Lietuvos Respublikos Seimas

L. e. p. Seimo Pirmininko Česlovo Juršėno kalba Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje minint Gedulo ir vilties dieną (2004 m. birželio 14 d.)

Gerbiamieji Nepriklausomybės aikštės svečiai,

Gerbiami visi, patyrusieji tremties likimą ir išlikusieji mūsų istorinio atminimo labui,

Piliečiai!

Šiandien, konstatuodami, jog jau turime savo atstovus Europos Parlamente, galime pasakyti – pajutome XXI amžiaus pagreitį naujojoje Lietuvos valstybingumo istorijoje. Ir turime pabrėžti vieną svarbų dalyką: Lietuvos Respublika nuo pat jos ištakų XX amžiaus pradžioje galėjo turėti ir turės perspektyvą, remdamasi tik demokratijos ir tautos atstovavimo principais.

Man atrodo, ypač svarbu priminti, jog prieš 55 metus Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio taryba, vadovaujama generolo Jono Žemaičio, priėmė Deklaraciją, kuri ateities Lietuvą susiejo su „1922 metų Konstitucijos dvasia“. Ką tai rodo? Pirmiausia tai, kad partizanai kruvinos kovos ir vilties išlikti akivaizdoje 1949 metais pasirinko tą Pagrindinį įstatymą, kuris, kol nebuvo sulaužytas, nepriklausomoje Lietuvoje atspindėjo demokratinės valstybės, pakantumui ir laisvei brandžios visuomenės viziją. Smerkdami genocidą ir okupantų vykdytą trėmimų politiką, partizanų vadai paminėtoje pokario Deklaracijoje pabrėžė išskirtinį Seimo vaidmenį. Esu įsitikinęs, jog toks dokumentas atsirado iš istorinių pamokų apie valstybės praradimą, uždarą valdymo formą ir iš dalies jos nulemtas politines pasekmes.

Tūkstančiai žmonių, sugrūstų į gyvulinius vagonus ir išvežtų į priverstinio darbo stovyklas Sibire, supūdytų NKVD kalėjimuose arba išdrįsusių pasipriešinti stalinizmo suplanuotai tautų naikinimo politikai, yra ir turi būti perkeliami į naujuosius laikus istoriniuose šaltiniuose, paminkluose ir prisimenami ne tik tokiomis dienomis kaip ši. Tačiau ši ypatinga diena yra viešos mūsų visuomenės patyrimo pamokos išraiška: šioje aikštėje, ties parlamentu, Gedulo ir vilties dieną, iškėlę Tautos trispalvę su gedulo kaspinu, reiškiame pagarbą nukentėjusiems ir ištvėrusiems, nukentėjusiems ir pažemintiems, taip pat, rašytojo žodžiais tariant, nukentėjusiems ir „pavargusiems herojams“.

Kartu turime prisiminti įspėjimą: valstybę būtina saugoti su pamatiniu jos principu – tautos atstovavimu, nes tik demokratinis valdymas, visuotinė rinkimų teisė, tik Seimo valios raiška užtikrina sprendimų viešumą, atvirumą, nacionalinį Lietuvos saugumą.

Gerbiamieji,

Šiandien, kai mūsų valstybėje plevėsuoja Europos Sąjungos vėliava, kai mūsų padangę saugo NATO lėktuvai, mes visi jaučiame įvykdę dalį mūsų tėvų ir senelių, kurių kapais nužymėta žemė nuo Ramiojo vandenyno iki Baltijos, priesakų. Kitą dalį, kuri gal niekuomet nesibaigs, mums reikės padaryti atkakliu, sumaniu darbu, profesionalia diplomatija, saugant mūsų tautinį identitetą. Patriotų auka visuomet mums suteiks tvirtybės.

Nulenkime galvas Gedulo ir vilties vėliavoms!

Česlovas Juršėnas




Naujausi pakeitimai - 2004 06 15.
Artūras Zeleniakas



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas