Lietuvos Respublikos Seimas

G.Purvaneckienės komandiruotės į Belgijos Karalystę (2004 03 18-21)ataskaita

Pradžia

J. Reirs: pasveikino dalyvius ir pristatė posėdžio darbotvarkę.

2. Diskusijos dėl Baltijos Asamblėjos tolimesnės veiklos

2.1. Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos parlamentarų deklaracijos projekto dėl tolimesnės Baltijos Asamblėjos veiklos aptarimas

J. Reirs: pažymėjo, kad Prezidiumo nariai turi aptarti Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos parlamentarų deklaracijos projektą dėl tolimesnės Baltijos Asamblėjos veiklos, kurį parengė V. P. Andriukaitis, Lietuvos delegacijos BA narys bei Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas. Jis pranešė, kad Prezidiumo nariai turi aptarti Rigikogu Užsienio reikalų komiteto nuomonę dėl Baltijos šalių bendradarbiavimo įstojus į NATO bei Europos Sąjungą.

G. Purvaneckienė: pristatė Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos parlamentarų deklaracijos projektą dėl tolimesnės Baltijos Asamblėjos veiklos. Ji pabrėžė, kad BA Prezidiumo nariai jau pradėjo aptarinėti Baltijos Asamblėjos veiklą po Europos Sąjungos plėtros 2004 m. Prezidiumo nariai vienbalsiai pritarė, kad Baltijos Asamblėja turi būti reformuota, kad atitiktų naują tarptautinę aplinką. Ji pabrėžė, kad pagrindinis klausimas kilo dėl reformavimo būdo. BA Prezidiumo nariai inicijavo reformas dėl Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Ministrų Tarybos bendradarbiavimo tam, kad būtų pagerintas jų veiklos koordinavimas. Latvijos delegacijos BA nariai parengė pasiūlymus dėl BA struktūros pakeitimo. Ji pastebėjo, kad inicijuotų reformų rezultatai nebuvo tokie geri, kokių buvo tikėtasi. Ji pastebėjo, kad viena iš priežasčių buvo sunkios derybos su Baltijos Ministrų Taryba, t.y. Baltijos Asamblėja nusileido daugeliu atvejų dėl Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Ministrų Tarybos bendradarbiavimo todėl buvo neįmanoma visiškai įgyvendinti inicijuotų reformų.

G. Purvaneckienė taip pat pabrėžė, kad dėl parlamentinių rinkimų Estijos delegacijos BA nariai ne taip aktyviai dalyvavo Baltijos Asamblėjos darbe pernai metais, o tai įtakojo Baltijos Asamblėjos darbą ir visą reformų procesą Baltijos Asamblėjoje. Pvz., daugelį sprendimų dėl inicijuotų reformų Estijos delegacija BA pateikė postfactum, taip pat jautėsi keitimosi informacija trūkumas Estijos delegacijoje BA ir t.t.

Dėl būtinybės tęsti diskusija reformų Baltijos Asamblėjoje klausimais V. P. Andriukaitis parengė pasiūlymus dėl Baltijos Asamblėjos reformų ir tolimesnės veiklos, Baltijos Asamblėjos funkcijų ir tikslų Europos Sąjungoje. Šiuos pasiūlymus aptarė ir parėmė Lietuvos delegacija BA ir pateikė Baltijos Asamblėjos nacionalinėms delegacijoms.

J. Reirs: pranešė, kad Latvijos delegacijos BA nariai konsultavosi su Saeima Europos reikalų komitetu ir Saeima Užsienio reikalų komitetu ir Latvijos Užsienio reikalų ministerija dėl Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos parlamentarų deklaracijos projekto dėl tolimesnės Baltijos Asamblėjos veiklos. Saeima Prezidiumo nariai labai teigiamai vertina Baltijos Asamblėjos veiklą. Rigikogu, Saeima ir Seimo Europos reikalų komitetų darbas skiriasi. Saeima Europos reikalų komitetas seka bei prižiūri visus Europos klausimus, todėl Lietuvos delegacijos pasiūlymų priėmimas dėl tolimesnės Baltijos Asamblėjos veiklos reikštų kišimąsi į Saeima Europos reikalų komiteto darbą. Latvijos delegacijos BA nariai vienbalsiai pritarė, kad Parlamentų pirmininkų bei pagrindinių parlamentų komitetų pirmininkų dalyvavimas yra nepraktiškas nes jie yra labai užimti. Tam, kad nekiltų bet kokia konfliktinė situacija tarp nacionalinių delegacijų bei parlamentų Europos reikalų komitetų, Latvijos delegacijos BA nariai nusprendė neremti Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos parlamentarų deklaracijos projekto dėl tolimesnės Baltijos Asamblėjos veiklos.

J. Reirs atsiprašė, kad nenusiuntė oficialaus laiško Lietuvos ir Estijos delegacijoms su paaiškinimais, kurie nulėmė, kad dokumento projektas nebuvo remiamas. Jis pabrėžė, kad Lietuvos delegacijos pasiūlymai dėl Baltijos Asamblėjos tolimesnės veiklos buvo skuboti. Jo nuomone šiuos pasiūlymus vėliau reikėtų dar kartą peržiūrėti.

J. Reirs pabrėžė, kad Baltijos Asamblėja būtų geru parlamentinio bendradarbiavimo koordinavimo įrankiu ir taip pat po to, kai Baltijos šalys įstos į Europos Sąjungą. Baltijos Asamblėja atlieka labai svarbias užduotis pvz., keičiasi informacija bei patirtimi įvairiu lygiu.

A. Taimla: pranešė, kad Estijos delegacijos BA nariai aptarė ir konsultavosi su Rigikogu Europos reikalų komitetu, Rigikogu Užsienio reikalų komitetu ir Estijos Užsienio reikalų ministerija dėl Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos parlamentarų deklaracijos projekto dėl tolimesnės Baltijos Asamblėjos veiklos (toliau – deklaracijos projektas). Estijos delegacijos BA nariai mano, kad deklaracijos projektas Baltijos Asamblėjai suteikia “parlamentinio stogo” statusą bei viršvalstybiškumo įgyvendinimą. Baltijos Asamblėja turi dirbti efektyviau ir greičiau. Jis pabrėžė, kad Baltijos Asamblėja negali būti viršesnė už nacionalinį parlamentą ir Baltijos Asamblėjos sprendimai nacionaliniam parlamentui negali būti privalomi. Jis taip pat pasakė, kad parlamentų pirmininkų dalyvavimas Baltijos Asamblėjos darbe yra neįmanomas dėl jų įtemptos darbotvarkės. Jis pabrėžė, kad Estijos Užsienio reikalų komitetas pasiūlė, kad nacionalinės delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovu būtų parlamento vicepirmininkas.

A. Taimla pabrėžė, kad Rigikogu Užsienio reikalų komiteto pozicija dėl Baltijos šalių bendradarbiavimo įstojus į NATO bei Europos Sąjungą yra atsakas į deklaracijos projektą. Estijos delegacijos BA nariai nebuvo aptarę Rigikogu Užsienio reikalų komiteto nuomonės. Rigikogu Užsienio reikalų komiteto nariai galutinai apsispręs dėl savo nuomonės Baltijos šalių parlamentinio bendradarbiavimo klausimu kovo 22 d. Po to, kai bus priimta Užsienio reikalų komiteto nuomonė šis dokumento projektas bus pateiktas komitetams ir Rigikogu partinių grupių aptarimui; po to parlamentarai aptars dokumento projektą plenarinėje sesijoje ir balsuos dėl šio dokumento.

G. Purvaneckienė: pabrėžė, kad deklaracijos projektas buvo pateiktas aptarimui, o ne priėmimui, todėl svarbu yra tęsti diskusijas dėl abiejų dokumentų. Ji paklausė, kurioje deklaracijos projekto dalyje yra paminėtas viršvalstybiškumo principas. Ji paklausė ar Rigikogu Užsienio reikalų komiteto nariai remia Baltijos Asamblėjos panaikinimą.

A. Taimla: pabrėžė, kad Rigikogu Užsienio reikalų komiteto nariai pasiūlė reformuoti, bet ne panaikinti Baltijos Asamblėją.

Jis pastebėjo, kad deklaracijos projekto principas “… Baltijos Asamblėjos priimtos rezoliucijos (..) yra privalomos Baltijos Ministrų Tarybai (ir Baltijos šalių vyriausybėms)” aiškiai nurodo viršvalstybinį principą.

G. Purvaneckienė: pabrėžė, kad šis Lietuvos delegacijos pasiūlymas reiškia valdžios pasidalijimą, o būtent santykius tarp parlamento ir vyriausybės.

G. Purvaneckienė paprašė Estijos ir Latvijos delegacijos paremti deklaracijos projektą parlamentų plenarinėje sesijoje 2004 m. gegužės 1 d. tuo paminint Europos Sąjungos plėtrą bei Baltijos valstybių stojimą į Europos Sąjungą.

A. Taimla: pastebėjo, kad būtų naudinga priimti deklaraciją 2004 m. gegužės 1 d. Jis pasiūlė sutrumpinti deklaracijos projektą ir neminėti Baltijos Asamblėjos reformų dokumente. Jis pabrėžė, kad Baltijos Asamblėjos reformos yra laiko klausimas: jei Baltijos Asamblėja nesugebės pati reformuotis tada nacionaliniai parlamentai peržiūrės Baltijos Asamblėjos veiklą.

Jis pastebėjo, kad 2004 m. gegužės 1 d. Estijoje plenarinė sesija nevyks.

J. Reirs: pastebėjo, kad tą dieną Latvijoje bus posėdis. Jis parėmė deklaracijos projekto priėmimui 2004 m. gegužės 1 d. Jis taip pat parėmė deklaracijos projekto priėmimui be galimų Baltijos Asamblėjos reformų dalies.

G. Purvaneckienė: pastebėjo, kad 2004 m. gegužės 1 d. Seime bus surengta plenarinė sesija. Ji pabrėžė, kad Lietuvos delegacija BA pritaria deklaracijos projekto priėmimui 2004 m. gegužės 1 d.

J. Reirs: pranešė, kad Saeima Pirmininkė I. Ūdre pasiūlė surengti Baltijos šalių parlamentų pirmininkų posėdį 2004 m. balandžio 2 d. Rygoje ir taip iškilmingai paminėti NATO plėtrą. I. Ūdre taip pat pasiūlė pakviesti Baltijos Asamblėjos Prezidiumą į iškilmes. Jis paklausė, ar Prezidiumo nariai norėtų surengti Prezidiumo posėdį ir dalyvauti parlamentų pirmininkų posėdyje.

A. Taimla: pastebėjo, kad būtų svarbu surengti posėdį su parlamentų pirmininkais. Jis pranešė, kad šiandien Europos reikalų komiteto pirmininkas posėdžiauja, kad aptartų Baltijos Asamblėjos tolimesnę veiklą.

J. Reirs: paprašė A. Taimla pristatyti Estijos delegacijos BA pasiūlymus dėl Baltijos Asamblėjos reformavimo.

A. Taimla: pabrėžė, kad Rigikogu Užsienio reikalų komiteto nariai siūlo reformuoti Baltijos Asamblėją, o ne ją panaikinti. Svarbu yra įgyvendinti reformas dėl Baltijos Asamblėjos struktūros bei sudėties. Jis pastebėjo, kad Baltijos šalių parlamentus atstovaus nedaug narių – 6 parlamento nariai. Siūloma įsteigti 5 Baltijos Asamblėjos komitetus, kuriuose būtų vienas nacionalinės delegacijos atstovas; BA komitetų nariai dirbs tame pačiame komitete, kuriame jie dirba nacionaliniame parlamente ir taip atsiras grįžtamasis ryšys tarp Baltijos Asamblėjos atitinkamo komiteto ir nacionalinio parlamento atitinkamo komiteto. Baltijos Asamblėjos Prezidiume bus 1 atstovas iš kiekvienos delegacijos. Šie Estijos pasiūlymai užtikrina efektyvų, lankstų ir greitą Baltijos Asamblėjos darbą.

G. Purvaneckienė: pastebėjo, kad Estijos Užsienio reikalų komiteto pasiūlymai neatitinka V. P. Andriukaičio pasiūlymų. Ji paklausė pakomentuoti šį sakinį: “Baltijos šalių parlamentų bendravimas turi atitikti tarptautiniu lygiu priimtus parlamentinių asamblėjų darbo principus (..)” Ji pabrėžė, kad toks teiginys reiškia, kad iki šiol Baltijos Asamblėja nedirbo pagal parlamentinių asamblėjų principus; ji pabrėžė, kad tai yra neteisingas teiginys. Ji pasakė, kad šis principas galėtų reikšti, kad Estijos Užsienio reikalų komitetas panaikins Baltijos Asamblėją.

A. Taimla: pabrėžė, kad šis principas nereiškia Baltijos Asamblėjos panaikinimo.

G. Purvaneckienė: pasakė, kad Baltijos Asamblėjos pasiūlyti uždaviniai yra geri, tačiau jų yra mažai. Ji pabrėžė, kad labai sunku yra įgyvendinti pasiūlymą dėl anglų kalbos vartojimo, nes ne visi parlamentarai kalba angliškai. Ji paprieštaravo BA sekretoriato panaikinimui, nes Baltijos Ministrų Tarybos virtualaus sekretoriato projektas nepasiteisino.

A. Taimla: pabrėžė, kad Estijos parlamentarai yra taip pat prieš Baltijos Asamblėjos bei BA sekretoriato panaikinimą. Tačiau Estijos parlamentarai yra įsitikinę, kad Baltijos Asamblėjos reformavimas turi būti įgyvendintas artimiausiu metu. Jeigu bus nuspręsta, kad Baltijos Asamblėjos darbinė kalba yra anglų, tuomet Baltijos Asamblėjos delegacijose reikės skirti tuos narius, kurie moka anglų kalbą.

A. Taimla pabrėžė, kad Estijos Užsienio reikalų komiteto pasiūlymai nebus priimti greitai. Šios diskusijos bus aptariamos BA nacionalinėje delegacijoje bei nacionaliniame parlamente.

G. Purvaneckienė: pabrėžė, kad darbas Europos Parlamente atitinka partinių grupių principus. Estijos pasiūlymai užtikrina, kad tik valdančioji koalicija bus atsakinga už Baltijos šalių parlamentinį bendradarbiavimą, o opozicijai nebus suteikta galimybė įsitraukti į Baltijos šalių bendradarbiavimo procesą.

A. Taimla: pastebėjo, kad tiek valdančioji koalicija, tiek opozicija bus atstovaujamos Baltijos Asamblėjos nacionalinėse delegacijose. Bus taikomas toks pat atstovavimo principas, koks yra ESBO bei kitose parlamentinėse organizacijose.

G. Purvaneckienė: paklausė, ar yra numatytas Šiaurės Tarybos ir Beneliukso parlamento tolimesnio bendradarbiavimo principas? Ji pabrėžė, kad labai sunku yra numatyti kaip Šiaurės Tarybos ir Beneliukso parlamento bendradarbiavimas galėtų atitikti naujus Estijos pasiūlymus dėl Baltijos Asamblėjos tolimesnės veiklos.

G. Purvaneckienė pabrėžė, kad Estijos pasiūlymai nenumato ilgalaikių problemų sprendimų plano.

J. Reirs: pabrėžė valdžios pasidalijimo į teisėkūros ir vykdomąją institucijas. Vykdomoji institucija turi apimti iš esmės kasdienines problemas bei pastaruosius įvykius, o teisėkūros institucija turi galimybę pažvelgti į ateitį ir suformuoti išsamią ilgalaikę politiką. Baltijos Asamblėja yra Baltijos šalių bendradarbiavimo teisėkūros institucija. Pagrindinė Baltijos Asamblėjos užduotis yra numatyti Baltijos šalyse vykstančių procesų vystymąsi, o taip pat numatyti problemas, kurios gali iškilti bei rasti joms sprendimo būdus kuo galima anksčiau. Parlamentarai turi nustatyti problemas, su kuriomis jiems anksčiau ar vėliau teks susidurti ir jie turi būti pasirengę jas išspręsti.

J. Reirs pabrėžė, kad Estijos Užsienio reikalų komitetas pasiūlė įsteigti tokią organizaciją, kuri tiktų vyriausybių darbui. Be to, svarbu yra atkreipti dėmesį į politinį vystymąsi Baltijos šalyse. Pavyzdžiui, vyriausybės keičiasi kasmet, todėl būtų labai sunku stebėti Baltijos Asamblėjos veiklos tęstinumą.

Jis pastebėjo, kad dėl Estijos Užsienio reikalų komiteto pasiūlyto bendradarbiavimo modelio bus neįmanoma surengti seminarus bei konferencijas aktualiomis Baltijos šalims temomis. Taip pat bus sunku surengti bendrus Baltijos-Šiaurės–Beneliukso posėdžius, konferencijas ir seminarus.

J. Reirs pabrėžė, kad parlamentų vicepirmininkams ir komitetų pirmininkams bus sunku dalyvauti dėl šių politikų užimtumo.

J. Reirs pažymėjo, kad dėl Estijos Užsienio reikalų komiteto pasiūlyto bendradarbiavimo modelio bus neįmanoma įgyvendinti politinės priklausomybės principo bei pozicijos ir opozicijos sistemos.

A. Taimla: pastebėjo, kad jei parlamento vicepirmininkas būtų BA nacionalinės delegacijos pirmininku, būtų lengviau dirbti. Jis pabrėžė, kad narių skaičius nenulemia institucijos efektyvumo.

Jis pranešė, kad Suomijos parlamento nariai pasiūlė pradėti reformuoti Šiaurės Tarybą, nes dėl biurokratinio mechanizmo bendradarbiavimas nėra efektyvus.

J. Reirs: pabrėžė, kad Baltijos parlamentarai turi saugoti besitęsiantį bendradarbiavimą su Šiaurės Taryba; kitaip Šiaurės Taryba nukreips veiklą į Rusiją. Baltijos Asamblėja turi kartu su Šiaurės Taryba skirti dėmesio Rusijai.

G. Purvaneckienė: pasakė, kad visų Baltijos Asamblėjos nacionalinių delegacijų nariai turi tęsti diskusijas dėl tolimesnės Baltijos Asamblėjos veiklos. Baltijos Asamblėjos statutas vis dar galioja. Visi Baltijos Asamblėjos sprendimai buvo priimti sutarimo būdu, todėl viena Baltijos Asamblėjos nacionalinė delegacija negali nepriimti kompromisų. Ji pakvietė Prezidiumo narius stengtis siekti kompromiso dėl Baltijos Asamblėjos reformų.

A. Taimla: pabrėžė, kad kiekvienas parlamentas turi teisę išreikšti savo nuomonę bei pasiūlymus skirtingais klausimais. Estija yra maža šalis turinti ribotus išteklius, todėl svarbu yra pasinaudoti Baltijos šalių bendradarbiavimu kiek galima labiau. Estija labai teigiamai vertina bendradarbiavimą su Šiaurės Taryba bei Beneliukso parlamentu.

A. Taimla taip pat pasakė, kad narystė Baltijos Asamblėjoje yra labai brangi.

S. Golde: paklausė ar pagrindinis Estijos pasiūlymų priežastis yra didelės išlaidos?

A. Taimla: atsakė taip. Jis pridūrė, kad kita priežastis yra būtinybė skatinti Baltijos Asamblėjos efektyvumą.

J. Reirs: pasiūlė aptarti šiuos pasiūlymus taip pat su Šiaurės Tarybos Prezidiumu, nes Estijos Užsienio reikalų komiteto pasiūlymai yra glaudžiai susiję su Šiaurės Taryba.

Prezidiumo sprendimai:

1. Prezidiumo nariai nusprendė tęsti diskusijas dėl Užsienio reikalų komiteto pozicijos dėl Baltijos šalių bendradarbiavimo įstojus į NATO bei Europos Sąjungą Baltijos Asamblėjos nacionalinėse delegacijose. BA nacionalinės delegacijos nuomonė turi būti pateikta iki 2004 m. kovo 31 d. Baltijos Asamblėjos sekretoriatui.

2. Prezidiumo nariai nusprendė tęsti diskusijas dėl Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos parlamentarų deklaracijos projekto dėl tolimesnės Baltijos Asamblėjos veiklos Baltijos Asamblėjos nacionalinėse delegacijose. BA nacionalinės delegacijos nuomonė turi būti pateikta iki 2004 m. kovo 31 d. Baltijos Asamblėjos sekretoriatui.

3. Prezidiumo nariai nusprendė tęsti diskusijas dėl galimybės priimti Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos parlamentarų deklaracijos projektą dėl tolimesnės Baltijos Asamblėjos veiklos Rigikogu, Saeima ir Seimo plenarinėse sesijose 2004 m. gegužės 1 d. tuo būdu paminint Europos Sąjungos plėtrą ir Baltijos šalių narystę Europos Sąjungoje. Prezidiumo nariai pasiūlė priimti pirmą deklaracijos projekto dalį (kartu su paskutine pastraipa ‘kad Baltijos Asamblėjos patirtis, susijusi su Šiaurės Tarybos ir Beneliukso Tarpparlamentinės konsultacinės tarybos bendradarbiavimu gali prisidėti sprendžiant ES regioninius klausimus). BA nacionalinės delegacijos nuomonė turi būti pateikta iki 2004 m. kovo 31 d. Baltijos Asamblėjos sekretoriatui.

A. Taimla: pabrėžė, kad visų politinių frakcijų Rigikogu nariai aptarė Estijos Užsienio reikalų komiteto pasiūlymus ir pritarė tiems pasiūlymams.

3. Baltijos Asamblėjos veikla 2004 m.:

3.1. Šiaurės Tarybos teminė konferencija - Šiaurės dimensija išsiplėtusioje Europoje (balandžio 14 – 15 d., Helsinkis)

J. Reirs: pristatė preliminarią ŠT teminio posėdžio programą. Jis pranešė, kad nei jis nei S. Golde neturi galimybės dalyvauti ŠT teminiame posėdyje.

Prezidiumo sprendimas: Buvo nuspręsta nerengti BA Prezidiumo posėdžio Helsinkyje.

3.2. Beneliukso Tarpparlamentinės konsultacinės tarybos seminaras – Uostų politika (balandžio 23 – 24 d., Liegé)

J. Reirs: pristatė preliminarią BTKT seminaro – Uostų politika – programą.

3.3. BA švietimo, mokslo ir kultūros komiteto seminaras – Mažumų kalbos ir integracija (gegužės 27 – 29 d., Daugpilis)

J. Reirs: pristatė preliminarią BA švietimo, mokslo ir kultūros komiteto seminaro programą.

3.4. Baltijos Asamblėjos teminė konferencija – Darbo rinka ir migracija ES kontekste (liepos 17 – 19 d., Liepoja)

J. Reirs: pristatė preliminarią BA teminės konferencijos programą.

Prezidiumo sprendimas: Prezidiumo nariai nusprendė surengti posėdį BA teminės konferencijos metu.

4. Informacija Baltijos Asamblėjos Prezidiumui dėl Baltijos Asamblėjos Biudžeto ir kontrolės komiteto sprendimo

M. Laizāne – Jurkāne: pranešė, kad 2004 m. pradžioje Baltijos Asamblėjos biudžete liko 10 169 eurų, nes išlaidos 2003 m. buvo mažesnės nei tikėtasi. Ji pasiūlė pataupyti šiuos pinigus ŠT-BA-BTKT trišalei konferencijai energetikos politikai rengti. Šiuo metu planuojamos trišalės konferencijos išlaidos yra 13363 eurų, tačiau konferencijos organizavimo išlaidos padidės.

Prezidiumo sprendimas: Prezidiumo nariai nusprendė atidėti 10 169 eurų, kurie liko 2003 m. BA biudžete trišalei Šiaurės Tarybos, Baltijos Asamblėjos ir Beneliukso Tarpparlamentinės konsultacinės tarybos konferencijai energetikos politikai rengti.

5.1. Bendradarbiavimas su Baltijos Ministrų Taryba 2004 m.:

Diskusijos dėl Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Ministrų Tarybos bendradarbiavimo protokolo

M. Laizāne – Jurkāne: pranešė, kad Baltijos Ministrų Taryba atsiuntė Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Ministrų Tarybos bendradarbiavimo protokolo projektą svarstymui. Ji pranešė, kad būtų svarbu, jog Prezidiumo nariai aptartų du principus, kurie nėra nurodyti bendradarbiavimo protokolo projekte. Šie principai yra: Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Ministrų Tarybos bendradarbiavimo prioritetų kitiems metams tvirtinimo procedūra ir bendrų dokumentų Baltijos Taryboje tvirtinimo procedūra.

Prezidiumo sprendimas: Prezidiumo nariai nusprendė paremti Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Ministrų Tarybos bendradarbiavimo protokolo projektą iš esmės. Prezidiumo nariai nusprendė paraginti Baltijos Ministrų Tarybą aptarti du principus, kurie nėra nurodyti bendradarbiavimo protokolo projekte: Baltijos šalių bendradarbiavimo kitais metais tvirtinimo procedūra ir bendrų dokumentų Baltijos Taryboje tvirtinimo procedūra.

5.2. Baltijos Ministrų Tarybos Bendradarbiavimo tarybos posėdžio planavimas (birželio 3 - 4 d.)

J. Reirs: pranešė, kad posėdį su BMT Bendradarbiavimo taryba buvo planuojama surengti šių metų birželio 3 - 4 d.

G. Purvaneckienė: pastebėjo, kad dėl rinkimų į Europos parlamentą gali būti sunku surengti šį posėdį.

Prezidiumo sprendimas: Prezidiumo nariai nusprendė atidėti BA Prezidiumo ir BMT Bendradarbiavimo tarybos posėdį. Prezidiumo nariai nusprendė, kad jei bus būtina, šį posėdį bus galima surengti po rinkimų į Europos Parlamentą.

6. Bendradarbiavimas su Šiaurės Taryba

6.1. 5 –asis jungtinis Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos posėdis (2005 m. balandžio 27 - 29d., Pärnu): temų pasiūlymai; organizacinės pastabos

E. Rõngelep: pristatė 5 –ojo jungtinio Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos posėdžio planą. Ji pranešė, kad plenarinės sesijos darbinės kalbos bus estų, latvių, lietuvių, suomių, švedų, rusų ir anglų, tačiau jungtinių komitetų ir partinių grupių posėdžių darbinės kalbos bus anglų ir rusų. Ji pastebėjo, kad Prezidiumo nariai turėtų aptarti jungtinio posėdžio temų pasiūlymus.

J. Reirs: pranešė, kad Latvijos delegacijos BA nariai pasiūlė šias temas jungtiniam susitikimui:

1. Bendradarbiavimo tarp Baltijos jūros šalių ir Šiaurės šalių prioritetinės sritys susiduriant su šiuolaikinio pasaulio visuotiniais iššūkiais. Pamokos, išmoktos per metus bendradarbiaujant ES ir NATO kontekste.

2. Demokratijos ir pilietinės visuomenės ateitis šalyse, besiribojančiomis su Baltijos bei Šiaurės šalimis. Baltijos bei Šiaurės šalių bendradarbiavimas teikiant pagalbą trečiosioms šalims.

3. Baltijos jūros aplinkos saugumas.

4. Baltijos jūros regiono ekonominio potencialo plėtra Europos integraciniame procese.

5. Baltijos šalių okupacijos pasekmių įvertinimas.

Jis pabrėžė, kad Prezidiumo nariai turi pasirinkti jų šalims aktualias temas.

G. Purvaneckienė: pranešė, kad Lietuvos delegacijos BA nariai pasiūlė šią temą: Pirmieji Baltijos šalių metai Europos Sąjungoje, tačiau šis pasiūlymas yra labai panašus į Latvijos delegacijos BA pasiūlymą.

E. Rõngelep: pranešė, kad pirmasis 5-ojo Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos jungtinio posėdžio planavimo darbo grupės posėdis įvyks ŠT teminės konferencijos Helsinkyje metu.

Prezidiumo sprendimas: Prezidiumo nariai nusprendė pasiūlyti šias temas 5-ajam jungtiniam Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos posėdžiui:

1. Bendradarbiavimo tarp Baltijos jūros šalių ir Šiaurės šalių prioritetinės sritys susiduriant su šiuolaikinio pasaulio visuotiniais iššūkiais.

2. Pamokos, išmoktos per metus bendradarbiaujant ES ir NATO kontekste.

3. Demokratijos ir pilietinės visuomenės ateitis šalyse, besiribojančiomis su Baltijos bei Šiaurės šalimis. Baltijos bei Šiaurės šalių bendradarbiavimas teikiant pagalbą trečiosioms šalims.

4. Baltijos jūros aplinkos saugumas.

5. Baltijos jūros regiono ekonominio potencialo plėtra Europos integraciniame procese.

Prezidiumo nariai nusprendė, kad tema “Baltijos šalių okupacijos pasekmių įvertinimas” nėra tokia aktuali Šiaurės šalims.

6.2. Diskusijos apie bendrą BA-ŠT specialaus Europos reikalų komiteto posėdžio medžiagą

J. Reirs: pristatė iniciatyvą įsteigti bendrą BA-ŠT specialųjį Europos reikalų komitetą. Jis paminėjo, kad nacionalinės delegacijos turi paskirti po 1 atstovą iš delegacijos į specialųjį komitetą. Jis pasiūlė surengti pirmąjį specialaus komiteto posėdį balandžio pabaigoje.

Prezidiumo nutarimas: Prezidiumo nariai paprašė nacionalinės delegacijos paskirti po 1 atstovą iš delegacijos į specialųjį komitetą. Prezidiumo nariai nusprendė pasiūlyti Šiaurės Tarybai surengti pirmąjį specialaus komiteto posėdį balandžio pabaigoje.

Tvirtino:

G. Purvaneckienė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkė

Parengė:

R. Jankauskaitė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretor




Naujausi pakeitimai - 2004 06 08.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   BELGIJA

LR Seimas