Lietuvos Respublikos Seimas

A.Kunčino ir A.Griciaus komandiruotė į Rusijos Federaciją 2004 06 16-18

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

DELEGACIJA NATO PARLAMENTINĖJE ASAMBLĖJOJE

SEIMAS OF THE REPUBLIC OF LITHUANIA

DELEGATION TO NATO PARLIAMENTARY ASSEMBLY

53 Gediminas Ave., LT-2002 Vilnius, Lithuania      Tel.:+370 5  239 62 21         Fax +370 5  239 63 39         E-mail snziuk@lrs.lt

_______________________________________________________________________________________________________

 

 

 

Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje narių

Algirdo GRICIAUS ir Algirdo KUNČINO

komandiruotės į Maskvą (Rusijos Federacija)

2004 m. birželio 16-18 d.

 

a t a s k a i t a

 

 

 

            2004 m. birželio 17-18 dienomis Maskvoje vyko NATO Parlamentinės Asamblėjos Gynybos ir saugumo, Politikos ir Mokslo ir technologijos komitetų jungtinis posėdis. Tai tradicinis jau kelintus metus iš eilės vykstantis posėdis, rengiamas kartu su Rusijos delegacija NATO Parlamentinėje Asamblėjoje. Į Maskvą atvyko daugiau nei 50 parlamentarų iš NATO šalių ir asocijuotų NATO PA valstybių.

            Pagrindinės susitikimo Maskvoje ir diskusijų temos buvo NATO ir Rusijos santykiai ir kova prieš terorizmą.

Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos pirmininko pirmoji pavaduotoja, Rusijos delegacijos NATO PA vadovė Liubov Sliska savo pasisakymuose pabrėžė, kad dabar, po NATO plėtros ir ypač trijų Baltijos valstybių priėmimo į aljansą, NATO turi stiprinti dialogą su Rusija ir įsiklausyti į jos nuogąstavimus dėl NATO sienų priartėjimo prie Rusijos. Rusijos atstovės teigimu, Lietuvoje dislokuoti NATO naikintuvai, saugantys Baltijos valstybių oro erdvę, kelia grėsmę Rusijos saugumui, o apie jų dislokavimą Rusijai net nebuvo pranešta. L. Slinkos manymu, Rusija niekam nekelia grėsmės, o Baltijos šalių oro erdvės monitoringą kartu su kitomis valstybėmis galėtų vykdyti ir Rusija. Lietuvai, Latvijai ir Estijai buvo priekaištaujama, kad jos iki šiol nėra prisijungusios prie Įprastinės Ginkluotės Europoje sutarties. Tradiciškai daug priekaištų susilaukė Latvija ir Estija dėl “rusakalbių gyventojų šiose valstybėse teisių pažeidinėjimų”. Šią temą eskalavo ir kiti kalbėjusieji Rusijos federacijos atstovai.

            Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos Gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Aleksej Sigutkin, skaitęs pranešimą apie Rusijos santykius su Šiaurės Atlanto Aljansu, dar kartą pakartojo, kad įvykusi NATO plėtra nedidina saugumo, o aljanso naikintuvų vykdoma Baltijos valstybių oro erdvės kontrolė yra Rusijai priešiška ir kelia grėsmę. Tai neprisideda prie NATO ir Rusijos santykių stiprinimo. Pranešėjo manymu, NATO ir Rusijos santykiai turi būti lygiaverčiai, svarbūs sprendimai turi būti priimami kartu.

Po pranešimo vykusiose diskusijose NATO parlamentarai paragino Rusijos kolegas pakeisti susitikimo terminologiją, kuri labiau priminė šaltojo karo laikus, ir ieškoti abiems pusėms priimtinų bendradarbiavimo formų. NATO šalių parlamentarai neigė Rusijos atstovo išsakytus priekaištus dėl Rusijos ignoravimo priimant sprendimus. Asamblėjos viceprezidentas Pierre Lellouche (Prancūzija) netgi pasiūlė sudaryti specialią parlamentinę NATO PA ir Rusijos komisiją, kurios nariai galėtų susitikti su aukščiausiais NATO pareigūnais ir gauti atsakymus į visus Rusiją neraminančius klausimus. P. Lellouche teigė, kad aljanso vykdomos misijos įvairiuose pasaulio regionuose nėra nukreiptos prieš Rusiją ir nekelia jos saugumui jokios grėsmės. Asamblėjos Politikos komiteto pirmininkas Peter Viggers (Jungtinė Karalystė) oficialiai pareiškė, kad apie 4 NATO naikintuvų dislokavimą Lietuvoje Baltijos valstybių oro erdvei kontroliuoti NATO oficialiai pranešė atitinkamiems oficialiems Rusijos pareigūnams.

Pranešimą apie kovą su terorizmu skaitęs Dūmos Saugumo komiteto pirmininkas Viktor Vasiljev kalbėjo daugiau apie vidines Rusijos problemas, susijusias su nelegalia prekyba ginklais bei narkotikais, Rusijos sienų saugumu, siūlė kurti specialiąsias komisijas kovai su terorizmu įvertinti, sukurti internetinį puslapį, kuriame būtų pateikiama įvairių šalių informacija apie įstatyminę bazę kovai su terorizmu. Šiuos pasiūlymus NATO parlamentarai įvertino gana skeptiškai. Italijos Senato delegacijos narys Mario Palombo gana kategoriškai pareiškė, kad kova su terorizmu negali būti atidėliojama, o įvairių “vertinimo komisijų” kūrimas yra netikslingas.

Nemažas diskusijas sukėlė Rusijos mokslų akademijos JAV ir Kanados instituto direktoriaus Sergej Rogov pranešimas, skirtas Įprastinės ginkluotės apribojimo Europoje sutarčiai. Daug priekaištų dėl neprisijungimo prie šios sutarties buvo išsakyta Baltijos valstybėms. Pranešėjas teigė, kad NATO narėmis tapusių Baltijos valstybių “vengimas” prisijungti prie šios sutarties ir galimybė kad šių valstybių teritorijose gali atsirasti NATO ginkluotė kelia grėsmę Rusijos saugumui. S. Rugovas neigiamai įvertino NATO plėtrą, kuri įvyko neatsižvelgus į Rusijos nuogąstavimus.

Diskusijose dalyvavęs Algirdas Gricius išsakė Lietuvos poziciją dėl Įprastinės ginkluotės apribojimo Europoje ir užtikrino, kad Lietuva prisijungs prie šios sutarties, kai tik ji bus ratifikuota ir įsigalios.

Įdomų pranešimą apie pilietinę visuomenę ir žiniasklaidos vaidmenį Rusijoje skaitė BBC tarnybos Rusijos skyriaus direktorius Konstantin Eggert. Pranešėjas pripa-žino, kad Rusijos vyriausybė kontroliuoja šalies televizijų platinamą informaciją, kai tuo tarpu laikraščiai ir radijas pateikia įvairesnius ir kartais net priešingus “oficialiajai nuomonei” vienų ar kitų įvykių faktus ir vertinimus. Televizija Rusijos gyventojams  yra prieinamiausias informacijos šaltinis, todėl televizijų kanalais pateikiama informacija greičiausiai pasiekia visuomenę, todėl gali formuoti jų nuomonę apie šalyje ir pasaulyje vykstančius procesus. Visuomeninės televizijos sukūrimas Rusijoje yra taip pat nelabai realus, nes dėl šalies dydžio ir skirtingų laiko juostų tokios televizijos sukūrimas būtų tiesiog per brangus, o kalbėti apie abonentinį mokestį yra gerokai per anksti. Į Algirdo Griciaus klausimą apie regioninės žiniasklaidos vaidmenį Rusijoje, pranešėjas atsakė, kad regioninė žiniasklaida, dažniausiai yra priklausoma nuo vietos valdžios, todėl dažniausiai yra jai palanki. Sukurti regionuose vietos televiziją yra praktiškai nerealu, nes tai labai brangiai kainuoja. Kalbėdamas apie Rusijos visuomenės poreikius informacijai, K. Eggert pastebėjo, kad plačiuosiuose sluoksniuose tiesiog nėra poreikio opozicinei nuomonei, nes daugeliui Rusijos gyventojų demokratija asocijuojasi su netvarka, chaosu ir įtampa.

Pasibaigus susitikimams vyko spaudos konferencija, kurios metu Rusijos delegacijos vadovė Liubov Sliska žiniasklaidos atstovams dar kartą išsakė visus priekaištus Šiaurės Atlanto Aljansui ir Baltijos valstybėms. Žodžio paprašęs Algirdas Gricius visiems susirinkusiems žurnalistams pareiškė, kad visi L. Slinkos išsakyti priekaištai Baltijos valstybėms neturi jokio pagrindo, o Rusija užuot gąsdindama Rusijos visuomenę NATO plėtra, turėtų daugiau dėmesio santykių su Aljansu gerinimui ir savo šalies vidaus problemoms spręsti.

Bendrai įvertinant susitikimus Maskvoje, galima teigti, kad po paskutinės NATO plėtros ir ypač Lietuvos, Latvijos ir Estijos priėmimo į Aljansą, atvirai išsakoma Rusijos pozicija Baltijos valstybių atžvilgiu sugriežtėjo. Visi kalbėjusieji Rusijos atstovai pabrėžė, kad NATO plėtra nepagerino Rusijos ir NATO santykių, o Aljanso naikintuvai, saugantys Baltijos valstybių oro erdvę, kelia realią grėsmę Rusijos saugumui ir didina įtampa regione. Daug priekaištų buvo išsakyta ir dėl rusų, gyvenančių Estijoje ir Latvijoje , teisių pažeidinėjimų, nepateikiant jokių rimtų argumentų.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Algirdas Gricius

 

 

 

 

Algirdas Kunčinas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Snieguolė Žiūkaitė

Tel.2396 221




Naujausi pakeitimai - 2004 07 05.
Interneto Vartotojas



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   RUSIJA

LR Seimas