Lietuvos Respublikos Seimas

G.Dalinkevičiaus kelionės į Šveicarijos konfederaciją 2004m. kovo 15-17 d. ataskaita

2004 m. kovo 15-17 d. Ženevoje vyko seminaras žmogaus teisių parlamentinių institucijų pirmininkams ir nariams ,,Parlamento, kaip žmogaus teisių saugotojo, stiprinimas: parlamentinių žmogaus teisių institucijų vaidmuo”, kurį organizavo Tarpparlamentinė Sąjunga, JT Vystymosi programa ir JT Vyriausiasis žmogaus teisių komisaras.

Konferencijoje dalyvavo parlamentinių institucijų iš beveik 60 pasaulio valstybių nariai, tarptautinių organizacijų atstovai bei įvairių šalių ekspertai.

Jungtinių Tautų Vystymo Programos Ženevos skyriaus direktorė p. O. Sorgho-Moulinier sveikinimo kalboje pažymėjo, kad JT VP aktyviai bendradarbiauja su įvairių šalių parlamentais žmogaus teisių srityje ir pabrėžė, kad ypač sėkmingas yra bendradarbiavimas su Lietuvos Respublikos Parlamentu, įgyvendinant Nacionalinį žmogaus teisių veiksmų planą.

Pagrindinėmis konferencijos temomis buvo žmogaus teisių parlamentinių institucijų įgaliojimai, veikimas ir darbo metodai, parlamentinės žmogaus teisių institucijos ir jų santykiai su JTO bei regioniniais žmogaus teisių apsaugos mechanizmais.

Konferencijoje taip pat buvo aptartos tokios temos, kaip parlamentinių žmogaus teisių komitetų veikla ir galios, jų santykiai su kitais parlamentiniais komitetais bei vykdomąja valdžia, parlamentinių žmogaus teisių institucijų santykiai su nacionalinėmis žmogaus teisių institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis bei pilietine visuomene. Diskusijų metu bandyta apibrėžti, kokius įgaliojimus reikėtų suteikti papildomai, norint, kad institucijų veikla bei bendradarbiavimas būtų efektyvesnis, kokių reikėtų papildomų pastangų, kad tai, kas saugant žmogaus teises yra neįmanoma šiandien, būtų įmanoma ateityje.

Seminare akcentuota, kad labai svarbus vaidmuo turi būti skirtas švietimui žmogaus teisių srityje (nemažai šalių tai daro) bei parlamentinei analitinei priežiūrai (tai galėtų būti parlamentinių grupių nuomonės tam tikrais klausimais pareiškimas, vykdomosios valdžios veiksmų kontrolė, lankymas šalių, kuriose galimi žmogaus teisių pažeidimai, ir procesų stebėjimas, apžvalgų pateikimas, konsultacijos su Europos Komisija ir Europos Taryba specialiais klausimais ir pan.).

Seminare dalyvavo atstovai iš daugelio pasaulio šalių, kuriose yra susiklosčiusios skirtingos parlamentinės žmogaus teisių gynimo tradicijos, institucijos, jų veiklos principai, kurių atsiradimas lėmė buvę ar dabartiniai visuomeniniai santykiai, todėl pasiūlyta ateityje rengti tokius seminarus, grupuojant juos pagal problemas, būdingas vienoms ar kitoms šalims.

Jungtinių Tautų Organizacijos ekspertai pabrėžė, kad per 50 metų įvyko dideli pokyčiai tarptautinėje arenoje žmogaus teisių srityje ir apžvelgė padėtį, kokios organizacijos buvo sukurtos pagal sutartis, ir kokie jų santykiai su valstybėmis, kaip vyksta bendradarbiavimas su specialiaisiais JTO žmogaus teisių mechanizmais, regioniniais žmogaus teisių apsaugos mechanizmais. Stebint, kaip šalys laikosi prisiimtų įsipareigojimų, tapo aišku, kad yra reikalingi tam tikri mechanizmai, užtikrinantys specialistų rengiamų pranešimų, taip pat konkrečių žmonių skundų pateikimą Žmogaus teisių komisijai. Tuo būdu tarptautinės organizacijos turi nemažą galią kontroliuoti, kaip valstybės vykdo prisiimtus įsipareigojimus.

Seminaro metu buvo kalbėta ir apie tai, kaip JTO (JT VP ir JT VŽTK) galėtų padėti parlamentams saugoti, skatinti ir įgyvendinti žmogaus teises. JT ekspertas, buvęs Komiteto prieš kankinimus prezidentas, p. J.Voyame atkreipė visų seminaro dalyvių dėmesį į 2002 m. JT Generalinės Asamblėjos priimtą Konvencijos prieš kankinimus Fakultatyvinį protokolą ir paragino šalis jį ratifikuoti ar prie jo prisijungti. Tokio dokumento priėmimo būtinumą jis motyvavo tuo, kad pažeidimų šioje sferoje pasaulyje realiai egzistuoja labai daug, nors daugelyje šalių yra uždraustas kankinimas ir kitokios žeminančio elgesio formos. Šis protokolas siūlo konkrečias priemones (t.y. reguliarių ekspertų vizitus, raportų rengimą, rekomendacijų teikimą, tam tikrų naujų organų įsteigimą), kurios padėtų išvengti žmogaus teisių pažeidimų įkalinimo ir kitose asmens laisvę ribojančiose vietose.

Vyko diskusija apie tai, kokios organizacijos, kokie instrumentai šalims padėtų geriau bendradarbiauti ir keistis informacija: Tarpparlamentinė sąjunga, ar regioninės organizacijos. Buvo prieita nuomonės, kad, siekiant plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą žmogaus teisių srityje, nėra būtina kurti kokias nors naujas bendradarbiavimo formas, užtektų revizuoti jau esamas ir jas stiprinti.

Kalbant apie nacionalines žmogaus teisių institucijas buvo pabrėžta, kad jų egzistavimas yra labai svarbus žmogaus teisių apsaugai. Steigiant jas yra keliami tam tikri reikalavimai, t.y. institucinė bei finansinė nepriklausomybė, teisė pačiai nusistatyti savo veiklos sritis, atstovavimas įvairioms visuomeninėms grupėms, aktyvus bendradarbiavimas su visuomeninėmis organizacijomis, atsiskaitymas Parlamentui.

Seminaro metu buvo perskaitytas pranešimas apie Lietuvos Respublikos Seimo žmogaus teisių komiteto bendradarbiavimą su Seimo kontrolierių, Lygių galimybių, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigomis ir šių institucijų veiklą.

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Gediminas Dalinkevičius




Naujausi pakeitimai - 2004 04 29.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   ŠVEICARIJA

LR Seimas