Lietuvos Respublikos Seimas

G. Purvaneckienės ir A. Klišonio komandiruotės į Rygą (Latvijos Respublika) 2004 m. balandžio 3 d. ataskaita apie Baltijos valstybių parlamentų pirmininkų ir Baltijos Asamblėjos Prezidiumo posėdį

J. E. Ingrīda Ūdre pasveikino susitikimo dalyvius pradėjus darbą ir sulaukus tokio svarbaus istorinio įvykio – Baltijos valstybių įstojimo į NATO, kas paskatins dar glaudesnį Baltijos valstybių bendradarbiavimą. Ji pažymėjo, kad Baltijos valstybių parlamentų pirmininkai laikosi vieningos nuomonės, kad Baltijos Asamblėją reikia reformuoti. Kiekviena pusė turi savo Baltijos Asamblėjos reformos proceso viziją, todėl svarbu įsiklausyti į visų pareikštas pozicijas ir požiūrius.

J. E. Ene Ergma pažymėjo, kad Baltijos Asamblėja įnešė savo indėlį į Baltijos valstybių plėtrą ir Baltijos valstybių integraciją į Europos Sąjungą bei NATO. Narystė Europos Sąjungoje ir NATO reiškia naują Baltijos valstybių tarptautinį statusą, taip pat naujas užduotis ir pareigas, dėl kurių Baltijos Asamblėjos darbe būtinai atsiras pokyčių. Europos Sąjungoje nacionalinių parlamentų vaidmuo nuolat auga. Nacionalinių parlamentų ištekliai yra riboti, todėl būtina dalintis atitinkamais ištekliais, kad galima būtų įvykdyti visas užduotis ir pareigas. Ji pabrėžė, kad sėkmingai baigtas svarbus etapas Baltijos valstybių parlamentų bendradarbiavime, pasiekti užsibrėžti tikslai. Esant naujai tarptautinei padėčiai būtina apibrėžti naujas Baltijos Asamblėjos užduotis ir funkcijas, todėl artimiausiu metu reikia pradėti Baltijos Asamblėjos reformų procesą. J. E. Ene Ergma pranešė, kad Jüri Kahn supažindins su Estijos parlamento pasiūlymais dėl Baltijos Asamblėjos darbo ateityje.

Jüri Kahn pažymėjo, kad prieš keletą metų Riigikogu pirmininkas Toomas Saavi Baltijos šalių parlamentų pirmininkų susitikimo metu pateikė pasiūlymų dėl Baltijos Asamblėjos veiklos ateityje, kai Baltijos valstybės taps ES narėmis. Vienas iš labai svarbių veiksnių bendradarbiaujant Baltijos valstybių parlamentams – Baltijos Asamblėjos įgaliojimų apimtis ir Baltijos Asamblėjos sprendimų suderinamumas. Jeigu Baltijos Asamblėjos sprendimai bus privalomi nacionaliniams parlamentams, tada jos darbas prieštaraus Estijos Respublikos Konstitucijai. Baltijos Asamblėja turi būti specifiška vieta, kur konsultuojamasi, keičiamasi informacija ir patirtimi, koordinuojama teisėkūra konkrečiais aspektais, taip pat keičiamasi pozicijomis ir nuomonėmis, jos koordinuojamos ir formuluojamos. Baltijos Asamblėjos sprendimai negali būti privalomi ar įpareigojantys nacionaliniams parlamentams. Baltijos Asamblėjos kaip organizacijos funkcijos ribotos, o struktūra sudėtinga. Baltijos Asamblėjos nesugebėjimas reaguoti laikantis bendros pozicijos į Rusijos Federacijos veiksmus, nukreiptus prieš Latviją, įrodė, kad Baltijos Asamblėjos struktūra nelanksti. Baltijos Asamblėja neturi greitos reakcijos mechanizmo. Baltijos Asamblėjos komitetų darbą būtina peržiūrėti, nes Baltijos Asamblėjos komitetų nariai nėra geriausi atitinkamų sričių ekspertai, o greičiau jau parlamentarai, kuriuos delegavo politinės frakcijos. Taigi, trūksta grįžtamojo ryšio ir darbo darnos tarp Baltijos Asamblėjos komitetų ir nacionalinių parlamentų komitetų. Todėl pasiūlyta racionalizuoti Baltijos Asamblėjos darbą. Būtų labai svarbu pereiti nuo formato 20+20+20 prie formato 3+3+3. Įdiegus tokį principą, Baltijos Asamblėjos darbas vyktų nacionalinių parlamentų komitetų lygiu; dėl šio formato parlamentarai turėtų galimybę nustatyti ir spręsti problemas pačiu efektyviausiu būdu.

J. E. Artūras Paulauskas pastebėjo, kad visą laiką Baltijos Asamblėja dirbo veiksmingai ir konstruktyviai bei taip pat prisidėjo prie sėkmingos Baltijos valstybių integracijos į Europos Sąjungą ir NATO. Baltijos Asamblėjos bendradarbiavimo patirtis yra tikra vertybė, kurią taip pat būtina puoselėti Europos Sąjungoje. Europos Sąjungoje vis dar egzistuoja daug regioninių organizacijų tokių kaip Šiaurės Taryba ir Beneliukso Tarpparlamentinė konsultacinė taryba. Pagrindinis šių regioninių organizacijų tikslas – atstovauti ir ginti bendrus interesus, palengvinti keitimąsi patirtimi ir informacija, taip pat koordinuoti veiklą, formuoti bendras pozicijas. Naujoje tarptautinėje aplinkoje būtina peržiūrėti Baltijos Asamblėjos funkcijas ir užduotis. Egzistuoja daug įvairių nuomonių dėl Baltijos Asamblėjos darbo ateityje ir jos reformų. Baltijos Asamblėjos idėja neturi išnykti. Lietuvos parlamentarai mano, kad Baltijos Asamblėja turi būti konsultacinio ir sprendžiamojo pobūdžio organizacija; visus sprendimus Baltijos Asamblėja turi priimti remdamasi konsensuso principu. Baltijos Asamblėja svarsto klausimus ir problemas, kurios susijusios su visomis trimis šalimis. Baltijos Asamblėjos priimtos rezoliucijos turi būti privalomos Baltijos Ministrų Tarybai.

J. E. Ingrīda Ūdre sutiko, kad reikalinga Baltijos Asamblėjos reforma. Baltijos Asamblėja yra parlamentinė organizacija, todėl būtina laikytis visų politinių frakcijų proporcinio atstovavimo principo. Riigikogu Užsienio reikalų komiteto pasiūlymuose numatomas Baltijos Asamblėjos transformavimas į tokią struktūra, kuri sugeba greitai reaguoti. Baltijos parlamentų bendradarbiavimas nacionalinių parlamentų komitetų lygiu yra svarstytinas pasiūlymas, tačiau toks bendradarbiavimas taip pat gali būti brangus ir nepakankamas.

Giedrė Purvaneckienė pastebėjo, kad 2003 m. pradėtas Baltijos Asamblėjos pertvarkymas iki šiol vyko sėkmingai, bet jis dar nedavė visų laukiamų rezultatų, todėl jį būtina tęsti. Svarbu rasti sprendimo būdus, kurie būtų priimtini visoms delegacijoms. Dėl parlamento rinkimų Estijos delegacija Baltijos Asamblėjoje praėjusiais metais dirbo neefektyviai, pavyzdžiui, dažnai delsta pateikti delegacijos pozicijas įvairiais klausimais, taip pat Estijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje nariams pateikiama nepakankamai informacijos ir jie negali pakankamai ja naudotis. Giedrė Purvaneckienė pabrėžė, kad Lietuvos delegacijai Baltijos Asamblėjoje ir Latvijos delegacijai Baltijos Asamblėjoje nekyla problemų dėl delegacijų sudėties, kadangi didžioji dalis parlamentarų dirba atitinkamuose nacionalinių parlamentų ir Baltijos Asamblėjos komitetuose. Estijos parlamentas parengė savo poziciją kaip atsaką į Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos parlamentarų deklaracijos projektą dėl tolesnės Baltijos Asamblėjos veiklos. Lietuvos delegacija Baltijos Asamblėjoje pasiūlė, kad Baltijos Asamblėjos sprendimai būtų privalomi ne nacionaliniams parlamentams, o Baltijos Ministrų Tarybai. Lietuvos delegacija Baltijos Asamblėjoje įsitikinusi, kad Baltijos Asamblėjos veiklos įgyvendinimo būdai derinasi su tarptautiniu lygiu priimtais parlamentinių asamblėjų darbo principais. Lietuvos delegacija Baltijos Asamblėjoje tolesnėms diskusijoms pateikė pasiūlymus dėl Baltijos Asamblėjos vaidmens ateityje. Pavyzdžiui, egzistuoja pasiūlymai aptarti galimybę, kad BA nacionalinės delegacijos turi būti formuojamos remiantis gyventojų skaičiaus kiekvienoje Baltijos valstybėje proporcinio atstovavimo principu. Lietuvos delegacija Baltijos Asamblėjoje taip pat pasiūlė sukurti Baltijos Asamblėjoje veikiančią darbo grupę, kuri galėtų koordinuoti nacionalines pozicijas ir ad hoc rezoliucijas neatidėliotinais klausimais. Kitas svarbus principas – užtikrinti Baltijos Asamblėjos darbo tęstinumą.

J. E. Ene Ergma pabrėžė, kad jeigu Baltijos Asamblėjos sprendimai bus privalomi, tada jos veikla prieštaraus Estijos Respublikos Konstitucijai.

Giedrė Purvaneckienė pabrėžė, kad Lietuvos delegacija Baltijos Asamblėjoje pasiūlė, kad Baltijos Asamblėjos sprendimai būtų privalomi ne nacionaliniams parlamentams, o Baltijos Ministrų Tarybai.

Andres Taimla pastebėjo, kad visos trys nacionalinės delegacijos turi tą patį tikslą, būtent, padidinti Baltijos Asamblėjos veiksmingumą ir lankstumą. Baltijos Asamblėjos Prezidiumas nusprendė sušaukti Baltijos Asamblėjos Prezidiumo, Baltijos Asamblėjos Saugumo ir užsienio reikalų komiteto ir Baltijos Asamblėjos Teisės komiteto bendrą posėdį 2004 m. balandžio 30 d., kad galima būtų aptarti Baltijos Asamblėjos darbą ateityje. Baltijos Asamblėjos Prezidiumas nusprendė, kad būtina parengti Baltijos Asamblėjos darbo ateityje planą iki 2004 m. birželio 15 d., o galutinis sprendimas dėl Baltijos Asamblėjos darbo ateityje turi būti priimtas kitoje Baltijos Asamblėjos sesijoje rudenį.

Jānis Reirs padėkojo parlamentų pirmininkams už galimybę surengti bendrą posėdį. Praėjusiais metais Baltijos Asamblėja jau inicijavo ir įgyvendino struktūrines reformas, kad galėtų suderinti Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos veiklą, taip pat Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Ministrų Tarybos veiklą. Baltijos Asamblėjos struktūrinės reformos siekiant pagerinti jos darbą jau atliktos, tačiau dabar taip pat būtina pradėti Baltijos šalių parlamentinio bendradarbiavimo politines reformas. Latvijos delegacija Baltijos Asamblėjoje laiko Baltijos Asamblėją tarpparlamentine struktūra, kuri sprendžia tokius ilgalaikius klausimus ir problemas kaip darbo rinka, Šengeno veiksmų planas, bendras švietimas, bendri moksliniai tyrimai ir kt. Tačiau Baltijos Asamblėja nėra ta institucija, kuri turi prisiimti koordinavimo užduotį, nes tai nepriklauso jos kompetencijai. Kiekvienas nacionalinis parlamentas turi atitinkamus organizacinius padalinius, kurie tiesiogiai atsakingi už šį procesą, ir būtų netinkama kištis į jų darbą. Baltijos Asamblėja turėtų būti forumas, kur būtų keičiamasi nuomonėmis ir patirtimi, sprendžiamos problemos, koordinuojama Baltijos valstybių veikla, taip pat ši veikla koordinuojama su Šiaurės ir Beneliukso šalių parlamentais. Baltijos Asamblėja turi ir toliau nustatinėti visoms trims valstybėms bendras problemas ir ieškoti galimų jų sprendimo būdų; todėl beveik nekils abejonių dėl kiekvienos valstybės galimų veiksmų ir pozicijų ateityje. Vykdomoji valdžia turi daugiausia spręsti kasdienes problemas ir tvarkyti einamuosius reikalus; tačiau parlamentarai turi galimybę pažvelgti į išsamios ilgalaikės politikos ateitį ir formą. Pagrindinė Baltijos Asamblėjos narių užduotis – prognozuoti Baltijos valstybėse vykstančių procesų plėtrą, taip pat numatyti galimus probleminius atvejus ir kiek įmanoma greičiau rasti sprendimų būdus. Baltijos Asamblėja nėra ta vieta, kur būtų sprendžiami su ES teisės aktais susiję klausimai. Baltijos Asamblėja yra vieta, kur atstovaujamos visos nacionalinių parlamentų politinės frakcijos. Parlamentinė institucija turi visada laikytis visų nacionalinių parlamentų politinių frakcijų demokratinio atstovavimo principo. Jeigu nacionalinė delegacija Baltijos Asamblėjoje turės tris arba šešis narius, tada nebus laikomasi politinių frakcijų demokratinio atstovavimo principo. Jānis Reirs pabrėžė, kad Baltijos Asamblėja turi įgyvendinti politinę reformą iki 2004 m. birželio 15 d. Baltijos Asamblėjos nacionalinės delegacijos apsvarstys visus pateiktus pasiūlymus dėl reformų ir ieškos geriausių sprendimų laikantis konsensuso principo.

Jüri Kahn pastebėjo, kad Riigikogu Užsienio reikalų komitetas parengė savo poziciją dėl Baltijos Asamblėjos darbo ateityje, todėl būtų gerai, kad parlamentų užsienio reikalų komitetų nariai taip pat dalyvautų Baltijos Asamblėjos Prezidiumo diskusijose dėl Baltijos Asamblėjos vaidmens ir užduočių ateityje.

J. E. Ene Ergma pastebėjo, kad Baltijos ir Šiaurės šalių parlamentų užsienio reikalų komitetų nariai susitiks 2004 m. balandžio 16 d. Taline.

Jānis Reirs pastebėjo, kad dėl kitų įsipareigojimų Baltijos Asamblėjos Prezidiumas negalės dalyvauti Baltijos ir Šiaurės šalių parlamentų užsienio reikalų komitetų susitikime 2004 m. balandžio 16 d. Taline. Jis pasiūlė, kad Baltijos Asamblėja kartu su Baltijos Asamblėjos Saugumo ir užsienio reikalų komitetu bei Baltijos Asamblėjos Teisės komitetu parengtų pasiūlymus dėl Baltijos Asamblėjos darbo ateityje iki 2004 m. birželio 15 d., šiuos pasiūlymus galima būtų aptarti su Baltijos valstybių parlamentų užsienio reikalų komitetais.

J. E. Ingrīda Ūdre pastebėjo, kad Baltijos valstybių parlamentarai turi pasiekti kompromisą dėl Baltijos Asamblėjos darbo ateityje. Susitikimo metu pateikta daug konstruktyvių pasiūlymų, pavyzdžiui, pasiūlymas sukurti Baltijos Asamblėjoje veikiantį ad hoc komitetą, pasiūlymas sutvirtinti grįžtamąjį ryšį tarp nacionalinio parlamento komitetų ir Baltijos Asamblėjos komitetų. Baltijos Asamblėjos Prezidiumas turi pradėti rimtą darbą ir pasiekti kompromisą dėl Baltijos Asamblėjos darbo formų ir strategijos ateityje iki kitos Baltijos Asamblėjos sesijos. Baltijos Asamblėja ir toliau bus svarbi ateityje, kadangi Baltijos regiono problemas ir klausimus reikia spręsti bendromis pastangomis.

J. E. Artūras Paulauskas pabrėžė, kad Baltijos Asamblėja turi toliau dirbti vykdydama savo reformas.

Jānis Reirs pranešė, kad Baltijos Asamblėjos Prezidiumas nusprendė Baltijos valstybių plenarinės sesijos metu pateikti patvirtinimui Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos parlamentarų deklaracijos projektą dėl tolesnės Baltijos Asamblėjos veiklos.

J. E. Ene Ergma pasiūlė šiame Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos parlamentarų deklaracijos projekte dėl tolesnės Baltijos Asamblėjos veiklos užsiminti ir apie Baltijos Asamblėjos reformas. Estijos pusė nepalaikys tokio principo, kad Baltijos Asamblėjos sprendimai yra privalomi nacionaliniams parlamentams.

J. E. Ingrīda Ūdre pastebėjo, kad labai svarbus pasiūlymas patvirtinti Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos parlamentarų deklaracijos projektą dėl tolesnės Baltijos Asamblėjos veiklos.

Tvirtino:

G. Purvaneckienė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkė

Parengė:

R. Jankauskaitė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė




Naujausi pakeitimai - 2004 06 08.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   LATVIJA

LR Seimas