Lietuvos Respublikos Seimas

2004-09-20

Seimo Užsienio reikalų komitetas pritarė Įstatymo „Dėl Konvencijos dėl taikaus tarptautinių ginčų sprendimo ratifikavimo“ projektui Nr. IXP-3828.

 

Seimo Užsienio reikalų komitetas svarstė:

Įstatymo „Dėl Konvencijos dėl taikaus tarptautinių ginčų sprendimo ratifikavimo“ projektą Nr. IXP-3828. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė pateiktam ratifikavimo įstatymo projektui, kurį pristatė Komiteto išvadų rengėjas Justinas Karosas ir Užsienio reikalų ministerijos Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento direktorius Andrius Namavičius. Pagrindinis Konvencijos tikslas - užtikrinti taikų tarptautinių ginčų sprendimą. Konvencijoje yra numatytos priemonės taikiam tarptautinių ginčų, kylančių tarp valstybių, sprendimui. Visų pirma numatyta galimybė nesutariančioms valstybėms kreiptis į vieną ar kelias valstybes, kad šios padėtų išspręsti kilusį ginčą. Jei ginčas kyla dėl skirtingo faktų vertinimo, siūloma sudaryti tarptautinę tyrimo komisiją. Konvencijoje yra reglamentuojami pagrindiniai tokios komisijos sudarymo ir veiklos principai. Kaip viena veiksmingiausių ir tinkamiausių teisinio pobūdžio tarptautinių ginčų sprendimo priemonių yra nurodoma arbitražas. Numatyta galimybė valstybėms kreiptis į Nuolatinį arbitražo teismą, reglamentuojama šio teismo sudarymo, arbitražo proceso ir supaprastinto arbitražo proceso tvarka. Arbitražo teismo sprendimas valstybėms, ginčo šalims, yra privalomas ir tam tikrais atvejais gali būti peržiūrėtas tik to paties arbitražo teismo. Reikėtų pažymėti, kad Nuolatiniame arbitražo teisme gali būti sprendžiami ne tik tarpvalstybiniai ginčai, bet ir ginčai, kylantys tarp valstybių ir privačių subjektų, taip pat ginčai, kuriuose dalyvauja tarptautinės organizacijos. Lietuvos Respublikai tapus Konvencijos dalyve, būtų sudaryta galimybė naudotis joje numatytomis ginčų sprendimo priemonėmis ir taip būtų užtikrintas efektyvesnis vieno iš pagrindinių tarptautinės teisės principų – taikaus tarptautinių ginčų sprendimo – įgyvendinimas. Prisijungimas prie Konvencijos neįpareigotų Lietuvos Respublikos visų tarptautinių ginčų spręsti Konvencijoje įtvirtintomis priemonėmis. Kiekvienu atveju turi būti ginčo šalių susitarimas spręsti ginčą pagal Konvencijoje įtvirtintą tvarką. Šiuo metu 101 valstybė dalyvauja 1899 m. Konvencijoje dėl taikaus tarptautinių ginčų sprendimo ir ją pakeitusioje 1907 m. Konvencijoje. Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublika turėtų paskirti ne daugiau kaip 4 tarptautinės teisės specialistus, kurie būtų įrašyti į Nuolatinio arbitražo teismo narių sąrašą. Atsižvelgiant į tai, kad Konvencija buvo priimta 1907 metais, kai tarptautinės teisės normos neužtikrino žmogaus teisių apsaugos, ratifikuojant Konvenciją daromas pareiškimas, kad Lietuvos Respublika teisę, kuria vadovaujantis pagal Konvencijos 37 straipsnio 1 dalį sprendžiami ginčai tarp valstybių, supranta kaip teisę, apimančią reikalavimą laikytis visuotinai pripažįstamų žmogaus teisių apsaugos principų.

Įstatymo „Dėl Pasaulinės pašto sąjungos dokumentų ratifikavimo ir neratifikuotinų Pasaulinės pašto sąjungos dokumentų skelbimo „Valstybės žiniose“ projektą Nr. IXP-3824. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai nutarė siūlyti pagrindiniam Komitetui daryti svarstyme pertrauką, kol tarp institucijų bus rastas bendras sutarimas dėl teikiamo ratifikavimo įstatymo projekto 2 straipsnio atitikimo Prezidento dekretui. Minėtą projektą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Jonas Čekuolis, Susisiekimo ministerijos Informacinių technologijų ir telekomunikacijų departamento direktorius Eugenijus Norkūnas ir Susisiekimo ministerijos Informacinių technologijų ir telekomunikacijų departamento Pašto ir telekomunikacijų skyriaus vedėjas Vytautas Krasauskas.

Įstatymo „Dėl Danijos Karalystės, Estijos Respublikos, Islandijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Suomijos Respublikos ir  Švedijos Karalystės susitarimo dėl Šiaurės investicijų banko ratifikavimo“ projektą           Nr. IXP-3833. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui, kurį pristatė Komiteto išvadų rengėjas Arminas Lydeka bei Finansų ministerijos Finansų rinkos departamento Finansų įstaigų skyriaus vyresnioji specialistė Renata Lygienė. Daugiašalė tarptautinė finansų institucija Šiaurės investicijų bankas įsteigtas 1975 m. gruodžio 4 d. Danijos, Suomijos, Islandijos, Norvegijos ir Švedijos šalių Vyriausybių Šiaurės investicijų banko steigimo sutartimi. Šiaurės investicijų banko tikslas – vadovaujantis patikimos bankininkystės principais, atžvelgiant į socialinius ir ekonominius poreikius, finansuoti šalims narėms ir kitoms tokį finansavimą gaunančioms šalims aktualius investicijų projektus. Lietuvos Respublika su Šiaurės investicijų banku bendradarbiauja nuo 1994 m. kovo 15 d., kuomet buvo pasirašyta sutartis dėl Šiaurės investicijų banko teisinio statuso. Lietuvoje Šiaurės investicijų bankas finansuoja infrastruktūros, gamtosaugos, savivaldybių, socialinius bei energijos taupymo investicijų projektus. Ratifikavus Susitarimą, Lietuva taps pilnateise Šiaurės investicijų banko nare. Dalyvavimas banko veikloje suteiks Lietuvai galimybę, įgyvendinant atskirus valstybinio bei privataus sektoriaus investicijų projektus, gana palankiomis sąlygomis skolintis iš šios tarptautinės finansų institucijos.

Įstatymo „Dėl Konvencijos, apibrėžiančios Europos mokyklų statutą, ratifikavimo“ projektą Nr. IXP-3830. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai nutarė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir atkreipti Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centro dėmesį dėl “Konvencijos, apibrėžiančios Europos mokyklų statusą” vertimo kalbos. Su šiuo klausimu Komiteto narius supažindino Komiteto išvadų rengėjas Egidijus Vareikis ir Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus. Europos mokyklos, kurioms taikomas teikiamos ratifikuoti Konvencijos apibrėžiamas statutas, yra skirtos bendrai mokyti Europos Bendrijų institucijų darbuotojų vaikus, siekiant užtikrinti tinkamą Europos institucijų funkcionavimą. Konvencija nustato ugdymo organizavimo Europos mokyklose principus, Europos mokyklų struktūrą, valdymą, finansavimą, taip pat jose teikiamo švietimo priežiūrą. Europos vidurinio mokslo baigimo atestato, įgyto šiose mokyklose, turėtojai naudojasi visomis valstybės narės, kurios piliečiai jie yra, privilegijomis, teikiamomis turint diplomą arba pažymėjimą, įgyjamą baigus vidurinę mokyklą toje šalyje, taip pat turi teisę siekti įstoti į kiekvienoje valstybėje narėje esantį bet kurį universitetą tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės narės piliečiai, turintys lygiavertes kvalifikacijas. Ratifikavus Konvenciją, Lietuvos Respublika turės galimybę savo piliečių, dirbančių Europos Sąjungos institucijose, vaikus šiose mokyklose mokyti lietuvių kalbos, o esant pakankamam vaikų skaičiui, ir kitų mokomųjų dalykų lietuvių kalba.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Balkanų, Centrinės ir Pietų Azijos bei Persijos įlankos regionuose pratęsimo ir dėl Seimo nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ projektą Nr. IXP-3849. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė iniciatorių pateiktam nutarimo projektui. Minėtą nutarimo projektą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Arminas Lydeka, Krašto apsaugos ministerijos sekretorius Povilas Malakauskas ir Krašto apsaugos ministro patarėjas-teisininkas Dainius Žalimas. Seimo nutarimo projektu aiškiai apibrėžiamas skaičius karių ir regionai, kuriuose jie turėtų dalyvauti.

Įstatymo „Dėl Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos ratifikavimo“ projektą Nr. IXP- 3831. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė pateiktam ratifikavimo įstatymo projektui, kurį pristatė Komiteto išvadų rengėjas Justinas Karosas ir Sveikatos apsaugos ministerijos Užsienio skyriaus vyriausiasis specialistas Martynas Pukas. Minėta konvencija nustato bendrus visoms šalims minimalius reikalavimus reglamentuojant tabako gaminių paklausos, pasiūlos mažinimą, laisvos nuo tabako aplinkos kūrimą ir siekia, kad visame pasaulyje būtų vieningai imtasi priemonių, mažinančių rūkymo paplitimą. Tabakas ir jo gaminiai yra ypatinga prekė. Lietuva – vienintelė Baltijos regiono šalis, kurioje kasdien rūkančių 20-64 metų amžiaus vyrų skaičius siekia 43,7 procento. Kasdien rūkančių 20-64 metų amžiaus moterų skaičius procentais Lietuvoje išaugo nuo 6,3 ( 1994 m.) iki 12,8. Daugelyje Europos šalių, išskyrus Islandiją, Airiją, Švediją ir Didžiąją Britaniją, žymiai išaugo nuolat rūkančių vaikinų ir merginų skaičius. Tai yra akstinas visoms šalims suaktyvinti ,,Visuomenės be tabako“ politiką.

Įstatymo „Dėl Antidopingo konvencijos papildomo protokolo ratifikavimo“ projektas  Nr. IXP-3747. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė pateiktam ratifikavimo įstatymo projektui, kurį pristatė Komiteto išvadų rengėjas Jonas Čekuolis ir Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius Vytas Nėnius. 1995 m. lapkričio 7d. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo Antidopingo konvenciją. Šios konvencijos papildomas protokolas Europos Tarybos šalių narių buvo priimtas 2002 m. rugsėjo 12 d. Varšuvoje. Teikiamu Lietuvos Respublikos įstatymo projektu siekiama ratifikuoti Antidopingo konvencijos papildomą protokolą. Šiuo Papildomu protokolu valstybės Europos Tarybos narės pripažįsta Pasaulinės antidopingo agentūros veiklą. Antidopingo konvencijos papildomo protokolo nuostatos įtvirtina nacionalinių ir tarptautinių dopingo kontrolės tarnybų veiklą kitų Konvencijos šalių narių teritorijoje. Kaip ir minima protokole tokiu būdu užtikrinamas dopingo mėginių ėmimo tarptautinių standartų laikymasis, kuris leidžia suvienodinti mėginių ėmimo praktiką, o prireikus ir ginti sportininko teises. Viena iš svarbiausių Papildomo protokolo nuostatų - pripažįstama Pasaulinės antidopingo agentūros teisė ne varžybų metu tikrinti sportininkus tuo metu besitreniruojančius Lietuvos teritorijoje, o taip pat tikrinti Lietuvos sportininkus jiems esant kitose valstybėse ne varžybų metu. Visais atvejais, gaunami rezultatai pranešami ne tik sportininkui, bet ir nacionalinei federacijai, nacionalinei antidopingo organizacijai.

 

 

Užsienio reikalų komiteto patarėjas

Deividas Stankevičius (23967 98)

 

 

 




Naujausi pakeitimai - 2004 09 21.
Salvinija Jurėnaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Užsienio reikalų komitetas  >   Apie posėdžius

LR Seimas