Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas pasveikino tarptautinės konferencijos “Ekonominė politika rengiantis stoti į Europos Sąjungą ir Ekonominę bei pinigų sąjungą ”dalyvius

 

Šiandien Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas, atidarydamas tarptautinę konferenciją “Ekonominė politika rengiantis stoti į Europos Sąjungą ir Ekonominę bei Pinigų Sąjungą ”, pasakė kalbą jos dalyviams.

“Man labai malonu pradėti šią reikšmingą konferenciją, kurioje aptarsite integracijos į Europos Sąjungą ekonominius ir monetarinius aspektus. Šių temų aktualumas Lietuvai tapo ypač ryškus po to, kai praeito mėnesio pabaigoje visos Lietuvos politinės partijos pareiškė savo ryžtą bendromis pastangomis siekti, kad Lietuva taptų Europos Sąjungos nare drauge su pirmąja naujų narių banga. Visų Seimo frakcijų vadovai tuomet bendru pareiškimu patvirtino sutarimą, kad integracija į Europos Sąjungą kuria prielaidas politinio, ekonominio ir socialinio stabilumo Lietuvoje užtikrinimui bei Lietuvos žmonių gyvenimo kokybės gerėjimui.

Ateityje matydami Lietuvą Bendrijos nare, galvojame apie tris kertinius dalykus mūsų valstybės ateičiai:

valstybės saugumo garantijas;

perspektyvas Lietuvos verslui;

Lietuvos žmonių gerovę.

Norėčiau pasakyti labai aiškiai: mūsų valstybės politinė ir ekonominė integracija į Europos Sąjungą prasidėjo ne šiandien ir ne vakar. Integracijos procesas vyksta ne vienerius metus ir vyksta labai dinamiškai, įgydamas vis didesnį pagreitį. Padidėjęs gyvenimo tempas gerai jaučiamas tiek valdžios įstaigų kabinetuose, tiek ir verslo sluoksniuose.

Gerai suprasdami savo įsipareigojimus, žinodami problemas, projektuojame tolimesnius žingsnius integracijos kryptimi: turime nemažai nuveikti teisės derinimo, administracinių gebėjimų stiprinimo, pagaliau ir ekonominės politikos srityse. Norėčiau tikėtis, kad tiek Europos Komisija, tiek ir Bendrijos valstybės deramai įvertins Lietuvos, visų jos žmonių siekius ir kryptingas pastangas tapti integralia Europos dalimi.

Pasaulio ekonomika šiandien gyvena globalizacijos amžiuje. Laisvas prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimas kelia naujus iššūkius ne tik verslo pasauliui, bet ir pačioms nacionalinėms valstybėms bei regioniniams jų blokams. Stiprėjanti atskirų šalių, neišskiriant nei šio pasaulio ekonomikos lyderių, ekonominė tarpusavio priklausomybė kaip niekada anksčiau reikalauja suderintų veiksmų ekonominės politikos srityje. Šiandien vis dažniau girdime diskutuojant ne apie nacionalinės ekonomikos, o apie pasaulio ar Europos ekonomikos raidos tendencijas ir jų įtaką nacionalinėms ekonomikoms.

Europos Sąjunga siekia maksimaliai panaudoti Europos Sąjungos vieningosios (bendrosios) rinkos galimybes didinti Bendrijoje pagamintų prekių konkurencingumą, užtikrinti stabilią ekonomikos plėtrą, kurti naujas darbo vietas. Kartu siekiama užtikrinti pakankamą Bendrijos šalių atsparumą išoriniams šokams, dėl vienokių ar kitokių priežasčių kylančių mažiau stabiliuose pasaulio regionuose. Ekonominė logika sako, kad tik vieningos pastangos, tik koordinuota ekonominė politika, tik didesnis Europos Sąjungos ekonominės integracijos laipsnis gali suteikti tokias garantijas.

Europos Sąjungos plėtros kontekste globalizacijos aspektas įgyja naują prasmę. Auga tarpusavio prekybos, investicijų apimtys, plečiasi pramonės kooperacija. Artėjant naujų narių priėmimui į Europos Sąjungą, plečiasi ir pats Bendrijos valstybių bei valstybių kandidačių bendradarbiavimo spektras, įgaudamas kokybiškai naujus atspalvius. Galima sakyti, kad Europos Sąjungos ir šalių kandidačių santykiai pereina į naują, aukštesnę pakopą. Nuo Europos Sąjungos teisyno perkėlimo į nacionalines teisės sistemas, pereinama į ekonominės politikos derinimo ir koordinavimo etapą.

Prasidedantis ekonominės politikos dialogas, kurio viena iš išraiškų yra šiandieninė konferencija, turi ne tik didžiulę politinę reikšmę, bet ir gilią ekonominę prasmę. Centrinės ir rytų Europos šalys, rengdamos nacionalines ekonominės politikos programas, derindamos ekonominės politikos veiksmus su Europos Sąjunga, ne tik perims Bendrijos valstybių geriausią patirtį šioje srityje, bet kartu įgis puikią galimybę sustiprinti savo administracinius gebėjimus, nustatant ekonominės politikos prioritetus, analizuojant ir prognozuojant ekonomikos raidą.

Ekonominės politikos priemonių įvaldymas šalyse kandidatėse toliau stiprins tarpusavio pasitikėjimo atmosferą, įgalins realiai įtakoti ir valdyti ekonomikos plėtros tempus, skatinti ekonomikos konvergencijos procesus. Visiems žinoma tiesa, kad administraciniai šalies gebėjimai, tarp jų ir ekonominės politikos srityje, yra vienas iš tų kertinių akmenų, nulemsiančių kiekvienos kandidatės galimybes sparčiai ir minimaliais kaštais įsilieti į Europos Sąjungą, pasinaudoti masto ekonomikos teikiamais privalumais, pagaliau pakelti mūsų šalių piliečių pragyvenimo lygį. Nes piliečių gerovė yra bendras visų mūsų tikslas.

Abiejų pusių, tiek Bendrijos, tiek ir valstybių kandidačių bendras interesas yra iš anksto pasirengti bendradarbiavimui ekonominės politikos srityje. Palaipsniui įgyvendinus Europos Sąjungos vieningosios (bendrosios) rinkos principus, o ypač sukūrus Ekonominę ir pinigų sąjungą, Bendrijos valstybės neteko daugelio ekonominės politikos svertų, pirmiausia monetarinės politikos srityje. Vadinamieji Mastrichto kriterijai, nusakę aiškias narystės Ekonominėje ir pinigų sąjungoje gaires, kartu apribojo nacionalinės ekonominės politikos autonomiją.

Kalbant apie valstybių – kandidačių perspektyvas, pirmiausia turima galvoje narystė Europos Sąjungoje, jų įsiliejimas į šios bendrijos vieningąją rinką. Tačiau neabejotina, kad narystė Europos Sąjungoje bus tik tarpinis ekonominės integracijos etapas, užsibaigsiantis naryste Ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Akivaizdu ir tai, kad kuo anksčiau ekonominės politikos koordinavimo procesas prasidės, kuo spėriau jis vyks, tuo tolygesnis bus valstybių kandidačių įsiliejimas į Europos Sąjungos vieningąją (bendrąją) rinką bei Ekonominę ir pinigų sąjungą.

Galima tik sveikinti Europos Sąjungos iniciatyvą kviesti šalių kandidačių atstovus dalyvauti Europos Sąjungos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdžiuose. Akivaizdu, kad šiuo aspektu valstybės kandidatės palaipsniui pradedamos traktuoti kaip ir valstybės narės. Ekonominės politikos koordinavimas reiškia išaugusį pasitikėjimą Centrinės ir rytų Europos valstybėmis, siekiančioms narystės Europos Sąjungoje. Tai tikrai padrąsinanti žinia.

Simboliška ir tai, kad šiandieninis renginys vyksta Lietuvoje – valstybėje, kuri aktyvina pastangas toliau stiprinti rinkos ekonomiką, baigti įgyvendinti struktūrines reformas, siekti didesnio ekonominės integracijos laipsnio su Bendrijos šalimis.

Gerbiami konferencijos dalyviai,

Baigdamas savo kalbą norėčiau visiems palinkėti karštų diskusijų ir vaisingo pasikeitimo nuomonėmis bei idėjomis. Esu įsitikinęs, kad dvi dienos, kurias praleisite šioje jaukioje “Villono” viešbučio konferencijų salėje, jums neprailgs, o daugelį čia išgirstų minčių vėliau galėsite sėkmingai panaudoti savo ateities sumanymuose ir darbuose. “

 

Seimo Pirmininko atstovas spaudai

Vytautas Makauskas




Naujausi pakeitimai - 2001 02 08.
Valdas Sinkevičius



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas