Lietuvos Respublikos Seimas

V.P.Andriukaičio komandiruotės į Prancūzijos Respubliką (2004 05 17-18)ataskaita

Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2004 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 2137 Seimo Pirmininko pavaduotojas Vytenis Povilas Andriukaitis 2004 m. gegužės 17-18 dienomis ir l. e. Seimo kanclerio pareigas Arvydas Kregždė 2004 m. gegužės 17-19 dienomis buvo komandiruoti į Strasbūrą (Prancūzijos Respublika) dalyvauti Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos surengtoje Europos parlamentų pirmininkų konferencijoje „Piliečių Europa: parlamentai ir piliečių dalyvavimas“. Kartu vyko Seimo Europos reikalų komiteto vyresnioji patarėja Loreta Raulinaitytė ir Seimo vertėja Kristina Kačkuvienė.

Konferencijoje, kuriai pirmininkavo Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Pirmininkas Peteris Schiederis, dalyvavo 45 Europos Tarybos valstybių parlamentų pirmininkai arba jų pavaduotojai, Europos Tarybos stebėtojo statusą turinčių Kanados ir Izraelio parlamentų pirmininkai, Meksikos delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkas, Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjos, Beneliukso Tarpparlamentinės Konsultacinės Tarybos, ESBO Parlamentinės Asamblėjos, Nepriklausomų Valstybių Sąjungos Tautų Tarpparlamentinės Asamblėjos, NATO Parlamentinės Asamblėjos, Šiaurės Tarybos, Centrinės Europos Parlameninės Dimensijos Iniciatyvos pirmininkai, bei Europos Parlamento atstovai.

2004 m. gegužės 17 d., prieš prasidedant konferencijai, Švedijos Riksdago Pirmininko Björno von Sydowo iniciatyva buvo surengtas Europos Sąjungos parlamentų pirmininkų „Atėnų“ darbo grupės narių pasitarimas. Pasitarime dalyvavę 13 valstybių parlamentų vadovai ir Europos Parlamento atstovai, remiantis „Atėnų“ darbo grupės parengtais ataskaitos ir tarpparlamentinio bendradarbiavimo gairių projektais, aptarė tris temas: Pirmininkų / Pirmininkų konferencijos koordinacinį vaidmenį, sinchronizuotus debatus Europos Sąjungos parlamentuose ir parlamentinių asamblėjų veiklos koordinavimą.

„Atėnų“ darbo grupės parengtus ataskaitos ir tarpparlamentinio bendradarbiavimo gairių projektus turės patvirtinti š. m. liepos 1-3 d. Hagoje įvyksianti Europos Sąjungos parlamentų pirmininkų konferencija. Pritarę ataskaitos projektui, susitikimo dalyviai detaliau aptarė tarpparlamentinio bendradarbiavimo gaires.

Belgijos Senato Pirmininkas, Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjos Pirmininkas Armandas De Deckeris pacitavo š. m. gegužės 13 d. laikraštyje “Financial Times” išspausdintą Konvento Pirmininko pavaduotojo Giuliano Amato straipsnį, kuriame siūloma sustiprinti Europos Sąjungos parlamentų bendradarbiavimą ir sukurti tarpparlamentinį tinklą. Pasak Armando De Deckerio, gairių projektas nubrėžia bendradarbiavimo tikslus ir formas, tačiau neatskleidžia jo turinio. Todėl jis pasiūlė pakeisti Sutarties dėl Konstitucijos Europai protokolo “Dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje” projektą. Susitikimo dalyviai šiam siūlymui nepritarė, motyvuodami tuo, kad jau per vėlu inicijuoti naujas Sutarties dėl Konstitucijos Europai projekto pataisas.

Didžiosios Britanijos Atstovų Rūmų Pirmininko pavaduotojas Seras Alanas Haselhurstas pasiūlė pakeisti tarpparlamentinio bendradarbiavimo gairių II dalies “ES Pirmininkų konferencija” nuostatą, vietoj sakinio “Konferencija yra atsakinga už bendrą ES tarpparlamentinės veiklos koordinavimą” įrašant “Konferencija prižiūri ES tarpparlamentinės veiklos koordinavimą”. Šiam pasiūlymui pritarė visi susitikimo dalyviai. Toliau susitikimo dalyviai apsvarstė Europos Parlamento Pirmininko pavaduotojo Davido Martino siūlomas pataisas gairių projektui ir jas atmetė, kaip perteklines arba per plačiai apibrėžiančias tarpparlamentinio bendradarbiavimo ribas (pavyzdžiui, siūlymas sustiprinti daugiašalių parlamentinių asamblėjų ir kitų organų koordinavimą).

Didžiosios Britanijos atstovai pasiūlė pritarti gairėms, kaip svarbiam pirmajam žingsniui, o vėliau pagalvoti apie jų tolimesnį vystymą. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas Vytenis Povilas Andriukaitis taip pat nepritarė Davido Martino siūlomoms pataisoms, Jis pasiūlė pritarti ataskaitos bei gairių projektams. Tam pritarė visi susitikimo dalyviai.

2004 m. gegužės 18–19 dienomis įvyko Europos parlamentų pirmininkų konferencija „Piliečių Europa: parlamentai ir piliečių dalyvavimas“. Konferenciją atidarė ir jai pirmininkavo Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Pirmininkas Peteris Schiederis. Konferencijoje buvo nagrinėjamos trys potemės: “Ar demokratiška mūsų demokratija?”, “Šiuolaikinė technologija ir demokratinės procedūros” ir “Bendradarbiavimas didesnės demokratijos labui: nacionaliniai parlamentai ir Europos asamblėjos”. Pagrindinius pranešimus pirmąja poteme skaitė Slovėnijos Državni Zbor Pirmininkas Borutas Pahoras ir Florencijos Europos Universiteto politikos ir socialinių mokslų profesorius Philippe C. Schmitteris. Kadangi visų parlamentų ir parlamentinių asamblėjų pirmininkams, išskyrus 6 pagrindinius pranešėjus, pasisakymams buvo suteiktos tik 5 minutės, Lietuvos Seimo Pirmininko pavaduotojas Vytenis Povilas Andriukaitis kalbėjo pirmąja poteme, o pranešimą antrąja poteme išplatino raštu.

Antrąja poteme “Šiuolaikinė technologija ir demokratinės procedūros” pagrindinius pranešimus perskaitė Estijos Riigikogu Pirmininkė Ene Ergma ir Ženevos universiteto Teisės fakulteto dr. Aleksandras H. Trechselas. Pagrindinius pranešimus trečiąja poteme “Bendradarbiavimas didesnės demokratijos labui: nacionaliniai parlamentai ir Europos asamblėjos” perskaitė Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Pirmininkas Peteris Schiederis ir Portugalijos Assembleia de Republica Pirmininkas Joao Boso Mota Amaralas.

Pirmąją konferencijos dieną Suomijos Eduskuntos Pirmininko Paavo Lipponeno iniciatyva įvyko Šiaurės Europos ir Baltijos šalių (NB8) parlamentų delegacijų susitikimas, kuriame buvo aptartas pasirengimas š. m. gegužės 31 – birželio 2 dienomis įvyksiančiam pirmininkų vizitui į Vašingtoną (JAV). Susitikime dalyvavo Suomijos, Švedijos, Danijos, Norvegijos, Latvijos, Estijos parlamentų pirmininkai, Lietuvos Seimo Pirmininko pavaduotojas, Islandijos parlamento Tarptautinio skyriaus vedėja, minėtųjų parlamentų generaliniai sekretoriai ir kanceliarijų darbuotojai.

Susitikime buvo aptarti organizaciniai vizito klausimai ir pasikeista nuomonėmis apie temas, kurias reikėtų aptarti susitikimuose su JAV politikais ir pareigūnais. Švedijos Riksdago Pirmininkas Björnas von Sydowas siūlė, kad susitikimuose nebūtų apsiribojama tik naująja JAV e-PINE iniciatyva (Enhanced Partnership in Northern Europe), kuri iš esmės siejama su Šiaurės Europos ir Baltijos šalių saugumo garantijomis, bet ir aptartos multilateralizmo stiprinimo JAV užsienio politikoje, JAV prisijungimo prie Koyto protokolo, žmogaus teisių Rusijoje, Moldovoje ir kitose Europos Sąjungos naujosiose kaimynėse bei Jungtinių Tautų reformos klausimai. Švedijos parlamento Pirmininkas pažadėjo parengti memorandumo pagrindinėmis temomis projektą ir išsiuntinėti jį visų NB8 parlamentų pirmininkams.

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas Vytenis Povilas Andriukaitis paragino Norvegijos parlamentą sudaryti savo delegaciją vizitui į Vašingtoną ir pasiūlė aptarti JAV užsienio politikos multilateralizmą, Jungtinių Tautų vaidmens stiprinimą, Kyoto protokolo klausimą bei būtinumą aktyvinti tarpparlamentinį bendradarbiavimą tarp JAV ir Europos šalių.

Apibendrindamas delegacijų pasiūlymus, Suomijos Eduskuntos pirmininkas Paavo Lipponen pasiūlė visuose susitikimuose aptarti šias tris temas: multilateralizmo elemento JAV užsienio politikoje stiprinimą, parlamentinių ryšių vystymą ir regioninius NB8 klausimus. Kitas temas buvo pasiūlyta derinti su JAV politikais ir pareigūnais.

Pasibaigus pirmosios konferencijos dienos plenariniam posėdžiui, į specialų pasitarimą dėl nacionalinių parlamentų vaidmens stiprinimo Europos Sąjungos bendrojoje saugumo ir gynybos politikoje bei Europos saugumo ir gynybos politikoje pakvietė Belgijos Senato Pirmininkas, Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjos Pirmininkas Armandas De Deckeris. Pasitarime dalyvavo trys parlamentų pirmininkai ir keliolikos šalių parlamentų kanceliarijų atstovai. Pateikęs išsamius motyvus, Armandas De Deckeris pasiūlė papildyti Sutarties dėl Konstitucijos Europai protokolo “Dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje” projektą. Didžioji susitikimo dalyvių dalis pritarė, jog nacionalinių parlamentų vaidmuo Europos Sąjungos Bendrojoje saugumo ir gynybos politikoje bei Europos saugumo ir gynybos politikoje yra per silpnas. Tačiau jie nepritarė Armando De Deckerio pasiūlymui Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjos ir COSAC pagrindu įsteigti naują instituciją - Europos Sąjungos Tarpparlamentinį Forumą. Dabar, kai Europos Sąjungai pirmininkaujanti Airija jau yra taip arti konsensuso dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai projekto, per vėlu inicijuoti naujas jos pataisas. Pasitarimo dalyviai nutarė pasiūlyti Vengrijos parlamentui, rengsiančiam kitą Europos Sąjungos parlamentų pirmininkų konferenciją, inicijuoti šio klausimo svarstymą tarp konferencijų Hagoje ir Budapešte.

Antroji konferencijos diena prasidėjo tradiciniu parlamentų generalinių sekretorių (kanclerių) susitikimu, kurį sukvietė Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos generalinis sekretorius Brunas Halleris. Susitikime buvo patvirtinti 2002 m. gegužės 10 d. Europos parlamentų pirmininkų konferencijos Zagrebe protokolas ir Europos parlamentinių tyrimų ir dokumentacijos centro (ECPRD) 2002 m. kovo mėn. – 2004 m. kovo mėn. ataskaita bei aptartas Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos generalinio sekretoriaus Bruno Hallerio memorandumas „Generalinių sekretorių vaidmuo stiprinant bendradarbiavimą tarp nacionalinių parlamentų, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos ir kitų Europos asamblėjų“.

Antrosios konferencijos dienos plenarinį posėdį pradėjo Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Pirmininkas Peteris Schiederis, kalbėjęs tema „Bendradarbiavimas didesnės demokratijos labui - nacionaliniai parlamentai ir Europos asamblėjos”. Jo nuomone, sprendžiant svarbiausius šiandienos iššūkius, galia iš įstatymų leidžiamosios valdžios perėjo vykdomajai, iš nacionalinio reikalo tapo tarptautiniu, o tarptautinėje arenoje sprendimai priimami kelių galingųjų, o ne daugelio šalių kartu. „Demokratijos deficitą" sugalvojo ne akademiniai sluoksniai. Rinkėjai nemėgsta, kai viešų diskusijų verti ir demokratiškai išrinkto parlamento balsavimu tvirtinami klausimai yra sprendžiami tarptautiniais (iš vienos Atlanto vandenyno pusės į kitą) telefono pokalbiais. Korupcija pavojinga visur, bet ypač parlamente, nes pažeidžia pačias demokratinio proceso šaknis. Daugėja besižavinčių populizmu. Pasak Peterio Schiederio, nacionaliniai parlamentai turi aktyviau ir glaudžiau bendradarbiauti su tarptautinėmis, o ypač Europos, asamblėjomis, nes kartu žinome daugiau negu atskirai. Europos Sąjungos parlamentų pirmininkų konferencijos yra svarbios, bet Europa - ne tik Europos Sąjunga. Visą Europą atstovauja Europos Taryba. Demokratijai ir žmogaus teisėms netinka kelių greičių Europos, a la carte Europos, ar kokios kitokios Europos. Yra viena Europa. Dalyvavimas Parlamentinės Asamblėjos darbe naudingas nacionaliniams parlamentams. Nacionaliniai parlamentai turi būti tarptautinių asamblėjų sąjungininkai ir Europos bei pasaulio lygmeniu pakoreguoti įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios santykius.

Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Pirmininkas pasiūlė Europos parlamentų pirmininkų konferenciją paversti svarbiu forumu, nacionalinėms delegacijoms Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjoje suteikti konkretesnį mandatą ir užtikrinti, kad reakcija į Asamblėjos sprendimus būtų greita ir plati, sukurti kiekvieno parlamento komitetų narių elektroninio pašto adresų duomenų bazę, kurios pagalba informacija būtų perduodama ne tik nacionalinių delegacijų Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjoje nariams, bet ir atitinkamiems nacionalinių parlamentų nariams, siekti glaudesnių ryšių su pagrindinėmis tarptautinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis, kaip pavyzdžiui, Venecijos komisija, Europos kovos su rasizmu ir ksenofobija ir kitomis komisijomis.

Kita Europos parlamentų pirmininkų konferencija vyks 2006 m. viename iš Europos nacionalinių parlamentų. Norą surengti kitą konferenciją jau yra pareiškę Estija, Rusija ir Suomija.

PRIDEDAMA:

1. Europos parlamentų pirmininkų konferencijos „Piliečių Europa: parlamentai ir piliečių dalyvavimas“ programa, 2 lapai,

2. Europos parlamentų pirmininkų konferencijos „Piliečių Europa: parlamentai ir piliečių dalyvavimas “ dalyvių sąrašas, 11 lapų,

3. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Pirmininko Peterio Schiederio kalba “Bendradarbiavimas siekiant daugiau demokratijos: Nacionaliniai parlamentai ir Europos asamblėjos”, 3 lapai,

4. Florencijos Europos Universiteto prof. Philippe C. Schmitterio kalba „Ar demokratiška mūsų demokratija ir ką galime padaryti, kad ji būtų demokratiškesnė?“, 6 lapai,

5. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo Vytenio Povilo Andriukaičio kalba „Ar demokratiška mūsų demokratija?“, 2 lapai,

6. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo Vytenio Povilo Andriukaičio pranešimas „Šiuolaikinė technologija ir demokratiškos procedūros“, 3 lapai,

7. Ženevos universiteto Teisės fakulteto dr. Aleksandro H. Trechselo kalba „ICT ir demokratija: 2020 m. scenarijus“, 5 lapai,

8. Atėnų grupės 2004-04-23 ataskaitos projektas, 2 lapai,

9. Atėnų grupės Bendradarbiavimo tarp Europos Sąjungos parlamentų 2004-05-04 gairių projektas, 4 lapai,

10. Seimo Europos reikalų komiteto vyresniosios patarėjos Loretos Raulinaitytės 2004-05-19 Šiaurės Europos ir Baltijos šalių (NB8) parlamentų pirmininkų susitikimo Strasbūre atmintinė, 3 lapai,

11. Belgijos Senato Pirmininko, Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjos Pirmininko Armando De Deckerio pasiūlymas papildyti Sutarties dėl Konstitucijos Europai protokolo “Dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje” projektą, 4 lapai,

12. Europos parlamentų pirmininkų 2002-05-10 konferencijos Zagrebe protokolas, 8 lapai,

13. Europos parlamentinių tyrimų ir dokumentacijos centro (ECPRD) 2002 m. kovo mėn. – 2004 m. kovo mėn. ataskaita, 50 lapų,

14. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos generalinio sekretoriaus Bruno Hallerio memorandumas „Generalinių sekretorių vaidmuo stiprinant bendradarbiavimą tarp nacionalinių parlamentų, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos ir kitų Europos asamblėjų“, 6 lapai.

Komiteto pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis

L. Raulinaitytė, 239 67 60, el.p. Loreta.Raulinaityte@lrs.lt




Naujausi pakeitimai - 2004 05 31.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   PRANCŪZIJA

LR Seimas