Lietuvos Respublikos Seimas

2001 m. sausio 8 d. komiteto posėdis

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

 

 

2001 m. sausio 8 dieną Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje:

 

1.SVARSTYTA: Baudžiamojo proceso kodekso 105, 267 ir 3171 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas IXP-240

Teisingumo viceministras G.Švedas pažymėjo, kad teikiamo įstatymo projekto tikslas - suderinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 267 ir 3171 straipsnius su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir reglamentuoti kaltinamųjų ir teisiamųjų, kuriems paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas), pasimatymų su artimaisiais giminaičiais ar kitais asmenimis leidimo tvarką, taip pat nustatyti, kokiais atvejais bylą tiriantis pareigūnas ar teismas, kurio žinioje yra byla, gali neduoti sutikimo pasimatymui.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnį asmenų, kuriems kardomąja priemone paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas), laikymo tvarką bei sąlygas nustato Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymas. Šio įstatymo 16 straipsnis numato, jog kalinamiesiems pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis leidžiama bylą tiriančio pareigūno ar teismo, kurio žinioje yra byla, sutikimu. Atvejų ir motyvų, kuriais remiantis toks sutikimas gali būti neduodamas, nereglamentuoja nei Baudžiamojo proceso kodeksas, nei Kardomojo kalinimo įstatymas. Tokia spraga įstatymuose sudaro prielaidas pareigūnų piktnaudžiavimui sprendžiant klausimą dėl sutikimo pasimatyti su kalinamuoju davimo, o kaltinamiesiems ir teisiamiesiems, palyginus su nuteistaisiais, taikomi didesni apribojimai, nes jiems įstatymas nesuteikia jokių garantijų gauti pasimatymus su artimaisiais ar kitais asmenimis. Įstatymo papildymas praplės kalinamųjų teisę palaikyti socialinius ryšius su laisvėje esančiais asmenimis.

Papildžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnį, galimybė suimtiems ir laikomiems kardomojo kalinimo vietose kaltinamiesiems ir teisiamiesiems pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis bus įtvirtinta kodekse. Be to, bylą tiriantis pareigūnas ar teismas, kurio žinioje yra byla, prašančiam pasimatymo asmeniui atsisakydamas duoti sutikimą pasimatymui, turės nurodyti, kokiais motyvais remiantis atsisako duoti sutikimą kaltinamajam pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis. Numatoma galimybė tokį atsisakymą duoti sutikimą pasimatymui apskųsti atitinkamai aukštesniajam prokurorui arba apeliacinės instancijos teismui.

Bendru sutarimu projektui pritarta.

2.SVARSTYTA:Lietuvos Respublikos Baudţiamojo kodekso papildymo 3191 straipsniu įstatymo projektas Nr.2586

Projektą teikia Seimo narys St.Buškevičius.Šio įstatymo projekto tikslas - kova su įvairiomis reketo apraiškomis. Pinigais, vertybėmis, kitokiu turtu ar paslaugomis nepagrįsto atlygio davimas asmeniui, užsiimančiam reketu, normalioje teisinėje valstybėje yra laikytinas nusikaltimu. Tokia veika turėtų būti suvokiama kaip netiesioginis bendrininkavimas - pinigai, vertybės, kitoks turtas, perduotas valdyti reketininkui, gali būti panaudotas nusikalstamiems kėslams įgyvendinti.

Asmuo, juntantis reketininkų spaudimą, privalo bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, o ne teikti materialinę pagalbą nusikaltėliams. Verslininkai, kurdami materialinę bazę nusikaltėliams, iš tiesų netiesiogiai prisideda prie nusikaltimų, kurie bus įvykdyti ateityje.

Šiuo klausimu pareiškė nuomonę beveik visos teisėsaugos institucijos ir visos siūlo projektą atmesti.

Teisingumo ministerija, išnagrinėjusi projektą pažymi, kad siūlomo straipsnio nebūtų galima efektyviai taikyti dėl projekte apibrėžtos veikos specifiškumo. Kriminalizuojant tokią veiką, kaip nepagrįsto atlygio davimas turto prievartautojui, nėra visiškai aišku, kaip galima būtų užfiksuoti tokio nusikaltimo padarymą, kadangi šio nusikaltimo paaiškėjimu nebūtų suinteresuotas nei asmuo, duodantis nepagrįstą atlygį, nei asmuo, gaunantis tokį atlygį.

Ministerija taip pat mano, kad teikiamų nuostatų priėmimas galėtų sukelti socialinį konfliktą, kadangi policija, taip pat kitos teisėsaugos institucijos šiuo metu nėra pajėgios efektyviai apsaugoti asmenis, teisėsaugos institucijas informavusius apie turto prievartavimą jų atžvilgiu. Be to, projektu teikiamos veikos kriminalizavimas gali dar labiau paveikti ypač smulkųjį verslą, nes bent kartą neteisėtą atlygį davęs asmuo gali būti šantažuojamas tokį atlygį mokėti nuolat.

Diskusijoje dalyvavo visi komiteto nariai.

Nuspręsta: Bendru sutarimu projektą atmesti.

Šiai problemai spręsti sudaryti darbo grupę, į kurią įeitų komiteto pirmininkas R..Šukys, komiteto nariai R.Sedlickas, J.Bernatonis, J.Sabatauskas bei komiteto patarėjai, ir pagalvoti, ar šį klausimą spręsti BK, CK ar kituose aktuose.

 

 




Naujausi pakeitimai - 2001 01 11.
Dalia Skapaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Teisės ir teisėtvarkos komitetas  >   Apie posėdžius

LR Seimas