Lietuvos Respublikos Seimas

LR Seimo Pirmininko A.Paulausko įžanginis žodis 2000 m. gruodžio 5 dienos plenariniame posėdyje

Pranešimas

LR Seimo Pirmininko A.Paulausko įžanginis žodis 2000 m. gruodžio 5 dienos plenariniame posėdyje:

Gerbiami Seimo nariai,

Viena šios dienos istorinė sukaktis yra proga minutei kitai stabtelėti, kol dar svarstysime aktualius šio plenarinio posėdžio klausimus.

Prieš 95 metus Vilniuje buvo susirinkęs Didysis Seimas, dar kitaip kai kuriuose šaltiniuose minimas kaip lietuvių suvažiavimas.

1904 metais, kilus revoliuciniam sambrūzdžiui, atgavus teisę leisti ir platinti spaudą, lietuvių visuomenė pradėjo organizuotis, aptarinėdama, sistemindama ir keldama ne tik kultūrinio, bet - tai ypač svarbu - savarankiško politinio gyvenimo reikalavimus.

Pirmą lietuvių istorijoje jos bendruomenes iš Lietuvos ir Rusijos, taip pat Ukrainos, Lenkijos, Latvijos žemių atstovaujamąjį Seimą 1905 metais sušaukė organizacinis komitetas, vadovaujamas daktaro Jono Basanavičiaus. Į komiteto atsišaukimą atsiliepę, valsčiai, parapijos ir kaimai išrinko savo įgaliotinius.

Didysis Vilniaus Seimas, dirbęs dabartinės Nacionalinės filharmonijos rūmuose, po audringų diskusijų priėmė politinio pobūdžio nutarimus, kuriuose įvertino kaip pagrindinį priešą caro vyriausybę ir nutarė kovoti kartu su sukilusiais Rusijos gyventojais, taip pat Seimas nutarė reikalauti Lietuvai autonomijos etnografinėse ribose su tiesiogiai, laisvai renkamu Seimu (Suvalkų gubernijos lietuviai turėjo būti priskirti Lietuvai).

Šiandien galime įvertinti, kokį prieštaringą parlamentinės raidos kelią beveik per visą šimtmetį nuėjo Lietuvos gyventojų kartos - nuo politinės autonomijos reikalavimo prieš 95 metus, nuo tiesioginiuose rinkimuose prieš 80 metų pirmą kartą išrinkto ypatingo - konstitucinio valstybės parlamento - Steigiamojo Seimo iki eiliniuose tiesioginiuose rinkimuose renkamo šalies Seimo, leidžiančio įstatymus Lietuvai, turinčio įtvirtinti demokratinės valstybės pamatus.

Dar sugaišinsiu vieną minutę mūsų darbotvarkės laiko ir paminėsiu keletą Didžiojo Vilniaus Seimo dalyvių vardų, kuriuos verta ištarti šioje salėje: Pranas Būčys, Antanas Smetona, Jonas Basanavičius, Juozas Stankūnas, Steponas Kairys, - jie Prezidiume atstovavo įvairias politines sroves, o apskritai Vilniaus Seime dalyvavo, pasak istorikų, apie 2000 įgaliotinių.

Istorinė sukaktis mus verčia susimąstyti: kokią kuriame įstatymų leidybos tradiciją, su kokiomis klaidomis susiduriame, kad Basanavičiaus minėtoji …Lietuvos dvasia…būtų ne šiaip "atsikvošėjusi", kad ji būtų gaivalinga, gyva, kad naujajame šimtmetyje įgytų kur kas daugiau optimizmo?

Taigi tęskime mūsų Seimo darbą, remdamiesi tik pačia geriausia parlamentarizmo patirtimi.




Naujausi pakeitimai - 2000 12 05.
Valdas Sinkevičius



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas