Lietuvos Respublikos Seimas

A.Klišonio, N.Medvedevo, G.Purvaneckienės komandiruotės į Latvijos Respubliką (2004 04 29-30) ataskaita

Susitikimo darbotvarkė

1. Atidarymas.

2. Diskusijos dėl Baltijos Asamblėjos veiklos ateityje:

2.1. Riigikogu Užsienio reikalų komiteto pozicija dėl Baltijos valstybių parlamentinio bendradarbiavimo įstojus į Europos Sąjungą ir NATO;

2.2. Estijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje pozicija dėl regioninio tarpparlamentinio bendradarbiavimo modelio;

2.3. Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje pozicija dėl Baltijos Asamblėjos vaidmens ateityje;

2.4. Latvijos delegacijos pozicija dėl tolesnės Baltijos Asamblėjos veiklos;

2.5. Baltijos Asamblėjos parlamentinės programos pataisos.

3. Pataisytas Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos parlamentarų deklaracijos projektas dėl tolesnės Baltijos Asamblėjos veiklos.

4. 2005 m. Baltijos Asamblėjos biudžeto tiksliniai skaičiai 2005 m.

5. 5-ojo bendrojo Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos posėdžio planavimas.

6. BA sekretoriato nuostatų pataisos.

7. Kiti klausimai:

*Kitas BA Prezidiumo susitikimas.

Susitikimo dalyviai

1. Jānis Reirs, Baltijos Asamblėjos prezidentas, Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas

2. Andres Taimla, Baltijos Asamblėjos viceprezidentas, Estijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas

3. Giedrė Purvaneckienė, Baltijos Asamblėjos viceprezidentė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkė

4. Mihails Pietkevičs, Baltijos Asamblėjos Teisės komiteto pirmininkas

5. Väino Linde, Baltijos Asamblėjos Teisės komiteto narys

6. Nikolajus Medvedevas, Baltijos Asamblėjos Saugumo ir užsienio reikalų komiteto narys

7. Dina Tihonova, Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

8. Ene Rõngelep, Estijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

9. Renata Jankauskaitė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

10. Marika Laizāne – Jurkāne, Baltijos Asamblėjos sekretoriato projektų vadovė

11. Vija Breča, Baltijos Asamblėjos sekretoriato buhalterė

1. Atidarymas

J. Reirs pasveikino dalyvius ir supažindino su susitikimo darbotvarke.

2. Diskusijos dėl Baltijos Asamblėjos veiklos ateityje

2.1. Riigikogu Užsienio reikalų komiteto pozicija dėl Baltijos valstybių parlamentinio bendradarbiavimo įstojus į Europos Sąjungą ir NATO;

2.2. Estijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje pozicija dėl regioninio tarpparlamentinio bendradarbiavimo modelio;

2.3. Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje pozicija dėl Baltijos Asamblėjos vaidmens ateityje;

2.4. Latvijos delegacijos pozicija dėl tolesnės Baltijos Asamblėjos veiklos;

2.5. Baltijos Asamblėjos parlamentinės programos pataisos.

N. Medvedevas pabrėžė, kad svarbu pradėti diskusijas dėl Baltijos Asamblėjos veiklos ateityje nuo situacijos įvertinimo, kadangi galutinis sprendimas, galimi veiklos scenarijai ir perspektyvos priklausys nuo situacijos įvertinimo.

G. Purvaneckienė pasiūlė aptarti Baltijos Asamblėjos vaidmenį ir nacionalinių delegacijų pozicijas dėl Baltijos Asamblėjos veiklos ateityje. Galutiniai sprendimai dėl Baltijos Asamblėjos reformų priklausys nuo nacionalinių delegacijų gebėjimo rasti kompromisą.

J. Reirs paklausė, ar Baltijos Asamblėjos reformų procesas inicijuotas, kad būtų skatinamas Baltijos valstybių bendradarbiavimas, ar kad šis bendradarbiavimas būtų sunaikintas?

A. Taimla pastebėjo, kad BA Estijos delegacija suorganizavo du susitikimus, kuriuose diskutuota dėl Baltijos Asamblėjos veiklos ateityje. Delegacijų nariai buvo įsitikinę, kad Baltijos Asamblėją būtina reformuoti; tačiau nuomonės dėl Baltijos Asamblėjos veiklos ateityje skyrėsi. Delegacijos nariai buvo įsitikinę, kad reformomis pirmiausia siekiama į Baltijos Asamblėjos darbą įtraukti nacionalinių parlamentų komitetus. A. Taimla pabrėžė, kad Estijos parlamentas pasiūlė reformuoti Baltijos Asamblėją siekdamas padidinti parlamentinio bendradarbiavimo veiksmingumą ir lankstumą, o ne likviduoti pačią Baltijos Asamblėją.

G. Purvaneckienė paprašė paaiškinti parlamento narių, kurie yra savo srities specialistai, įtraukimo į Baltijos Asamblėjos darbą sąvoką.

A. Taimla pastebėjo, kad parlamento nariai, kurie yra savo srities specialistai, yra nacionalinių parlamentų komitetų nariai. Jeigu parlamentarai dirbs tame pačiame komitete tiek Baltijos Asamblėjoje, tiek nacionaliniuose parlamentuose, tada bus lengviau koordinuoti veiklą.

G. Purvaneckienė pastebėjo, kad BA Estijos delegacija nedavė atsakymo dėl BA Lietuvos delegacijos pasiūlymų. BA Lietuvos delegacijos nariai aptarė BA Estijos delegacijos pasiūlymus su Seimo Užsienio reikalų komitetu ir Europos reikalų komitetu. Nei BA Lietuvos delegacija, nei Seimo Užsienio reikalų komitetas ir Europos reikalų komitetas nepalaikė BA Estijos delegacijos pasiūlymų dėl Baltijos Asamblėjos veiklos ateityje, be to, jie buvo įsitikinę, kad pagrindinis siūlomų reformų tikslas – Baltijos Asamblėjos panaikinimas. G. Purvaneckienė paprašė paaiškinti, kaip BA Estijos delegacijos pasiūlymai padidins Baltijos Asamblėjos veiksmingumą ir lankstumą.

A. Taimla atsakė, kad BA komitetų nariai susitiks tik tada, kai reikės. Nebūtina šaukti į susitikimą visų komiteto narių norint apsikeisti informacija ir spręsti problemas.

N. Medvedevas išsakė savo nerimą dėl Baltijos valstybių euforijos, susijusios su ES ir NATO naryste. Aišku, kad nebus karinės agresijos iš Rusijos Federacijos pusės. Tačiau civilizacijų konfliktas, pasaulinės aplinkosaugos problemos ir kiti XX a. įvykių padariniai turės didelės įtakos tarptautinei padėčiai. Aišku, kad pasaulio galiūnai ginsis, tačiau mažos šalys turi suvienyti savo pastangas gindamos savo interesus. Todėl Baltijos valstybių parlamentarai turi mąstyti globalinėmis kategorijomis.

V. Linde paklausė, ar egzistuojantis Baltijos valstybių parlamentinio bendradarbiavimo formatas tinkamas šioms problemoms spręsti ir interesams ginti.

A. Taimla pabrėžė, kad Estijos parlamentas nesiekia panaikinti Baltijos Asamblėjos. Estijos parlamentas inicijavo reformų procesą, kad padidintų Baltijos Asamblėjos mobilumą, darbo spartą ir lankstumą. A. Taimla pastebėjo, kad kiekviena nacionalinė delegacija turi savo poziciją dėl Baltijos Asamblėjos vaidmens ateityje, o reformas galima įgyvendinti tik laikantis konsensuso principo.

G. Purvaneckienė pabrėžė, kad BA Lietuvos delegacija pasirengusi diskusijoms ir kompromisams, tačiau sunku suprasti pagrindinius BA Estijos delegacijos inicijuotų reformų tikslus. Ji paklausė, ar pagrindinis reformų tikslas yra taupyti finansinius išteklius, ar yra kitų tikslų. Jeigu pirmiausia siekiama taupyti finansinius išteklius, tada būtina aptarti galimybes ištekliams sumažinti. Ji dar kartą pabrėžė, kad BA Lietuvos delegacija pateikė pasiūlymus diskusijoms. G. Purvaneckienė pabrėžė, kad Baltijos Asamblėjos darbas skiriasi nuo tokių organizacijų kaip Vakarų Europos Sąjunga arba Tarpparlamentinė Sąjunga darbo. Baltijos Asamblėjos darbo principus reikia lyginti su panašaus tipo organizacijų kaip Šiaurės Taryba arba Beneliukso Tarpparlamentinė konsultacinė taryba darbo principais.

J. Reirs pranešė, kad BA Latvijos delegacija aptarė BA Estijos delegacijos poziciją dėl Baltijos Asamblėjos veiklos ateityje. BA Latvijos delegacija bandė suderinti 2004 m. planuojamą Baltijos Asamblėjos veiklą su pateikta BA Estijos delegacijos pozicija; deja, tai buvo neįmanoma. Profesionalizacija ir specializacija yra susiję su Baltijos Ministrų Tarybos veikla. Tokios parlamentinės organizacijos kaip Baltijos Asamblėja turi kitus tikslus ir užduotis, būtent, nustatyti ir spręsti problemas ilgalaikėje perspektyvoje, parlamentinės organizacijos neturi spręsti kasdieninių problemų, tai vyriausybinių organizacijų užduotis. J. Reirs pabrėžė, kad politinis bendradarbiavimas parlamentiniu ir vyriausybiniu lygiu, keitimasis informacija ir patirtimi, veiklos ir pozicijų koordinavimas yra būdai ir priemonės, kuriomis naudojosi Europos šalys palaikydamos taiką ir stabilumą po Antrojo pasaulinio karo. BA Latvijos delegacija įsitikinusi, kad Baltijos Asamblėja skatindavo įvairių problemų sprendimą ir integraciją į ES ir NATO. Baltijos Asamblėja skatino Baltijos ir Šiaurės šalių, taip pat Baltijos ir Beneliukso šalių stabilius ir glaudžius santykius. Nuolatinis ir besiplečiantis Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos, taip pat ir Baltijos Asamblėjos ir Beneliukso Tarpparlamentinė konsultacinės tarybos bendradarbiavimas bus neįkainojamas keičiantis nuomonėmis ir patirtimi, įvardijant ir sprendžiant problemas bei koordinuojant veiklą, todėl kiekvienos valstybės galimų veiksmų ateityje ir pozicijų neapibrėžtumas bus minimalus. Šiaurės Taryba pradėjo stiprinti ir intensyvinti santykius su Rusija. Šiuo metu Šiaurės Taryba atsižvelgia į Baltijos Asamblėjos nuomonę ir poziciją, taip pat į jos nuomonę ir poziciją atsižvelgiama ir su Rusija susijusiais klausimais. Todėl Baltijos Asamblėja turi pasinaudoti šiuo bendradarbiavimo formatu. BA Latvijos delegacija diskutavo su Šiaurės Tarybos nariais. Šiaurės Taryboje reformų iniciatorius yra Paavo Lipponen. Jis pabrėžė, kad P. Lipponen dirbo vykdomosios valdžios institucijose; vykdomąją valdžią galima apibūdinti tokiais žodžiais kaip sparta, specializacija, profesionalizacija, kasdieninės problemos ir kt. Tačiau parlamentinis bendradarbiavimas skiriasi nuo vyriausybinio bendradarbiavimo. J. Reirs pabrėžė, kad tarptautiniu lygiu nėra pripažįstamas toks parlamentinių asamblėjų darbo principas, jog šaliai gali atstovauti maža delegatų grupė.

A. Taimla pabrėžė, kad pagrindiniai Estijos parlamento tikslai Baltijos Asamblėjos veiklos ateityje atžvilgiu yra veiksmingumas, profesionalizmas ir taupumas. Nacionalinių delegacijų dydis ir kalbų skaičius yra svarbūs veiksniai, bet ne svarbiausi.

G. Purvaneckienė pabrėžė, kad BA nacionalinės delegacijos nustatė panašius reformų tikslus, tačiau įvardijo kitokius metodus šiems tikslams pasiekti. Ji pabrėžė, kad Baltijos Asamblėjos reformos prasidėjo 2002 m., tačiau dėl įvairių veiksnių ir aplinkybių kai kurios iš reformų nebuvo įgyvendintos. Kaip pavyzdį ji paminėjo pastangas pagerinti Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Ministrų Tarybos veiklos koordinavimą. Ji pabrėžė, kad dėl vėluojančių BA Estijos delegacijos atsakymų Baltijos Asamblėjos reformos procesas vyko labai lėtai.

A. Taimla pastebėjo, kad iki šiol Baltijos Asamblėja dirbo sėkmingai, tačiau po dviejų arba trijų metų tarptautinė padėtis pasikeis.

G. Purvaneckienė pastebėjo, kad pagrindinis Baltijos Asamblėjos tikslas ateityje bus pozicijų su ES susijusiais klausimais koordinavimas. Aišku, kad nacionalinių parlamentų komitetai turi spręsti įvairius vidaus ir užsienio politikos klausimus, ir šie komitetai neskatins Baltijos valstybių parlamentinio bendradarbiavimo kaip Baltijos Asamblėjos komitetai. Jeigu nacionalinių parlamentų komitetai koordinuos Baltijos parlamentinį bendradarbiavimą, tai reiškia, kad šis bendradarbiavimas atsieis brangiau ir vyks lėčiau nei dabar. Ji pastebėjo, kad politinio atstovavimo principas labai svarbus parlamentams, o iš 3 arba 6 narių susidedanti BA nacionalinė delegacija neužtikrins šio politinio atstovavimo principo laikymosi.

A. Taimla pasakė, kad nacionalinių parlamentų intelektualinis potencialas koncentruojasi daugiausia nuolatiniuose komitetuose. Todėl tarpparlamentiniame bendradarbiavime reikia pereiti nuo bendradarbiavimo BA komitetų lygyje prie parlamentų nacionalinių nuolatinių komitetų bendradarbiavimo. Žlugo ankstesnės pastangos steigti Baltijos Asamblėjos komitetus nacionalinių parlamentų atitinkamų nuolatinių komitetų pagrindu. Nereikia nacionalinių delegacijų iš 20 narių, kadangi nacionalinių parlamentų komitetai sugeba koordinuoti Baltijos valstybių parlamentinį bendradarbiavimą.

J. Reirs pabrėžė, kad Baltijos Asamblėja yra parlamentinio bendradarbiavimo organizacija. Pagrindinis parlamentinio darbo principas yra atstovavimo principas, kuris reiškia, kad visos politinės partijos turi būti atstovaujamos Baltijos Asamblėjoje.

N. Medvedevas pastebėjo, kad reikia aptarti daug pasiūlymų, pavyzdžiui, delegacijos sudėtį, Prezidiumo įgaliojimus ir kt. Baltijos Asamblėjos nariai turi parengti ilgalaikę parlamentinio bendradarbiavimo strategiją.

A. Taimla pastebėjo, kad šiuo metu sunku prognozuoti Baltijos Asamblėjos vaidmenį Europos Sąjungoje. Pasaulio galingieji turi daug išteklių savo interesams ginti, bet mažos šalys turi suvienyti savo pastangas gindamos savo interesus. Baltijos Asamblėja nėra pakankamai veiksminga ir lanksti organizacija, kuri galėtų atstovauti ir ginti Baltijos valstybių interesus.

N. Medvedevas pabrėžė, kad tokios Baltijos Asamblėjos esminės reformos prasidėjo per anksti, nes sunku prognozuoti Europos Sąjungos pokyčius. Jis pastebėjo, kad šiais metais reiktų įgyvendinti nedideles, tikslines Baltijos Asamblėjos reformas ir išnagrinėti Europos Sąjungoje vykstančius pokyčius.

J. Reirs pastebėjo, kad BA Latvijos delegacija taip pat pasiūlė pristabdyti Baltijos Asamblėjos reformų procesą, nes šiuo metu sunku prognozuoti Europos Sąjungoje vykstančius pokyčius.

M. Pietkevičs pabrėžė, kad pripažinta ir įgyvendinta daug Baltijos Asamblėjos reformų, bet dėl naujų reformų neįmanoma įvertinti patvirtintų reformų ir pamatyti realių reformų rezultatų. Organizacija negali egzistuoti, kai niekaip nesibaigia jos reformos.

***

Prezidiumo nariai aptarė nacionalinių delegacijų ir Riigikogu Užsienio reikalų komiteto pateiktus pasiūlymus dėl Baltijos Asamblėjos veiklos ateityje.

Tvirtino:

G. Purvaneckienė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkė

Parengė:

R. Jankauskaitė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

Pasiūlymų sąrašas saugomas Tarptautinių ryšių skyriuje




Naujausi pakeitimai - 2004 06 08.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   LATVIJA

LR Seimas