Lietuvos Respublikos Seimas

Vytenio Povilo Andriukaičio, Vytauto Saulio ir Romano Algimanto Sedlicko komandiruotės į Budapeštą (Vengrijos Respublika) 2004 m. gegužės 25-27/28 dienomis ATASKAITA

Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2004 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 2151 Seimo Pirmininko pavaduotojas Vytenis Povilas Andriukaitis 2004 m. gegužės 25-27 d. bei Seimo nariai Vytautas Saulis ir Romanas Algimantas Sedlickas 2004 m. gegužės 25-28 d. Vengrijos Respublikos Nacionalinės Asamblėjos Europos integracijos reikalų komiteto pirmininko kvietimu lankėsi Budapešte (Vengrijos Respublika), kur dalyvavo dvišalėse konsultacijose. Kartu su delegacija į Budapeštą vyko Seimo Europos reikalų komiteto vyresnioji patarėja Loreta Raulinaitytė ir Seimo kanceliarijos vertėja Kristina Kačkuvienė.

Vizito metu Seimo delegacija susitiko su Vengrijos Nacionalinės Asamblėjos Pirmininko pavaduotoju Tamįsu Deutschu, Europos integracijos reikalų komiteto pirmininku Istvįnu Szent-Ivįnyi, pirmininko pavaduotoju dr. Andrįsu Kelemanu, nariais Zita Gumai ir Ferencu Ivanicsu, Tarpparlamentinės Sąjungos Vengrijos-Lietuvos draugystės grupės pirmininku Attila Körömi, grupės nariais dr. Szófia Havas ir Lįszlo Kovįcsu, Biudžeto komiteto nariu prof. Jįnosu Horvįthu, Teisėtvarkos komiteto bei Kultūros ir žiniasklaidos komiteto nariu Lįszló Baloghu, Vengrijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotoju, Europos Sąjungos ekonominės politikos departamento generaliniu direktoriumi Gįboru Ivįnu, Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotoju integracijos ir išorės ekonominių ryšių klausimais Istvįnu Majoru bei Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotoju Šiaurės Europos šalių klausimais Jenö Borosu.

Susitikime su Vengrijos Nacionalinės Asamblėjos Europos integracijos reikalų komiteto atstovais komiteto pirmininkas Istvįnas Szent-Ivįnyi pristatė Vengrijos parlamento pasirengimą dirbti narystės Europos Sąjungoje sąlygomis. Prieš keletą dienų Vengrijos parlamentas priėmė įstatymą, reglamentuojantį parlamento ir vyriausybės santykius svarstant su Vengrijos naryste Europos Sąjungoje susijusius reikalus. Įstatymas įsigalios, kai bus paskelbtas Vengrijos Valstybės žiniose. Pagal šį įstatymą Vengrijos Nacionalinės Asamblėjos Europos integracijos reikalų komitetas taps svarbiausiu parlamento komitetu, sprendžiančiu Europos Sąjungos klausimus. Pagal Danijos, Nyderlandų ir Suomijos parlamentų pavyzdį, šiam komitetui suteikti papildomi įgaliojimai, kaip pavyzdžiui, gauti visus su šalies naryste Europos Sąjungoje susijusius dokumentus ir išsakyti parlamento nuomonę pasirinktais klausimais. Europos integracijos reikalų komitetas galės kreiptis į parlamento specializuotus komitetus nuomonės jų kompetencijos klausimais. Kiekviename parlamento komitete esantys Europos Sąjungos pakomitečiai rengs pozicijos projektus, o galutinę parlamento nuomonę (poziciją) formuos Europos integracijos reikalų komitetas. Ši nuomonė vyriausybei bus politiškai privaloma. Susiklosčius nepalankioms derybų aplinkybėms, vyriausybė galės nukrypti nuo parlamento pozicijos, tačiau po to turės pateikti jam išsamius tokio sprendimo motyvus.

Šiuo metu Vengrijos parlamento Europos integracijos reikalų komitete yra 21 narys, proporcingai atstovaujantis keturias parlamentines partijas: MSZP – Vengrijos Socialistų partiją, SZDSZ – Laisvųjų demokratų aljansą, FIDESZ – Fidesz-Vengrijos piliečių partiją ir MDF – Vengrijos Demokratinį Forumą. Komiteto sekretoriate, kurį numatoma plėsti, dirba 8 darbuotojai, iš kurių 4 yra teisininkai. Komiteto pirmininkas pripažino, kad komitetas dar neturi darbo naujomis sąlygomis patirties, o pradėjus gauti Europos Sąjungos dokumentus, “užlūžo” parlamento kompiuterinė sistema. Šiuo metu yra kuriama dokumentų srautų paskirstymo parlamente sistema, o ES reikalų parlamentinė analitinė kontrolė realiai prasidės tik įsigaliojus naujajam įstatymui bei pasibaigus rinkimų į Europos Parlamentą kampanijai.

Lietuvos delegacijos vadovas Vytenis Povilas Andriukaitis pristatė Seimo pasirengimą dirbti narystės sąlygomis: Seimo darbo koncepciją, Lietuvos Respublikos Konstitucijos papildymo konstituciniu aktu projektą, Seimo statuto ir Vyriausybės įstatymo papildymo projektus. Seimo Pirmininko pavaduotojui Vyteniui Povilui Andriukaičiui pasiteiravus apie Europos Sąjungos tarpparlamentinio bendradarbiavimo gaires ir “Atėnų grupės” išvadų projektą, Istvįnas Szent-Ivįnyi atsakė, kad Vengrijos parlamentas dar nesuformavo savo oficialios nuomonės šiais klausimais, kaip ir nuomonės dėl Belgijos Senato Pirmininko Armanto de Deckerio pasiūlymo įsteigti Europos Sąjungos tarpparlamentinį forumą. Tačiau, jo nuomone, daugelis daugiašalių parlamentinių forumų, įskaitant ir COSAC, dirba nepakankamai efektyviai ir neprilygsta dvišaliams tarpparlamentiniams ryšiams. Vengrijos parlamentarai siūlė bendrų interesų labui aktyviau bendradarbiauti Lietuvos ir Vengrijos parlamentams, o ypač jų komitetams. Pasiteiravus apie numatomą subsidiarumo principo kontrolės mechanizmą Vengrijos parlamente, Istvįnas Szent-Ivįnyi atsakė, kad subsidiarumo kontrolę vykdys Europos integracijos reikalų komitetas, remdamasis vyriausybės nuomone, tačiau ne tik ja. Pirmininko nuomone ilgainiui ir pats komitetas galės vertinti Europos Komisijos pasiūlymų pagrįstumą.

Istvįnas Szent-Ivįnyi pritarė Lietuvos delegacijos vadovo pasiūlymui rengti Europos savaites, vienu metu valstybių narių parlamentuose aptariant svarbiausius Europos Sąjungos darbotvarkės klausimus ir pakviečiant į tokias savaites Europos Komisijos narius. Jis taip pat pritarė Seimo Europos reikalų komiteto vyresniosios patarėjos Loretos Raulinaitytės pasiūlymui prieš COSAC posėdžius rengti Europos reikalų komitetų sekretoriatų vadovų (vyresniųjų patarėjų) parengiamuosius posėdžius. Vengrijos komiteto pirmininkas pažadėjo, kad, gavęs pasiūlymą raštu, komitetas būtinai jį apsvarstys.

Susitikime su Vengrijos Nacionalinės Asamblėjos Pirmininko pavaduotoju Tamįsu Deutschu buvo pasikeista nuomonėmis apie permainas parlamentų darbe abiem šalims tapus Europos Sąjungos narėmis, apie tarpvyriausybinės konferencijos, svarstančios Sutarties dėl Konstitucijos Europai projektą, eigą ir svarbiausias nacionalines pozicijas, Europos Sąjungos Naujųjų kaimynų politiką, artėjančius rinkimus į Europos Parlamentą, visuomenės informavimą apie svarbiausius Europos Sąjungos darbotvarkės klausimus bei dvišalius santykius. Vengrijos Nacionalinės Asamblėjos Pirmininko pavaduotojas sveikino didžiulę Lietuvos pažangą ir džiaugėsi, kad abi šalys įstojo į Europos Sąjungą vienu metu. Tai leis aktyviau bendradarbiauti tiek parlamento ir vyriausybės, tiek ir nevyriausybinių organizacijų lygiuose.

Seimo Europos reikalų komiteto ir Biudžeto ir finansų komiteto nario Vytauto Saulio susitikime su Vengrijos parlamento Biudžeto komiteto nariu ekonomikos prof. Jįnosu Horvįthu buvo aptarti valstybių biudžeto formavimo ir išlaidų planavimo klausimai. Prof. Jįnosas Horvįthas pristatė pagrindines Vengrijos finansines problemas, tarp kurių išskyrė biudžeto deficitą ir netobulą mokesčių sistemą, ypač tai, kad Vengrijoje iki šiol neįvestas žemės ūkio paskirties žemės mokestis ir neapmokestinti banko indėliai. Prof. Jįnosas Horvįthas priminė šimtametę taisyklę, kad teisingai surinkus žemės mokestį, kitų mokesčių rinkti nebereikėtų. Jo užtektų visoms valstybės reikmėms. Tačiau, pasak Vengrų parlamentaro, politika ir mokslas ne visada žengia koja kojon. Seimo narys Vytautas Saulis taip pat pristatė didžiausius iššūkius Seimo Biudžeto ir finansų komitetui – tai Ignalinos atominės elektrinės uždarymo išlaidų užtikrinimas po 2006 metų, pirmieji mokėjimai į Europos Sąjungos biudžetą ir apsisprendimas dėl mokesčio nekilnojamam turtui įvedimo. Abu parlamentarai sutarė, kad šiuo metu tiek Vengrijoje, tiek ir Lietuvoje yra apmokestintas žmogaus darbas, o turėtų būti apmokestintas turtas. Tai neteisinga ir neefektyvu. Pasikeitę nuomonėmis apie pajamų ir turto deklaravimą šalyse, apie tai, kaip žemdirbiams sekasi deklaruoti pasėlius Europos Sąjungos tiesioginėms išmokoms gauti, ir kitais klausimais parlamentarai sutarė, kad perduos savo kolegoms, kad yra abipusis noras suaktyvinti dvišalį bendradarbiavimą tarp Biudžeto ir finansų komitetų, nes pastarąjį dešimtmetį abu komitetai susiduria su panašiais iššūkiais ir sprendžia panašius klausimus.

Susitikimuose su Vengrijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotoju Europos Sąjungos ekonominės politikos departamento generaliniu direktoriumi Gįboru Ivįnu, valstybės sekretoriaus pavaduotoju integracijos ir išorės ekonominių ryšių klausimais Istvįnu Majoru bei valstybės sekretoriaus pavaduotoju Šiaurės Europos šalių klausimais Jenö Borisu buvo aptarti šie klausimai: pozicijų rengimo Europos Sąjungos klausimais koordinavimas tarp parlamento ir vyriausybės, Europos Sąjungos Naujųjų kaimynų iniciatyva, ypatingą dėmesį skiriant Europos Sąjungos politikai Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos ir Balkanų šalių atžvilgiu, prekybos su trečiosiomis šalimis režimų pasikeitimai, kainų pokyčiai po šių metų gegužės 1-osios.

Vengrijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas Europos Sąjungos ekonominės politikos departamento generalinis direktorius Gįboras Ivįnas pažymėjo, kad vyriausybės lygyje Europos Sąjungos reikalus koordinuoja Užsienio reikalų ministerija, ji rengia kai kurias pozicijas, o visas pozicijas COREPER I ir COREPER II pasirašo Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius. Ministro Pirmininko kanceliarijoje yra įsteigta speciali ministro be portfelio pareigybė (su nedideliu sekretoriatu), tačiau ministrą paskyrus Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėju, šiuo metu šis postas yra laisvas. Pozicijų rengimui ministerijose yra sudaryta daugiau kaip 40 darbo grupių, o jų derinimui yra sukurtas Tarpžinybinis Europos Sąjungos reikalų koordinavimo komitetas, kuris posėdžiauja kiekvieną antradienį ir kuriam pirmininkauja Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas. Jei kyla nesutarimai, ministrų lygyje renkamas Europos Sąjungos integracijos kabinetas, kuriam pirmininkauja Užsienio reikalų ministras arba vienas iš jo pavaduotojų. Kabineto darbe dalyvauja Finansų, Teisingumo, Ūkio, Žemės ūkio ir regioninio vystymo ministrai, kiti susiję ministrai ir ekspertai. Parlamentas turi teisę pareikalauti surengti debatus bet kokiu politiškai jautriu klausimu arba klausimu, galinčiu turėti žymios įtakos šalies ūkiui, bei klausimu, reikalaujančiu intervencijos nacionalinės teisėkūros lygiu. Ministrai turi pristatyti pozicijas parlamento Europos integracijos reikalų komitetui, kuris suteiks jiems mandatą, ir atsiskaityti šiam komitetui už darbą Europos Sąjungos tarybose. Pagal naujai priimtą įstatymą Ministras Pirmininkas, sugrįžęs iš Europos Vadovų Tarybos, turės atsiskaityti Europos integracijos reikalų komitetui. Š.m. birželio 17-18 d. vyksianti Europos Vadovų Taryba bus pirmasis šios sistemos išbandymas.

Vengrijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas Europos Sąjungos integracijos ir išorės ekonominių ryšių klausimais Istvįnas Majoras paprašė perduoti Lietuvos verslo visuomenei Vengrijos vyriausybės kvietimą aktyviau investuoti Vengrijoje ir plėtoti prekybinius ryšius. Istvįnas Majoras informavo, kad Vengrijos ūkio ministerija visai neseniai baigė derybas dėl dvišalės ekonominio bendradarbiavimo sutarties su Rusija. Tikimasi, kad tokios sutarties, kuri bus nuolatinio dialogo su Rusija priemonė, sudarymui pritars Europos Komisija. Pagal sutartį numatyta sudaryti jungtinį komitetą, susitiksiantį vieną kartą per metus ir svarstysiantį tokius dvišalius ekonominius klausimus, kaip investicijos, transportas, vizų režimas. Vengrija planuoja pasirašyti panašią dvišalę sutartį ir su Ukraina. Siekdami suintensyvinti pasienio bendradarbiavimą su Ukraina, Serbija ir Juodkalnija, kur gyvena didelės vengrų nacionalinių mažumų grupės, Vengrija sieks pasirašyti specialius bevizio režimo / nemokamų vizų susitarimus su šiomis šalimis.

Kalbėdamas apie Vengrijos atominės energetikos ateitį, Istvįnas Majoras sakė, kad sprendimą dėl Pakso atominės elektrinės (keturių Rusijos gamybos reaktorių) darbo trukmės Vengrija turės priimti iki 2006 metų pabaigos. Po neseniai įvykusios nedidelės avarijos antrajame bloke ją teks modernizuoti. Tam jau sudaryta sutartis su Rusijos specialistais. Numatoma, kad elektrinė, šiandien užtikrinanti 40 proc. šalies elektros energijos rinkos poreikių, bus eksploatuojama dar kelis dešimtmečius.

Pritardamas Lietuvos Seimo nario Romano Algimanto Sedlicko nuomonei dėl glaudesnio bendradarbiavimo taikomojo mokslo ir tyrimų srityse, Istvįnas Majoras paragino užmegzti tiesioginius ryšius tarp Lietuvos ir Vengrijos aukštųjų mokyklų ir mokslinio tyrimo centrų.

Susitikime su Vengrijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotoju Šiaurės Europos šalių, įskaitant Baltijos šalis ir Islandiją, klausimais Jenö Borisu buvo aptarta Europos Sąjungos Naujųjų kaimynų iniciatyva, ypatingą dėmesį skiriant Europos Sąjungos politikai Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos, Moldovos ir Balkanų šalių: Serbijos bei Juodkalnijos atžvilgiu. Jenö Boriso nuomone Bulgarijai ir Rumunijai tapus Europos Sąjungos narėmis, narystei galės rengtis Kroatija. Nors buvusioje Jugoslavijoje dar yra daug problemų, tačiau narystės Europos Sąjungoje perspektyva skatins permainas ir ilgainiui Balkanuose įsivyraus taika. Didžiausios problemos, su kuriomis šiandien susiduriama šiame regione - tai nelegali migracija, narkotikų kontrabanda, infekcinės ligos.

Vengrijos prekyba su Rusija ir Baltarusija vyksta per Ukrainą. Vengrija ypatingai akcentuojasantykių su Ukraina plėtojimo svarbą. Ji ėmėsi iniciatyvos ir š. m. birželio 1 d. į susitikimą Vengrijos Nyregyhazos mieste pakvietė Ukrainos parlamento ir Didžiosios Britanijos Bendruomenių rūmų pirmininkus. Susitikime bus aptarta Ukrainos vidaus situacija ir šalių bendradarbiavimo perspektyvos. Ukrainos narystės Europos Sąjungoje klausimas dar nenagrinėjamas, tačiau jos demokratizavimo perspektyva yra reali.

Jenö Borisas taip pat informavo, kad Vengrija pageidauja, jog Europos Sąjungos Pasienio kontrolės agentūra būtų įsteigta Vengrijoje.

Lietuvos delegacija susitikimų dalyviams įteikė medžiagą apie Lietuvos Respublikos Seimą, Seimo Europos reikalų komitetą, Lietuvos pasirengimą dirbti narystės Europos Sąjungoje sąlygomis, Lietuvos užsienio politikos kryptis po 2004 m. gegužės 1 d. bei knygas apie Seimą ir Lietuvą.

PRIDEDAMA. Vizito programa, 2 lapai.

Komiteto pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis

L.Raulinaitytė, 239 67 60, el.p. Loreta.Raulinaityte@lrs.lt




Naujausi pakeitimai - 2004 06 01.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   VENGRIJA

LR Seimas