Lietuvos Respublikos Seimas

A. Skardžiaus ir D.Teišerskytės komandiruotės į Meksikos Jungtines Valstijas (2004 04 16 - 22)ataskaita

Tarpparlamentinės Sąjungos (TPS) Lietuvos grupės atstovai Seimo pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius (delegacijos vadovas) ir Seimo narė Dalia Teišerskytė dalyvavo 110-ojoje Tarpparlamentinės Sąjungos konferencijoje Mechike (Jungtinės Meksikos Valstijos), vykusioje 2004 m. gegužės 15 – 23 dienomis. Delegaciją lydėjo Seimo Tarptautinių ryšių skyriaus vyresnysis specialistas Andrius Bukauskas (delegacijos sekretorius). Konferencijoje dalyvavo įvairių tarptautinių organizacijų atstovai bei delegatai iš 115 valstybių.

Konferencijos darbotvarkę sudarė trys pagrindiniai klausimai:

1. Taika ir tarptautinis saugumas: tarptautinio susitaikymo skatinimas, parama stabilizuojant situaciją konfliktų regionuose ir pagalba atstatant regionus po konfliktų.

2. Tvari plėtra, finansai ir prekyba: pastangos kuriant vienodą aplinką tarptautinei prekybai: prekyba žemės ūkio produktais ir galimybė gauti pagrindinius vaistus.

3. Demokratija ir žmogaus teisės: parlamentinės demokratijos puoselėjimas siekiant apsaugoti žmogaus teises ir skatinti tautų susitaikymą bei valstybių partnerystę.

Rezoliucija, skirta Taikai ir tarptautiniui saugumui, buvo svarstoma Pirmajame komitete balandžio 18 – 21 dienomis. Rezoliucija skatina Jungtinių Tautų valstybes-nares susilaikyti nuo jėgos panaudojimo tarptautiniuose santykiuose ir spręsti kylančias krizes taikiomis derybomis, tarptautinio arbitražo pagalba, kompromiso ar konsensuso principais. Taip pat buvo konstatuota, jog pagrindinė kliūtis šalių vystymuisi yra multidimensinės kilmės kariniai konfliktai, todėl pagrindinis vaidmuo tarptautiniuose santykiuose, siekiant taikos, efektyvaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo, demokratijos ir augimo, tenka parlamentams. Rezoliucija apibrėžė faktą, jog visa tarptautinė politika turi būti grįsta pagrindiniais demokratijos principais, skatinančiais susitaikymą, socialinę sąveiką ir solidarumą, o Tarpparlamentinės Sąjungos įtaka, atstatant regionus po konfliktų, privalo būti didesnė. Balandžio 23 dieną, ši rezoliucija, kaip ir kitos, buvo priimta vienbalsiai. Svarstymo metu, Argentinos atstovai iškėlė galimybę Tarpparlamentinei Sąjungai tapti pilnateise Jungtinių Tautų nare. Didžiosios Britanijos delegacija pažymėjo, jog pavojaus atveju, Jungtinės Tautos turėtų nedvejodamos imtis konkrečių veiksmų.

Antrajame komitete balandžio 20 – 22 dienomis buvo svarstomas tvarios plėtros, finansų ir prekybos klausimas. Rezoliucija pasisako už tai, jog dauguma PPO narių yra besivystančios šalys, o pasaulio prekyba turėtų iš esmės atitikti jų ūkio augimo poreikius, todėl yra būtina sukurti tobulesnes derybines struktūras su aiškiau apibrėžtomis taisyklėmis, kurioms pritartų visos PPO narės, tam, kad būtų galima sudaryti vienodas sąlygas tarptautinei prekybai. Pažymint tai, jog žemės ūkis yra pragyvenimo šaltinis dviem trečdaliams pasaulio gyventojų, ypač besivystančiose šalyse ir Afrikoje į pietus nuo Sacharos, todėl siekiant kovoti su skurdu, rezoliucija ragina nedelsiant ir ženkliai sumažinti visas žemės ūkio subsidijas, lemiančias menką išsivystymą. Tarpparlamentinė Sąjunga išreiškė susirūpinimą, kad trečdalis pasaulio gyventojų neturi galimybės gauti pagrindinių vaistų, o ypač ŽIV/AIDS pandemijos plitimu, nuo kurios kenčia 42 milijonai žmonių visame pasaulyje, iš kurių didelė dalis gyvena Afrikoje, o 90 procentų neturi priėjimo prie vaistų. Priimant šią rezoliuciją, daugiausiai diskusijų kilo dėl žemės ūkio subsidijų sumažinimo. Kinijos delegacija atsisakė dalyvauti klausimo šio priėmime, Afrikos šalys bei Australija reikalavo greito subsidijų panaikinimo, Meksikos atstovų pozicija – palaipsniui mažinti, o vėliau panaikinti.

Trečiasis komitetas, demokratijos ir žmogaus teisių klausimą, svarstė balandžio 20 – 22. Rezoliucijoje teigiama, kad siekiant puoselėti ir saugoti žmogaus teises bei skatinti efektyvų susitaikymą, kuris yra ne tik oficialus teisinis ginčų išsprendimas, bet ir procesas bei tikslas, būtinai reikalinga gerai funkcionuojanti demokratija. Veiksmingam susitaikymo procesui įgyvendinti, parlamentai rezoliucijoje raginami aktyviai dalyvauti aptariant susitaikinimo procesus ir skatinant jų pažangą, taip pat ir rengiant posėdžius bei svarstant pažangos ataskaitas, kurti atitinkamas teisingumo užtikrinimo formas, siekiant spręsti konflikto metu padarytus žmogaus teisių pažeidimus. Taipogi, pakartotinai valstybėms priminta, kad parlamentinė demokratija yra demokratija tik tada, jei teisės aktai numato, o realybė atspindi moterų atstovavimą šalies gyvenime lygiomis teisėmis su vyrais; parlamentai primygtinai raginami užtikrinti tokios lygybės įgyvendinimą, o reikalui esant, taikyti specialias laikinąsias priemones. Priimant šią rezoliuciją, didelių diskusijų nekilo, tik buvo atsižvelgta į Indijos delegacijos siūlymą, teroristinius išpuolius – traktuoti kaip nusikaltimus žmonijai.

Asamblėjoje buvo nuspręsta svarstyti vieną papildomą klausimą, susijusį su Artimųjų Rytų stabilumo problema. Priimta rezoliucija “Parlamentų vaidmuo stabdant smurtą ir atskyrimo sienos statybą, siekiant sukurti sąlygas prisidedančias prie taikos ir ilgalaikio Palestinos-Izraelio konflikto išsprendimo”. Tarpparlamentinė Sąjunga išreiškė susirūpinimą dėl aktyvios teroristinės veiklos bei didelio aukų skaičiaus okupuotose Palestinos teritorijose, tuo pačiu dėl Izraelio politikos apribojant palestiniečių judėjimo laisvę bei normalaus gyvenimo galimybę. Šios rezoliucijos priėmimas sukėlė aršias diskusijas. Sudano delegacija pareiškė, kad šios sienos statybos priežastis – Izraelio okupacija; Palestinos atstovai tokią politiką sulygino su Apartheido įkūrimu; Izraelio delegacija teigė nenorinti sutikti su vienašališku rezoliucijos projektu.

Lietuvos delegacija dalyvavo "12+" grupės susitikimuose, kur buvo derinama bendra grupės pozicija Asamblėjoje svarstomais klausimais bei nuspręsta TPS Vykdomajam komitetui pasiūlyti priimti Europos Parlamentą, kaip pilnateisį TPS narį. Taip pat įvyko susitikimas su Švedijos delegacija, kurio metu buvo apsvarstytos užsienio politikos kryptys ES struktūroje, apsikeista bendradarbiavimo su kaimyninėmis šalimis patirtimi.

Lietuvos delegacijos vadovas A.Skardžius, dalyvaudamas bendroje diskusijoje pasaulio politinės, ekonominės ir socialinės situacijos klausimais, Asamblėjos perskaitė pranešimą apie Lietuvos vidaus ir užsienio politikos situaciją bei pasiekimus, rengiantis narystei Europos Sąjungoje, santykių su kaimyninėmis valstybėmis, tame tarpe ir Rusija bei Baltarusija, gerinimą. Pranešimo tekstas pridedamas.

Seimo narė Dalia Teišerskytė dalyvavo 9–ajame moterų parlamentarių suvažiavime, kurio metu buvo svarstytas klausimas dėl moterų teisių pažeidimų Birmoje (Mianmare). Priimta rezoliucija pasmerkė Birmoje viešpataujančio karinio režimo politiką, kuri ignoruoja demokratijos principus, nepaiso ir pažeidinėja moterų, bet ir piliečių teises.

Seimo Pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius

Andrius Bukauskas, 2396213, el. p. anbuka@lrs.lt

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKO PAVADUOTOJO ARTŪRO SKARDŽIAUS KALBA TARPPARLAMENTINĖS SĄJUNGOS 110-OJOJE ASAMBLĖJOJE, MEKSIKOJE

Gerbiamieji Asamblėjos dalyviai,

Ponios ir ponai,

Man labai malonu Jus pasveikinti susirinkus į 110-ąją Asamblėją puikiajame Mechiko mieste ir padėkoti šios sesijos organizatoriams už jų bendras pastangas surengiant tokį didelį ir svarbų renginį. Manau, kad IPU praktika rengti savo konferencijas kuo įvairiausiuose pasaulio kraštuose yra viena efektyviausių priemonių, padedančių suprasti tolimų ir skirtingų tautų gyvenimą, kultūrą bei problemas. Tokia IPU politika ugdo žmonijos integruotumo jausmą ir skatina orientuotis ne tik į regionines, bet ir globalines problemas, skatina kartu rūpintis, anot Antoine de Saint-Exupery, Žeme – žmonių planeta.

Ne pirmą kartą atstovauju Lietuvos parlamentą šiame pasauliniame parlamentarų forume, tačiau šie metai – ypatingi mūsų šaliai. Kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis stovime ant Europos Sąjungos slenksčio, Lietuva bei dar šešios šalys ką tik tapo NATO narėmis. Šie pasiekimai mus įpareigoja būti aktyviais ir pilnaverčiais pasaulio bendruomenės nariais, spręsti ne tik savo šalies saugumo, ekonominės ir socialinės gerovės klausimus, bet ir rūpintis regiono klestėjimu, prisidėti prie visai žmonijai aktualių klausimų, vienu iš kurių neabejotinai yra kova su terorizmu, sprendimo. Lietuvos pagrindinės parlamentinės partijos atnaujino susitarimą dėl 2005-2008 Gynybos politikos siekiant Lietuvos saugumo, kuriuo buvo pratęstas įsipareigojimas krašto gynybai skirti 2 proc. BVP bei aktyviai prisidėti tęsiant reformas bei vykdant įsipareigojimus, prisiimtus šaliai tampant Šiaurės Atlanto Aljanso nare. NATO plėtra gerokai sustiprino saugumą ir stabilumą Baltijos jūros regione. Noriu akcentuoti, jog Lietuva bus ne tik saugumo vartotoja, bet ir pati aktyviai prisidės prie taikos ir stabilumo stiprinimo. Su apgailestavimu turiu pastebėti, jog ir šiame amžiuje pasaulis išlieka neramia vieta gyventi. Tad Lietuva toliau dalyvaus misijose bei veiksmuose, kurie padėtų sureguliuoti situaciją karštuose regionuose. Su neramumu stebime pastaruoju metu paaštrėjusią situaciją Irake, o taip pat Artimuosiuose Rytuose, išlieka įtampa Afganistane, iki galo nepavyksta sureguliuoti padėties Balkanuose. Mes, parlamentarai, turime dėti visas pastangas, kad mūsų šalių vyriausybės aktyviai įsijungtų į šių konfliktų taikų sureguliavimą. Vienas iš būdų kovoti su terorizmu yra pilietinės visuomenės stiprinimas ir demokratijos vertybių puoselėjimas, vienas iš šalies stabilumo faktorių yra visuomenės išsilavinimas, kas reiškia ne tik investicijas į intelektą, bet ir stiprų ginklą prieš terorizmą..

Parlamentai turi dideles galimybes stiprinti daugiašalį ir dvišalį bendradarbiavimą, parlamentinės bendradarbiavimo tradicijos pagrindu mes galime sėkmingai propaguoti europines bei bendražmogiškąsias vertybes. Lietuva jau eilę metų gali pasigirti gerais santykiais su kaimyninėmis šalimis, tai buvo vienas iš mūsų užsienio politikos prioritetų, o tame ir didelis Seimo nuopelnas – siekiant abipusiai, o gal ir didesniam ratui šalių aktualius bei skaudžius klausimus išspręsti diskusijų, debatų bei derybų keliu. Su šalimis, jau esančiomis ar ateityje siekiančiomis tapti demokratinio pasaulio tarptautinių organizacijų dalimi, yra surastos ir efektyviai panaudojamos įvairios parlamentinio bendradarbiavimo formos.

Jau 7 metus sėkmingai gyvuoja Lietuvos ir Lenkijos Seimo narių Asamblėja, kurios vienu iš pirmininkų man tenka garbė būti. Šiomis dienomis pažymėsime gerų kaimyninių santykių sutarties dešimtmetį, kuri įtakojo eilę pozityvių poslinkių mūsų dvišaliuose santykiuose. Baltijos Asamblėjos patirtimi domisi Pietų Kaukazo valstybės. Armėnija, Azerbaidžanas ir Gruzija yra išreiškusios norą semtis regioninio bendradarbiavimo, pilietinės visuomenės ugdymo, politinių ir ekonominių reformų patirties. Lietuva pasiūlė Europos Sąjungai pasinaudoti atsivėrusiomis bendradarbiavimo su naująja Gruzijos valdžia galimybėmis, tikimės, kad įvairios tarptautinės organizacijos sėkmingai prisidės prie modernių valstybės valdymo principų Gruzijoje ir visame regione įtvirtinimo. Mes išties turime kuo pasidalinti, nes visos trys Baltijos šalys išsikovojo savo nepriklausomybę pirmiausiai stiprindamos regioninį bendradarbiavimą ir politinius ryšius regione, siekdamos užtikrinti savo valstybių ir regiono saugumą ir stabilumą. Šiame kontekste sėkmingai plėtojasi ir įgauna naujas formas bei prasmes bendradarbiavimas su Šiaurės bei Beneliukso šalimis.

Sėkmingai veikia Lietuvos Respublikos Seimo ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Dūmos forumas, kurio susitikimuose diskutuojama Kaliningrado srities ateitis vystymosi bei Lietuvos ir Kaliningrado srities bendradarbiavimo klausimais. Sėkmingai išsprendėme keleivių tranzito į ir iš Kaliningrado srities klausimą. Tačiau išlieka spręstini ekonominio ir socialinio vystymosi klausimai, čia daug priklausys nuo to, kiek centrinė Rusijos valdžia suteiks sričiai pasirinkimo laisvės vidaus, išorės ir ekonominiais klausimais bei nuo to, kokia bus pasirinkta ES-Rusijos bendra ekonominė strategija Kaliningradui.

Visai neseniai įkurta Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Parlamentinė Asamblėja. Politiškai ir ekonomiškai stabili Ukraina - svarbi visai Europai. Mes manome, kad turime būti aktyvūs regioninio vystymo dalyviai ir privalome dalintis savo demokratinių reformų patirtimi - ypač post-Sovietinio periodo transformacijos, bei struktūrinių reformų įgyvendinimo klausimais bei padėti vykdyti Ukrainai politines, ekonomines, socialines reformas, dalyvauti ES integraciniuose procesuose, adaptuotis prie ES rinkos.

Su Baltarusija Lietuva tęsia specifinius projektus – kaip apvalaus stalo diskusijos, parama nevyriausybinėms organizacijoms, seminarai laisvai spaudai ir demokratinėms jėgoms (esančioms valdžioje ir opozicijoje). Norėčiau pastebėti, jog tiek Lietuvos valdžios institucijos, tiek nevyriausybinės organizacijos turi didžiulę įvairiapusiško bendradarbiavimo su Baltarusija patirtį. Dėl šios patirties ir įdirbio, mes galėtume imtis ES dialogo su Minsku palaikymo funkcijos.

Lietuva ir toliau siekia, kad kuo efektyviau būtų įgyvendinami pagrindiniai liberaliosios demokratijos principai. Ekonominis bendradarbiavimas, vienodos aplinkos tarptautinei prekybai kūrimas bei pasaulio prekybos suvaržymų atsisakymas ir toliau lieka veiksmingu metodu demokratijos įgyvendinimui. Pagal fundamentalius ekonomikos dėsnius, pasaulinės prekybos liberalizacija yra ypač naudinga mažoms valstybėms, kurios turi mažiau vidinių resursų ir labiau remiasi eksportu ir importu. Besivystančioms valstybėms, kurioms dar reikalinga tam tikra didesnė vidaus rinkos apsauga, PPO (Pasaulinė Prekybos Organizacija) numato nemažas išimtis ir privilegijas, kuriomis šios šalys turėtų aktyviau naudotis. Lietuva, kaip pilnateisė PPO narė, visada bus tų pasaulio valstybių pusėje, kurios pasisakys už tolimesnį pasaulinės prekybos liberalizavimą PPO rėmuose.

Manau, kad nesuklysiu pasakęs, kad koordinuotas bendradarbiavimas prisideda prie prekybos, ir investicijų augimo, ir laipsniško politinių ir ekonominių barjerų išnykimo tarp šalių. Bendras dialogas įvairiais klausimais, geri tarpusavio ryšiai, bendri veiksmai nukreipti į pilietinės visuomenės stiprinimo bei demokratinių jėgų šalyse skatinimo programas vadovaujantis bendrų vertybių sistema stiprina pasitikėjimą vieni kitais ir užtikrina gerovę ir saugumą mūsų valstybėms ir žmonijai. Tik konstruktyviai dirbdami kartu vardan demokratinių ir pilietinių procesų stiprinimo galime kažko pasiekti.




Naujausi pakeitimai - 2004 06 08.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   Kitos šalys

LR Seimas