Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininko Artūro Paulausko kalba Parlamento gynėjų rikiuotei 2001 m. sausio 12 d. 16.13 val.

Seimo Pirmininko Artūro Paulausko kalba Parlamento gynėjų rikiuotei

2001 m. sausio 12 d. 16.13 val.

Gynėjai,

Tikrai šiuo žodžiu, nieko nepriduriant, esate įrašyti istorijoje. Tuo vardu greta parlamento yra pavadinta gatvė - kukli, trumpa, kaip ir tas mūsų dešimties metų laikotarpis. Kita vertus, vaikas mums pasakytų, kad dešimt metų - tai tikrai daug. Nuo tų dienų, kai buvote pasiryžę apginti Lietuvos širdį, veiduose įsirėžė žymės gilesnėmis raukšlėmis, pražilusiais plaukais.

Be abejo, prisiminimai dabar čia akimirksniu sugrąžina kiekvieną mūsų į tą nerimo, pasiryžimo ir stiprybės naktį. Tiems, kas nenuilstamai budėjote, pasiryžę paaukoti savo gyvybę už Laisvę, ta naktis niekada nenutols.

Dešimt metų jau prabėgo nuo tų lemtingų akimirkų, kuomet stovėjote čia ir savo krūtinėmis buvote pasiryžę apginti Parlamentą. Per tą laiką jau spėjo išaugti medžiai, kuriuos pasodinome savo kraują praliejusiųjų atminimui. Tas metas buvo ne tik bandymas sušaudyti vos gimusią Lietuvos nepriklausomybę, bet ir paskutinės sovietų imperijos pastangos sustabdyti laisvėjančios tautos veržimąsi sukurti savarankišką gyvenimą. Sausio 13-toji tapo Lietuvos pergalės diena. Iki to laiko visų apdainuota ir mitinguose aukštinta Lietuva, tądien tapo nepriklausomybę apginusia valstybe.

Tie, kurie lemtingą naktį savo varganus ginklus atrėmę į smėlio maišus budėjote Parlamento viduje, turbūt puikiai žinojote, kad nesugebėsite ilgiau pasipriešinti profesionaliems Pskovo desantininkų dalinio ir specialios šturmo grupės “Alfa” smogikams. Juk niekas neturėjote patirties stovėti prieš šarvuočio kulkosvaidį ar automato vamzdį. Tačiau tuomet viltis ir vienybė buvo tapę stipresnės už bet kokį ginklą. Tuomet visi turėjome vienintelį tikslą – parodyti pasauliui, kad Lietuvos laisvė gali būti atimta tik nežmoniška prievarta.

Tikiu, kad Gynėjų gatvės pavadinimas niekada nebus ištrintas, talpindamas istoriją, kaip iki dantų ginkluotą armiją atsitraukti privertė beginkliai, tačiau nepaprastai savo kraštą mylintys žmonės; kiekvienas iš stovinčių naujo Seimo rūmuose gali sau pasakyti: dabar ir Tu gali didžiuotis, kad prieš dešimt metų buvai ir esi vienas iš jų.

Sausio 13 – ąją minime ne tik kaip tragiškai žuvusių Lietuvos piliečių dieną, bet ir džiaugiamės, kad tos aukos nėra beprasmės. Sausio įvykiai pakeitė mūsų gyvenimus: kam dar buvo neaišku ar painu, tapo aišku, kad nepriklausomybė yra ir neturi kažkokio "grįžtamojo" ar "dalinio" pavidalo.

Užvėrę ne tik dešimtmečio, bet ir viso praėjusio amžiaus duris, tik tada galime aiškiai pasakyti: laisvės vertė yra neįkainojama. Kiekvienas iš Jūsų, net ir per pastarąjį dešimtmetį patyręs savo gyvenimuose ne tik džiaugsmų, bet ir rūpesčių, didelių ar mažų pralaimėjimų ir pergalių, neturėtų abejoti dėl tos laisvės vertės. Artėjančių tankų vikšrų žlegėjimas ir šūvių aidas daugeliui atsiliepė širdyje šaltu šiurpu, bet dauguma išlaikėme šį spaudimą, nes buvome kartu, - kad ir prie skirtingų objektų, ir skirtingose pareigose.

Politinės klaidos, demokratiniu būdu rinktos ir besikeitusios valdžios atsakomybė, ekonominių visuomenės santykių pokyčiai negali būti painiojami su sausio 13-osios kaina. Turime tuos dalykus mūsų valstybės raidoje atskirti, nes tai skirtingos atsakomybės svoris.

Nuoširdžiai sveikinu Jus, atvykusius į parlamento gynėjų rikiuotę Lietuvos Seime. Sveikinu su Laisvės gynėjų diena, kuri išauš rytoj - tegu ji Jums ir kiekvienam iš mūsų būna šviesios vilties, ramaus, taikaus gyvenimo tęsinys.

 




Naujausi pakeitimai - 2001 01 18.
Valdas Sinkevičius



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas