Lietuvos Respublikos Seimas

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Artūro Paulausko kalba iškilmingame Seimo posėdyje, skirtame Sausio 13-osios dešimtmečiui paminėti

 

 

Gerbiamasis Seime,

Ekscelencija Respublikos Prezidente,

Gerbiami signatarai,

Ekscelencijos Vyskupai,

Ponios ir ponai svečiai,

Pirmasis iškilmingas Seimo posėdis naujame šimtmetyje sušauktas Laisvės gynėjų dienos sukakčiai paminėti. Simbolinių prasmių galime atrasti daugiau - jos užkoduotos kiekvieno iš mūsų prisiminimuose, susijusiuose su lemtingais įvykiais.

Šiandien vis prisimenamas prieš dešimtmetį ant barikadų Vilniaus Gedimino prospekte, ties Nepriklausomybės aikštės riba atsiradęs užrašas: "Lietuvos širdis". Manau, kad juo liko apibūdinta piliečių, laisvės gynėjų nuomonė apie valstybės santvarkos perspektyvą.

Tai ir yra simbolinis ženklas, kad tą pavadinimą suteikė iš esmės beginkliai žmonės, bet kupini ryžto apginti demokratiniu būdu, laisvai išrinktą ir teisėtą laisvės aktą paskelbusį parlamentą.

Kai prieš dešimt metų išaušo sausio 13-osios rytas, žinojome tiesą apie tragiškas aukas, bet žinojome ir tai, kad laisvė yra apginta. Jeigu ligi tol kas nors dar abejojo, kas nors dar galėjo būti susipainiojęs tarp dalinio suvereniteto, savarankiškumo sąvokų, jau turėjo žinoti: mūsų nepriklausomybė įtvirtinta ir įvertinta pasaulyje kaip negrįžtamas procesas.

Pasaulis pamatė, kad Lietuvos laisvė gali būti atimta tik nežmoniška prievarta.

Žinoma, laisvė atiteko ir tiems, kurie gal tą naktį ir miegojo, o gal tiesiog prasėdėjo su baimės ir nežinomybės jausmu namų tamsoje. Vis dėlto minties tiltu persikeldami iš anos sausio tryliktosios į šią dieną, mes pajėgūs suvokti, kad aukų ir pasiaukojimo ženklo nepavyks perkopti niekam.

Prie svarbiausių objektų budėję visų Lietuvoje gyvenančių tautybių piliečiai savo valstybės ateitį pirmiausia siejo su tuo centru, kuriam delegavo teisę paskelbti nepriklausomybę ir teisę leisti naujus įstatymus. Sulyg tokio centrinio vaidmens suteikimu Aukščiausiajai Tarybai-Atkuriamajam Seimui, mes galėtume pastebėti ir kitą ženklą: prasidėjo naujas visuomenės brandos etapas, pats sudėtingiausias ir skaudžiausias.

Parlamentas turėjo tapti naujos įstatymų leidybos ir teisėkūros institucija.

Jeigu mes šiandien sulyg šiuo minėjimu užversime naujausios istorijos puslapį iki kitos sukakties - taip, kaip užvėrėme praėjusio lemtingo šimtmečio duris - tarsi nė nepajutę amžių ir kartų kaitos - tai vėl tempsime politinių ir ekonominių klaidų kuprinę, pamiršdami įsipareigojimus - ir žuvusiems ar praradusiems sveikatą, ir taip pat - ateities kartai.

Čia, đioje istorinėje salėje, yra buvusieji ir nauji tautos atstovai - vieni balsavo už Kovo 11-osios aktą, kiti budėjo prie šių rūmų, statė lig tol nepažįstamą statybinį kūrinį - barikadas.

Tad ne laikas, kuris gal tik vaikui atrodo labai ilgas, bet deđimtmečio patirtis verčia prabilti, kad tikrosios barikados, kurių fragmentas yra prie Seimo rūmų, yra ir visada bus vertingesnės už tariamas. Visuomenės brandumo raidoje sutelpa ne tik politinių sprendimų pagrįstumas, bet ir mentaliteto kaita, įsiklausymas į rytdieną.

Tikriausiai pasakydami apie naujos Lietuvos įstatymų leidybos tradiciją kaip apie vis dar kuriamą, būsime teisūs, nes užuot sparčiau tardamiesi ir taisydami klaidas, būname įpainiojami į ginčus dėl Seimo statuto taikymo procedūros, veliamės į nevaisingas primetamas diskusijas dėl strateginių valstybės užsienio politikos tikslų, kurie yra aiškūs ir dar aname šimtmetyje apibrėžti - tai integracija į Europos Sąjungą ir Šiaurės atlanto aljansą.

Kam kelti iš ano amžiaus tai, kas jau ne tik politologams neįdomu, bet ir istorikams aišku?

Manau, kad nepriklausomybė turi mūsų sąmonėje sietis ne vien su praeitimi, bet su gerovės kūrimo tikslais, naujame amžiuje dairantis ne į tai, "kaip ten buvo tarpukariu", o tuo labiau - ką paveldėjome iš sovietmečio.

Esu įsitikinęs, kad problemų pateisinimas "pereinamuoju laikotarpiu" sulyg naujosios kartos politikų atėjimu turi išnykti, o jame ir tie, kuriems jis suteikia progų tik kritikuoti arba tik vaidinti gelbėtojus. Racionalūs ekonominiai sprendimai, pagrįsti įstatymų leidybos nuoseklumu, iniciatyvomis, nulemtomis valstybinio intereso, karjeros pateisinimas ne pragmatiniais, bet valstybės naudos interesais turėtų charakterizuoti mūsų būsimus politinius veiksmus.

Parlamentinio darbo pradžioje slystelėjome ties vienu kitu biurokratinio veiksmo barjeru. Taip pat juntame, kad nei visuomenė, nei jos tarpininkas - žiniasklaida jau neturi kantrybės nekritikuoti. Pernelyg daug nusivylimo susikaupė, kurį galime ištaisyti rūpindamiesi ne formaliais įvaizdžio aspektais, bet iš esmės taisydami, o vėliau tobulindami padėtį, kad parlamentas susigrąžintų kur kas daugiau gyventojų pasitikėjimo.

Juk mūsų valstybės organizme, kaip tai numato Konstitucija, Seimas iš tikrųjų atlieka širdies vaidmenį. Jis turėtų tapti tokiu įstatymų leidybos centru, kuris užtikrintų šalyje tvarką ir stabilumą, - centru, kuris charakterizuotų valdžios savigarbą ir atsakomybę, rinkėjų išmintį.

Gal tuomet pranyks nusiskundimai, jog parlamentas neva tik "trukdo", "neleidţia", "stabdo"…

Sveikinu šio iškilmingo posėdžio dalyvius su Laisvės gynėjų diena. Nuoširdžiai dėkoju Valstybinės Sausio 13-osios dešimtmečio paminėjimo komisijos nariams ir ypač - jos vadovui, buvusiam Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui profesoriui Vytautui Landsbergiui už gražių renginių programos koordinavimą.

Linkiu geros kloties visiems, stebintiems šį posėdį, kad nauja prasminga sukaktis būtų linksmesnė. Linkiu optimizmo mūsų rinkėjams ir sau - jų pasitikėjimo.

Dėkoju visiems kalbėjusiems šiame posėdyje už prisiminimus ir tas svarbias pastabas, kuriomis būtų galima pasinaudoti, žvelgiant į ateitį. Dėkoju Lenkijos Senato maršalei Alicijai Grzeúkowiak; mes prisimename daugelio užsienio valstybių paprastų piliečių paramą dar ligi to meto, kai prasidėjo nauja oficiali mūsų valstybingumo pripaţinimo demonstracija.

Linkiu visiems Lietuvos Seimo svečiams parsivežti geriausių įspūdžių iš mūsų sukakties minėjimo renginių ir įsitikinimo Lietuvos optimistiniu nusiteikimu.

Tegu išvakarėse prie Seimo liepsnoję laužai ir jaunimo dainos ateityje tampa tikru pergalės ženklu, kai su pasididžiavimu konstatuosime ekonomikos plėtrą ir žmonių gerovę.




Naujausi pakeitimai - 2001 01 17.
Valdas Sinkevičius



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas