Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo narių Algirdo Griciaus, Gintauto Kniukštos, Vytauto Saulio ir Gintauto Šivicko komandiruotės į Stokholmą (Švedijos Karalystė) 2004 m. balandžio 19-21 dienomis ATASKAITA

Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2004 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 2076 Seimo nariai Algirdas Gricius, Gintautas Kniukšta, Vytautas Saulis ir Gintautas Šivickas 2004 m. balandžio 19-21 d. lankėsi Stokholme (Švedijos Karalystė), ten pagal prisistatymo Europos Sąjungos valstybių narių parlamentuose programą Švedijos Riksdago (parlamento) ir Užsienio reikalų ministerijos atstovams pristatė Lietuvos Respublikos Seimą bei Lietuvai narystės Europos Sąjungos išvakarėse aktualius klausimus. Kartu su delegacija vyko Seimo Europos reikalų komiteto vyresnioji patarėja Loreta Raulinaitytė ir Seimo kanceliarijos vertėja Algida Mongaudaitė.

Š.m. balandžio 19 d., prieš prasidedant oficialiajai vizito programai, Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos narys Algirdas Gricius dalyvavo Švedijos tarptautinio bendradarbiavimo vystymo agentūros Sida surengtos Baltijos šalių savaitės „ Estija, Latvija ir Lietuva – sėkmės istorija” renginiuose.

Vizito metu Seimo delegacija susitiko su Švedijos parlamento Užsienio reikalų komiteto ir Europos reikalų komiteto pirmininkais ir nariais bei Užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos reikalų departamento direktoriumi Magnusu Robachu.

Susitikime su Švedijos Riksdago Užsienio reikalų komiteto pirmininku Urbain Ahlin ir nariais Alice Astrom, Kennethu Forslundu, Ewa Bjorling, Bjornu Hamiltonu ir Nilsu Oskaru Lietuvos delegacija šeimininkų prašymu pakomentavo Lietuvos vidaus politikos aktualijas, susijusias su atstatydinto Prezidento Rolando Pakso apkaltos procesu. Lietuvos parlamentarams paaiškinus, kad nors ir po ilgai trukusio apkaltos proceso Lietuva vis tik išlaikė demokratijos egzaminą, Švedijos Riksdago Užsienio reikalų komiteto pirmininkas pastebėjo, kad Rolandui Paksui ketinant kandidatuoti į Lietuvos Respublikos Prezidento postą dar kartą, Lietuva demokratijos egzamino dar neišlaikė. Švedijos politikams, jo teigimu, labai neramu, kad atstatydintas prezidentas vėl turi galimybę būti išrinktas.

Toliau susitikime buvo pasikeista nuomonėmis apie Švedijos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių sprendimus riboti laisvą darbo jėgos judėjimą iš naujųjų Europos Sąjungos šalių. Švedijos parlamentarai informavo, kad šiuo metu Riksdage svarstomas Vyriausybės pasiūlymas dėl pereinamojo laikotarpio laisvam darbo jėgos judėjimui nustatymo. Švedų nuomone tokį jų požiūrio į laisvą darbo jėgos judėjimą pasikeitimą lėmė domino efektas visoje Europos Sąjungoje. Baiminamasi, kad neįvedus tokių laikinų apribojimų, Švediją užplūs pigi darbo jėga iš Vidurio ir Rytų Europos. Kaip papildomas argumentas buvo pateiktas faktas, kad ir stojančiosios šalys numatė tam tikrus laikinus apribojimus, pavyzdžiui, užsieniečių teisei įsigyti žemės sklypus. Lietuvos parlamentarams atkreipus dėmesį į tai, kad mobili Lietuvos darbo jėgos dalis yra labai nedidelė ir nekelia realios grėsmės Švedijos darbo rinkai, Švedijos parlamentarai atsakė, kad visos dešimt stojančiųjų šalių vertinamos vienodai ir nė vienai iš jų Švedija netaikys palankesnių sąlygų nei kitoms. Po svarstymų parlamento Darbo rinkos ir Socialinio draudimo komitetuose Riksdagas dėl minėtojo vyriausybės pasiūlymo balsuos š. m. balandžio 28 dieną.

Riksdago Užsienio reikalų komiteto nariai atkreipė dėmesį į tai, kad 1995 m. Švedijai tapus Europos Sąjungos nare, žymiai pasikeitė parlamento, ypač jo Užsienio reikalų komiteto, ir vyriausybės santykiai formuojant ir vykdant šalies užsienio politiką. Jei anksčiau vyriausybė tai darė iš esmės savarankiškai, tai įstojus į Europos Sąjungą, ji nuolat konsultuojasi su Riksdagu.

Dalindamiesi savo narystės Europos Sąjungoje patirtimi, Švedų parlamentarai siūlė išlaikyti glaudų ryšį su savo šalies atstovais Europos Sąjungos institucijose, ypač Europos Parlamente ir Europos Komisijoje, ir nuolat išsamiai informuoti visuomenę apie Europos Sąjungos sprendimus ir jų motyvus.

Lietuvos parlamentarams trumpai išdėsčius Lietuvos poziciją dėl Europos Sąjungos konstitucinės sutarties projekto, Švedijos parlamentarai pažymėjo, kad Švedijos nuomone valstybių narių įnašas į Europos Sąjungos biudžetą neturi viršyti 1 proc. jų BVP, nes iki šiol ši riba dar nebuvo pasiekta (tik 0,93 proc.), o vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos reformos tikslų yra jos efektyvumo padidinimas. Švedija yra prieš bet kokį Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių harmonizavimą ir nepritaria tiesioginio Europos mokesčio įvedimui. Švedijai labai svarbu, kad kuo daugiau Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų būtų skirta naujųjų valstybių narių vystymui, o ne tik 49 proc., kaip kad dabar siūlo Europos Komisija. Be to, būtų netikslinga ir neteisininga naujosioms Europos Sąjungos šalims taikyti tokius pat kriterijus kaip ir senosioms narėms: Portugalijai, Ispanijai, Graikijai ar Italijai, kurioms Komisija Sanglaudos fondo lėšas siūlo mokėti ir po 2007 metų. Švedų nuomone, Airija gali sėkmingai užbaigti tarpvyriausybinę konferenciją tuoj po š.m. birželio Europos Vadovų Tarybos susitikimo.

Pasiteiravus apie Didžiosios Britanijos Ministro Pirmininko Tonio Blaivo sprendimą rengti referendumą dėl Europos Sąjungos konstitucinės sutarties, Švedijos parlamentarai atsakė, kad Švedijoje neketinama rengti referendumo. Riksdage dirba 349 tiesioginiuose rinkimuose išrinkti parlamento nariai, kurie Tautos vardu turi spręsti ir tokius sudėtingus klausimus kaip Europos Sąjungos konstitucinė sutartis. Todėl, komiteto pirmininko Urbain Ahlin nuomone, šiuo klausimu referendumo Švedijoje nebus. Referendumas Didžiojoje Britanijoje gali neigiamai įtakoti Britanijos poziciją dėl sutarties projekto, o tai savo ruožtu gali lemti ir ne tokias lanksčias Prancūzijos pozicijas.

Dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo išlaidų kompensavimo naujojoje Europos Sąjungos finansinėje perspektyvoje Švedai tvirtino suprantą didžiulę šio klausimo svarbą ir siūlė ją aptarti atskirame susitikime. Švedijoje atominės energetikos vystymas yra labai jautrus klausimas. Todėl Lietuvos pasiūlymas statyti naują branduolinį reaktorių, susitikimo dalyvių nuomone, turbūt nesulauktų entuziastingo Švedijos palaikymo.

Kalbėdami apie Europos Sąjungos ir Rusijos santykius, Švedijos parlamento nariai pabrėžė, kad Lietuva turi didžiulę bendravimo su Rusija ir kitomis Rytų Europos šalimis patrirtį, kuri yra labai reikalinga Europos Sąjungai, formuojant nuoseklią Europos Sąjungos ir Rusijos politiką. Švedai teiravosi apie Lietuvos delegacijos nuomonę dėl bendradarbiavimo aplink Baltijos Jūrą. Švedai,mano, kad nereikėtų kurti jokių naujų institucijų, o į jau esamų institucijų veiklą aktyviai įtraukti Varšuvą, Maskvą ir Berlyną.

Švedijos parlamentarai tvirtino labai laukią Lietuvos narystės Europos Sąjungoje, nes tai leis efektyviau bendradarbiauti Baltijos ir Šiaurės šalių kontekste. Jų patirtis Europos Sąjungoje rodo, kad ten aljansai nuolat keičiasi. Nežiūrint to, Baltijos ir Šiaurės šalys turėtų taip bendradarbiauti, kad savo veiksmais ar sprendimais nestebintų viena kitos. Iniciatyvų jos turėtų imtis kartu ir bendradarbiautų taip, kad nevaržytų viena kitos.

Švedijos Riksdago Užsienio reikalų komiteto pirmininkas taip pat informavo, kad komitetas nusprendė, jog du jų komiteto nariai dalyvaus š.m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos Seime rengiamoje tarptautinėje konferencijoje “Išsiplėtusi Europa ir „Platesnės Europos” projektas”. Lietuvos delegacija iš anksto padėkojo Švedijos kolegoms už dėmesį Seime rengiamai konferencijai.

Susitikime su Švedijos Riksdago Europos Sąjungos reikalų komiteto pirmininku Tommiu Waidelichu Lietuvos parlamentarai pasveikino naujai išrinktą komiteto pirmininką, pakeitusį savo kolegę Inger Segelstrom, nusprendusią dalyvauti š.m. birželio 13 d. įvyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose. Komiteto pirmininkas Tommis Waidelichas turi dešimties metų parlamentaro darbo patirtį, iš kurių penkis – Europos Parlamente.

Riksdago Europos reikalų komitetas paosėdžiauja penktadieniais nuo 10 val. ir, jei reikia, papildomai kitomis savaitės dienomis. Komiteto darbotvarkės sudaromos pagal Europos Sąjungos Tarybų darbotvarkes. Komitetas suteikia Švedijos ministrams mandatą prieš jiems vykstant į Tarybos posėdžius ir išklauso Ministro Pirmininko prieš visus Europos Vadovų Tarybos susitikimus. Ataskaitą apie Europos Vadovų Tarybas Ministras Pirmininkas pateikia Riksdago plenarinių posėdžių salėje.

Europos reikalų komiteto posėdžiai paparastai būna uždari. Sekretoriate dirba aštuoni darbuotojai, kuruojantys atskiras Tarybos formacijas ir rengiantys atitinkamų komiteto sprendimų projektus.

Susitikime Švedijos ir Lietuvos parlamentarai pasikeitė nuomonėmis apie Europos Sąjungos konstitucinės sutarties projektą, mažesniųjų šalių įtaką priimant sprendimus Europos Sąjungoje, parlamento ir vyriausybės santykius formuojant nacionalinę poziciją dėl Europos Sąjungos pasiūlymų priimti teisės aktus, komiteto darbo organizavimą ir komitetų tolesnį bendradarbiavimą. Lietuvos delegacija taip pat pristatė Lietuvos pasiūlymą įsteigti Europos Sąjungos šalių pasieniečių mokymo centrą Medininkuose, Lietuvoje.

Susitikime su Švedijos užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos reikalų departamento direktoriumi Magnusu Robachu buvo pristatyta Švedijos tarpžinybinio koordinavimo rengiant nacionalines pozicijas dėl Europos Sąjungos pasiūlymų priimti teisės aktus schema ir aptartas parlamento vaidmuo formuojant nacionalinę poziciją. Taip pat buvo aptartas Kaliningrado srities ateities klausimas ir išsiplėtusiois Europos Sąjungos santykiai su jos naujaisiais kaimynais Rytų Europoje.

Visiems Švedijos pašnekovams Lietuvos Respublikos seimo delegacija įteikė medžiagą apie infrastruktūros projektus Via Baltica, Rail Baltica, Lietuvos ir Lenkijos energetinį tiltą, pasiūlymą įsteigti pasieniečių mokymo centrą Medininkuose, Lietuvos Respublikos Seimo ir Seimo Europos reikalų komiteto lankstinukus, knygas apie Lietuvą ir Vilnių.

PRIDEDAMA. Švedijos užsienio reikalų ministerijos 2004 m. vasario 3 d. memorandumas „EU enlargement and the free movement of labour from a Swedish perspective“, 2 lapai.

Komiteto narys

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta

L.Raulinaitytė, 239 67 60, el.p. Loreta.Raulinaityte@lrs.lt




Naujausi pakeitimai - 2004 06 15.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   ŠVEDIJA

LR Seimas