Lietuvos Respublikos Seimas

2004-11-08

Seimo Užsienio reikalų komitetas pritarė

Įstatymo dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo projektui Nr. IXP-3941

 

Seimo Užsienio reikalų komitetas apsvarstė šiuos klausimus:

            Įstatymo “Dėl Šiaurės Atlanto Sutarties Šalių susitarimo dėl bendradarbiavimo, susijusio su atomine informacija, ratifikavimo” projektą Nr. IXP-3915. Komiteto nariai vienbalsiai pritarė ratifikavimo įstatymo projektui. Ratifikavimo įstatymo projektą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Vaclov Stankevič, Krašto apsaugos ministerijos sekretorius Renatas Norkus ir Krašto apsaugos ministro patarėjas-teisininkas Dainius Žalimas. Įstatymo projekto pagrindinis uždavinys yra ratifikuoti 1964 m. birželio 18 d. sudarytą Šiaurės Atlanto Sutarties Šalių susitarimą dėl bendradarbiavimo, susijusio su atomine informacija (ATOMAL susitarimas). Vykdydama integracijos į NATO priemones, Lietuvos Respublika suderino su NATO įslaptintos informacijos apsaugos standartais Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą, kuris yra pagrindinis nacionalinės teisės aktas, užtikrinantis NATO ir jos šalių perduotos įslaptintos informacijos (įskaitant atominę informaciją) apsaugą. Tačiau šis Įstatymas nenumato specialių atominės informacijos apsaugos normų, o Lietuvos Respublika dar nėra prisiėmusi narystės NATO įsipareigojimų, kylančių iš ATOMAL susitarimo, kurį pagal Projektą kaip tik ir siūloma ratifikuoti. Projektu siūloma ratifikuoti ATOMAL susitarimą. Pagrindinis šio Susitarimo tikslas – sudaryti teisines sąlygas JAV (panašiomis sąlygomis – ir kitoms branduolinėms valstybėms – NATO narėms) prireikus teikti kitoms Aljanso šalims bei NATO institucijoms atominę informaciją, taip pat užtikrinti tokios perduotos informacijos saugumą. Atominė informacija – tai įslaptinta informacija apie atominius ginklus ir jų poveikį. Tokia informacija teikiama, kai yra būtina plėtoti gynybos planus, mokyti personalą kaip naudoti atominius ginklus ar gintis nuo jų bei kitaip panaudoti atominę energiją kariniais tikslais, taip pat įvertinti potencialių priešų pajėgumus naudoti atominius ginklus, sukurti pristatymo sistemas, pritaikytas gabenamiems atominiams ginklams.

            Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Turkijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos pramonės srityje ratifikavimo” projektą Nr. IXP-3924. Komiteto nariai vienbalsiai pritarė ratifikavimo įstatymo projektui. Ratifikavimo įstatymo projektą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Vaclov Stankevič, Krašto apsaugos ministerijos sekretorius Renatas Norkus ir Krašto apsaugos ministro patarėjas-teisininkas Dainius Žalimas.Teikiamo įstatymo projekto tikslas – ratifikuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Turkijos Respublikos Vyriausybės susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos pramonės srityje. Susitarimo tikslas – užtikrinti šalių efektyvesnį bendradarbiavimą gynybos priemonių, medžiagų ir įrangos gamybos, tyrimų, taip pat viešųjų pirkimų, logistikos, technikos srityse, stiprinti abiejų šalių karinės pramonės pajėgumus. Susitarime numatomos bendradarbiavimo tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Turkijos Respublikos Vyriausybės sritys, susitarimo įgyvendinimo principai, reglamentuojamas Jungtinio komiteto sudarymas ir veikla, nustatomi išlaidų pasidalijimo ir įslaptintos informacijos apsaugos principai. Ratifikavusi šį susitarimą, Lietuva galėtų didinti bendradarbiavimo sričių su Turkija, kurios kariuomenė antra pagal dydį tarp NATO valstybių, įvairovę, bendradarbiaudama gamybos priemonių, medžiagų ir įrangos projektavimo, techninės priežiūros ir aptarnavimo, techninės veiklos, mokslinių tyrimų, bendrų įsigijimų ir pardavimų, abipusės pagalbos gaminant minėtas priemones, pasikeitimo technine ir moksline informacija srityse. Būtų palanku užmegzti kontaktus tarp ūkio subjektų, mokslo institucijų, keistis patirtimi, vykdyti bendras programas, projektus ir pan. Susitarimas būtų įgyvendinamas remiantis abipusiškumo ir lygiateisiškumo principais pagal metinius bendradarbiavimo planus.

Seimo delegacijų ataskaitas. Komiteto nariai bendru sutarimu patvirtino visas ataskaitas: už “Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje veiklą 2000 – 2004 metais” (kurią pristatė delegacijos pirmininkė Giedrė Purvaneckienė); už “Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje veiklą 2000 – 2004 metais” (kurią pristatė delegacijos vadovas Gediminas Kirkilas); už “Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje veiklą 2001 – 2004 metais” (kurią pristatė delegacijos pirmininkas Jonas Čekuolis); už “Seimo delegacijos Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje veiklą 2001 – 2004 metais” (kurią pristatė delegacijos narys Romanas Algimantas Sedlickas); už “Seimo delegacijos Europos – Viduržemio jūros Parlamentinėje Asamblėjoje veiklą 2000 –2004 metais” (kurią pristatė delegacijos vadovas Vaclov Stankevič); už “Seimo delegacijos Frankofonijos Parlamentinėje Asamblėjoje veiklą 2004 –2004 metais” (kurią pristatė delegacijos pirmininko pavaduotojas Kęstutis Kriščiūnas).        

     Įstatymo dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo projektas Nr.IXP-3941. Komiteto nariai po svarstymo pritarė ratifikavimo įstatymo projektui. Ratifikavimo įstatymo projektą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Gediminas Kirkilas ir Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. Parengto Lietuvos Respublikos įstatymo dėl ratifikavimo projekto tikslas – įtvirtinti Sutartį dėl Konstitucijos Europai kaip teisiškai privalomą Lietuvos Respublikai. Ši Sutartis turi būti ratifikuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kuriame nustatyta, kad Seimas ratifikuoja  daugiašales sutartis. Sutartį inicijavo 2000 m. gruodžio 7-9 d. Nicoje (Prancūzija) vykusi Europos Vadovų Taryba, kuomet ES valstybių ir vyriausybių vadovai sutarė dėl teisinių bei institucinių Europos Sąjungos reformų. Siekdama įgyvendinti šį uždavinį, 2001 m. gruodžio 14-15 d. Lakene (Belgija) Europos Vadovų Taryba priėmė sprendimą sušaukti Konventą dėl Europos ateities. 105 narių Konventas, kuriam vadovavo buvęs Prancūzijos prezidentas Valery Giscard d'Estaign (Valeri Žiskaras Destenas), darbą pradėjo 2002 m. vasario 28 d., baigė 2003 m. liepos 10 d. Konvento baigiamasis dokumentas – Sutarties dėl Konstitucijos Europai projektas. 2003 m. birželio 20 d. šis projektas buvo pateiktas Salonikų Europos Vadovų Tarybai ir tapo atskaitos tašku diskusijoms Tarpvyriausybinėje konferencijoje. Šios konferencijos uždavinys buvo peržiūrėti, o prireikus – pakoreguoti ir patvirtinti Sutartį. Tarpvyriausybinė konferencija prasidėjo 2003 m. spalio 4 d. Romoje, baigėsi 2004 m. birželio 18 d. Briuselyje, kur ir buvo patvirtintas Sutarties dėl Konstitucijos Europai tekstas. Šią Sutartį 2004 m. spalio 29 d. pasirašė dabartinių 25 Europos Sąjungos valstybių narių atstovai. Kad Sutartis įsigaliotų, ją turi ratifikuoti visos valstybės Europos Sąjungos narės.

 

 

Vaida Tupčiauskaitė (6799)

Užsienio reikalų komiteto patarėja

 




Naujausi pakeitimai - 2004 11 08.
Salvinija Jurėnaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Užsienio reikalų komitetas  >   Apie posėdžius

LR Seimas