Lietuvos Respublikos Seimas

2004 10 11 Aplinkos apsaugos komiteto posėdis

Po svarstymo Žemės gelmių įstatymo 1, 2, 6, 8, 12, 13, 14, 15, 18, 23, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo priedu įstatymo projekto Nr.IXP-3878 ES nuspręsta: Komiteto išvadų projekto rengėjais paskirti A.Macaitį ir A.Baurą; prašyti Seimo papildomų komitetų, visuomeninių ir kitų suinteresuotų organizacijų pateikti išvadas dėl Įstatymo projekto Nr. IXP-3878 (ES) iki 2004 m. spalio 15 d.; svarstymo data Aplinkos apsaugos komitete - 2004 m. spalio 18 d.

Po svarstymo Žemės įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto IXP-3879 nuspręsta: Komiteto išvadų projekto rengėjais paskirti V.Baravyką ir Vilija Aleknaitę-Abramikienę; prašyti Seimo papildomų komitetų, visuomeninių ir kitų suinteresuotų organizacijų pateikti išvadas dėl Įstatymo projekto Nr.IXP-3879 iki 2004 m. spalio 15 d.; svarstymo data Aplinkos apsaugos komitete - 2004 m. spalio 18 d.

Informaciją apie Nuotekų dumblo tvarkymo regioninių programų rengimą pateikė Raimondas Sakalauskas, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento direktoriaus pavaduotojas. Pranešėjas pažymėjo, kad šiuo metu nėra vieningos dumblo tvarkymo sistemos, sąlygojančios galutinį dumblo sutvarkymą. Kasmet nuotekų valymo įrenginiuose susidaro apie 260 000 tonų nuotekų dumblo. Didžioji susidariusių nuotekų dumblo dalis yra laikoma nuotekų valyklų dumblo aikštelėse, ar yra išvežama į sąvartynus, ir tik mažoji jos dalis yra panaudojama žemės ūkyje ar kitaip. Dumblo tvarkymo problemas, pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, turėtų spręsti savivaldybės. Tačiau esama situacija rodo, kad savivaldybės nelabai gali šią problemą spręsti. Todėl priimtas sprendimas, kad Aplinkos ministerija inicijuos valstybinės strategijos parengimą kaip turėtų būti sprendžiami dumblo tvarkymo klausimai. Šių metų rugsėjo 25 dieną paskelbtas konkursas (paraiškų teikimo terminas baigėsi spalio 18 dieną) galimybių studijai parengti t.y kaip būtų optimaliausiai Lietuvoje tvarkomas dumblas. Studija turėtų būti parengta per metus laiko ir maksimali suma, kuri gali būti skirta šiam darbui atlikti- apie 900 tūkstančių litų. Studijos tikslai: detaliai įvertinti nuotekų valymo ir kitų biodegraduojančių atliekų susidarymo ir tvarkymo situaciją bei atlikti prognozinį vertinimą; inventorizuoti nuotekų dumblo ir biodegraduojančių atliekų tvarkymo problemas prioriteto tvarka; išnagrinėti ir pagrįsti galimybę biodegraduojančias atliekas tvarkyti kartu su nuotekų dumblu ir pasiūlyti optimaliausius tvarkymo problemų būdus (techninius ir organizacinius), užtikrinančius nustatytų reikalavimų atitikimą, parengti investicinę programą (statybos pagrindimą ir projektinius pasiūlymus) pasiūlytų nuotekų dumblo ir biodegraduojančių atliekų tvarkymo būdų (dumblo tvarkymo sistemų) įdiegimui; paruošti paraišką dumblo tvarkymo sistemos diegimo projekto finansavimui iš Sanglaudos fondo.

Bronius Miežutavičius, UAB "Vilniaus vandenys" (toliau tekste-Bendrovė) generalinis direktorius, informavo, kad Bendrovė eksploatuoja didžiausią Lietuvoje nuotekų valyklą, kurios pajėgumas 225 tūkst. kub. m nuotekų per parą.

Nuotekų valyklos pajėgumas pagal sulaikomų sausų teršalų kiekį yra 42,6 tonos per parą. Šiuo laiku jau sulaikoma 38 tonos per parą teršalų pagal sausą medžiagą, o tai atitinka 250 kub.m per parą centrifugomis nusausinto dumblo, kurio drėgnumas siekia 80 procentų. Per metus susidaro vidutiniškai 90 000 kub. m nusausinto dumblo. Tai didelis kiekis atliekų, kurias būtina utilizuoti.

Nuo 1994 metų ši problema buvo sėkmingai sprendžiama panaudojant dumblą žemės ūkyje arba karjerų rekultivacijai. Tačiau pastaraisiais metais vis sunkiau panaudoti dumblą žemės ūkyje arba karjerų rekultivacijai, kadangi dauguma žemės ūkio bendrovių buvo panaikintos, o artimiausi karjerai jau rekultivuoti.

Pranešėjas mano, kad nuotekų dumblo utilizavimas yra viena aktualiausių ne tik Vilniaus miesto, bet ir visos šalies problemų, todėl siūlė skubiai spręsti šiuos klausimus: pradėti dumblo pūdymo įrenginių (metantankų) projektavimą ir statybą Vilniaus miesto nuotekų valykloje; spręsti naujos Vilniaus miesto nuotekų dumblo sandėliavimo-laidojimo aikštelės įrengimą; Vilniaus miesto nuotekų valykloje įrengti dumblo sausinimo aikšteles pritaikant jas įvairių dumblo komposto mišinių paruošimui. Šių objektų statybai siūlant panaudoti 18 ha sklypą, esantį Vilniaus miesto nuotekų valyklos teritorijoje. Šių klausimų sprendimui reikėtų apie 145 mln. litų, panaudojant biudžeto lėšas ar numatant lėšas iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo.

Komitetas nusprendė: atsižvelgiant į susidariusią kritinę situaciją miestų nuotekų dumblo surinkimo ir valymo srityje bei problemos mąstą, siūlyti Vyriausybei įvertinus susidariusią padėtį patikslinti vandens apsaugos sektoriaus prioritetus, ieškant papildomo finansavimo iš ES sanglaudos fondų; prašyti Lietuvos savivaldybių asociaciją atkreipti savivaldybių dėmesį į nuotekų dumblo tvarkymo problemų aktualumą ir imtis papildomų finansinių ir organizacinių priemonių sprendžiant nuotekų dumblo tvarkymo regionines problemas; iki š. m. gruodžio 1 d. Aplinkos ministerijos prašyti organizuoti valstybės bei savivaldos institucijų ir įmonių, tvarkančių nuotekų dumblą, atstovų pasitarimą, kuriame būtų aptarti valstybės ir savivaldybių veiksmai ir galimybės sprendžiant dumblo tvarkymo klausimus, pristatyti reikalavimai dumblo tvarkymui, dumblo tvarkymo technologijos ir kitų valstybių patirtis.

 

 




Naujausi pakeitimai - 2004 10 20.
Vida Katinaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Aplinkos apsaugos komitetas  >   Apie posėdžius

LR Seimas