Lietuvos Respublikos Seimas

2004 05 24 Aplinkos apsaugos komiteto posėdis

2004 m. gegužės 24 dieną Aplinkos apsaugos komitetas aptarė biologiškai degraduojančių atliekų tvarkymo perspektyvas.

Lietuvos žemės ūkio universiteto docentas dr.K.Navickas, pateikė informaciją apie žemės ūkyje ir maisto pramonėje susidarančių biologiškai degraduojančių atliekų (toliau - BDA) tvarkymą, jų teisinį reguliavimą Lietuvoje bei įgyvendinimo problemas. Pranešėjas pasiūlė: įvertinti lėšų poreikį ir finansavimo šaltinius investicijoms, reikalingoms aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimui; atlikti mėšlo, srutų, šalutinių gyvūninių produktų, maisto produktų gamybos ir prekybos atliekų perdirbimo bei panaudojimo žemės ūkiu galimybių studiją ir parengti įgyvendinimo priemones; laipsniškai įvesti aplinkosauginius reikalavimus ūkio subjektams, kuriems reikalingos didelės investicijos gamybos modernizavimui ir aplinkosauginiams įrenginiams; suderinti aplinkosauginius bei veterinarinius reikalavimus, susijusius su atliekų tvarkymu bei perdirbimu; parengti geriausio prieinamo gamybos būdo informacinę sistemą žemės ūkio ir maisto produktų gamintojams, kuriems reikalingi leidimai pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės taisykles.

Pramoninkų konfederacijos Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas dr.R.Budrys pažymėjo, kad Lietuvai įstojus į ES matomas gana didelis atsilikimas BDA tvarkymo srityje palyginti su ES narėmis senbuvėmis bei su naujomis ES narėmis. Pranešėjas pastebėjo, kad Sąvartynų direktyva jau šiandien draudžia priimti į sąvartynus BDA, kurios rūgimo procese išskiria metano dujas (CH4) ir yra vienos iš pagrindinių teršalų, įtakojančių ozono sluoksnio nykimą bei sukeliančių klimato kaitos procesus (šiltnamio efektą). Tuo tarpu Lietuvoje beveik nėra BDA tvarkančių įmonių nei žemės ūkyje nei pramonėje nei versle. Komunaliniame ūkyje neperdirbama 99 % nuotekų valymo dumblo ir 100 % buitinių BDA.

ES Dumblų direktyvos ir ES BDA tvarkymo direktyvos projektai numato griežtai reglamentuoti šių atliekų tvarkymą. Šiandien galiojanti Sąvartynų direktyva įpareigoja pradėti perdirbti verslo įmonių BDA jau dabar, o buitines BDA nuo 2006 metų. Analogiška padėtis yra su buitinių nuotekų dumblo tvarkymu.

Pasak pranešėjo, pasaulyje populiariausias BDA tvarkymo būdas yra biodujų gamyba iš atliekų, tokiu būdu sprendžiamas ne tik BDA tvarkymas, bet ir energijos iš atsinaujinančių išteklių gamyba, kas yra aktualu Lietuvos energetikai.

Dr. R. Budrys siūlo atkreipti ypatingą dėmesį į BDA tvarkymo sprendimo atidėliojimą, kuris gali neigiamai atsiliepti tiek žemės ūkio, tiek pramonės ir verslo vystymuisi. Kita vertus, pasak pranešėjo, problemos sprendimas atskiriant buitinių BDA bei nuotekų valymo dumblų tvarkymą nuo verslo įmonių BDA, gali žymiai pabloginti smulkaus verslo situaciją. Todėl šis klausimas turėtų būti detaliai išnagrinėtas, dalyvaujant žemės ūkio, perdirbimo pramonės, aplinkosaugos bei energetikos specialistams.

Pranešėjas konstatavo, kad Lietuvoje nėra bendros apimančios biologiškai degraduojančių atliekų apskaitą, reikalavimus tvarkymui bei tvarkymo kontrolę sistemos, mažai kalbama apie šių atliekų tvarkymo būtinybės propagavimą, technologijų pateikimą, konsultuojančių centrų finansavimą ar kitas priemones, taip plačiai vykdomas ES šalyse.

Posėdyje dalyvavo Aplinkos ministerijos, Lietuvos žemės ūkio universiteto, Pramoninkų konfederacijos atstovai.

Kitoje posėdžio dalyje Komitete vyko diskusija ar tikslinga keisti mokesčio už aplinkos teršimą paskirstymą tarp savivaldybių gamtos apsaugos programų. Nuspręsta prašyti Lietuvos savivaldybių asociacijos apsvarstyti ir komitetui pateikti nuomonę ar tikslinga keisti mokesčio už aplinkos teršimą paskirstymą.

Posėdyje dalyvavo Aplinkos, Finansų ministerijų, Elektrėnų, Kauno, Vilniaus miesto savivaldybių, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai.

 




Naujausi pakeitimai - 2004 05 28.
Vida Katinaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Aplinkos apsaugos komitetas  >   Apie posėdžius

LR Seimas