Lietuvos Respublikos Seimas

G.Purvaneckienės, A.Klišonio komandiruotės į Švedijos Karalystę ataskaita, 2004 10 29 - 11 03

 

 

 

 

 

 

G. Purvaneckienės ir A. Klišonio komandiruotės į

Stokholmą (Švedijos Karalystė) 2004 m. spalio 29 - lapkričio 3 dienomis

ataskaita apie dalyvavimą 56 – ojoje Šiaurės Tarybos sesijoje

 

 

56 – oji Šiaurės Tarybos sesija įvyko 2004 m. lapkričio 1 - 3 d. Stokholme. Baltijos Asamblėjos delegaciją sudarė šie nariai: Jānis Reirs, Andres Taimla, Giedrė Purvaneckienė, Silva Golde, Trivimi Velliste, Audrius Klišonis, Väino Linde, Dina Tihonova, Ene Rõngelep, Renata Jankauskaitė ir Marika Laizāne-Jurkāne.

 

***

 

Eilinės sesijos metu Šiaurės Tarybai ir Šiaurės Ministrų Tarybai priklausančių valstybių parlamentų nariai ir vyriausybių atstovai apsvarstė šiuos klausimus:

  • Šiaurės šalių bendradarbiavimas naujoje Europoje;
  • Bendradarbiavimas su Estija, Latvija, Lietuva ir Šiaurės-Vakarų Rusija;
  • Šiaurės regionas be sienų;
  • Šiaurės regiono tvari plėtra;
  • Šiaurės Vakarų regiono šalių ir Šiaurės šalių bendradarbiavimas;
  • Alkoholio politika Šiaurės šalyse;
  • Šiaurės regionas – inovacijų ir tyrimų regionas;
  • Lyčių lygybės klausimai Šiaurės šalių bendradarbiavimo kontekste;
  • Šiaurės šalių kultūrinis bendradarbiavimas;
  • Šiaurės šalių bendradarbiavimo 2005 metų laikotarpiu planavimas ir biudžeto sudarymas.

 

***

 

Björn von Sydow, Riksdago Pirmininkas ir Gabriel Romanus, Šiaurės Tarybos Prezidentas paskelbė Šiaurės Tarybos sesijos pradžią.

Björn von Sydow pažymėjo, kad Šiaurės Tarybos debatai vyksta audringai ir tiesiogiai. Šiaurės šalių demokratijos stipriai įsitvirtinusios ir sulaukia gausios visuomenės paramos. ES plėtra metė naujus iššūkius Šiaurės šalių bendradarbiavimui.

Gabriel Romanus pareiškė, kad buvo abejojama darniu Šiaurės šalių bendradarbiavimu ateityje, bet mažų, nesusivienijusių valstybių erai taip pat atėjo galas. Šiaurės šalių bendradarbiavimas palankiau vertinamas nei bendradarbiavimas ES lygmenyje. Tačiau bendradarbiavimo Šiaurės šalių ir ES lygmenyje nereikėtų laikyti priešprieša vieną kitam. Šiaurės šalims glaudžiau bendradarbiaujant, ES priimamų sprendimų kokybė pagerės ir padės mažoms šalims įgauti daugiau politinio svorio.

 

***

 

Sesijos metu aktyviausiai ir intensyviausiai buvo diskutuojama dėl Šiaurės šalių bendradarbiavimui mestų naujų iššūkių ir krypčių išsiplėtusioje Europoje, o taip pat ir dėl bendradarbiavimo su Estija, Latvija, Lietuva ir Šiaurės Vakarų Rusija taikymo srities ir lygmens.

Göran Persson, Švedijos Ministras Pirmininkas pareiškė, kad bendradarbiavimo pagrindas bus Šiaurės šalių bendradarbiavimas, užtikrinantis šalių saugumą. Šiaurės šalims bendradarbiaujant, skirtingos šalys turi tas pačias pagrindines vertybes, kilusias iš ta pačia kryptimi besivysčiusių visuomenių. Būtent tai ir yra Šiaurės šalių identitetas. Jis pažymėjo, kad svarbiausias klausimas yra Šiaurės šalių identiteto ir kalbų išsaugojimas. Baltijos valstybėms reikės laiko savo identitetui sukurti prieš pradedant glaudesnį bendradarbiavimą su Šiaurės šalimis regionų lygmenyje.

Andres Fogh Rasmussen, Danijos Ministras Pirmininkas pažymėjo, kad Šiaurės šalyse ir visame pasaulyje pučia permainų vėjai. Visos valstybės tampa vis labiau susijusios viena su kita, nepaisant sienų ar kultūrinių skirtumų. Globalizaciją galima vertinti kaip pavojų arba kaip galimybę ir todėl šį klausimą Šiaurės šalys privalo spręsti kartu.

Jens-Christian Larsen, Šiaurės Tarybos centristų frakcijos pirmininkas pareiškė, kad Šiaurės šalys privalo valdyti bendradarbiavimo keturiomis skirtingomis kryptimis - su Šiaurės šalių vakarine dalimi, su Šiaurės Vakarų Rusija, Baltijos valstybėmis ir Europa - tuo pačiu metu.

Poul Nyrop Rasmussen, Europos Parlamento narys pažymėjo, kad Šiaurės šalys privalo matyti Europą kaip sprendimo, o ne kaip sprendimo kliuvinio dalį. Šiaurės šalys turi būti ES plėtros avangarde. Baltijos valstybes reikia vertinti kaip visumą ir netgi laikas nuo laiko jas reikėtų įtraukti į bloko vykdomą politiką, tam, kad skatinti Šiaurės šalių požiūrio platinimą Europos Sąjungoje.

Inge Lønning, Norvegijos atstovas Šiaurės Tarybos Prezidiume, pareiškė, kad būtina prisiimti atsakomybę už mūsų pačių užimamos nišos Europoje stabilumą ir todėl susiduriame su esminiais iššūkiais, nes kyla ekonominės ir socialinės, o gal būt netgi ir ideologinės prarajos atsivėrimo pavojus.

 

***

 

Jan Erik-Enestam, Suomijos Bendradarbiavimo ministras, supažindino Šiaurės Ministrų Tarybą su pasiūlymu dėl Šiaurės Ministrų Tarybos rekomendacijų dėl Šiaurės Ministrų Tarybos bendradarbiavimo su Estija, Latvija ir Lietuva 2006 –2008 metų laikotarpiu. Jis pažymėjo, kad reikia peržiūrėti Šiaurės šalių bendradarbiavimą su Baltijos valstybėmis, kadangi šios tapo ES valstybėmis narėmis. Bendradarbiavimas ateityje bus grindžiamas lygiateisiškumu, tačiau klausimas dėl Baltijos valstybių ministrų visiškos narystės Šiaurės Ministrų Taryboje nekeliamas. Sprendimai bus priimami ministrų posėdžiuose ir aukštesnio rango pareigūnų darbo grupėse. Reikėtų padidinti Šiaurės Rusijai skiriamų išteklių apimtį. Demokratijos plėtra, o taip pat ir pastangos, dedamos, siekiant garantuoti spaudos laisvę ir NVO veikla turėtų būti vienomis iš prioritetinių sričių.

Per Unckel, Šiaurės Ministrų Tarybos Generalinis sekretorius, pateikė ataskaitą apie Baltijos valstybių dalyvavimą Šiaurės šalių bendradarbiavime. Jis pabrėžė aiškaus politinio įsipareigojimo dėl bendradarbiavimo ir Šiaurės šalių institucijų sukauptos patirties svarbą, atsižvelgiant į Baltijos valstybių tam tikrus pageidavimus. Bendradarbiavimą su Baltijos valstybėmis reikia peržiūrėti dėl to, nes jos tapo ES narėmis. Bendradarbiavimas ateityje bus grindžiamas lygiateisiškumu, tačiau klausimas dėl Baltijos valstybių ministrų visiškos narystės Šiaurės Ministrų Taryboje nekeliamas. Sprendimai bus priimami ministrų posėdžiuose ir aukštesnio rango pareigūnų darbo grupėse.

Laila Freivalds, Švedijos Užsienio reikalų ministrė pažymėjo, kad regionų bendradarbiavimas, toks kaip Šiaurės šalių bendradarbiavimas savo vertės neprarado, todėl Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimas įgis dar daugiau reikšmės ir taps Šiaurės šalių bendradarbiavimo papildiniu.

Jānis Reirs, Baltijos Asamblėjos Prezidento nuomone, Baltijos valstybių, Šiaurės šalių ir Beneliukso valstybių atstovams reikia apsvarstyti veiksmingiausius regionų plėtros modelius. Nepaisant to, kad Baltijos ir Šiaurės šalys nedidelės, jos nėra silpnos ir nėra neįtakingos. Išsiplėtusioje Europos Sąjungoje tik 6 iš 25 valstybių narių yra galingos. Kuriant bendrąją strategiją, su mažomis valstybėmis teks skaitytis.

Pavel Sazhinov, Šiaurės Vakarų Rusijos Parlamentinės Asamblėjos narys, pareiškė, kad Šiaurės šalių ir Šiaurės Vakarų Rusijos bendradarbiavimas yra daug glaudesnis, nei atrodo žmonėms. Faktiškai, žmonių bendradarbiavimas šiose srityse prasidėjo daug anksčiau nei susiformavo pačios tautos. Jis pridūrė, kad bendradarbiavimas įgavo didesnį pagreitį, ypač pastaruoju dešimtmečiu.

 

***

 

Šiaurės Tarybos sesijoje buvo patvirtinti šie Šiaurės Tarybos prioritetai 2005 metų laikotarpiui:

  • Judėjimo laisvės Šiaurės šalių regione skatinimas;
  • Šiaurės šalių bendradarbiavimo stiprinimas ir jo vaidmuo naujoje Europoje;
  • Ryšių tarp ES/EEE ir Rusijos užmezgimas ir palaikymas;
  • Parama organiškai ir ekonomiškai darniai Šiaurės šalių Vakarų regiono, Norvegijos, Švedijos ir Suomijos (North Calotte) bei Barenco jūros regiono plėtrai.

Islandija pradėjo pirmininkauti Šiaurės Tarybai. Rannveig Gudmundsdóttir's buvo išrinkta Šiaurės Tarybos Prezidente 2005 metams. Rannveig Gudmundsdóttir's pareiškė, kad Šiaurės Taryba gali savo didžiąją veiklos dalį skirti tradicinėms bendradarbiavimo formoms aptarti, tačiau Šiaurės šalių bendradarbiavimas yra kitoks: jis sėkmingai plėtojamas ankstyvuosiuose etapuose, Šiaurės šalių asociacijų lygmenyje, sudarant susigiminiavusių miestų susitarimus ir vykdant populiarius kultūrinius mainus. Jis glaudžiai susijęs su tradiciniu kultūriniu paveldu ir solidarumo dvasia.

57 – oji Šiaurės Tarybos sesija bus surengta 2005 m. lapkričio 25 - 27 dienomis Reikjavike.

 

 

Priedai:

1. Baltijos Asamblėjos Prezidiumo posėdžio, įvykusio 2004 m. spalio 31 – lapkričio 1 d. Stokholme, protokolas;

2. Trumpos pastabos apie antrąjį jungtinį Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos adhoc darbo grupės posėdį, įvykusį 2004 m. lapkričio 2 d. Stokholme.

 

 

 

Tvirtino:

G. Purvaneckienė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkė

 

 

 

Parengė:

R. Jankauskaitė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė




Naujausi pakeitimai - 2004 11 24.
Interneto Vartotojas



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   ŠVEDIJA

LR Seimas