Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininko pavaduotojo Gintaro Steponavičiaus ir Europos reikalų komiteto narių Gedimino Dalinkevičiaus, Gintauto Kniukštos ir Eimundo Savicko komandiruotės į Paryžių (Prancūzijos Respublika) 2004 m. balandžio 13-16 d. ATASKAITA

LR Seimo valdybos 2004 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 2062 ir 2004 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 2070 Seimo Pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius ir Europos reikalų komiteto nariai Gediminas Dalinkevičius, Gintautas Kniukšta ir Eimundas Savickas 2004 m. balandžio 13-16 dienomis pagal Seimo prisistatymo Europos Sąjungos (ES) nacionaliniams parlamentams programą lankėsi Prancūzijos Respublikos Parlamente. Kartu vyko Seimo Europos reikalų komiteto sekretoriato darbuotoja Agnė Štencelytė ir Seimo kanceliarijos vertėja Dainora Jakaitytė. Vizito metu Seimo delegacija susitiko su Prancūzijos Užsienio reikalų Europos bendradarbiavimo skyriaus direktoriumi Pierre Ménat. Susitikimų metu buvo diskutuojama apie ES plėtrą, Tarpvyriausybinės konferencijos eigą, naująją ES finansinę perspektyvą, Lisabonos strategiją, Europos kaimynystės politiką bei apie būsimą Lietuvos narystę Europos Sąjungoje.

2004 m. balandžio 14 d. Seimo delegacija lankėsi Prancūzijos Senate bei Nacionalinėje Asamblėjoje, vakare dalyvavo Lietuvos Respublikos ambasadoje Prancūzijoje surengtame susitikime su Lietuvių bendruomenės Prancūzijoje atstovais.

Senate buvo aptartos Lietuvos ir Prancūzijos pozicijos dėl kvalifikuotos balsų daugumos principo. Steponavičiaus teigimu, Lietuvai naudingiausias buvo Nicos sutartyje fiksuotas pasiūlymas dėl kvalifikuotos daugumos skaičiavimo, tačiau yra priimtinas ir Konvento pasiūlytas dvigubos daugumos principas su kuo lygesnėmis valstybių narių ir gyventojų skaičiaus proporcijomis. Šiuo atveju Airijos siūlomas kompromisas (55 proc. valstybių / 65 proc. piliečių) Lietuvai yra priimtinas. Dėl Europos Komisijos sudėties - Lietuva laikosi nuomonės, jog Komisiją turėtų sudaryti po vieną pilietį iš kiekvienos šalies narės. Iki 2009 m. bus puiki proga įsitikinti, kaip efektyviai Europos Komisija sugeba dirbti būdama tokios sudėties. Tuo tarpu Prancūzija laikosi nuomonės, kad Konvento siūlymas dėl dvigubos daugumos skaičiavimo (50 proc. valstybių / 60 proc. piliečių) neturi būti keičiamas. Be to, svarbu plėsti kvalifikuotosios daugumos taikymo sritis. Steponavičiaus nuomone, kvalifikuotos daugumos principas neturi būti taikomas mokesčių srityje. Lietuva pasisako prieš ES kompetencijos plėtimą šioje srityje ir siūlymus harmonizuoti pelno mokesčius, nes tai mažintų naujųjų ES narių konkurencingumą ir ekonominio vystymosi galimybes. Kalbant apie visos ES ekonomikos stiprinimą, Steponavičius pabrėžė Lisabonos strategijos įgyvendinimo svarbą ir būtinybę šios iniciatyvos postūmiui – kaip sektiną iniciatyvą Seimo vicepirmininkas paminėjo Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos Premjerų laišką ir siūlymus dėl reformų užimtumo, darbo rinkos bei sveikatos ir socialinės apsaugos srityse, o taip pat dėl inovacijų skatinimo.

Susitikime su Nacionalinės Asamblėjos Europos reikalų delegacijos nariais taip pat buvo pristatytos Lietuvos pozicijos dėl Konstitucijos sutarties (Lietuva remia Airijos pastangas, siekiant greitos derybų pabaigos ir sutarties pasirašymo š.m. birželio ESVT) bei kvalifikuotos balsų daugumos principo. Buvo aptarta Lisabonos strategija, prie kurios spartesnio įgyvendinimo, Steponavičiaus teigimu, teigiamai prisidės ir ES plėtra (naujųjų šalių ekonomikos suteiks šiuo metu ES trūkstamo dinamizmo). Be to, Lietuvai taip pat svarbus laisvo darbuotojų judėjimo klausimas. Laisvo darbuotojų judėjimo užtikrinimas išsiplėtusioje ES padidintų patirties apsikeitimą bei ES ekonomikos konkurencingumą, ir būtų naudingas ne tik naujoms ES narėms, bet ir senosioms (padėtų išvengti kapitalo “išėjimo” iš aukštesnių kaštų valstybių narių). Todėl Steponavičius paragino Prancūziją po 2 metų dvišaliu pagrindu peržiūrėti laisvo darbuotojų judėjimo apribojimą tarp Lietuvos ir Prancūzijos.

Dėl naujos ES finansinės perspektyvos Steponavičius pabrėžė, kad ji turi atspindėti plėtros poreikius ir naujųjų narių pajėgumus prisidėti prie ES biudžeto, todėl “šešių laiško” pasiūlymas dėl 1 proc. ES biudžeto lubų gali būti priimtinas, jei bus svarstomas ES išlaidų racionalizavimas. Delegacijos narys Kniukšta pastebėjo, kad debatai dėl Bendros žemės ūkio politikos reformos yra daug svarbesni nei diskusijos dėl ES Konstitucinės sutarties pasirašymo.

Nacionalinės Asamblėjos Europos reikalų delegacijos pirmininkas Pierre Lequiller kalbėdamas dėl Lisabonos strategijos įgyvendinimo pabrėžė, kad šios strategijos tikslą bus sunku įgyvendinti, kol kiekviena valstybė turės skirtingą politiką šiam tikslui pasiekti, todėl Prancūzija remia bendrą ekonominio valdymo koordinavimą, o tuo pačiu pasisako už įmonių pelno mokesčių harmonizavimą. Taip pat Lequiller paminėjo, kad Prancūzijai ypatingai svarbus yra ES vaidmens pasaulyje stiprinimas ir, visų pirma, efektyvios Europos saugumo ir gynybos politikos sukūrimas.

Nacionalinės asamblėjos Europos reikalų delegacijos nariai ypatingai domėjosi Lietuvos-Rusijos santykiais (žiniai – Nacionalinės Asamblėjos Užsienio reikalų komitetas šiam klausimui aptarti rengia vizitą į Vilnių š.m. gegužės viduryje). Steponavičius pažymėjo, kad santykiai su Rusija dar niekuomet nebuvo tokia geri, kaip šiuo metu. Labai svarbu, kad ES-Rusijos Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartis įsigaliotų Lietuvai bei kitoms naujoms narėms be jokios diferenciacijos. Turėdama gerą santykių plėtojimo patirtį su naujomis ES rytinėmis kaimynėmis, Lietuva aktyviai remia Europos kaimynystės politikos vystymą ir veiksmų planų kiekvienai valstybei (Ukrainai, Moldovai, Baltarusijai) parengimą. Steponavičius pažymėjo Rusijos, kaip strateginės ES partnerės, svarbą ir bendradarbiavimo su Kaliningrado regionu ypatingą vietą šioje partnerystėje. Seimo vicepirmininkas informavo, kad nuo 2003 m. liepos 1 d. sėkmingai funkcionuoja naujoji Kaliningrado tranzito schema, kurią teigiamai vertina ir Rusijos pusė. Steponavičius pabrėžė, kad Lietuva yra ypatingai suinteresuota, kad Kaliningrado sritis taptų klestinčiu regionu, ir tai turėtų būti visos ES siekis.

Į Nacionalinės asamblėjos Europos reikalų delegacijos narių klausimą dėl Lietuvos požiūrio į energetikos rinkos harmonizavimą, Steponavičius atsakė, kad ES pastangos šioje srityje yra sveikintinos. Tuo pačiu Steponavičius pažymėjo, kad Lietuva yra suinteresuota ateityje išlikti branduolinės energijos valstybe – uždarius Ignalinos atominę elektrinę, išlieka išvystyta infrastruktūra ir žmogiškieji resursai, todėl Prancūzijos patirtis šioje srityje Lietuvai būtų labai naudinga. Seimo delegacijos narys Dalinkevičius pakvietė Prancūziją paremti Lietuvos-Lenkijos energetikos tilto projektą.

Seimo delegacija taip pat turėjo galimybę dalyvauti Nacionalinės Asamblėjos plenarinio posėdžio metu vykusioje Vyriausybės valandoje.

2004 m. balandžio 15 d. Seimo delegacija lankėsi Užsienio reikalų ministerijoje, kur susitiko su Europos bendradarbiavimo skyriaus direktoriumi P.Menat (pridedama Lietuvos Respublikos ambasados Prancūzijoje parengta atmintinė).

PRIDEDAMA:

1. Seimo delegacijos vizito Prancūzijos Respublikoje 2004 m. balandžio 13-16 d. programa, 2 lapai.

2. 2004-04-16 Lietuvos Respublikos ambasados Prancūzijoje atmintinė “Dėl 2004 04 15 Seimo delegacijos susitikimo su Prancūzijos URM Europos bendradarbiavimo direktoriumi P.Menat”, 3 lapai.

Seimo Pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius

Parengė:

Europos reikalų komiteto padėjėja A.Štencelytė




Naujausi pakeitimai - 2004 04 29.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   PRANCŪZIJA

LR Seimas