Sąjungos politikus neparodys.

Tai, kad svarbiais Lietuvos gyvenimui klausimais Seime randame bendrą kalbą, patvirtina praėjusio mėnesio pabaigoje visų Lietuvos politinių partijų pareikštas ryžtas bendromis pastangomis siekti, kad Lietuva taptų Europos Sąjungos nare drauge su pirmąja naujų narių banga. Visų Seimo frakcijų vadovai bendru pareiškimu yra patvirtinę sutarimą, kad integracija į Europos Sąjungą kuria prielaidas politiniam, ekonominiam ir socialiniam stabilumui Lietuvoje bei jos žmonių gerovei. Tad mūsų tikslas - sėkmingai įveikti derybas ir tapti Europos Sąjungos nare.

Todėl su džiaugsmu priimame Švedijos pirmininkavimo Europos Sąjungai programą, kurios vienas iš tikslų yra Sąjungos plėtra. Žinoma, siekdami 2002 metais baigti stojimo į Europos Sąjungą derybas, o dar po dviejų metų - 2004-ųjų pradžioje, būti pasirengę prisiimti Europos Sąjungos narystės įsipareigojimus, privalėsime įgyvendinti dar daug įstatymų, atitinkančių Europos Sąjungos reikalavimus. Todėl dviejų neeilinių Seimo sesijų darbotvarkėse teikiame prioritetus būtent tiems įstatymų projektams, kurie aktualūs europinės integracijos kontekste ir yra svarbūs šalies bei ūkio raidai.

Ponios ir Ponai,

Noriu Jus užtikrinti, kad Lietuvoje, siekdami būti priimtais į Eruo-Atlantinę valstybių šeimą, puikiai suprantame apie žmogaus teisių gynimo svarbą. Ir tai, kad šalies gyvenime pasitaiko pavienių politinių veikėjų ar publicistų pareiškimai prasilenkiantys su humanizmo samprata parodo tik vienadienės "heroikos" ribotumą, ir jų sureikšminti nereikėtų. Tai įvykiai, neturintys nei įtakos, nei politinės vertės.

Mūsų šalies geopolitinė padėtis ir pragmatiniai interesai įpareigoja Lietuvą nuosekliai laikytis geros kaimynystės santykių su ją supančiomis šalimis. Tai dar vienas iš mūsų šalies užsienio politikos prioritetų. Neseniai čia buvau susitikęs su darbo vizitu Vilniuje viešėjusiu Lenkijos premjeru Ježiu Buzeku. Tuomet su malonumu konstatavome, kad prieš 10 metų atkurti Lietuvos ir Lenkijos diplomatiniai santykiai peraugo į strateginį mūsų šalių bendradarbiavimą ir toliau plėtojami tarpusavio supratimo bei geros kaimynystės dvasia.

Lietuvos užsienio politikoje santykiai su Rusija yra svarbūs ir reikšmingi. Tai lemia kaimynystė, intensyvūs ekonominiai, kultūriniai bei žmogiškieji ryšiai. Galiu pasidžiaugti, kad per pastarąjį dešimtmetį bendromis pastangomis jau išspręsta nemažai problemų, egzistavusių tarpusavio santykiuose. Mano nuomone, Lietuvos ir Rusijos santykiai taip pat turi geras perspektyvas, ypač jei Seimo ir Dūmos bendradarbiavimas bus grindžiamas savitarpio supratimo dvasia, ir bus ratifikuojamos mūsų dvišaliam bendradarbiavimui naudingos jau pasirašytos sutartys.

Kalbėdamas apie santykius su Rusija, negaliu nesveikinti ES iniciatyvos Kaliningrado srities klausimu, prie kurios mes pasirengę prisijungti. Aš net manyčiau, kad gal būt būtų tikslinga Rusijos Tarpparlamentinių ryšių grupės sudėtyje sukurti atskirą pogrupį, tik su Kaliningrado sritimi susijusiems klausimams kuruoti.

Bendradarbiavimui, abipusiam supratimui bei pagarbos pasirinktoms skirtingoms valstybių orientacijoms labui taip pat pasitarnauja ir jūsų pagalba rengiami kultūriniai renginiai Lietuvoje, pristatantys jūsų šalių papročius, tradicijas ir kultūros ypatumus, kaip ir netrukus vyksianti Frankofonijos savaitė.

Lietuva, aktyvindama savo ekonominę politiką, pasiryžusi ieškoti naujų rinkų ir palankiais įstatymais stengtis pritraukti kuo daugiau užsienio investicijų. Pasaulio ekonomika šiandien gyvena globalizacijos amžiuje. Todėl laisvas prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimas kelia naujus iššūkius ne tik verslo pasauliui, bet ir pačioms valstybėms.

Svarbų žingsnį žengė Lietuva, pasirašydama derybų baigimo protokolą su Pasaulio Prekybos Organizacija, ir taip integravosi į pasaulio ekonomikos struktūras.

Džiaugiamės, kad mūsų derybų partneriai ir mūsų kolegos iš Pasaulio Prekybos Organizacijos pripažino Lietuvos atliktas reformas ir mūsų valstybės laimėjimus, kuriant modernų užsienio prekybos režimą. Mums žinoma, dar reikia PPO sutartį ratifikuoti, tačiau svarbu tai, kad Lietuvos derybos dėl narystės Pasaulio Prekybos Organizacijoje yra baigtos, o derybų rezultatai jau patvirtinti PPO Generalinės Tarybos.

Lietuva, aktyvindama užsienio investicijų pritraukimą supranta, kad turime atkakliai siekti užtikrinti, kad įstatymų galios užkirstų kelią korupcijai ir svarbu, jog bet kokios jų įgyvendinimo procedūros būtų skaidrios.

Be to šiuo metu Seime yra sukurta darbo grupė, ruošianti valstybės tarnautojų etikos principus. Šie principai vėliau taps pagrindu kuriant valstybės tarnautojų Etikos kodeksą, kuris turėtų užtikrinti valdymo ir privatizacijos skaidrumą.

Taigi kitas svarbiausias uždavinys greta mūsų užsienio politikos prioritetų įgyvendinimo, tobulinant Lietuvos įstatymus – yra pasiekti, kad teisės aktai šalyje kurtų palankią pasitikėjimo atmosferą vidaus ir užsienio santykiams.

Jūsų Ekscelencijos,

Noriu dar kartą Jus pasveikinti, susirinkusius į Lietuvos Seimą paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos. Nuoširdžiai Jums linkiu sėkmės tvirtinant mūsų šalių demokratinius ryšius ir bendradarbiavimą. Leiskite Jums padėkoti už tai, kad savo darbu Jūs prisidedat prie pagrindinių Lietuvos užsienio politikos tikslų įgyvendinimo. Tebūna Vasario 16-oji mūsų bendra šventė. Juolab, kad - esu įsitikinęs - laikydamasi užsibrėžtų vidaus ir užsienio politikos prioritetų, Lietuva aktyviai prisideda prie taikos ir stabilumo užtikrinimo, stiprina demokratiją bei žmogaus teisių apsaugą ne tik regiono kontekste, bet visame pasaulyje.




Naujausi pakeitimai - 2001 02 16.
Valdas Sinkevičius



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas