Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininko Artūro Paulausko kalba Baltijos Asamblėjos XVII sesijoje

Pranešimas VIR

2000 gruodžio 8 d.

Seimo Pirmininko Artūro Paulausko kalba Baltijos Asamblėjos XVII sesijoje

 

Gerbiamieji Baltijos Asamblėjos delegacijų nariai ir vadovai,

Gerbiamieji Septynioliktosios

Baltijos Asamblėjos sesijos dalyviai, darbuotojai, stebėtojai ir svečiai,

Ekscelencijos Ambasadoriai,

Gerbiami Lietuvos Seimo nariai,

Lietuvos Seime malonu pasveikinti ir Ponią Thordardottir - Šiaurės Tarybos Pirmininkę bei ją lydinčią delegaciją,

Beneliukso Tarpparlamentinės konsultacinės tarybos Pirmininkę Ponią Swildens-Rozendaal - Islandijos parlamento narę,

Šiaurės Tarybos delegacijų atstovus, taip pat Norvegijos, Danijos, Švedijos, Suomijos parlamentų atstovus,

Lenkijos Seimo vicemaršalą poną Króll'į.

Sveikinu poną Arnoldą Ruutelį, Poną Anatolijų Gorbunovą, Poną Vytautą Landsbergį - prieš dešimt metų vadovavusius trijų Baltijos valstybių parlamentams.

Pastarųjų dešimties metų politinių įvykių ir mūsų visuomenės pokyčių raida parodo, kad alternatyvos tarp regioninio bendradarbiavimo būtinybės ir mūsų šalių siekio - tapti Vakarų tarptautinių ekonominių bei saugumo organizacijų narėmis - nėra. Tai susiję dalykai, kurie geopolitinio bendradarbiavimo ašyse Šiaurės-Pietų kryptimi mums tiek pat svarbūs, kaip ir Vakarų kryptimi.

Kiekviena iš mūsų regiono valstybių, anksčiau ar truputėlį vėliau tapdama Šiaurės Atlanto sutarties, Europos Sąjungos nare išliks ir aktyvi dvišalių ar trišalių santykių puoselėtoja, nes nuolat teks spręsti bendrus, svarbius aplinkos apsaugos, ūkio, politikos klausimus.

Pasaulyje iš tikrųjų gerai tapo žinoma Baltijos valstybių sąvoka, kuri savaime yra ir kaip pagalbinė svarbi charakteristika ne tik moksleiviams, besimokantiems istorijos ir geografijos, bet ir daug kur tarptautinėse organizacijose kaip natūralus argumentas pristatant svarbiausius strateginius tikslus, su regiono infrastruktūros plėtra susijusius projektus.

Baltijos valstybių sąvoka įrašyta istorijoje kaip specifinės patirties ir pamokų pasekmė. Ją vartojame kaip regioninio bendradarbiavimo, sutarimo ir gebėjimo pristatyti save pasauliui simbolį.

Kai "Baltijos" ekspresu iš Talino iki Varšuvos dar neseniai vykdavo mažai keleivių, argi kas būtų galėjęs spręsti, kad tai neva rodo, kaip ne daug buvo norinčių keliauti toliau į Europą iš Estijos, Latvijos, Lietuvos?

Taigi ūkinius, rinkos problemas nulemiančius klausimus derinti, žinoma, nėra paprasta - nors kartais atrodo paprasčiau "stumdyti" laiką, kurio vis trūksta, ir kuris mus skatina kartais ir tarpusavyje varžytis. Vis dėlto tarptautiniame kontekste mes tikrai esame ir galime būti geros valios, dvišalės ir trišalės paramos simboliu.

Baltijos Asamblėja jau praeityje viename iš dokumentų yra reziumavusi: kas gera vienai - gera kiekvienai ir visoms. Mes tikrai tikimės, kad pirmajai iš mūsų pasirinktai Estijai kvietimas į Europos Sąjungą ir toliau liudys paramos ženklą visoms Baltijos valstybėms. Taip pat, kai bent viena iš trijų Baltijos valstybių bus paminėta kaip reali kandidatė į NATO, tai virs akivaizdžia nauda kitoms dviems Baltijos valstybėms.

Tokio abipusio naudingo bendradarbiavimo, aktyvios politinės paramos pavyzdžiu yra Lietuvos ir Lenkijos santykių raidos patirtis. Naudodamasis proga, čia dalyvaujant Lenkijos ir Lietuvos parlamentinės asamblėjos Pirmininkui ponui Kruliui, noriu padėkoti ne vien už glaudžius parlamentų ryšius, bet ir apskritai už Lenkijos politikų vaidmenį remiant Lietuvos valstybę tarptautiniu lygmeniu.

Regionų sąvoka apskritai neužsiveria ties vienu kuriuo nors kaimynu. Daug galimybių semtis demokratijos institucijų valdymo bei jos plėtojimo patyrimo mūsų parlamentarai turėjo ir - viliamės - dar turės, naudodamiesi Šiaurės tarybos programų stipendijomis. Ačiū, Ponia Šiaurės Tarybos Pirmininke. Taip pat dėkojame už surengtus seminarus pasienio klausimais Beneliukso Tarpparlamentinei konsultacinei tarybai.

Baltijos Asamblėja lig šiol skatino mūsų Vyriausybes susitelkti ties bendraisiais rūpesčiais. Taip pat jos veikla skatina bendradarbiauti ir mūsų tautų menininkus. Juk pirmųjų Baltijos Asamblėjos kandidatų apdovanojimams už literatūros, meno ir mokslo laimėjimus teikimas buvo gan vangus. O dabar laureatų atradimas virto tradicija, kuri turi prasmės, kad lietuvių, latvių, estų skaitytojai, žiūrovai geriau pažintų ne tik politinius šalių lyderius, bet ypač - kultūros ir mokslo veikėjus. Šis pažinimas, ko gero, mus suartins labiau negu politinės deklaracijos, diplomatų pareiškimai. Džiugu bus šįmet pasveikinti Janį Rokpelnį, Veljo Tormį ir Silvestrą Gaižiūną.

Kokius bendrus projektus būtent kultūros ir mokslo srityse bendradarbiavimo ir pažinimo labui dar galėtų pasiūlyti Asamblėja?

Sveikindamas septynioliktosios eilinės sesijos dalyvius, linkiu, kad priimti dokumentai paliudytų šios parlamentinės organizacijos brandumą, gerą dešimties metų Baltijos kelio patyrimą.

Taigi - sveiki atvykę į Vilnių, į Lietuvos Seimą; gero darbo ir malonaus bendravimo linkiu delegacijų nariams ir Asamblėjos darbuotojams.




Naujausi pakeitimai - 2000 12 08.
Valdas Sinkevičius



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas