Lietuvos Respublikos Seimas

LR elektroninės prekybos įstatymas

Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ELEKTRONINĖS PREKYBOS

ĮSTATYMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šio įstatymo tikslas – sudaryti teisines sąlygas informacinių paslaugų, technologijų bei priemonių plėtrai prekybos srityje.

2. Šis įstatymas nustato elektroninės prekybos dalyvius, jų teises ir pareigas, įteisina pirkimo-pardavimo sutarčių (atlygintinų paslaugų teikimo) elektroninę formą bei elektroninių duomenų pranešimų naudojimą, reglamentuoja kitus su elektronine prekyba susijusius santykius.

3. Šis įstatymas netaikomas komercinių bankų, kitų kredito įstaigų bei finansinių institucijų, draudimo įmonių veiklai, notarų bei advokatų teikiamoms paslaugoms, sveikatos priežiūros ir turizmo paslaugoms, žaidimų, lošimų ir loterijų veiklai, taip pat visuomeniniams santykiams, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės, Tabako kontrolės, Ginklų ir šaudmenų kontrolės, Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės, Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės, Viešųjų pirkimų, Švietimo įstatymai bei kitų įstatymų numatytais atvejais.

4. Šio įstatymo nuostatos, susijusios su mokesčiais, yra detalizuojamos Lietuvos Respublikos mokesčių teisės norminiuose aktuose.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Adresatas – elektroninės prekybos dalyvis, kuris sudarytojo įvardijamas kaip numatomas elektroninio duomenų pranešimo gavėjas.

2. Elektroninis duomenų pranešimas – sutvarkyta ženklų seka, skirta perduoti informacijai, naudojant informacines technologijas.

3. Elektroninių duomenų vientisumas – duomenų kokybė, išliekanti tol, kol neįvyksta atsitiktinis arba sąmoningas duomenų pakeitimas, praradimas, sunaikinimas.

4. Elektroninė prekyba – tai prekybinės veiklos būdas, kai sutartys sudaromos, o esant reikalui - ir vykdomos, naudojant informacines technologijas bei priemones kompiuterių tinklais keičiantis elektroniniais duomenų pranešimais.

5. Elektroninės prekybos tarpininkas – juridinis asmuo, kuris pirkėjui ar pardavėjui teikia elektroninei prekybai reikalingas paslaugas, tame tarpe telekomunikacijų bei informacinės visuomenės paslaugas.

6. Informacijos iškraipymas (modifikavimas) – elektroninio duomenų pranešimo informacijos pakeitimas, nesvarbu, pastebėtas ar ne.

7. Informacinės visuomenės paslaugos – kompiuterių tinklais pagal individualų užsakymą teikiamos paslaugos, naudojant informacines technologijas (įskaitant ir WAP protokolą) bei priemones duomenims apdoroti ir saugoti.

8. Pardavėjas – fizinis ar juridinis asmuo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įgijęs teisę verstis prekyba.

9. Pirkėjas – fizinis ar juridinis asmuo, elektronine forma sudarantis sutartį prekėms įsigyti.

10. Prekė – bet koks pirkimo-pardavimo bei paslaugų sutarties dalykas, t.y. kilnojamas daiktas, parduodamas ar siūlomas parduoti pirkėjams, taip pat paslaugos, kurių teikimui nebūtinas betarpiškas paslaugos teikime dalyvaujančių asmenų kontaktas, tarp jų ir informacinės visuomenės paslaugos.

11. Sudarytojas – elektroniniame duomenų pranešime nurodytas elektroninės prekybos dalyvis, kuris šį pranešimą parašė ar sudarė.

12. Tiesioginės kreipties režimas – darbo kompiuteriniame tinkle būdas, kai pirkėjas iš savo kompiuterio siunčia elektroninius duomenų pranešimus į tinkle esantį pardavėjo ar elektroninės prekybos tarpininko kompiuterį, kuris iš karto apdoroja užklausą ir automatiškai atsiunčia pirkėjui atsakomąjį elektroninį duomenų pranešimą.

ANTRASIS SKIRSNIS

ELEKTRONINĖS PREKYBOS DALYVIAI

3 straipsnis. Elektroninės prekybos dalyviai

1. Elektroninės prekybos dalyviai yra pardavėjas, pirkėjas bei elektroninės prekybos tarpininkai, tame tarpe telekomunikacijų paslaugų teikėjai.

2. Elektroninės prekybos tarpininkai pagal sutartį su pardavėju arba pirkėju teikia paslaugas, reikalingas elektroninei prekybai sudarant, vykdant sutartis elektronine forma, atliekant atsiskaitymus tarp pirkėjo ir pardavėjo, teikiant duomenų perdavimo paslaugas, suteikiant telekomunikacijų paslaugas bei užtikrinant perduodamų elektroninių duomenų pranešimų vientisumą.

4 straipsnis. Pardavėjo teisės ir pareigos

1. Pardavėjas privalo pateikti kitiems elektroninės prekybos dalyviams šią nuolat pasiekiamą informaciją:

1) pardavėjo pavadinimą;

2) pardavėjo buveinės adresą;

3) duomenis (įskaitant elektroninio pašto adresą), leidžiančius tiesiogiai susisiekti su pardavėju;

4) įmonės kodą, išskyrus atvejus, kai pardavėjas yra fizinis asmuo;

5) pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) mokėtojo kodą, kai pardavėjas yra PVM mokėtojas;

6) apie patentą suteikiantį teisę užsiimti prekyba, jų registracijos vietą ir numerį, kai pardavėjas yra fizinis asmuo;

7) sudarytos sutarties vykdymo eigą;

8) duomenis apie papildomai siūlomas vartotojams prekes bei paslaugas, nuolaidas, jų skyrimo tvarką.

2. Pardavėjas, prieš sudarant sutartį tiesioginės kreipties režimu, papildomai privalo pateikti informaciją apie:

1) klaidų taisymo būdus ir sąlygas;

2) seką veiksmų, kuriuos vykdant sudaroma sutartis.

3. Pirkėjui pareikalavus, pardavėjas privalo suteikti pirkėjui papildomą informaciją apie:

1) prekes, jų parametrus, kilmę, vartojimo ar naudojimo ypatumus;

2) pardavėjo garantinius įsipareigojimus;

3) papildomas prekių pristatymo ar paslaugų teikimo išlaidas;

4) kitus duomenis, susijusius su prekių naudojimu, jų pobūdžiu bei paskirtimi.

4. Pardavėjas privalo užtikrinti saugų duomenų perdavimą sutarčiai tiesioginės kreipties režimu sudaryti, o esant reikalui - ir vykdyti.

5. Pardavėjas, kiek to reikalauja sutarties sudarymo ir vykdymo sąlygos, turi teisę gauti pirkėją identifikuojančią bei jo teisę sudaryti sutartį patvirtinančią informaciją. Šiuo atveju pirkėjo asmens duomenys gali būti naudojami tik šio įstatymo 8 straipsnyje numatytais tikslais.

6. Pardavėjas privalo pirkėjui būtinus paaiškinimus apie sutarties galiojimo laiką ir pagrindines sąlygas pateikti tokiu būdu, kuris leistų jam šią informaciją išsaugoti.

5 straipsnis Pirkėjo teisės ir pareigos

1. Pardavėjui pareikalavus, pirkėjas privalo suteikti teisingą jį identifikuojančią informaciją.

2. Pirkėjas turi teisę gauti pardavėjo patvirtinimą apie sutarties sudarymą.

3. Pirkėjas turi teisę gauti informaciją, išvardytą šio įstatymo 4 straipsnyje.

6 straipsnis. Elektroninės prekybos tarpininkų teisės ir pareigos

1. Elektroninės prekybos tarpininkas turi teisę rinkti apie jo paslaugomis besinaudojančius pardavėjus tokią informaciją, kokios reikia, kad būtų tinkamai vykdoma elektronine forma sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis. Ši informacija gali būti naudojama tik šio įstatymo 8 straipsnyje numatytais tikslais.

2. Elektroninės prekybos tarpininkui draudžiama pakeisti, iškraipyti (modifikuoti) ar bet kokiu kitu būdu pažeisti perduodamą informaciją bei jos vientisumą.

3. Elektroninės prekybos tarpininkas – telekomunikacijų paslaugų teikėjas privalo pateikti elektroninės prekybos dalyviams duomenis, identifikuojančius:

1) tarpininko valdomą telekomunikacijų tinklą;

2) asmenį, kuris yra atsakingas už teikiamas telekomunikacijų paslaugas.

4. Elektroninės prekybos tarpininkas - telekomunikacijų paslaugų teikėjas, perduodamas elektroninės prekybos dalyvių siunčiamą informaciją, turi teisę vykdyti tarpinį ar laikiną duomenų saugojimą tik tuo atveju, kai tai yra reikalinga elektroninių duomenų pranešimų perdavimui užtikrinti, ir tik tokį laiko tarpą, kuris būtinas informacijai perduoti.

5. Elektroninės prekybos tarpininkas - telekomunikacijų paslaugų teikėjas neturi teisės kontroliuoti informacijos, siunčiamos elektroniniais duomenų pranešimais, turinio, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

6. Žinios, kurias elektroninės prekybos tarpininkas sužinojo, teikdamas paslaugas, gali būti atskleistos tik įstatymų numatytais atvejais ir tvarka.

7. Elektroninės prekybos tarpininkas, nustatęs ar kitaip sužinojęs apie neteisėtus veiksmus, vykdomus siekiant atskleisti, pakeisti, sunaikinti ar perduoti trečiai šaliai elektroninės prekybos dalyvių jam patikėtą informaciją, privalo tuoj pat, kai tik šie veiksmai tapo jam žinomi, tokius veiksmus nutraukti arba imtis būtinų priemonių, kad jie būtų nutraukti.

 

7 straipsnis. Elektroninės prekybos tarpininko atsakomybė

1. Elektroninės prekybos tarpininkas, teikdamas tarpininkavimo paslaugas, įstatymų nustatyta tvarka atsako už savo pateikiamą informaciją bei savo identifikacijos duomenų tikrumą.

2. Teikdamas elektroninės prekybos dalyviams informacijos saugojimo ar perdavimo paslaugas, elektroninės prekybos tarpininkas įstatymų nustatyta tvarka atsako už informaciją apie sandorio teisėtumą ir atlygina padarytą žalą, jeigu jis:

1) žinojo, kad perduodama ar saugoma informacija apie neteisėtą sandorį;

2) sužinojęs, kad perduodama ar saugoma informacija apie neteisėtą sandorį, nesiėmė atitinkamų priemonių šios informacijos perdavimui ar saugojimui nutraukti arba neužblokavo priėjimo prie jos.

3. Elektroninės prekybos tarpininkas neatsako už pardavėjo pateikiamos informacijos apie parduodamas prekes ir jų pristatymą bei kitų sutarties sąlygų tikrumą.

4. Elektroninės prekybos tarpininkas - telekomunikacijų paslaugų teikėjas nėra atsakingas už kitų elektroninės prekybos dalyvių perduodamos informacijos turinį, jeigu jis:

1) nebuvo šios informacijos perdavimo iniciatorius;

2) neparinko perduodamos informacijos gavėjo;

3) neatrinko ar nepakeitė siunčiamos informacijos.

5. Elektroninės prekybos tarpininkas - telekomunikacijų paslaugų teikėjas neatsako už atliekamą automatinį, tarpinį ar laikiną duomenų saugojimą, jeigu tai yra atliekama tik tam, kad tolimesnis informacijos perdavimas kitiems elektroninės prekybos dalyviams būtų efektyvus, ir jeigu šie veiksmai:

1) nepakeitė ir neiškraipė (nemodifikavo) informacijos;

2) nepakeitė prieigos prie informacijos sąlygų;

3) buvo atliekami apdorojant informaciją įprastiniais, plačiai žinomais ir praktikoje taikomais būdais;

4) nebuvo naudojami duomenims apie informacijos taikymą gauti.

8 straipsnis. Informacijos ir asmens duomenų apsauga

1. Elektroninės prekybos dalyviai gaunamą informaciją privalo naudoti tik elektronine forma sudaromos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar vykdymo tikslais.

2. Elektroninės prekybos dalyviai privalo užtikrinti asmens privataus gyvenimo neliečiamumo teisę ir neatskleisti duomenų apie asmenį, kuriuos jie sužinojo vykdydami savo veiklą. Šie duomenys gali būti teikiami tik Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka. Asmenys, pažeidę šiuos reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

TREČIASIS SKIRSNIS

ELEKTRONINIS DUOMENŲ PRANEŠIMAS

9 straipsnis. Teisinis elektroninio duomenų pranešimo pripažinimas ir galia

1. Elektroninis duomenų pranešimas turi tokią pat teisinę galią kaip ir rašytinis dokumentas.

2. Elektroninis duomenų pranešimas nepraranda teisinės galios vien dėl to, kad informacija jame yra pateikta elektronine forma.

3. Tais atvejais, kai reikalingas asmens parašas, elektroninis pranešimas turi būti tvirtinamas šio pranešimo sudarytojo elektroniniu parašu Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo nustatyta tvarka.

4. Elektroninis duomenų pranešimas yra leistina įrodinėjimo priemonė teisme.

5. Šio skirsnio nuostatos netaikomos sutartims, nesusijusioms su elektroninės prekybos veikla.

10 straipsnis. Elektroninių duomenų pranešimų autentiškumas

1. Jei įstatymas reikalauja dokumento originalo, tai jį atitinka toks elektroninis duomenų pranešimas, kuriame užtikrinama, kad pranešimo informacija nebuvo pakeista nuo to laiko, kai elektroninis duomenų pranešimas buvo visiškai baigtas sudaryti ir išsiųstas, iki tol, kol jį gavo adresatas.

2. Galimi elektroninio duomenų pranešimo priedai negali pakeisti originalaus teksto, o tik jį papildyti ir gali būti sudaryti tik laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų reikalavimų.

11 straipsnis. Elektroninio duomenų pranešimo siuntimo, gavimo laikas

1. Jei sudarytojas ir adresatas nesusitaria kitaip, laikoma, kad elektroninis duomenų pranešimas yra išsiųstas tada, kai šis pranešimas pasiekia informacinę sistemą, kurios negali kontroliuoti sudarytojas ar elektroninį duomenų pranešimą jo vardu siunčiantis asmuo.

2. Elektroninio duomenų pranešimo siuntimo laiką patvirtina laiko žyma, kurią pranešimui suteikia pirmoji siuntėjo nekontroliuojama informacinė sistema.

3. Jei sudarytojas ir adresatas nesusitaria kitaip, elektroninio duomenų pranešimo gavimo laikas yra tas, kai elektroninis duomenų pranešimas pasiekia adresatą (yra užregistruotas adresato ar jo paskirtoje informacinėje sistemoje).

4. Šio straipsnio 3 dalis taikoma nepaisant to, kad vieta, kurioje yra adresato informacinė sistema, gali skirtis nuo vietos, kur elektroninis duomenų pranešimas laikomas gautu pagal šio įstatymo 12 straipsnį.

12 straipsnis. Elektroninio duomenų pranešimo siuntimo, gavimo vieta

1. Elektroninis duomenų pranešimas laikomas išsiųstu toje vietoje, kur yra sudarytojo gyvenamoji vieta, kai sudarytojas yra fizinis asmuo, arba kur yra sudarytojo buveinė, jei jis yra juridinis asmuo.

2. Elektroninis duomenų pranešimas laikomas gautu toje adresato gyvenamojoje vietoje, jei jis yra fizinis asmuo, ar adresato buveinėje, jei jis yra juridinis asmuo.

 

13 straipsnis. Patvirtinimas apie elektroninio duomenų pranešimo gavimą

Jei sudarytojas nesusitarė su adresatu apie elektroninio duomenų pranešimo patvirtinimo formą ar metodą, toks patvirtinimas gali būti perduodamas per bet kokias ryšio priemones, arba bet kokiu adresato veiksmu, kuris yra pakankamas parodyti sudarytojui, kad elektroninis duomenų pranešimas buvo gautas.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ELEKTRONINĖ SUTARTIES FORMA

14 straipsnis. Elektroninė sutarties forma

1. Elektroninė sutarties forma – tai sutartis tarp pirkėjo ir pardavėjo sudaryta keitimosi elektroniniais duomenų pranešimais būdu.

2. Šio skirsnio nuostatos netaikomos sutartims, nesusijusioms su elektroninės prekybos veikla.

3. Sutartis, sudaryta elektronine forma, negali būti pripažįstama negaliojančia tik dėl to, kad ji sudaryta naudojant elektroninius duomenų pranešimus.

4. Sutartis, sudaryta elektronine forma, yra prilygintina sutarčiai sudarytai rašytine forma, jeigu elektroniniai duomenų pranešimai yra pasirašyti sutarties šalių ar jų įgaliotų asmenų elektroniniu parašu ir užtikrinama teksto apsauga.

5. Negalioja sutartis, sudaryta vien tik tarp kompiuterinių sistemų, jei šios sutarties sudarymas nebuvo iš anksto inicijuotas abiejų sutarties šalių.

15 straipsnis. Reikalavimai pateikiamai informacijai sudarant sutartį elektronine forma

1. Kvietime pareikšti pasiūlymą sudaryti sutartį elektronine forma, pardavėjo privalo būti pateikti šie duomenys:

1) pardavėjo pavadinimas, buveinės adresas, įmonės kodas;

2) pagrindinės prekių charakteristikos;

3) prekių kainos, įskaitant mokesčius;

4) sutarties sudarymo, mokėjimo bei prekių pristatymo ir paslaugų teikimo tvarka;

5) pristatymo kaina;

6) naudojimosi ryšio priemonėmis įkainiai, jeigu jie skiriasi nuo įprastų;

7) laiko tarpas, per kurį pasiūlymas sudaryti sutartį galioja;

8) laiko tarpas, kada galioja pasiūlyme nurodyta prekės kaina;

9) sutarties terminas, kai prekės tiekiamos reguliariai ar nuolat;

10) sutarties atsisakymo teisė bei tvarka.

2. Sudarius sutartį elektronine forma tiesioginės kreipties režime, pirkėjas turi nedelsiant elektronine forma gauti pardavėjo patvirtinimą apie sutarties sudarymą.

16 straipsnis. Sutarties, sudarytos elektronine forma, klaidų taisymas

Kai, sudarydama sutartį elektronine forma, sutarties šalis padarė klaidą, ši sutartis gali būti teismo pripažinta negaliojančia šiais atvejais:

1) jei naudojamas sutarties sudarymo būdas nesuteikia galimybės elektroninės prekybos dalyviams ištaisyti padarytų klaidų;

2) jei viena iš sutarties šalių, sudariusi sutartį tiesioginės kreipties režimu, nedelsdama informuoja kitą šalį apie padarytą klaidą.

17 straipsnis. Pirkėjo teisė atsisakyti sutarties, sudarytos elektronine forma

Sudarant sutartį elektronine forma, pirkėjas turi teisę atsisakyti sutarties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta pirkėjo teisės atsisakyti pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos naudojant ryšio priemones, tvarka.

18 straipsnis. Sutarčių, sudarytų elektronine forma, saugojimas

1. Sutarčių saugojimui keliami reikalavimai:

1) sutartis turi būti saugoma tokia forma, kokia buvo sudaryta, siųsta ar gauta ir kuri užtikrintų patikimą sutarties pateikimą, o sutartyje esančia informacija galima būtų toliau naudotis įprastinėmis priemonėmis;

2) turi būti įmanoma nustatyti sutarties sudarymo laiką, sutarties šalis, elektroninių duomenų pranešimų siuntimo laiką.

2. Sutartis saugo sutarties šalys arba sutarčių saugojimo paslaugas gali teikti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti subjektai. Tokių paslaugų teikėjas nėra atsakingas už kitos šalies prašymu saugomą informaciją, jei jis:

1) nežinojo, kad saugoma informacija apie neteisėtą sandorį;

2) sužinojęs, kad saugoma informacija apie neteisėtą sandorį, informavo apie tai atitinkamas įgaliotas valstybės institucijas bei ėmėsi priemonių užfiksuoti informacijos apie neteisėtą sandorį buvimo faktą.

PENKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

Pasiūlyti Vyriausybei per 12 mėnesių nuo šio įstatymo įsigaliojimo parengti ir priimti įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

20 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 dienos.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS




Naujausi pakeitimai - 2001 02 14.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komisijos  >   Informacinės visuomenės plėtros komisija  >   Dokumentų paieška

LR Seimas