Lietuvos Respublikos Seimas

G.Purvaneckienės, A.Ramanausko komandiruotės į Latvijos Respubliką (2004 05 15-16)ataskaita

Posėdžio darbotvarkė:

1. Atidarymas.

2. Diskusijos dėl Baltijos Asamblėjos tolesnės veiklos:

2.1. BA Latvijos delegacijos nuomonė dėl Baltijos Asamblėjos reformų proceso;

2.2. BA Estijos delegacijos pasiūlymai dėl Baltijos Asamblėjos reformų proceso;

2.3. BA Lietuvos delegacijos pasiūlymai dėl Baltijos Asamblėjos reformų proceso;

2.4. BA Parlamentinės programos pakeitimai ir pasiūlymai.

3. Kiti klausimai:

Kitas BA Prezidiumo posėdis.

Posėdžio dalyviai:

1. Jānis Reirs, Baltijos Asamblėjos prezidentas, Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas

2. Andres Taimla, Baltijos Asamblėjos viceprezidentas, Estijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas

3. Giedrė Purvaneckienė, Baltijos Asamblėjos viceprezidentė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkė

4. Silva Golde, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo narė, Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininko pavaduotoja

5. Alvydas Ramanauskas, Baltijos Asamblėjos Teisės komiteto pirmininko pavaduotojas

6. Väino Linde, Baltijos Asamblėjos Teisės komiteto narys

7. Dina Tihonova, Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

8. Ene Rõngelep, Estijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

9. Renata Jankauskaitė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

10. Marika Laizāne – Jurkāne, Projektų vadybininkė, Baltijos Asamblėjos sekretoriatas

11. Vija Breča, buhalterė, Baltijos Asamblėjos sekretoriatas

1. Atidarymas

J. Reirs pasveikino dalyvius ir pristatė posėdžio darbotvarkę. Jis paprašė posėdžio dalyvių paaiškinti ir išnagrinėti BA nacionalinių delegacijų nuomones dėl Baltijos Asamblėjos tolesnės veiklos.

2. Diskusijos dėl tolesnės Baltijos Asamblėjos veiklos

2.1. Latvijos delegacijos BA nuomonė dėl Baltijos Asamblėjos reformų proceso

J. Reirs pastebėjo, kad Latvijos delegacija BA peržiūrėjo ir pateikė visus pasiūlymus dėl Baltijos Asamblėjos tolesnės veiklos. Latvijos delegacija BA mano, kad yra svarbu aptarti šiuos klausimus:

1. BA sesijos darbo principų pasikeitimai

Latvijos delegacija BA mano, kad pagrindinės BA sesijos užduotys yra įvertinti pasiūlytų Baltijos Asamblėjos tikslų ir užduočių atlikimo procesą per vienerius metus, įvertinti struktūrinių Baltijos Asamblėjos vienetų darbą per vienerius metus ir kt.

2. BA Prezidiumo funkcijų tarp sesijų išplėtimas

Latvijos delegacija BA tiki, kad remiantis Šiaurės Tarybos ir Beneliukso Tarpparlamentinės konsultacinės tarybos patirtimi ir todėl, kad yra poreikis priimti sprendimus ir dokumentus tarp BA sesijų, labai svarbu praplėsti BA Prezidiumo funkcijas tarp sesijų.

3. BA komitetų darbo gerinimas

Latvijos delegacija BA tiki, kad svarbu yra peržiūrėti BA Saugumo ir užsienio reikalų komiteto funkcijų delegavimo kitiems komitetams klausimą. Taip pat svarbu yra apsvarstyti BA Teisės komiteto veiklos sferos išplėtimo galimybę. Latvijos delegacija BA tiki, kad yra svarbu peržiūrėti BA komitetų veiklos sritis norint sustiprinti bendradarbiavimą tarp Baltijos Asamblėjos bei Šiaurės Tarybos komitetų.

4. BA nacionalinių delegacijų sudėtis

Latvijos delegacija BA tiki, kad dabartinis nacionalinių delegacijų modelis efektyviai išlaiko šalių proporcingumo nacionaliniuose parlamentuose principą. Atsižvelgdama į pasiūlymus dėl BA nacionalinių delegacijų narių skaičiaus Latvijos delegacija BA tiki, kad Baltijos šalių parlamentai turi teisę nustatyti BA nacionalinių delegacijų narių skaičių nuo 12 iki 20 narių nekeisdamos kvorumo principo.

S. Golde pranešė, kad dėl netikėtų aplinkybių Saeima plenarinėje sesijoje balsavimas dėl Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos parlamentarų deklaracijos projekto dėl tolesnės Baltijos Asamblėjos veiklos vyks kitą savaitę. Ji pridūrė, kad Saeima frakcijos pritaria Deklaracijos projekto priėmimui.

2.2. BA Estijos delegacijos pasiūlymai dėl Baltijos Asamblėjos reformų proceso

A. Taimla pranešė, kad Estijos delegacijos BA nariai dalyvavo dviejuose posėdžiuose. Estijos delegacijos BA nariai buvo pakviesti dalyvauti Riigikogu Užsienio reikalų komiteto posėdyje tam, kad aptartų Baltijos Asamblėjos tolimesnę veiklą. Estijos delegacija BA mano, kad Baltijos šalių tarpparlamentinis bendradarbiavimas turėtų būti pragmatiškesnis, labiau orientuotas į tikslą, lankstesnis ir veiksmingesnis. Estijos delegacija BA pasiūlė padidinti BA Prezidiumo funkcijas, kad būtų užtikrintas jo lankstumas, efektyvumas bei padidintas organizacinis vaidmuo. BA Prezidiumas, koordinuojantis BA darbą tarp sesijų turėtų prisiimti daugiau atsakomybės bei spręsti biudžeto, saugumo, politinius bei administracinius klausimus, taip pat jo kompetencijoje yra užsienio politikos įgyvendinimas bei ryšių su tarptautinėmis organizacijomis palaikymas. Tarp BA sesijų, BA Prezidiumas turėtų turėti teisę, BA vardu, priimti sprendimus aktualiais klausimais paremtais delegacijų sutarimu. Tam, kad būtų išspręstos aktualios problemos, BA Prezidiumas turėtų pakviesti atitinkamo komiteto nacionalinių parlamentų atstovus į savo posėdžius. A. Taimla pažymėjo, kas Estijos delegacija BA pasiūlė, kad BA nacionalinių delegacijų narių skaičius būtų sumažintas iki 12 narių tuo užtikrinant kiekvieno nacionalinio parlamento koalicijos bei opozicijos atstovavimą. Jis pranešė, kad Rigikogu Užsienio reikalų komiteto nuomone nereikėtų išlaikyti Baltijos Asamblėjos komitetų, nes nuolatiniai nacionalinių parlamentų komitetai turėtų bendradarbiauti tiesiogiai. Estijos delegacija BA mano, kad BA komitetai turėtų būti išlaikyti. A. Taimla pažymėjo, kad Estijos delegacija BA pritaria, kad BA sesijų oficiali kalba būtų estų, latvių ir lietuvių, tačiau svarbu yra tai, kad BA atstovai tarptautiniuose forumuose nereikalautų vertimo į rusų kalbą. Jis pabrėžė, kad Prezidiumo ar komitetų nariai turi teisę susitarti dėl posėdžio darbo kalbos, tačiau labai svarbu, kad BA nariai nereikalautų vertimo tarptautinių forumų metu.

V. Linde pabrėžė, kad Estijos parlamente nėra vieningos nuomonės dėl tolesnės BA veiklos. Rigikogu Užsienio reikalų komiteto nariai ir Rigikogu pirmininkas pritaria radikaliems pasikeitimams Baltijos Asamblėjoje, o Estijos delegacija BA ir kai kurios politinės frakcijos mano kitaip, pvz., Rigikogu Užsienio reikalų komitetas mano, kad BA nacionalinėse delegacijose turi būti 6 nariai, kai tuo tarpu Estijos delegacija BA mano, kad BA nacionalinėse delegacijose turi būti 12 narių.

2.3 Lietuvos delegacijos BA pasiūlymai dėl Baltijos Asamblėjos reformų proceso

G. Purvaneckienė pranešė, kad Seimas patvirtino Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos parlamentarų deklaracijos projektą dėl tolesnės Baltijos Asamblėjos veiklos 2004 m. gegužės 4 d. plenarinėje sesijoje. Ji pristatė Lietuvos delegacijos BA pasiūlymus dėl tolesnės BA veiklos:

· Baltijos Asamblėjos struktūriniai vienetai

Lietuvos delegacija BA mano, kad BA komitetai turi būti išlaikyti, nes yra nuolatinių klausimų, kurie turi būti aptariami BA komitetų lygiu, pvz., Baltijos jūros aplinka, socialiniai ir kiti klausimai, kuriuos reglamentuoja ES teisės aktai.

BA Saugumo ir užsienio reikalų komitetas turi būti panaikintas, o jo kompetencijos klausimai turi būti perduoti BA Prezidiumui ir kitiems BA komitetams pagal jų kompetenciją. BA Redakcinė komisija turi būti panaikinta, o jos funkcijos perduotos kitiems BA komitetams. BA Teisės ir BA Socialinių reikalų komiteto funkcijos turi būti išplėstos.

Lietuvos delegacija BA mano, kad turi būti aptartas BA Prezidiumo funkcijų išplėtimo klausimas. Tam, kad būtų užtikrintas efektyvesnis atsakas į skubius klausimus tarp BA sesijų, BA statutas turi numatyti, kad BA Prezidiumas galėtų priimti sprendimus Baltijos Asamblėjos vardu, kai šie klausimai yra iš anksto aptarti nacionalinėse delegacijose ir yra gautas jų pritarimas. Lietuvos delegacija BA siūlo aptarti BA Prezidiumo sudėties padidinimo klausimą.

· BA nacionalinių delegacijų sudėtis

Lietuvos delegacija BA mano, kad 20 narių delegacijoje yra optimalus skaičius, kuris užtikrina visišką BA Prezidiumo ir BA komitetų atstovavimą. G. Purvaneckienė pabrėžė, kad Lietuvos delegacija BA galėtų sutikti dėl Latvijos delegacijos BA pasiūlyto principo, kad Baltijos šalių parlamentai turi teisę nustatyti BA nacionalinių delegacijų dydį nuo 12 iki 20 narių nekeisdamos kvorumo principo. Tokiu atveju reikėtų atsisakyti individualaus balsavimo principo ir taikyti delegacijų balsavimo principą.

A. Ramanauskas pažymėjo, kad pagal Baltijos Asamblėjos Statuto 7.1 straipsnį nuolatinė BA sesija turi veikimo galią jei mažiausiai 2/3 visų nacionalinių delegacijų narių joje dalyvauja. Tai reiškia, kad jei Latvijos delegacijos BA pasiūlymas dėl nacionalinių delegacijų dydžio bus paremtas tada, nereikės keisti Statuto.

J. Reirs paprašė posėdžio dalyvių pareikšti nuomonę dėl pasiūlymų išplėsti BA Prezidiumo galias bei funkcijas.

A. Taimla parėmė BA Prezidiumo funkcijų bei galių išplėtimą. Estijos delegacija BA mano, kad BA Prezidiumas turi teisę, Baltijos Asamblėjos vardu, aktualiais klausimais priimti sprendimus, kurie remiasi nacionalinių delegacijų bendru sutarimu. Estijos delegacija BA mano, kad spręsdamas aktualius klausimus, BA Prezidiumas turi teisę kviesti atitinkamų komitetų nacionalinių parlamentų atstovus į savo posėdžius. A. Taimla pasiūlė priimti šiuos du pasiūlymus ir pavesti BA Teisės komitetui parengti reikalingas pataisas BA Statute.

J. Reirs pažymėjo, kad Latvijos delegacija BA remia šiuos pasiūlymus dėl BA Prezidiumo galių bei funkcijų išplėtimo.

G. Purvaneckienė pažymėjo, kad Lietuvos delegacija BA taip pat remia šiuos pasiūlymus dėl BA Prezidiumo galių bei funkcijų išplėtimo.

A. Ramanauskas pažymėjo, kad šie pasiūlymai turi būti apibrėžti BA Statute.

Prezidiumo sprendimai:

1. Suteikti Baltijos Asamblėjos Prezidiumui teisę, Baltijos Asamblėjos vardu, aktualiais klausimais priimti sprendimus, paremtus nacionalinių delegacijų bendru sutarimu;

2. Suteikti Baltijos Asamblėjos Prezidiumui teisę kviesti nacionalinių parlamentų atitinkamų komitetų atstovus į savo posėdžius, kai yra sprendžiami aktualūs klausimai;

3. BA Prezidiumo sprendimai bus priimami bendru sutarimu;

4. Paprašyti Estijos delegaciją BA parengti naujų BA Prezidiumo funkcijų ir galių projektą;

5. Paprašyti BA Teisės komitetą parengti reikiamas pataisas BA Statute.

J. Reirs pabrėžė, kad svarbu yra surasti kompromisą dėl nacionalinių delegacijų dydžio. Jis pasiūlė pataisyti BA Statutą taip: “Baltijos šalių parlamentai turi teisę BA nacionalinėse delegacijose nustatyti narių skaičių nuo 12 iki 20”. Jei šiam pasiūlymui bus pritarta, tada reikės aptarti kvorumo bei balsavimo principą.

A. Taimla pasiūlė, kad jei BA nacionalinėse delegacijose būtų 12 narių, tai kvorumo principas būtų 6+1.

A. Ramanauskas pažymėjo, kad tuo atveju BA Statuto 7 straipsnis turi būti pataisytas: “nuolatinė bei neeilinė BA sesijos turi galią veikti, jei daugiau nei pusė kiekvienos nacionalinės delegacijos narių jose dalyvauja.” Taip pat reikės pakeisti BA Statuto 14 straipsnį: 1) išbraukti individualaus balsavimo principą (14.2 straipsnis); 2) įdiegti tik delegacijų balsavimo principą (14.2, 14.3, 14.4 straipsniai).

A. Taimla pasiūlė pataisyti BA statutą: “kiekviena BA delegacija turi po vieną balsą”.

Prezidiumo sprendimai:

1. Priimti pasiūlymą, kad Baltijos šalių nacionaliniai parlamentai turi teisę sudaryti BA nacionalines delegacijas nuo 12 iki 20 narių;

2. Priimti pasiūlymą, kad BA sesijos kvorumas yra taikomas, jei didesnė pusė kiekvienos delegacijos narių joje dalyvauja;

3. Išbraukti individualaus balsavimo principą ir įvesti tik delegacijų balsavimo principą;

4. Paprašyti BA Teisės komiteto parengti reikiamas BA Statuto pataisas.

J. Reirs pažymėjo, kad jei BA nacionalinės delegacijos bus ne vienodo dydžio, tada reikės aptarti kiekvieno BA parlamento įmokos į BA biudžetą dydį.

S. Golde pažymėjo, kad yra tokios išlaidos, kurios nepriklauso nuo delegacijos dydžio, pvz. posėdžio patalpų nuoma, vertimo paslaugos ir t.t.

A. Taimla pažymėjo, kad pagrindinis Rigikogu tikslas yra skatinti Baltijos Asamblėjos darbo efektyvumą ir lankstumą. Nei Rigikogu Užsienio reikalų komitete nei Estijos delegacijoje BA ar kituose struktūriniuose padaliniuose nebuvo kalbama apie Rigikogu įmokų į BA dydį. Jis pabrėžė, kad Baltijos Asamblėjos lėšos nėra pats svarbiausias klausimas; svarbiausia yra aptarti Baltijos Asamblėjos lankstumo, efektyvumo klausimus.

J. Reirs pažymėjo, kad būtų svarbu reglamentuoti teisiniais dokumentais, kad BA nacionalinių delegacijų dydis turėtų būti nustatytas mažiausiai ketveriems metams.

Prezidiumo sprendimas: Prezidiumo nariai nusprendė pavesti BA Teisės komitetui apibrėžti BA nacionalinių delegacijų nustatymo dydį ilgesniam laikui.

J. Reirs paklausė, ar yra kokių nors komentarų dėl BA sesijos pobūdžio. Jis pasiūlė, kad pagrindinis Sesijos uždavinys būtų diskusijos dėl komitetų ir Prezidiumo veiklos įgyvendinant nubrėžtus tikslus vieneriems metams. Jis pastebėjo, kad galbūt reikėtų sutrumpinti sesijos trukmę.

G. Purvaneckienė pažymėjo, kad pagrindinis tikslas turėtų būti ne sesijos trukmės sutrumpinimas, bet sesijos pobūdis. Labai svarbu, kad nacionalinių parlamentų komitetų pirmininkai, Baltijos Ministrų Tarybos atstovai, Šiaurės Tarybos atstovai ir Beneliukso parlamentas būtų kviečiami teikti ataskaitas BA sesijos klausimais. Ji pasiūlė, kad BA sesijoje būtų aptarinėjami du, o ne trys prioritetiniai klausimai.

A. Taimla sutiko, kad pagrindinis tikslas yra užtikrinti aktyvias diskusijas BA sesijos metu.

Prezidiumo sprendimas: Prezidiumo nariai nusprendė, kad Baltijos Asamblėjos sesijos pakeisti darbo principai turi būti įgyvendinti. Prezidiumo nariai nusprendė, kad BA nacionalinės delegacijos turi teikti pasiūlymus dėl BA sesijos darbo principų pakeitimo.

J. Reirs pažymėjo, kad Estijos delegacija BA pasiūlė, kad BA sesijos rėmuose turėtų įvykti Baltijos Tarybos bei BA Prezidiumo su Baltijos šalių parlamentų primininkais posėdis. Jis pabrėžė, kad šis principas yra apibrėžtas BA Parlamentinėje programoje.

A. Taimla pranešė, kad Rigikogu Pirmininko iniciatyva buvo padarytas šis pasiūlymas. Šio posėdžio pagrindinis tikslas yra aptarti regioninio ir parlamentinio bendradarbiavimo klausimus.

Prezidiumo sprendimas: Prezidiumo nariai pritarė pasiūlymui, kad BA sesijos rėmuose turėtų įvykti Baltijos Tarybos bei BA Prezidiumo su Baltijos šalių parlamentų primininkais posėdis.

G. Purvaneckienė pažymėjo, kad Lietuvos delegacija BA pasiūlė nebespausdinti BA literatūrinių prizų laureatų darbų.

J. Reirs pažymėjo, kad Latvijos delegacija BA pritarė šiam pasiūlymui.

Prezidiumo sprendimas: Prezidiumo nariai nusprendė nebespausdinti BA literatūrinių prizų laureatų darbų nuo 2005 m.

M. Laizāne-Jurkāne pažymėjo, kad jei nebus spausdinamos BA literatūrinių prizų laureatų knygos, tada liks 15000 eurų lėšų. Ji pasiūlė nesumažinti numatytų BA biudžeto lėšų 2005 m., bet peržiūrėti kam yra skiriamos BA biudžeto lėšos 2005 m. ir peržiūrėjus priimti galutinį sprendimą.

Prezidiumo sprendimas: Prezidiumo nariai nusprendė nemažinti BA biudžeto numatytų lėšų 2005 m., o galutinį sprendimą priimti peržiūrėjus BA biudžeto paskirstymą.

J. Reirs pažymėjo, kad posėdžio dalyviai taip pat turi aptarti BA komitetų veiklą. Jis pažymėjo, kad Latvijos ir Lietuvos delegacijos BA pasiūlė panaikinti BA Saugumo ir užsienio reikalų komitetą perkeliant jų kompetencijai tenkančius klausimus BA Prezidiumui ir kitiems BA komitetams. Jis pažymėjo, kad po priimtų Baltijos Asamblėjos struktūrinių reformų BA komitetų veikla yra labai sėkminga, o ypač išvystytas bendradarbiavimas su Šiaurės ir Beneliukso komitetais.

A. Taimla pažymėjo, kad BA Redakcinė komisija taip pat turi būti panaikinta. Jis pabrėžė, kad BA Saugumo ir užsienio reikalų komiteto funkcijos turi būti perkeltos BA Prezidiumui kaip tai yra daroma Šiaurės Taryboje.

M. Laizāne–Jurkāne pridūrė, kad BA Teisės komiteto nariai pasiūlė panaikinti BA Redakcinę komisiją ir kad Latvijos delegacija BA rengia pasiūlymus BA Statuto pataisoms.

A. Taimla pasiūlė panaikinti BA Biudžeto ir kontrolės komitetą perduodant BA biudžeto planavimo funkcijas BA Prezidiumui. Jis pažymėjo, kad kiekvienais metais nepriklausomos audito kompanijos galėtų kontroliuoti BA biudžetą.

A. Ramanauskas pažymėjo, kad svarbu yra išlaikyti BA Biudžeto ir kontrolės komitetą, nes kiekvienoje organizacijoje turi būti atskiras planavimo ir audito padalinys.

Prezidiumo sprendimai:

1. Panaikinti BA Saugumo ir užsienio reikalų komitetą perduodant jo funkcijas BA Prezidiumui ir kitiems BA komitetams;

2. Panaikinti BA Redakcinę komisiją;

3. Apibrėžti, kad BA Biudžeto ir kontrolės komitetas nebūtų BA nuolatinis komitetas.

2.4. Baltijos Asamblėjos Parlamentinės programos pataisos

A. Taimla pasiūlė aptarti BA Parlamentinės programos pataisas kito BA Prezidiumo posėdžio metu.

***

Prezidiumo sprendimai:

1. Prezidiumo nariai nusprendė parengti bendrą politinį nutarimą dėl Baltijos Asamblėjos tolesnės veiklos. Šis bendras dokumentas turėtų apimti pasiektus sutarimus dėl BA sesijos darbo principų pasikeitimo, išplėstas BA Prezidiumo funkcijas ir galias, BA komitetų sudėties sumažinimą ir BA nacionalinių delegacijų sudėtį. BA Sekretoriatas turi parengti bendrą dokumentą, kurį pasirašys BA Prezidentas ir jis bus pateiktas Baltijos šalių nacionaliniams parlamentams iki 2004 m. birželio 4 d.;

2. Prezidiumo nariai nusprendė paprašyti BA Teisės komiteto parengti reikalingas BA Statuto pataisas (remiantis pasiektais sutarimais).

3. Kiti klausimai

*Kitas BA Prezidiumo posėdis

Prezidiumo sprendimas: Prezidiumo nariai nusprendė surengti kitą posėdį Beneliukso Tarpparlamentinės konsultacinės tarybos plenarinės sesijos metu, kuri įvyks 2004 m. birželio 25 - 26 d.

Tvirtino:

G. Purvaneckienė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkė

Parengė:

R. Jankauskaitė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė




Naujausi pakeitimai - 2004 06 01.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   LATVIJA

LR Seimas